Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 55/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„OBAZDA“/„OBATZTER“

EB Nr. DE-PGI-0005–01069–13.12.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Obazda“/„Obatzter“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.4 klasė. Kiti gyvūninės kilmės produktai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Obazda“/„Obatzter“ – sūrio gaminys, kurį sudaro toliau nurodytos sudedamosios dalys.

Būtinos sudedamosios dalys:

Nebūtinos sudedamosios dalys:

Kamambero ir (arba) bri dalis produkte turi siekti bent 40 %, o bendra sūrių dalis – bent 50 %

Gamybos metu kamamberas ir (arba) bri susmulkinami norimo dydžio gabalėliais ir tada sumaišomi su likusiomis sudedamosiomis dalimis suformuojant vientisą tepamąją masę, kuri yra šviesiai oranžinės spalvos. „Obazda“/„Obatzter“ masėje matomi sūrio gabalėliai. Kvapas – aromatingas, o skonis – pikantiškas. „Obazda“/„Obatzter“ tradiciškai valgomas šaltas, dažniausiai tepamas ant duonos.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Produktui gaminti naudojamų sūrių riebalų kiekis sausojoje medžiagoje turi būti toks: kamambero – 30–85 %, bri – 45–85 %, romadūro – 20–85 %, limburgo – 20–59 %, šviežio sūrio – 10–85 % Kamamberas ir bri turi būti minkštos kreminės konsistencijos. Svieste pieno riebalų turi būti bent 80 %, bet ne daugiau kaip 90 % Paprikų milteliai ir ekstraktas turi būti raudonos spalvos.

„Obazda“/„Obatzter“ gaminti naudojamoms žaliavoms netaikomas apribojimas, kad jos turi būti nustatytos geografinės vietovės kilmės.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visos sudedamosios dalys, naudojamos „Obazda“/„Obatzter“ gaminti, apdorojamos Bavarijoje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Bavarijos federacinė žemė

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

„Obazda“/„Obatzter“ Bavarijoje turi seną tradiciją ir vartotojų laikomas tipišku Bavarijos patiekalu, kurį ypač mėgstama valgyti kaip užkandį. Šis produktas yra neatsiejama unikalios Bavarijos alaus sodų kultūros dalis. Bavarija visada buvo svarbus pieno gamybos Europoje centras. Ji taip pat priskiriama prie svarbių sūrio gamybos regionų.

Tad nenuostabu, kad pieno perdirbimas čia buvo išplėtotas anksčiau nei kituose Europos regionuose. Būtent tokie tradiciniai pievų regionai, kaip Algojus ir Aukštutinė Bavarija, vieni pirmųjų pradėjo gaminti ir perdirbti sūrį. Pietiniuose Bavarijos regionuose netrukus įsitvirtino ne tik kietųjų sūrių, bet ir itin vertinamų minkštųjų sūrių gamyba. Minkštieji sūriai, kaip antai kamamberas, bri, romadūras ir limburgas, greitai tapo vietiniais sūriais.

„Obazda“/„Obatzter“ istorija glaudžiai susijusi su daugiau kaip 150 metų skaičiuojančia Bavarijos alaus sodų istorija. Kamamberas ir bri Bavarijoje pirmąkart pagaminti tuo metu, kai atsirado vadinamieji alaus sodai. Kad per daug subrandintą kamamberą ar bri vis tiek būtų galima suvartoti, Bavarijos gastronomai sukūrė „Obazda“/„Obatzter“. Pasinaudota pastebėjimu, kad kuo abu minkštieji sūriai senesni, tuo jų skonis pikantiškesnis. Sūriai brendo labai greitai, kadangi stokota galimybių juos laikyti šaltai – ypač karštaisiais vasaros mėnesiais. Minkštuosius sūrius sumaišius su kitomis sudedamosiomis dalimis, gautas gardus sūrio gaminys „Obazda“/„Obatzter“, kurio didžiąją dalį sudaro tokie sūriai, kaip kamamberas, bri, romadūras ir limburgas. „Obazda“/„Obatzter“ kaip tipiškas sūrio gaminys greitai išpopuliarėjo Bavarijos alaus soduose, į kuriuos svečiai gali atsinešti ir savo užkandžių.

Už Bavarijos ribų „Obazda“/„Obatzter“ išgarsino greičiausiai Katarina Eizenreich, kuri 1920–1958 m. buvo „Bräustüberls“ Veihenštefane, kur įsikūrusi seniausia pasaulyje alaus darykla, savininkė – šio gaminio porcija būdavo patiekiama ankstyviems svečiams, užsukusiems išgerti bei užkąsti ir kortomis palošti „Schafkopf“ ir „Tarock“. Mažų mažiausiai nuo tada Bavarijos alaus sodai neįsivaizduojami be „Obazda“/„Obatzter“, kuris tapo klasikiniu bavarišku užkandžiu. Šiandien jis labai vertinimas visame pasaulyje ir, žinoma, pačioje Bavarijoje.

5.2.   Produkto ypatumai

Nuo kitų sūrio gaminių „Obazda“/„Obatzter“ skiriasi sudedamųjų dalių sudėtimi. Produkto pagrindas – gerai subrandintas kamamberas ir (arba) bri. Tai „Obazda“/„Obatzter“ suteikia kiek pikantišką skonį. Brandintą sūrį sumaišius su sviestu ir šviežiu sūriu, taip pat su grietinėle ir (arba) pienu, „Obazda“/„Obatzter“ skonis tampa švelnesnis.

Būtina sudedamoji dalis, be kurios neįmanoma apsieiti, nes dėl jos susiformuoja galutinis „Obazda“/„Obatzter“ skonis, yra paprikų milteliai arba paprikų ekstraktas. Įmantresnis „Obazda“/„Obatzter“ skonis gaunamas įpylus šiek tiek alaus, įdėjus svogūnų, įbėrus kmynų ir kitokių prieskonių.

Ši unikali sudėtis ir lemia gerą „Obazda“/„Obatzter“ vardą Bavarijoje.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Obazda“/„Obatzter“ Bavarijoje labai vertinamas nuo seno. Šis produktas buvo sukurtas Bavarijoje, o jo gamybos tradicija siekia per 100 metų. Vartotojai jį laiko tipišku bavarišku patiekalu.

Pavadinimu „Obazda“ arba „Obatzter“ įvardijamas gamybos būdas – įvairių sudedamųjų dalių susmulkinimas ir sumaišymas, kad būtų pagaminta tepamoji masė. Bavarų tarmėje šis veiksmas vadinamas žodžiu obatzn. Iš jo ir kildinamas žodis Obazda arba Obatzter. Pavadinimai „Obazda“ ir „Obatzter“ vartojami sinonimiškai – sinonimai jie yra kalbos vartosenoje ir atitinkamoje literatūroje.

Kad Bavarijoje „Obazda“/„Obatzter“ laikomas tradiciniu regiono patiekalu, rodo tai, kad „Obazda“/„Obatzter“ yra įtrauktas į Bavarijos žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos tvarkomą tradicinių Bavarijos patiekalų duomenų bazę. Be to, įvairiose receptų knygose ir sūrių žinynuose apie „Obazda“/„Obatzter“ rašoma, kad šis produktas yra tipiškas Bavarijos patiekalas. „Obazda“/„Obatzter“ taip pat standartiškai įtraukiamas į bavariškų alaus švenčių, kurių pasaulyje rengiama vis daugiau, valgiaraštį. Tai irgi patvirtina gerą „Obazda“/„Obatzter“ vardą ir jo ryšį su kilmės regionu – Bavarija.

Ilgus metus produktas gamintas tik Bavarijoje, tad Bavarijos gastronomai ir „Obazda“/„Obatzter“ gamintojai yra sukaupę daug specialiųjų žinių, kurias atspindi didelė kokybiško ir žmonių labai vertinamo „Obazda“/„Obatzter“ įvairovė.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

https://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/40853

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.