1.

Šioje metinėje ataskaitoje pateikiamas mūsų atliktas Europos plėtros fondų (EPF) vertinimas. 1 diagramoje pateikta pagrindinė informacija apie nagrinėjamą veiklą ir 2014 m. išlaidas.

2.

Nuo 1958 m. EPF yra pagrindinis instrumentas, per kurį teikiama Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo pagalba Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno valstybėms (AKR) bei užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT). 2000 m. birželio 23 d. Kotonu 20 metų laikotarpiui pasirašytas partnerystės susitarimas („Kotonu susitarimas“) šiuo metu yra Europos Sąjungos santykių su AKR valstybėmis ir UŠT pagrindas. Jo pagrindinis tikslas – sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą.

3.

EPF pobūdis ypatingas:

4.

Kiekvieną EPF reglamentuoja atskiri finansiniai reglamentai. Audito Rūmai kelis kartus buvo užsiminę, kad vienas finansinis reglamentas, taikomas visiems dabartiniams ir būsimiems EPF, užtikrintų tęstinumą, nesukeldamas Europos plėtros fondų įgyvendinimo sustabdymo rizikos, ir supaprastintų valdymą (4).

5.

Nors EPF finansiniai reglamentai palaipsniui buvo derinami su Bendruoju finansiniu reglamentu (5), reikšmingi skirtumai išlieka. Vienas pagrindinis skirtumas yra tas, kad EPF netaikomas metinio periodiškumo principas: EPF sutartys paprastai sudaromos penkerių–septynerių metų įsipareigojimo laikotarpiui, o mokėjimai gali būti atlikti per daug ilgesnį laikotarpį. 2014 m. lėšos buvo panaudojamos tuo pat metu per keturis EPF, o mokėjimai vis dar buvo atliekami per 8-ąjį EPF, kuris pradėjo veikti 1995 m.

6.

Beveik visą Europos plėtros fondų valdymą vykdo Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (EuropeAid), kuris taip pat valdo nemažą dalį ES biudžeto išlaidų (6)  (7).

7.

EPF intervencijos įgyvendinamos per projektus ir paramą biudžetui (8) pagal keturis pagrindinius susitarimus. 2014 m. 38 % mokėjimų buvo atlikta taikant tiesioginį valdymą, iš kurių 22 % buvo susiję su parama biudžetui. Likę 62 % buvo atlikti taikant netiesioginį valdymą, iš kurių 32 % – per trečiąsias šalis, 25 % – per tarptautines organizacijas ir 5 % – per nacionalines ES valstybių narių įstaigas (9).

8.

Šioje ataskaitoje nagrinėjamos išlaidos vykdomos taikant daugybę įvairių metodų, taikomų 79 šalyse. Daugelis taisyklių ir procedūrų, – antai viešųjų pirkimų ir sutarčių skyrimo procedūros, – yra sudėtingos. Prie šio sudėtingumo labai prisideda tai, kad nėra vieno patogaus naudoti 11-ojo EPF finansinio reglamento (10).

8.

9.

Dviejose srityse – paramos biudžetui (11) ir ES įnašų, kuriais prisidedama prie tokių tarptautinių organizacijų (12), kaip Jungtinės Tautos (JT), vykdomų daugelio donorų projektų, teikimo srityse – dėl priemonių pobūdžio ir mokėjimo sąlygų tikimybė, kad operacijose bus klaidų, yra mažesnė.

10.

Parama biudžetui prisideda prie valstybės bendrojo biudžeto arba prie jos konkrečiai politikai ar tikslui skirto biudžeto. Mes tikrinome, ar Komisija laikėsi specialių susijusioms šalims partnerėms skirtų paramos biudžetui mokėjimų vykdymo sąlygų, ir nustatėme, kad bendrų tinkamumo sąlygų buvo laikomasi (pavyzdžiui, susijusių su pakankama pažanga viešojo sektoriaus finansų valdymo srityje).

11.

Tačiau teisinės nuostatos suteikia galimybę įvairioms interpretacijoms, o Komisija gana lanksčiai sprendžia, ar buvo įvykdytos bendrosios sąlygos. Mūsų tvarkingumo auditas negali aprėpti tolesnių etapų po to, kai pagalbos lėšos yra sumokamos šaliai partnerei. Pervestosios lėšos susilieja su šalies gavėjos biudžeto ištekliais. Jokie šio finansų valdymo trūkumai Audito Rūmų tvarkingumo audite klaidų negeneruoja.

12.

Kai Komisijos įnašai į daugelio donorų projektus susilieja su kitų donorų įnašais ir nėra priskiriami konkretiems žinomiems išlaidų punktams, Komisija daro prielaidą, kad yra laikomasi ES tinkamumo taisyklių, jei sutelkta suma apima pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų, kad jos padengtų ES įnašą. Šį principą Komisija vadina „sąvokiniu metodu“. Komisijos taikomas sąvokinis metodas riboja auditorių darbą svaraus kitų donorų įnašo atveju, kuomet Komisija mano, kad jis yra pakankamas padengti visas netinkamas išlaidas, kurias mes galėjome nustatyti.

13.

8-asis EPF (1995–2000 m.) sudaro 12  840 milijonų eurų, 9-asis EPF (2000–2007 m.) – 13  800 milijonų eurų. 10-asis EPF (2008–2013 m.) sudaro 22  682 milijonus eurų. 21  966 milijonai eurų šios sumos skirta AKR šalims, o 286 milijonai eurų – UŠT. Šios sumos apima atitinkamai 1  500 milijonų ir 30 milijonų eurų sumas, skirtas EIB valdomai Investicinei priemonei, kuri visų pirma yra skirta privačiam sektoriui AKR šalyse ir UŠT. Taip pat 430 milijonų eurų skirta Komisijos išlaidoms, susijusioms su EPF planavimu ir įgyvendinimu.

14.

Vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF įsteigimo (13) buvo priimtas 2013 m. Jis įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d. jį ratifikavus visoms ES valstybėms narėms. 11-asis EPF sudaro 30  506 milijonus eurų (14), 29  089 milijonai eurų šios sumos skirta AKR šalims, o 365 milijonai eurų – UŠT.

15.

Tam, kad būtų galima naudotis lėšomis nuo 2014 m. sausio mėn. iki 11-ojo EPF įsigaliojimo, 2013 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė pereinamojo laikotarpio priemones, pavadintas „Pereinamąja priemone“ (15). Turimi su Pereinamąja priemone susiję ištekliai 2014 m. sudarė 1  616 eurų. Jie buvo finansuoti:

Apskaitoje jis susijęs su 11-uoju EPF, tačiau nėra papildomi 11-ojo EPF ištekliai.

16.

2 lentelėje parodytas visų sukauptų EPF išteklių panaudojimas 2014 m.

17.

Palyginti su ankstesniais metais (16), 2014 m. priimtų grynųjų įsipareigojimų lygis buvo ypač mažas (621 milijonas eurų). Taip atsitiko dėl to, kad vėlavo 11-ojo EPF įsigaliojimas, todėl buvo ribojami ištekliai įsipareigojimams pagal Pereinamąją priemonę. Kita vertus, 2014 m. atlikti mokėjimai buvo patys didžiausi iš kada nors atliktų mokėjimų (3  516 milijonų eurų) (17), visų pirma dėl 595 milijonų eurų, išmokėtų pagal Pereinamąją priemonę ir susijusių su didelėmis paramos biudžetui išmokomis ir avansais operacijoms pagal Afrikos taikos priemonę Centrinės Afrikos Respublikoje ir Somalyje.

18.

2014 m. pabaigoje beveik visi turimi ištekliai buvo įsipareigoti (98,9 % finansavimo sprendimams, 91,2 % atskiroms sutartims). Neįvykdyti įsipareigojimai (18) sumažėjo 23 % nuo 12,5 milijardo eurų 2013 m. pabaigoje iki 9,7 milijardo eurų 2014 m. pabaigoje. Tai buvo EuropeAid pastangų sumažinti neįvykdytus įsipareigojimus ir žemo 2014 m. finansavimo sprendimų lygio rezultatas.

19.

Savo atsakomybės srityje (19) EuropeAid stengėsi sumažinti senus išankstinius mokėjimus ir senus nepanaudotus įsipareigojimus (20) bei atvirų nebegaliojančių sutarčių skaičių (21). 2014 m. tikslai dėl senų išankstinių mokėjimų ir senų nepanaudotų įsipareigojimų buvo gerokai viršyti (22). Tačiau, nors 2014 m. tikslas dėl nebegaliojančių sutarčių dalies, palyginti su visų sutarčių skaičiumi, viso EuropeAid portfelio atžvilgiu buvo beveik pasiektas (23), pažanga buvo mažiau patenkinama EPF atveju (24).

I.

Atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnio nuostatas ir į 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 49 straipsnį dėl pereinamojo laikotarpio tarp 10-ojo Europos plėtros fondo ir 11-ojo Europos plėtros fondo taikymo, iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo Europos plėtros fondo, kuris taip pat taikomas ankstesniems EPF, mes auditavome:

II.

Pagal SESV 310–325 straipsnius ir taikomus finansinius reglamentus (26) vadovybė yra atsakinga už Europos plėtros fondų metinių finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų (27), bei už jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Ši atsakomybė apima vidaus kontrolės nustatymą, vykdymą ir palaikymą, siekiant parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitas, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių iškraipymų. Vadovybė taip pat privalo užtikrinti, kad finansinės atskaitomybės ataskaitose atspindima veikla, finansinės operacijos ir informacija atitinka jas reglamentuojančius teisės aktus. Galutinė atsakomybė už EPF finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą tenka Komisijai (SESV 317 straipsnis).

III.

Atsižvelgdami į savo audito rezultatus, mes Europos Parlamentui ir Tarybai turime pateikti finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą. Mes auditą atlikome remdamiesi IFAC tarptautiniais audito standartais ir etikos kodeksais ir INTOSAI tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais. Pagal šiuos standartus reikalaujama, kad mes auditą planuotume ir atliktume taip, kad būtų gautas pakankamas patikinimas, jog EPF metinėse finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

IV.

Atliekant auditą, taikomos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Procedūros pasirenkamos auditoriaus nuožiūra, taip pat remiantis dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių finansinių ataskaitų reikšmingų netikslumų ar susijusių operacijų reikšmingos neatitikties EPF teisiniam pagrindui rizikos vertinimu. Atliekant šiuos rizikos vertinimus, su finansinių ataskaitų rengimu ir teisingu jų pateikimu susijusi vidaus kontrolė bei įdiegtos priežiūros ir kontrolės sistemos, skirtos užtikrinti operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, nagrinėjamos siekiant pagal esamas aplinkybes nustatyti audito procedūras, o ne siekiant pareikšti nuomonę dėl vidaus kontrolės veiksmingumo. Audito metu taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas ir atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas, be to, įvertinamas bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

V.

Mes manome, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonėms pagrįsti.

VI.

Mūsų nuomone, 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų EPF metinėse finansinėse ataskaitose šių EPF finansinė būklė 2014 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susiję jų operacijų ir pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai, vadovaujantis EPF Finansiniu reglamentu ir apskaitos taisyklėmis, pagrįstomis tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais, visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai.

VII.

Mūsų nuomone, 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

VIII.

Mes įvertinome, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo EPF išlaidų operacijose yra 3,8 %.

IX.

Mūsų nuomone, dėl klausimų, aptartų neigiamos nuomonės dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo pagrinde, reikšmingumo 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimi mokėjimai yra reikšmingai paveikti klaidų.

20.

Audito Rūmų 2014 m. metinės biudžeto vykdymo ataskaitos 1 skyriaus 1.1 priedo 2 dalyje aprašytas mūsų bendras audito metodas ir metodika. Dėl EPF audito dėmesį visų pirma reikia atkreipti į šiuos dalykus.

21.

Mūsų pastabos dėl EPF finansinių ataskaitų patikimumo yra susijusios su 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo EPF (28) finansinės būklės ataskaitomis (29), kurias Komisija patvirtino pagal EPF finansinį reglamentą (30) ir kurias kartu su apskaitos pareigūno vadovybės pareiškimu gavome 2015 m. liepos 24 d. Atliekant auditą buvo testuojamos sumos ir atskleista informacija bei buvo vertinami taikyti apskaitos principai, reikšmingi vadovybės parengti įverčiai ir bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

22.

Operacijų tvarkingumo auditas apėmė:

a)

valstybių narių visų įnašų ir kito pobūdžio pajamų operacijų imties tikrinimą;

b)

30 įsipareigojimų imties tikrinimą (31);

c)

165 operacijų imties tikrinimą (32). Ši imtis yra parengta kaip reprezentatyvi visų EPF srityje atliktų operacijų imtis. Ją sudarė 127 28 ES delegacijų (33) patvirtinti mokėjimai ir 38 Komisijos tarnybų (34) patvirtinti mokėjimai. Aptikus klaidų, buvo nagrinėjamos atitinkamos sistemos, siekiant nustatyti konkrečius sistemų trūkumus;

d)

EuropeAid ir ES delegacijose tikrintų sistemų vertinimą, apimantį: i) Komisijos darbuotojų, išorės auditorių ar priežiūros pareigūnų atliktas ex ante patikras prieš mokėjimų įvykdymą ir ii) stebėjimą ir priežiūrą, visų pirma atsižvelgimą į išorės auditus, tikrinimo vizitus, stebėjimo vizitus ir EuropeAid 2012, 2013 ir 2014 m. likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimus;

e)

EuropeAid generalinio direktoriaus atliekamą metinės veiklos ataskaitos (MVA) peržiūrą ir

f)

atsižvelgimą į ankstesnes mūsų rekomendacijas.

23.

Kaip nurodyta 6 dalyje, EuropeAid įgyvendina didžiąją iš bendrojo biudžeto ir EPF finansuojamų išorės pagalbos priemonių dalį. Mūsų pastabos dėl sistemų veiksmingumo ir dėl MVA patikimumo bei generalinio direktoriaus 2014 m. patikinimo pareiškimas yra susijusios su visa EuropeAid atsakomybės sritimi.

24.

Nuo 2007 m., kai buvo modernizuota EPF apskaita, Komisijos taikomas atskyrimo vertinimo metodas neapima sukauptų išlaidų, susijusių su paramos biudžetui sutartimis, kurioms AKR šalys 2014 m. nepateikė mokėjimo prašymų. Komisija mano, kad atsižvelgiant į paramos biudžetui pobūdį, išlaidų pripažinimas yra lėšų išmokėjimas. Atlikdama atitikties tinkamumo sąlygoms vertinimą, Komisija turi didelę sprendimo laisvę. Tačiau pagal Komisijos apskaitos taisykles parama biudžetui nėra savanoriška dotacija, bet teisė, todėl kaip ir kitoms neprekybinių operacijų išlaidoms Komisija privalo atlikti mokėjimus, kai yra atitinkama tinkamumo sąlygoms.

24.

25.

Palūkanas nuo didesnių nei 7 50  000 eurų išankstinio finansavimo mokėjimų Komisija privalo susigrąžinti kasmet (2014 m. susigrąžinti 3 milijonai eurų, o 2013 – 5,7 milijono eurų). Kaip nurodyta ankstesniais metais (35), įgalioti leidimus duodantys pareigūnai dar ne visuomet laikosi šios taisyklės, o finansinės būklės ataskaitų 3.5 pastaboje pateikta pajamų palūkanų suma yra iš dalies pagrįsta įverčiais. Be to, nuo išankstinio finansavimo tarp 2 50  000 ir 7 50  000 eurų gautos palūkanos finansinės būklės ataskaitose vis dar nėra pripažįstamos kaip finansinės pajamos, kadangi Bendrosios išorės santykių informacinės sistemos (CRIS) kūrimas buvo baigtas tik 2014 m. pabaigoje.

25.

26.

Mūsų pajamų operacijų audito metu nustatyta, kad jose nebuvo reikšmingo klaidų lygio.

27.

1 priede pateikta mokėjimo operacijų testavimo rezultatų santrauka. Iš 165 mūsų audituotų mokėjimo operacijų 54 (33 %) buvo paveiktos klaidų. Remdamiesi 36 nustatytomis klaidomis, mes vertiname, kad klaidų lygis sudaro 3,8 % (36).

28.

Į audito imtį neįtraukus paramos biudžetui ir 9–12 dalyse nurodytų daugelio donorų operacijų, įvertintas klaidų lygis yra 4,8 % (37).

29.

2 diagramoje parodyta, kokiu mastu įvairių tipų klaidos prisidėjo prie įvertinto 2014 m. klaidų lygio. Naudos gavėjai nesilaikė viešųjų pirkimų tvarkos ir nepateikė patvirtinamųjų dokumentų – šios klaidos sudaro 63 % įvertinto klaidų lygio.

30.

Iš 133 mūsų audituotų mokėjimo operacijų 52 (39 %) buvo paveiktos klaidų, iš jų 34 (65 %) buvo kiekybiškai įvertinamos klaidos. Iš 34 mokėjimo operacijų, kurias paveikė kiekybiškai įvertinamos klaidos, 14 buvo galutinės operacijos, kurioms leidimas buvo suteiktas po to, kai buvo atliktos visos ex ante patikros.

31.

Kaip ir ankstesniais metais (38), klaidų dažniau buvo aptinkama operacijose, susijusiose su programų sąmatomis, dotacijomis ir susitarimais dėl įnašų su tarptautinėmis organizacijomis, nei kitų paramos formų atveju. Iš 66 audituotų šio tipo operacijų 29 (44 %) buvo paveiktos kiekybiškai įvertinamų klaidų, sudarančių 75 % įvertinto klaidų lygio.

32.

Pagrindiniai kiekybiškai įvertinamų klaidų su projektais susijusiose mokėjimo operacijose tipai susiję su tuo kad:

a)

naudos gavėjas nesilaikė viešųjų pirkimų taisyklių (aštuonios operacijos);

b)

nebuvo patvirtinamųjų dokumentų, rodančių, kad vykdyta tinkama veikla (11 operacijų) (39);

c)

netinkamos išlaidos, pavyzdžiui, išlaidos turėtos ne projektų įgyvendinimo metu ([trys] operacijos), su sutartimi nesusijusi veikla (trys operacijos), netinkamas PVM (dvi operacijos), su sutartimi nesusijusi veikla (viena operacija) ar netiesioginės išlaidos, deklaruotos kaip tiesioginės (viena operacija);

d)

paramos gavėjai neturėjo išlaidų (10 operacijų);

e)

neteisingai apskaičiuotos išlaidos (dvi operacijos).

33.

21 (40) kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju pasinaudodama savo sistemomis Komisija turėjo pakankamai informacijos (41), kad, prieš patvirtindama išlaidas, galėtų užkirsti tokioms klaidoms kelią, jas aptikti ir ištaisyti. Jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, įvertintas klaidų lygis būtų buvęs 2,3 procentinio punkto mažesnis.

34.

Kiekybiškai neįvertinamos klaidos dažniausiai buvo susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų trūkumais (aštuonios operacijos) ir nepakankamais viešųjų pirkimų dokumentais (septynios operacijos).

35.

Iš 32 mūsų audito metu tikrintų su parama biudžetui susijusių operacijų dvi buvo paveiktos nedidelį poveikį turėjusių kiekybiškai įvertinamų klaidų (mažiau nei 0,1 procentinio punkto), kai paramos gavėjų vyriausybės nesilaikė finansavimo susitarimų nuostatų, susijusių su valiutos kursu, keičiant paramos biudžetui sumas į vietinę valiutą.

35.

36.

Kaip ir ankstesniais metais, mūsų nustatytų klaidų dažnis, įskaitant kai kurias klaidas, nustatytas galutinėse išlaidų deklaracijose, kurių atžvilgiu buvo atlikti išorės auditai ir išlaidų patikrinimai, parodo šių ex ante patikrų trūkumus.

37.

2013 m. gegužės mėn. EuropeAid priėmė veiksmų planą, skirtą šalinti nustatytus EuropeAid sistemos įgyvendinimo trūkumus (42). Visų 23 planuotų veiksmų įgyvendinimas buvo pradėtas 2013 ir 2014 m. 2014 m. pabaigoje 15 veiksmų buvo visiškai įgyvendinta, o aštuoni vis dar buvo įgyvendinami (43). Veiksmų plano poveikį vertinti dar per anksti, kadangi kai kurie veiksmai vis dar yra rengiami.

38.

Siekiant pagerinti išorės auditus ir išlaidų patikrinimus, buvo taikytos šios priemonės:

a)

rengiant metinius audito planus ES delegacijos ir EuropeAid tarnybos turėjo atlikti privalomą rizikos analizę;

b)

buvo peržiūrėti dotacijos sutarties modeliai, kad EuropeAid galėtų tiesiogiai atrinkti auditorius ar su jais sudaryti sutartis;

c)

EuropeAid darbuotojams ir paramos gavėjams buvo aiškinama apie dažniausiai pasitaikančius klaidų tipus, vykdomi mokymai ir stiprinami jų gebėjimai finansų ir kontrolės srityse.

39.

EuropeAid vis dar neparengė kokybės/tinkamumo lentelių, skirtų vertinti išlaidų tikrinimo ataskaitų patikimumą ir teikti gaires neatitikties atveju, nors jas buvo planuota parengti 2013 m. gruodžio mėnesį.

39.

40.

Kaip nurodyta mūsų ankstesnėse metinėse atskaitose (44), EuropeAid valdymo informacinėje sistemoje vis dar yra trūkumų, susijusių su išorės auditų, išlaidų patikrinimų ir stebėjimo vizitų rezultatais ir tolesnėmis priemonėmis. Dėl to generaliniam direktoriui sunku reikalauti atsakomybės iš ES delegacijų skyrių vadovų ar vadovų už ne laiku atliktus tolesnius veiksmus ar laiku nepašalintus sistemų trūkumus ir neištaisytas nustatytas klaidas. EuropeAid rengia naują kompiuterinę audito programą, skirtą pagerinti atsižvelgimą į audito ataskaitas.

40.

41.

EuropeAid atliko savo trečiąjį likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimą, kad įvertintų klaidų lygį, nepaisant visų vadovybės vykdytų patikrų, skirtų išvengti klaidų, jas aptikti ir ištaisyti. LKL tyrimas yra pagrįstas atitinkama metodika, jame pateikiama naudinga informacija, kuria remdamasis EuropeAid gali nustatyti, kuriose srityse reikėtų patobulinti kontrolės sistemų įgyvendinimą.

42.

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjama operacijų, susijusių su sutartimis, užbaigtomis tarp 2013 m. rugsėjo mėn. ir 2014 m. rugpjūčio mėn., reprezentatyvi imtis. Jo rezultatai pateikti metinėje veiklos ataskaitoje (45). Atsižvelgiant į mūsų 2013 m. metinės ataskaitos rekomendaciją (46), metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama LKL tyrimo apimtis bei įvertintos apatinė ir viršutinė klaidų lygio ribos. Tyrimo metu įvertinta, kad LKL yra 2,81 %, t. y. didesnis už Komisijos nustatytą 2 % reikšmingumo ribą. Pagrindiniai šio tyrimo metu nustatytų klaidų tipai yra:

a)

paramos gavėjų organizacijos nepateikė pakankamos tinkamumą finansuoti įrodančios dokumentacijos (42,70 % LKL);

b)

nėra teisinio mokėjimų pagrindimo, deklaruotos per didelės išlaidos ar kiti neatitikties trūkumai (32,83 % LKL);

c)

buvo įvertintos klaidos, kai dėl nepakankamų įrodymų nebuvo galima įsitikinti operacijų tvarkingumu (16,76 % LKL);

d)

nesusigrąžintos ir neištaisytos sumos (7,71 % LKL).

43.

Mums peržiūrėjus 2014 m. LKL tyrimą nustatyta, kad iš esmės jis buvo atliktas pagal metodiką ir pateikia pakankamai įrodymų, kad LKL yra reikšmingas. Kai kurių tikrintų operacijų atveju mes nustatėme, kad galėtų būti atlikti kai kurie patobulinimai, susiję su:

43.

44.

Savo patikinimo pareiškime generalinis direktorius daro išlygą dėl operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, kadangi rizikinga laikoma suma (205,7 milijono eurų) sudaro daugiau kaip 2 % 2014 m. EuropeAid atliktų mokėjimų. Tačiau generalinis direktorius taip pat konstatuoja, kad įdiegtos kontrolės procedūros suteikia pakankamai garantijų dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Kaip ir praėjusiais metais (47), mes manome, kad tai nėra logiška išvada, kadangi kontrolės sistemos nėra veiksmingos, jei jos nepadeda išvengti reikšmingų klaidų, jų aptikti ir ištaisyti.

44.

45.

Išlyga yra susijusi su visų EuropeAid valdomų išlaidų teisėtumu ir tvarkingumu. Išlyga yra tinkama, kai kontrolės trūkumai susiję tik su apibrėžtomis pajamų ar išlaidų sritimis (48), tačiau ne tuomet, kai tie trūkumai veikia visas kontrolės sistemas ir finansinis poveikis viršija viso biudžeto, už kurį atsako generalinis direktorius, reikšmingumo ribą. Tačiau galiojančiose Komisijos instrukcijose dėl 2014 m. MVA ši padėtis aiškiai neaptarta.

45.

46.

MVA konstatuojama, kad EuropeAid kontrolės priemonės yra veiksmingos kiekvieno vidaus kontrolės modelio atveju pagal tiesioginį ir netiesioginį valdymą, o visos kontrolės priemonių išlaidos, įvertintos 370,6 milijono eurų suma, yra pagrįstos, palyginti su jų nauda (49). MVA pateikta išsami informacija atspindi reikšmingą EuropeAid padarytą pažangą siekiant atitikti bendrajame finansiniame reglamente nustatytus reikalavimus (50). Tačiau tvirtinimai apie kontrolės priemonių efektyvumą ir ekonominį veiksmingumą nėra tinkamai pateikti, kadangi:

46.

a)

nebuvo laikomasi visų išlaidų metodo, kadangi buvo įtrauktos ne visos tiesioginės išlaidos (51) ir trūko pridėtinių išlaidų. Be to, nėra aiškus netiesioginių personalo išlaidų paskirstymo kriterijų pagrindas;

b)

kalbant apie kiekybiškai įvertinamą naudą, EuropeAid valdymo informacinės sistemos vis dar nepateikia tikslios informacijos apie nustatytas ir ištaisytas klaidas, atlikus išorės auditus ir išlaidų patikrinimus (žr. 40 dalį) ir pačios Komisijos patikras;

b)

Kalbant apie Komisijos užsakytus auditus, išlaidų patikrinimus ar panašias užduotis, tikimasi, kad, įdiegus naują valdymo informacijos sistemą, taikomą išorės auditų, išlaidų patikrinimų ir panašių užduočių vykdymo rezultatams ir jų rekomendacijų įgyvendinimo priežiūrai, padėtis ilgainiui smarkiai pagerės.

c)

EuropeAid nenustatė objektyviai patikrinamų rodiklių, tokių, pavyzdžiui, kaip tikslinės vertės, pagal kurias vertinamas kontrolės priemonių efektyvumas ir ekonominis veiksmingumas.

c)

Ataskaitos jau grindžiamos patikrinamais rodikliais, o kai kuriais atvejais – tikslinėmis vertėmis. Komisijos sistema vis dar gerinama ir tobulinama vadovaujantis centrinių tarnybų rekomendacijomis.

47.

Mes darome išvadą, kad 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų EPF finansinėse ataskaitose jų finansinė būklė bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų, pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, atsižvelgiant į finansinio reglamento nuostatas ir apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles.

48.

Mes darome išvadą, kad 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais:

49.

2 priede pateikti mūsų peržiūros, kaip buvo įgyvendintos ankstesnių metinių ataskaitų rekomendacijos, rezultatai (52). 2011 ir 2012 m. metinėse ataskaitose pateikėme 12 rekomendacijų. Iš šių rekomendacijų viena nebetaikoma. EuropeAid visiškai įgyvendino keturias rekomendacijas, tuo tarpu penkios rekomendacijos buvo įgyvendintos dauguma atžvilgių ir dvi – kai kuriais atžvilgiais. Vienos rekomendacijos, kuri buvo įgyvendinta tik kai kuriais atžvilgiais, atveju EuropeAid ėmėsi šių veiksmų:

50.

Atlikę šią peržiūrą ir atsižvelgdami į nustatytus faktus ir išvadas dėl 2014 m., mes rekomenduojame EuropeAid:

—

1 rekomendacija: nustatyti ir taikyti vidaus kontrolės procedūras, skirtas užtikrinti, kad išankstinis finansavimas būtų patvirtintas remiantis faktinėmis turėtomis išlaidomis, neįskaitant teisinių įsipareigojimų;

—

2 rekomendacija: sustiprinti reguliarų tikrinimą, ar šalys partnerės, konvertuodamos paramos biudžetui išmokas į savo nacionalinę valiutą, naudoja teisingą keitimo kursą;

—

3 rekomendacija: kartu su už LKL tyrimą atsakingu rangovu užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į mūsų nustatytas problemas;

—

4 rekomendacija: pagerinti savo rodiklius, atsižvelgiant į tikslines vertes, pagal kurias būtų tikrinamas kontrolės priemonių efektyvumas ir ekonominis veiksmingumas, savo išlaidų metodą ir savo procedūras ir valdymo informacines sistemas, skirtas vertinti kontrolės naudą.