EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 12 18
COM(2015) 674 final
2015/0309(CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviajai medžiagai 1-fenil-2-(1-pirolidin-1-il) pentan-1-onui (α-pirolidinvalerofenonui, α-PVP)
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 12 18
COM(2015) 674 final
2015/0309(CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviajai medžiagai 1-fenil-2-(1-pirolidin-1-il) pentan-1-onui (α-pirolidinvalerofenonui, α-PVP)
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Tarybos sprendime 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės 1 numatyta trijų etapų procedūra, pagal kurią naujai psichoaktyviajai medžiagai visoje Sąjungoje gali būti pradėtos taikyti kontrolės priemonės.
2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskelbta bendra Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDAA) ir Europolo ataskaita, parengta pagal Tarybos sprendimo 2005/387/TVR 5 straipsnį. 2015 m. rugsėjo 15 d. Taryba, vadovaudamasi Komisijos ir septyniolikos valstybių narių pateiktu prašymu ir pirmiau nurodyto Tarybos sprendimo 6 straipsnio 1 dalimi, paprašė įvertinti riziką, kurią kelia naujos psichoaktyvios medžiagos α-PVP vartojimas, gamyba ir prekyba šia psichoaktyviąja medžiaga, organizuotą nusikalstamumą šioje srityje ir galimas šiai medžiagai skirtų kontrolės priemonių nustatymo pasekmes.
α-PVP keliamą riziką įvertino Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) mokslinis komitetas, veikdamas pagal Tarybos sprendimo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas. 2015 m. lapkričio 27 d. mokslinio komiteto pirmininkas pateikė Komisijai ir Tarybai rizikos vertinimo ataskaitą. Pagrindinės rizikos vertinimo išvados:
α-PVP yra stiprus psichostimuliatorius. Medžiaga, aptikta visose 28 valstybėse narėse, taip pat Turkijoje ir Norvegijoje, yra daugiausia importuojama į ES narkotikų rinką iš Kinijos ir paskui platinama visoje Europoje.
Iš viso užregistruota 115 mirčių ir 191 ūmaus apsinuodijimo atvejis aštuoniose valstybėse narėse, kuriose buvo aptikta α-PVP.
Nėra informacijos arba paskelbtų tyrimų, kuriuose būtų visapusiškai įvertinta su α-PVP susijusi rizika sveikatai, t. y. lėtinis ir ūminis toksiškumas, tačiau iš stebimo poveikio gyvūnams galima spręsti, kad poveikis bus panašus kaip ir kitų stimuliatorių.
Pagal Tarybos sprendimo 2005/387/TVR 8 straipsnio 1 dalį Komisija per šešias savaites nuo rizikos vertinimo ataskaitos gavimo dienos pateikia Tarybai iniciatyvą dėl kontrolės priemonių taikymo naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms visoje Sąjungoje arba ataskaitą, kurioje paaiškinama, kodėl tokia iniciatyva nėra būtina. Pagal 2015 m. balandžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-317/13 ir C-679/13 prieš priimant teisės aktą, grindžiamą Tarybos sprendimo 2005/387/TVR 8 straipsnio 1 dalimi, turi būti pasikonsultuota su Europos Parlamentu.
Remdamasi rizikos vertinimo ataskaitos išvadomis Komisija mano, kad yra pagrindas šiai medžiagai taikyti kontrolės priemones visoje Sąjungoje. Pagal rizikos vertinimo ataskaitą α-PVP ūmus toksiškumas yra toks, kad medžiaga gali padaryti didelę žalą žmonių sveikatai.
2.PASIŪLYMO TIKSLAS
Šio Tarybos sprendimo pasiūlymo tikslas – paraginti valstybes nares taikyti medžiagai α-PVP kontrolės priemones ir baudžiamąsias sankcijas, kaip numatyta jų teisės aktuose, kuriais vykdomi jų įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją.
2015/0309 (CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviajai medžiagai 1-fenil-2-(1-pirolidin-1-il) pentan-1-onui (α-pirolidinvalerofenonui, α-PVP)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės 2 , ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos iniciatyvą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 3 ,
laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)remiantis Sprendimo 2005/387/TVR 6 straipsniu neeiliniame Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro išplėstinio mokslinio komiteto posėdyje buvo parengta naujos psichoaktyviosios medžiagos α-PVP rizikos vertinimo ataskaita, o 2015 m. lapkričio 27 d. ši ataskaita pateikta Komisijai ir Tarybai;
(2)α-PVP yra stiprus psichostimuliatorius, panašios struktūros kaip medžiagos katinonas, pirovaleronas ir metilendioksipirovaleronas (MDPV), kurios yra kontroliuojamos pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją. Medžiaga buvo aptikta visose 28 valstybėse narėse, taip pat Turkijoje ir Norvegijoje ir iš informacijos apie konfiskuotas medžiagas ir paimtus pavyzdžius matyti, kad ji yra dažniausiai pateikiama miltelių ar tablečių pavidalo. Iš turimos informacijos matyti, kad nemažas α-PVP kiekis (kilogramais) importuojamas į Sąjungos narkotikų rinką iš Kinijos ir paskui platinamas visoje Sąjungoje. Sąjungos viduje taip pat yra α-PVP gamybos pajėgumų, nes vienoje valstybėje narėje buvo likviduotos dvi neteisėtos gamybos vietos;
(3)iš viso užregistruota 115 mirčių ir 191 ūmaus apsinuodijimo atvejis aštuoniose valstybėse narėse, kuriose buvo aptikta α-PVP. Daugeliu atvejų α-PVP tyčia ar netyčia buvo vartojamas derinyje su kitomis farmakologiškai aktyviomis medžiagomis. α-PVP tapus plačiau prieinamai ir naudojamai, galėtų kilti rimtų pasekmių asmenų ir visuomenės sveikatai;
(4)remiantis turimais duomenimis galima teigti, kad α-PVP vartoja stimuliatorių vartotojai poilsio ir pasilinksminimo vietose, taip pat kiti didelės rizikos narkotikų vartotojai, įskaitant intraveninių stimuliatorių ir opioidų vartotojus, ir kad jiems gali būti būdinga vienu metu vartoti kelias narkotines medžiagas. Duomenų apie narkotikų vartojimo paplitimą, ilgalaikes pasekmes ir socialinę riziką, susijusius su ta medžiaga, yra nedaug;
(5)nėra informacijos arba paskelbtų tyrimų, kuriuose būtų visapusiškai įvertinta su α-PVP susijusi rizika sveikatai, t. y. lėtinis ir ūminis toksiškumas, tačiau iš stebimo poveikio gyvūnams galima spręsti, kad poveikis bus panašus kaip ir kitų stimuliatorių. Pastebėti nepageidaujami žmonėms pasireiškę simptomai buvo apibūdinti kaip tachikardija, hipertermija, gausus prakaitavimas, ažitacija, konvulsijos ar traukuliai, dezorientacija, agresija. Ikiklinikinių tyrimų duomenys rodo, kad α-PVP gali sukelti žmonėms potraukį piktnaudžiauti šia medžiaga ir galbūt priklausomybę;
(6)α-pvp neturi nustatytos ar pripažįstamos medicininės (žmonėms skirtų ar veterinarinių vaistų) paskirties. Išskyrus tai, kad šiai medžiagai atsiradus narkotikų rinkoje ji naudojama kaip etaloninės analizės medžiaga bei jos cheminių savybių, farmakologijos ir toksikologijos moksliniams tyrimams, nėra duomenų, kad ji būtų naudojama kitiems tikslams;
(7)šiuo metu α-PVP nėra ir anksčiau nebuvo vertinama Jungtinių Tautų sistemoje ir toks vertinimas neplanuojamas;
(8)nors yra mažai mokslinių įrodymų, susijusių su α-PVP, įrodymai ir informacija apie medžiagos keliamą riziką sveikatai (kaip aprašyta dokumentuose aptikus šią medžiagą mirčių ir ūmaus apsinuodijimo atvejais) yra pakankamas pagrindas α-PVP visoje Sąjungoje taikyti kontrolės priemones;
(9)šešiolikoje valstybių narių jau taikomos α-PVP kontrolės priemonės pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais vykdomi įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją, o dar penkios valstybės narės taiko kitas teisėkūros priemones šiai medžiagai kontroliuoti, todėl visoje Sąjungoje taikomos jos kontrolės priemonės leistų išvengti galimų sunkumų tarpvalstybinio teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityse ir padėtų apsaugoti nuo pavojaus, kurį gali kelti jos prieinamumas ir vartojimas;
(10)
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Naujai psichoaktyviajai medžiagai 1-fenil-2-(1-pirolidin-1-il) pentan-1-onui (α-pirolidinvalerofenonui, α-PVP) kontrolės priemonės taikomos visoje Sąjungoje.
2 straipsnis
Ne vėliau kaip [per metus nuo šio sprendimo paskelbimo dienos] valstybės narės, vadovaudamosi nacionaliniais teisės aktais, imasi taikyti α-PVP kontrolės priemones ir baudžiamąsias sankcijas, kaip numato jų teisės aktai, kuriais vykdomi jų įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja […] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas