Briuselis, 2015 12 15

COM(2015) 638 final

2013/0260(COD)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 6 dalį

dėl

per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų (Gyvūnų sveikatos teisės akto) priėmimo

(Tekstas svarbus EEE)


2013/0260 (COD)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 6 dalį

dėl

per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų (Gyvūnų sveikatos teisės akto) priėmimo

(Tekstas svarbus EEE)

1.Pagrindiniai faktai

Pasiūlymo perdavimo Europos Parlamentui ir Tarybai data

(dokumentas COM(2013) 260 final – 2013/0136 COD):

2013 m. gegužės 6 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės data:

2013 m. gruodžio 10 d.

Per pirmąjį svarstymą priimtos Europos Parlamento pozicijos data:

2014 m. balandžio 15 d.

Pakeisto pasiūlymo perdavimo data:

[*].

Tarybos pozicijos priėmimo data:

2015 m. gruodžio 14 d.

*Atsižvelgusi į neoficialias Tarybos ir Europos Parlamento diskusijas po pirmojo svarstymo Europos Parlamente, Komisija neparengė iš dalies pakeisto pasiūlymo, bet nuomonę dėl Parlamento pakeitimų išreiškė dokumente Communication de la Commission sur les suites données aux avis et résolutions adoptés par le Parlement européen lors des sessions d'avril I et II 2014 (2014 m. liepos 9 d. dokumentas SP(2014) 471).

2.Komisijos pasiūlymo tikslas

Komisijos pasiūlymo tikslas – priimti vieną teisės aktą, kuris reglamentuotų gyvūnų sveikatą Sąjungoje, remiantis principu, kad prevencija geriau už gydymą. Pasiūlymu siekiama pagerinti standartus ir sukurti bendrą sistemą, siekiant geriau nustatyti ir kontroliuoti ligas, taip pat darniai šalinti riziką sveikatai ir maisto bei pašarų saugai.

Ši sustiprinta sistema padės maisto grandinėje veikiantiems veiklos vykdytojams, kaip antai ūkininkams ir veterinarams, sparčiai reaguoti ir apriboti ligos plitimą, taip pat sumažinti jos poveikį gyvūnams ir vartotojams.

Be to, pasiūlyme ligos, dėl kurių reikia imtis Sąjungos lygmens veiksmų, suskirstytos į kategorijas, išdėstytos prioritetine tvarka ir įtrauktos į sąrašą, todėl galima taikyti labiau rizika grindžiamą požiūrį ir tinkamai naudoti išteklius.

Numatyta galimybė pakankamai lanksčiai pritaikyti gyvūnų sveikatos priemones, atsižvelgiant į įvairius ūkius ir vietos aplinkybes, visų pirma kiek tai susiję su ūkių registravimo ir tvirtinimo bei gyvūnų ir produktų laikymo reikalavimais.

Platesniu mastu visa Sąjunga siekia strategijos „Europa 2020“ tikslų. Pasiūlymu dėl gyvūnų sveikatos pritariama šiems svarbiausiems bendriesiems tikslams – juo mažinama neigiamo ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai dėl blogos gyvūnų sveikatos ar gyvūnų ligų protrūkių rizika, kartu užtikrinamas gyvūnų laikytojų, ypač ūkininkų, ekonominis saugumas ir sėkmė ir taip prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.

Be to, teisinė sistema turi būti lanksti, tačiau pakankamai tvirta, kad būtų galima veiksmingai imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu didelių klimato pokyčių bei naujos ir nežinomos rizikos atveju, taip pat sparčiai prisitaikyti prie mokslo raidos ir naujų tarptautinių standartų.

3.Pastabos dėl Tarybos pozicijos

3.1Bendrosios pastabos

Komisijos pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai perduotas 2013 m. gegužės 6 d. 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamentas priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą ir pritarė pagrindiniams Komisijos pasiūlymo tikslams. Visų pirma Europos Parlamentas pareiškė pritariantis principui, kad prevencija geriau už gydymą, ir palankiai įvertino pastangas sutelkti šiuo metu atskirus gyvūnų sveikatos teisės aktus į vieną principų rinkinį. Jis taip pat pritarė siūlomo teisės akto taikymo sričiai, kuri apima užkrečiamąsias gyvūnų ligas, ir palankiai įvertino principą „viena sveikata“, pagal kurį nustatomas aiškus gyvūnų gerovės ir gyvūnų bei visuomenės sveikatos ryšys. Be to, Europos Parlamentas paragino siekti nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyros. Europos Parlamento pozicijoje pateiktas 331 Komisijos pasiūlymo pakeitimas.

Komisija nepateikė pakeisto pasiūlymo. Komunikate Europos Parlamentui Komisija nurodė, kad ji galėtų visiškai, iš dalies, iš esmės arba su sąlyga, kad jie bus performuluoti, pritarti 106 iš 331 pakeitimų, nes dėl jų Komisijos pasiūlymas taptų aiškesnis ar geresnis ir jie yra suderinami su pasiūlymo bendraisiais tikslais. Kadangi tuo metu Taryba pozicijos nebuvo pateikusi ir siekiant nedaryti poveikio Komisijos vaidmeniui, kurį vykdydama ji siekė teisės aktų leidėjų susitarimo vėlesniame etape, Komisijos pozicija dėl Parlamento pakeitimų išliko gana konservatyvi – ji buvo linkusi ginti savo pasiūlymą.

Europos Parlamentui per pirmąjį svarstymą priėmus poziciją, toliau rengtos neoficialios Europos Parlamento, Tarybai pirmininkaujančios šalies ir Komisijos diskusijos, siekiant susitarti bendrosios pozicijos tvirtinimo metu (išankstinis susitarimas per antrąjį svarstymą).

Šios diskusijos buvo sėkmingos ir į jas atsižvelgiama bendrojoje Tarybos pozicijoje, kuri 2015 m. gruodžio 14 d. priimta kvalifikuota balsų dauguma.

3.2Visiškai, iš dalies arba iš esmės į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją įtraukti Europos Parlamento pakeitimai, kuriems Komisija pritarė

Pasiūlymo pavadinimas. Europos Parlamentas pasiūlė naują pasiūlymo pavadinimą, kad būtų aiškiau, kad dėmesys sutelkiamas į užkrečiamąsias gyvūnų ligas. Taryba savo pozicijoje tam pritarė ir pasiūlė šiek tiek pakeisti formuluotę. Atsižvelgdama į naujo pavadinimo politinę svarbą ir į tai, kad pasiūlyme iš tiesų daugiausia dėmesio skiriama užkrečiamosioms gyvūnų ligoms, Komisija sutinka su pakeitimu.

Gyvūnų ligų ir naujų ligų skirstymas į kategorijas. Europos Parlamentas 83–87 pakeitimais pasiūlė naują formuluotę, kuria išaiškinamos Komisijos pasiūlymo 8 straipsnyje numatytų gyvūnų ligų kategorijų grupės. Taryba į savo poziciją įtraukė šiuos pakeitimus juos šiek tiek performulavusi. Šis išaiškinimas Komisijai priimtinas.

Kalbant apie naujas ligas, Europos Parlamentas 176 ir 177 pakeitimais pareikalavo imtis daugiau ir aiškesnių priemonių. Vis dėlto šių pakeitimų vieta tekste nebuvo ideali. Taryba pritarė Europos Parlamentui, kad su naujomis ligomis susijusių priemonių aiškumas kelia susirūpinimą, ir pasiūlė naują straipsnį. Šis kompromisas, kuriuo atsižvelgiama į abiem teisėkūros institucijoms susirūpinimą keliančius aspektus, priimtinas Komisijai, nes numatomos aiškesnės kovos su naujomis ligomis taisyklės.

Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 dėl galvijų identifikavimo ir jautienos ženklinimo panaikinimas. 38, 324 ir 328 pakeitimais Europos Parlamentas pasiūlė palikti galioti Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000 dėl galvijų identifikavimo ir jautienos ženklinimo, kurį siūlomu teisės aktu dėl gyvūnų sveikatos buvo siekiama panaikinti. Komisija paaiškino, kad nors pasiūlyme buvo nurodyta, kad būtų panaikintas visas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, Komisija neketino panaikinti dalių, susijusių su jautienos ir jos produktų ženklinimu. Šis klausimas taip pat buvo aptartas Taryboje – ji pasiūlė pakeisti pasiūlymą, kad į tai būtų atsižvelgta. Komisija pritaria Tarybos pozicijai, todėl sutinka išlaikyti Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 II antraštinę dalį, kuri susijusi su jautienos ir jautienos produktų ženklinimu ir nepatenka į pasiūlymo dėl gyvūnų sveikatos taikymo sritį.

Be to, Europos Parlamentas pažymėjo, kad neseniai iš dalies pakeistu Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 22 straipsniu nustatytas fiksuotas galvijų identifikavimo ir registravimo kontrolės intensyvumas. Komisija mano, kad tokios apibūdinamosios nuostatos nėra būtinos, nes jos numatytos Komisijos Reglamento dėl oficialios kontrolės pasiūlyme (COM(2013) 265, 2013/0140/COD). Vis dėlto Europos Parlamentas norėjo patvirtinimo, kad ateityje bus išlaikyta vienodo lygio kontrolė, taikoma galvijams, ir į tai atsižvelgta naujoje konstatuojamojoje dalyje.

Gyvūnų gerovė. 5, 99 ir 202 pakeitimais Europos Parlamentas pareikalavo, kad svarstant ar įgyvendinant gyvūnų sveikatos priemones būtų atsižvelgiama į gyvūnų gerovę. Komisijos pasiūlyme jau buvo reikalaujama, kad nagrinėjant ligų ir kovos su ligomis priemonių poveikį būtų sistemingai atsižvelgiama į gyvūnų gerovę. Europos Parlamento pakeitimus, kuriais remiamas šis ketinimas, Komisija laikė priimtinais ir jiems pritarė Taryba.

3.3Visiškai, iš dalies arba iš esmės į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją įtraukti Europos Parlamento pakeitimai, kuriuos Komisija atmetė

Gyvūnų ligų įtraukimas į sąrašą. Europos Parlamentas įvairiais pakeitimais (konkrečiai 13, 14, 65–67, 70–72, 76, 77, 80–82, 88–90) pasiūlė panaikinti Komisijos įgyvendinimo įgaliojimus pagal 5, 7 ir 8 straipsnius, suteikiančius galimybę sudaryti gyvūnų ligų ir rūšių, kurioms taikomos reglamento taisyklės, sąrašą ir suskirstyti ligas į skirtingas kategorijas pagal joms tinkamas priemones. Europos Parlamentas pasiūlė ligų sąrašą pateikti reglamento priede, tačiau Komisijai suteikti deleguotuosius įgaliojimus tą sąrašą iš dalies keisti arba pildyti (331 pakeitimas).

Taryba pasiūlė į reglamento dėstomąją dalį įtraukti trumpą penkių svarbiausių ligų sąrašą, o likusias ligas įtraukti į sąrašą, visas į sąrašą įtrauktas ligas suskirstyti į kategorijas ir rūšis įtraukti į sąrašą įgyvendinimo aktais. Taryba taip pat pridėjo daugiau gyvūnų ligų įtraukimo į sąrašą ir suskirstymo į kategorijas kriterijų (tai susiję su atitinkamai 5 ir 8 straipsniais) – taip, jos manymu, Komisijos pasiūlymo dėstomoji dalis papildyta trūkstamais esminiais elementais.

Parlamentas pripažino šių papildomų esminių elementų vertę – taip nurodomi išsamesni ligų įtraukimo į sąrašą ir suskirstymo į kategorijas kriterijai. Parlamentas taip pat pritarė 5 straipsnyje pasiūlytam penkių ligų sąrašui ir galimam kitų ligų įtraukimui į priede pateiktą sąrašą, kurį būtų galima keisti deleguotuoju aktu, o įgyvendinimo įgaliojimai gyvūnų ligų skirstymo į kategorijas reikmėms būtų išsaugoti (pagal 8 straipsnį).

Nors Komisija iš pradžių atmetė minėtus Europos Parlamento pakeitimus, ji galėjo pritarti kompromisui – Tarybos ir Parlamento galutinei pozicijai, pagal kurią išsaugomas būtinas ligų įtraukimo į sąrašą ir suskirstymo į kategorijas bei rūšių įtraukimo į sąrašą veiksmingumas, lankstumas ir teisinis tikrumas.

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir mokslininkais. Europos Parlamentas savo 41, 66, 75, 77, 82, 157, 260 ir 322 pakeitimais pareikalavo kelių rūšių specialių konsultacijų rengiant deleguotuosius aktus. Kai kuriais iš tų pakeitimų nustatomas teisiškai privalomas įpareigojimas Komisijai rengti tas konsultacijas, o tai prieštarauja SESV 290 straipsnio 2 daliai.

Taryba savo pozicijoje norėjo pripažinti Komisijos konsultacijų su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus, svarbą ir atitinkamai iš dalies pakeitė pasiūlymą. Taryba taip pat pritarė Parlamentui dėl suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo konsultacijose.

Komisija negali pritarti Europos Parlamento pakeitimams, kuriais prieštaraujama SESV 290 straipsnio 2 daliai. Tačiau ji gali pritarti Tarybos pozicijos formuluotei, pagal kurią ji konsultuotųsi su ekspertais, suinteresuotaisiais subjektais ir Europos maisto saugos tarnyba, taip pat prireikus vykdytų platesnes konsultacijas su visuomene.

Nuostata dėl apžvalgos (Komisijos ataskaita). Europos Parlamentas 330 pakeitimu įtraukė straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad Komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktų reglamento poveikio ataskaitą. Taryba taip pat paprašė konstatuojamojoje dalyje arba straipsnyje nustatyti prievolę pateikti ataskaitą, nesudarant nereikalingos administracinės naštos.

Iš pradžių Komisija nepritarė šiai prievolei pateikti ataskaitą, nes ES teisės aktų poveikį galima įvertinti kitomis priemonėmis, pvz., vykdant tinkamumo patikras ir vertinimus. Be to, numatytas pradinis laikotarpis buvo per trumpas. Siekdama bendro kompromiso, Komisija gali pritarti Europos Parlamento pasiūlytam pakeitimui, jeigu jis bus performuluotas pagal Tarybos poziciją.

Gyvūnų gerovė. Europos Parlamentas iš pradžių prašė įvairių pakeitimų dėl gyvūnų gerovės. Kai kuriems Taryba pritarė (žr. 3.2 punktą), tačiau kitais (pvz., 173, 180, 194 ir 257 pakeitimais) buvo nustatytos papildomos gyvūnų gerovės taisyklės, o tai prieštaravo galiojantiems gyvūnų gerovę reglamentuojantiems teisės aktams ir galėjo riboti ligų kontrolės priemones susiklosčius nepaprastajai padėčiai. Taryba griežtai siekia atskirti gyvūnų sveikatą ir gyvūnų gerovę ir prieštarauja šiems pakeitimams iš esmės pritardama Komisijos nuomonei. Be to, į Tarybos poziciją nebuvo įtrauktas nė vienas pakeitimas, kuris iš dalies sutapo su galiojančiais reikalavimais, jų neatitiko arba kėlė pavojų gyvūnų ir visuomenės sveikatai. Komisija pritaria šiai pozicijai.

Europos Parlamentas galėtų ilgainiui kai kuriuos savo pakeitimus išbraukti arba patikslinti, tačiau jis paprašė Komisijos įsipareigoti ateityje imtis veiksmų dėl gyvūnų apsaugos pareiškimu dėl gyvūnų gerovės. Siekdama bendro susitarimo, Komisija išimties tvarka sutiko padaryti pareiškimą.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Europos Parlamentas priėmė kelis pakeitimus dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms jau buvo įtrauktas į Komisijos pasiūlymą – numatytos nuostatos dėl atsparumo gydymui ir ligos pobūdžio. Pakeitimai, pagal kuriuos susiję dalyviai įpareigojami apsvarstyti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms riziką ar gerinti informuotumą apie ją (73, 101 pakeitimai), yra priimtini, o pakeitimams, prieštaraujantiems teisės aktams dėl veterinarinių vaistų, negali būti pritarta, nes jie nepatenka į šio pasiūlymo taikymo sritį.

Europos Parlamentas taip pat primygtinai reikalavo patikslinti 9 straipsnį (94 pakeitimas) – nustatyti veiklos vykdytojų atsakomybę už atsakingą veterinarinių vaistų naudojimą, nes tokio aiškaus įpareigojimo ES teisės aktuose esą reikia siekiant sukurti sąsają su pasiūlymu dėl veterinarinių vaistų (COM(2014) 558, 2014/0257 (COD)). Galiausiai Europos Parlamentas sutiko nebeprašyti kitų pakeitimų, susijusių su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir veterinariniais vaistais, tačiau mainais paprašė Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendro pareiškimo dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir Komisijos pareiškimo dėl reguliarių ataskaitų apie antimikrobinių vaistų naudojimą gydant gyvūnus Sąjungoje.

Taryba iš esmės pritarė 94 pakeitimui, taip pat pritarė bendram pareiškimui. Komisija gali pritarti 94 pakeitimui, kaip performuluota Tarybos pozicijoje, taip pat pritarti bendram pareiškimui dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir, siekdama kompromiso, padaryti pareiškimą dėl reguliarių antimikrobinių veterinarinių vaistų naudojimo ataskaitų.

Kiti specialistai ir profesinės organizacijos, vykdantys tam tikrus uždavinius kompetentingos institucijos vardu. Europos Parlamentas paprašė, kad tam tikri specialistai, kaip antai bičių sveikatos specialistai, būtų pripažįstami remiantis tuo pačiu pagrindu kaip ir veterinarijos gydytojai (103 ir 110 pakeitimai) ir kad kitiems kvalifikuotiems asmenims ar profesinėms organizacijoms būtų leidžiama vykdyti tam tikrus uždavinius (19 ir 109 pakeitimai).

Taryba ėmėsi tų pačių klausimų – suteikė galimybę valstybėms narėms leisti kitiems specialistams vykdyti tam tikrus uždavinius, kartu atsižvelgdama į subsidiarumo principą, pagal kurį valstybės narės gali pačios spręsti dėl leidimo, remdamosi esamomis nacionalinėmis struktūromis. Tai dera su Komisijos požiūriu, kad uždavinius galima perduoti kitiems specialistams, jei tai atitinka tarptautinius standartus ir jeigu laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Gyvūnų sveikatos laboratorijos. Europos Parlamentas numatė (150–155 pakeitimai) oficialiųjų gyvūnų sveikatos laboratorijų reikalavimus, įskaitant nuostatas dėl laboratorijų tinklo ir reikalavimus dėl oficialiųjų laboratorijų, taip pat nacionalinių ir Sąjungos etaloninių laboratorijų. Komisija negali sutikti su šiais pakeitimais, nes šių laboratorijų uždaviniai ir atsakomybės sritys reglamentuojami reglamento dėl oficialios kontrolės pasiūlyme.

Taryba iš esmės pritarė Komisijos nuomonei ir, siekdama kompromiso, pasiūlė naują straipsnį, kuriuo susiejami pasiūlymuose dėl gyvūnų sveikatos ir oficialios kontrolės pateikti laboratorijų reikalavimai. Siekiant kompromiso, šis sprendimas yra priimtinas Komisijai.

3.4Į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją neįtraukti Europos Parlamento pakeitimai, kuriems Komisija pritarė visiškai, iš dalies arba iš esmės

Kai kuriems nedidelės reikšmės klausimams Komisija iš dalies pritarė, bet jie nebuvo konkrečiai įtraukti į galutinę Tarybos poziciją, nes per derybas jie tapo pertekliniais, jau buvo paaiškinti kitur arba netiesiogiai įtraukti į pasiūlymą (pvz., 4, 8, 26, 45, 156, 222 ir 277 pakeitimai).

3.5Į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją neįtraukti Europos Parlamento pakeitimai, kuriuos Komisija atmetė

Valstybių narių strateginės priemonės dėl į sąrašą neįtrauktų ligų. Europos Parlamentas (29 ir 107 pakeitimais) pareikalavo, kad valstybės narės imtųsi strateginių priemonių dėl ligų, įskaitant tas, kurios vertinamos kaip neaktualios Sąjungai ir todėl neįtrauktos į sąrašą, dėl kurio vykdytini Sąjungos intervenciniai veiksmai.

Taryba neįtraukė Europos Parlamento pakeitimo, nes ši nuostata nepatenka į pasiūlymo taikymo sritį ir dėl jos valstybėms narėms atsirastų nepagrįstai didelė administracinė ir finansinė našta. Komisija pritaria Tarybos pozicijai, nes strateginės priemonės dėl į sąrašą neįtrauktų ligų yra susijusios su subsidiarumu.

Veterinariniai vaistai. Europos Parlamento 94, 159, 160, 162 ir 163–165 pakeitimais veterinarinių vaistų naudojimas Sąjungoje reglamentuojamas tokiu būdu, kuris neatitinka galiojančių teisės aktų dėl veterinarinių vaistų. Be to, šie pakeitimai iš dalies sutampa su Komisijos pasiūlymu dėl veterinarinių vaistų. Todėl Taryba negalėjo pritarti šiems pakeitimams. Komisija pritaria Tarybos pozicijai.

Nacionalinės priemonės. Europos Parlamentas pasiūlė 37, 268 ir 323 pakeitimus, pagal kuriuos valstybė narė gali apriboti gyvūnų perkėlimą arba produktų vežimą, jei pati mano, kad tai yra moksliškai pagrįsta ir būtina, siekiant užkirsti kelią bet kokios ligos atsiradimui ar plitimui. Tai platesnio pobūdžio sistema nei dabartinė vadinamoji papildomų garantijų sistema, palikta Komisijos pasiūlyme, pagal kurią Komisija dėl tam tikrų ligų patvirtina papildomas garantijas Sąjungos vidaus prekybai, kai to paprašo valstybė narė, kuri pasirinko likviduoti vieną ar daugiau iš šių ligų.

Taryba pasiūlė pakeitimus, kuriais išaiškinamos papildomos garantijos ir sudaromos sąlygos valstybėms narėms imtis savų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių. Komisija mano, kad Tarybos pozicija yra tinkamas kompromisas, nes ja tam tikru mastu atsižvelgiama į Europos Parlamentui susirūpinimą keliantį klausimą ir kartu nepažeidžiami bendrosios rinkos principai.

Nelaikomi, benamiai ir sulaukėję gyvūnai. Keletu Europos Parlamento pakeitimų (49, 51, 53, 74, 198–201, 203, 211–215, 218) buvo siekiama apibrėžti benamius, sulaukėjusius ir nelaikomus gyvūnus kaip priklausančius kitoms nei laukinių gyvūnų kategorijoms. Parlamentas išreiškė susirūpinimą, kad šių kategorijų gyvūnai neturėtų likti neįtraukti į Sąjungos teisės aktus.

Komisijos pasiūlyme aiškiai atskirti laikomi gyvūnai ir laukiniai gyvūnai bei gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės, kurios galėtų būti taikomos žmonių kontroliuojamiems gyvūnams ir žmonių nekontroliuojamiems gyvūnams. Šiomis aplinkybėmis benamiai arba sulaukėję gyvūnai, įskaitant paprastai prijaukintų rūšių gyvūnus, laikomi laukiniais gyvūnais. Jeigu šie gyvūnai būtų priskirti prie atskiros kategorijos, galėtų atsirasti painiava ir teisinis netikrumas, taip pat galėtų būti apribotos priemonės, kurių galima imtis jų atžvilgiu.

Taryba pritarė Komisijos pasiūlymo logikai ir pridėjo keletą paaiškinimų, įskaitant visą dalį dėl gyvūnų augintinių perkėlimo nekomerciniais tikslais, kurioje gyvūnų augintinių perkėlimas atskiriamas nuo benamių ir kitų gyvūnų perkėlimo. Komisija remia sprendimus, kurie atitinka jos pasiūlymą ir suteikia daugiau aiškumo.

Šunų identifikavimas ir registravimas. Europos Parlamentas 236 pakeitimu pareikalavo, kad visos valstybės narės pradėtų taikyti reikalavimą registruoti visus šunis ir, kai tinkama, sukurtų duomenų bazę. Komisijos pasiūlyme buvo numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ateityje būtų galima įvesti įvairių rūšių gyvūnų, galbūt ir šunų, identifikavimo ir registravimo reikalavimus. Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui, kadangi reikalavimas visoms valstybėms narėms sukurti tokią sistemą, neatlikus tinkamo poveikio vertinimo, gali būti neproporcingas, atsižvelgiant į riziką gyvūnų sveikatai. Būtų sukurta finansinė ir administracinė našta, o nauda nėra aiški.

Gyvūnų augintinių perkėlimas nekomerciniais tikslais. Keletu Europos Parlamento pakeitimų (36, 39, 40, 54, 239–244, 246–247, 263–267 ir 325) siekiama palikti galioti Reglamentą (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais (toliau – Gyvūnų augintinių reglamentas), kuris turėjo būti panaikintas pasiūlymu dėl gyvūnų sveikatos.

Komisijos pasiūlymu buvo siekiama į vieną taisyklių rinkinį integruoti visas atitinkamas gyvūnų sveikatos taisykles, taikytinas visų rūšių ir kategorijų gyvūnams. Tai padėtų užtikrinti, kad tokių gyvūnų, kaip šunys ir katės, klausimai būtų sprendžiami nuosekliai gyvūnų sveikatos požiūriu – nesvarbu, ar jie laikomi ar benamiai gyvūnai, ir ar jais prekiaujama komerciniais tikslais ar jie perkeliami nekomerciniais tikslais kaip gyvūnai augintiniai.

Ir Taryba, ir Europos Parlamentas suabejojo dėl Gyvūnų augintinių reglamento panaikinimo praėjus nedaug laiko po jo priėmimo. Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad Gyvūnų augintinių reglamentas turėtų likti. Taryba laikėsi nuomonės, kad gyvūnų augintinių perkėlimas logiškai patenka į gyvūnų sveikatos apsaugos sistemą, tačiau Gyvūnų augintinių reglamento nereikėtų peržiūrėti praėjus tiek nedaug laiko po jo priėmimo. Todėl Taryba pasiūlė išlaikyti Gyvūnų augintinių reglamento 10 metų taikymo laikotarpį, kartu priimti taisyklių rinkinį, nustatytą pasiūlyme dėl gyvūnų sveikatos, atitinkantį taisykles, nustatytas Gyvūnų augintinių reglamente, o po minėto 10 metų laikotarpio jas pakeisti.

Tarybos pozicija yra geras kompromisas, atsižvelgiant į Europos Parlamento poziciją, todėl Komisija gali jai pritarti.

Teisės aktų dėl kiaulių ir avių bei ožkų identifikavimo ir registravimo išsaugojimas. Europos Parlamentas savo 238, 326 ir 327 pakeitimais paprašė palikti galioti Reglamentą (EB) Nr. 21/2004 dėl avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo ir Direktyvą 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo.

Komisija pasiūlė panaikinti dabartinius identifikavimo ir registravimo teisės aktus, kad visus gyvūnų sveikatos klausimus reglamentuotų vienas bendrų principų rinkinys. Komisija ketino išlaikyti tų teisės aktų dvasią ir juose pateiktą išsamią informaciją ir suteikti stabilumo valstybėms narėms ir veiklos vykdytojams, kartu suteikdama galimybę lanksčiau diegti naujas technologijas, prisitaikyti prie naujų uždavinių ir numatyti nukrypti leidžiančias nuostatas mažos rizikos atvejais. Taryba savo pozicijoje pritarė Komisijos pasiūlymui.

Vandens gyvūnai, su akvakultūra susijusių apibrėžčių pakeitimai. Europos Parlamentas 50, 291-296, 300-304, 306 ir 307 pakeitimuose pasiūlė įtraukti naują laikomų vandens gyvūnų kategoriją ir taip atskirti akvakultūrą nuo kitų laikomų vandens gyvūnų. Komisijos pasiūlyme atskirti laikomi gyvūnai ir laukiniai gyvūnai; buvo laikoma, kad akvakultūros gyvūnai yra laikomi vandens gyvūnai. Taryba stengėsi atsižvelgti į Parlamentui susirūpinimą keliančius aspektus ir nepakenkti pirminiam Komisijos pasiūlymo tikslui aiškiau apibrėžiant akvakultūros gyvūnus ir išaiškinant, kurios ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės taikomos akvakultūrai ir kurios – laukiniams vandens gyvūnams. Todėl Komisija gali pritarti siūlomam Tarybos sprendimui.

3.6Tarybos pateiktos naujos nuostatos.

Pereinamieji laikotarpiai. Taryba pareiškė susirūpinimą dėl teisės aktų, kurie būtų panaikinti ir pakeisti šia nauja gyvūnų sveikatos apsaugos sistema, skaičiaus. Kad būtų daugiau laiko teisės aktams įgyvendinti, Taryba pasiūlė bendrą 60 mėnesių pereinamąjį laikotarpį vietoj Komisijos siūlytų 36 mėnesių. Taryba taip pat paprašė papildomų pereinamojo laikotarpio priemonių, kaip antai tokių, kuriomis Komisija įpareigojama priimti tam tikrus pagrindinius deleguotuosius teisės aktus ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki reglamento taikymo pradžios dienos, o kitiems deleguotiesiems ir įgyvendinimo aktams nustatyti ne trumpesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kai priimamas pirmasis tokių teisės aktų rinkinys, iki jų taikymo.

Siekiant bendro kompromiso ir atsižvelgiant į laiką, kurio reikia pagalbiniams deleguotiesiems ir įgyvendinimo teisės aktams parengti, Tarybos pozicija priimtina Komisijai. Europos Parlamentas šiam reikalavimui neprieštaravo.

Pereinamojo laikotarpio priemonės (įgytų teisių pripažinimas). Taryba įtraukė naujus straipsnius, kuriais veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms suteikiama galimybė pripažinti teises, kiek tai susiję su esamų veiklos vykdytojų ir ūkių patvirtinimu arba registravimu, patvirtintu liga neužkrėstos teritorijos statusu ir specialiomis nuostatomis dėl salmonelių. Šie papildymai Komisijai priimtini, nes jais užtikrinama, kad galiojančios teisės automatiškai būtų perkeltos į naują teisinę sistemą, o tai padės išvengti nereikalingos administracinės naštos ir išlaidų veiklos vykdytojams bei kompetentingoms institucijoms ir užtikrinti teisinį tikrumą pereinamuoju laikotarpiu. Europos Parlamentas šiems pakeitimams pritarė.

Tam tikrų surinkimo operacijas vykdančių veiklos vykdytojų registravimo prievolė. Taryba į savo poziciją įtraukė nuostatas dėl tam tikrų ūkių neturinčių veiklos vykdytojų, vykdančių su gyvūnais susijusius sandorius, galinčius turėti įtakos tų gyvūnų atsekamumui, registravimo prievolės. Komisija gali pritarti šiems papildymams, nes jie padeda gerinti bendrą atsekamumą ir atitinka galiojančių teisės aktų dėl gyvūnų sveikatos reikalavimus. Europos Parlamentas šiems pakeitimams pritarė.

4.Išvada

Komisija mano, kad Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimtoje bendrojoje pozicijoje atsižvelgiama į pradinius Komisijos pasiūlymo tikslus ir į daugelį Europos Parlamento iškeltų klausimų. Nors kai kuriais aspektais bendroji pozicija skiriasi nuo Komisijos pradinio pasiūlymo, Komisija mano, kad ši pozicija yra tinkamai suderintas kompromisas, ir džiaugiasi, kad į ją įtraukti visi klausimai, kuriuos Komisija laikė esminiais priimdama šį pasiūlymą.

5.Pareiškimai

5.1Europos Komisijos pareiškimas dėl gyvūnų gerovės

Šiame reglamente nustatomos gyvūnų ligų, kuriomis gali užsikrėsti gyvūnai arba žmonės, prevencijos ir kontrolės taisyklės, tačiau nėra nuostatų, kuriomis konkrečiai būtų reglamentuojama gyvūnų gerovė, nors gyvūnų sveikata ir gerovė yra susiję. Sąjunga turi gerai išvystytą gyvūnų gerovės acquis, apimančią įvairias gyvūnų rūšis (broilerius, dedekles vištas, kiaules ir veršelius) ir veiklą (auginimo, skerdimo, transporto, mokslinių tyrimų ir kt.). Šie gyvūnų gerovės teisės aktai bus būtinai taikomi ir toliau. Komisija yra tvirtai pasiryžusi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovę pagal Sutarties 13 straipsnį ir laikydamasi jame nustatytų ribų, taip pat visiškai įgyvendinti ir plėtoti šios srities teisės aktus.

5.2Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir veterinarinių vaistų naudojimo

Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ 1 pabrėžiama Reglamento dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų (gyvūnų sveikatos teisės akto) prevencinė svarba ir vėliau tikėtinai mažesnis antibiotikų naudojimas gydant gyvūnus. Be šio reglamento reikalavimų, valstybės narės raginamos įsipareigoti rinkti aktualius, palyginamus ir pakankamai išsamius duomenis apie antimikrobinių vaistų naudojimą gydant gyvūnus ir siųsti šiuos duomenis Komisijai, kad būtų užtikrintas apdairesnis antimikrobinių vaistų naudojimas gydant gyvūnus ir taip būtų prisidedama prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizikos mažinimo.

5.3Komisijos pareiškimas dėl reguliarių antimikrobinių vaistų naudojimo gydant gyvūnus Sąjungoje ataskaitų

Komisija įsipareigoja reguliariai skelbti antimikrobinių vaistų naudojimo gydant gyvūnus Europos Sąjungoje ataskaitas, parengtas remiantis valstybių narių siunčiamais duomenimis.

(1) COM(2011) 748.