EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 10 21
COM(2015) 517 final
2015/0242(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiami sprendimai 2009/791/EB ir 2009/1013/ES, kuriais atitinkamai Vokietijai ir Austrijai leidžiama toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 ir 168a straipsnių
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai
Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 1 395 straipsnio 1 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, kuriomis nukrypstama nuo direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokestiniam sukčiavimui ar mokesčių vengimui.
2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. kovo 16 d. Komisijos užregistruotuose raštuose atitinkamai Austrija ir Vokietija paprašė leisti toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsnių ir kuria nesuteikiama teisė atskaityti PVM už prekes ir paslaugas, kurios daugiau nei 90 % yra naudojamos ne verslo tikslams.
Vadovaudamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, Komisija 2015 m. rugsėjo 15 d. raštais informavo kitas valstybes nares apie Austrijos ir Vokietijos prašymus. 2015 m. rugsėjo 17 d. raštais Komisija pranešė Austrijai ir Vokietijai, kad turi visą prašymams įvertinti būtiną informaciją.
Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnyje numatyta, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti PVM, mokėtiną už savo apmokestinamiesiems sandoriams įsigytas prekes ir paslaugas. Direktyvos 2006/112/EB 168a straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaidų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, kuris yra apmokestinamojo asmens veiklai skirto turto dalis ir kuris yra naudojamas ir verslo, ir ne verslo tikslams, atveju PVM atskaitomas tik už tą turto naudojimo dalį, kuri susijusi su apmokestinamojo asmens verslo tikslais. Pagal Direktyvos 2006/112/EB 168a straipsnio 2 dalį valstybės narės taip pat gali taikyti šią taisyklę išlaidoms, susijusioms su kitomis jų nurodytomis prekėmis, kurios yra veiklai skirto turto dalis.
Tačiau Austrijos ir Vokietijos taikoma priemone nukrypstama nuo šių principų ir visiškai nesuteikiama teisės atskaityti PVM už prekes ir paslaugas, kurios apmokestinamojo asmens yra daugiau nei 90 % naudojamos asmeniniams arba ne verslo tikslams, įskaitant neekonominę veiklą.
2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimu 2004/866/EB 2 nukrypti leidžiančią priemonę Austrijai iš pradžių leista taikyti iki 2009 m. gruodžio 31 d., 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2009/1013/ES 3 ją vėl leista taikyti iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. lapkričio 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2012/705/ES 4 – iki 2015 m. gruodžio 31 d.
2003 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimu 2003/354/EB 5 nukrypti leidžiančią priemonę Vokietijai iš pradžių leista taikyti iki 2004 m. birželio 30 d., 2004 m. lapkričio 19 d. Tarybos sprendimu 2004/817/EB 6 ją vėl leista taikyti iki 2009 m. gruodžio 31 d., 2009 m. spalio 20 d. Tarybos sprendimu 2009/791/EB 7 – iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. lapkričio 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2012/705/ES – iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Dabar pateiktuose prašymuose Austrija ir Vokietija Komisijai pranešė, kad iki šiol sėkmingai taiko šią specialiąją priemonę ir praktiškai įsitikino, kad ji yra labai naudinga, kadangi yra paprasčiau surinkti PVM ir užkertamas kelias mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių vengimui.
Nukrypti leidžiančios priemonės paprastai nustatomos ribotam laikui, kad būtų galima įvertinti, ar specialioji priemonė yra tinkama ir veiksminga. Remdamasi Austrijos ir Vokietijos pateikta informacija, Komisija daro išvadą, kad naudojimo verslo ir ne verslo tikslams padalijimas į 90 % ir 10 % vis dar yra tinkamas pagrindas siekiant atskirti sandorius, su kuriais susijęs naudojimas verslo tikslams gali būti laikomas nereikšmingu.
Todėl aptariama specialiąja priemone sudaromos geresnės sąlygos ir mokesčių administratoriams, ir įmonėms, kadangi nebereikia stebėti, kaip toliau naudojamos prekės ir paslaugos, kurias įsigyjant nesuteikta teisė į atskaitą, visų pirma siejant su galimu naudojimo asmeniniams tikslams apmokestinimu pagal Direktyvos 2006/112/EB 16 ar 26 straipsnį arba atskaitos tikslinimais, kurių reikalaujama pagal tos direktyvos 184–192 straipsnius. Poveikis galutinio vartojimo etape mokėtinų mokesčių sumai yra tik nedidelis. Todėl tikslinga pratęsti nukrypti leidžiančios priemonės taikymo laikotarpį.
Vis dėlto bet koks pratęsimas turėtų būti riboto laikotarpio, kad būtų galima įvertinti, ar nepasikeitė sąlygos, kuriomis grindžiamos nukrypti leidžiančios priemonės. Todėl nukrypti leidžiančių priemonių taikymo laikotarpį siūloma pratęsti iki 2018 m. pabaigos ir paprašyti Austrijos bei Vokietijos iki 2018 m. balandžio 1 d. kartu su prašymu pratęsti priemonės taikymo laikotarpį pateikti ataskaitą, kurioje būtų peržiūrėtas padalijimas į naudojimą verslo ir ne verslo tikslams, kuriuo remiantis nesuteikiama teisė į atskaitą, jeigu būtų numatyta nukrypti leidžiančią priemonę taikyti ir po 2018 m.
•Derėjimas su galiojančiomis šios politikos srities nuostatomis
Direktyvos 2006/112/EB 176 straipsnyje nustatyta, kad Taryba nustato išlaidas, už kurias PVM neatskaitomas. Kol tokios išlaidos nenustatytos, valstybėms narėms leidžiama ir toliau taikyti išimtis, galiojusias 1979 m. sausio 1 d. Todėl yra kelios esamos padėties nekeitimo nuostatos, kuriomis ribojama teisė į atskaitą.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 395 straipsnio 1 dalis.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.
•Proporcingumas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.
Šiuo sprendimu leidimas valstybėms narėms suteikiamas jų pačių prašymu ir nėra privalomas.
Atsižvelgiant į ribotą nukrypti leidžiančios priemonės taikymo sritį, specialioji priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui.
•Priemonės pasirinkimas
Siūloma priemonė – Tarybos įgyvendinimo sprendimas.
Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytų priežasčių.
Pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnį nukrypti nuo bendrų PVM taisyklių galima tik Komisijos pasiūlymu vieningai leidus Tarybai. Tarybos įgyvendinimo sprendimas yra vienintelė tinkama priemonė, kadangi jis gali būti skirtas atskiroms valstybėms narėms.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Netaikoma.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Nepriklausomo tyrimo neprireikė.
•Poveikio vertinimas
Pasiūlymu siekiama supaprastinti mokesčio surinkimo tvarką, todėl jo poveikis gali būti teigiamas tiek įmonėms, tiek administracijoms. Austrija ir Vokietija nurodė šį sprendimą kaip tinkamą priemonę, jis panašus į kitas anksčiau taikytas ir dabar taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šis pasiūlymas neturės neigiamos įtakos Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM.
5.KITI ELEMENTAI
Į pasiūlymą įtrauktos peržiūros ir laikinojo galiojimo išlygos.
2015/0242 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiami sprendimai 2009/791/EB ir 2009/1013/ES, kuriais atitinkamai Vokietijai ir Austrijai leidžiama toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 ir 168a straipsnių
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 8 , ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Vokietijai ir Austrijai buvo leista taikyti nukrypti leidžiančią priemonę atitinkamai pagal Tarybos sprendimus 2009/791/EB 9 ir 2009/1013/ES 10 . Šios priemonės taikymo laikotarpis Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2012/705/ES 11 buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d.;
(2)specialiąja priemone nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsnių, kuriuose reglamentuojama apmokestinamųjų asmenų teisė atskaityti PVM, mokėtiną už jų apmokestinamiesiems sandoriams patiektas prekes ir suteiktas paslaugas. Šia nukrypti leidžiančia priemone siekiama visiškai nesuteikti teisės į prekėms ir paslaugoms taikomo PVM atskaitą, kai tos prekės ir paslaugos daugiau nei 90 % yra naudojamos apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų asmeniniams tikslams ar, iš esmės, ne verslo tikslams ar neekonominei veiklai;
(3)siekiant atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią pirkimo PVM, susijęs su apmokestinamojo asmens patirtomis išlaidomis, negali būti atskaitytas, jei jis susijęs su veikla, kuri, atsižvelgiant į jos neekonominį pobūdį, nepatenka į Direktyvos 2006/112/EB taikymo sritį, reikėtų patikslinti, kad specialiosios priemonės taip pat taikomos prekėms ir paslaugoms, kurios naudojamos neekonominio pobūdžio veiklai;
(4)specialiosios priemonės tikslas – supaprastinti apmokestinimo PVM ir PVM surinkimo tvarką. Poveikis galutinio vartojimo etape mokėtinų mokesčių sumai yra tik nedidelis;
(5)raštais, kuriuos Komisija užregistravo 2015 m. kovo 16 d. ir 2015 m. kovo 19 d., Vokietija ir Austrija paprašė leisti toliau taikyti specialiąją priemonę;
(6)pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2015 m. rugsėjo 15 d. raštais Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Austrijos ir Vokietijos prašymus. 2015 m. rugsėjo 17 d. raštais Komisija pranešė Austrijai ir Vokietijai, kad turi visą prašymams įvertinti reikalingą informaciją;
(7)atsižvelgiant į Austrijos ir Vokietijos pateiktą informaciją, dabartinį aptariamos specialiosios priemonės taikymą pateisinanti teisinė ir faktinė padėtis nepakito ir tebeegzistuoja. Todėl Austrijai ir Vokietijai turėtų būti leista toliau taikyti šią specialiąją priemonę tolesniu laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., kad būtų galima peržiūrėti nukrypti leidžiančios priemonės būtinybę bei veiksmingumą ir padalijimo į naudojimą verslo ir ne verslo tikslams, kuriuo grindžiama ši priemonė, normą;
(8)jeigu, Austrijos ar Vokietijos nuomone, priemonę reikėtų taikyti ir po 2018 m., ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. kartu su prašymu pratęsti taikymo laikotarpį Komisijai turėtų būti pateikta priemonės taikymo ataskaita, įskaitant taikomos padalijimo normos peržiūrą, kad Komisija turėtų pakankamai laiko išnagrinėti prašymą;
(9)nukrypti leidžiančios priemonės turės tik nedidelį poveikį bendrai galutinio vartojimo etapu surenkamų mokesčių sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš pridėtinės vertės mokesčio;
(10)todėl sprendimai 2009/791/EB ir 2009/1013/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimo 2009/791/EB 1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:
„1 straipsnis
Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsnių, Vokietijai leidžiama nesuteikti teisės į prekėms ir paslaugoms taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą, kai tos prekės ir paslaugos daugiau nei 90 % yra naudojamos apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų asmeniniams tikslams ar, iš esmės, ne verslo tikslams arba neekonominei veiklai.
2 straipsnis
Šis sprendimas nustoja galioti 2018 m. gruodžio 31 d.
Bet koks prašymas pratęsti šiame sprendime numatytos specialiosios priemonės taikymo laikotarpį Komisijai pateikiamas ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d.
Kartu su tokiu prašymu pateikiama ataskaita, į kurią įtraukta padalijimo normos, kuri remiantis šiuo sprendimu taikoma teisei į PVM atskaitą, peržiūra.“.
2 straipsnis
Sprendimo 2009/1013/ES 1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:
„1 straipsnis
Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsnių, Austrijai leidžiama nesuteikti teisės į prekėms ir paslaugoms taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą, kai tos prekės ir paslaugos daugiau nei 90 % yra naudojamos apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų asmeniniams tikslams ar, iš esmės, ne verslo tikslams arba neekonominei veiklai.
2 straipsnis
Šis sprendimas nustoja galioti 2018 m. gruodžio 31 d.
Bet koks prašymas pratęsti šiame sprendime numatytos specialiosios priemonės taikymo laikotarpį Komisijai pateikiamas ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d.
Kartu su tokiu prašymu pateikiama ataskaita, į kurią įtraukta padalijimo normos, kuri remiantis šiuo sprendimu taikoma teisei į PVM atskaitą, peržiūra.“.
3 straipsnis
Šis sprendimas taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Austrijos Respublikai ir Vokietijos Federacinei Respublikai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas