EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 06 18
COM(2015) 294 final
2015/0133(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo
(nauja redakcija)
{SWD(2015) 118 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.pasiūlymo aplinkybės
1.1.Pasiūlymo priežastys ir tikslai
Rinkti duomenis būtina siekiant įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), nes renkant duomenis užtikrinama galimybė pagrįsti ją pačiomis geriausiomis mokslinėmis rekomendacijomis. Duomenų reikia norint vertinti žuvų išteklių būklę, skirtingų sektoriaus segmentų pelningumą ir žuvininkystės bei akvakultūros poveikį ekosistemai. Duomenys taip pat būtini siekiant vertinti ES politiką: žuvininkystės valdymo priemones, struktūrines finansines priemones, kuriomis remiami nuo žuvininkystės ir akvakultūros priklausomi rajonai, ir neigiamo žuvininkystės poveikio ekosistemai mažinimo priemones.
Dėl šios priežasties 2000 m. buvo nustatyta ES žuvininkystės duomenų rinkimo ir tvarkymo sistema 1 , o 2008 m. ji buvo reformuota į Duomenų rinkimo sistemą (DRS, angl. santrumpa DCF) 2 . DRS buvo svarbus žingsnis į priekį siekiant nustatyti suderintas ES taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas su žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriais susijusių biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimas.
2013 m. reformavus bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) reikia atitinkamai pritaikyti mokslines rekomendacijas, kuriomis ji grindžiama, taigi ir patikslinti atitinkamų duomenų poreikius. Tai ypač svarbu siekiant ne vėliau kaip iki 2020 m. užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, taip pat užtikrinti, kad žuvininkystė būtų valdoma atsižvelgiant į jos poveikį ekosistemai ir kad būtų laipsniškai įvestas įpareigojimas iškrauti laimikį. Dėl BŽP reformos taip pat būtina keisti duomenų gavimo būdą, pavyzdžiui, laikantis regioninio bendradarbiavimo principo, regionalizuoti ir perduoti Europos Sąjungos vykdomas užduotis valstybėms narėms.
Savo 2015 m. darbo programoje 3 Komisija paskelbė dėsianti itin daug pastangų užtikrinti, kad naujausia BŽP reforma pradėtų sklandžiai veikti, ir nurodė, kad svarbiausias žuvininkystės srities prioritetas yra išsiaiškinti galiojančių teisės aktų sinergijos galimybes.
Šiuo pasiūlymu siekiama, paliekant tinkamai veikiančius elementus (taigi dideliu mastu išlaikant tęstinumą), kartu atsižvelgti į naujus reikalavimus. Prie pasiūlymo pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.
1.2.Derėjimas su šioje politikos srityje galiojančiomis politikos nuostatomis: suderinimas su BŽP reforma
Priimdami BŽP reglamentą 4 , Taryba ir Europos Parlamentas paprašė Komisijos „paspartinti pasiūlymo iš dalies keisti ES reglamentą Nr. 199/2008 priėmimą, kad duomenų rinkimo principai ir tikslai, kurie yra labai svarbūs remiant pertvarkytą bendrą žuvininkystės politiką ir yra išdėstyti naujajame reglamente dėl BŽP reformos, būtų kuo greičiau įgyvendinami praktikoje“ 5 . Pridedamu pasiūlymu siekiama įgyvendinti šį tikslą toliau nurodytais būdais.
Prisitaikymas prie naujų duomenų poreikių. DRS taikymo sritis turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į BŽP reglamento 25 straipsnyje nustatytus poreikius, glaudžiai susijusius su to reglamento peržiūra. Tam turi būti atlikti patikslinimai, susiję su: laipsnišku didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio užtikrinimu, žuvininkystės poveikiu ekosistemoms (pavyzdžiui, saugomoms rūšims ir jūros dugno buveinėms), akvakultūros poveikiu aplinkai ir kitu šios veiklos poveikiu (kurį parodo informacija apie mirtingumą ir (arba) nykimą ir apie vaistų naudojimą) ir įpareigojimo iškrauti laimikį poveikiu.
Po konsultacijų paaiškėjo, kad kai kurie renkami duomenys – net ir duomenys apie kai kuriuos išteklius, valdomus laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, nėra panaudojami. Dabartinė DRS apima daugiau kaip 400 išteklių ir ne visų jų būklė turi būti vertinama itin išsamiai, todėl ne visiems jiems taikytinas kuo dažnesnio ir kuo išsamesnių duomenų rinkimo principas. Todėl atliekant DRS peržiūrą taip pat turėtų būti užtikrinta, kad duomenys būtų renkami remiantis sąnaudų ir naudos arba sąnaudų ir panaudojimo analize, susijusia su atskirų mokslinių modelių užtikrinamu tikslumu ir susijusios rizikos lygiu. Pavyzdžiui, tyrimai gali būti atliekami ne kasmet, o kas trejus metus.
Tokia analizė turėtų būti pagrįsta žuvininkystės valdymo organizacijų, duomenų rinkėjų ir mokslinių rekomendacijų teikėjų diskusijomis, kad būtų ištaisyta dabartinė padėtis, susijusi su tuo, kad duomenų reikalavimai iš esmės buvo nustatyti apibendrinant su atskirais ištekliais susijusius poreikius ir dėl to apie kai kuriuos išteklius renkamų duomenų kiekis ir išsamumas neatitinka galutinių naudotojų, įskaitant žuvininkystės valdymo organizacijas, poreikių. To bus pasiekta, pirmą kartą nustačius išteklių skirstymo pagal svarbą kriterijus 6 , tokius kaip ekonominė ir socialinė svarba, išteklių naudojimo mastas arba valdymo ar apsaugos planų taikymas. Šie kriterijai turėtų būti naudojami rengiant ir vėliau peržiūrint daugiametę ES programą, kuria išsamiai įgyvendinamas BŽP reglamentas. Kaip pavyzdį galima paminėti Baltijos jūros jūrines plekšnes, apie kurias renkama daugiau duomenų nei jų reikia ištekliams stebėti.
Regioninio bendradarbiavimo stiprinimas. Atsižvelgdami į BŽP regionalizavimo principą, pagal kurį to paties jūrų regiono valstybės narės bendradarbiaudamos priims labiau pritaikytus žuvininkystės valdymo srities sprendimus, duomenų rinkėjai turėtų planuoti savo veiklą tardamiesi su regiono galutiniais duomenų naudotojais ir vis labiau dalytis užduotimis su duomenų rinkėjais skirtingose valstybėse narėse.
1.3.Derėjimas su kitų sričių Sąjungos politika
Šis pasiūlymas taip pat atitinka aplinkos ir statistikos sričių reglamentavimo sistemose nustatytą panašaus pobūdžio duomenų rinkimo politiką ir su ja dera (žr. skirsnį apie supaprastinimą).
2.teisinis pagrindas, subsidiarumas ir proporcingumas
2.1.•Teisinis pagrindas
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 43 straipsnio 2 dalis apie žuvininkystę, taip pat BŽP teisinis pagrindas.
2.2.•Subsidiarumas
Šiuo atveju subsidiarumo klausimas neaktualus, nes žuvininkystės politika priklauso išimtinei ES kompetencijai.
2.3.•Proporcingumas
Šiuo teisiniu pasiūlymu siekiama nustatyti duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo sistemą, taigi juo neviršijama to, kas būtina ir tikslinga siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – pagerinti duomenų kokybę, galimybę su jais susipažinti ir jų gauti žuvininkystės sektoriuje.
2.4.•Pasirinkta priemonė
Ši teisinė forma pasirinkta atsižvelgiant į teigiamą patirtį, susijusią su šia teisine priemone (žr. kitą skyrių apie ex post vertinimus ir konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis).
3.ex post vertinimų, konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimų rezultatai
3.1.Ex post vertinimai, konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir kiti tyrimai
Rengiant šį pasiūlymą buvo atlikti keli tyrimai, vertinimai, vienas specialus ex post vertinimas ir surengtas suinteresuotųjų šalių seminaras. Atliktų konsultacijų ir tyrimų suvestinė pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Tuo remdamasi, Komisija padarė toliau išdėstytas išvadas.
Duomenų kiekis. Pagal DRS renkama daug daugiau žuvininkystės srities duomenų, ir paprastai ji laikoma atitinkančia savo paskirtį. Visų pirma, nustačius DRS, ES masto sistemoje buvo numatytos suderintos procedūros, taip pat suteikta galimybė sudaryti duomenų laiko eilutes. Nepaisant to, dabartinėje duomenų rinkimo sistemoje dėmesys sutelktas į duomenų, kurių visų pirma reikia žuvininkystei valdyti, teikimą, o pagal reformuotą BŽP bus reikalingi ir duomenys, susiję su keliais naujais arba papildomai įtvirtintais politikos tikslais, tokiais kaip perėjimas prie ekosistema pagrįsto žuvininkystės valdymo, dėmesio sutelkimas į tvarios akvakultūros plėtojimą ir geresnis žuvininkystės valdymo srities sprendimų poveikio vertinimas.
Duomenų kokybė šiuo metu laikoma palyginti gera, tačiau ją galima dar gerinti. Skirtingų valstybių narių taikomos kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūros labai skiriasi ir paprastai turėtų būti dar sugriežtintos, visų pirma turint omenyje socialinius ir ekonominius duomenis.
Galimybė susipažinti su duomenimis. Šioje srityje turėtų būti padaryta didžiausia pažanga. Pagrindinės problemos yra šios: i) procedūra, pagal kurią galutiniai naudotojai 7 prašo valstybių narių pateikti duomenis (duomenų reikalavimo procedūra), yra per sudėtinga ir jai reikia labai daug išteklių; ii) teikdamos duomenis galutiniams naudotojams valstybės narės ne visada laikosi reikalavimų ir ne visada pateikia duomenis laiku; iii) galimybė susipažinti su žvejybos veiklos duomenimis skirtingose valstybėse narėse yra nevienoda dėl taisyklių, susijusių su galimybe susipažinti su šiais duomenimis, skirtumų, kuriuos iš dalies lemia šių duomenų daugiatikslio naudojimo apribojimai, ir iv) dėl sunkumų, kylančių norint susipažinti su DRS duomenimis, šie duomenys nepakankamai panaudojami – dėl to prarandamos puikios potencialaus šių duomenų panaudojimo galimybės ir be reikalo investuojama į tų pačių duomenų rinkimą kitais (pavyzdžiui, jūrų erdvės politikos) tikslais. Todėl turėtų būti užtikrintos geresnės galimybės paprasčiau susipažinti su duomenimis. Kadangi informacijos apie jūrų aplinką poreikis vis auga, reikėtų nepraleisti progos pasinaudoti daugiatikslio duomenų rinkimo galimybe.
Lankstumas. DRS yra žingsnis į priekį tuo atžvilgiu, kad joje nustatytos visoms valstybėms narėms bendros taisyklės, kurios suteikia politikos formuotojams (įskaitant nacionalinio lygmens politikos formuotojus) galimybę pagrįsti savo sprendimus panašia ir palyginama informacija. Tačiau apskritai manoma, kad teisinis DRS reglamentavimas yra per griežtas ir pernelyg išsamus – dėl to sistema yra sudėtinga ir nėra galimybės pakankamai lanksčiai pritaikyti ją prie kintančių poreikių. Todėl, siekiant užtikrinti, kad renkami duomenys labiau atitiktų poreikius, būtina į DRS kūrimo ir įgyvendinimo procesą labiau įtraukti galutinius naudotojus.
Sudėtingumas. DRS apskritai laikoma pernelyg sudėtinga tiek teisinės sistemos, tiek įgyvendinimo tvarkos atžvilgiais. Vienas iš sudėtingumą ir neveiksmingumą lemiančių veiksnių yra DRS nustatytų duomenų reikalavimų ir duomenų reikalavimų, nustatytų kituose ES teisės aktuose, tokiuose kaip Žuvininkystės kontrolės reglamentas 8 ir ES statistikos reglamentai 9 , dubliavimasis. Kitu sudėtingumą ir neveiksmingumą lemiančiu veiksniu laikoma tai, kad skirtingiems galutiniams naudotojams turi būti siunčiami tie patys skirtingai agreguoti neapdoroti duomenys.
Taip pat būtina didinti sinergiją su kituose ES teisės aktuose nustatytais tikslais. Tai visų pirma pasakytina apie Jūrų strategijos pagrindų direktyvą 10 , kuria siekiama iki 2020 m. užtikrinti gerą ES jūrų vandenų aplinkos būklę – šiai būklei vertinti, be kitų priemonių, nustatyta 11 kokybinių deskriptorių, kurių dalis yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su žuvininkyste. Atliekant DRS peržiūrą turėtų būti užtikrinta, kad duomenys galėtų būti naudojami ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo tikslu.
Regioninis bendradarbiavimas plačiai garsinamas kaip vienas iš pagrindinių DRS privalumų ir turėtų būti toliau stiprinamas laikantis BŽP reformos krypties. Siekiant regioniniu lygmeniu teikti deramas mokslines rekomendacijas, padedančias regionalizuoti žuvininkystės valdymo priemones, svarbu toliau skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir duomenų rinkimo srityje.
Atskiras specialus poveikio vertinimas laikytas nebūtinu atsižvelgiant į tai, kad jau yra sukaupta didelė tyrimų duomenų bazė, ir į tai, kad DRS jau vertinta atliekant bendros žuvininkystės politikos (BŽP) poveikio vertinimą tuo metu, kai buvo numatoma, kad DRS turėtų būti šios politikos dalis.
3.2.Reglamentavimo kokybė ir dabartinės sistemos supaprastinimas
DRS peržiūra yra Komisijos reglamentavimo kokybės programos (REFIT), kuria siekiama sumažinti biurokratizmą ir pašalinti reglamentavimo naštą, dalis. DRS turi būti supaprastinta įvairiais lygmenimis.
3.2.1.Dubliavimosi pašalinimas ir ES teisės aktų sinergijos užtikrinimas
Šiuo pasiūlymu pirmiausia siekiama suderinti DRS su kitais svarbiais ES teisės aktais, susijusiais su žuvininkystės duomenų rinkimu, kad būtų pašalintas dubliavimasis ir taip sumažintos su visa jūrų duomenų sistema susijusios išlaidos. Duomenų rinkimo pareigos DRS bus nustatytos, tik jei jos dar nėra nustatytos kituose ES teisės aktuose, todėl DRS akivaizdžiai taps pagrindine ES su žuvininkyste susijusių biologinių, socialinių bei ekonominių ir aplinkos duomenų teikimo priemone; pagrindiniai duomenys apie žvejybos veiklą (iškraunamus kiekius, sužvejojamus kiekius ir žvejybos pastangas) bus toliau teikiami pagal Kontrolės reglamentą, o pagrindiniai akvakultūros ir perdirbimo sektorių produkcijos statistiniai duomenys – pagal statistikos reglamentus. Atlikusi šį suderinimą, Komisija, jei to reikėtų BŽP tikslais, pateiktų reikiamus pasiūlymus iš dalies pakeisti ir šiuos reglamentus.
Pasiūlymu taip pat siekiama kuo labiau padidinti sinergiją su aplinkos apsaugos teise. Dabartinė DRS nesuteikia galimybės gauti pakankamai duomenų apie tam tikrą žuvininkystės poveikį ekosistemai, o šie duomenys yra būtini siekiant veiksmingai įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Tai pasakytina apie saugomų rūšių (paukščių, jūrų žinduolių, vėžlių ir t. t.) priegaudą, poveikį mitybos tinklams (plėšrūnų ir grobio santykiui) ir žvejybos poveikį buveinėms. Reikiami duomenys apie šių trijų rūšių poveikį galėtų būtų renkami pagal dabartinius arba pakeistus DRS mechanizmus – tai taip pat mažiausiomis sąnaudomis padėtų pagerinti žinias apie jūrų aplinką.
Taip pat būtų siekiama užtikrinti sinergiją su Direktyva dėl Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūros 11 , kuria reikalaujama, kad valstybės narės ES aplinkos politikos ir politikos ar veiklos, kuri gali turėti poveikį aplinkai, tikslais sukurtų suderinamas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas.
3.2.2.ES lygmeniu nustatomų nurodymų mažinimas nedarant neigiamo poveikio duomenų kokybei
Teisės aktai turėtų būti labiau orientuoti į rezultatus, ir valstybėms narėms turėtų būti paliekama daugiau su jų įgyvendinimu susijusios laisvės. Pagal regioninio bendradarbiavimo principą užtikrinus, kad valstybės narės labiau ir anksčiau įsitrauktų į sprendimų dėl taikytinų metodikų arba dėl siektinų kokybės tikslų priėmimo procesą, galima smarkiai supaprastinti DRS ir užtikrinti didesnį duomenų rinkimo sistemos lankstumą. To taip pat galima pasiekti leidžiant pagrindiniams regiono galutiniams duomenų naudotojams (tokiems kaip TJTT 12 ir BVJŽK 13 ) dalyvauti rengiant duomenų reikalavimus, pavyzdžiui, nustatant ilgalaikius valdymo planus, kad būtų užtikrinta, kad šie reikalavimai geriau atitiktų naudotojų poreikius. Ateityje šie klausimai visų pirma bus regioniniu lygmeniu svarstomi valstybių narių ir galutinių naudotojų, o mokslinis pagrįstumas bus toliau užtikrinamas į šį procesą įtraukiant Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą (ŽMTEK).
Kartu tebėra būtina gerinti kokybę ir patikimumą, kad būtų užtikrinta aukšta duomenų kokybė. Vienas iš būdų tai padaryti bus Europos statistikos praktikos kodekso ir Europos statistikos sistemos kokybės užtikrinimo principų taikymas.
3.2.3.Detalių, kurias nustato Komisija arba apie kurias jai turi būti teikiamos ataskaitos, mažinimas
Šiuo metu nacionalinėse programose labai išsamiai aprašoma, kas ir kaip bus daroma kiekvienoje valstybėje narėje ir kas tai darys. Siekiama tai smarkiai sumažinti. Perėjus nuo trimečių prie daugiamečių ES ir nacionalinių programų, valstybės narės galės rengti ilgesnio laikotarpio darbo planus. Dėl to taip pat sumažės Komisijai ir valstybėms narėms tenkanti administracinė našta, susijusi su kasmetiniu finansavimo sprendimų ir darbo planų priėmimu. Taip pat bus smarkiai supaprastintas ataskaitų teikimo procesas ir forma (žr. toliau).
3.2.4.Kartą surinktų duomenų panaudojimas kelis kartus
Prašymų pateikti duomenis ilgainiui daugėja ir toliau daugės, nes būtina vis išsamiau aprašyti žuvininkystės ir akvakultūros poveikį jūrų ekosistemai ir vis atidžiau stebėti žmogaus veiklos poveikį jūrų aplinkai. DRS peržiūra yra puiki proga, iš vienos pusės, užtikrinti, kad su žuvininkystės duomenimis galėtų lengviau susipažinti daugiau suinteresuotųjų šalių, ir, iš kitos pusės, pasinaudojant technologinėmis naujovėmis, sumažinti valstybėms narėms tenkančią su prašymais pateikti duomenis susijusią naštą.
Siekiant įgyvendinti šį dvejopą tikslą visų pirma siūloma padaryti DRS pagrindine teisine priemone, kurią valstybės narės turėtų naudoti bet kokiems duomenims, kurių reikia duomenų naudotojams (galutiniams naudotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims), teikti, nepriklausomai nuo to, kur (DRS ar kuriame nors kitame ES teisės akte) yra nustatyta teisinė tų duomenų rinkimo pareiga, išskyrus atvejus, kai galimybė susipažinti su tais duomenimis jau yra suteikta kitomis teisinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, dauguma statistikos reglamentų).
Svarbu, kad nebūtų imamasi jokių bendro pobūdžio priemonių, kuriomis būtų a priori apribojama mokslo srities naudotojų ar kitų suinteresuotųjų šalių galimybė susipažinti su duomenimis. Jei kyla pavojus asmens duomenų apsaugai, turi būti užtikrintas ES duomenų apsaugos taisyklių taikymas. Jei asmens duomenų apsaugos interesai ir viešasis interesas susipažinti su duomenimis prieštarauja vieni kitiems, duomenų tvarkytojai turi rasti alternatyvių sprendimų, o ne tiesiog neteikti duomenų arba pernelyg juos agreguoti.
Antra, siūloma remtis turima duomenų kaupimo regioniniu lygmeniu patirtimi siekiant smarkiai supaprastinti duomenų teikimą duomenų naudotojams. Naująja sistema turėtų būti skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant sukurti suderinamas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas ir formatus, atitinkančius sistemas ir formatus, dėl kurių susitarta pagal Direktyvą 2007/2/EB 14 , ir skatinti pagal kitus Sąjungos teisės aktus (pavyzdžiui, Žuvininkystės kontrolės reglamentą ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą) naudojamų duomenų formatų suderinamumą. Nenurodant, kokias priemones naudoti ar kokie turėtų būti galutiniai rezultatai, būtų galima smarkiai sumažinti dabartinę su reikalavimais pateikti duomenis susijusią naštą.
Šiais pasiūlymais bus įgyvendinti naujajame BŽP reglamente (25 straipsnyje) nustatyti įgaliojimai ir atsižvelgta į Komisijos komunikatą dėl inovacijų mėlynojoje ekonomikoje 15 : būtina užtikrinti mokslininkų ir visų suinteresuotųjų šalių galimybę susipažinti su duomenimis, išskyrus atvejus, kai pagal taikytiną ES teisę reikalaujama apsauga ir konfidencialumas. Kadangi šiems pokyčiams įgyvendinti reikia laiko ir šiuo metu dar tebevyksta konsultacijos dėl geriausio modelio, DRS reglamente turėtų būti pateiktos tik bendrosios šiuos pokyčius nusakančios nuostatos. Išsamesnės nuostatos bus parengtos vėliau, kai valstybės narės sutars dėl tinkamiausių sprendimų.
4.poveikis biudžetui
Be jau numatyto su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) susijusio poveikio, papildomo poveikio biudžetui nėra.
5.kiti elementai
5.1.Įgyvendinimo planai, stebėjimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarka ir kitos papildomos priemonės
Be būtinų DRS reglamento pakeitimų, Komisija taip pat nustatė tam tikrus papildomus veiksmus, kurių bus imtasi siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai pasiekti teisės aktuose nustatyti tikslai.
Pirma, bus suformuota nauja daugiametės ES programos, kurią Komisija turės priimti įsigaliojus šiam reglamentui, koncepcija. Būsimoje programoje valstybėms narėms bus pateikta mažiau nurodymų, ir ją bus galima lengviau keisti įgyvendinimo laikotarpiu. Daugiametėje programoje visam laikotarpiui būtų nustatyti tik pagrindiniai kintamieji, o dėl papildomų kintamųjų ir dėl išsamių duomenų rinkimo reikalavimų sutartų ir juos rekomenduotų valstybių narių regioninės grupės.
Antra, rengdama naująją daugiametę ES programą, Komisija vertins su konkrečių duomenų rinkimu susijusias sąnaudas, taip pat tų duomenų aprėptį, išsamumą ir agregavimo lygį. Atsižvelgdama į galutinių naudotojų poreikius, ji metodiškai vertins, ar duomenų nebūtų galima rinkti rečiau arba kitais būdais (pavyzdžiui, atliekant atskirą tyrimą), kurie galbūt labiau tiktų reikiamos rūšies informacijai gauti.
Trečia, bus supaprastinta metinių ataskaitų teikimo tvarka. Šių ataskaitų teikimas iki šiol buvo sudėtingas ir nebuvo naudojamas tam, kad būtų rasta priemonių problemoms, su kuriomis susiduriama, spręsti. Ataskaitose liks mažiau aprašomojo teksto, jose daugiausia reikės pateikti faktus ir skaičius ir jos nebebus tokios pasikartojančios.
Ketvirta, nuo 2014 m. iš EJRŽF skiriama daug ES lėšų, skirtų padėti valstybėms narėms gerinti duomenų rinkimą 16 . Svarstydama programas su valstybėmis narėmis, Komisija ragina jas visų pirma stengtis patobulinti dabartines savo duomenų rinkimo sistemas (pirmiausia supaprastinti organizavimą ir patobulinti duomenų saugojimo ir perdavimo sistemas), investuoti į geresnę duomenų kokybės kontrolę ir pasirengti prisitaikyti prie naujų duomenų reikalavimų. Be to, Komisija jau pradėjo pagal tiesioginio valdymo principą teikti dotacijas, skirtas regioniniam bendradarbiavimui toliau stiprinti. Finansavimas bus teikiamas valstybių narių, planuojančių vykdyti bendrus veiksmus ir taip stiprinti gebėjimą įgyvendinti įsigaliosiančias naująsias DRS nuostatas dėl regioninio bendradarbiavimo, grupėms.
Galiausiai Komisija aktyviai rengiasi valstybių narių įgyvendinimo veiklos stebėsenos gerinimui. Nors apskritai valstybės narės DRS nuostatas nuo jų taikymo pradžios įgyvendina tinkamai, vis dėlto pasitaiko su valstybių narių pareigų nustatymu ir (arba) vykdymu susijusių problemų. Jas paprastai lemia su administraciniais gebėjimais ar organizavimu susijusios problemos.
Rezultatus bus siekiama gerinti įvairiais būdais. Pagal EJRŽF reglamento nuostatas valstybės narės turės pagal ex ante sąlygų mechanizmą iš anksto įrodyti savo administracinius gebėjimus įgyvendinti DRS. EJRŽF reglamente taip pat yra nustatytos vėlesniu etapu taikytinos nuostatos, pagal kurias Komisija gali nutraukti arba sustabdyti ES finansavimą arba susigrąžinti ES lėšas tais atvejais, kai nesilaikoma BŽP taisyklių (kaip šiuo metu numatyta DRS reglamente).
Tačiau svarbiau tai, kad Komisija pakeis savo požiūrį į valstybių narių įgyvendinimo veiklos stebėseną ir pirmenybę teiks tam, kad užkirstų kelią pareigų nevykdymo atvejams ir užtikrintų, kad trūkumai būtų anksti pašalinami. To bus siekiama skiriant daugiau dėmesio sisteminėms problemoms, dėl kurių nepateikiami duomenys, ir stiprinant bendradarbiavimą su galutiniais naudotojais, kuriuo siekiama gauti jų atsiliepimų apie tai, kaip valstybės narės teikia duomenis.
Galiausiai prireikus Komisija pradės pažeidimų nagrinėjimo procedūras.
5.2.Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Siekiant pakeisti Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 nustatytas taisykles, turi būti pakeista, išbraukta arba iš dalies pakeista daugelis to teisės akto straipsnių. Jei tie pakeitimai būtų daromi teisės aktu, kuriuo būtų iš dalies keičiamas tas reglamentas, dalis taikytinų taisyklių liktų pirminiame dokumente, o dalis būtų pateikta teisės akte, kuriuo daromi pakeitimai, ir išsiaiškinti, kokios taisyklės turi būti taikomos, būtų galima tik palyginus tuos du teisės aktus. Be to, įterpus naująsias taisykles į pirminio dokumento tekstą, tam tikrais atvejais straipsniai taptų per ilgi ir dėl to būtų sunku skaityti tekstą. Todėl Komisija mano, kad Reglamentą (EB) Nr. 199/2008 tikslinga išdėstyti nauja redakcija, kad būtų užtikrintas taikytinų taisyklių aiškumas ir suprantamumas. Tais atvejais, kai keičiama straipsnių numeracija, senosios ir naujosios numeracijų atitiktis nurodoma priede pateiktoje lentelėje.
Turinio atžvilgiu šiuo pasiūlymu iš dalies keičiami tik tie straipsniai, kuriuos keisti būtina atsižvelgiant į naujus dėl BŽP reformos atsiradusius poreikius; juo išbraukiami nereikalingi straipsniai, o straipsniai ir elementai, kurie, kaip rodo ankstesnė patirtis, atitinka savo paskirtį ir yra ekonomiškai efektyvūs, paliekami nepakeisti.
Visų pirma turėtų būti paliekamos pagrindinės dabartinės sistemos nuostatos, susijusios su: daugiametės ES programos, kuri turi būti įgyvendinama rengiant nacionalinius duomenų rinkimo planus, nustatymu; pagrindinėmis duomenų rinkimo, saugojimo, apsaugos ir teikimo pareigomis, kurias prisiima vykdyti valstybės narės; galutinių duomenų naudotojų teisėmis ir pareigomis ir su bendradarbiavimu valstybių narių viduje bei tarp jų ir bendradarbiavimu su mokslo ir valdymo įstaigomis bei šių įstaigų tarpusavio bendradarbiavimu.
Siūlomi dabartinio DRS reglamento pakeitimai išdėstomi taip:
1 straipsnis
Siekiant aiškumo ir norint išvengti dubliavimo, duomenys, kurie yra renkami pagal šį reglamentą ir kurių atžvilgiu yra nustatytos rinkimo, tvarkymo ir naudojimo taisyklės, atskiriami nuo duomenų, kurie renkami pagal kitus Sąjungos teisės aktus ir kurių atžvilgiu šiame reglamente nustatytos tik naudojimo taisyklės. Šis požiūris nėra naujas, tačiau dabar duomenys atskiriami aiškiau.
Pagal kitas teisines sistemas renkami duomenis apima duomenis, renkamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1224/2009 (duomenys apie žuvininkystės veiklą), Reglamentą (EB) Nr. 295/2008, Reglamentą (EB) Nr. 762/2008 (akvakultūros statistiniai duomenys), Direktyvą 2008/56/EB (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), Direktyvą 2000/60/EB (Vandens pagrindų direktyva), Direktyvą 2009/147/EB (Paukščių direktyva), Direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva), Reglamentą (EB) Nr. 1921/2006 (statistiniai duomenys apie iškraunamus kiekius ir sužvejojamus kiekius), Reglamentus (EB) Nr. 216/2009, (EB) Nr. 217/2009, (EB) Nr. 218/2009 (statistiniai duomenys apie sužvejojamus kiekius), Reglamentą (EB) Nr. 26/2004 (laivyno registras), Reglamentą (EB) Nr. 812/2004 (Banginių šeimos gyvūnų reglamentas), Reglamentą (EB) Nr. 1100/2007 (Ungurių reglamentas), Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 (Viduržemio jūros reglamentas), Reglamentą (ES) Nr. 1343/2011 (BVJŽK nuostatų perkėlimas), Reglamentą (EB) Nr. 2347/2002 (giliavandenių žuvų žvejybos tvarka), Reglamentą (ES) Nr. 1236/2010, Tarybos sprendimą 717/2010/ES (daugiašalių susitarimų dėl kontrolės perkėlimas) ir Reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 (Žvejybos leidimų reglamentas). Šie reglamentai nėra išvardyti straipsniuose, tačiau jie kaip pavyzdžiai nurodomi konstatuojamosiose dalyse.
2 straipsnis
Išlaikomos dabartinio reglamento nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi.
3 straipsnis
Nors duomenų apie pramoginę žvejybą rinkimas sudaro nedidelę dabartinių reikalavimų dalį, dabartinė sąvokos „pramoginė žvejyba“ apibrėžtis yra per siaura – ji turėtų apimti visų rūšių pramoginę žvejybą, o ne tik pramoginę žvejybą „poilsio arba sporto tikslais“.
Turėtų būti kuo labiau suderintos skirtinguose teisės aktuose naudojamos apibrėžtys, tokios kaip sąvokos „žvejybos laivas“ apibrėžtis. Kita vertus, nors BŽP reglamente yra apibrėžti jūrų regionai, ši apibrėžtis neatitinka DRS nustatytų geografinių regionų, nes apibrėžtis gali būti pagrįsta kitais nei moksliniai argumentais. Todėl svarbu, kad jūrų regionus bendradarbiavimo duomenų rinkimo srityje tikslais būtų galima apibrėžti remiantis su bendrais ištekliais susijusiais moksliniais argumentais.
DRS reglamente nebeturėtų būti nustatomos taikytinos duomenų rinkimo metodikos. Todėl turėtų būti išbraukta konkretaus metodo – žvejybos laivyno veikla grindžiamos duomenų atrankos – apibrėžtis.
4 straipsnis
DRS reglamente turėtų būti nustatytos tik pagrindinės taisyklės ir kriterijai, susiję su tuo, kas turi būti renkama. Pagrindinis uždavinys yra surasti tinkamiausią teisės akto formą, kad būtų užtikrinta tinkama lankstumo (pavyzdžiui, galimybės sklandžiai pritaikyti duomenų rinkimo programas prie naujų poreikių) ir nuspėjamumo (pavyzdžiui, būtinybės užtikrinti, kad pagrindiniai duomenys būtų renkami pakankamai ilgą laiką, kad būtų galima sudaryti išsamias laiko eilutes) pusiausvyra.
Iš vienos pusės, DRS reglamentu visų pirma turėtų būti užtikrinta, kad daugiametės ES programos ir visų jos dalinių pakeitimų turinys būtų pagrįstas konkrečiais BŽP reglamento 25 straipsnyje nustatytais principais. Šio straipsnio nuostatų kartoti nebūtina, tačiau nuoroda į jas pateikiama konstatuojamosiose dalyse.
Iš kitos pusės, konkretūs kintamieji, rūšys, segmentai, dydžiai, įskaitant aprėptį ir agregavimo lygį (nurodymai, kas turi būti renkama), ir metodikos (nurodymai, kaip turi būti renkama) turėtų būti išsamiai nustatomi Komisijos deleguotajame akte (nurodymai, kas turi būti renkama) arba iš pradžių apsvarstomi valstybių narių regioninėse grupėse (nurodymai, kaip turi būti renkama). Su pirmuoju aspektu susijusių nuostatų pateikimas yra pagrindinė daugiametės ES programos paskirtis, o dėl antrojo aspekto pasakytina, kad valstybių narių prisiimami įsipareigojimai turėtų būti nurodomi jų darbo planuose.
Šiuo metu DRS reglamente nėra pateikta kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti nustatoma daugiametė ES programa. Nustatant šiuos kriterijus siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą ir racionalų būtinų rinkti duomenų nustatymo metodą.
Prieš deleguotuoju aktu priimdama daugiametę ES programą, Komisija konsultuosis su regioninio koordinavimo grupėmis, ES valstybių narių ekspertais ir ŽMTEK dirbančiais ES mokslininkais.
5 straipsnis
1 ir 3 dalys. Nustatoma, kad pagal daugiametę ES programą turi būti renkami duomenys, kurie nėra renkami pagal kitus ES teisės aktus.
2 dalis. Nurodomos reikiamų duomenų kategorijos. Šios kategorijos turi būti nurodomos daugiametėje ES programoje.
Konkretūs žuvininkystės duomenų poreikiai būtų nustatomi atsižvelgiant į šiuos pagrindinius veiksnius:
–atitiktį tarptautiniams Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimams;
–duomenų reikalavimus, taikomus pagal ES teisės aktus valdomiems ištekliams. Konkretūs duomenų reikalavimai, įskaitant su kintamaisiais ir periodiškumu susijusius reikalavimus, nustatomi tokie, kokių reikia, kad būtų įgyvendinti atitinkamuose ES teisės aktuose nustatyti tikslai. Kaip pavyzdžius galima paminėti: BŽP nustatytus didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslus; aktualius ES, regioninio arba nacionalinio lygmens ilgalaikius valdymo arba išmetimo į jūrą mažinimo planus; reglamentus dėl žvejybos galimybių; mažiausius orientacinius dydžius, nurodytus Reglamente (EB) Nr. 1967/2006 (Viduržemio jūros reglamentas), Reglamente (EB) Nr. 2347/2002 (Giliavandenių žuvų žvejybos tvarkos reglamentas) 17 ir Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 (Ungurių reglamentas). Taip pat būtų atsižvelgiama į duomenų reikalavimus, taikomus ištekliams, kurie šiuo metu nėra valdomi pagal ES teisės aktus, bet yra didelės socialinės ar ekonominės svarbos. Tokiu atveju prireikus gali būti numatoma rinkti ir pramoginės žvejybos duomenis, pavyzdžiui, jei numatoma, kad ji turės didelį poveikį mirtingumui dėl žvejybos, ir jei tų duomenų dar nėra numatyta rinkti Reglamento (ES) Nr. 1224/2009 (Kontrolės reglamentas) 55 straipsnyje;
–su žuvininkystės sektoriumi susiję socialiniai ir ekonominiai duomenys visų pirma renkami pagal DRS ir yra būtini šiame sektoriuje pasiekiamiems rezultatams vertinti ir stebėti;
–tai, kokių duomenų reikia siekiant įvertinti žuvininkystės poveikį jūrų ekosistemai. Šie duomenys apima: duomenis apie netikslinių rūšių, visų pirma pagal tarptautinę arba ES teisę saugomų rūšių, išteklių priegaudą; duomenis apie žuvininkystės poveikį jūrų buveinėms ir duomenis apie žuvininkystės poveikį mitybos tinklams.
Duomenų apie žvejybos veiklą (iškraunamus kiekius, sužvejojamus kiekius ir žvejybos pastangas) reikia biologinei ir ekonominei analizei. Dalį šių duomenų mokslininkai gauna naudodamiesi surašymo duomenimis, registruojamais arba renkamais pagal Kontrolės reglamentą. Tačiau šiuo metu esama didelių spragų, susijusių, pavyzdžiui, su mažesniais laivyno segmentais ar 50 kg neviršijančiais iškraunamais kiekiais, kurias reikia užpildyti taikant DRS, ir ši padėtis nepasikeis tol, kol Kontrolės reglamente nebus numatyti ir šie kintamieji.
Dėl akvakultūros pasakytina, kad siekiant įgyvendinti BŽP nustatytą tvaraus akvakultūros plėtojimo tikslą būtina nustatyti su tvarumu susijusius kintamuosius, tokius kaip, visų pirma, akvakultūros poveikis ir veiksmingumas, kuriems vertinti gali būti naudojami tokie parametrai kaip mirtingumas ir (arba) nykimas ir vaistų naudojimas. Dabartinis DRS ir statistikos reglamentų nuostatų, susijusių su pirminiais gamybos duomenimis, dubliavimasis bus panaikintas taikant sistemą, pagal kurią pagrindinių gamybos duomenų rinkimo reikalavimai bus nustatyti statistikos reglamentuose, o papildomų socialinių bei ekonominių ir aplinkos ir (arba) tvarumo duomenų, jei šie duomenys dar nėra renkami pagal kitas nuostatas, rinkimo reikalavimai – DRS. Dėl perdirbimo sektoriaus pasakytina, kad duomenys apie žuvų perdirbimą šiuo metu renkami ir pagal DRS, ir pagal Verslo struktūros statistikos reglamentą – pagal pastarąjį šie duomenys renkami kaip dalis žemės ūkio ir (arba) maisto perdirbimo kategorijos duomenų. Ateityje DRS bus nustatyti tik papildomi duomenų rinkimo reikalavimai, dar nenustatyti verslo struktūros statistikos reglamentuose.
4 ir 5 dalys. Daugiametėje ES programoje, kaip ir dabar, turėtų būti pateikiamas mokslinių tyrimų sąrašas, nes atsižvelgiant į tai, kad daug tyrimų atliekama tarptautiniu lygmeniu, būtina nustatyti valstybių narių ir mokslo institutų bendradarbiavimo sistemą. Ši sistema yra pagrįsta kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, kokiais atvejais turi būti atliekami moksliniai tyrimai; daugiametėje ES programoje taip pat gali būti nustatomos valstybėms narėms taikomos su žvejybos veikla susijusios ribos, kurių neviršijant joms nereikia dalyvauti tyrimuose.
Siekiant užtikrinti tinkamą naštos, susijusios su duomenų atrankos programos nustatymu, ir naudos, kuri būtų gaunama renkant duomenis, pusiausvyrą, DRS reglamente turėtų būti pateikta nuostata dėl galimybės valstybėms narėms nukrypti nuo reikalavimo vykdyti konkrečių duomenų atranką. Sąlygos, kuriomis valstybėms narėms būtų galima leisti nukrypti nuo reikalavimo vykdyti duomenų atranką, būtų nustatomos daugiametėje ES programoje.
6 straipsnis
1 dalis. Atsižvelgiant į neseniai priimtą Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), turėtų būti atnaujintos nuostatos dėl Sąjungos programos įgyvendinimo būdo.
Nuo 2014 m. duomenų rinkimo veikla bus programuojama pagal EJRŽF reglamente nustatytas taisykles. Valstybės narės turės pateikti EJRŽF veiksmų programą, į kurią įeis su duomenų rinkimu susijusi dalis (18 straipsnio 1 dalies p punktas). Šioje dalyje turėtų būti aprašoma duomenų rinkimo veikla, duomenų saugojimo metodai, duomenų tvarkymas bei naudojimas ir gebėjimas užtikrinti patikimą finansinį ir administracinį surinktų duomenų tvarkymą. Palyginti su dabartinėmis nacionalinėmis programomis, su duomenų rinkimu susijusioje veiksmų programos dalyje bus pateikiama bendresnio pobūdžio ir ne tokia išsami informacija pirmiau nurodytais klausimais. Ši Komisijos tvirtinama programa sudarys pagrindą, kuriuo remdamosi valstybės narės vykdys savo pareigas ir kuriuo remiantis bus teikiamas šios veiklos bendras ES finansavimas. Kitaip tariant, duomenų rinkimo veikla bus programuojama priimant nebe du vienas po kito einančius trejus metus galiojančius išsamius sprendimus dėl nacionalinių programų ir kasmetinius finansavimo sprendimus, o tik vieną strateginį septynerius metus galiojantį Komisijos sprendimą.
EJRŽF veiksmų programa bus papildoma nacionaliniais darbo planais, kuriuose bus išsamiau aprašoma vykdysima veikla ir kurie turės būti teikiami kasmet, išskyrus atvejus, kai paliekamas galioti ankstesnių metų planas (21 straipsnis). Šiuos darbo planus supaprastinta tvarka tvirtins Komisija. Nustatydama nacionalinių darbo planų teikimo įgyvendinimo taisykles, Komisija remtųsi ankstesne patirtimi ir siektų supaprastinti šių darbo planų teikimo, tvirtinimo ir ataskaitų apie juos teikimo procesą, kad naująja sistema užtikrinta paprastesnė tvarka duotų kuo daugiau naudos.
2 dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiame reglamente turėtų būti aprašytas darbo plano turinys. Pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 22 straipsnio 1 dalies d punktą procedūra, forma ir tvarkaraščiai gali būti išsamiau nustatomi įgyvendinimo akte.
Reglamento (ES) Nr. 508/2014 21 straipsnyje pateikiama nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 199/2008 4 straipsnio 4 dalį, tačiau po šio reglamento priėmimo būtų geriau pateikti nuorodą į visą 4 straipsnį.
3 dalis. Būtinos naujos nuostatos, kuriose būtų aprašomi veiksmai, kuriuos valstybės narės turėtų atlikti, ir aspektai, į kuriuos jos turėtų atsižvelgti, nustatydamos duomenų rinkimo metodikas. Į tai įeina veiksmų derinimas siekiant išvengti dubliavimosi ir pasinaudoti masto ekonomija. Komisija tik tikrins, ar parengti darbo planai atitinka valstybių narių pareigas ir ar jais užtikrinama pakankama aprėptis. Prieš patvirtinant darbo planus bus konsultuojamasi su ŽMTEK.
7 straipsnis
Šiame straipsnyje išsamiau nustatoma nacionalinio korespondento funkcija ir užduotys, anksčiau numatytos Reglamente (EB) Nr. 665/2008.
8 straipsnis
1 dalis. Duomenų poreikio nustatymo procesas tvirtai susiejamas su regioninio bendradarbiavimo sritimi. Be dabartinių regioninių koordinavimo posėdžių, kiekviename jūrų regione turėtų būti vykdomas nuolatinis regioninio koordinavimo grupių (RKG) koordinuojamas procesas. Šias grupes sudarys valstybių narių, Komisijos ir atitinkamų galutinių duomenų naudotojų ekspertai (2 dalis); jos priims savo darbo tvarkos taisykles (3 dalis). Siekiant užtikrinti tam tikrą vienodumą ir tai, kad visuose jūrų regionuose būtų laikomasi ES taisyklėmis nustatytų horizontaliųjų principų, visiems regionams aktualių duomenų rinkimo veikla bus koordinuojama Komisijos (4 dalis) 18 .
Derindamos savo veiksmus, RKG gali parengti bendras rekomendacijas, kurios būtų pateikiamos kaip regioninio darbo plano projektas ir kuriomis būtų nustatomos duomenų rinkimo ir tvarkymo procedūros, metodai ir kokybės užtikrinimo bei kokybės kontrolės taisyklės. Ši naujovė gali būti labai naudinga tuo atžvilgiu, kad taip galėtų būti suvienodintas duomenų rinkimo procesas ir pagerinta bendra jo kokybė, be to, taip galėtų būti užtikrinta, kad renkami duomenys labiau atitiktų regioninius su mokslinėmis rekomendacijomis susijusius poreikius. Supaprastinimo tikslais regioniniais darbo planais galėtų būti pakeistos nacionalinių darbo planų dalys. Kaip ir nacionalinius darbo planus, regioninius darbo planus, pasikonsultavusi su ŽMTEK, turės patvirtinti Komisija (5 ir 6 dalys).
Komisija konsultuosis su RKG nustatydama daugiametę ES programą (žr. 3 straipsnį); valstybės narės taip pat visų pirma turėtų regioninio koordinavimo grupėse pasikonsultuoti vienos su kitomis rengdamos savo darbo planus (4 straipsnis), taip pat iš dalies keisti savo darbo planus, kad jie atitiktų RKG bendras rekomendacijas arba regioninius darbo planus (6 dalis).
Prireikus įgyvendinimo aktuose galėtų būti pateiktos išsamesnės regioninio koordinavimo nuostatos (7 dalis).
9 ir 10 straipsniai
Nuorodos į nacionalines programas turėtų būti pakeistos nuorodomis į darbo planus, o nuoroda į finansines nuostatas – išbraukta, nes šios nuostatos yra pateiktos EJRŽF reglamente.
Komisijos konsultavimasis su ŽMTEK dėl valstybių narių darbo planų ir metinių ataskaitų prilygintinas dabartiniam konsultavimuisi dėl nacionalinių programų ir turėtų būti tęsiamas, kad būtų tikrinama, ar valstybės narės vykdo savo pareigas.
Komisija galės įgyvendinimo aktu dar labiau supaprastinti ataskaitų teikimo formą ir priemones.
Ankstesnių 8, 9, 10, 11, 12, 15, 18 ir 19 straipsnių išbraukimas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) pakeista finansinės paramos valstybių narių duomenų rinkimo veiklai struktūra – šis fondas yra vienintelė valstybių narių duomenų rinkimo veiklos ES finansavimo priemonė. Todėl būtina atitinkamai priderinti Reglamentą (EB) Nr. 199/2008 ir išbraukti iš DRS reglamento visas nuostatas dėl ES finansinės pagalbos (buvo pateiktos ankstesniame 8 straipsnyje).
ES taisyklėse nebeturėtų būti nustatomos taikytinos duomenų rinkimo metodikos. Todėl turėtų būti išbrauktos nuostatos dėl konkrečių duomenų rinkimo metodų (buvo pateiktos ankstesniuose 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose). Šie metodai bus nustatomi ES ekspertų grupėse, RKG bendrose rekomendacijose arba regioniniuose darbo planuose.
Ankstesnis 9 straipsnis taip pat turėtų būti išbrauktas, nes jame buvo nurodyti duomenų atrankos būdai, kuriems šiuo metu esama geresnių alternatyvų, be to, sprendimai dėl duomenų atrankos būdų gali būti priimami regioniniu lygmeniu.
Ankstesnio 10 straipsnio nuostatos dabar pateikiamos siūlomame 11 straipsnyje.
Ankstesnį 11 straipsnį galima išbraukti, nes jo 1 ir 2 dalių nuostatos pateikiamos siūlomuose 3 ir 4 straipsniuose, o jo 3 ir 4 dalių nuostatos pateikiamos siūlomame 6 straipsnyje.
Ankstesnis 12 straipsnis turėtų būti išbrauktas, nes jo nuostatos pateikiamos siūlomame 5 straipsnyje.
Ankstesnis 15 straipsnis išbraukiamas, nes, pateikus naujus 1 ir 4 straipsnius ir 5 konstatuojamąją dalį, jis tampa perteklinis.
Ankstesni 18 ir 19 straipsniai išbraukiami, nes jų nuostatos bendrai pateikiamos 16 straipsnyje.
11 straipsnis
Siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą DRS įgyvendinimą valstybėse narėse, būtina nustatyti pagrindinius reikalavimus, susijusius su duomenų rinkėjų teisėmis ir žvejybos laivų kapitonų pareigomis. Šie reikalavimai pateikiami remiantis dabartinėmis Reglamento (EB) Nr. 199/2008 nuostatomis ir gali būti išsamiau nustatomi įgyvendinimo aktuose.
16 ir 17 straipsniai
Ankstesni 18 ir 19 straipsniai, siekiant suderinti juos su BŽP reglamento 25 straipsnio 2 dalies e punktu, kad būtų taikomas jame nustatytas duomenų teikimo suinteresuotosioms šalims laiku principas, keičiami 16 ir 17 straipsniais. Tais atvejais, kai pagal taikytiną Sąjungos teisę reikalaujama apsauga ir konfidencialumas, turėtų būti numatytos tam užtikrinti būtinos apsaugos priemonės.
Pirminiai duomenys apibrėžiami kaip duomenys, susiję su atskirais laivais, fiziniais arba juridiniais asmenimis, arba atskiros duomenų imtys (2 straipsnio e dalis). Pirminiai duomenys gali apimti asmens duomenis, susijusius su nustatytos arba tiesiogiai ar netiesiogiai galimos nustatyti tapatybės asmenimis, pavyzdžiui, laivų savininkais. Valstybės narės turi užtikrinti, kad pirminiai duomenys „būtų saugiai laikomi kompiuterių duomenų bazėse“ ir „kad jie būtų konfidencialūs“ (12 straipsnio a dalis). Su tokiais pirminiais duomenimis susijusios nuostatos šiame pasiūlyme nekeičiamos.
Tačiau duomenų apsaugos taisyklės aktualios tais atvejais, kai konkrečiu analitiniu tikslu iš sistemos gauti išsamūs duomenys yra tokie, kad pagal juos gali būti identifikuotas fizinis asmuo.
Išsamūs duomenys – tai pirminiais duomenimis grindžiami duomenys, pagal kuriuos negalima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti fizinio ar juridinio asmens. Suvestiniai duomenys – tai rezultatas, gaunamas konkrečiais analitiniais tikslais apibendrinus pirminius arba išsamius duomenis. Pagal dabartinį reglamentą valstybės narės paprašytos turi teikti šiuos duomenis galutiniams naudotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims. Šis principas dar kartą patvirtinamas šio pasiūlymo 16 straipsnyje. Apskritai, tikimybė, kad pagal šiuos duomenis bus identifikuotas fizinis asmuo, yra maža, tačiau labai mažų duomenų rinkinių atveju tokia rizika galima. Todėl šiame pasiūlyme pateikiama nuostata, kuria reikalaujama nustatyti apsaugos priemones, taikytinas tuo atveju, kai esama rizikos, kad sudarius duomenų rinkinį gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai atskleisti asmens duomenys.
Konkrečiau:
1 dalyje primenamas duomenų teikimo laiku principas ir būtinybė vengti nederamų apribojimų. 2 dalyje papildomai reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų tinkamas apsaugos priemones, tokias kaip aukštesnis duomenų agregavimo lygis arba duomenų anoniminimas, taikytinas tuo atveju, kai duomenys apima informaciją, susijusią su nustatytos arba galimos nustatyti tapatybės fiziniais asmenimis.
2 dalyje taip pat numatoma galimybė priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatomos reikiamos apsaugos priemonės.
3 dalyje nustatoma pareiga užtikrinti, kad mokslines rekomendacijas žuvininkystės klausimais 19 teikiantiems galutiniams naudotojams duomenys būtų pateikti per palyginti trumpą terminą, nes jie turi laiku pateikti rekomendacijas žuvininkystės valdymo organizacijoms ir – atitinkamais atvejais – aplinkos apsaugos valdymo institucijoms. Taip pat turėtų būti užtikrinta ir kitų suinteresuotųjų šalių, tokių kaip pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 43 straipsnį įsteigtos patariamosios tarybos, mokslininkų bendruomenės nariai arba visuomenės atstovai, kuriems duomenys reikalingi mokslinės informacijos skelbimo, viešų debatų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo formuojant politiką tikslais, galimybė gauti duomenis per tam tikrą terminą.
3 ir 4 dalyse išlaikoma dabartinė 20 straipsnio 3 dalies nuostata.
17 straipsnyje nustatomas reikalavimas padidinti duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemų suderinamumą, kad valstybės narės, galutiniai naudotojai ir Komisija galėtų lengviau keistis duomenimis. Kartu nustatomas reikalavimas palengvinti informacijos skleidimą kitoms suinteresuotosioms šalims (1 dalis). Reglamente nėra nustatomi konkretūs keitimosi duomenimis būdai, nes dar reikia geriau išsiaiškinti technines galimybes. Bet kokiu atveju tokios duomenų sistemos šalys turėtų užtikrinti ir asmens duomenų apsaugą, taigi turėtų nustatyti tinkamas apsaugos priemones, tokias kaip aukštesnis duomenų agregavimo lygis arba duomenų anoniminimas, taikytinas tuo atveju, kai duomenys apima informaciją, susijusią su nustatytos arba galimos nustatyti tapatybės fiziniais asmenimis (2 dalis).
24 straipsnis
24 straipsnyje, atsižvelgiant į priimtą naują BŽP reglamentą, atnaujinama nuoroda į komiteto pavadinimą ir pateikiama papildoma nuostata dėl šio reglamento įgyvendinimo ataskaitų teikimo Europos Parlamentui ir Tarybai.
25 straipsnio išbraukimas, naujo 23 straipsnio pateikimas, ankstesnio 27 straipsnio (dabar – 24 straipsnis) pakeitimas
DRS reglamentas buvo priimtas prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, todėl turi būti atnaujintos taisyklės, taikomos įgaliojimų suteikimo ir komiteto procedūroms.
6.tvarkaraštis
Reglamento (EB) Nr. 199/2008 galiojimo trukmė neribota, ir jis galios tol, kol bus iš dalies pakeistas. Tačiau dabartinė daugiametė ES programa ir 23 valstybių narių nacionalinės programos baigia galioti 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl svarbu dalinį DRS reglamento pakeitimą priimti laiku, kad, atsižvelgiant į turėsimą atlikti parengiamąjį darbą ir turėsiančias įvykti valstybių narių regioninio lygmens tarpusavio konsultacijas ir konsultacijas su mokslo įstaigomis, tokiomis kaip ŽMTEK, naują daugiametę ES programą būtų įmanoma priimti ir valstybių narių darbo planus patvirtinti iki 2016 m. pabaigos.
ê 199/2008 (pritaikytas)
2015/0133 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Bendrijos Ö Sąjungos Õ sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo
(nauja redakcija)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdamai į Europos bendrijos steigimo sutartį Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo , ypač į jos 37 straipsnį 43 straipsnio 2 dalį ,
atsižvelgdamai į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Parlamento nuomonę,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdamai į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
pasikonsultavusię su Regionų komitetu,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
ò naujas
(1)Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 20 reikia padaryti pakeitimų. Siekiant aiškumo minėtas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;
(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 21 buvo reformuota bendra žuvininkystės politika. To reglamento 2 ir 25 straipsniuose nustatyti bendros žuvininkystės politikos tikslai ir duomenų rinkimo žuvininkystės sektoriuje reikalavimai. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 22 buvo reformuota finansinės paramos valstybių narių duomenų rinkimo veiklai struktūra;
ê 199/2008 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 23 nustatyta, kad Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (toliau – ŽMTEK) reguliariai vertina gyvųjų vandens išteklių valdymą, įskaitant jos biologinius, ekonominius, aplinkos, socialinius ir techninius aspektus.
ê 199/2008 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodekse ir Susitarime dėl tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros migruojančių žuvų rūšių išteklių išsaugojimo ir valdymo, pabrėžiama būtinybė plėtoti mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą siekiant sukaupti daugiau mokslinių žinių apie sektorių.
ê 199/2008 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
(3)sSiekdama bBendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslų dėl gyvųjų vandens išteklių apsaugos, valdymo ir naudojimo Bendrijai Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse, Bendrija Sąjunga turi dalyvauti saugojant žuvininkystės išteklius, visų pirma pagal žuvininkystės partnerystės susitarimus arba regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtas nuostatas;.
ê 199/2008 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
2003 m. sausio 23 d. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui, pateikiančio Aplinkos apsaugos reikalavimų integravimo į BŽP Bendrijos veiksmų planą, kuriame numatomi pagrindiniai principai, valdymo priemonės ir darbo programa siekiant pereiti prie ekosistema pagrįsto žuvininkystės valdymo metodo.
ê 199/2008 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
2003 m. spalio 13 d. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl mokslinių ir techninių rekomendacijų Bendrijos žuvininkystės valdymo klausimais, kuriose apibūdinami su mokslinėmis rekomendacijomis susiję Bendrijos poreikiai, nustatomi rekomendacijų teikimo mechanizmai, nurodomos sritys, kuriose reikia tobulinti sistemą, bei pateikiami galimi trumpalaikiai ir ilgalaikiai sprendimai.
ê 199/2008 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Siekiant tinkamai atsižvelgti į žuvininkystės valdymo metodą, grindžiamą laivynu, į poreikį plėtoti ekosistema pagrįstą metodą, poreikį pagerinti duomenų apie žuvininkystę kokybę, išsamumą ir prieigą prie šių duomenų, veiksmingiau remti mokslinių rekomendacijų teikimą ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, reikia peržiūrėti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1543/2000, nustatantį duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą 24 .
ê 199/2008 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Žuvininkystės duomenų rinkimo ir valdymo srityje galiojančiuose reglamentuose, numatytos nuostatos dėl duomenų apie žvejybos laivus, jų veiklą, sugautą žuvų kiekį, kainų stebėjimą, rinkimo ir tvarkymo, į kurias reikėtų atsižvelgti šiame reglamente siekiant racionalizuoti šių duomenų rinkimą ir naudojimą įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką ir išvengti dvigubo šių duomenų rinkimo, visų pirma 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/1993, nustatančiame BŽP kontrolės sistemą 25 , 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 788/96 dėl valstybių narių akvakultūros produkcijos statistikos pateikimo 26 , 1998 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2091/98 dėl Bendrijos žvejybos laivyno suskirstymo segmentais ir žvejybos pastangų įgyvendinant daugiametes orientavimo programas 27 , 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo 28 , 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiame konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai 29 , 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo 30 , 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų 31 , 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro 32 , 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 812/2004, nustatančiame priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose 33 , 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1921/2006 dėl statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo 34 , 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių 35 , 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007, nustatančiame priemones europinių ungurių ištekliams atkurti 36 .
ò naujas
(4)siekiant aiškumo ir norint išvengti dubliavimo, svarbu atskirti pagal šį reglamentą renkamus duomenis, kurių atžvilgiu yra nustatytos rinkimo, tvarkymo ir naudojimo taisyklės, nuo duomenų, kurie renkami pagal kitus Sąjungos teisės aktus ir kurių atžvilgiu šiame reglamente nustatytos tik naudojimo taisyklės;
(5)pagal kitas teisines sistemas renkami duomenis apima duomenis, renkamus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB 37 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1921/2006 38 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 295/2008 39 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB 40 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 762/2008 41 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2009 42 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 217/2009 43 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 218/2009 44 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB 45 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1236/2010 46 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1343/2011 47 , Tarybos direktyvą 92/43/EEB 48 , Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002 49 , Tarybos reglamentą (EB) Nr. 812/2004 50 , Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 51 , Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1100/2007 52 , Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 53 , Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1224/2009 54 , Komisijos reglamentą (EB) Nr. 26/2004 55 ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2010 56 ;
ê 199/2008 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
(6)pPareigos, susijusios su prieiga prie duomenų, kuriems taikomas šis reglamentas, nedaro neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką 57 bei pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams 58 ;.
ê 199/2008 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Mokslinio įvertinimo tikslais renkami duomenys turėtų apimti duomenis apie laivynus ir jų veiklą, biologinius duomenis apie sugautus kiekius, įskaitant atgal išmetamas žuvis, žuvų išteklių tyrimų duomenis bei informaciją apie galimą žuvininkystės poveikį jūrų ekosistemai. Taip pat turėtų būti įtraukti duomenys, paaiškinantys kainų nustatymą, ir kiti duomenys, kurie galėtų sudaryti palankesnes sąlygas įvertinti žvejybos įmonių, akvakultūros ir perdirbimo pramonės ekonominę padėtį bei užimtumo šiuose sektoriuose tendencijas.
ê 199/2008 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Siekiant apsaugoti ir išsaugoti gyvuosius vandens išteklius bei tausiai juos naudoti, ekosistema pagrįstas žuvininkystės valdymo metodas turėtų būti įgyvendintas palaipsniui. Atsižvelgiant į tai, būtina rinkti duomenis siekiant įvertinti žuvininkystės poveikį jūrų ekosistemai.
ê 199/2008 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Už Bendrijos programų, susijusių su žuvininkystės duomenų rinkimu, tvarkymu ir naudojimu, įgyvendinimą turėtų būti tiesiogiai atsakingos valstybės narės. Todėl valstybės narės turėtų rengti savo nacionalines programas vadovaudamosi Bendrijos programa.
ò naujas
(7)saugant, tvarkant duomenis ir jais keičiantis turėtų būti visada ir visais lygmenimis užtikrinama, kad būtų laikomasi asmens duomenų apsaugos pareigų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB 59 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 60 ;
(8)siekiant teisinio aiškumo šiame reglamente turėtų būti pateiktos tam tikros apibrėžtys;
(9)siekiant, kad sąvoka „pramoginė žvejyba“ apimtų visų rūšių žvejybą, kuri gali paveikti žuvų išteklius, jos apibrėžtis turėtų apimti visų rūšių nekomercinę žvejybos veiklą, nepriklausomai nuo konkretaus jos tikslo;
(10)sąvokos „galutiniai naudotojai“ apibrėžtis turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pateikta sąvokos „galutiniai mokslinių duomenų naudotojai“ apibrėžtimi ir taip pat turėtų apimti mokslo įstaigas, besidominčias žuvininkystės valdymo aplinkosaugos aspektais;
(11)sąvokos „jūrų regionai“ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta moksliniais argumentais;
(12)šiuo reglamentu Sąjungai ir jos valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje nustatytus tikslus ir principus. Šiuo tikslu būtina daugiametė Sąjungos programa, pagal kurią būtų koordinuojama visų valstybių narių vykdoma duomenų rinkimo veikla. Tikslinga nustatyti pagrindinius reikalavimus ir kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma tokia daugiametė Sąjungos programa, ir nurodyti, kokios konsultacijos turėtų būti surengtos prieš priimant programą;
(13)turėtų būti nustatyti galutinių naudotojų duomenų poreikiai ir nurodyta, kokie duomenys turi būti renkami pagal šį reglamentą. Tie duomenys turėtų apimti su žuvininkystės poveikiu susijusius duomenis apie ekosistemą ir duomenis apie akvakultūros tvarumą. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, taip pat būtina užtikrinti, kad pagal šį reglamentą renkami duomenys nebūtų renkami ir pagal kitus ES teisės aktus;
(14)šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti su žuvininkystės politika susiję duomenų poreikiai, kurie nėra tiesiogiai reglamentuojami Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, kaip antai poreikiai, susiję su Reglamentu (EB) Nr. 1100/2007 ir Reglamentu (EB) Nr. 2347/2002;
(15)valstybės narės daugiametę Sąjungos programą nacionaliniu lygmeniu turėtų įgyvendinti nustatydamos savo pagrindinę duomenų rinkimo veiklą Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1 dalies p punkte nurodytoje veiksmų programos dalyje, kuri pagal to reglamento 21 straipsnį papildoma darbo planu. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių darbo planų turinio reikalavimai;
(16)tikslinga nustatyti veiksmus, kuriuos valstybės narės turėtų atlikti, ir aspektus, į kuriuos jos turėtų atsižvelgti, savo darbo planuose nustatydamos duomenų rinkimo metodikas. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą šio reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse, taip pat būtina nustatyti pagrindinius reikalavimus, susijusius su nacionalinio koordinavimo tvarka, duomenų rinkėjų teisėmis ir žvejybos laivų kapitonų pareigomis;
(17)pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 19 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį Komisija turi patvirtinti valstybių narių programas ir darbo planus bei jų dalinius pakeitimus. Pagal to reglamento 22 straipsnį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su patvirtinimo procedūromis, forma ir tvarkaraščiais;
(18)siekiant užtikrinti, kad darbo planai atitiktų šiame reglamente nustatytus būtiniausius reikalavimus, juos vertinti tikslinga pasikonsultavus su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu;
(19)kad būtų galima tikrinti, kaip valstybės narės vykdo duomenų rinkimo veiklą, valstybės narės turi nurodyta forma teikti Komisijai ataskaitas;
ê 199/2008 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
(20)bBūtina, kad valstybės narės bendradarbiautų tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis bei koordinuotų nacionalines programas darbo planus rinkdamos duomenis, susijusius su tuo pačiu jūrų regionu arba su atitinkamus vidaus vandenis apimančiais regionais;.
ê 199/2008 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Siekiant užtikrinti visos sistemos darnumą ir kuo labiau padidinti jos išlaidų efektyvumą sukuriant nuolatinę daugiametę regioninę sistemą, prioritetai ir duomenų rinkimo bei tvarkymo procedūros turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu.
ò naujas
(21)atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslą suteikti valstybėms narėms daugiau atsakomybės ir į duomenų rinkimo veiklą labiau įtraukti galutinius naudotojus, regioninio koordinavimo veikla turėtų būti išplėsta ir neapsiriboti vienu posėdžiu – vietoje to turėtų būti vykdomas nuolatinis procesas, koordinuojamas už atskirus jūrų regionus atsakingų regioninio koordinavimo grupių;
(22)valstybės narės turėtų nustatyti duomenų rinkimo būdą, tačiau, kad būtų įmanoma apibendrinti duomenis regioniniu lygmeniu, valstybės narės turėtų regioniniu lygmeniu sutarti dėl duomenų kokybės, aprėpties ir suderinamumo būtiniausių reikalavimų. Regioniniu lygmeniu pasiekus bendrą sutarimą dėl metodų, regioninio koordinavimo grupės turėtų pateikti Komisijai tvirtinti regioninį darbo planą;
(23)Sąjungos teisės aktuose nebeturėtų būti išsamiai nustatomos taikytinos duomenų rinkimo metodikos. Todėl nuostatos dėl konkrečių duomenų rinkimo metodų turėtų būti pakeistos tų metodų nustatymo proceso aprašymu. Tas procesas iš esmės turėtų vykti bendradarbiaujant valstybėms narėms ir duomenų naudotojams regioninio koordinavimo grupėse ir Komisijai tvirtinant valstybių narių pateiktus darbo planus;
ê 199/2008 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
(24)šŠiame reglamente nurodyti duomenys turėtų būti suvedami į nacionalines kompiuterines duomenų bazes, kad jais galėtų naudotis Komisija ir būtų galima juos perduoti su jais galėtų susipažinti galutiniams duomenų naudotojaims. Mokslinė bendruomenė Visi duomenų naudotojai suinteresuotia, kad duomenimis, pagal kuriuos negalima identifikuoti asmens, be apribojimų galėtų naudotis bet kuri tokių duomenų analize suinteresuota šalis.;
ê 199/2008 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
(25)Valdant norint teikti žuvininkystės ištekliųus valdymo organizacijoms jų poreikius atitinkančias mokslines rekomendacijas, reikia tvarkyti išsamius duomenis, kad būtų išspręstos specifinės problemos. Todėl valstybės narės turėtų perduoti suteikti galimybę susipažinti su mokslinei analizei reikalingaisus duomenimis ir užtikrinti, kad jos turėtųturi techninių pajėgumų tam atlikti. Prireikus, prieš perduodant išsamius duomenis jie turės būti apibendrinti iki prašyme nurodyto subendrinimo lygio, kaip apibrėžta galutinių naudotojų;.
ò naujas
(26)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 2 dalies e punktą būtina užtikrinti, kad svarbūs duomenys ir atitinkamos metodikos būtų laiku teikiami subjektams, kurie mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais domisi moksline žuvininkystės sektoriaus duomenų analize, ir suinteresuotosioms šalims, išskyrus atvejus, kai pagal taikytiną Sąjungos teisę reikalaujama apsauga ir konfidencialumas;
(27)kad Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 2 dalies e punktas būtų visapusiškai įgyvendintas, valstybės narės turėtų įdiegti galimybei susipažinti su duomenimis užtikrinti būtinus atitinkamus procesus ir elektronines technologijas ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, Komisija ir galutiniais naudotojais siekdamos sukurti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/2/EB 61 nustatytus reikalavimus atitinkančias suderinamas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas. Taip pat turėtų būti ir nacionaliniu, ir europiniu lygmenimis užtikrinta tolesnė informacijos sklaida. Bet kokiu atveju turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, tokios kaip aukštesnis duomenų agregavimo lygis arba duomenų anoniminimas, taikytinos tuo atveju, kai duomenys apima informaciją, susijusią su nustatytos arba galimos nustatyti tapatybės fiziniais asmenimis, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslą, jų pobūdį ir galimą riziką, susijusią su asmens duomenų tvarkymu;
(28)būtina užtikrinti, kad duomenys galutiniams naudotojams būtų pateikti per palyginti trumpą terminą, nes tam, kad būtų užtikrinta tausi žuvininkystė, galutiniai naudotojai turi laiku pateikti rekomendacijas. Taip pat turėtų būti užtikrinta ir kitų suinteresuotųjų šalių galimybė gauti duomenis per tam tikrą terminą;
ê 199/2008 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1995/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 62 ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 63 .
ê 199/2008 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Nacionalinėms žuvininkystės duomenų rinkimo ir tvarkymo programoms įgyvendinti reikės didelių išlaidų. Šios programos bus visapusiškai naudingos tik tada, jei bus įgyvendintos Bendrijos lygiu. Todėl reikėtų numatyti nuostatas dėl valstybių narių išlaidoms padengti skirto Bendrijos finansinio įnašo pagal 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 861/2006, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti 64 .
ê 199/2008 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Jei Komisija nustatytų, kad yra su minėtomis išlaidomis susijusių pažeidimų, turėtų būti nuostatos, pagal kurias galima atlikti finansines pataisas pagal Reglamento (EB) Nr. 861/2006 28 straipsnį.
ê 199/2008 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Labai svarbu, kad nacionalinės programos būtų teisingai įgyvendinamos ir kad visų pirma būtų laikomasi terminų, atliekama kokybės kontrolė, patvirtinami ir perduodami surinkti duomenys. Todėl Bendrijos finansinis įnašas turėtų būti suteikiamas tik su sąlyga, jei laikomasi terminų, atliekama kokybės kontrolė, užtikrinami sutarti kokybės standartai ir pateikiami duomenys. Atitinkamai turėtų būti įdiegta finansinių sankcijų sistema, susijusi su šių sąlygų nevykdymu.
ê 199/2008 20 konstatuojamoji dalis
(29)sSiekdamos padidinti BŽP bendrai žuvininkystės politikai vykdyti reikalingų mokslinių rekomendacijų patikimumą, valstybės narės ir Komisija turi bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su tam tikromis tarptautinėmis mokslo įstaigomis;.
ê 199/2008 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Pirmenybė turėtų būti teikiama mokslininkų ekspertų dalyvavimui ekspertų grupėse, rengiančiose BŽP vykdymui reikiamus mokslinius vertinimus.
ê 199/2008 22 konstatuojamoji dalis
(30)įĮgyvendinant nuostatas dėl duomenų rinkimo reikėtų konsultuotis su mokslininkais, o apie šį įgyvendinimą – informuoti žuvininkystės pramonės darbuotojus ir kitas interesų grupes. Reikėtų prašyti šių institucijų pateikti nuomones: Komisijos sprendimu Nr. 2005/629 65 įsteigto Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK), Komisijos sprendimu 1999/478/EB 66 įsteigto Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto bei Tarybos sprendimu 2004/585/EB 67 pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 43 straipsnį įsteigtų regioninių patariamųjų tarybų;.
ò naujas
(31)siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su daugiametės Sąjungos programos priėmimu ir asmens duomenų apsaugos priemonių nustatymu. Itin svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(32)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su bendros rekomendacijos projekto, pateikto regioninio koordinavimo grupių, patvirtinimu arba atsisakymu jį patvirtinti, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;
(33)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su regioniniu koordinavimu, darbo planų rezultatų vertinimu, prieiga prie duomenų atrankos vietų ir duomenų sistemų sąveikumu, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011 68 ;
(34)pagal proporcingumo principą, siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – pagerinti duomenų kokybę, galimybę su jais susipažinti ir jų gauti žuvininkystės sektoriuje, būtina ir tikslinga nustatyti duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo sistemą. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
ê 199/2008 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Valdymo komitetas turėtų užtikrinti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisingam šio reglamento įgyvendinimui. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 1999/468/EB 69 , nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.
ê 199/2008 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)
Atsižvelgiant į turimą patirtį ir naujus poreikius tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1543/2000 ir pakeisti jį šiuo reglamentu,
199/2008
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
ê 199/2008 (pritaikytas)
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
199/2008
1. Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl:
a) su žuvininkystės sektoriumi susijusių biologinių, techninių, aplinkos ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo pagal daugiametes programas;
b) su žuvininkystės sektoriumi susijusių duomenų naudojimo mokslinės analizės tikslais, vykdant bendrą žuvininkystės politiką (toliau – BŽP).
2. Šiame reglamente taip pat yra nuostatos, skirtos gerinti BŽP įgyvendinimui reikalingas mokslines rekomendacijas.
ò naujas
1. Šiuo reglamentu nustatomos su žuvininkystės sektoriumi susijusių biologinių, techninių, aplinkos, socialinių ir ekonominių duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo vykdant bendrą žuvininkystės politiką taisyklės.
2. Jei duomenys turi būti renkami ne pagal šį, o kitus teisės aktus, šiame reglamente nustatomos tik šių duomenų naudojimo taisyklės.
3. Duomenų, renkamų vadovaujantis šiuo reglamentu pagal daugiametes programas, ir duomenų, reikalingų 2 dalyje nurodytiems duomenims papildyti, atžvilgiu šiame reglamente nustatomos rinkimo, tvarkymo ir naudojimo taisyklės.
ê 199/2008 (pritaikytas)
43. Šis reglamentas nedaro poveikio pareigoms pagal Direktyvą 1995/46/EB, Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB 70 ir Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 71 .
ò naujas
2 straipsnis
Asmens duomenys
Pagal šį reglamentą renkami duomenys, į kuriuos įeina asmens duomenys, tvarkomi, valdomi ir naudojami vadovaujantis Direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.
ê 199/2008 (pritaikytas)
23 straipsnis
Sąvokų aApibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminųtaikomos šios sąvokų apibrėžtys:
a) žuvininkystės sektorius – veikla, susijusi su versline ir pramogine žvejyba, akvakultūra ir žuvininkystės produktų perdirbimo pramonė;
b) akvakultūra – vandens organizmų auginimas arba veisimas taikant metodus, sukurtus padidinti tokių organizmų gamybą viršijant natūralius aplinkos pajėgumus; organizmai, visą auginimo arba veisimo laiką iki produkcijos gavimo, jį įskaitant, liekantys fizinio ar juridinio asmens nuosavybe;
c) pramoginė žvejyba – nekomercinė gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio arba sporto tikslais;
d) jūrų regionasi – Tarybos sprendimo 2004/585/EB I priede Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatytasi geografinisai rajonas,i ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytasi rajonasi arba 5 straipsnio 6 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte apibrėžtas rajonas ;
e) pirminiai duomenys – duomenys, susiję su atskirais laivais, fiziniais arba juridiniais asmenimis, arba atskiros duomenų imtys;
f) metaduomenys – duomenys, suteikiantys kokybinės ir kiekybinės informacijos apie surinktus pirminius duomenis;
g) išsamūs duomenys – pirminiais duomenimis grindžiami duomenys, pagal kuriuos negalima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti fizinio ar juridinio asmens;
h) suvestiniai duomenys – rezultatas, gaunamas konkrečiais analitiniais tikslais apibendrinus pirminius arba išsamius duomenis apibendrinus specifiniais analitiniais tikslais;
i) galutiniai naudotojai – įstaigos, mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais suinteresuotos žuvininkystės sektoriaus duomenų moksline analize;
j) žvejybos laivyno veikla grindžiama duomenų atranka – biologinių, techninių ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo tyrimai, grindžiami nustatytomis regioninės žvejybos rūšimis ir laivynų segmentais;
k)j) Bendrijos žvejybos laivas – laivas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnio d punkte. Bendrijos Sąjungos žvejybos laivas – laivas, apibrėžtas Reglamento (EBES) Nr. 2371/20021380/2013 3 straipsnio d punkte 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
II SKYRIUS
DUOMENŲ RINKIMASO IR TVARKYMASVALDYMAS IR JŲ NAUDOJIMAS PAGAL DAUGIAMETES PROGRAMAS
1 skirsnis
bendrijos programa ir nacionalinės daugiametės sąjungos programos
199/2008
3 straipsnis
Bendrijos programa
1. Daugiametė Bendrijos biologinių, techninių, aplinkos ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo programa, apimanti:
a) duomenis apie Bendrijos žvejybos laivų vykdomą verslinę žvejybą:
i) Bendrijos vandenyse, įskaitant ungurių ir lašišų verslinę žvejybą vidaus vandenyse;
ii) ne Bendrijos vandenyse;
b) duomenis apie Bendrijos vandenyse vykdomą pramoginę žvejybą, įskaitant pramoginę ungurių ir lašišų žvejybą vidaus vandenyse;
c) duomenis apie veiklą akvakultūros srityje, susijusią su jūros gyvūnais, įskaitant ungurius ir lašišas, vykdomą valstybėse narėse ir Bendrijos vandenyse;
d) duomenis apie žuvininkystės produktų perdirbimo pramonę;
nustatoma 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2. Bendrijos programos rengiamos trejų metų laikotarpiams. Pirmasis laikotarpis apima 2009–2010 metus.
4 straipsnis
Nacionalinės programos
1. Nedarydamos poveikio duomenų rinkimo pareigoms pagal Bendrijos teisę, valstybės narės renka pirminius biologinius, techninius, aplinkos ir socialinius-ekonominius duomenis pagal daugiametę nacionalinę programą (toliau – nacionalinė programa), parengtą laikantis Bendrijos programos.
2. Nacionalinėje programoje, kaip nustatyta 2 skirsnyje, visų pirma numatoma:
a) daugiametės duomenų atrankos programos;
b) reikiamais atvejais, verslinės ir pramoginės žvejybos stebėsenos, vykdomos jūroje, schema;
c) jūroje atliekamų mokslinių tyrimų schema;
d) mokslinei analizei reikalingų duomenų tvarkymo ir naudojimo schema.
3. Duomenų rinkimo ir analizės bei jų tvarkingumo ir tikslumo vertinimo procedūros bei metodai įtraukiami į nacionalines programas.
4. Valstybės narės savo nacionalines programas teikia tvirtinti Komisijai. Jos pateikia programas naudodamos elektronines priemones iki Komisijos nustatytos datos ir jos nustatyta forma bei nurodytu adresu 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
5. Pirmose nacionalinėse programose numatoma veikla 2009–2010 metams.
5 straipsnis
Koordinavimas ir bendradarbiavimas
1. Valstybės narės koordinuoja savo nacionalines programas su kitomis to paties jūrų regiono valstybėmis narėmis ir deda visas pastangas koordinuoti savo veiklą su trečiosiomis šalimis, turinčiomis jų suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančių vandenų tame pačiame jūrų regione. Šiuo tikslu Komisija gali rengti regioninius koordinavimo susitikimus, kad padėtų valstybėms narėms koordinuoti savo nacionalines programas bei rinkti, tvarkyti ir naudoti duomenis tame pačiame regione.
2. Siekdamos atsižvelgti į regioniniuose koordinavimo susitikimuose regioniniu lygiu pateiktas rekomendacijas, tinkamais atvejais valstybės narės programavimo laikotarpiu pateikia savo nacionalinių programų pakeitimus. Pakeitimai nusiunčiami Komisijai likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams iki įgyvendinimo metų.
3. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
ò naujas
4 straipsnis
Daugiamečių Sąjungos programų nustatymas
1. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos su žuvininkystės sektoriumi susijusių biologinių, techninių, aplinkos, socialinių ir ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo daugiametės Sąjungos programos.
2. Daugiametės Sąjungos programos nustatomos pasikonsultavus su 8 straipsnyje nurodytomis regioninio koordinavimo grupėmis, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK) ir kitomis atitinkamomis mokslinėmis patariamosiomis įstaigomis.
3. Nustatydama daugiametę Sąjungos programą Komisija atsižvelgia į:
a)tai, kokia informacija būtina bendros žuvininkystės politikos valdymui;
b) tai, kokie duomenys būtini ir aktualūs sprendimams dėl žuvininkystės valdymo ir dėl ekosistemos, įskaitant pažeidžiamas rūšis ir buveines, apsaugos, priimti;
c) poreikį pagrįsti politikos priemonių poveikio vertinimus;
d) sąnaudas ir naudą;
e) esamas laiko eilutes;
f) poreikį nedubliuoti duomenų rinkimo;
g) regionų ypatumus;
h) tarptautinius Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimus.
5 straipsnis
Daugiametės Sąjungos programos turinys
1. Daugiametėmis Sąjungos programomis nustatoma:
a)duomenų reikalavimai, būtini Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti;
b) privalomų mokslinių tyrimų sąrašas;
c) su žvejybos veikla susijusios ribos, kurių neviršijant valstybėms narėms nereikia rinkti duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų.
2. 1 dalies a punkte nurodyti duomenys apima:
a)biologinius duomenis apie visus išteklius, sužvejotus arba sužvejotus kaip priegaudą vykdant verslinės ir – atitinkamais atvejais – pramoginės žvejybos veiklą Sąjungos ir išorės vandenyse, kurių reikia, kad būtų galima užtikrinti ekosistema pagrįstą valdymą ir apsaugą, būtiną bendros žuvininkystės politikos veikimui;
b)duomenis apie ekosistemą, kurių reikia siekiant įvertinti Sąjungos žuvininkystės veiklos poveikį jūrų ekosistemai Sąjungos ir išorės vandenyse, įskaitant duomenis apie netikslinių rūšių, visų pirma pagal tarptautinę arba Sąjungos teisę saugomų rūšių, išteklių priegaudą, taip pat duomenis apie žuvininkystės poveikį jūrų buveinėms ir duomenis apie žuvininkystės poveikį mitybos tinklams;
c) duomenis apie Sąjungos laivų veiklą Sąjungos ir išorės vandenyse, įskaitant duomenis apie Sąjungos laivyno žvejybos veiklos lygius, žvejybos pastangas ir pajėgumą;
d) su žuvininkystės veikla susijusius socialinius ir ekonominius duomenis, kurių reikia, kad būtų galima įvertinti Sąjungos žuvininkystės sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus;
e) su akvakultūra susijusius socialinius ir ekonominius bei tvarumo duomenis, kurių reikia, kad būtų galima įvertinti Sąjungos akvakultūros sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus ir tvarumą, įskaitant šios veiklos poveikį aplinkai;
f) su žuvų perdirbimo sektoriumi susijusius socialinius ir ekonominius duomenis, kurių reikia, kad būtų galima įvertinti to sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus.
3. 1 dalies a punkte nurodyti duomenys pagal šį reglamentą renkami, tik jei jie nėra renkami pagal kitas Sąjungos teisines sistemas.
4. 1 dalies b punkte nurodytas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:
a) tai, kokia informacija būtina bendros žuvininkystės politikos valdymui;
b) informacijos poreikius, susijusius su tarptautiniu mastu sutarta vykdyti koordinavimo ir derinimo veikla;
c)tai, kokia informacija būtina valdymo planams, įskaitant ekosistemos kintamųjų stebėseną, vertinti;
d) tai, kokia informacija būtina, kad būtų užtikrinta pakankama duomenų apie išteklių rajonus aprėptis;
e) siekį nedubliuoti tyrimų;
f) siekį užtikrinti, kad nebūtų sutrikdytas nuoseklus tyrimų duomenų kaupimas.
5.Atskirų valstybių narių dalyvavimo 1 dalies b punkte nurodytuose moksliniuose tyrimuose taisyklės yra pagrįstos kiekvienos jų santykine išteklių naudojimo dalimi.
2 skirsnis
daugiametės sąjungos programos įgyvendinimas valstybėse narėse
6 straipsnis
Nacionaliniai darbo planai
1. Nepažeisdamos galiojančių Sąjungos teisės aktuose nustatytų duomenų rinkimo pareigų, valstybės narės renka duomenis pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnyje nurodytą veiksmų programą ir pagal darbo planą, parengtą vadovaujantis daugiamete Sąjungos programa ir Reglamento (ES) Nr. 508/2014 21 straipsniu.
2. Valstybių narių darbo planuose išsamiai aprašoma:
a) duomenų rinkimo dažnumas;
b)duomenų šaltinis ir procedūros bei metodai, pagal kuriuos duomenys bus renkami ir skirstomi į duomenų grupes, pateiksimas galutiniams naudotojams;
c) kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistema, kuria siekiama pagal 13 straipsnį užtikrinti tinkamą duomenų kokybę;
d) kaip ir kada turi būti gauti duomenys;
e) tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo susitarimai, įskaitant dvišalius ir daugiašalius susitarimus, sudarytus siekiant įgyvendinti šiame reglamente nustatytus tikslus;
f) kaip atsižvelgta į tarptautinius Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimus.
3. Rengdama savo darbo planą, kiekviena valstybė narė derina savo veiksmus su kitomis – visų pirma to paties jūrų regiono – valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrinta pakankama ir veiksminga aprėptis ir nedubliuojama duomenų rinkimo veikla.
4. Kiekviena valstybė narė užtikrina savo darbo plano atitiktį galiojančioms regioninio koordinavimo grupių bendroms rekomendacijoms, jei tokios bendros rekomendacijos pagal 8 straipsnį buvo pateiktos kaip regioninis darbo planas ir patvirtintos Komisijos.
7 straipsnis
Nacionaliniai korespondentai
1.Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį korespondentą ir informuoja apie tai Komisiją. Nacionalinis korespondentas atlieka ryšių punkto, per kurį Komisija ir valstybės narės keičiasi informacija, susijusia su darbo planų rengimu ir įgyvendinimu, funkciją.
2.Be to, nacionalinis korespondentas atlieka šias užduotis:
a) koordinuoja 10 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos rengimą;
b)užtikrina informacijos perdavimą valstybėje narėje;
c)užtikrina atitinkamų ekspertų dalyvavimą Komisijos rengiamuose posėdžiuose ir dalyvavimą atitinkamose 8 straipsnyje nurodytose regioninio koordinavimo grupėse.
3.Jei įgyvendinant darbo planą dalyvauja kelios valstybės narės įstaigos, nacionalinis korespondentas atsako už to darbo koordinavimą.
8 straipsnis
Koordinavimas ir bendradarbiavimas
1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnį valstybės narės derina savo veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis ir deda visas pastangas suderinti savo veiksmus su trečiosiomis šalimis, kurios turi suverenias teises į tame pačiame jūrų regione esančius vandenis arba kurių jurisdikcijai tokie vandenys priklauso. Šiuo tikslu atitinkamos valstybės narės kiekviename jūrų regione sukuria regioninio koordinavimo grupę.
2. Regioninio koordinavimo grupes sudaro valstybių narių, Komisijos ir atitinkamų galutinių duomenų naudotojų ekspertai.
3. Regioninio koordinavimo grupės parengia savo veiklos darbo tvarkos taisykles ir dėl jų susitaria.
4. Jei klausimai susiję su keliais regionais, regioninio koordinavimo grupės derina savo veiksmus tarpusavyje ir su Komisija.
5. Regioninio koordinavimo grupės gali parengti bendras rekomendacijas, kurios pateikiamos kaip regioninis darbo planas ir kuriomis nustatomos 5 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 4 dalyje nurodytų duomenų rinkimo ir tvarkymo procedūros, metodai ir kokybės užtikrinimo bei kokybės kontrolės taisyklės; jos taip pat gali parengti regioniniu lygmeniu koordinuojamas duomenų atrankos strategijas. Tai atlikdamos regioninio koordinavimo grupės, jei reikia, atsižvelgia į ŽMTEK nuomonę. Tos rekomendacijos pateikiamos Komisijai – ši patikrina, ar bendrų rekomendacijų projektas atitinka šio reglamento nuostatas ir daugiametę Sąjungos programą, ir, jei taip, patvirtina regioninį darbo planą priimdama įgyvendinimo aktus.
6. Komisijos patvirtintais regioniniais darbo planais pakeičiamos atitinkamos kiekvienos valstybės narės parengtų darbo planų dalys. Valstybės narės atitinkamai atnaujina savo darbo planus.
7. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 5 dalyje nurodytų regioninių darbo planų teikimo ir tvirtinimo procedūros, forma ir tvarkaraščiai.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
ê 199/2008 (pritaikytas)
69 straipsnis
Nacionalinių programų Darbo planų vertinimas ir tvirtinimas
1. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) įvertina:
a) ar nacionalinės programos darbo planai ir visi jų pakeitimai atitinka 46 ir 58 straipsnius;
b) 1 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais nacionalinėse programose darbo planuose numatytų duomenų mokslinį tinkamumą ir siūlomų metodų bei procedūrų kokybę.
2. Jei 1 dalyje nurodytas ŽMTEK atliktas įvertinimas rodo, kad nacionalinė programa darbo planas neatitinka 46 ir 58 straipsnių arba neužtikrina duomenų mokslinio tinkamumo ar pakankamos siūlomų metodų ir procedūrų kokybės, Komisija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir siūlo tos programos darbo plano pakeitimus. Vėliau atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai peržiūrėtą nacionalinę programą darbo planą .
3. Komisija tvirtina nacionalines programas darbo planus ir jų pakeitimus, padarytus pagal 85 straipsnio 2 dalį, remdamasi ŽMTEK atliktu įvertinimu ir jos tarnybų atliktu išlaidų įvertinimu.
710 straipsnis
Nacionalinių programų Darbo planų rezultatų vertinimas ir tvirtinimas
1. Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai savo nacionalinių programų darbo planų įgyvendinimo ataskaitą. Jos pateikia ataskaitas iki Komisijos nustatytos datos ir jos nustatyta Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos metinių ataskaitų teikimo ir tvirtinimo procedūros, forma irbei nurodytu adresu tvarkaraščiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 2724 straipsnio 2 dalyje nustatytosa tvarka nagrinėjimo procedūros .
2. ŽMTEK įvertina:
a) Komisijos pagal 6 straipsnio 3 dalį patvirtintų nacionalinių programų darbo planų vykdymą;
b) valstybių narių surinktų duomenų kokybę.
3. Komisija vertina nacionalinių programų darbo planų įgyvendinimą remdamasi:
a) ŽMTEK atliktu įvertinimu;
b) konsultacijomis su atitinkamomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamomis tarptautinėmis mokslo įstaigomis;. ir
c) jos tarnybų atliktu išlaidų įvertinimu.
199/2008
8 straipsnis
Bendrijos finansinė pagalba
1. Bendrijos finansinė pagalba nacionalinėms programoms teikiama laikantis Reglamente (EB) NR. 861/2006 nustatytų taisyklių.
2. Reglamento (EB) Nr. 861/2006 9 straipsnyje nurodyti pagrindiniai duomenys taikomi tik toms valstybių narių nacionalinių programų dalims, kuriomis įgyvendinama Bendrijos programa.
3. Bendrijos finansinė pagalba nacionalinėms programoms skiriama tik jeigu visiškai laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių.
4. Komisija, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę būti išklausytai, taip pat gali sustabdyti Bendrijos finansinę pagalbos teikimą ir (arba) susigrąžinti suteiktas lėšas šiomis aplinkybėmis:
a) jei atlikus 7 straipsnyje nurodytą įvertinimą paaiškėja, kad nacionalinė programa vykdoma nesilaikant šio reglamento; arba
ê Klaidų ištaisymas, OL L 096, 2010 4 16, p. 8
b) jei po 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų konsultacijų paaiškėja, kad valstybės narės pateikė duomenis nesilaikydamos 16 straipsnio 4 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatų; arba
199/2008
c) jei duomenų kokybė buvo kontroliuojama ir duomenys buvo tvarkomi nesilaikant 14 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatų.
5. Nedarydama poveikio 3 dalies nuostatų taikymui, Komisija, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę būti išklausytai, taip pat gali sumažinti Bendrijos finansinę pagalbą šiomis aplinkybėmis:
a) jei nacionalinė programa Komisijai nebuvo pateikta iki pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytos datos;
b) jei ataskaita Komisijai nebuvo pateikta iki pagal 7 straipsnio 1 dalį nustatytos datos;
c) jei galutinis naudotojas oficialiai paprašė duomenų, bet jie nebuvo pateikti atitinkamam galutiniam naudotojui pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį arba tų duomenų kokybė buvo kontroliuojama ir jie buvo tvarkomi nesilaikant 14 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatų.
6. 4 ir 5 dalyse nurodytas Bendrijos finansinės pagalbos sumažinimas turi būti proporcingas reikalavimų neatitikimo lygiui. 5 dalyje nurodytas Bendrijos finansinė pagalbos sumažinimas taikomas laipsniškai laikui bėgant ir negali būti didesnis nei 25 % visų nacionalinės programos metinių išlaidų.
7. Išsamios 6 dalyje nurodytos sumažinimo taikymo taisyklės nustatomos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
23 SKIRSNIS
Duomenų rinkimo procesui taikomi reikalavimai
9 straipsnis
Duomenų atrankos programos
1. Valstybės narės parengia daugiametes nacionalines duomenų atrankos programas.
2. Daugiametėse nacionalinėse duomenų atrankos programose visų pirma numatoma:
a) biologinių duomenų atrankos planas, suderintas su žvejybos laivyno veikla grindžiama duomenų atranka, įskaitant, tinkamais atvejais, duomenis apie pramoginę žvejybą;
b) ekosistemos duomenų atrankos planas, kuris sudaro sąlygas įvertinti žuvininkystės sektoriaus poveikį jūrų ekosistemai ir padeda stebėti jūrų ekosistemos būklę;
c) socialinių-ekonominių duomenų atrankos planas, pagal kurį galima įvertinti žuvininkystės sektoriaus ekonominę būklę, išanalizuoti, kaip laikui bėgant kito jo veiklos rezultatai, ir įvertinti taikytų arba pasiūlytų priemonių poveikį.
3. Valstybės narės pateikia nacionalinių duomenų atrankos programų sudarymo protokolus bei metodus, kurie, kiek įmanoma:
a) turi nesikeisti laikui bėgant;
b) turi būti standartiniai kiekviename regione;
c) turi atitikti susijusių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamų tarptautinių mokslo įstaigų nustatytus kokybės standartus.
4. Reikiamais atvejais sistemingai vertinamas surinktų duomenų tikslumas.
ê 199/2008 (pritaikytas)
1011 straipsnis
Prieiga prie duomenų atrankos vietų
1. Valstybės narės užtikrina, kad už nacionalinės programos įgyvendinimą atsakingos įstaigos paskirti duomenų rinkėjai, siekdami vykdyti savo pareigas, turėtų prieigą prie viso žvejybos laimikio, laivų ir kitų duomenų atrankos vietų, verslo registrų ir bet kokių kitų reikiamų duomenų .:
a) visų iškrovimo, įskaitant perkrovimą ir perkėlimą į akvakultūrą, vietų;
b) laivų ir verslo registrų, kuriuos tvarko viešosios valdžios įstaigos ir kurie naudingi renkant ekonominius duomenis;
c) su žuvininkyste susijusių verslų ekonominių duomenų.
11 straipsnis
Verslinės ir pramoginės žvejybos stebėsena jūroje
1. Reikiamais atvejais valstybės narės sukuria ir įgyvendina verslinės ir pramoginės žvejybos stebėsenos jūroje schemas, jei jų reikia duomenų rinkimui pagal nacionalines programas.
2. Užduotis, susijusias su stebėsena jūroje, nustato valstybės narės.
32. Bendrijos Sąjungos žvejybos laivų kapitonai turi įleidžiasti į laivą pagal stebėsenos jūroje schemą dirbančius ir už nacionalinę programą atsakingos institucijos paskirtus mokslinius stebėtojus bei nepažeisdami tarptautinių įsipareigojimų bendradarbiaujati su jais, kad jie galėtų atlikti savo pareigas Bendrijos Sąjungos žvejybos laivuose.
ò naujas
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su:
a)duomenų atrankos vietomis ir duomenimis, prie kurių valstybės narės turi užtikrinti prieigą duomenų rinkėjams, kaip nurodyta 1 dalyje;
b) sąlygomis, kuriomis Sąjungos žvejybos laivų kapitonai privalo įleisti į laivą mokslinius stebėtojus, kaip nurodyta 2 dalyje, ir su alternatyviais duomenų rinkimo metodais, taip pat valstybėms narėms skirtos taisyklės, susijusios su šių sąlygų ir metodų stebėsena ir ataskaitų apie juos teikimu.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
ê 199/2008 (pritaikytas)
4. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai gali neįleisti į laivą pagal stebėsenos jūroje schemą dirbančių stebėtojų tik tuomet, kai laive akivaizdžiai trūksta vietos, arba dėl saugumo priežasčių, laikantis nacionalinės teisės. Tokiais atvejais duomenys renkami pagal savarankiškos duomenų atrankos programą, kurią vykdo Bendrijos žvejybos laivo įgula ir kurią sudaro ir kontroliuoja už nacionalinės programos įgyvendinimą atsakinga institucija.
12 straipsnis
Jūroje atliekami moksliniai tyrimai
1. Valstybės narės jūroje atlieka mokslinius tyrimus, skirtus įvertinti žuvų išteklių gausą bei pasiskirstymą, nepaisant verslinės žvejybos subjektų teikiamos informacijos, ir skirtus įvertinti žvejybos poveikį aplinkai.
2. Jūroje atliekamų mokslinių tyrimų, kuriems gali būti suteikta Bendrijos finansinė pagalba, sąrašas patvirtinamas 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
4 skirsnis
duomenų tvarkymo procesas
1312 straipsnis
Duomenų saugojimas
Valstybės narės:
a) užtikrina, kad pagal nacionalines programas darbo planus surinkti pirminiai duomenys būtų saugiai laikomi kompiuterių duomenų bazėse, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jie būtų konfidencialūs;
b) užtikrina, kad metaduomenys, susiję su pagal nacionalines programas darbo planus surinktais pirminiais socialiniais ir ekonominiais duomenimis būtų saugiai laikomi kompiuterių duomenų bazėse;
199/2008
c) imasi visų reikiamų techninių priemonių tokiems duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, jų būklės pablogėjimo, platinimo ar jų naudojimo be leidimo.
ê 199/2008 (pritaikytas)
1413 straipsnis
Duomenų kokybės kontrolė ir patvirtinimas
1. Valstybės narės atsakingos už pagal nacionalines programas darbo planus surinktų pirminių duomenų ir iš jų gautų išsamių bei suvestinių duomenų, perduodamų galutiniams naudotojams, kokybę ir išsamumą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad:
a) taikant tinkamas kokybės kontrolės procedūras būtų deramai patikrinama, ar pagal nacionalines programas darbo planus surinktuose pirminiuose duomenyse nėra klaidų;
b) išsamūs ir suvestiniai duomenys, gauti iš pagal nacionalines programas darbo planus surinktų pirminių duomenų, prieš juos perduodant galutiniams naudotojams būtų patvirtinami;
c) a ir b punktuose nurodytos pirminių, išsamių ir suvestinių duomenų kokybės užtikrinimo procedūros būtų rengiamos pagal tarptautinių mokslo įstaigų, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, ir ŽMTEK ir 8 straipsnyje nurodytų regioninio koordinavimo grupių priimtas procedūras.
IVIII SKYRIUS
SURINKTŲ DUOMENŲ NAUDOJIMAS ĮGYVENDINANT BŽP BENDRĄ ŽUVININKYSTĖS POLITIKĄ
199/2008
15 straipsnis
Duomenys, kuriems taikomas šis skyrius
1. Šis skyrius taikomas visiems duomenims, surinktiems:
a) pagal reglamentus (EEB) Nr. 2847/1993, (EB) Nr. 788/1996, (EB) Nr. 2091/1998, (EB) Nr. 104/2000, (EB) Nr. 2347/2002, (EB) Nr. 1954/2003, (EB) Nr. 2244/2003, (EB) Nr. 26/2004, (EB) Nr. 812/2004, (EB) Nr. 1921/2006, (EB) Nr. 1966/2006, (EB) Nr. 1100/2007;
b) pagal šį reglamentą:
i) reikalaujamo formato duomenims apie laivų veiklą, gautiems iš palydovinių arba kitų stebėjimo sistemų;
ii) duomenims, kuriais remiantis galima patikimai apskaičiuoti bendrą sugautą kiekvieno ištekliaus kiekį pagal apibrėžtas regionines žvejybos rūšis ir laivyno segmentus, geografinę vietovę ir laikotarpį, įskaitant atgal išmetamą žuvų kiekį ir, tinkamais atvejais – duomenims apie užsiimant pramogine žvejyba sugautą žuvų kiekį;
iii) visiems biologiniams duomenims, kurių reikia naudojamų išteklių būklei įvertinti;
iv) duomenims apie ekosistemą, kurių reikia žvejybos veiklos poveikiui jūros ekosistemai įvertinti;
v) socialiniams-ekonominiams duomenims apie žuvininkystės sektorių.
2. Valstybės narės turi vengti dubliavimo rinkdamos 1 dalyje nurodytus duomenis.
1614 straipsnis
Prieiga prie pirminių duomenų ir jų perdavimas
1. Kad būtų patikrintas pagal 64 straipsnio 1 dalį surinktų, pirminių duomenų, išskyrus socialinius- ir ekonominius duomenis, buvimas, valstybės narės užtikrina, kad 1312 straipsnio a punkte nurodytos nacionalinės kompiuterinės duomenų bazės būtų prieinamos Komisijai.
2. Kad būtų patikrinti pagal 64 straipsnio 1 dalį surinkti socialiniai- ir ekonominiai duomenys, valstybės narės užtikrina, kad 1312 straipsnio b punkte nurodytos nacionalinės kompiuterinės duomenų bazės būtų prieinamos Komisijai.
ê 199/2008 (pritaikytas)
3. Valstybės narės, nedarydamos poveikio kitomis Bendrijos Sąjungos taisyklėmis nustatytoms pareigoms, sudaro susitarimus su Komisija, kad ji veiksmingai ir netrukdomainediskriminuojant galėtų gauti prieigą prie jų nacionalinių kompiuterinių duomenų bazių, nurodytų 1 ir 2 dalyse.
4. Valstybės narės užtikrina, kad jūroje atliekant mokslinius tyrimus surinkti pirminiai duomenys, laikantis Bendrijos Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimųpareigų, būtų perduoti tarptautinėms mokslo organizacijoms ir atitinkamoms regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų mokslo įstaigoms.
199/2008
1715 straipsnis
Pirminių duomenų tvarkymas
1. Valstybės narės suskirsto pirminius duomenis į išsamių arba suvestinių duomenų grupes, vadovaudamosi:
a) atitinkamais tarptautiniais standartais, jei jie egzistuoja;
b) protokolais, dėl kurių susitarta tarptautiniu ar regiono lygmeniuiu, jei jie egzistuoja.
2. Reikiamais atvejais valstybė narė galutiniams naudotojams ir Komisijai pateikia prašomiems duomenims tvarkyti taikomų metodų aprašymą ir nurodo jų statistines savybes.
199/2008
18 straipsnis
Išsamių ir suvestinių duomenų pateikimas
1. Valstybės narės turi suteikti galimybę galutiniams naudotojams naudotis išsamiais ir suvestiniais duomenimis, kad būtų remiama mokslinė analizė:
a) pagrįsti rekomendacijas žuvininkystės valdymo institucijoms, įskaitant regionines patariamąsias tarybas;
b) viešų debatų ir suinteresuotų subjektų dalyvavimo formuojant politiką interesais;
c) skelbti mokslinę informaciją.
2. Reikiamais atvejais, jei reikia užtikrinti anonimiškumą, valstybės narės gali atsisakyti galutiniams vartotojams 1 dalies b punkte nurodytais tikslais pateikti iš laivų palydovinių stebėjimo sistemų gautus duomenis apie laivų veiklą.
19 straipsnis
Išsamių ir suvestinių duomenų perdavimas
Valstybės narės išsamius ir suvestinius duomenis turi perduoti saugia elektronine forma.
20 straipsnis
Išsamių ir suvestinių duomenų perdavimo tvarka
1. Valstybės narės užtikrina, kad reguliariai siunčiami reikiami, išsamūs ir suvestiniai duomenys būtų laiku perduodami atitinkamoms regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamoms mokslo įstaigoms, laikantis Bendrijos ir valstybių narių tarptautinių prievolių.
2. Jei išsamių ir suvestinių duomenų prašoma tam tikrai mokslinei analizei, valstybės narės užtikrina, kad duomenys galutiniams naudotojams būtų pateikiami:
a) 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu tikslu – per vieną mėnesį nuo prašymo pateikti tokius duomenis gavimo;
b) 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tikslu – per du mėnesius nuo prašymo pateikti tokius duomenis gavimo.
3. Jeigu išsamių ir suvestinių duomenų prašoma siekiant paskelbti 18 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą mokslinę informaciją, valstybės narės:
a) gali, siekdamos apsaugoti duomenų rinkėjų profesinius interesus, sustabdyti duomenų perdavimą galutiniams naudotojams trejiems metams nuo duomenų surinkimo datos. Apie visus tokius sprendimus valstybės narės turi pranešti galutiniams naudotojams ir Komisijai. Deramai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti pratęsti šį laikotarpį;
b) pasibaigus tam trejų metų laikotarpiui, užtikrina, kad duomenys galutiniams naudotojams būtų perduodami per du mėnesius nuo prašymo pateikti tokius duomenis gavimo.
4. Valstybės narės gali atsisakyti perduoti reikiamus išsamius ir suvestinius duomenis:
a) jei yra rizika, kad bus identifikuotas fizinis ir (arba) juridinis asmuo tokiu atveju valstybė narė gali pasiūlyti anonimiškumą užtikrinančias alternatyvias priemones galutinio naudotojo poreikiams tenkinti;
b) 22 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;
c) jei jau galima susipažinti su tokiais pat kitos formos ar kito formato duomenimis, kuriais pareiškėjai gali lengvai naudotis.
5. Jei duomenų prašantys galutiniai naudotojai nėra atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamos tarptautinės mokslo įstaigos ir jų prašomi duomenys skiriasi nuo tų, kurie jau perduoti atitinkamoms regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamoms tarptautinėms mokslo įstaigoms, valstybės narės gali pareikalauti, kad tokie galutiniai naudotojai apmokėtų faktines duomenų paėmimo ir, prireikus, suvestinių duomenų parengimo prieš jų perdavimą išlaidas.
ò naujas
16 straipsnis
Galimybės susipažinti su išsamiais ir suvestiniais duomenis užtikrinimo tvarka
1. Siekdamos užtikrinti veiksmingą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio taikymą, valstybės narės įdiegia atitinkamus procesus bei elektronines technologijas ir be reikalo netaiko jokių apribojimų, kurie trukdytų kuo plačiau skleisti išsamius ir suvestinius duomenis.
2. Valstybės narės užtikrina tinkamas apsaugos priemones tuo atveju, kai duomenys apima informaciją, susijusią su nustatytos arba galimos nustatyti tapatybės fiziniais asmenimis. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos tinkamos apsaugos priemonės, naudotinos tvarkant tokią informaciją.
3. Valstybės narės užtikrina, kad reikiami išsamūs ir suvestiniai duomenys būtų atnaujinami ir kad galutiniai naudotojai galėtų su jais susipažinti per vieną mėnesį nuo prašymo pateikti tuos duomenis gavimo dienos. Jei prašymus pateikia kitos suinteresuotosios šalys, valstybės narės užtikrina, kad duomenys būtų atnaujinami ir kad su jais būtų galima susipažinti per du mėnesius nuo prašymo pateikti tuos duomenis gavimo dienos.
4. Jeigu išsamių duomenų prašoma norint paskelbti mokslinę informaciją, valstybės narės gali, siekdamos apsaugoti duomenų rinkėjų profesinius interesus, reikalauti, kad duomenys būtų paskelbti vėliau – praėjus trejiems metams nuo dienos, su kuria susiję tie duomenys. Apie visus tokius sprendimus ir jų priežastis valstybės narės praneša galutiniams naudotojams ir Komisijai.
17 straipsnis
Suderinamos duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemos
1. Kad sumažintų išlaidas ir sudarytų galutiniams naudotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims palankesnes sąlygas susipažinti su duomenimis, valstybės narės, Komisija, mokslinės patariamosios įstaigos ir susiję galutiniai naudotojai bendradarbiauja siekdami pagal Direktyvos 2007/2/EB nuostatas sukurti suderinamas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas. Tomis sistemomis taip pat palengvinamas informacijos skleidimas kitoms suinteresuotosioms šalims. Susitarimo dėl tokių sistemų pagrindas gali būti 8 straipsnio 6 dalyje nurodyti regioniniai darbo planai.
2. Jei 1 dalyje nurodytos duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemos apima informaciją, susijusią su nustatytos arba galimos nustatyti tapatybės fiziniais asmenimis, prireikus nustatomos apsaugos priemonės. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos tinkamos apsaugos priemonės, naudotinos tvarkant tokią informaciją.
3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su procedūromis, formatais, kodais ir tvarkaraščiais, naudotinais siekiant užtikrinti duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemų suderinamumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
ê 199/2008 (pritaikytas)
2118 straipsnis
Atsisakymo pateikti duomenis persvarstymas
1. Jei valstybė narė atsisako pateikti duomenis pagal 20 straipsnio 3 dalies a punktą 16 straipsnio 4 dalį , galutinis naudotojas gali paprašyti Komisijos persvarstyti šį atsisakymą. Komisijai nustačius, kad atsisakymas nėra deramai pagrįstas, ji gali pareikalauti, kad valstybė narė pateiktų duomenis galutiniam naudotojui per vieną mėnesį.
2. Jei valstybė narė nepateikia tokių duomenų per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, taikomos 8 straipsnio 5 ir 6 dalys.
2219 straipsnis
Galutinių Duomenų naudotojų pareigos
1. Galutiniai Dduomenų naudotojai privalo:
a) naudojati duomenis tik savo informacijos prašyme nurodytu tikslu, pagal 18 16 straipsnį;
199/2008
b) tinkamai nurodoyti duomenų šaltinius;
c) yrabūti atsakingi už mokslo etikos aspektu teisingą ir tinkamą duomenų naudojimą;
d) informuojati Komisiją ir atitinkamas valstybes nares apie visas spėjamas su duomenimis susijusias problemas;
e) pateikiati atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai nuorodas į rezultatus, gautus naudojant duomenis;
f) neperduodati prašomų duomenų trečiosioms šalims be atitinkamos valstybės narės pritarimo;
g) neparduodati duomenų jokiai trečiajai šaliai.
ê 199/2008 (pritaikytas)
2. Valstybės narės turi pranešati Komisijai apie visus atvejus, kuriais galutiniai duomenų naudotojai nevykdo pareigų.
3. Jei galutinis duomenų naudotojas nesilaiko kurio nors 1 dalyje nurodyto reikalavimo, Komisija gali atitinkamai valstybei narei leisti apriboti arba panaikinti tokio galutinio duomenų naudotojo prieigą prie duomenų.
VIV SKYRIUS
PARAMA MOKSLINĖMS REKOMENDACIJOMS
2320 straipsnis
Dalyvavimas tarptautinių organizacijų posėdžiuose
Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniai ekspertai dalyvautų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Bendrija Sąjunga yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir tarptautinių mokslo įstaigų svarbiuose posėdžiuose.
2421 straipsnis
Koordinavimas ir bendradarbiavimas
1. Valstybės narės ir Komisija koordinuoja savo veiklą ir bendradarbiauja, siekdamos toliau pagerinti duomenų kokybę, rinkimą laiku ir aprėptį ir taip sudaryti sąlygas dar labiau pagerinti mokslinių rekomendacijų patikimumą, darbo programų kokybę ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Bendrija Sąjunga yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir tarptautinių mokslo įstaigų darbo metodus.
199/2008
2. Toks veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas vyksta netrukdant atviroms mokslinėms diskusijoms ir jais turi būti siekiama, kad mokslinės rekomendacijos būtų nešališkos.
VIV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
ê 199/2008 (pritaikytas)
25 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės priimamos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
2622 straipsnis
Stebėsena
1. Komisija ir ŽMTEK, dalyvaudami Reglamento (EBES) Nr. 2371/2002 1380/2013 30 47 straipsniu įsteigtame Žuvininkystės ir akvakultūros komitete (toliau – Komitetas), stebi įgyvendinant nacionalines programas darbo planus padarytą pažangą.
ò naujas
2. Praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą.
23 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. Įgaliojimai priimti 4, 16, ir 17 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti suteiktus 4, 16 ir 17 straipsniuose nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 4, 16 ir 17 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
ê 199/2008 (pritaikytas)
2724 straipsnis
Komitetoas procedūra
1. Įgyvendinant šį reglamentą Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas , įsteigtas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsniu. Šis komitetas yra Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas .
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomasi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis .
3. Sprendimo Nr. 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – vienas mėnuo.
2825 straipsnis
Panaikinimas
1. Reglamentas (EB) Nr. 1543/2000 199/2008 panaikinamas nuo 2009 m. sausio 1 d. […..] . Tačiau panaikintos nuostatos ir toliau taikomos nacionalinėms programoms, patvirtintoms iki šio reglamento įsigaliojimo dienos. 2008 m. gruodžio 31 d.
2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitiktieskoreliacijos lentelę.
2926 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 06 18
COM(2015) 294 final
PRIEDAS
prie
pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (nauja redakcija)
{SWD(2015) 118 final}
PRIEDAS
prie
pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (nauja redakcija)
ê 199/2008 (pritaikytas)
PRIEDAS
|
Koreliacijos lentelė |
|
|
Reglamentas (EB) Nr. 1543/2000 |
Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
3 straipsnis |
3, 4, 5 straipsniai |
|
4 straipsnis |
15 straipsnis |
|
5 straipsnis |
3, 25 straipsniai |
|
6 straipsnis |
4, 8 straipsniai |
|
7 straipsnis |
13, 18 straipsniai |
|
8 straipsnis |
25, 26 straipsniai |
|
9 straipsnis |
27 straipsnis |
|
10 straipsnis |
26 straipsnis |
|
11 straipsnis |
29 straipsnis |
PRIEDAS
atitikties lentelė
|
Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
- |
|
1 straipsnio 2 dalis |
- |
|
- |
1 straipsnio 1 dalis |
|
- |
1 straipsnio 2 dalis |
|
- |
1 straipsnio 3 dalis |
|
1 straipsnio 3 dalis |
1 straipsnio 4 dalis |
|
- |
2 straipsnis |
|
2 straipsnio a–i punktai |
3 straipsnio a–i punktai |
|
2 straipsnio j punktas |
- |
|
2 straipsnio k punktas |
3 straipsnio j punktas |
|
3 straipsnis |
5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
|
4 straipsnis |
6 straipsnis |
|
5 straipsnis |
8 straipsnis |
|
- |
4 straipsnis |
|
- |
7 straipsnis |
|
6 straipsnis |
9 straipsnis |
|
7 straipsnis |
10 straipsnis |
|
8 straipsnis |
- |
|
9 straipsnis |
- |
|
10 straipsnis |
11 straipsnio 1 dalis |
|
11 straipsnio 1 dalis |
- |
|
11 straipsnio 2 dalis |
- |
|
11 straipsnio 3 dalis |
11 straipsnio 2 dalis |
|
11 straipsnio 4 dalis |
- |
|
- |
11 straipsnio 3 dalis |
|
12 straipsnis |
5 straipsnio 4 ir 5 dalys |
|
13 straipsnis |
12 straipsnis |
|
15 straipsnis |
- |
|
16 straipsnis |
14 straipsnis |
|
17 straipsnis |
15 straipsnis |
|
18 straipsnis |
- |
|
19 straipsnis |
- |
|
20 straipsnis |
- |
|
- |
16 straipsnis |
|
- |
17 straipsnis |
|
21 straipsnis |
18 straipsnis |
|
22 straipsnis |
19 straipsnis |
|
23 straipsnis |
20 straipsnis |
|
24 straipsnis |
21 straipsnis |
|
25 straipsnis |
- |
|
26 straipsnis |
22 straipsnio 1 dalis |
|
- |
22 straipsnio 2 dalis |
|
- |
23 straipsnis |
|
27 straipsnio 1 ir 2 dalys |
24 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
27 straipsnio 3 dalis |
- |
|
28 straipsnis |
25 straipsnis |
|
29 straipsnis |
26 straipsnis |
|
Priedas |
- |
|
- |
Priedas |