Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, pasirašymo Europos Sąjungos vardu /* COM/2015/0150 final - 2015/0075 (NLE) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS Po Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos
(Tarybos direktyva 2003/48/EB) priėmimo siekdama ekonominės veiklos
vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas, Europos Sąjunga pasirašė
Susitarimus su Šveicarija, Andora, Lichtenšteinu, Monaku ir San Marinu,
kuriuose buvo numatytos priemonės, lygiavertės nustatytoms
direktyvoje. Be to, valstybės narės taip pat pasirašė
susitarimus su Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų priklausiniais. Neseniai tarptautiniu lygmeniu pripažinta, kad
automatiniai informacijos mainai yra svarbi kovos su tarpvalstybiniu mokestiniu
sukčiavimu ir mokesčių slėpimu priemonė, nes ja
užtikrinamas visiškas mokesčių skaidrumas ir mokesčių
administratorių bendradarbiavimas pasauliniu mastu. G20 grupė
įgaliojo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją
(EBPO) parengti bendrą visuotinį automatinių finansinių
sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų
standartą. EBPO taryba visuotinį standartą paskelbė
2014 m. liepos mėn. Po pasiūlymo atnaujinti Taupymo pajamų
apmokestinimo direktyvą priėmimo Komisija 2011 m. birželio
17 d. priėmė rekomendaciją dėl įgaliojimo
pradėti derybas su Šveicarija, Lichtenšteinu, Andora, Monaku ir San Marinu
siekiant patobulinti ES susitarimus su šiomis šalimis atsižvelgiant į
tarptautinius įvykius ir užtikrinti, kad šios šalys ir toliau taikytų
priemones, lygiavertes taikomoms ES. 2013 m. gegužės 14 d.
Taryba pasiekė susitarimą dėl derybų įgaliojimų,
pateikdama išvadą, kad derybose turėtų būti atsižvelgiama
į naujausius įvykius pasaulyje, t. y. susitarimą skatinti
automatinius informacijos mainus kaip tarptautinį standartą. 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate
„Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir
mokesčių slėpimu“ Komisija pabrėžė būtinybę
aktyviai skatinti automatinius informacijos mainus, kad ateityje jie taptų
Europos ir tarptautiniu skaidrumo ir apmokestinimo srities informacijos
mainų standartu. Remdamasi 2013 m. birželio mėn.
Komisijos pateiktu pasiūlymu, 2014 m. gruodžio 9 d. Taryba
priėmė Direktyvą 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiama
Direktyva 2011/16/ES ir ES mokesčių administratoriai pagal
visuotinį standartą įpareigojami automatiškai keistis pačia
įvairiausia finansine informacija. Pakeitimu užtikrinamas darnus,
nuoseklus ir visapusiškas Sąjungos mastu taikomas požiūris į
automatinius finansinių sąskaitų informacijos mainus vidaus
rinkoje. Kadangi Direktyvos
2014/107/ES taikymo sritis iš esmės yra platesnė negu Direktyvos
2003/48/EB ir joje numatyta, kad tais atvejais, kai šių direktyvų taikymo
sritys sutampa, viršesnė yra Direktyva 2014/107/ES, 2015 m. kovo
18 d. Komisija priėmė pasiūlymą panaikinti
Direktyvą 2003/48/EB. Siekiant kuo labiau
sumažinti išlaidas ir administracinę naštą, tenkančias
mokesčių administratoriams ir ekonominės veiklos vykdytojams,
labai svarbu užtikrinti, kad dabartinio Taupymo pajamų apmokestinimo
susitarimo su Šveicarija pakeitimas atitiktų ES ir tarptautinius
įvykius. Tai padidins mokesčių skaidrumą Europoje ir
sudarys EBPO automatinių informacijos mainų tarp Šveicarijos ir ES
visuotinio standarto įgyvendinimo teisinį pagrindą. Atsižvelgiant
į Šveicarijos konstitucinius ratifikavimo reikalavimus, tam, kad
Šveicarija galėtų 2017 m. sausio mėn. pradėti išsamaus
patikrinimo procedūras ir iki 2018 m. rugsėjo mėn. būtų
įmanoma pirmą kartą apsikeisti informacija pagal visuotinį
standartą, protokolą, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas,
reikėtų pasirašyti iki 2015 m. gegužės mėn. Tai visoms
valstybėms narėms sudarytų sąlygas kuo anksčiau
pradėti bendradarbiauti su Šveicarija, kuri tai daryti yra
įsipareigojusi tarptautiniu mastu. 2. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Protokolu, kuriuo
iš dalies keičiamas Susitarimas, ES valstybių narių ir
Šveicarijos bendradarbiavimo srityje įgyvendinamas visuotinis standartas.
Su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis jau buvo konsultuotasi
skirtingais EBPO visuotinio standarto rengimo etapais. Be to, per
Komisijos ir Šveicarijos derybas buvo konsultuojamasi su ES valstybėmis
narėmis ir joms teikiama informacija. Komisija pranešė Europos
Vadovų Tarybai apie derybų su Šveicarija rezultatus per 2014 m.
kovo ir gruodžio mėn. posėdžius. Komisija taip pat
konsultavosi su naująja ekspertų grupe automatinių informacijos
apie finansines sąskaitas mainų klausimais, teikiančia
rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad su automatiniais informacijos
mainais susiję ES teisės aktai būtų veiksmingai suderinti
ir visiškai atitiktų EBPO visuotinį standartą. Į
ekspertų grupės sudėtį įeina organizacijų, atstovaujančių
finansų sektoriui ir rengiančių kampanijas prieš
mokesčių slėpimą ir vengimą, atstovai. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI Šio pasiūlymo
teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115
straipsnis kartu su 218 straipsnio 5 dalimi ir 8 dalies antra pastraipa.
Materialinis teisinis pagrindas – SESV 115 straipsnis. Protokolo, kuriuo
iš dalies keičiamas Susitarimas ir kuris pridedamas prie šio Tarybos
sprendimo pasiūlymo kaip priedas, 1 straipsniu pakeičiamas dabartinio
Susitarimo pavadinimas siekiant tinkamiau nurodyti šio Susitarimo, pakeisto tuo
protokolu, turinį. 2 straipsniu
dabartiniai straipsniai ir priedai pakeičiami naujomis nuostatomis,
suskirstytomis į 11 straipsnių, I priedą, kuriuo perteikiamas
EBPO bendras duomenų teikimo standartas, įtrauktas į
visuotinį standartą, II priedą, kuriame pateikiamos svarbios
EBPO visuotinio standarto komentarų dalys, ir III priedą, kuriame
nurodomos Šveicarijos ir kiekvienos valstybės narės kompetentingos
institucijos. Naujieji
straipsniai atitinka EBPO tipinio kompetentingų institucijų
susitarimo dėl bendro duomenų teikimo standarto straipsnius su
nedideliais pakeitimais, visų pirma susijusiais su ES Susitarimo teisiniu
kontekstu. 1 straipsnyje nepateikiama termino „mokesčių mokėtojo
identifikacinis numeris“ (MMIN) apibrėžtis, nes ji jau pateikta I priedo
VIII skirsnio E poskirsnio 5 dalyje. 5 straipsnyje pateikiamos išsamios
informacijos mainų pagal prašymą nuostatos, atitinkančios
naujausią EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo
tekstą. 6 straipsnyje pateikiamos išsamesnės duomenų apsaugos
nuostatos. 7 straipsnyje numatomos papildomos konsultacijos prieš kuriai nors
valstybei narei arba Šveicarijai priimant sprendimą sustabdyti Susitarimo
galiojimą. 8 straipsnyje pateikiamos Susitarimo pakeitimų nuostatos,
įskaitant skubos tvarką, pagal kurią viena iš
Susitariančiųjų Šalių, gavusi kitos Šalies pritarimą,
gali laikinai taikyti visuotinį standartą su pakeitimais. Į 9
straipsnį perkeltos visos Susitarimo, prieš jį pakeičiant šiuo
protokolu, 15 straipsnio nuostatos, nes Susitariančiųjų
Šalių derybininkai nusprendė nekeisti šių nuostatų, kurios
yra susijusios su įmonių apmokestinimu ir kurioms visuotinis
standartas netaikomas. 11 straipsnyje apibrėžiama teritorinė taikymo
sritis. I priedas atitinka
tiek EBPO bendrą duomenų teikimo standartą, tiek Administracinio
bendradarbiavimo direktyvos I priedą. II priede pateiktos pagrindinės
bendro duomenų teikimo standarto komentarų dalys ir Administracinio
bendradarbiavimo direktyvos II priedas. I ir II prieduose šiek tiek nukrypta
nuo Administracinio bendradarbiavimo direktyvos siekiant Šveicarijos
derybininkų prašymu tekstą iš naujo suderinti su EBPO bendro
duomenų teikimo standarto tekstu. Padaryti tokie pakeitimai: 1. I skirsnio D
poskirsnyje nuoroda į prievolę nurodyti gimimo vietą suderinta
su bendru duomenų teikimo standartu. 2. I skirsnio A
poskirsnyje vėl pateikiama nuostata dėl draudimo sutarčių,
kurias teisiškai draudžiama parduoti praneštinos jurisdikcijos rezidentams.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia išimtimi, protokolo, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas, pabaigoje pateikiamas bendras pareiškimas. 3. Visos
atitinkamos galimybės rinktis, numatytos EBPO bendro duomenų teikimo
standarto komentaruose ir Administracinio bendradarbiavimo direktyvoje, yra
paliktos kiekvienos valstybės narės ir Šveicarijos nuožiūrai ir
Susitarimu nėra tiesiogiai įgyvendinamos. Vietoj to nustatoma
valstybių narių ir Šveicarijos prievolė vienoms kitas ir
Komisiją informuoti, ar yra nusprendusios konkrečia galimybe
pasinaudoti. Tai naudojama kaip apsaugos priemonė, kad būtų
užtikrintas teisingas termino „susijęs subjektas“ alternatyvios
apibrėžties taikymas, kai naudojamasi su naujomis esamų klientų
sąskaitomis susijusia galimybe. 4. Terminų
„tarptautinė organizacija“ ir „centrinis bankas“ apibrėžtys,
pateiktos VIII skirsnio B poskirsnio 3 ir 4 dalyse, buvo iš naujo suderintos su
bendru duomenų teikimo standartu, kad būtų galima jas naudoti ir
taikant skaidrumo metodo, skirto pasyviems nefinansiniams subjektams, kaip
nurodyta VIII skirsnio D poskirsnio 9 dalies c punkte, išimtį. 5. II priede termino
„finansų įstaigos rezidavimo vieta“ apibrėžtis yra suderinta su
bendro duomenų teikimo standarto komentarais siekiant į
apibrėžtį įtraukti atvejus, kai reikėtų nustatyti
kitos finansų įstaigos rezidavimo vietą, pavyzdžiui, taikant
skaidrumo metodą pasyviems nefinansiniams subjektams. Į protokolo,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, 3 straipsnį įtrauktos
nuostatos dėl protokolo įsigaliojimo ir taikymo. Jame aptariami
pereinamojo laikotarpio tarp dabartinio Susitarimo ir pakeisto Susitarimo
galiojimo klausimai, kaip antai informacijos prašymai, tikriesiems savininkams
dėl išskaičiuojamųjų mokesčių teikiamas kreditas,
galutiniai išskaičiuojamųjų mokesčių mokėjimai,
kuriuos Šveicarija moka valstybėms narėms, ir paskutiniai
informacijos mainai pagal savanoriško informacijos teikimo tvarką. 4 straipsnyje
pateikiamas protokolas dėl papildomų apsaugos priemonių, kurios
yra susijusios su informacijos mainais pagal prašymą ir kurias Šveicarija
įtraukia į visus savo susitarimus dėl mokesčių. Tekste
nurodoma, kad informacijos mainai pagal grupės prašymą yra leidžiami.
Protokolas dėl papildomų apsaugos priemonių atitinka Pasaulinio
forumo nustatytas informacijos mainų pagal prašymą sąlygas. 5 straipsnyje
išvardijamos kalbos, kuriomis pasirašomas protokolas, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas. Peržiūrėtą
Susitarimą papildo keturi bendri Susitariančiųjų Šalių
pareiškimai ir vienas vienašališkas Šveicarijos pareiškimas. Pirmas bendras
pareiškimas yra susijęs su numatoma persvarstyto Susitarimo
įsigaliojimo data. Antrame ir trečiame pareiškimuose pateikiamos
nuorodos į atitinkamai visuotinio standarto ir EBPO pavyzdinės
sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnio
komentarus. Ketvirtu pareiškimu siekiama užkirsti kelią neteisingam I
priedo III skirsnio A poskirsnio aiškinimui ir nustatoma abipusio informavimo
tvarka, skirta tiems atvejams, kai būtų pagrįsta taikyti
išimtį. Penktas pareiškimas yra vienašališkas Šveicarijos pareiškimas. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Pasiūlymas neturi jokio poveikio biudžetui. 5. NEPRIVALOMI ELEMENTAI 2015/0075 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl protokolo, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos
Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos
direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo
pajamų, apmokestinimo, pasirašymo Europos Sąjungos vardu EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį kartu su
218 straipsnio 5 dalimi ir 8 dalies antra pastraipa, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, kadangi: (1) 2013 m. gegužės
14 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su
Šveicarijos Konfederacija dėl Susitarimo tarp Europos bendrijos ir
Šveicarijos Konfederacijos, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms
Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš
taupymo pajamų, apmokestinimo, pakeitimo siekiant, kad tuo Susitarimu
būtų atsižvelgiama į naujausius įvykius pasaulyje,
t. y. susitarimą skatinti automatinius informacijos mainus kaip
tarptautinį standartą; (2) per derybas suderintame
protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, tekste deramai
perteikiami Tarybos pateikti derybų nurodymai, nes juo užtikrinama, kad
Susitarimu būtų atsižvelgiama į naujausius tarptautinius
įvykius, susijusius su automatiniais informacijos mainais, visų pirma
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą
bendrą visuotinį automatinių finansinių sąskaitų
informacijos mokesčių klausimais mainų standartą.
Sąjunga, jos valstybės narės ir Šveicarijos Konfederacija
aktyviai dalyvavo EBPO veikloje. Susitarimo tekstas, iš dalies pakeistas
protokolu, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi Sąjunga ir Šveicarija
įgyvendina visuotinį standartą plėtodamos savo santykius; (3) todėl protokolas, kuriuo
iš dalies keičiamas Susitarimas, turėtų būti pasirašytas
Sąjungos vardu su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Šiuo sprendimu įgaliojama Sąjungos
vardu pasirašyti protokolą, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas
tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones,
lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl
palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, su
sąlyga, kad tas protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas,
bus sudarytas. Pasirašytino protokolo, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas, tekstas pridedamas prie šio sprendimo. 2 straipsnis Tarybos generalinis sekretoriatas parengia
įgaliojamąjį raštą, kuriuo protokolo, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas, derybininko nurodytam (-iems)
asmeniui (-ims) suteikiami įgaliojimai šį protokolą
pasirašyti su sąlyga, kad jis bus sudarytas. 3 straipsnis Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą
dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas Protokolas, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos
Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos
direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo
pajamų, apmokestinimo Protokolas, kuriuo iš dalies
keičiamas
„Susitarimas tarp Europos bendrijos ir
Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms
Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš
taupymo pajamų, apmokestinimo“ (toliau – Susitarimas) EUROPOS SĄJUNGA ir ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau –
Šveicarija), kartu toliau – Susitariančioji Šalis arba
Susitariančiosios Šalys, siekdamos įgyvendinti EBPO automatinių
finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais
mainų standartą (toliau – visuotinis standartas), kai bendradarbiauja
atsižvelgdamos į abiejų Susitariančiųjų Šalių
teisėtus interesus; kadangi Susitariančiosios Šalys palaiko
ilgalaikius glaudžius santykius, susijusius su tarpusavio pagalba
mokesčių srityje, ypač taikant priemones, lygiavertes
nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų,
gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, ir pageidauja tuos santykius
toliau plėtoti siekdamos geresnio tarptautinio mokestinių
prievolių vykdymo; kadangi Susitariančiosios Šalys
pageidauja sudaryti susitarimą dėl tarptautinio mokestinių
prievolių vykdymo gerinimo, grindžiamo abipusiais automatiniais
informacijos mainais, kuriems taikomas tam tikras konfidencialumas ir kitos
apsaugos priemonės, įskaitant nuostatas, kuriomis ribojamas per tuos
mainus gautos informacijos naudojimas; kadangi Susitarimo, prieš jį iš dalies
keičiant šiuo protokolu, 10 straipsnį, pagal kurį dabar numatyta
pagal prašymą keistis tik informacija apie mokestinio sukčiavimo ir
kitus panašius atvejus, reikėtų suderinti su EBPO skaidrumo ir
keitimosi informacija mokesčių klausimais standartu; kadangi Susitariančiosios Šalys taikys
atitinkamus savo duomenų apsaugos teisės aktus ir praktiką
tvarkomiems asmens duomenims, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, iš
dalies pakeistą šiuo protokolu, ir įsipareigoja viena kitą
nepagrįstai nedelsdamos informuoti, jei šie teisės aktai ir praktika
iš esmės pasikeis; kadangi valstybės narės ir Susitariančiosios
Šalys yra nustačiusios i) tinkamas apsaugos priemones, kuriomis
užtikrinama, kad pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu,
gautą informaciją konfidencialiai ir tik mokesčių
vertinimo, surinkimo ar išieškojimo, su tuo susijusio vykdymo užtikrinimo arba
baudžiamojo persekiojimo, arba skundų dėl mokesčių
sprendimo ar šių veiksmų priežiūros tikslais arba kitais
leistinais tikslais naudotų tik su nurodytais tikslais susiję asmenys
arba institucijos ir ii) veiksmingų mainų infrastruktūrą (įskaitant
nustatytus procesus, skirtus užtikrinti, kad informacijos mainai vyktų
laiku, tiksliai, saugiai ir konfidencialiai, kad ryšiai būtų
veiksmingi ir patikimi, kad su mainais arba mainų prašymais susiję
klausimai ir problemos būtų sprendžiami nedelsiant ir kad
būtų vykdomos Susitarimo, iš dalies pakeisto šiuo protokolu, 4
straipsnio nuostatos); kadangi duomenis teikiančios finansų
įstaigos ir praneštinos sąskaitos pagal Susitarimą, iš dalies
pakeistą šiuo protokolu, yra skirstomos į kategorijas tam, kad
mokesčių mokėtojai turėtų kuo mažiau galimybių
išvengti, kad apie juos būtų pranešta, kai perkelia turtą į
finansų įstaigas arba investuoja į finansines priemones, kurioms
netaikomas Susitarimas, iš dalies pakeistas šiuo protokolu. Tačiau tam
tikros finansų įstaigos ir sąskaitos, kurios kelia mažą
riziką, kad jomis bus pasinaudota siekiant išvengti mokesčių,
į taikymo sritį neturėtų patekti. Susitarime apskritai
neturėtų būti nustatytos ribinės vertės, nes jas
galima lengvai apeiti sąskaitas išskirstant po skirtingas finansų
įstaigas. Finansinė informacija, kurią reikia pranešti ir kuria
reikia keistis, turėtų būti susijusi ne tik su visomis
atitinkamomis pajamomis (palūkanomis, dividendais ir panašių rūšių
pajamomis), bet ir su sąskaitų likučiais bei pardavimo pajamomis
iš finansinio turto, siekiant apimti situacijas, kai mokesčių
mokėtojas nori paslėpti kapitalą, kuris pats yra pajamos arba
turtas, kuriam taikomi mokesčiai nuslėpti. Todėl tvarkyti
informaciją pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu,
yra būtina ir proporcinga, kad valstybių narių ir Šveicarijos
mokesčių administratoriai galėtų teisingai ir aiškiai
nustatyti atitinkamus mokesčių mokėtojus ir galėtų
vykdyti savo mokesčių įstatymus bei užtikrinti jų
įgyvendinimą tarpvalstybiniais atvejais, įvertinti
mokesčių slėpimo galimybę ir išvengti nereikalingų
tolesnių tyrimų, SUSITARĖ: 1 straipsnis Susitarimo pavadinimas pakeičiamas taip: „Europos Sąjungos ir Šveicarijos
Konfederacijos susitarimas dėl automatinių informacijos apie
finansines sąskaitas mainų siekiant geresnio tarptautinio
mokestinių prievolių vykdymo“. 2 straipsnis Susitarimo 1–22 straipsniai ir priedai
pakeičiami taip: „1 straipsnis Apibrėžtys 1. Šiame susitarime (toliau – Susitarimas) vartojamų terminų
apibrėžtys: a) Europos Sąjunga – Europos Sąjungos sutartimi įsteigta
Sąjunga, jungianti teritorijas, kuriose taikoma Sutartis dėl Europos
Sąjungos veikimo pagal toje Sutartyje nustatytas sąlygas; b) valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė
narė; c) Šveicarija – Šveicarijos Konfederacijos teritorija, nustatyta jos
teisės aktais pagal tarptautinę teisę; d) Šveicarijos ir valstybių narių kompetentingos institucijos
– III priede išvardytos institucijos. III priedas yra neatsiejama šio
Susitarimo dalis. III priede pateiktas kompetentingų institucijų
sąrašas gali būti iš dalies keičiamas paprastu Šveicarijos
pranešimu kitai Susitariančiajai Šaliai, jei keitimas susijęs su to
priedo a punkte nurodyta institucija, ir paprastu Europos Sąjungos pranešimu,
jei keitimas susijęs su kitomis to priedo b–ac punktuose nurodytomis
institucijomis; e) valstybės narės finansų įstaiga – i)
finansų įstaiga, kuri yra valstybės narės rezidentė,
išskyrus ne toje valstybėje narėje įsikūrusius tos
finansų įstaigos filialus, ii) finansų įstaigos, kuri
nėra tos valstybės narės rezidentė, filialas,
įsikūręs toje valstybėje narėje; f) Šveicarijos finansų įstaiga – i) finansų
įstaiga, kuri yra Šveicarijos rezidentė, išskyrus ne Šveicarijoje
įsikūrusius tos finansų įstaigos filialus, ii) finansų
įstaigos, kuri nėra Šveicarijos rezidentė, filialas,
įsikūręs Šveicarijoje; g) duomenis teikianti finansų įstaiga – priklausomai nuo
konteksto tai valstybės narės arba Šveicarijos finansų
įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų
įstaiga; h) praneština sąskaita – priklausomai nuo konteksto tai
valstybės narės arba Šveicarijos praneština sąskaita, kuri
nustatoma kaip tokia išsamiais patikrinimais, kurie toje valstybėje arba
Šveicarijoje vykdomi pagal I ir II priedus; i) valstybės narės praneština sąskaita – duomenis teikiančios
Šveicarijos finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita,
kuri priklauso vienam ar keliems valstybės narės praneštiniems
asmenims arba pasyviam nefinansiniam subjektui, kurio vienas ar keli
kontroliuojantieji asmenys yra valstybės narės praneštini asmenys; j) Šveicarijos praneština sąskaita – duomenis teikiančios
valstybės narės finansų įstaigos tvarkoma finansinė
sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems Šveicarijos praneštiniems
asmenims arba pasyviam nefinansiniam subjektui, kurio vienas ar keli
kontroliuojantieji asmenys yra Šveicarijos praneštini asmenys; k) valstybės narės asmuo – asmuo arba subjektas, kurį
duomenis teikianti Šveicarijos finansų įstaiga, atlikusi išsamius
patikrinimus pagal I ir II priedus, pripažino valstybės narės
rezidentu, arba mirusiojo, kuris buvo valstybės narės rezidentas,
turto paveldėtojas; l) Šveicarijos asmuo – asmuo arba subjektas, kurį duomenis
teikianti valstybės narės finansų įstaiga, atlikusi
išsamius patikrinimus pagal I ir II priedus, pripažino Šveicarijos rezidentu,
arba mirusiojo, kuris buvo Šveicarijos rezidentas, turto paveldėtojas. 2. Šiame Susitarime neapibrėžti terminai yra vartojami ta reikšme,
kuri tuo metu apibrėžta i) valstybių narių atveju – Tarybos
direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo
srityje arba, atitinkamais atvejais, Susitarimą taikančios
valstybės narės nacionalinėje teisėje, o ii) Šveicarijos
atveju – jos nacionalinėje teisėje ir sutampa su I ir II prieduose
nustatyta reikšme. Visi nei šiame
Susitarime, nei I arba II priede neapibrėžti terminai Susitarime yra
vartojami bendrąja reikšme, kuri tuo metu apibrėžta atitinkamos
jurisdikcijos, kuriai taikomas šis Susitarimas, teisėje, t. y. i)
valstybių narių atveju – Tarybos direktyvoje 2011/16/ES dėl
administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje arba, atitinkamais
atvejais, Susitarimą taikančios valstybės narės
nacionalinėje teisėje, o ii) Šveicarijos atveju – jos
nacionalinėje teisėje, išskyrus atvejus, kai pagal kontekstą
arba valstybės narės kompetentingos institucijos ir Šveicarijos
susitarimu tie terminai turi kitą bendrą reikšmę, kaip numatyta
7 straipsnyje (jei neprieštarauja nacionalinei teisei). Visos reikšmės,
nurodytos taikytinuose atitinkamos jurisdikcijos (valstybės
narės arba Šveicarijos) mokesčių teisės aktuose turi
viršenybę prieš termino reikšmę, nustatytą kituose tos
jurisdikcijos teisės aktuose. 2 straipsnis Automatiniai
informacijos apie praneštinas sąskaitas mainai 1. Pagal šio straipsnio nuostatas ir taikytinas duomenų teikimo ir
išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias I ir II prieduose, kurie yra
neatsiejama šio Susitarimo dalis, išdėstytas taisykles, Šveicarijos
kompetentinga institucija su kiekvienos valstybės narės
kompetentingomis institucijomis, o šios su Šveicarijos kompetentinga
institucija kasmet automatiškai keičiasi pagal šias taisykles gauta ir 2
dalyje nurodyta informacija. 2. Keičiamasi šia informacija apie kiekvieną Šveicarijos
praneštiną sąskaitą (valstybės narės atveju) ir
kiekvieną valstybės narės praneštiną sąskaitą
(Šveicarijos atveju): a) kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos
turėtojas, vardas, pavardė, adresas, mokesčių mokėtojo
identifikavimo numeris (MMIN), gimimo data ir vieta (fizinio asmens atveju), o
jei sąskaitos turėtojas yra subjektas, kuris atlikus išsamaus
patikrinimo procedūras, atitinkančias I ir II prieduose
išdėstytas taisykles, pripažintas turinčiu vieną ar kelis
kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, – tokio
subjekto pavadinimas, adresas, MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardas,
pavardė, adresas, MMIN ir gimimo data bei vieta; b) sąskaitos numeris (arba funkcinis ekvivalentas, jei
sąskaita numerio neturi); c) duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimas ir
identifikavimo numeris (jei yra); d) sąskaitos likutis arba suma (įskaitant
kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai
susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi)
atitinkamų kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje arba informacija apie sąskaitos uždarymą, jei
per tuos metus ar laikotarpį sąskaita buvo uždaryta; e) pasaugos sąskaitos atveju: i) visa bendra palūkanų suma, visa bendra dividendų suma
ir visa bendra kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas
lėšas, suma, kiekvienu atveju įmokėta ar įskaityta į
sąskaitą (arba jai priskirta) per kalendorinius metus arba kitą
atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; ii) visos bendros pajamos iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo,
įmokėtos arba įskaitytos į sąskaitą per
kalendorinius metus ar kitą atitinkamą ataskaitinį
laikotarpį, kuriuo duomenis teikianti finansų įstaiga veikė
kaip saugotojas, brokeris, paskirtas asmuo ar kitoks sąskaitos
turėtojo agentas; f) indėlio sąskaitos atveju – visa bendra palūkanų
suma, įmokėta ar įskaityta į sąskaitą per kalendorinius
metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; g) 2 dalies e arba f punkte nenurodytos sąskaitos atveju – visa
bendra per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį
laikotarpį sąskaitos turėtojui į sąskaitą
įmokėta ar įskaityta suma, kurios atžvilgiu duomenis teikianti
finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas,
įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų sąskaitos
gavėjui sumą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą
ataskaitinį laikotarpį. 3 straipsnis Automatinių informacijos mainų
laikas ir būdas 1. Keičiantis 2 straipsnyje nurodyta informacija su praneština
sąskaita susijusių mokėjimų suma ir apibūdinimas gali
būti nustatomi vadovaujantis jurisdikcijos (valstybės
narės arba Šveicarijos), kuri praneša informaciją, mokesčių
teisės aktuose nustatytais principais. 2. Keičiantis 2 straipsnyje nurodyta informacija nurodoma valiuta,
kuria išreikšta kiekviena atitinkama pranešama suma. 3. Su pirmaisiais metais, kurie prasideda įsigaliojus [XXXX]
pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, ir visais
kitais vėlesniais metais susijusia 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta
informacija turi būti pasikeista per devynis mėnesius nuo tų
kalendorinių metų, su kuriais informacija susijusi, pabaigos. 4. Kompetentingos institucijos automatiškai keičiasi 2 straipsnyje
nurodyta informacija pagal bendrą duomenų teikimo standartą XML
kalba (angl. Extensible Markup Language). 5. Kompetentingos institucijos susitaria dėl vieno ar kelių
duomenų perdavimo būdų, įskaitant šifravimo standartus. 4 straipsnis Bendradarbiavimas užtikrinant atitiktį ir
vykdymą Valstybės narės kompetentinga
institucija praneša Šveicarijos kompetentingai institucijai, o Šveicarijos
kompetentinga institucija praneša valstybės narės kompetentingai
institucijai, kai pirmoji nurodyta (pranešanti) kompetentinga institucija turi
pagrindo manyti, kad dėl klaidos galėjo būti pateikta klaidinga
arba neišsami informacija pagal 2 straipsnį arba kad duomenis teikianti
finansų įstaiga nesilaiko taikytinų duomenų teikimo
reikalavimų ir išsamaus patikrinimo procedūrų pagal I ir II
priedus. Šią informacija gavusi kompetentinga institucija imasi visų
reikiamų priemonių, numatytų jos nacionalinėje
teisėje, kad išspręstų pranešime nurodytą klaidų arba
reikalavimų nesilaikymo problemą. 5 straipsnis Informacijos mainai pagal prašymą 1. Neatsižvelgiant į 2 straipsnio ir kitų susitarimų,
kuriais numatomi Šveicarijos ir bet kurios valstybės narės
informacijos mainai pagal prašymą, nuostatas, gavusios prašymą
Šveicarijos ir valstybės narės kompetentingos institucijos
keičiasi tokia informacija, kokią galima laikyti svarbia siekiant
vykdyti šio Susitarimo nuostatas arba administruoti nacionalinius teisės
aktus, susijusius su visų rūšių ir aprašymų
mokesčiais, nustatytais Šveicarijoje ir valstybėse narėse
(įskaitant ir mokesčius, nustatytus politinių vienetų arba
vietos valdžios institucijų), ar užtikrinti jų vykdymą, jeigu
apmokestinimas pagal tokius nacionalinius teisės aktus neprieštarauja
taikomiems Šveicarijos ir atitinkamos valstybės narės susitarimams
dėl dvigubo apmokestinimo vengimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio nuostatos jokiu būdu
nereiškia, kad Šveicarija arba valstybė narė yra įpareigojamos: a) taikyti administracines priemones, prieštaraujančias Šveicarijos
arba tos valstybės narės teisės aktams ir administracinei
praktikai; b) teikti informaciją, kuri pagal Šveicarijos arba tos
valstybės narės teisės aktus arba įprastą
administravimo praktiką nėra teiktina; c) teikti informaciją, kuri atskleistų bet kokią
prekybos, verslo, pramonės, komercinę ar profesinę paslaptį
arba prekybos procesą ar informaciją, kurių atskleidimas
prieštarautų viešajai politikai (ordre public). 3. Jei pagal šį straipsnį informacijos prašo valstybė
narė arba Šveicarija, veikdama kaip prašančioji jurisdikcija,
Šveicarija arba valstybė narė, veikdama kaip prašymą gavusi
jurisdikcija, pasinaudoja savo informacijos rinkimo priemonėmis prašomai
informacijai gauti, nors tai prašymą gavusiai jurisdikcijai tokios
informacijos savo pačios mokesčių tikslais gali nereikėti.
Ankstesniame sakinyje nurodytai prievolei taikomi 2 dalyje nustatyti
apribojimai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad dėl šių
apribojimų leidžiama prašymą gavusiai jurisdikcijai atsisakyti
pateikti informaciją vien dėl to, kad ji neturi jokio su šia
informacija susijusio nacionalinio intereso. 4. 2 dalies nuostatos jokiu būdu nereiškia, kad valstybei narei
arba Šveicarijai leidžiama atsisakyti suteikti informaciją vien dėl
to, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga,
paskirtas asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba dėl
to, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais. 5. Kompetentingos institucijos susitaria dėl naudotinų
standartinių formų ir vieno ar kelių duomenų perdavimo
būdų, įskaitant šifravimo standartus. 6 straipsnis Konfidencialumas ir asmens duomenų
apsauga 1. Visa remiantis šiuo Susitarimu tam tikros jurisdikcijos
(valstybės narės arba Šveicarijos) gauta informacija tvarkoma
konfidencialiai ir saugoma tokiu pat būdu, kaip pagal tos jurisdikcijos
nacionalinę teisę gauta informacija, kad asmens duomenys
būtų apsaugoti pagal taikytinus nacionalinius teisės aktus, ir
taikant tokias apsaugos priemones, kokios gali būti nurodytos
informaciją suteikusios šalies jurisdikcijos nacionaliniuose teisės
aktuose. 2. Visais atvejais tokia informacija yra suteikiama tik asmenims arba
institucijoms (įskaitant teismus ir administracines arba priežiūros
institucijas), susijusioms su tos jurisdikcijos (valstybės narės arba
Šveicarijos) mokesčių vertinimu, surinkimu ar išieškojimu, su tuo
susijusiu vykdymo užtikrinimu arba baudžiamuoju persekiojimu, arba skundų
dėl mokesčių sprendimu ar minėtų veiksmų
priežiūra. Informaciją gali naudoti tik pirmiau minėti asmenys
arba institucijos ir tik ankstesniame sakinyje nurodytais tikslais. Nepaisydami
1 dalies nuostatų, jie gali šią informaciją atskleisti su
tokiais mokesčiais susijusiuose viešuose teismo procesuose arba teismo
sprendimuose. 3. Neatsižvelgiant į ankstesnių dalių nuostatas, tam
tikros jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos) gauta
informacija gali būti naudojama kitais tikslais, kai ją galima tais
kitais tikslais naudoti pagal informaciją pateikusios jurisdikcijos
(atitinkamai valstybės narės arba Šveicarijos) teisės aktus arba
kai tos jurisdikcijos kompetentinga institucija leidžia tą
informaciją taip naudoti. Vienos jurisdikcijos (valstybės narės
arba Šveicarijos) kitai jurisdikcijai (atitinkamai valstybei narei arba
Šveicarijai) pateiktą informaciją pastaroji, gavusi išankstinį
pirmosios paminėtos jurisdikcijos, kurioje ta informacija surinkta,
kompetentingos institucijos leidimą, gali perduoti trečiajai
jurisdikcijai (kitai valstybei narei). Vienos valstybės narės pagal
jos taikytinus teisės aktus, kuriais įgyvendinama Tarybos direktyva
2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje,
kitai valstybei narei pateikta informacija gali būti perduota Šveicarijai,
jei yra gautas išankstinis valstybės narės, kurioje ta informacija
surinkta, kompetentingos institucijos leidimas. 4. Kiekviena
valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga institucija nedelsdama
informuoja kitą kompetentingą instituciją, t. y.
Šveicarijos arba konkrečios valstybės narės kompetentingą
instituciją, apie visus konfidencialumo pažeidimo, apsaugos priemonių
nesilaikymo ir dėl to taikytų sankcijų ir taisomųjų
veiksmų atvejus. 7 straipsnis Konsultacijos dėl Susitarimo ir jo
galiojimo sustabdymas 1. Kilus sunkumams dėl Susitarimo įgyvendinimo arba aiškinimo
bet kuri Šveicarijos arba valstybės narės kompetentinga institucija
gali paprašyti surengti Šveicarijos kompetentingos institucijos ir
valstybių narių vienos ar kelių kompetentingų
institucijų konsultacijas, per kurias būtų parengtos reikiamos
priemonės šio Susitarimo įgyvendinimui užtikrinti. Šios kompetentingos
institucijos nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitų valstybių
narių kompetentingoms institucijoms apie savo konsultacijų
rezultatus. Bet kurios kompetentingos institucijos prašymu Europos Komisija
gali dalyvauti konsultacijose dėl aiškinimo klausimų. 2. Jei klausimas yra susijęs su dideliu šio Susitarimo pažeidimu,
o laikantis 1 dalyje aprašytos procedūros problema tinkamai
neišsprendžiama, valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga
institucija gali laikinai nutraukti pagal šį Susitarimą vykdomus
informacijos mainus atitinkamai su Šveicarija arba konkrečia valstybe
nare, apie tai raštu pranešusi kitai susijusiai kompetentingai institucijai.
Sprendimas nutraukti mainus įsigalioja nedelsiant. Taikant šią
dalį didelis Susitarimo pažeidimas reiškia, be kita ko, Susitarimo
konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų nesilaikymą,
atvejį, kai valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga
institucija nesuteikia informacijos laiku arba suteikia netinkamą informaciją
pagal šį Susitarimą, ir atvejį, kai nesilaikant šio Susitarimo
tikslų subjektai arba sąskaitos apibrėžiami kaip duomenų
neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms
netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis. 8 straipsnis Pakeitimai 1. Susitariančiosios Šalys vienos su kitomis konsultuojasi
kiekvienu atveju, kai EBPO lygmeniu priimami svarbūs visuotinio standarto
elementų pakeitimai arba kai, jų manymu, to reikia siekiant gerinti
šio Susitarimo techninį įgyvendinimą arba įvertinti kitus
tarptautinius pokyčius bei į juos reaguoti. Konsultacijos surengiamos
per vieną mėnesį nuo bet kurios Susitariančiosios Šalies
prašymo arba kuo skubiau, jei atvejis neatidėliotinas. 2. Konsultuodamosi Susitariančiosios Šalys gali sužinoti vienos
kitų nuomones apie tai, ar reikalingi šio Susitarimo pakeitimai. 3. Konsultuodamasi, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse,
kiekviena Susitariančioji Šalis informuoja kitą
Susitariančiąją Šalį apie galimus pokyčius, kurie
galėtų turėti įtakos tinkamam šio Susitarimo
įgyvendinimui. Tai taip pat taikoma ir bet kokiam atitinkamam vienos iš
Susitariančiųjų Šalių susitarimui su trečiąja
šalimi. 4. Po konsultacijų šis Susitarimas gali būti keičiamas
protokolu arba nauju Susitariančiųjų Šalių susitarimu. 5. Kai Susitariančioji Šalis įgyvendina EBPO priimtą
visuotinio standarto pakeitimą ir pageidauja atitinkamai pakeisti šio
Susitarimo I ir (arba) II priedus, ji apie tai praneša kitai
Susitariančiajai Šaliai. Per vieną mėnesį nuo pranešimo
surengiamos Susitariančiųjų Šalių konsultacijos. Nepaisant
4 dalies, tais atvejais, kai per konsultacijas Susitariančiosios Šalys
pasiekia susitarimą dėl reikiamo šio Susitarimo I ir (arba) II
priedų pakeitimo, laikotarpiu, kurio reikia oficialiam Susitarimo
pakeitimui priimti, pakeitimo prašiusi Susitariančioji Šalis gali laikinai
taikyti pakeistą šio Susitarimo I ir (arba) II priedų redakciją,
patvirtintą per konsultacijas, nuo metų, einančių po
minėtos procedūros užbaigimo, sausio mėnesio pirmos dienos. Laikoma, kad
Susitariančioji Šalis įgyvendino EBPO priimtą visuotinio standarto
pakeitimą: a) valstybėse narėse – kai pakeitimas įtraukiamas į
Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo
apmokestinimo srityje; b) Šveicarijoje – kai pakeitimas įtraukiamas į
susitarimą su trečiąja šalimi arba nacionalinius teisės
aktus. 9 straipsnis Bendrovių viena kitai mokami dividendai,
palūkanos ir autoriniai atlyginimai 1. Nepažeidžiant nacionalinių ar susitarimuose
įtvirtintų sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prevencijos
nuostatų taikymo Šveicarijoje ir valstybėse narėse, patronuojamųjų
bendrovių patronuojančiosioms bendrovėms mokami dividendai
neapmokestinami pajamų šaltinio valstybėje, jei: -
patronuojančioji bendrovė ne mažiau kaip dvejus metus tiesiogiai
valdo bent 25 % tokios patronuojamosios bendrovės kapitalo; - viena bendrovė
yra rezidentė mokesčių tikslais valstybėje narėje, o
kita bendrovė yra rezidentė mokesčių tikslais Šveicarijoje; - pagal su bet
kuriomis trečiosiomis valstybėmis sudarytus susitarimus dėl
dvigubo apmokestinimo vengimo nė viena bendrovė nėra rezidentė
mokesčių tikslais toje trečiojoje valstybėje; - abiem
bendrovėms taikomas pelno mokestis, nuo kurio jos nėra atleistos, ir
abi bendrovės turi ribotos turtinės atsakomybės akcinės
bendrovės statusą [1]. 2. Nepažeidžiant nacionalinių ar susitarimuose įtvirtintų
sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prevencijos nuostatų taikymo
Šveicarijoje ir valstybėse narėse, asocijuotųjų
bendrovių arba jų nuolatinių buveinių tarpusavio
palūkanos ir autoriniai atlyginimai neapmokestinami pajamų šaltinio
valstybėje, jei: - tokios
bendrovės yra siejamos ne mažiau kaip dvejus metus tiesiogiai valdomo bent
25 % jų kapitalo arba jas abi valdo trečia bendrovė, kuri
ne mažiau kaip dvejus metus tiesiogiai valdo bent po 25 % pirmosios ir
antrosios bendrovės kapitalo; - bendrovė yra
valstybės narės rezidentė mokesčių tikslais arba
nuolatinė buveinė yra toje valstybėje narėje, o kita
bendrovė yra Šveicarijos rezidentė mokesčių tikslais arba
kita nuolatinė buveinė yra Šveicarijoje; - pagal su bet
kuriomis trečiosiomis valstybėmis sudarytus susitarimus dėl
dvigubo apmokestinimo vengimo nė viena bendrovė nėra
rezidentė mokesčių tikslais toje trečiojoje
valstybėje, ir nė viena nuolatinė buveinė nėra toje
trečiojoje valstybėje; - visoms
bendrovėms taikomas pelno mokestis, nuo kurio visų pirma jų palūkanos
ir autoriniai atlyginimai nėra atleisti, ir jos visos turi ribotos
turtinės atsakomybės akcinės bendrovės statusą [1]. 3. Tai nedaro poveikio galiojantiems Šveicarijos ir valstybių
narių susitarimams dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, kuriais numatyta
palankesnė dividendams, palūkanoms ir autoriniams atlyginimams
taikoma apmokestinimo tvarka. 10 straipsnis Susitarimo nutraukimas Bet kuri Susitariančioji Šalis gali
šį Susitarimą nutraukti raštu apie tai informuodama kitą
Susitariančiąją Šalį. Sutartis faktiškai nutraukiama
mėnesio, kuris prasideda praėjus 12 mėnesių nuo pranešimo
apie Susitarimo nutraukimą laikotarpiui, pirmą dieną. Jei
Susitarimas nutraukiamas, visa iki to laiko pagal jį gauta informacija išlieka
konfidenciali ir jai taikomas šio Susitarimo 6 straipsnis. 11 straipsnis Teritorinė taikymo sritis Šis Susitarimas taikomas valstybių
narių teritorijoms, kuriose taikoma Sutartis dėl Europos
Sąjungos veikimo, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir
Šveicarijai. I PRIEDAS Finansinių sąskaitų
informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo bendrasis standartas (bendras
duomenų teikimo standartas) I skirsnis. Bendrieji
duomenų teikimo reikalavimai A. Pagal
C–E poskirsnius kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga privalo
savo jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos) kompetentingai
institucijai pateikti toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną
tokios duomenis teikiančios finansų įstaigos praneštiną
sąskaitą: 1.
kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą,
pavardę, adresą, gyvenamosios vietos jurisdikciją (valstybė
narė arba Šveicarija), MMIN, gimimo datą ir vietą (fizinio
asmens atveju), o kai sąskaitos turėtojas yra subjektas, kuris
atlikus išsamaus patikrinimo procedūras pagal V, VI ir VII skirsnius yra
pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius
asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą,
adresą, rezidavimo vietos jurisdikciją (-as) (valstybė
narė, Šveicarija arba kita jurisdikcija) ir MMIN, taip pat kiekvieno praneštino
asmens vardą, pavardę, adresą, rezidavimo vietos
jurisdikciją (-as) (valstybė narė arba Šveicarija), MMIN ir
gimimo datą bei vietą; 2.
sąskaitos numerį (arba funkcinį ekvivalentą, jei
sąskaita numerio neturi); 3.
duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimą ir
identifikavimo numerį (jei yra); 4.
sąskaitos likutį arba sumą (įskaitant kaupiamąją
sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su
kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų
kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje arba informaciją apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos
metus ar laikotarpį sąskaita buvo uždaryta; 5. pasaugos
sąskaitos atveju: a)
visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą
dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų,
gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju
įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba
jai priskirtą) per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą
ataskaitinį laikotarpį; b)
visas bendras pajamas iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo,
įmokėtas arba įskaitytas į sąskaitą per
kalendorinius metus ar kitą atitinkamą ataskaitinį
laikotarpį, kuriuo duomenis teikianti finansų įstaiga veikė
kaip saugotojas, brokeris, paskirtas asmuo ar kitoks sąskaitos turėtojo
agentas; 6. indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą
palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą
į sąskaitą per kalendorinius metus arba kitą
atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; 7.
A poskirsnio 5 ar 6 dalyje nenurodytos sąskaitos atveju – visą
bendrą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą
ataskaitinį laikotarpį sąskaitos turėtojui į
sąskaitą įmokėtą ar įskaitytą sumą,
kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra
įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą
išperkamųjų išmokų, išmokėtų sąskaitos
turėtojui per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą
ataskaitinį laikotarpį, sumą. B. Teikiant informaciją turi būti
nurodoma valiuta, kuria yra išreikšta kiekviena suma. C. Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1
dalį, nereikia pranešti su praneština sąskaita, kuri yra jau esanti
sąskaita, susijusio MMIN arba gimimo datos, jeigu toks MMIN ar gimimo data
nenurodyti duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje ir
pagal nacionalinę teisę arba Europos Sąjungos teisės
aktą (jei taikytina) tokia duomenis teikianti finansų įstaiga
neįpareigota jų rinkti. Tačiau duomenis teikianti finansų
įstaiga yra įpareigota dėti deramas pastangas, kad iki
antrų kalendorinių metų, einančių po metų,
kuriais jau esančios sąskaitos buvo pripažintos praneštinomis
sąskaitomis, pabaigos sužinotų su jau esančiomis
sąskaitomis susijusį MMIN ir gimimo datą. D. Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1
dalį, MMIN pranešti nereikia, jei atitinkama valstybė narė,
Šveicarija arba kita rezidavimo vietos jurisdikcija jo nesuteikė. E.Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1
dalį, gimimo datos pranešti nereikia, jeigu duomenis teikianti
finansų įstaiga nėra įpareigota ją sužinoti ir
pranešti pagal nacionalinę teisę ir jeigu ji nėra pateikta kartu
su duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkomais duomenimis,
kurių paiešką galima atlikti elektroniniu būdu. II skirsnis. Bendrieji išsamaus
patikrinimo reikalavimai A. Sąskaita pradedama
laikyti praneština sąskaita nuo tos dienos, kai atlikus II–VII skirsniuose
išdėstytas išsamaus patikrinimo procedūras nustatoma, kad tokia
sąskaita yra praneština, ir, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, su
praneština sąskaita susijusi informacija turi būti pateikiama kasmet
kitais kalendoriniais metais po metų, su kuriais ta informacija susijusi. B. Sąskaitos likutis arba suma nustatomi
paskutinę kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio
laikotarpio dieną. C. Jei likutį arba sumos ribą reikia
nustatyti paskutinę kalendorinių metų dieną, atitinkamas
likutis ar suma turi būti nustatomi paskutinę ataskaitinio
laikotarpio, kuris baigiasi kartu su tais kalendoriniais metais arba tais
kalendoriniais metais, dieną. D. Kiekviena valstybė narė arba
Šveicarija gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms
naudotis paslaugų teikėjų paslaugomis, kad įvykdytų
joms nustatytas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievoles, kaip
numatyta nacionalinėje teisėje, tačiau už šių
prievolių vykdymą atsako pačios duomenis teikiančios
finansų įstaigos. E. Kiekviena valstybė narė arba
Šveicarija gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms
išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti
jau esančioms sąskaitoms, o išsamaus patikrinimo procedūras,
skirtas didelės vertės sąskaitoms, – mažesnės vertės
sąskaitoms. Kai valstybė narė arba Šveicarija leidžia išsamaus
patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau
esančioms sąskaitoms, toliau taikomos jau esančioms
sąskaitoms taikytinos taisyklės. III skirsnis. Išsamus
patikrinimas, taikomas jau esančioms asmeninėms sąskaitoms Toliau išdėstytos procedūros taikomos
siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių asmeninių
sąskaitų yra praneštinos sąskaitos. A. Sąskaitos, kurių neprivaloma
peržiūrėti ar nustatyti ir apie kurias neprivaloma pranešti. Jau
esančios asmeninės sąskaitos, atidarytos pagal kaupiamojo
draudimo sutartį arba anuiteto sutartį, neprivaloma nei
peržiūrėti ar nustatyti, nei apie ją pranešti, jeigu teisės
aktais duomenis teikiančiai finansų įstaigai faktiškai uždrausta
tokias sutartis parduoti praneštinos jurisdikcijos rezidentams. B. Mažesnės
vertės sąskaitos. Toliau išdėstytos procedūros taikomos
mažesnės vertės sąskaitoms. 1.
Rezidavimo adresas. Jei duomenis teikiančios finansų įstaigos
apskaitoje yra dabartinis asmeninės sąskaitos turėtojo
rezidavimo adresas, pagrįstas patvirtinamaisiais dokumentais, duomenis
teikianti finansų įstaiga gali asmeninės sąskaitos
turėtoją laikyti valstybės narės arba Šveicarijos arba
kitos jurisdikcijos, kurioje yra adresas, rezidentu mokesčių
tikslais, kad nustatytų, ar toks asmeninės sąskaitos
turėtojas yra praneštinas asmuo. 2.
Elektroninė duomenų paieška. Jei duomenis teikianti finansų
įstaiga nemano, kad gali remtis asmeninės sąskaitos
turėtojo dabartiniu rezidavimo adresu, grindžiamu patvirtinamaisiais
dokumentais, kaip nustatyta B poskirsnio 1 dalyje, duomenis teikianti
finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus duomenis,
kurių paiešką galima atlikti elektroniniu būdu, kad
nustatytų, ar nėra toliau nurodytų įrodymų, ir taikyti
B poskirsnio 3–6 dalis: a)
nustatoma, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos
rezidentas; b)
dabartinis korespondencijos arba rezidavimo adresas (įskaitant pašte
esančią pašto dėžutę) yra praneštinoje jurisdikcijoje; c)
vienas ar keli telefono numeriai yra praneštinoje jurisdikcijoje ir nė
vieno telefono numerio nėra, priklausomai nuo konteksto, Šveicarijoje arba
duomenis teikiančios finansų įstaigos valstybėje
narėje; d)
periodinio mokėjimo nurodymai (nesusiję su indėlių
sąskaita) pervesti lėšas į praneštinai jurisdikcijai
priklausančią sąskaitą; e)
tuo metu galiojantis įgaliojimas arba įgaliojimas pasirašyti,
suteiktas asmeniui, turinčiam praneštinoje jurisdikcijoje esantį
adresą, arba f)
nurodymas korespondenciją „laikyti pašto skyriuje“ arba „pristatyti
adresu“, esančiu praneštinoje jurisdikcijoje, jei duomenis teikianti
finansų įstaiga įrašuose neturi jokio kito sąskaitos
turėtojo adreso. 3.
Jei atliekant elektroninę paiešką nerandama jokių B poskirsnio 2
dalyje išvardytų įrodymų, nebūtina imtis jokių
tolesnių veiksmų tol, kol pasikeitus aplinkybėms neatsiras
vienas ar keli su sąskaita siejami įrodymai arba kol sąskaita
netaps didelės vertės sąskaita. 4.
Jei atliekant elektroninę paiešką randami kokie nors B poskirsnio 2
dalies a–e punktuose išvardyti įrodymai arba jei pasikeitus
aplinkybėms atsiranda vienas arba keli su sąskaita siejami įrodymai,
duomenis teikianti finansų įstaiga turi sąskaitos
turėtoją laikyti kiekvienos praneštinos jurisdikcijos, su kuria yra
susijęs nustatytas įrodymas, rezidentu mokesčių tikslais,
išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį, ir jei tokiai
sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių. 5.
Jei atliekant elektroninę paiešką nustatoma, kad yra nurodymas
korespondenciją „laikyti pašto skyriuje“ arba „pristatyti adresu“, ir
nenustatoma sąskaitos turėtojo kito adreso ir jokių B poskirsnio
2 dalies a–e punktuose išvardytų su sąskaitos turėtoju
susijusių įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga
labiausiai tinkamu pagal aplinkybes būdu privalo atlikti paiešką
popieriniuose dokumentuose, apibūdintą C poskirsnio 2 dalyje, arba
stengtis iš sąskaitos turėtojo gauti patvirtinimą arba
patvirtinamuosius dokumentus, kad galėtų nustatyti to sąskaitos
turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais.
Jeigu atlikus paiešką popieriniuose dokumentuose nepavyksta rasti
įrodymų ir nepavyksta gauti patvirtinimo ar patvirtinamųjų
dokumentų, duomenis teikianti finansų įstaiga turi, priklausomai
nuo konteksto, savo valstybės narės arba Šveicarijos kompetentingai
institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra patvirtinta dokumentais. 6.
Net ir radus B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų, duomenis
teikianti finansų įstaiga neprivalo sąskaitos turėtojo
laikyti praneštinos jurisdikcijos rezidentu, jei: a) informacija apie sąskaitos turėtoją apima
dabartinį korespondencijos arba rezidavimo adresą, esantį praneštinoje
jurisdikcijoje, vieną ar kelis praneštinoje jurisdikcijoje esančius
telefono numerius (ir nė vieno telefono numerio, priklausomai nuo
konteksto, Šveicarijoje arba duomenis teikiančios finansų
įstaigos valstybėje narėje), arba periodinio mokėjimo
nurodymus (susijusius su kitomis finansinėmis sąskaitomis nei
indėlių sąskaitos) pervesti lėšas į praneštinai
jurisdikcijai priklausančią sąskaitą, be to, duomenis
teikianti finansų įstaiga gauna arba yra anksčiau
peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus: i.
sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl
jurisdikcijos (-ų), kurioje (-iose) yra jo rezidavimo vieta
(t. y. valstybės narės, Šveicarijos arba kita jurisdikcija),
kuri tokios praneštinos jurisdikcijos neapima; ii.
patvirtinamuosius dokumentus, kuriais įrodoma, kad apie sąskaitos
turėtoją duomenų teikti nereikia; b) informacija apie sąskaitos turėtoją apima
tuo metu galiojantį įgaliojimą arba įgaliojimą
pasirašyti, suteiktą asmeniui, turinčiam praneštinoje jurisdikcijoje
esantį adresą, be to, duomenis teikianti finansų įstaiga
gauna arba yra anksčiau peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus: i. sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl
jurisdikcijos, kurioje yra jo rezidavimo vieta (t. y. valstybės
narės, Šveicarijos arba kita jurisdikcija), kuri tokios praneštinos jurisdikcijos
neapima, arba ii. patvirtinamuosius dokumentus, kuriais įrodoma, kad
apie sąskaitos turėtoją duomenų teikti nereikia. C. Didelės vertės sąskaitų
griežtesnės peržiūros procedūros. Toliau išdėstytos
griežtesnės peržiūros procedūros yra taikomos didelės
vertės sąskaitoms. 1.
Elektroninė duomenų paieška. Duomenis teikianti finansų
įstaiga turi peržiūrėti savo turimus su didelės vertės
sąskaitomis susijusius duomenis, kurių paiešką galima atlikti
elektroniniu būdu, ieškodama B poskirsnio 2 dalyje nurodytų
įrodymų. 2.
Paieška popieriniuose dokumentuose. Jei duomenis teikiančios finansų
įstaigos elektroninėse duomenų bazėse yra C poskirsnio 3
dalyje apibūdintiems duomenims skirti laukeliai ir visi šie duomenys yra
įvesti, tolesnė paieška popieriniuose dokumentuose nereikalinga. Jei
elektroninėse duomenų bazėse visos šios informacijos nėra,
duomenis teikianti finansų įstaiga, ieškodama su didelės
vertės sąskaitomis susijusių B poskirsnio 2 dalyje nurodytų
įrodymų, taip pat turi peržiūrėti turimą kliento
pagrindinę bylą ir toliau nurodytus su sąskaita susijusius
dokumentus (jei jų nėra turimoje pagrindinėje byloje), kuriuos
duomenis teikianti finansų įstaiga gavo per pastaruosius penkerius
metus: a)
naujausius gautus su sąskaita susijusius patvirtinamuosius dokumentus; b)
naujausią sąskaitos atidarymo sutartį arba dokumentus; c)
naujausius dokumentus, kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga
gavo taikydama pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba)
procedūras „pažink savo klientą“ ar kitais reguliavimo tikslais; d)
visas tuo metu galiojančias įgaliojimo ar įgaliojimo pasirašyti
formas; e)
visus tuo metu galiojančius periodinio mokėjimo nurodymus
(nesusijusius su indėlių sąskaita) pervesti pinigines
lėšas. 3. Išimtis, taikoma, kai duomenų bazėse yra
pakankamai informacijos. Duomenis teikianti finansų įstaiga neprivalo
atlikti C poskirsnio 2 dalyje apibūdintos paieškos popieriniuose
dokumentuose, jei ji turi tokią informaciją, kurios paiešką
galima atlikti elektroniniu būdu: a)
sąskaitos turėtojo rezidento statusą; b)
sąskaitos turėtojo rezidavimo adresą ir korespondencijos
adresą, tuo metu esančius duomenis teikiančios finansų
įstaigos įrašuose; c)
sąskaitos turėtojo telefono numerį (-ius), jei yra, tuo
metu esantį (-čius) duomenis teikiančios finansų
įstaigos įrašuose; d)
finansinių sąskaitų, kurios nėra indėlių
sąskaitos, atveju – ar yra galiojančių periodinio mokėjimo
nurodymų pervesti sąskaitoje esančias pinigines lėšas
į kitą sąskaitą (įskaitant sąskaitą, kuri
yra kitame duomenis teikiančios finansų įstaigos filiale ar
kitoje finansų įstaigoje); e)
ar yra galiojantis nurodymas korespondenciją „pristatyti adresu“ arba
„laikyti pašto skyriuje“; f)
ar yra koks nors su sąskaita susijęs įgaliojimas ar
įgaliojimas pasirašyti. 4.
Santykių su klientais vadovo užklausa dėl faktinės informacijos.
Be C poskirsnio 1 ir 2 dalyse apibūdintos elektroninės paieškos ir
paieškos popieriniuose dokumentuose, duomenis teikianti finansų
įstaiga kiekvieną santykių su klientais vadovui priskirtą
didelės vertės sąskaitą (įskaitant su tokia
didelės vertės sąskaita sumuojamas finansines sąskaitas)
privalo laikyti praneština sąskaita, jei santykių su klientais
vadovas turi faktinės informacijos, kad sąskaitos turėtojas yra
praneštinas asmuo. 5.
Įrodymų nustatymo rezultatas. a)
Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės
vertės sąskaitų peržiūrą nenustatoma jokių B
poskirsnio 2 dalyje išvardytų įrodymų ir jei nėra
nustatoma, kad sąskaita priklauso praneštinam asmeniui, kaip nurodyta C
poskirsnio 4 dalyje, nereikia imtis jokių tolesnių veiksmų tol,
kol pasikeitus aplinkybėms neatsiras vienas ar keli su sąskaita
siejami įrodymai. b)
Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės
vertės sąskaitų peržiūrą randama kokių nors B
poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų įrodymų arba jei
vėliau pasikeitus aplinkybėms atsiranda vienas arba keli su
sąskaita siejami įrodymai, duomenis teikianti finansų
įstaiga privalo sąskaitą laikyti kiekvienos praneštinos
jurisdikcijos, su kuria yra susijęs nustatytas įrodymas, praneština
sąskaita, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6
dalį, ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje
nurodytų išimčių. c)
Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės
vertės sąskaitų peržiūrą nustatoma, kad yra nurodymas
korespondenciją „laikyti pašto skyriuje“ arba „pristatyti adresu“, ir
nenustatoma sąskaitos turėtojo kito adreso ir jokių B poskirsnio
2 dalies a–e punktuose išvardytų su sąskaitos turėtoju
susijusių įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga
turi iš sąskaitos turėtojo gauti patvirtinimą arba
patvirtinamuosius dokumentus, kad galėtų nustatyti to sąskaitos
turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais. Jei
duomenis teikianti finansų įstaiga negali gauti tokio patvirtinimo
arba patvirtinamųjų dokumentų, ji turi, priklausomai nuo
konteksto, savo valstybės narės arba Šveicarijos kompetentingai
institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra patvirtinta dokumentais. 6.
Jei jau esanti asmeninė sąskaita gruodžio 31 d. prieš
įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui, kuriuo iš
dalies keičiamas Susitarimas, nėra didelės vertės
sąskaita, tačiau tokia
tampa paskutinę kitų kalendorinių metų dieną, duomenis
teikianti finansų įstaiga privalo per kalendorinius metus,
einančius po metų, kuriais tokia sąskaita tampa didelės
vertės sąskaita, atlikti C poskirsnyje apibūdintas
griežtesnės tokios sąskaitos peržiūros procedūras. Jei
atlikus tokią peržiūrą nustatoma, kad tokia sąskaita yra
praneština sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo
pateikti reikiamą informaciją apie tokią sąskaitą,
susijusią su metais, kuriais nustatyta, kad ji yra praneština
sąskaita, o visais paskesniais metais tokia informacija turi būti
teikiama kasmet, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja
būti praneštinu asmeniu. 7.
Kai duomenis teikianti finansų įstaiga taiko C poskirsnyje nurodytas
didelės vertės sąskaitos griežtesnės peržiūros
procedūras, nė vienais paskesniais metais ji neprivalo vėl
atlikti šių griežtesnės tos pačios didelės vertės
sąskaitos peržiūros procedūrų, išskyrus reikalavimą
pateikti santykių su klientais vadovui C poskirsnio 4 dalyje
apibūdintą užklausą, išskyrus atvejus, kai sąskaita
nėra patvirtinta dokumentais, – tada duomenis teikianti finansų
įstaiga turėtų tas procedūras atlikti kasmet tol, kol tokia
sąskaita bus patvirtinta dokumentais. 8.
Pasikeitus su didelės vertės sąskaita susijusioms
aplinkybėms ir dėl to atsiradus vienam arba keliems B poskirsnio 2
dalyje nurodytiems su sąskaita susijusiems įrodymams, duomenis
teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti
kiekvienos praneštinos jurisdikcijos, su kuria yra susijęs nustatytas
įrodymas, praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia
taikyti B poskirsnio 6 dalį ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš
toje dalyje nurodytų išimčių. 9.
Duomenis teikianti finansų įstaiga privalo įgyvendinti
procedūras, kuriomis užtikrintų, jog santykių su klientais
vadovas gali nustatyti visus su sąskaita susijusių aplinkybių
pasikeitimus. Pavyzdžiui, jei santykių su klientais vadovui pranešama, kad
sąskaitos turėtojas turi naują praneštinoje jurisdikcijoje
esantį korespondencijos adresą, duomenis teikianti finansų
įstaiga privalo tokį naują adresą laikyti pasikeitusiomis
aplinkybėmis ir nusprendusi taikyti B poskirsnio 6 dalį privalo iš
sąskaitos turėtojo gauti atitinkamus dokumentus. D. Jau esančių didelės
vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti
užbaigta per vienus metus nuo [XXXX] pasirašyto protokolo,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, įsigaliojimo. Jau esančių mažesnės
vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti
užbaigta per dvejus metus nuo [XXXX] pasirašyto protokolo,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, įsigaliojimo. E. Visos jau esančios asmeninės
sąskaitos, kurios pagal šį skirsnį yra nustatytos kaip praneštinos
sąskaitos, privalo būti laikomos praneštinomis sąskaitomis
visais paskesniais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas
nustoja būti praneštinu asmeniu. IV skirsnis. Išsamus
patikrinimas, taikomas naujoms asmeninėms sąskaitoms Toliau išdėstytos
procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš naujų
asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos. A. Atidarydama naujas asmenines sąskaitas
duomenis teikianti finansų įstaiga privalo gauti sąskaitos
turėtojo patvirtinimą (kuris gali būti įtrauktas į
sąskaitos atidarymo dokumentus), leidžiantį jai nustatyti
sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as)
mokesčių tikslais, ir patvirtinti tokio patvirtinimo
pagrįstumą, remdamasi atidarant sąskaitą jos gauta
informacija, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos
procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“ gautus
dokumentus. B. Jei remiantis sąskaitos turėtojo
patvirtinimu nustatoma, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos
jurisdikcijos rezidentas mokesčių tikslais, duomenis teikianti
finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština
sąskaita, o patvirtinime taip pat turi būti nurodomas sąskaitos
turėtojo atitinkamos praneštinos jurisdikcijos MMIN (pagal I skirsnio D
poskirsnį) ir gimimo data. C. Jei pasikeičia su nauja asmenine sąskaita
susijusios aplinkybės ir dėl to duomenis teikianti finansų
įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad pirminis sąskaitos
turėtojo patvirtinimas yra neteisingas arba nepatikimas, ji negali
pasitikėti tuo pirminiu patvirtinimu ir privalo gauti galiojantį
patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta (-os) sąskaitos
turėtojo rezidavimo vieta (-os) mokesčių tikslais. V skirsnis. Išsamus
patikrinimas, taikomas jau esančioms subjektų sąskaitoms Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant
nustatyti, kurios iš jau esančių subjektų sąskaitų yra
praneštinos sąskaitos. A. Subjektų
sąskaitos, kurių neprivaloma peržiūrėti ar nustatyti ir
apie kurias neprivaloma pranešti. Išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti
finansų įstaiga priima kitokį sprendimą dėl visų
jau esančių subjektų sąskaitų arba atskirai dėl
kurios nors aiškiai nustatytos tokių sąskaitų grupės, jau
esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis ar suma gruodžio
31 d. prieš įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui, kuriuo iš
dalies keičiamas Susitarimas, neviršija 250 000 USD sumos arba
lygiavertės kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos
nacionaline valiuta išreikštos sumos, neprivalo būti nei peržiūrėta
ar nustatoma, nei pranešta kaip praneština sąskaita tol, kol bendras
sąskaitos likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių
kalendorinių metų dieną tos sumos neviršys. B. Subjektų
sąskaitos, kurias privaloma peržiūrėti. Jau esanti subjekto
sąskaita, kurios bendras likutis arba suma gruodžio 31 d. prieš
įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas, viršija 250 000 USD sumą arba
lygiavertę kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos
nacionaline valiuta išreikštą sumą, taip pat jau
esanti subjekto sąskaita, kuri gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant
[XXXX] pasirašytam protokolui,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, tos sumos neviršija, tačiau
kurios bendras likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių
kalendorinių metų dieną tą sumą viršija, turi
būti peržiūrėta D poskirsnyje nustatyta tvarka. C. Subjektų sąskaitos,
apie kurias privaloma pranešti. Praneštinomis sąskaitomis laikomos tik tos
B poskirsnyje apibūdintos jau esančios subjektų sąskaitos,
kurias turi vienas ar keli subjektai, kurie yra praneštini asmenys, arba
pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli
kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. D. Peržiūros procedūros, skirtos
nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti.
Siekdama nustatyti, ar jau esanti subjekto sąskaita priklauso vienam ar
keliems praneštiniems asmenims ar pasyviems nefinansiniams subjektams,
kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys,
duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atlikti toliau nurodytas
tokių sąskaitų, apibūdintų B poskirsnyje,
peržiūros procedūras: 1.
Nustatyti, ar subjektas yra praneštinas asmuo: a)
patikrinti informaciją, saugomą reguliavimo ar santykių su
klientais tikslais (įskaitant informaciją, surinktą taikant
pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras
„pažink savo klientą“), siekiant nustatyti, ar sąskaitos
turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas. Šiuo tikslu
praneštinai jurisdikcijai priklausanti įsisteigimo ar įsikūrimo
vieta arba adresas yra informacija, rodanti, jog sąskaitos turėtojas
yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas; b)
jei iš informacijos matyti, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos
jurisdikcijos rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo
sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai
sąskaitos turėtojas jai pateikia patvirtinimą, arba jei ji,
remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai
nustato, kad sąskaitos turėtojas nėra praneštinas asmuo. 2. Nustatyti, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis
subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini
asmenys. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar jau
esančios subjekto (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas
asmuo) sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio
vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent
vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų
asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma
praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų
įstaiga privalo vadovautis D poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis
gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia: a) nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus
nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas
yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų
įstaiga iš sąskaitos turėtojo turi gauti patvirtinimą, kad
galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi
savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad
sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba
finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b
punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra
dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga; b) nustatyti sąskaitos turėtojo
kontroliuojančiuosius asmenis. Siekdama nustatyti sąskaitos
turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti
finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant
pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras
„pažink savo klientą“; c) nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto
kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus
nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis
teikianti finansų įstaiga gali remtis: i. informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų
plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo
klientą“, jei ji susijusi su jau esančia subjekto sąskaita, kuri
priklauso vienam ar keliems nefinansiniams subjektams ir kurios bendras likutis
arba suma neviršija 1 000 000 USD sumos arba lygiavertės
kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta
išreikštos sumos, arba ii. sąskaitos
turėtojo arba tokio kontroliuojančiojo asmens, kuris priklauso
jurisdikcijai (-oms) (t. y. valstybei narei, Šveicarijai arba kitai
jurisdikcijai), kurios (-ių) rezidentas mokesčių tikslais
jis yra, patvirtinimu. E. Jau esančioms subjektų sąskaitoms taikomų
peržiūros ir papildomų procedūrų atlikimo laikas. 1. Jau
esančių subjekto sąskaitų, kurių bendras likutis ar
suma gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, viršija 250 000 USD
sumą arba lygiavertę kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštą sumą, peržiūra turi būti
užbaigta per dvejus metus nuo to protokolo įsigaliojimo. 2. Jau
esančių subjekto sąskaitų, kurių bendras likutis arba
suma gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, neviršija 250 000 USD
sumos arba lygiavertės kiekvienos valstybės narės arba
Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos sumos, tačiau tą sumą
viršija vėlesnių metų gruodžio 31 d., peržiūra turi
būti užbaigta per kalendorinius metus, einančius po metų,
kuriais bendras likutis arba suma tą sumą viršija. 3. Jei pasikeičia
su jau esančia subjekto sąskaita susijusios aplinkybės ir
dėl to duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi
pagrindo manyti, kad sąskaitos turėtojo patvirtinimas ar kitas su
tokia sąskaita susijęs dokumentas yra neteisingas arba nepatikimas,
duomenis teikianti finansų įstaiga privalo iš naujo nustatyti
sąskaitos statusą, laikydamasi D poskirsnyje nustatytų
procedūrų. VI skirsnis. Išsamus
patikrinimas, taikomas naujoms subjektų sąskaitoms Toliau
išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš
naujų subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos. A. Peržiūros
procedūros, skirtos nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias
privaloma pranešti. Siekdama nustatyti, ar nauja subjekto sąskaita
priklauso vienam ar keliems praneštiniems asmenims ar pasyviems nefinansiniams
subjektams, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini
asmenys, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atlikti toliau
nurodytas tokių sąskaitų peržiūros procedūras: 1. Nustatyti, ar subjektas yra praneštinas asmuo: a) gauti subjekto patvirtinimą (kuris gali būti
įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus), leidžiantį
duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos
turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais, ir
patvirtinti tokio patvirtinimo pagrįstumą remiantis atidarant
sąskaitą duomenis teikiančios finansų įstaigos gauta
informacija, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos
procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“ gautus
dokumentus. Jeigu subjektas patvirtina, kad jis neturi rezidavimo vietos
mokesčių tikslais, duomenis teikianti finansų įstaiga,
siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą, gali
remtis subjekto pagrindinės buveinės adresu; b) jei iš subjekto patvirtinimo matyti, kad sąskaitos
turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas, duomenis teikianti
finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština
sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai ji, remdamasi savo turima arba viešai
prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos
turėtojas nėra tos praneštinos jurisdikcijos praneštinas asmuo. 2. Nustatyti, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis
subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini
asmenys. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar naujos
subjekto (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo)
sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas
ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš
pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų
yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština
sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga
privalo vadovautis A poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis
gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia: a) nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus
nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas
yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų
įstaiga privalo remtis sąskaitos turėtojo pateiktu patvirtinimu,
kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji,
remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai
nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas
arba finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b
punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra
dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga; b) nustatyti sąskaitos turėtojo
kontroliuojančiuosius asmenis. Siekdama nustatyti sąskaitos
turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti
finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant
pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras
„pažink savo klientą“; c) nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto
kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus
nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis
teikianti finansų įstaiga gali remtis sąskaitos turėtojo
arba tokio kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu. VII skirsnis.
Specialios išsamaus patikrinimo taisyklės Įgyvendinant
pirmiau apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras, taikomos toliau
išdėstytos papildomos taisyklės. A. Pasitikėjimas patvirtinimais ir
patvirtinamaisiais dokumentais. Duomenis teikianti finansų įstaiga
negali remtis sąskaitų turėtojo patvirtinimu ar
patvirtinamaisiais dokumentais, jei ji žino ar turi pagrindo manyti, kad
patvirtinimas ar patvirtinamieji dokumentai yra neteisingi arba nepatikimi. B. Alternatyvios procedūros, taikomos
finansinėms sąskaitoms, kurias turi išmokų pagal kaupiamojo
draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjai fiziniai asmenys,
arba grupinėms kaupiamojo draudimo sutartims ar grupinėms anuiteto
sutartims. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali daryti
prielaidą, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba
anuiteto sutartį gavėjas fizinis asmuo (išskyrus savininką),
gaunantis išmoką mirties atveju, nėra praneštinas asmuo, ir gali
tokios finansinės sąskaitos nelaikyti praneština sąskaita, išskyrus
atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės
informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas
asmuo. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali pagrįstai manyti,
kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto
sutartį gavėjas yra praneštinas asmuo, jei duomenis teikiančios
finansų įstaigos surinkta su gavėju susijusi informacija apima
III skirsnio B poskirsnyje aprašytus įrodymus. Jei duomenis teikianti
finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai
manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo, ji privalo atlikti III skirsnio
B poskirsnyje nurodytas procedūras. Valstybė
narė arba Šveicarija gali nuspręsti leisti duomenis teikiančioms
finansų įstaigoms laikyti finansinę sąskaitą, kuri yra
nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba
grupinę anuiteto sutartį, finansine sąskaita, kuri nėra
praneština iki datos, kurią suma išmokama darbuotojui ir (arba)
pažymėjimo turėtojui arba gavėjui, jeigu finansinė
sąskaita, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo
sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, atitinka šiuos
reikalavimus: a) grupinė
kaupiamojo draudimo sutartis ar grupinė anuiteto sutartis yra sudaryta su
darbdaviu ir pagal ją draudžiami 25 ar daugiau darbuotojų ir (arba)
pažymėjimo turėtojų; b) darbuotojai ir (arba) pažymėjimo
turėtojai turi teisę pagal sutartį gauti bet kokią su
jų dalimis susijusią sumą ir įvardinti išmokos, mokamos
darbuotojo mirties atveju, gavėjus; c) bendra suma, mokama
darbuotojui ir (arba) pažymėjimo turėtojui ar gavėjui neviršija
1 000 000 USD sumos arba lygiavertės kiekvienos
valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos
sumos. Grupinė
kaupiamojo draudimo sutartis – kaupiamojo draudimo sutartis, pagal kurią
i) draudžiami su darbdaviu, prekybos asociacija, profesine sąjunga ar kita
asociacija ar grupe susiję asmenys; ii) už kiekvieną grupės
narį (arba grupėje esančios klasės narį) mokama
įmoka, nustatoma neatsižvelgiant į asmens sveikatos būklę,
išskyrus grupės nario (arba klasei priklausančių narių)
amžių, lytį ir rūkymo įpročius. Grupinė anuiteto sutartis – anuiteto sutartis,
pagal kurią asmenys, kuriems įsipareigojama, yra su darbdaviu,
prekybos asociacija, profesine sąjunga ar kita asociacija ar grupe
susiję asmenys. Prieš įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas, valstybės narės praneša Šveicarijai, o ši
praneša Europos Komisijai, ar yra nusprendusios pasinaudoti šioje dalyje
numatyta galimybe. Europos Komisija gali koordinuoti valstybių narių
pranešimo perdavimą Šveicarijai ir perduoda Šveicarijos pranešimą
visoms valstybėms narėms. Apie visus paskesnius su naudojimusi ta
galimybe susijusius pokyčius valstybė narė arba Šveicarija
praneša tuo pačiu būdu. C. Sąskaitų likučių sumavimo ir su valiuta susijusios
taisyklės 1.
Asmeninių sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti asmens
turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba
sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo susumuoti visas
savo arba susijusio subjekto tvarkomas finansines sąskaitas, tačiau
tik tas, kurias jos kompiuterinės sistemos sieja pagal duomenų
elementą, pavyzdžiui, kliento numerį arba MMIN, ir kurių
likučius arba sumas leidžia susumuoti. Taikant šioje dalyje
apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos
turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės
sąskaitos likutis arba suma. 2.
Subjektų sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti subjekto
turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba
sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atsižvelgti
į visas savo arba susijusio subjekto tvarkomas finansines sąskaitas,
tačiau tik tas, kurias jos kompiuterinės sistemos sieja pagal
duomenų elementą, pavyzdžiui, kliento numerį arba MMIN, ir
kurių likučius arba sumas leidžia susumuoti. Taikant šioje dalyje
apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės
sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros
finansinės sąskaitos likutis arba suma. 3.
Speciali sumavimo taisyklė, taikoma santykių su klientais vadovams.
Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų
bendrą likutį arba sumą, kad būtų nustatyta, ar
finansinė sąskaita yra didelės vertės sąskaita,
duomenis teikianti finansų įstaiga taip pat privalo susumuoti visas
finansines sąskaitas, kurios, santykių su klientais vadovo žiniomis
arba pagrįstu manymu, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso tam
pačiam asmeniui, yra jo kontroliuojamos arba jo atidarytos (išskyrus
atvejus, kai tas asmuo veikia kaip patikėtinis). 4.
Sumos, aiškinamos kaip tokios pat sumos kita valiuta. Visos sumos doleriais
arba kiekvienos valstybės narės ar Šveicarijos nacionaline valiuta
išreikštos sumos aiškinamos kaip lygiavertės sumos kita valiuta, kaip
nurodyta nacionalinėje teisėje. VIII skirsnis. Terminų
apibrėžtys Vartojamų
terminų apibrėžtys: A. Duomenis teikianti finansų įstaiga 1.
Duomenis teikianti finansų įstaiga – priklausomai nuo konteksto tai
valstybės narės arba Šveicarijos finansų įstaiga, kuri
nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga. 2.
Dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga – i)
finansų įstaiga, dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė,
išskyrus ne toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje esantį tos
finansų įstaigos filialą, ii) finansų įstaigos, kuri
nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, filialas, jei tas
filialas yra toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje. 3.
Finansų įstaiga – pasaugos įstaiga, indėlių
įstaiga, investicinė įmonė ar nurodytoji draudimo
bendrovė. 4.
Pasaugos įstaiga – subjektas, kurio esminę veiklos dalį sudaro
kitų asmenų finansinio turto saugojimas. Subjektas saugo kitų
asmenų finansinį turtą ir tai sudaro esminę jo veiklos
dalį, jeigu bendrosios subjekto pajamos, gautos už finansinio turto
saugojimą ir susijusias finansines paslaugas, yra lygios arba viršija
20 % subjekto bendrųjų pajamų per i) trejų metų
laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus,
kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio 31 d. (arba paskutinę
ataskaitinio laikotarpio, nesutampančio su kalendoriniais metais,
dieną), arba ii) subjekto veiklos laikotarpį priklausomai nuo to,
kuris laikotarpis trumpesnis. 5.
Indėlių įstaiga – subjektas, kuris vykdydamas įprastą
bankininkystės ar panašią veiklą priima indėlius. 6.
Investicinė įmonė – subjektas: a) kuris klientui ar kliento vardu pirmiausia užsiima
vienos ar kelių toliau nurodytų rūšių veikla: i. prekyba pinigų rinkos priemonėmis
(čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais, išvestinėmis
finansinėmis priemonėmis ir pan.), užsienio valiuta, valiutų,
palūkanų normų ir indeksų priemonėmis,
perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba biržos prekių ateities
sandoriais; ii. individualiu ir kolektyviniu portfelių valdymu
arba iii. kitokiu finansinio turto ar pinigų investavimu,
administravimu ar valdymu kitų asmenų vardu, arba b)
kurio bendrosios pajamos visų pirma yra gautos už investavimą, reinvestavimą
arba prekybą finansiniu turtu, jeigu subjektą valdo kitas subjektas,
kuris yra indėlių įstaiga, pasaugos įstaiga, nurodytoji
draudimo bendrovė arba investicinė įmonė, apibūdinta A
poskirsnio 6 dalies a punkte. Laikoma, kad subjektas
pirmiausia vykdo vienos ar kelių A poskirsnio 6 dalies a punkte
apibūdintų rūšių veiklą arba subjekto bendrosios
pajamos yra visų pirma gautos už investavimą, reinvestavimą arba
prekybą finansiniu turtu, kaip nurodyta A poskirsnio 6 dalies b punkte,
jeigu už atitinkamą veiklą gautos subjekto bendrosios pajamos yra
lygios arba viršija 50 % subjekto bendrųjų pajamų per: i)
trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi metų,
einančių prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio
31 d., arba ii) subjekto veiklos laikotarpį priklausomai nuo to,
kuris laikotarpis trumpesnis. Terminas „investicinė įmonė“
neapima subjekto, kuris yra aktyvus nefinansinis subjektas, kadangi tas
subjektas atitinka bet kurį iš D poskirsnio 8 dalies d–g punktuose
išvardytų kriterijų. Ši dalis aiškinama
nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijose
vartojamo termino „finansų įstaiga“ apibrėžtyje pateiktą
panašią formuluotę. 7.
Terminas „finansinis turtas“ apima vertybinius popierius (pvz., korporacijos
akcijų dalį, bendrijos ar patikos, kurios priklauso įvairiems
savininkams ir kurių akcijomis viešai prekiaujama, akcijų ar
tikrosios nuosavybės dalį, vekselius, obligacijas, turtu
neužtikrintas obligacijas arba kitus įsiskolinimą įrodančius
dokumentus), bendrijos akcijų dalį, biržos prekes, apsikeitimo
sandorius (pvz., palūkanų normų apsikeitimo sandorius, valiutos
apsikeitimo sandorius, valiutų pozicijų apsikeitimo sandorius,
palūkanų normų viršutinės ribos nustatymo sandorius,
palūkanų normų žemiausios ribos nustatymo sandorius, biržos
prekių apsikeitimo sandorius, konvertavimo į nuosavybės
vertybinius popierius sandorius, apsikeitimo nuosavybės vertybinių
popierių indeksais sandorius ir panašius susitarimus), draudimo sutartis
ar anuiteto sutartis arba bet kokią vertybinio popieriaus (įskaitant
ateities sandorį arba išankstinį sandorį, arba pasirinkimo
sandorį), bendrijos akcijų, biržos prekių, apsikeitimo sandorio,
draudimo sutarties arba anuiteto sutarties vertės dalį. Terminas
„finansinis turtas“ neapima su skola nesusijusios tiesioginės
nekilnojamojo turto dalies. 8.
Nurodytoji draudimo bendrovė – subjektas, kuris yra draudimo bendrovė
(arba draudimo bendrovės kontroliuojančioji bendrovė), kuri
sudaro kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį arba privalo
pagal tokias sutartis mokėti išmokas. B. Duomenų neteikianti finansų įstaiga 1. Duomenų
neteikianti finansų įstaiga – finansų įstaiga, kuri yra: a)
vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija arba centrinis
bankas, išskyrus atvejus, susijusius su mokėjimu, mokėtinu pagal
įsipareigojimą, susijusį su tos rūšies komercine finansine
veikla, kurią vykdo nurodytoji draudimo bendrovė, pasaugos
įstaiga ar indėlių įstaiga; b)
plataus dalyvavimo pensijų fondas, siauro dalyvavimo pensijų fondas,
vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos arba centrinio banko
pensijų fondas arba kriterijus atitinkanti kredito korteles išduodanti
įstaiga; c)
kitas subjektas, kuris kelia mažą riziką, kad juo bus pasinaudota
norint išvengti mokesčių, kuriam būdingos B poskirsnio 1 dalies
a ir b punktuose apibūdintų subjektų savybės, kuris
nacionalinėje teisėje apibrėžiamas kaip duomenų neteikianti
finansų įstaiga ir kuris valstybių narių atveju yra
numatytas Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio
bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 8 straipsnio 7a dalyje ir nurodytas
Šveicarijai, o Šveicarijos atveju nurodytas Europos Komisijai, jeigu šio
subjekto kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos
statusas netrukdo siekti šio Susitarimo tikslų; d)
nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas, arba e)
patika, jeigu jos patikėtinis yra duomenis teikianti finansų
įstaiga ir praneša visą pagal I skirsnį praneštiną
informaciją apie visas patikos praneštinas sąskaitas. 2. Vyriausybės subjektas – valstybės narės,
Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos vyriausybė, valstybės narės,
Šveicarijos arba kitos jurisdikcijos politinis vienetas (kuris, siekiant
išvengti abejonių, atitinkamai apima valstybę, provinciją,
apygardą ar savivaldybę) arba visiškai valdoma valstybės
narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos agentūra ar įstaiga,
arba bet kuris vienas ar keli iš jų (kiekvienas iš jų –
vyriausybės subjektas). Į šią kategoriją patenka
neatsiejamos valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos
dalys, kontroliuojami subjektai ir politiniai vienetai: a)
valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos neatsiejama dalis
– asmuo, organizacija, agentūra, biuras, fondas, įstaiga ar kita
institucija, kurie nepriklausomai nuo paskyrimo būdo yra valstybės
narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos valdymo institucija. Valdymo
institucijos grynosios pajamos turi būti įskaitomos į jos
sąskaitą ar kitas valstybei narei, Šveicarijai ar kitai jurisdikcijai
priklausančias sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali
teikti naudos privačiam asmeniui. Neatsiejama dalis neapima asmens, kuris
yra suverenas, pareigūnas ar administratorius, veikiantis kaip privatus
asmuo; b)
kontroliuojamas subjektas – subjektas, kuris pagal savo formą veikia
atskirai nuo valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos arba
kuris kaip nors kitaip sudaro atskirą juridinį asmenį, jeigu: i.
šį subjektą tiesiogiai arba per vieną ar kelis kontroliuojamus
subjektus visiškai valdo ir kontroliuoja vienas ar keli vyriausybės
subjektai; ii.
šio subjekto grynosios pajamos įskaitomos į jo sąskaitą
arba vieno ar kelių vyriausybės subjektų sąskaitas, ir
jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui; iii.
likvidavus šį subjektą, jo turtas pereina vienam ar keliems
vyriausybės subjektams; c) pajamos neteikia naudos privatiems asmenims, jei šie
asmenys yra numatytieji vyriausybės programos naudos gavėjai, o
vykdoma programos veikla, susijusi su bendrąja gerove, yra skirta
plačiajai visuomenei arba yra susijusi su tam tikro valdymo etapo administravimu.
Tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad pajamos
teikia naudą privatiems asmenims, jei jos gaunamos vyriausybės
subjektą panaudojant komercinei veiklai, pavyzdžiui, komercinei
bankininkystės veiklai, kai teikiamos finansinės paslaugos privatiems
asmenims, vykdyti. 3. Tarptautinė organizacija – tarptautinė
organizacija arba visiškai jos valdoma agentūra ar įstaiga. Ši
kategorija apima visas tarpvyriausybines (įskaitant viršvalstybines)
organizacijas, 1) kurias pirmiausia sudaro vyriausybės, 2) kurios turi
galiojantį susitarimą dėl buveinės arba savo esme
panašų susitarimą su valstybe nare, Šveicarija ar kita jurisdikcija
ir 3) kurių pajamos neteikia naudos privatiems asmenims. 4. Centrinis bankas – institucija, kuri pagal
įstatymus ar vyriausybės nutarimą yra pagrindinė
institucija, išskyrus pačios valstybės narės, Šveicarijos ar
kitos jurisdikcijos vyriausybę, išleidžianti priemones, skirtas
cirkuliuoti apyvartoje kaip valiuta. Tokia institucija gali apimti įstaigą,
kuri yra atskira nuo valstybės narės, Šveicarijos ar kitos
jurisdikcijos vyriausybės, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė
narė, Šveicarija ar kita jurisdikcija ją valdo visiškai ar iš dalies.
5. Plataus dalyvavimo pensijų fondas – fondas,
įsteigtas pensijoms, neįgalumo išmokoms ar išmokoms mirties atveju
arba bet kuriam jų deriniui mokėti naudos gavėjams, kurie yra
vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba
tokių darbuotojų paskirti asmenys), kaip atlyginimui už suteiktas
paslaugas, jeigu: a)
fondas neturi nė vieno naudos gavėjo, turinčio teisę į
daugiau kaip 5 % fondo turto; b)
fondui taikomas vyriausybės reguliavimas ir jis teikia informaciją
mokesčių administratoriams; c)
fondas atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: i.
dėl pensijų fondo ar pensijų plano statuso fondas paprastai yra
atleistas nuo mokesčio už investicines pajamas arba šių pajamų
apmokestinimas atidedamas, arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu; ii.
iš jį finansuojančių darbdavių fondas gauna bent 50 %
visų savo įmokų (išskyrus turto pervedimus iš kitiems B
poskirsnio 5–7 dalyse apibūdintiems planams skirtų lėšų
arba iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų
sąskaitų); iii.
fondo lėšas leidžiama paskirstyti ar išimti tik įvykus nurodytiems
įvykiams, susijusiems su išėjimu į pensiją, neįgalumu
ar mirtimi (išskyrus atnaujinamus paskirstymus kitiems B poskirsnio
5–7 dalyse apibūdintiems pensijų fondams arba C poskirsnio
17 dalies a punkte apibūdintoms pensijų sąskaitoms),
antraip lėšoms, paskirstytoms ar išimtoms iki šių nurodytų
įvykių, taikomos baudos, arba iv.
darbuotojų įmokos (išskyrus tam tikras leistinas pridėtines
įmokas) į fondą yra ribojamos pagal darbuotojo gautas pajamas
arba per metus negali viršyti 50 000 USD sumos arba lygiavertės
kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta
išreikštos sumos, taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas
sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. 6. Siauro dalyvavimo pensijų fondas – fondas,
įsteigtas pensijoms, neįgalumo išmokoms ar išmokoms mirties atveju
mokėti naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių
esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų paskirti
asmenys), kaip atlyginimui už suteiktas paslaugas, jeigu: a)
fondas turi mažiau kaip 50 dalyvių; b)
fondą remia vienas ar keli darbdaviai, kurie nėra investicinės
įmonės arba pasyvūs nefinansiniai subjektai; c)
darbuotojo ir darbdavio įmokos į fondą (išskyrus turto
pervedimus iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų
sąskaitų) yra ribojamos atitinkamai pagal darbuotojo gautas pajamas ir
atlyginimą; d)
dalyviai, kurie nėra jurisdikcijos (valstybės narės arba
Šveicarijos), kurioje įsteigtas fondas, rezidentai, neturi teisės
į daugiau kaip 20 % fondo turto; e)
fondui taikomas vyriausybės reguliavimas ir jis teikia informaciją
mokesčių administratoriams. 7. Vyriausybės subjekto, tarptautinės
organizacijos ar centrinio banko pensijų fondas –vyriausybės
subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko įsteigtas
fondas pensijoms, neįgalumo išmokoms ar išmokoms mirties atveju
mokėti naudos gavėjams arba dalyviams, kurie yra esami ar buvę
darbuotojai (arba tokių darbuotojų paskirti asmenys) arba kurie
nėra esami ar buvę darbuotojai, jeigu išmokos tokiems gavėjams
ar dalyviams mokamos kaip atlyginimas už vyriausybės subjektui, tarptautinei
organizacijai ar centriniam bankui suteiktas asmenines paslaugas. 8. Kriterijus atitinkanti kredito korteles išduodanti
įstaiga – finansų įstaiga, atitinkanti šiuos reikalavimus: a)
finansų įstaiga yra finansų įstaiga vien tik todėl,
kad ji yra kredito korteles išduodanti įstaiga, priimanti indėlius
tik tada, kai klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito
kortelės likutį, ir permoka iš karto negrąžinama klientui; b)
prieš įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, arba nuo to protokolo įsigaliojimo datos
finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras,
kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija
50 000 USD sumą arba lygiavertę kiekvienos valstybės
narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštą sumą, arba
užtikrinti, kad tą sumą viršijanti kliento permoka būtų
grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII
skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų
konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito
likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet
apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito
likučius. 9.
Nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas –
investicinė įmonė, kuri reguliuojama kaip kolektyvinio investavimo
subjektas, jeigu visas turtines teises kolektyvinio investavimo subjekte turi
fiziniai asmenys ar subjektai, kurie nėra praneštini asmenys, arba jos
valdomos per tuos asmenis ar subjektus, išskyrus pasyvius nefinansinius
subjektus, kurių kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Investicinei
įmonei, kuri reguliuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas,
išleidus materialių pareikštinės formos akcijų, ji ir toliau
pagal B poskirsnio 9 dalį laikoma nuo mokesčių atleistu
kolektyvinio investavimo subjektu, jeigu: a)
kolektyvinio investavimo subjektas nėra išleidęs ir neišleidžia
materialių pareikštinės formos akcijų po gruodžio 31 d.
prieš įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas; b)
kolektyvinio investavimo subjektas po atsisakymo išperka visas tokias akcijas; c)
kolektyvinio investavimo subjektas atlieka II–VII skirsniuose nustatytas
išsamaus patikrinimo procedūras ir praneša visą praneštiną
informaciją apie tokias akcijas, kai tokios akcijos pateikiamos išpirkti
ar kitaip apmokėti; d)
kolektyvinio investavimo subjektas yra parengęs politiką ir
procedūras siekdamas užtikrinti, kad tokios akcijos būtų kuo
greičiau išpirktos arba perduotos saugoti bet kuriuo atveju per dvejus
metus nuo [XXXX] pasirašyto protokolo, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas, įsigaliojimo. C. Finansinė sąskaita 1. Finansinė sąskaita – finansų įstaigos tvarkoma
sąskaita, apimanti indėlių sąskaitą, pasaugos
sąskaitą ir: a)
investicinės įmonės atveju – finansų įstaigos akcinio
kapitalo ar skolos dalis. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta
pirmiau, terminas „finansinė sąskaita“ neapima subjekto, kuris yra
investicinė įmonė, akcinio kapitalo ar skolos dalių vien
tik todėl, kad jis i) teikia konsultacijas dėl investicijų klientui
ir veikia jo vardu arba ii) valdo portfelius kliento naudai ir veikia jo vardu,
siekdamas investuoti, valdyti ar administruoti finansinį turtą,
kliento vardu laikomą finansų įstaigoje, kuri nėra toks
subjektas; b)
C poskirsnio 1 dalies a punkte neaprašytos finansų įstaigos
atveju – finansų įstaigos akcinio kapitalo arba skolos dalis, jeigu
dalių klasė buvo nustatyta siekiant išvengti duomenų teikimo
pagal I skirsnį; c)
finansų įstaigos sudaryta arba tvarkoma kaupiamojo draudimo sutartis
arba anuiteto sutartis, išskyrus neinvesticinio, neperleidžiamo tiesioginio
gyvybės draudimo anuiteto sutartį, kuri yra sudaryta su fiziniu
asmeniu ir pinigine kompensacija pakeičia pensijos ar neįgalumo
išmoką, skiriamą pagal sąskaitą, kuriai netaikoma
finansinės sąskaitos apibrėžtis. Terminas
„finansinė sąskaita“ neapima sąskaitų, kurioms netaikoma
finansinės sąskaitos apibrėžtis. 2. Indėlių sąskaita – komercinė,
einamoji, taupomoji, terminuotojo indėlio arba paskolos sąskaita,
arba sąskaita, kuri yra patvirtinta indėlio sertifikatu, paskolos
sertifikatu, investicijos sertifikatu, įsiskolinimo sertifikatu ar kita
panašia finansine priemone, kurią vykdydama įprastą
bankininkystės ar panašią veiklą tvarko finansų įstaiga.
Indėlių sąskaitoms taip pat priskiriamos sumos, draudimo
bendrovės laikomos pagal garantuotų investicijų sutartį ar
panašų palūkanų mokėjimo ar įskaitymo susitarimą.
3. Pasaugos sąskaita – sąskaita (išskyrus
draudimo sutartį ar anuiteto sutartį), kurioje laikomas vienas ar
daugiau finansinio turto vienetų kito asmens naudai. 4. Akcinio kapitalo dalis – bendrijos, kuri yra
finansų įstaiga, atveju – bendrijos kapitalo arba pelno dalis.
Patikos, kuri yra finansų įstaiga, atveju laikoma, kad akcinio
kapitalo dalį turi bet kuris asmuo, disponuojantis visa patika ar jos
dalimi arba gaunantis naudą iš visos patikos ar jos dalies, arba bet kuris
kitas fizinis asmuo, vykdantis pagrindinę faktinę patikos
kontrolę. Praneštinas asmuo laikomas patikos naudos gavėju, jeigu
toks praneštinas asmuo turi teisę iš patikos tiesiogiai arba netiesiogiai
(pvz., per paskirtą asmenį) gauti privalomai paskirstomą
dalį arba gali tiesiogiai ar netiesiogiai gauti neprivalomai
paskirstomą dalį. 5. Draudimo sutartis – sutartis (išskyrus anuiteto
sutartį), pagal kurią sutartį sudariusi įstaiga sutinka
išmokėti tam tikrą sumą įvykus nurodytam nenumatytam
atvejui, susijusiam su mirtimi, liga, nelaimingu atsitikimu, atsakomybe ar
turtine rizika. 6. Anuiteto sutartis – sutartis, pagal kurią
sutartį sudariusi įstaiga sutinka mokėti išmokas
laikotarpį, iš dalies arba visiškai nustatytą atsižvelgiant į
vieno ar kelių asmenų tikėtiną gyvenimo trukmę. Šis
terminas apima ir sutartį, kuri yra laikoma anuiteto sutartimi pagal
jurisdikcijos (valstybės narės, Šveicarijos arba kitos
jurisdikcijos), kurioje sudaryta sutartis, ir pagal kurią sutartį
sudariusi įstaiga sutinka tam tikrą laikotarpį
(skaičiuojamą metais) mokėti išmokas, teisės aktus,
taisykles ar praktiką. 7. Kaupiamojo draudimo sutartis – draudimo sutartis
(išskyrus dviejų draudimo bendrovių sudarytą nuostolių
atlyginimo perdraudimo sutartį), pagal kurią numatyta kaupiamoji
suma. 8. Terminu „kaupiamoji suma“ įvardijama didesnė
iš šių sumų: i) suma, kurią draudėjas turi teisę gauti
atsisakęs sutarties ar jai pasibaigus (nustatoma neatėmus atsisakymo
mokesčio ar gyvybės draudimo paskolos), ii) suma, kurią
draudėjas gali pasiskolinti pagal sutartį ar dėl jos.
Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „kaupiamoji
suma“ neapima sumos, kuri pagal draudimo sutartį yra išmokama: a)
tik asmens, apdrausto gyvybės draudimo sutartimi, mirties atveju; b)
kaip kūno sužalojimo ar ligos išmoka arba kita išmoka, skirta ekonominiams
nuostoliams, patirtiems įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti; c)
grąžinant anksčiau pagal draudimo sutartį (išskyrus investicinio
gyvybės draudimo arba anuiteto sutartį) sumokėtą draudimo
įmoką (atėmus draudimo mokesčius, nepaisant to, ar jie
faktiškai taikomi) dėl sutarties nutraukimo arba pasibaigimo, rizikos sumažėjimo
sutarties galiojimo laikotarpiu arba taisant informacijos pateikimo ar
kitą panašią klaidą, susijusią su draudimo įmoka pagal
sutartį; d)
kaip draudėjo dividendai (išskyrus dividendus pasibaigus sutarčiai),
jeigu tie dividendai yra susiję su draudimo sutartimi, pagal kurią
išmokamos tik C poskirsnio 8 dalies b punkte apibūdintos išmokos,
arba e)
grąžinant išankstinę įmoką arba įmokos
indėlį, susijusius su draudimo sutartimi, pagal kurią įmoka
mokėtina bent kartą per metus, jei išankstinės įmokos arba
įmokos indėlio suma neviršija kitos pagal sutartį mokėtinos
metinės įmokos. 9. Jau esanti sąskaita – a) finansinė sąskaita, kurią gruodžio
31 d. prieš įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui, kuriuo iš
dalies keičiamas Susitarimas, tvarko duomenis teikianti finansų
įstaiga; b) valstybė narė arba Šveicarija turi
galimybę taikyti papildytą termino „jau esanti sąskaita“
apibrėžtį ir juo taip pat įvardyti sąskaitos turėtojo
finansinę sąskaitą nepriklausomai nuo jos atidarymo datos,
jeigu: i. sąskaitos
turėtojas duomenis teikiančioje finansų įstaigoje arba toje
pačioje jurisdikcijoje (valstybėje narėje arba Šveicarijoje)
kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga esančiame susijusiame
subjekte taip pat turi finansinę sąskaitą, kuri yra jau esanti
sąskaita, kaip apibrėžta C poskirsnio 9 dalies a punkte; ii. duomenis teikianti
finansų įstaiga ir, jei taikoma, toje pačioje jurisdikcijoje
(valstybėje narėje arba Šveicarijoje) kaip ir duomenis teikianti
finansų įstaiga esantis susijęs subjektas abi pirmiau
minėtas finansines sąskaitas ir bet kurias kitas sąskaitos
turėtojo finansines sąskaitas, kurios laikomos jau esančiomis
sąskaitomis pagal b punktą, laiko viena finansine sąskaita,
siekiant, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl
pasitikėjimo standartų, išdėstytų VII skirsnio A
poskirsnyje, ir siekiant nustatyti bet kurios iš finansinių
sąskaitų likutį arba sumą taikant bet kurią iš
sąskaitos ribų; iii. finansinės
sąskaitos, kuriai taikomos pinigų plovimo prevencijos procedūros
ir (arba) procedūros „pažink savo klientą“, atveju duomenis
teikiančiai finansų įstaigai leidžiama laikytis tokių
pinigų plovimo prevencijos procedūrų ir (arba)
procedūrų „pažink savo klientą“ finansinės sąskaitos
atžvilgiu, remiantis pinigų plovimo prevencijos procedūromis ir (arba)
procedūromis „pažink savo klientą“, taikytomis jau esančiai
sąskaitai, kaip nustatyta C poskirsnio 9 dalies a punkte; iv. atidarant
finansinę sąskaitą sąskaitos turėtojas neprivalo
pateikti naujos, papildomos arba iš dalies pakeistos informacijos apie save,
išskyrus informaciją šio Susitarimo taikymo tikslais. Prieš įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas, valstybės narės praneša Šveicarijai, o ši
praneša Europos Komisijai, ar yra nusprendusios pasinaudoti šiame punkte
numatyta galimybe. Europos Komisija gali koordinuoti valstybių narių
pranešimo perdavimą Šveicarijai ir perduoda Šveicarijos pranešimą
visoms valstybėms narėms. Apie visus paskesnius su naudojimusi ta
galimybe susijusius pokyčius valstybė narė arba Šveicarija
praneša tuo pačiu būdu. 10.
Nauja sąskaita – duomenis teikiančios finansų įstaigos
tvarkoma finansinė sąskaita, atidaryta [XXXX]
pasirašyto protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas,
įsigaliojimo dieną arba vėliau, išskyrus atvejus, kai ji laikoma jau esančia
sąskaita pagal papildytą jau esančios sąskaitos
apibrėžtį, nurodytą C poskirsnio 9 dalyje. 11.
Jau esanti asmeninė sąskaita – jau esanti sąskaita, kuri
priklauso vienam ar daugiau asmenų. 12.
Nauja asmeninė sąskaita – nauja sąskaita, kuri priklauso vienam
ar daugiau asmenų. 13.
Jau esanti subjekto sąskaita – jau esanti sąskaita, kuri priklauso
vienam ar daugiau subjektų. 14.
Mažesnės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė
sąskaita, kurios bendras likutis arba suma gruodžio 31 d. prieš
įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui, kuriuo iš
dalies keičiamas Susitarimas, neviršija
1 000 000 USD sumos arba lygiavertės kiekvienos
valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos
sumos. 15.
Didelės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė
sąskaita, kurios bendras likutis arba suma gruodžio 31 d. prieš
įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui, kuriuo iš
dalies keičiamas Susitarimas, arba
bet kurių paskesnių metų gruodžio 31 d. viršija
1 000 000 USD sumą arba lygiavertę kiekvienos
valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštą
sumą. 16.
Nauja subjekto sąskaita – nauja sąskaita, kuri priklauso vienam ar
daugiau subjektų. 17. Sąskaita,
kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis – bet kuri iš
šių sąskaitų: a) pensijų sąskaita, atitinkanti šiuos
reikalavimus: i.
sąskaitai taikomas asmeninės pensijų sąskaitos reguliavimas
arba sąskaita yra įregistruoto ar reglamentuojamo pensijų plano
dalis ir yra skirta pensijų išmokoms (įskaitant neįgalumo
išmokas ar išmokas mirties atveju); ii.
sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos
į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos,
yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo
bendrąsias pajamas arba apmokestinamos lengvatiniu tarifu, arba investicinių
pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas arba šios pajamos
apmokestinamos lengvatiniu tarifu); iii.
informaciją apie sąskaitą privaloma teikti mokesčių
administratoriui; iv.
lėšas iš sąskaitos galima išimti tik suėjus nurodytam pensiniam
amžiui, pripažinus neįgalumą arba patvirtinus mirties faktą, priešingu
atveju iki šių įvykių išimtoms sumoms taikomos baudos; v.
įvykdytas vienas iš šių reikalavimų: i) metinių
įmokų limitas yra 50 000 USD suma arba lygiavertė
kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta
išreikšta suma, arba mažesnė suma, arba ii) nustatytas didžiausias viso
gyvenimo įmokų limitas sąskaitai – 1 000 000 USD
suma arba lygiavertė kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos
nacionaline valiuta išreikšta suma, arba mažesnė suma, kiekvienu atveju
taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir
valiutų konvertavimo taisykles. Finansinė sąskaita, kuri atitinka C poskirsnio 17 dalies a
punkto v papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio
reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę
sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervesti iš
vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių C
poskirsnio 17 dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar
daugiau pensijų fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7
dalių reikalavimus; b) sąskaita,
atitinkanti šiuos reikalavimus: i.
ne pensijų tikslams skirta sąskaita, kuri reguliuojama kaip
investavimo priemonė ir kuria reguliariai prekiaujama pripažintoje
vertybinių popierių rinkoje, arba ne pensijų tikslams skirta
sąskaita, kuri reguliuojama kaip taupomoji priemonė; ii.
sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos
į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos,
yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo
bendrąsias pajamas arba apmokestinamos lengvatiniu tarifu, arba investicinių
pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas arba šios pajamos
apmokestinamos lengvatiniu tarifu); iii.
lėšas iš sąskaitos galima išimti tik tada, kai tenkinami
konkretūs kriterijai, susiję su investicinės arba taupomosios
sąskaitos paskirtimi (pavyzdžiui, mokant studijų arba sveikatos
išmokas), priešingu atveju sumoms, išimtoms netenkinant kriterijų,
taikomos baudos; iv.
metinių įmokų limitas yra 50 000 USD suma arba
lygiavertė kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos
nacionaline valiuta išreikšta suma, arba mažesnė suma, taikant VII
skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų
konvertavimo taisykles. Finansinė
sąskaita, kuri atitinka C poskirsnio 17 dalies b punkto iv papunkčio
reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien
todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali
būti gaunamas turtas arba lėšos, pervesti iš vienos ar daugiau
finansinių sąskaitų, atitinkančių C poskirsnio 17
dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų
fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7 dalių reikalavimus; c) gyvybės draudimo sutartis, kurios draudimo
laikotarpis baigsis iki apdraustajam asmeniui sukaks 90 metų, jeigu ši
sutartis atitinka tokius reikalavimus: i. periodinės įmokos, kurios ilgainiui
nemažėja, yra mokėtinos bent kartą per metus sutarties galiojimo
laikotarpiu arba iki apdraustajam asmeniui sukaks 90 metų, atsižvelgiant
į tai, kuris šių laikotarpių yra trumpesnis; ii. sutartis neturi sutartinės vertės, kuria bet
kuris asmuo gali naudotis (išimdamas lėšas, imdamas paskolą ar
kitaip) sutarčiai nepasibaigus; iii. sutartį nutraukus ar jai pasibaigus mokėtina
suma (kuri nėra išmoka mirties atveju) negali viršyti bendrų pagal
sutartį sumokėtų įmokų, atėmus su mirties ar
ligos atvejais susijusią sumą ir išlaidų mokesčių
(neatsižvelgiant į tai, ar jie faktiškai taikomi) sumą už sutarties
galiojimo laikotarpį ar laikotarpius, ir visų iki sutarties
nutraukimo ar pasibaigimo sumokėtų sumų; iv. sutartis teisių perėmėjui priklauso ne
dėl pelno; d) sąskaita, kuri priklauso tik paveldėtojui, jei
šios sąskaitos dokumentai apima mirusiojo testamento ar mirties liudijimo
kopiją; e) sąskaita, atidaryta dėl: i. teismo įsakymo ar sprendimo; ii. nekilnojamojo ar asmeninio turto pardavimo, keitimo ar
nuomos, jeigu sąskaita atitinka šiuos reikalavimus: - sąskaita finansuojama tik pradine įmoka,
rankpinigiais, užstatu, kurio suma pakankama tiesiogiai su sandoriu susijusiam
įsipareigojimui užtikrinti, ar panašiu mokėjimu, arba finansuojama
finansiniu turtu, kuris padėtas į sąskaitą ir susijęs
su turto pardavimu, keitimu ar nuoma; -
sąskaita atidaryta ir naudojama vien pirkėjo įsipareigojimui
sumokėti pirkimo kainą už turtą, pardavėjo
įsipareigojimui apmokėti neapibrėžtuosius įsipareigojimus
arba nuomotojo ar nuomininko įsipareigojimui atlyginti su nuomojamu turtu
susijusius nuostolius, kaip sutarta nuomos sutartyje, užtikrinti; -
sąskaitos turtas, įskaitant ir už jį gautas pajamas, bus
išmokamas ar kitaip paskirstomas pirkėjo, pardavėjo, nuomotojo ar
nuomininko naudai (be kita ko, siekiant įvykdyti tokio asmens
įsipareigojimą), kai turtas parduodamas, keičiamas ar
perduodamas arba kai pasibaigia nuomos sutartis; -
sąskaita nėra maržos ar panaši sąskaita, atidaryta dėl
finansinio turto pardavimo ar keitimo; -
sąskaita nesusijusi su sąskaita, apibūdinta C poskirsnio
17 dalies f punkte; iii. finansų įstaigos, kuri tvarko nekilnojamuoju
turtu užtikrintą paskolą, įsipareigojimo atidėti dalį
mokėjimo vien siekiant vėliau paprasčiau sumokėti su šiuo
nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius ar draudimą; iv. finansų įstaigos įsipareigojimo vien tik
sudaryti sąlygas vėliau sumokėti mokesčius; f)
indėlių sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus: i. sąskaita laikoma vien todėl, kad klientas
atlieka mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės ar kitos
atnaujinamojo kredito priemonės likutį, o permoka iš karto klientui
negrąžinama; ii. prieš įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, arba nuo įsigaliojimo datos
finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras,
kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija
50 000 USD sumą arba lygiavertę kiekvienos valstybės
narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštą sumą, arba
užtikrinti, kad tą sumą viršijanti kliento permoka būtų
grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII
skirsnio C poskirsnyje nustatytas valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo
tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija
ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių
grąžinimo atsirandančius kredito likučius; g) kita sąskaita, kuri kelia mažą riziką,
kad ja bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, kuriai būdingos
C poskirsnio 17 dalies a–f punktuose apibūdintų sąskaitų
savybės, kuri nacionalinėje teisėje apibrėžiama kaip
sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis,
ir kuri valstybių narių atveju yra numatyta Tarybos direktyvos
2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 8
straipsnio 7a dalyje ir nurodyta Šveicarijai, o Šveicarijos atveju nurodyta
Europos Komisijai, jeigu šios sąskaitos kaip sąskaitos, kuriai
netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, statusas netrukdo
siekti šio Susitarimo tikslų. D. Praneština sąskaita 1. Praneština sąskaita – sąskaita, kuri priklauso vienam ar
keliems praneštiniems asmenims arba pasyviam nefinansiniam subjektui, kurio
vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys, jeigu ji
nustatyta kaip tokia atlikus II–VII prieduose aprašytus išsamius patikrinimus. 2. Praneštinas asmuo – praneštinos jurisdikcijos asmuo, išskyrus: i)
korporaciją, kurios akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose
pripažintose vertybinių popierių rinkose, ii) bet kokią
korporaciją, kuri yra su i punkte apibūdinta korporacija susijęs
subjektas, iii) vyriausybės subjektą, iv) tarptautinę
organizaciją, v) centrinį banką, vi) finansų
įstaigą. 3. Praneštinos jurisdikcijos asmuo – asmuo arba subjektas, kuris yra
praneštinos jurisdikcijos rezidentas pagal tokios jurisdikcijos
mokesčių teisę, arba mirusiojo, kuris buvo praneštinos
jurisdikcijos rezidentas, turto paveldėtojas. Šiuo tikslu subjektas,
pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis
vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, laikomas
rezidentu tos jurisdikcijos, kuriai priklauso pagrindinis jo administracijos
centras. 4. Praneština jurisdikcija – vykdant prievolę teikti I skirsnyje
nurodytą informaciją, tai Šveicarija (valstybei narei) arba
valstybė narė (Šveicarijai). 5. Dalyvaujančioji jurisdikcija (valstybei narei arba Šveicarijai): a) valstybė narė,
kai ji teikia informaciją Šveicarijai; b) Šveicarija, kai ji
teikia informaciją valstybei narei; c) bet kuri kita
jurisdikcija, i) su kuria, priklausomai nuo konteksto, valstybė narė
arba Šveicarija yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta kita
jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri
nurodyta tos valstybės narės arba Šveicarijos paskelbtame
sąraše, apie kurį pranešta atitinkamai Šveicarijai arba Europos
Komisijai; d) (valstybėms
narėms) bet kuri kita jurisdikcija, i) su kuria Sąjunga yra sudariusi
susitarimą, pagal kurį ta kita jurisdikcija teiks I skirsnyje
nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta Europos Komisijos
paskelbtame sąraše. 6. Kontroliuojantieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie kontroliuoja
subjektą. Patikos atveju šis terminas reiškia
patikėtoją (-us), patikėtinį (-ius),
saugotoją (-us) (jei yra), naudos gavėją (-us) arba
naudos gavėjų klasę (-es) ir bet kurį (-iuos)
kitą (-us) fizinį (-ius) asmenį (-is), faktiškai
visiškai kontroliuojančius patiką, o kai tai susiję su juridiniu
vienetu, kuris nėra patika, šis terminas reiškia lygiavertę ar
panašią padėtį užimančius asmenis. Termino
„kontroliuojantieji asmenys“ aiškinimas turi derėti su Finansinių
veiksmų darbo grupės rekomendacijomis. 7. Nefinansinis subjektas – subjektas, kuris nėra
finansų įstaiga. 8. Pasyvus nefinansinis subjektas – i) nefinansinis subjektas, kuris
nėra aktyvus nefinansinis subjektas, arba ii) investicinė
įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies b punkte, kuri nėra
dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga. 9. Aktyvus
nefinansinis subjektas – nefinansinis subjektas, atitinkantis bet kurį iš
šių kriterijų: a) mažiau kaip 50 %
bendrųjų pajamų, kurias nefinansinis subjektas gavo
praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu
laikotarpiu, yra pasyviosios pajamos, o mažiau kaip 50 % turto, kuris
praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu
laikotarpiu priklausė nefinansiniam subjektui, yra turtas, kuris teikia pasyviąsias
pajamas arba kuris laikomas tam, kad jas teiktų; b) nefinansinio subjekto akcijomis
reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba
nefinansinis subjektas yra su subjektu, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama
pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, susijęs subjektas; c) nefinansinis subjektas yra
vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, centrinis bankas
arba subjektas, kuris visas priklauso kuriam nors vienam ar keliems pirmiau
nurodytiems asmenims; d) iš esmės visą nefinansinio
subjekto veiklą sudaro vienos ar kelių patronuojamųjų
bendrovių, vykdančių prekybą ar veiklą, kuri nėra
finansų įstaigos veikla, apyvartoje esančių (visų arba
dalies) akcijų valdymas arba finansavimo ir paslaugų teikimas tokioms
bendrovėms, tačiau subjektas tokio statuso neįgyja, jei jis
veikia kaip investicinis fondas (arba laiko save investiciniu fondu),
pavyzdžiui, privataus akcinio kapitalo fondas, rizikos kapitalo fondas,
akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis fondas ar kita investavimo
priemonė, kurios tikslas – įsigyti arba finansuoti bendroves ir
vėliau turėti turtinių teisių į tokias bendroves kaip
kapitalą investavimui; e) nefinansinis subjektas dar nevykdo
veiklos ir neturi ankstesnės veiklos vykdymo istorijos, tačiau
investuoja kapitalą į turtą, ketindamas vykdyti veiklą
(išskyrus finansų įstaigos veiklą), jeigu praėjus 24
mėnesiams nuo nefinansinio subjekto pirminio įkūrimo datos jam
netaikoma ši išimtis; f) pastaruosius penkerius metus
nefinansinis subjektas nebuvo finansų įstaiga ir šiuo metu jo turtas
likviduojamas arba jis yra pertvarkomas siekiant tęsti arba vėl
pradėti vykdyti kitą nei finansų įstaigos veiklą; g) nefinansinis subjektas pirmiausia
sudaro finansavimo ir rizikos draudimo sandorius su susijusiais subjektais,
kurie nėra finansų įstaigos, arba jų vardu ir neteikia
finansavimo ar rizikos draudimo paslaugų subjektui, kuris nėra
susijęs subjektas, jeigu kurių nors šių susijusių
subjektų grupės pagrindinė vykdoma veikla nėra finansų
įstaigos veikla; h) nefinansinis subjektas atitinka visus šiuos
reikalavimus: i. jis yra įsteigtas
ir vykdo veiklą rezidavimo vietos jurisdikcijoje (valstybėje
narėje, Šveicarijoje ar kitoje jurisdikcijoje) tik religiniais, labdaros,
mokslo, meno, kultūros, sporto ar švietimo tikslais arba jis yra įsteigtas
ir vykdo veiklą rezidavimo vietos jurisdikcijoje (valstybėje
narėje, Šveicarijoje ar kitoje jurisdikcijoje) ir yra profesinė
organizacija, veiklos lyga, prekybos rūmai, darbo organizacija, žemės
ūkio ar sodininkystės organizacija, pilietinė lyga arba
organizacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra socialinės
gerovės skatinimas; ii. rezidavimo vietos
jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Šveicarijoje ar kitoje
jurisdikcijoje) jis yra atleistas nuo pajamų mokesčio; iii. jis neturi
akcininkų ar dalininkų, kurie turėtų nuosavybės ar
naudos teisių į jo pajamas ar turtą; iv. pagal nefinansinio
subjekto rezidavimo vietos jurisdikcijos (valstybės narės,
Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos) taikytiną teisę arba nefinansinio
subjekto steigimo dokumentus draudžiama nefinansinio subjekto pajamas ar
turtą paskirstyti privatiems asmenims ar nelabdaringiems subjektams (arba
naudoti jų naudai), išskyrus atvejus, kai tai daroma vykdant
labdaringą nefinansinio subjekto veiklą arba mokant pagrįstą
atlygį už suteiktas paslaugas ar sąžiningą rinkos kainą už
nuosavybę, kurią perka nefinansinis subjektas; v. pagal nefinansinio
subjekto rezidavimo vietos jurisdikcijos (valstybės narės,
Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos) taikytiną teisę arba nefinansinio
subjekto steigimo dokumentus įpareigojama visą nefinansinio subjekto
turtą po jo likvidavimo arba veiklos nutraukimo perduoti vyriausybės
subjektui ar kitai nepelno organizacijai arba išmarinį turtą
konfiskuoti nefinansinio subjekto rezidavimo vietos jurisdikcijos (valstybės
narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos) vyriausybės ar kurio nors
jos politinio vieneto naudai. E. Kitos apibrėžtys 1.
Sąskaitos turėtojas – asmuo, kurį sąskaitą tvarkanti
finansų įstaiga nurodo ar pripažįsta finansinės
sąskaitos turėtoju. Jeigu asmuo, kuris nėra finansų
įstaiga, finansinę sąskaitą turi kito asmens naudai ar to
asmens vardu kaip agentas, saugotojas, paskirtas asmuo, pasirašantis asmuo,
investavimo konsultantas ar tarpininkas, jis nelaikomas sąskaitos
turėtoju šio priedo taikymo tikslais, nes sąskaitos turėtoju yra
laikomas tas kitas asmuo. Kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties
atveju sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, turintis teisę
naudotis kaupiamąja suma arba keisti sutarties naudos gavėją.
Jeigu joks asmuo negali naudotis kaupiamąja suma arba keisti naudos
gavėjo, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, sutartyje
nurodytas kaip savininkas, ir bet kuris asmuo, turintis teisę gauti
išmokas pagal sutarties sąlygas. Pasibaigus kaupiamojo draudimo sutarties
ar anuiteto sutarties galiojimui, asmuo, turintis teisę gauti išmoką
pagal sutartį, yra laikomas sąskaitos turėtoju. 2.
Pinigų plovimo prevencijos procedūros ir (arba) procedūros
„pažink savo klientą“ – kliento išsamaus patikrinimo procedūros,
kurias atlieka duomenis teikianti finansų įstaiga, laikydamasi jai
taikomų pinigų plovimo prevencijos ar panašių reikalavimų. 3.
Subjektas – juridinis asmuo arba juridinis vienetas, kaip antai korporacija,
bendrija, patika arba fondas. 4.
Subjektas yra su kitu subjektu susijęs subjektas, jeigu kuris nors vienas
iš jų kontroliuoja kitą, arba jie abu yra bendrai kontroliuojami.
Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau
nei 50 % subjekto balsų ar vertės nuosavybę. Valstybė
narė arba Šveicarija turi galimybę pripažinti subjektą su kitu
subjektu susijusiu subjektu, jeigu a) kuris nors vienas iš jų kontroliuoja
kitą, b) jie abu yra bendrai kontroliuojami arba c) jie abu yra
investicinės įmonės, apibūdintos A poskirsnio 6 dalies b
punkte, yra bendrai kontroliuojami ir vykdant tokią bendrą
kontrolę įvykdomos tokių investicinių įmonių
išsamaus patikrinimo prievolės. Šiuo tikslu kontrolė apima
tiesioginę ar netiesioginę daugiau nei 50 % subjekto balsų
ar vertės nuosavybę. Prieš
įsigaliojant [XXXX] pasirašytam protokolui, kuriuo iš
dalies keičiamas Susitarimas, valstybės
narės praneša Šveicarijai, o ši praneša Europos Komisijai, ar yra
nusprendusios pasinaudoti šiame punkte numatyta galimybe. Europos Komisija gali
koordinuoti valstybių narių pranešimo perdavimą Šveicarijai ir
perduoda Šveicarijos pranešimą visoms valstybėms narėms. Apie
visus paskesnius su naudojimusi ta galimybe susijusius pokyčius
valstybė narė arba Šveicarija praneša tuo pačiu būdu. 5.
MMIN – mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (o jeigu mokesčių
mokėtojo identifikavimo numerio nėra – funkcinis ekvivalentas). 6.
Patvirtinamieji dokumentai yra bet kurie iš šių dokumentų: a)
jurisdikcijos (valstybės narės, Šveicarijos arba kitos
jurisdikcijos), kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, yra gavėjas,
įgaliotos valstybės įstaigos (pvz., vyriausybės ar jos
tarnybos arba savivaldybės) išduota pažyma apie gyvenamąją
vietą; b)
fizinio asmens atveju – bet koks įgaliotos valstybės įstaigos
(pvz., vyriausybės ar jos tarnybos arba savivaldybės) išduotas galiojantis
tapatybės dokumentas, kuriame nurodomi fizinio asmens vardas ir
pavardė ir kuris paprastai naudojamas tapatybei nustatyti; c)
subjekto atveju – bet koks įgaliotos valstybės įstaigos (pvz.,
vyriausybės ar jos tarnybos arba savivaldybės) išduotas oficialus
dokumentas, kuriame nurodytas subjekto pavadinimas ir jo pagrindinės
buveinės adresas, esantis jurisdikcijoje (valstybėje narėje,
Šveicarijoje arba kitoje jurisdikcijoje), kurios rezidentas, kaip jis pats
teigia, yra subjektas, arba jurisdikcijoje (valstybėje narėje,
Šveicarijoje arba kitoje jurisdikcijoje), kurioje subjektas buvo įsteigtas
arba įkurtas; d)
bet kuri audituota finansinė ataskaita, trečiosios šalies kredito
istorija, pareiškimas dėl bankroto paskelbimo ar vertybinių
popierių rinkos priežiūros institucijos ataskaita. Jau esančios subjekto sąskaitos atveju
kiekviena valstybė narė arba Šveicarija turi galimybę leisti
duomenis teikiančioms finansų įstaigoms kaip patvirtinamuosius
dokumentus naudoti bet kurią su sąskaitos turėtoju susijusią
duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje
esančią klasifikaciją, kuri buvo nustatyta remiantis
standartizuota sektoriaus kodavimo sistema, kurią duomenis teikianti
finansų įstaiga įtraukė į apskaitą laikydamasi
įprastinės savo veiklos praktikos pinigų plovimo prevencijos
procedūrų ir (arba) procedūrų „pažink savo klientą“
tikslais arba kitais reguliavimo tikslais (išskyrus mokesčių tikslus)
ir kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įgyvendino iki
datos, kurią finansinė sąskaita priskirta jau esančios
sąskaitos kategorijai, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga
nesužino arba neturi pagrindo manyti, jog tokia klasifikacija yra neteisinga
arba nepatikima. Standartizuota sektoriaus kodavimo sistema – kodavimo sistema,
naudojama įstaigoms klasifikuoti pagal veiklos rūšį kitais nei
mokesčių tikslais. Prieš įsigaliojant [XXXX]
pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, valstybės narės praneša Šveicarijai, o ši praneša
Europos Komisijai, ar yra nusprendusios pasinaudoti šiame punkte numatyta
galimybe. Europos Komisija gali koordinuoti valstybių narių pranešimo
perdavimą Šveicarijai ir perduoda Šveicarijos pranešimą visoms
valstybėms narėms. Apie visus paskesnius su naudojimusi ta galimybe
susijusius pokyčius valstybė narė arba Šveicarija praneša tuo
pačiu būdu. IX
skirsnis. Veiksmingas įgyvendinimas Siekdama užtikrinti
pirmiau išdėstytų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo
procedūrų įgyvendinimą ir jų laikymąsi, kiekviena
valstybė narė ir Šveicarija turi būti nustačiusi taisykles
ir administracines procedūras, įskaitant: 1. taisykles, kuriomis finansų įstaigoms,
asmenims ar tarpininkams užkertamas kelias taikyti praktiką, skirtą
duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūroms apeiti; 2. taisykles, kuriomis duomenis teikiančios
finansų įstaigos įpareigojamos registruoti veiksmus, kurių
imtasi, ir visus įrodymus, kuriais remtasi vykdant pirmiau minėtas
procedūras, bei tinkamas priemones tokiems duomenims gauti; 3. administracines procedūras, kuriomis
tikrinama, ar duomenis teikiančios finansų įstaigos laikosi
duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų;
administracines procedūras, kuriomis toliau tikrinama duomenis
teikiančios įstaigos veikla, kai pranešama apie dokumentais
nepatvirtintas sąskaitas; 4. administracines procedūras, kuriomis
užtikrinama, kad subjektai ir sąskaitos, kurie nacionalinėje
teisėje yra apibrėžti kaip duomenų neteikiančios
finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės
sąskaitos apibrėžtis, ir toliau kelia mažą riziką, kad bus
panaudoti siekiant išvengti mokesčių; 5. veiksmingas vykdymo užtikrinimo nuostatas,
taikomas taisyklių nesilaikymo atvejais. II PRIEDAS Papildomos
informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo taisyklės, taikomos
finansinėms sąskaitoms 1. Aplinkybių pasikeitimas Aplinkybių pasikeitimas
– bet koks pasikeitimas, dėl kurio yra papildoma informacija apie asmens
statusą arba kuris kitaip neatitinka tokio asmens statuso. Be to,
aplinkybių pasikeitimas apima bet kokį informacijos apie sąskaitos
turėtojo sąskaitą pakeitimą arba papildymą
(įskaitant papildymą, informacijos pakeitimą arba kitą su
sąskaitos turėtoju susijusį pakeitimą) arba bet kokį
informacijos apie su tokia sąskaita susietą sąskaitą
pakeitimą arba papildymą (taikant sąskaitų sumavimo
taisykles, apibūdintas I priedo VII skirsnio C poskirsnio 1–3 dalyse),
jeigu toks informacijos pakeitimas arba papildymas daro poveikį
sąskaitos turėtojo statusui. Jeigu duomenis teikianti
finansų įstaiga rėmėsi rezidavimo adreso testu, aprašytu I
priedo III skirsnio B poskirsnio 1 dalyje, ir pasikeitus aplinkybėms
sužino arba turi pagrindo manyti, kad patvirtinamųjų dokumentų
(arba kitų lygiaverčių dokumentų) originalai yra neteisingi
arba nepatikimi, ne vėliau kaip paskutinę atitinkamų
kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio
dieną arba per 90 kalendorinių dienų nuo tada, kai gaunamas
pranešimas apie pasikeitusias aplinkybes arba apie tai sužinoma (priklausomai
nuo to, kuri data yra vėlesnė), ji privalo gauti sąskaitos
turėtojo patvirtinimą ir naujus patvirtinamuosius dokumentus, kad
nustatytų sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as)
mokesčių tikslais. Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga
iki šios datos sąskaitos turėtojo patvirtinimo ir naujų
patvirtinamųjų dokumentų gauti negali, ji privalo taikyti
elektroninės duomenų paieškos procedūrą, aprašytą I
priedo III skirsnio B poskirsnio 2–6 dalyse. 2. Naujų subjektų sąskaitų patvirtinimas Naujų subjektų sąskaitų atveju
siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra
praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis tik
sąskaitos turėtojo arba kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu. 3. Finansų įstaigos rezidavimo vieta Finansų įstaiga yra
valstybės narės, Šveicarijos ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos
rezidentė, jeigu ji pavaldi tos valstybės narės ar Šveicarijos
jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai (t. y. pagal
dalyvaujančiąją jurisdikciją galima užtikrinti, kad
finansų įstaiga teiktų duomenis). Apskritai, kai finansų
įstaiga yra valstybės narės, Šveicarijos ar kitos
dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė mokesčių
tikslais, ji yra pavaldi tos valstybės narės ar Šveicarijos
jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai, todėl ji yra
valstybės narės finansų įstaiga, Šveicarijos finansų
įstaiga arba kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų
įstaiga. Patikos, kuri yra finansų įstaiga (neatsižvelgiant
į tai, ar ji yra valstybės narės, Šveicarijos ar kitos
dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė mokesčių
tikslais), atveju laikoma, kad patika pavaldi valstybės narės ar
Šveicarijos jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai, jei vienas
ar daugiau jos patikėtinių yra tos valstybės narės,
Šveicarijos ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentai, išskyrus
atvejus, kai patika praneša visą pagal šį Susitarimą arba kitus
susitarimus, kuriais įgyvendinamas visuotinis standartas, privalomą
pateikti informaciją apie patikos tvarkomas praneštinas sąskaitas
kitai dalyvaujančiajai jurisdikcijai (valstybei narei, Šveicarijai arba
kitai dalyvaujančiajai jurisdikcijai), nes ji yra tos kitos
dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė mokesčių
tikslais. Tačiau kai finansų įstaiga (išskyrus patiką)
nėra rezidentė mokesčių tikslais (pvz., nes laikoma
fiskaliniu požiūriu skaidria arba priklauso jurisdikcijai, pagal
kurią pajamų mokestis netaikomas), laikoma, kad ji pavaldi tos
valstybės narės ar Šveicarijos jurisdikcijai arba
dalyvaujančiajai jurisdikcijai, todėl ji yra valstybės
narės finansų įstaiga, Šveicarijos finansų įstaiga
arba kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga,
jeigu: a) ji
įsteigta pagal valstybės narės, Šveicarijos ar kitos
dalyvaujančiosios jurisdikcijos įstatymus; b)
jos administracijos centras (įskaitant pagrindinį administracijos
centrą) yra valstybėje narėje, Šveicarijoje arba kitoje
dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje; c)
jos finansų priežiūra vykdoma valstybėje narėje,
Šveicarijoje arba kitoje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje. Kai
finansų įstaiga (išskyrus patiką) yra dviejų ar daugiau
dalyvaujančiųjų jurisdikcijų (valstybės narės,
Šveicarijos arba kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos) rezidentė,
tai finansų įstaigai bus taikomos dalyvaujančiosios
jurisdikcijos, kurioje tvarkoma (-os) jos finansinė (-ės)
sąskaita (-os), duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo
prievolės. 4. Tvarkoma sąskaita Apskritai laikoma, kad
sąskaitą tvarko finansų įstaiga, kuri yra: a) pasaugos sąskaitos atveju – finansų
įstaiga, kuri saugo sąskaitoje esantį turtą (įskaitant
finansų įstaigą, kuri sąskaitos turėtojo turtą
toje įstaigoje valdo tarpininko vardu); b) indėlių sąskaitos atveju – finansų
įstaiga, kuri yra įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius
mokėjimus (išskyrus finansų įstaigos agentą,
neatsižvelgiant į tai, ar tas agentas yra finansų įstaiga); c) finansų įstaigos akcinio kapitalo arba skolos
dalies, kuri yra laikoma finansine sąskaita, atveju – ta finansų
įstaiga; d) kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties atveju
– finansų įstaiga, įpareigota vykdyti su sutartimi susijusius
mokėjimus. 5. Patikos, kurios yra
pasyvūs nefinansiniai subjektai Subjektas, pavyzdžiui,
bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas,
kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, pagal I priedo VIII
skirsnio D poskirsnio 3 dalį laikomas rezidentu tos jurisdikcijos, kurioje
yra pagrindinis jo administracijos centras. Šiais tikslais juridinis asmuo arba
juridinis vienetas laikomas „panašiu“ į bendriją ir ribotos
atsakomybės bendriją, jei jis nelaikomas praneštinos jurisdikcijos
apmokestinamu vienetu pagal tos praneštinos jurisdikcijos mokesčių
teisę. Tačiau siekiant išvengti tų pačių duomenų
teikimo (atsižvelgiant į plačią termino „kontroliuojantieji
asmenys“ taikymo sritį patikos atveju), patika, kuri yra pasyvus
nefinansinis subjektas, negali būti laikoma panašiu juridiniu vienetu. 6. Subjekto pagrindinės
buveinės adresas Pagal vieną iš I priedo
VIII skirsnio E poskirsnio 6 dalies c punkte aprašytų reikalavimų
subjekto atveju pateikiamame oficialiame dokumente turi būti nurodytas
subjekto pagrindinės buveinės adresas, esantis valstybėje
narėje ar Šveicarijoje arba jurisdikcijoje, kurios rezidentas, kaip jis
pats teigia, subjektas yra, arba adresas, esantis valstybėje narėje
ar Šveicarijoje arba jurisdikcijoje, kurioje subjektas buvo įsteigtas arba
įkurtas. Subjekto pagrindinės buveinės adresas paprastai yra
vieta, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras. Finansų
įstaigos, kurioje subjektas yra atsidaręs sąskaitą,
adresas, pašto dėžutės adresas arba vien korespondencijos tikslais
naudojamas adresas nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas,
išskyrus atvejus, kai tas adresas yra vienintelis subjekto naudojamas adresas
ir subjekto organizaciniuose dokumentuose nurodomas kaip subjekto
registruotasis adresas. Be to, adresas, kuris pateikiamas su nurodymais
visą tuo adresu siunčiamą korespondenciją laikyti pašte,
nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas. III PRIEDAS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ
KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS Taikant šį Susitarimą kompetentingos
institucijos yra: a) Šveicarijoje – Le chef du Département fédéral des
finances ou son représentant autorisé / Der Vorsteher oder die Vorsteherin des
Eidgenössischen Finanzdepartements oder die zu seiner oder ihrer Vertretung
bevollmächtigte Person / Il capo del Dipartimento federale delle finanze o la
persona autorizzata a rappresentarlo;
b) Belgijos Karalystėje – De Minister
van Financiën / Le Ministre des Finances arba įgaliotasis atstovas; c) Bulgarijos Respublikoje – Изпълнителният
директор на
Националната
агенция за
приходите arba
įgaliotasis atstovas, d) Čekijos Respublikoje – Ministr
financí arba įgaliotasis atstovas; e) Danijos Karalystėje – Skatteministeren
arba įgaliotasis atstovas; f) Vokietijos Federacinėje Respublikoje –
Der Bundesminister der Finanzen arba įgaliotasis atstovas; g) Estijos Respublikoje – Rahandusminister
arba įgaliotasis atstovas; h) Graikijos Respublikoje – Ο
Υπουργός
Οικονομίας και
Οικονομικών arba
įgaliotasis atstovas; i) Ispanijos Karalystėje – El Ministro
de Economía y Hacienda arba įgaliotasis atstovas; j) Prancūzijos Respublikoje – Le
Ministre chargé du budget arba įgaliotasis atstovas; k) Kroatijos Respublikoje – Ministar financija
arba įgaliotasis atstovas; l) Airijoje – The Revenue Commissioners
arba jų įgaliotasis atstovas; m) Italijos Respublikoje – Il Capo del
Dipartimento per le Politiche Fiscali arba įgaliotasis atstovas; n) Kipro Respublikoje – Υπουργός
Οικονομικών arba
įgaliotasis atstovas; o) Latvijos Respublikoje – Finanšu ministrs
arba įgaliotasis atstovas; p) Lietuvos Respublikoje – Finansų
ministras arba įgaliotasis atstovas; q) Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje –
Le Ministre des Finances arba įgaliotasis atstovas; r) Vengrijos Respublikoje – A
pénzügyminiszter arba įgaliotasis atstovas; s) Maltos Respublikoje – Il-Ministru
responsabbli għall-Finanzi arba įgaliotasis atstovas; t) Nyderlandų Karalystėje – De
Minister van Financiën arba įgaliotasis atstovas; u) Austrijos Respublikoje – Der
Bundesminister für Finanzen arba įgaliotasis atstovas; v) Lenkijos Respublikoje – Minister
Finansów arba įgaliotasis atstovas; w) Portugalijos Respublikoje – O Ministro
das Finanças arba įgaliotasis atstovas; x) Rumunijoje – Președintele
Agenției Naționale de Administrare Fiscală arba
įgaliotasis atstovas; y) Slovėnijos Respublikoje – Minister
za financií arba įgaliotasis atstovas; z) Slovakijos Respublikoje – Minister
financií arba įgaliotasis atstovas; aa) Suomijos Respublikoje – Valtiovarainministeriö
/ Finansministeriet arba įgaliotasis atstovas; ab) Švedijos Karalystėje – Chefen för
Finansdepartementet arba įgaliotasis atstovas; ac) Jungtinėje
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir Europos
teritorijose, už kurių išorės santykius Jungtinė Karalystė
yra atsakinga – Commissioners of Inland Revenue arba jų
įgaliotasis atstovas ir Gibraltaro kompetentinga institucija, kurią
Jungtinė Karalystė paskirs pagal 2000 m. balandžio 19 d.
valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms pateiktas
sutartas nuostatas, susijusias su Gibraltaro valdžios institucijomis,
atsižvelgiant į ES ir EB dokumentus ir susijusias sutartis. Šios
nuostatos, kurių kopiją Šveicarijai pateikia Europos Sąjungos
Tarybos generalinis sekretorius, yra taikomos šiam Susitarimui. [1] Šveicarijos atžvilgiu terminas „ribotos
turtinės atsakomybės akcinė bendrovė“ apima: - société anonyme / Aktiengesellschaft /
società anonima; - société à responsabilité limitée /
Gesellschaft mit beschränkter Haftung / società a responsabilità limitata; - société en commandite par actions /
Kommanditaktiengesellschaft / società in accomandita per azioni.“ 3 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šis protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, turi būti
ratifikuotas ar patvirtintas pagal Susitariančiųjų Šalių
vidaus procedūras. Susitariančios Šalys praneša viena kitai apie
šių procedūrų užbaigimą. Protokolas, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas, įsigalioja sausio mėnesio pirmą
dieną po paskutinio pranešimo. 2.
Kiek tai susiję su informacijos mainais pagal prašymą, šiame
protokole, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, numatyti informacijos
mainai vyksta pagal protokolo įsigaliojimo dieną ar vėliau
pateiktus prašymus dėl informacijos, susijusios su finansiniais metais,
kurie prasidėjo tų metų, kuriais įsigaliojo šis protokolas,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, sausio mėnesio pirmą
dieną arba vėliau. Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant
šiuo protokolu, 10 straipsnis taikomas toliau, išskyrus atvejus, kai taikomas
Susitarimo, iš dalies pakeisto šiuo protokolu, 5 straipsnis. 3.
Asmenų pareiškimai, pateikti pagal Susitarimo, prieš jį iš dalies
keičiant šiuo protokolu, 9 straipsnį, įsigaliojus protokolui,
kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, išlieka nepakitę. 4.
Iki Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, taikymo
laikotarpio pabaigos Šveicarija nustato galutinę sąskaitą,
įvykdo galutinį mokėjimą valstybėms narėms ir
praneša informaciją, kurią pagal Susitarimo, prieš jį iš dalies
keičiant šiuo protokolu, 2 straipsnį gavo iš Šveicarijoje
įsisteigusių mokėjimų tarpininkų ir kuri yra susijusi
su paskutiniaisiais Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo
protokolu, taikymo metais arba, atitinkamais atvejais, bet kuriais ankstesniais
metais. 4 straipsnis Susitarimas yra papildomas protokolu, kuriame
nurodoma: „Europos Sąjungos ir Šveicarijos
Konfederacijos susitarimo dėl automatinių informacijos apie
finansines sąskaitas mainų siekiant geresnio tarptautinio
mokestinių prievolių vykdymo protokolas. Pasirašydami šį Europos Sąjungos ir
Šveicarijos Konfederacijos protokolą, kuriuo iš dalies keičiamas
Susitarimas, deramai įgalioti toliau pasirašę asmenys susitarė
dėl šių nuostatų, kurios yra neatsiejama Susitarimo, iš dalies
keičiamo šiuo protokolu, dalis: 1. Susitariama, kad keistis informacija pagal šio Susitarimo 5
straipsnį bus prašoma tik tada, kai prašančioji valstybė
(valstybė narė arba Šveicarija) bus pasinaudojusi visais
įprastais informacijos šaltiniais, kuriais ji gali naudotis pagal vidaus
apmokestinimo procedūrą. 2. Susitariama, kad prašančiosios valstybės
(valstybės narės arba Šveicarijos) kompetentinga institucija,
teikdama prašymą pateikti informaciją pagal šio Susitarimo 5
straipsnį, valstybės, į kurią kreipiamasi (atitinkamai
Šveicarijos arba valstybės narės), institucijai nurodo šią
informaciją: i) asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas ar patikrinimas,
tapatybę; ii) laikotarpį, su kuriuo susijusios informacijos prašoma; iii) ieškomos informacijos apibūdinimą, įskaitant
pobūdį ir formą, kuria prašančioji valstybė pageidauja
gauti informaciją iš valstybės, į kurią kreipiamasi; iv) mokesčių tikslą, dėl kurio renkama
informacija; v) jei žinoma, bet kurio asmens, kuris, manoma, gali turėti
prašomą informaciją, vardą, pavardę ir adresą. 3. Susitariama, kad „numatomo reikalingumo“ nuoroda siekiama
numatyti, kad informacijos mainai pagal šio Susitarimo 5 straipsnį
būtų kuo platesnio masto, ir taip pat paaiškinti, kad valstybės
narės ir Šveicarija neturi laisvės atlikti „atsitiktinių
paieškų“ arba prašyti informacijos, kuri greičiausiai nėra
susijusi su atitinkamo mokesčių mokėtojo mokesčių
reikalais. Nors 2 dalyje pateikiami svarbūs procedūriniai
reikalavimai, kuriais siekiama užkirsti kelią atsitiktinėms
paieškoms, vis dėlto šios dalies i–v punktų interpretavimas neturi
trukdyti veiksmingiems informacijos mainams. „Numatomo
reikalingumo“ standarto galima laikytis tiek vykdant vieno mokesčių
mokėtojo (identifikuojamo pagal vardą, pavardę ar kitaip), tiek
kelių mokesčių mokėtojų (identifikuojamų pagal
vardą, pavardę ar kitaip) tyrimus. 4. Susitariama, kad šis Susitarimas netaikomas savaiminiams
informacijos mainams. 5. Susitariama, kad keičiantis informacija pagal šio
Susitarimo 5 straipsnį, toliau taikomos administracinės
procedūrinės taisyklės, susijusios su mokesčių
mokėtojo teisėmis, numatytomis valstybėje, į kurią kreipiamasi
(valstybę narę arba Šveicariją). Be to, susitariama, kad šiomis
nuostatomis siekiama užtikrinti, kad mokesčių mokėtojui
būtų taikoma sąžininga procedūra, o ne trukdyti ar
netinkamai vilkinti informacijos mainų procesą.“ 5 straipsnis Kalbos Šis protokolas, kuriuo iš dalies
keičiamas Susitarimas, parengtas dviem egzemplioriais, kurių tekstai
anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų,
ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių,
maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų,
rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų,
vengrų ir vokiečių kalbomis yra autentiški. Tekstas turi
būti atnaujinamas visomis kalbomis. TAI PATVIRTINDAMI šį Susitarimą
pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai. Tekstas turi
būti atnaujinamas visomis kalbomis. Pasirašyta [XXXX] [XXXX] m. [XXXX]
[XX] d. Tekstas turi
būti atnaujinamas visomis kalbomis. Europos Sąjungos vardu Für die Schweizerische Eidgenossenschaft Pour la Confédération suisse Per la Confederazione svizzera Susitariančiųjų Šalių pareiškimai: Bendras
Susitariančiųjų Šalių pareiškimas įsigaliojant
protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad tikisi, jog su
tarptautiniais susitarimais susiję Šveicarijos konstituciniai reikalavimai
ir Europos Sąjungos teisės reikalavimai bus įvykdyti laiku, kad
protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, galėtų
įsigalioti 2017 m. sausio mėn. pirmą dieną. Siekdamos
šio tikslo, jos imsis visų turimų priemonių. Bendras
Susitariančiųjų Šalių pareiškimas dėl Susitarimo ir jo
priedų Susitariančiosios Šalys susitaria, įgyvendindamos
šį Susitarimą ir jo priedus bei siekdamos juos taikyti vienodai, kaip
pavyzdžiu ar aiškinimo pagrindu vadovautis EBPO tipinio kompetentingų
institucijų susitarimo komentarais ir bendru duomenų teikimo
standartu. Bendras
Susitariančiųjų Šalių pareiškimas dėl Susitarimo 5
straipsnio Susitariančiosios Šalys susitaria, įgyvendindamos
5 straipsnį dėl informacijos mainų pagal prašymą, kaip
aiškinimo pagrindu vadovautis EBPO pavyzdinės sutarties dėl
pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnio komentaru. Bendras Susitariančiųjų
Šalių pareiškimas dėl Susitarimo I priedo III skirsnio A poskirsnio Susitariančiosios
Šalys susitaria išnagrinėti I priedo III skirsnio A poskirsnio, pagal
kurį numatyta, kad jau esančių kaupiamojo draudimo
sutarčių ir anuiteto sutarčių neprivaloma nei
peržiūrėti ar nustatyti, nei apie jas pranešti, jeigu teisės
aktais duomenis teikiančiai finansų įstaigai faktiškai uždrausta
parduoti tokias sutartis praneštinos jurisdikcijos rezidentams, praktinę
reikšmę. Susitariančiosios Šalys vienodai aiškina,
kad taikant I priedo III skirsnio A poskirsnį laikoma, kad teisės
aktais duomenis teikiančiai finansų įstaigai faktiškai uždrausta
kaupiamojo draudimo sutartis ir anuiteto sutartis parduoti praneštinos
jurisdikcijos rezidentams tik tais atvejais, kai pagal ES teisę ir
valstybių narių nacionalinę teisę arba Šveicarijos
teisę, taikytiną duomenis teikiančiai finansų
įstaigai, kuri yra dalyvaujančiosios jurisdikcijos (valstybės
narės arba Šveicarijos) rezidentė, tai duomenis teikiančiai
finansų įstaigai ne tik faktiškai teisiškai uždrausta parduoti
kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis praneštinoje jurisdikcijoje
(atitinkamai Šveicarijoje arba valstybėje narėje), bet pagal tuos
pačius įstatymus faktiškai uždrausta jas parduoti praneštinos jurisdikcijos
rezidentams ir visomis kitomis aplinkybėmis. Šiomis aplinkybėmis kiekviena
valstybė narė informuos Europos Komisiją, o ši informuos
Šveicariją, jeigu duomenis teikiančioms finansų įstaigoms
Šveicarijoje teisiškai uždrausta parduoti tokias sutartis tos valstybės
narės rezidentams pagal taikomą ES teisę ir tos valstybės
narės nacionalinę teisę. Atitinkamai Šveicarija informuos
Europos Komisiją, o ši informuos valstybes nares, jeigu duomenis
teikiančioms finansų įstaigoms vienoje ar keliose
valstybėse narėse teisiškai uždrausta parduoti tokias sutartis
Šveicarijos rezidentams pagal Šveicarijos teisę. Atsižvelgiant į
numatomą teisinę padėtį įsigaliojus protokolui, kuriuo
iš dalies keičiamas Susitarimas, šie pranešimai bus pateikti iki jo
įsigaliojimo. Jei tokių pranešimų nebus gauta, bus laikoma, kad
duomenis teikiančioms finansų įstaigoms pagal praneštinos
jurisdikcijos teisę tam tikromis aplinkybėmis nėra faktiškai
uždrausta parduoti kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis tos
praneštinos jurisdikcijos rezidentams. Jeigu ir pagal duomenis teikiančios
finansų įstaigos jurisdikcijos teisę duomenis teikiančioms
finansų įstaigoms nėra faktiškai uždrausta parduoti kaupiamojo
draudimo sutartis arba anuiteto sutartis praneštinos jurisdikcijos rezidentams,
I priedo III skirsnio A poskirsnis atitinkamoms duomenis teikiančioms
finansų įstaigoms ir sutartims netaikomas. Šveicarijos pareiškimas
dėl Susitarimo 5 straipsnio Šveicarijos delegacija informavo Europos
Komisiją, kad Šveicarija nesikeis informacija pagal prašymą,
pagrįstą neteisėtai gautais duomenimis. Europos Komisija į
Šveicarijos poziciją atsižvelgė.