Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

siekiant panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą Prancūzijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)       Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)       2009 m. balandžio 27 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Prancūzijoje susidarė perviršinis deficitas, ir pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[1] 3 straipsnį pateikė rekomendacijas dėl perviršinio deficito panaikinimo ne vėliau kaip 2012 m.[2];

(4)       2009 m. gruodžio 2 d. pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį Taryba nusprendė, kad nors Prancūzijos valdžios institucijos ėmėsi veiksmingų priemonių, 2009 m. balandžio 27 d. priėmus Tarybos rekomendaciją kilo netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Todėl Taryba rekomendavo Prancūzijai panaikinti savo perviršinį deficitą ne vėliau kaip iki 2013 m.;

(5)       2013 m. birželio 21 d. pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį Taryba nusprendė, kad nors Prancūzijos valdžios institucijos ėmėsi veiksmingų priemonių, 2009 m. gruodžio 2 d. priėmus Tarybos rekomendaciją kilo netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Todėl Taryba rekomendavo Prancūzijai panaikinti savo perviršinį deficitą ne vėliau kaip iki 2015 m. Kad patikimai ir tvariai sumažintų valdžios sektoriaus deficitą, kad jis neviršytų 3 % BVP, Prancūzijai rekomenduota: a) pasiekti nominalų deficitą, lygų 3,9 % BVP 2013 m., 3,6 % BVP 2014 m. ir 2,8 % BVP 2015 m., nes manyta, kad tai atitinka struktūrinio balanso pagerėjimą, lygų 1,3 % BVP 2013 m., 0,8 % BVP 2014 m. ir 0,8 % BVP 2015 m. pagal Komisijos 2013 m. pavasario pratęstą prognozę; b) visiškai įgyvendinti jau priimtas 2013 m. priemones (1½ % BVP) ir nustatyti, priimti ir sparčiai įgyvendinti reikalingas 2014 ir 2015 m. konsolidavimo priemones, kad pagerintų struktūrinį balansą, kaip rekomenduota, kartu pagal dabartinį planą tęsdama nuodugnią visų valdžios sektoriaus pasektorių (įskaitant socialinio draudimo ir vietos valdžios lygmenų) išlaidų kategorijų peržiūrą; c) visas neplanuotas pajamas panaudoti deficitui mažinti. Papildomai rekomenduota biudžeto konsolidavimo priemonėmis užtikrinti ilgalaikį valdžios sektoriaus struktūrinio balanso pagerėjimą augimui palankiu būdu. Rekomendacijoje Taryba nustatė 2013 m. spalio 1 d. terminą, iki kurio Prancūzija turėjo imtis veiksmingų priemonių ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį pateikti išsamią ataskaitą apie tiems tikslams pasiekti numatytą konsolidavimo strategiją;

(6)       2013 m. lapkričio 15 d., remdamasi Komisijos 2013 m. rudens prognoze, Komisija padarė išvadą, kad Prancūzija ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendaciją valdžios sektoriaus deficitą sumažinti tiek, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės, todėl jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą imtis nereikėjo;

(7)       pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 9 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 2 dalį Prancūzija 2013 m. spalio 1 d. Komisijai ir Tarybai pateikė ekonominės partnerystės programą. Gruodžio 10 d. priimtoje Tarybos nuomonėje pateiktu vertinimu, Prancūzijos ekonominės partnerystės programoje buvo numatytos iš dalies tinkamos fiskalinės struktūrinės reformos, padedančios veiksmingai ir tvariai panaikinti perviršinį deficitą;

(8)       2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė rekomendaciją dėl priemonių, kurių turi imtis Prancūzija, siekdama laiku panaikinti perviršinį deficitą. Komisija rekomendacijoje nurodė, kad Prancūzija turi dėti papildomas pastangas, siekdama užtikrinti, kad 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacija būtų visapusiškai įvykdyta. 2014 m. gegužės 7 d. pateiktoje Prancūzijos stabilumo programoje numatytos kelios papildomos priemonės, įgyvendintinos 2014 m. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. fiskalinės pastangos buvo didesnės, nei tikėtasi Komisijai teikiant rekomendaciją, manyta, kad stabilumo programa iš esmės atitiko Komisijos rekomendaciją;

(9)       2015 m. sausio 13 d. Komisija paskelbė komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 12). Komunikate paaiškinama, kad, rekomenduodama perviršinio deficito panaikinimo galutinį terminą arba to termino atidėjimo trukmę, Komisija atsižvelgs į tai, ar yra tam skirtas struktūrinių reformų planas su išsamia ir patikrinama informacija ir įtikinamu jų priėmimo ir įgyvendinimo grafiku. Komisija atidžiai stebės reformų įgyvendinimą. Jei jos įgyvendinamos nebus, Komisija, vertindama, ar valstybė narė reaguodama į perviršinio deficito procedūros rekomendaciją ėmėsi veiksmingų priemonių, ir nustatydama naują perviršinio deficito panaikinimo terminą, tai laikys sunkinančiu veiksniu. Jei nebus imtasi veiksmingų priemonių, procedūra bus paspartinta ir dėl to gali būti sustabdytos Europos struktūrinių ir investicijų fondų išmokos. Euro zonos valstybėms narėms tai reiškia, kad Komisija Tarybai rekomenduos skirti joms baudą;

(10)     pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją, jei imtasi veiksmingų priemonių ir jei priėmus tą rekomendaciją kyla netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams. Netikėti nepalankūs ekonominiai įvykiai, turintys didelį neigiamą poveikį biudžetui, vertinami atsižvelgiant į ekonominę prognozę, kuria pagrįsta Tarybos rekomendacija;

(11)     pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnį Taryba turi atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendacijas, kaip per nurodytą laikotarpį ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Rekomendacijoje turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių terminas, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti; šis terminas gali būti sutrumpintas iki trijų mėnesių. Be to, rekomendacijoje panaikinti perviršinį deficitą Taryba turėtų reikalauti pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP;

(12)     2013 m. gegužės 29 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente šios tarnybos numatė, kad Prancūzijos ekonomika 2013 m. susitrauks 0,1 %, o 2014 ir 2015 m. augs atitinkamai 0,6 % ir 1,1 %. Be to, Komisijos 2013 m. pavasario prognozėje, kuria buvo grindžiamas 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktas scenarijus, buvo tikėtasi, kad suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) augs 1,2 % 2013 m. ir 1,7 % 2014 m. Šiomis augimo ir infliacijos prognozėmis buvo grindžiama 2013 m. birželio 21 d. pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimta Tarybos rekomendacija. 2013 m. BVP augimas (0,3 %) šiek tiek viršijo Komisijos numatytąjį. Kita vertus, SVKI padidėjo tik 1,0 %;

(13)     Komisijos 2015 m. žiemos prognozėje numatyta, kad 2014 m. BVP augo 0,4 %, t. y. 0,2 procentinio punkto mažiau, nei numatyta bazinio lygio scenarijuje, kuriuo buvo grindžiama PDP rekomendacija. Nustatyta, kad BVP augimą labiausiai skatino atsargų padidėjimas, valdžios sektoriaus ir privatus vartojimas, o investicijos ir grynasis eksportas, manoma, mažėjo. Palyginti rengiant rekomendaciją buvo tikėtasi, kad 2014 m. investicijos augs dėl didėjančio verslo pasitikėjimo, ir prognozuota, kad išorės paklausa bus daug didesnė. Be to, krentančios energijos kainos ir silpna veikla atsvėrė 2014 m. sausio mėn. nustatyto PVM perorientavimo poveikį kainoms. Todėl infliacija pagal SVKI 2014 m. sumažėjo iki 0,6 %. Taigi infliacija 2013 ir 2014 m. buvo gerokai mažesnė, nei prognozuota 2013 m. pavasarį. Prognozuojama, kad 2015 m. BVP augs 1,0 %, o SVKI išliks toks pats (0,0 % infliacija);

(14)     2013 m. valdžios sektoriaus deficitas siekė 4,1 % BVP ir viršijo 2013 m. birželio 21 d. rekomendacijoje nustatytą 3,9 % BVP tikslą. Visų pirma, Komisijos vertinimu, nepaisant 27 mlrd. EUR (1,3 % BVP) vertės diskrecinių priemonių, valstybės pajamoms neigiamą poveikį padarė kur kas menkesnis, nei tikėtasi, mokestinių pajamų elastingumas. Fiskalinės pastangos, vertintos pagal struktūrinio balanso pokytį, prilygo 1,0 % BVP. Pritaikius potencialiojo augimo ir nesurinktų pajamų korekcijas (0,2 procentinio punkto BVP), 2013 m. struktūrinio balanso pokytis buvo 1,2 % BVP. Nors ir nežymiu skirtumu, bet jis nepasiekė 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje nustatyto 1,3 % BVP pagerinimo tikslo. Remiantis priimtomis pajamų srities diskrecinėmis priemonėmis ir bendrųjų išlaidų pokyčiais, palyginti su 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytu scenarijumi, principu „iš apačios į viršų“ pagrįstas fiskalinių pastangų įvertis yra –0,1 % BVP, taigi vėl šiek tiek mažesnis nei 0,0 % BVP papildomos priemonės, laikytos būtinomis siekiant Tarybos rekomendacijoje nustatytų biudžeto tikslų;

(15)     Komisijos 2015 m. žiemos prognozėje nurodoma, kad, nepaisant reikšmingų pastangų suvaldyti viešųjų išlaidų augimą, nominalus deficitas 2014 m. didėjo. Iš tikrųjų dėl pratęsto viešojo sektoriaus darbo užmokesčio įšaldymo, pensijų reformų poveikio ir mažesnių vietos lygmens išlaidų tikimasi sutaupyti lėšų. Tačiau numatoma, kad jas atsvers padidintas mokesčio kreditas konkurencingumui ir užimtumui didinti (CICE), kuris pagal ESS 2010 taisykles apskaitomas kaip viešosios išlaidos ir kurio išlaidos pagal skaičiavimus 2014 m. sieks 11 mlrd. EUR (0,4 % BVP). Kalbant apie pajamas, sausio 1 d. įsigaliojęs PVM tarifų perorientavimas ir stambių įmonių mokamo išskirtinio įmonių pajamų mokesčio padvigubinimas mokestinėms pajamoms padarė teigiamą poveikį. Tačiau fiskalines pajamas neigiamai paveikė mažesnis, nei tikėtasi, realiojo BVP augimas ir infliacija kartu su vis dar menku BVP ir mokestinių pajamų santykio elastingumu;

(16)     remiantis Komisijos 2015 m. žiemos prognoze, struktūrinis deficitas, kuris 2013 m. siekė 3,3 % BVP, 2014 m. turėjo sumažėti iki 2,9 % BVP. Palyginti su prognoze, turima skelbiant Tarybos rekomendaciją, sumažinus potencialų gamybos apimties augimą (+0,0 procentinio punkto BVP) ir neplanuotas pajamas (+0,2 procentinio punkto BVP), 2014 m. metinės fiskalinės pastangos yra 0,6 % BVP. Atsižvelgiant į neigiamą perėjimo prie ESS 2010 poveikį mokėtino mokesčių kredito sąnaudoms, t. y. valdžios kontrolei nepavaldų pokytį, principu „iš viršaus į apačią“ pagrįstas fiskalinių pastangų įvertis yra 0,7 % BVP, t. y. šiek tiek mažesnis nei rekomenduotas 0,8 % BVP pastangų dydis. Palyginti su ekonominiu scenarijumi, kuriuo grindžiama 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacija, papildomos įgyvendintos pajamų priemonės kartu su išlaidų srities pokyčiais ėmus taikyti ESS 2010 yra 1,1 % BVP ir, 2013 m. birželio 21 d. Tarybos vertinimu, atitinka reikalingą lygį („daugiau nei 1 % BVP“). Taigi, atsižvelgus į struktūrinio balanso pokyčio korekciją, bendros 2013–2014 m. priemonės yra 1,9 % BVP ir nesiekia Tarybos rekomenduoto 2,1 % BVP lygio. Remiantis principu „iš apačios į viršų“ pagrįstu vertinimu, bendros priemonės vos viršija 1,0 % BVP ir atitinka lygį, kurį Taryba laikė būtinu;

(17)     skirtumas tarp fiskalinių pastangų vertinimo pagal principą „iš apačios į viršų“ ir principą „iš viršaus į apačią“ rezultatų daugiausia yra paaiškinamas infliacijos rodiklių nuo 2013 m. birželio mėn. sumažinimu. Ypač kalbant apie 2014 m., laikotarpiu tarp 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijos ir Komisijos 2015 m. žiemos prognozės BVP defliatoriaus augimo prognozė buvo sumažinta 0,9 procentinio punkto. Sumažinta infliacija daro didelį poveikį mokestinėms pajamoms. O viešosioms išlaidoms, kurias Prancūzijoje dažnai reguliuoja priimtos nominalaus dydžio normos, kasmetinių infliacijos korekcijų poveikis yra palyginti mažesnis. Apskaičiuojant struktūrinį balansą, kai atsižvelgiama tik į kiekybinį gamybos apimties atotrūkį, neatsižvelgiama į susijusį nominalaus balanso pablogėjimą. Todėl principu „iš viršaus į apačią“ pagrįstas fiskalinių pastangų vertinimas yra priklausomas nuo infliacijos korekcijų. Kalbant apie principu „iš apačios į viršų“ pagrįstą rodiklį, laikoma, kad mažesnė, nei tikėtasi, infliacija 2014 m. priimtų diskrecinių priemonių naudą paveikė tik labai nedaug. Dėl to, kad kai kurie valdžios kontroliuojami viešųjų išlaidų punktai buvo pakoreguoti pagal mažesnę infliaciją, principu „iš apačios į viršų“ pagrįstam rodikliui galėjo būti padarytas atitinkamas teigiamas poveikis. Tačiau, visų pirma dėl kai kurių viešųjų išlaidų įšaldymo 2014 m., bendras infliacijos sumažinimo poveikis principu „iš apačios į viršų“ pagrįstam rodikliui, tikėtina, buvo nedidelis;

(18)     apskritai atsižvelgus į minėtas aplinkybes, iš turimų duomenų negalima daryti išvados, kad veiksmingų priemonių nebuvo imtasi;

(19)     valstybės skolos santykis su BVP, 2009 m. siekęs 78,8 %, sparčiai augo ir 2013 m. pasiekė 92,2 %. Remiantis Komisijos 2015 m. žiemos prognoze, dėl palyginti vis dar didelio valdžios sektoriaus deficito ir vangaus nominaliojo BVP augimo skolos santykis prognozės laikotarpiu toliau didės iki 95,3 % 2014 m., 97,1 % 2015 m. ir 98,2 % 2016 m. Atsargų ir srautų koregavimo poveikis skolos raidai prognozės laikotarpiu, manoma, bus neigiamas;

(20)     remiantis Komisijos 2015 m. žiemos prognoze, 2015 m. nominalus deficitas, tikėtina, pasieks 4,1 % BVP ir gerokai viršys 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytą 2,8 % BVP tikslą ir 3 % BVP lyginamąjį dydį. Dėl gerokai suprastėjusios biudžeto būklės, kurią lėmė silpnesnė bendra ekonomikos būklė nei ta, kuria remtasi rengiant 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendaciją, yra pagrindo pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją, kuria Prancūzijai būtų nustatytas naujas perviršinio deficito panaikinimo terminas, laikantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių;

(21)     2014 m. lapkričio 21 d. Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pateikė raštą, kuriuo Prancūzija, įgyvendindama 2014 m. jai skirtas 2014 m. liepos 8 d. Tarybos pateiktas rekomendacijas, įsipareigojo vykdyti keletą struktūrinių reformų. 2014 m. gruodžio 12 d. vyriausybė paskelbė reformų planą, kuriame nurodė reformų prioritetus iki 2017 m. Šis reformų planas buvo patvirtintas nacionalinės reformų programos komunikate, paskelbtame 2015 m. vasario 18 d. Be to, valdžios institucijos pateikė pagrindinių struktūrinių reformų, pradėtų įgyvendinti 2012 m., numatomo makroekonominio poveikio kiekybinį įvertį. Pagrindinės išvardytos reformos visų pirma apima darbo jėgos sąnaudų sumažinimą taikant CICE ir papildomą darbdavio socialinio draudimo įmokų sumažinimą pagal pacte de responsabilité et de solidarité. Tikimasi, kad šios priemonės paskatins ekonomikos augimą ir padidins viešųjų finansų tvarumą, todėl jų atšaukti nevertėtų. Vis dėlto tam, kad darbo jėgos sąnaudų sumažinimo poveikis būtų visapusis, prireiks papildomų darbo rinkos reformų, kuriomis būtų mažinamas darbo užmokesčio nelankstumas. Papildomos vyriausybės nurodytos reformos apima, inter alia, 2014 m. pensijų reformą, vietos valdžios institucijų pertvarkymo, verslo aplinkos tobulinimo ir paslaugų srities konkurencijos didinimo priemones. Visų pirma Ekonomikos augimo ir ūkinės veiklos įstatymo projektu sprendžiamos teisinių profesijų konkurencijos problemos, tolimojo susisiekimo autobusų transporto sektorius atveriamas konkurencijai, sumažinamos kliūtys verstis mažmenine prekyba ir supaprastinamos darbo sekmadieniais taisyklės. Be to, šiuo įstatymu numatoma pavienių asmenų atleidimo iš darbo ginčų procedūrų reforma. Apskritai, tikimasi, kad 2013 m. pradėtos vykdyti struktūrinės reformos skatins ekonomikos augimą ir ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Tačiau valdžios institucijų pateikiamas BVP augimo dėl šių reformų kiekybinis įvertis – 3,3 procentinio punkto iki 2020 m. – atrodo perdėtas;

(22)     Prancūzijos valdžios institucijų pateikti duomenys ir įsipareigojimai, susiję su struktūrinėmis reformomis, rodo, kad einama teisinga linkme, atsižvelgiant į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikate „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 12) išdėstytus reikalavimus, kurių turi būti laikomasi, kad Prancūzijai nustatytą perviršinio deficito panaikinimo galutinį terminą būtų galima pratęsti daugiau kaip vienais metais. Tačiau komunikate „2015 m. Europos semestras. Ekonomikos augimo problemų vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas, nuodugnių apžvalgų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 rezultatai“ Komisija nurodė, kad Prancūzija ėmėsi nepakankamų priemonių reaguodama į ankstesnes rekomendacijas dėl makroekonominio disbalanso, ir padarė išvadą, kad Prancūzijoje yra susidaręs perviršinis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų. Gegužės mėnesį Komisija, atsižvelgdama į nacionalinės reformų programos ir kitų iki tos dienos pateiktų įsipareigojimų mastą, apsvarstys, ar rekomenduoti Tarybai pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 7 straipsnio 2 dalį priimti rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad susidarė perviršinis disbalansas, ir Prancūzijai rekomenduojama imtis taisomųjų veiksmų, kurie turi būti nustatyti taisomųjų veiksmų plane. Struktūrinėmis reformomis svarbu ne tik ištaisyti perviršinio disbalanso padėtį ir didinti potencialų augimą, bet ir užtikrinti viešųjų finansų tvarumą;

(23)     dabartinėje netvirtoje ekonominėje aplinkoje Prancūzijai suteikus vienus papildomus metus, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97, reikėtų per daug pastangų, nes prireiktų daugiau nei 1,0 % BVP vidutinio metinio struktūrinio balanso pagerėjimo 2015 ir 2016 m., t. y. daugiau nei vidutinės metinės pastangos, kurias Taryba 2013–2015 m. laikotarpiui rekomendavo 2013 m. birželio 21 d. Remiantis Komisijos 2015 m. žiemos prognoze, tokio koregavimo poveikis ekonomikos augimui tiek 2015 m., tiek 2016 m. būtų labai neigiamas. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgus į Prancūzijos pateiktus struktūrinių reformų planus bei dar laukiamą nacionalinę reformų programą ir remiantis pirmiau minėtu 2015 m. sausio 13 d. komunikatu, atrodo tinkama pratęsti Prancūzijos perviršinio deficito padėties ištaisymo galutinį terminą dvejais metais. Prancūzijos valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad priimtos ir planuojamos reformos būtų visiškai įgyvendintos, o prireikus sustiprintos. Remiantis pirmiau minėtu 2015 m. sausio 13 d. komunikatu, tuo atveju, jei Prancūzija plataus užmojo reformų plano neįgyvendins, Komisija, vertindama, ar valstybė narė reaguodama į šią rekomendaciją ėmėsi veiksmingų priemonių, tai laikys sunkinančiu veiksniu;

(24)     dvejų papildomų metų suteikimas Prancūzijai atitiktų šiuos nominalaus deficito tikslus: 4,0 % BVP 2015 m., 3,4 % BVP 2016 m. ir 2,8 % BVP 2017 m. Susijęs struktūrinio biudžeto balanso metinis pagerėjimas siektų 0,5 % BVP 2015 m., 0,8 % BVP 2016 m. ir 0,9 % BVP 2017 m. Taigi 2015 m. koregavimas būtų 0,2 procentinio punkto didesnis nei Komisijos 2015 m. žiemos prognozėje numatytas 0,3 % BVP struktūrinio balanso pagerėjimas. Remiantis Komisijos 2015 m. žiemos prognoze, pagal 2015 ir 2016 m. bazinio lygio scenarijų numatytos su pajamomis susijusios priemonės sieks atitinkamai 0,1 % BVP ir –0,1 % BVP. Pratęstoje prognozėje numatytos 2017 m. diskrecinės priemonės yra –0,2 % BVP. Jas sudaro paskelbtas contribution sociale de solidarité des sociétés panaikinimas ir laipsniškas teisės aktais numatyto įmonių pajamų mokesčio tarifo mažinimas;

(25)     siekiant biudžeto tikslų, labai svarbu, kad valdžios institucijos visiškai įgyvendintų jau priimtas 2015 m. priemones ir nurodytų, priimtų ir sparčiai įgyvendintų papildomas priemones, kurios būtinos siekiant 2015, 2016 ir 2017 m. biudžeto tikslų. Visų pirma dar reikia nurodyti daugumą priemonių, kuriomis 2016 ir 2017 m. bus siekiama įvykdyti Prancūzijos įsipareigojimą iki 2017 m. 50 mlrd. EUR sumažinti prognozuojamą viešųjų išlaidų didėjimą. Apskritai padėtį reikėtų atidžiai stebėti, o valdžios institucijos turėtų būti pasirengusios imtis taisomųjų veiksmų išlaidų nuokrypių arba prastesnių, nei numatyta, diskrecinių pajamų priemonių rezultatų atveju,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

(1) Prancūzija ne vėliau kaip iki 2017 m. turėtų ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį.

(2) Prancūzija turėtų pasiekti nominalų deficitą, lygų 4,0 % BVP 2015 m., 3,4 % BVP 2016 m. ir 2,8 % BVP 2017 m. ir atitinkantį struktūrinio balanso pagerėjimą, lygų 0,5 % BVP 2015 m., 0,8 % BVP 2016 m. ir 0,9 % BVP 2017 m. Tam pagal Komisijos 2015 m. žiemos pratęstą prognozę prireiks papildomų priemonių, lygių 0,2 % BVP 2015 m., 1,2 % BVP 2016 m. ir 1,3 % BVP 2017 m.

(3) Prancūzija turėtų iki galo įgyvendinti jau priimtas 2015 m. priemones ir iki 2015 m. balandžio mėn. užtikrinti papildomas fiskalines pastangas, kaip nurodyta 2 dalyje. Tam prireiks nurodyti, priimti ir įgyvendinti papildomas 0,2 % BVP dydžio struktūrines diskrecines priemones, kuriomis būtų panaikintas atotrūkis nuo rekomenduojamo 0,5 % BVP struktūrinio balanso pagerėjimo 2015 m.

(4) Prancūzija turėtų aktyviau ieškoti būtų taupyti lėšas visuose valdžios sektoriaus pasektoriuose, įskaitant socialinio draudimo ir vietos valdžios lygmenis, taip pat naudoti visas neplanuotas pajamas deficitui mažinti. Biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad valdžios sektoriaus struktūrinis balansas nuolat gerėtų, tačiau jomis neturėtų būtų trukdoma didinti Prancūzijos ekonomikos konkurencingumo.

(5) Taryba nustato 2015 m. birželio 10 d. terminą, iki kurio Prancūzija turi imtis veiksmingų priemonių ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį pateikti išsamią ataskaitą apie tiems tikslams pasiekti numatytą konsolidavimo strategiją. Prancūzija turėtų teikti išsamias ataskaitas apie: i) papildomas struktūrines 0,2 % BVP dydžio diskrecines priemones, priimtas siekiant užtikrinti rekomenduojamą struktūrinio balanso pagerėjimą 2015 m; ii) numatytas pagrindines biudžeto priemones, skirtas tikslams pasiekti 2016 ir 2017 m. Kad būtų atsižvelgta į naują koregavimo planą, reikėtų atnaujinti „Loi de Programmation des Finances Publiques“. Prancūzijos valdžios institucijos turėtų anksčiau nei numatytas galutinis terminas atlikti pagrindinių priemonių, kuriomis bus grindžiamas koregavimas 2016 ir 2017 m., ex ante nepriklausomą vertinimą.

(6) Kaip reikalaujama Tarybos reglamento (ES) Nr. 473/2013 10 straipsnyje, Prancūzija turėtų teikti ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui, laikydamasi Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 877/2013 nustatytų nurodymų. Pirmą kartą ataskaitą reikėtų pateikti iki 2015 m. gruodžio 10 d., o vėliau – kas šešis mėnesius. Gruodžio 10 d. pateiktinose ataskaitose reikėtų pranešti apie biudžeto projekto atnaujinimą pagal Komisijos nuomonę dėl 2016 m. biudžeto plano projekto. Iki birželio 10 d. teikiamoje ataskaitoje reikėtų atnaujinti ir papildomai patikslinti informaciją apie konkrečias biudžeto priemones, kurių planuojama imtis arba jau imtasi siekiant rekomenduoto struktūrinio balanso pagerėjimo kitais metais ir siekiant užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų laiku ir tvariai panaikintas iki galutinio termino.

Prancūzija turi pranešti apie 2015 m. vasario 18 d. paskelbtame komunikate pristatytą reformų planą, kuris turi būti vėliau papildytas nacionalinėje reformų programoje ir kuris turi būti griežtai įgyvendinamas siekiant pagerinti ekonomikos augimo perspektyvą ir padėti užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą.

Siekiant užtikrinti biudžeto konsolidavimo strategijos sėkmę, bus svarbu įgyvendinti visapusiškas plataus užmojo struktūrines reformas, atitinkančias Prancūzijai skirtas Europos semestro Tarybos rekomendacijas, ypač susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra.

Ši rekomendacija skirta Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

[2]               Visi dokumentai, susiję su Prancūzijos perviršinio deficito procedūra, pateikiami http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/deficit/countries/france_en.htm.