17.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 423/1

1.

primena, kad piliečiai yra svarbiausia Europos projekto dalis. Europos dalyvaujamoji demokratija turi būti laikoma Europos piliečių teise dalyvauti ES politikoje ir kurti Europos ateitį. Sutartis (10 straipsnio 3 dalis) suteikia kiekvienam piliečiui teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnį numatyta, kad ES institucijoms tenka užduotis suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis. Tame pačiame straipsnyje aiškiai nurodyta, kad, siekdama užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą, Europos Komisija plačiai konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuostatos dėl Europos piliečių iniciatyvos yra konkretesnės nei tos, kurios numatytos 11 straipsnio 1–3 dalyse. 11 straipsnio 4 dalis dėl EPI nėra skirta „darbotvarkei nustatyti“, bet numato „teisės akto“ perspektyvą. Reikėtų pripažinti, kad EPI, panašiai kaip kitos skirtingų lygmenų tiesioginės demokratinės priemonės, taip pat turėtų suteikti galimybę piliečiams daryti įtaką ES politinių sprendimų „darbotvarkei“;

4.

primena, kad Europos piliečių iniciatyva yra Europos piliečių teisė. Ja turėtų būti naudojamasi siekiant spręsti Europos demokratijos trūkumą ir pasiūlyti Europos piliečiams priemonę įveikti atotrūkį tarp piliečių ir Europos politikos. Besitęsiant ekonomikos ir pasitikėjimo krizei labai svarbu pasinaudoti visomis galimybėmis užmegzti atvirą dialogą su piliečiais ir išvengti tolesnio jų nusivylimo Europos integracijos idėja. Tai taip pat puiki galimybė susigrąžinti ir toliau stiprinti tų jaunų europiečių, kurie nebetiki Europos integracijos idėja, pasitikėjimą. Tvirtesnė dalyvaujamoji demokratija yra vienintelis būdas užtikrinti ES ateities perspektyvą ir panaikinti demokratijos trūkumą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos piliečių iniciatyva skirta labiau įtraukti piliečius į Europos politinę darbotvarkę ir taip suteikti jiems teisėkūros iniciatyvos teisę. Be to, Europos piliečių iniciatyva kaip tarpvalstybine priemone siekiama skatinti Europos masto diskusijas Europos piliečiams rūpimais klausimais;

5.

pabrėžia, kad EPI turi būti vertinama pagal realias aplinkybes esant aiškiam bei tikslingam užmojui ir nuoseklioms gairėms dėl veiksmų, kurių imantis galima pasiekti rezultatų: ši iniciatyva nepakeičia Europos Komisijos iniciatyvos teisės, kuri leido pagilinti Sąjungą, ir ji turi būti tęsiama; EPI užbaigia teisėkūros dinamikos įvairinimą ir suteikia tarpvalstybinį matmenį; tai dar vienas būdas abipusiam supratimui skatinti – šioje srityje pranašumą turi pati Europos Komisija; tai gali būti labai geras veikiančios demokratijos pavyzdys;

6.

pabrėžia, kad, nepažeidžiant Europos piliečių iniciatyvos, svarbu regionų ir vietos lygiu skatinti visas iniciatyvas, kurios sudaro palankias sąlygas skaidrumui, bendradarbiavimui ir europiečių dalyvavimui viešojoje politikoje pagal dalyvaujamosios demokratijos principą. Be to, būtiną vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą motyvavo tai, kad Europos piliečių iniciatyva dažnai būna susijusi su politikos sritimis, kurios visiškai arba iš dalies priklauso jų kompetencijai;

7.

laikosi nuomonės, kad turėtume stiprinti mūsų teisinį ir politinį dalyvavimą skatinančias priemones, kad atsirastų nauja valdymo struktūra, pagrįsta daugiapakopio valdymo principu. Daugiapakopis valdymas iš esmės yra daugiakanalis, todėl suteikia daugiau galimybių „aktyviai“ Europos pilietybei. Svarbiausia – sukurti naujoviško atstovavimo interesams sistemą, kurioje žmonės jaustųsi atstovaujami vienodai nepaisant jų tapatumo;

8.

pabrėžia, kad Europos viešoji erdvė piliečių ir teisinių atstovų diskusijoms yra svarbi ES teisėtumui ir atskaitomybei. Demokratijos trūkumą galima panaikinti tik tuo atveju, jeigu sukuriama Europos viešoji erdvė, į kurią yra integruotas demokratinis procesas;

9.

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios institucijos ypatingą dėmesį skiria dalyvaujamajai demokratijai, nes tik taip pilietinės visuomenės organizacijos gali dalyvauti priimant Europos sprendimus ir atlikti savo vaidmenį;

10.

mano, kad Europos piliečių iniciatyva turėtų būti laikoma viena iš priemonių siekti dalyvaujamosios demokratijos tikslų, tačiau nereikėtų manyti, kad įgyvendinus šią iniciatyvą piliečiai Europos sprendimų priėmimo procese pradės dalyvauti automatiškai;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos piliečių iniciatyva yra dalyvaujamosios demokratijos išraiška, papildanti atstovaujamosios demokratijos sąvoką; ji sustiprina teises, susijusias su Europos Sąjungos pilietybe, ir viešas Europos politikos diskusijas; ji turėtų stiprinti piliečių atsakomybę už Sąjungą ir tapatinimąsi su Sąjunga;

12.

atkreipia dėmesį į kitus dalyvaujamosios demokratijos kanalus, pavyzdžiui, neturėtų būti ignoruojamos kitos pilietinio dialogo formos ir reprezentatyvios pilietinės visuomenės dalyvavimas, nes Europos piliečių iniciatyvos yra nukreiptos į vieną konkretų politikos klausimą ir joms įgyvendinti būtini prasmingi koordinuoti veiksmai ir finansiniai ištekliai;

13.

atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją parengti ataskaitą apie tai, kaip yra įgyvendinamos Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalys, ir aiškiai parodyti, kaip Komisija praktiškai įgyvendina dalyvaujamąją demokratiją;

14.

abejoja, ar – atsižvelgiant į nedidelį sėkmingų iniciatyvų skaičių – buvo pasiekti reglamente numatyti pradiniai tikslai, t. y. užtikrinti kiekvienam piliečiui teisę dalyvauti Europos demokratijoje; suteikti piliečiams galimybę tiesiogiai kreiptis į Komisiją; nustatyti aiškias, paprastas ir lengvai taikomas procedūras;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija dėjo visas pastangas administruoti EPI, tačiau, kita vertus, reikia skubiai peržiūrėti tam tikrus jos požiūrio aspektus ir imtis veiksmų nustatyti bei pataisyti tas priemones, kurios laikomos pernelyg formaliomis ir ribojančiomis;

16.

atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos, pagal kurio 22 straipsnį reikalaujama, kad Komisija teiktų ataskaitas kas trejus metus;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitoje pripažįstamos tam tikros problemos ir trūkumai, tačiau iš esmės tai faktinė ir techninė ataskaita, kurioje apžvelgiama padėtis praėjus trejiems metams nuo šio reglamento taikymo. Ataskaitoje nėra atsakymo dėl trūkumų, kurie galėtų lemti šios iniciatyvos pabaigą – „demokratinė revoliucija, kuri niekada neįvyko“;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis laikosi nuomonės, jog Komisijos požiūris ir vertinimas yra gana atsargūs ir ribojantys ir kad tai reikėtų stebėti bei reguliariai teikti kritinių pastabų, kad padėtis gerėtų;

19.

teigia, kad, remiantis Komisijos ataskaita, Europos piliečių iniciatyva turi didelį potencialą – per trejus metus Komisijai buvo pateikta 51 iniciatyva. Šios iniciatyvos nukreiptos į įvairias politikos sritis, pavyzdžiui, socialinę politiką, aplinką, gyvūnų gerovę ir švietimą;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad, kita vertus, Komisija atmetė 20 (39 proc.) iš 51 pateiktos iniciatyvos, nes jos neatitiko priimtinumo reikalavimų, visų pirma dėl to, kad šios iniciatyvos „akivaizdžiai nepriklausė Komisijos įgaliojimams pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis“. Šeši EPI organizatoriai nusprendė dėl tokio atmetimo pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad tik trys iniciatyvos iki šiol surinko reikiamą vieną milijoną parašų. Nuo to, kaip Komisija užtikrins tolesnę su šiomis sėkmingomis iniciatyvomis susijusią veiklą, labai priklausys, ar Europos piliečiai ir toliau teiks svarbą piliečių iniciatyvai kaip dalyvaujamajam modeliui;

22.

yra susirūpinęs, kad pateiktų iniciatyvų skaičius nuolat mažėja (23 – 2012 m., 17 – 2013 m. ir 10 – 2014 m.), o atmestų iniciatyvų skaičius didėja (30 proc. 2012 m. ir 50 proc. 2014 m.); todėl siūlo Europos Komisijai supaprastinti joms keliamus reikalavimus;

23.

pritaria Komisijai, kad Europos piliečių iniciatyvą reikia iš esmės tobulinti ir ieškoti sprendimų sudaryti sąlygas veiksmingiau pasinaudoti šia priemone;

24.

ragina Komisiją laikytis politiškesnio požiūrio į EPI ir atverti daugiau galimybių diskusijoms, būti atviresnei bei neapsiriboti tik šio klausimo teisiniais aspektais. Demokratija, ypač daugiapakopėje institucinėje aplinkoje, reiškia aktyvų piliečių dalyvavimą ir jų atliekamą tikrinimą ir yra susijusi su institucijų atsakomybe skatinti šį dalyvavimą;

25.

pažymi, kad atitikties reikalavimuose vertėtų nurodyti piliečių teises ir pareigas ir subsidiarumo principą;

26.

mano, kad dabartinis Komisijos interesų konfliktas, kylantis dėl to, kad ji vienu metu yra svarbi informacijos teikėja ir EPI paramos struktūra, pagrindinė EPI „gavėja“ ir kartu veikia kaip „teisėja“, priimanti sprendimą dėl iniciatyvų registravimo ir priimtinumo, daro didelę žalą EPI veiksmingumui skatinant piliečių dalyvavimą ir pasitikėjimą;

27.

pabrėžia, kad šis Komisijos interesų konfliktas turi paskatinti kitas institucijas atlikti savo vaidmenį Europos piliečių iniciatyvos procedūroje (Taryba, Europos Parlamentas, Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas);

28.

siūlo, kad būtų tikslingiau paskirti ad hoc nešališką kompetentingų asmenų komitetą, kurio nariais būtų keletas ekspertų, mokslininkų ir (arba) teisininkų, siekiant patikrinti priimtinumą, siekiant išvengti Komisijos tuo pačiu metu atliekamų teisėjo ir vertintojo funkcijų;

29.

laikosi nuomonės, kad būtent Europos Parlamentas turi atlikti pagrindinį vaidmenį stiprinant Europos piliečių iniciatyvos procedūrų ir tolesnių politinių veiksmų skaidrumą ir atskaitomybę, visų pirma didinant organizuojamų klausymų įtrauktį ir, kai įmanoma, darant politinį spaudimą Europos Komisijai laiku ir konstruktyviai reaguoti į sėkmingas Europos piliečių iniciatyvas;

30.

pabrėžia, kad Komisija turi paisyti Europos teisinės valstybės principo, vengiant savavališkai vertinti tinkamumą. Be to, tai susiję su „geru valdymu“, o ne tik „geresniu reglamentavimu“. Komisija turėtų atsižvelgti į Sutartyse numatytą „atsakomybę“ ir laikytis jų nuostatų;

31.

palankiai vertina tobulesnį ex ante vertinimą siekiant išvengti nusivylimo. Šiuo metu tik ex post vertinimas atliekamas po registracijos ir surinkus parašus;

32.

siūlo pritarimo pareiškimų rinkimo laikotarpį pratęsti iki 18 mėnesių;

33.

remia bendrą suinteresuotųjų subjektų ir Europos piliečių iniciatyvos organizatorių prašymą, kad pastarieji galėtų laisvai pasirinkti datą pradėti rinkti parašus per aiškiai apibrėžtą laikotarpį po registracijos; siūlo EPI organizatoriams skirti papildomą dviejų mėnesių laikotarpį nuo registracijos iki parašų rinkimo pradžios, suteikiant jiems galimybę geriau informuoti Europos piliečius ir organizuoti parašų rinkimą;

34.

pritaria tam, kad būtų sukurtas piliečių komitetų teisinis statusas, siekiant sumažinti asmeninės atsakomybės už savo pavienius narius riziką ir sudaryti palankesnes sąlygas rengti rinkimų kampanijas;

35.

pabrėžia, kad Komisija negali savavališkai nuspręsti atmesti EPI ir turi pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ne vėliau kaip per vienerius metus, jei ji pritaria sėkmingai Europos piliečių iniciatyvai, kaip tai daroma parlamentinių iniciatyvų atvejais. Per šį vienerių metų laikotarpį Komisija galėtų laipsniškai įgyvendinti EPI iki galo, kad pagaliau būtų pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Jeigu ne, Europos piliečių iniciatyva taps morališkai pasenusi;

36.

mano, kad reglamentą persvarstyti būtina, siekiant pašalinti nustatytas kliūtis. Persvarstymas nėra per ankstyvas, nes tai nepakartojamas „eksperimentas“, kurio rezultatus sunku numatyti. Būtinos savalaikės ir iš anksto numatytos intervencinės priemonės, kurios neleistų atbaidyti potencialių Europos piliečių iniciatyvos organizatorių;

37.

ketina toliau bendradarbiauti ne tik su Europos institucijomis, bet ir su visais suinteresuotais partneriais, siekiant įvertinti reglamento veikimą iki šiol ir prisidėti prie jo persvarstymo, kad būtų išnaudotas visas šios priemonės potencialas;

38.

siūlo išnagrinėti galimybę pakeisti EPI reglamentą, kad pagal jį taip pat būtų galima siūlyti Europos piliečių iniciatyvas, kuriomis siekiama konkrečių ES sutarčių pakeitimų pagal ES sutarties 48 straipsnį;

39.

teigia, kad problemos, dėl kurių nereikia keisti EPI reglamento, turėtų būti sprendžiamos kuo greičiau. Paprastos ir skaidrios procedūros iš tiesų lems būsimą Europos piliečių iniciatyvos sėkmę;

40.

pažymi, kad pastabos dėl dabartinių procedūrų ir pasiūlymai dėl patobulinimų, kuriuos suformulavo įvairūs suinteresuotieji subjektai ir piliečių iniciatyvų organizatoriai, labai panašūs ir todėl pakeitimus ir patobulinimus turėtų būti įmanoma padaryti nedelsiant;

41.

pabrėžia kad labai nedaug Europos gyventojų žino apie EPI. Šio žinių trūkumo požymiai atskleisti neseniai atliktoje Eurobarometro apklausoje (1), per kurią buvo tiriama ES visuomenės nuomonė šešiose valstybėse narėse (Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Portugalijoje, Suomijoje ir Lenkijoje) ir nustatyta, kad EPI koncepciją pakankamai gerai suvokia tik Vokietijos respondentai. Todėl RK pabrėžia, kad ES institucijos ir kiti valdymo lygmenys turi imtis bendrų veiksmų, kad žmonės sužinotų apie savo teisę siūlyti ir remti EPI. Siekiant informuoti piliečius apie šią teisę, visose ES valstybėse narėse turėtų būti rengiamos specialios informacinės kampanijos, kuriose dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos ir kurių viena svarbiausių tikslinių grupių būtų jaunimas;

42.

ragina vykdyti veiksmingesnę komunikaciją EPI klausimais ir pabrėžia decentralizuotos komunikacijos svarbą šioje srityje. Vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį užmegzdamos ir palaikydamos ryšius tarp Europos Sąjungos piliečių ir institucijų visais lygmenimis bei parodydamos piliečiams ES lygmens politinių klausimų aktualumą ir paaiškindamos, kaip EPI gali daryti įtaką Europos Sąjungos politikai. Pritaria minčiai naudotis nacionalinėmis Europos Komisijos atstovybėmis siekiant kurti stipresnius informacijos tinklus EPI klausimais ir ragina Komisiją į šiuos tinklus įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas. Jei EPI labai priklauso nuo naujų technologijų, skirtų rinkti parašus per nustatytus terminus, tai vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo skleidžiant informaciją, perduodant ją eiliniams piliečiams ir gaunant informaciją iš piliečių;

43.

pakartoja savo pasiūlymą įsteigti tarpinstitucinį informacijos centrą, kurio tikslas būtų didinti bendrą informuotumą apie EPI priemonę, propaguoti jos naudojimą, užtikrinti būtiniausią matomumą sėkmingai įgyvendinamoms piliečių iniciatyvoms ir atsakyti į klausimus dėl EPI;

44.

pritaria tam, kad būtų sukurta EPI pagalbos tarnyba, teikianti technines žinias ir patarimus, kaip organizuoti ir vykdyti Europos piliečių iniciatyvos kampaniją, ir gaunanti finansinę paramą iš ES biudžeto. Tokia pagalbos tarnyba turėtų būti atskira nuo visų ES institucijų, nes neutralumas yra pagrindinis šios iniciatyvos sėkmės veiksnys, galintis padėti stiprinti asmenų, kurie svarsto galimybę pradėti piliečių iniciatyvą, pasitikėjimą;

45.

yra pasiryžęs tęsti bendradarbiavimą su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu rengiant reguliarų Europos piliečių iniciatyvos dienos renginį, kuriame nagrinėjama pažanga, padaryta taikant ir įgyvendinant reglamentą, skatinamos ES institucijų ir EPI organizatorių diskusijos dėl sunkumų, su kuriais jie susiduria, ir raginama palaikyti piliečių ir institucijų atstovų dialogą dėl rengiamų iniciatyvų;

46.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos piliečių iniciatyvos praktika rodo, kad mokymas EPI srityje yra toks pat svarbus kaip ir pati Europos piliečių iniciatyva. Akivaizdu, kad norint sėkmingai įgyvendinti EPI reikalinga pilietinės visuomenės organizacijų parama (darbuotojai, finansiniai ištekliai). Pavienių piliečių atliekamas EPI valdymas be išorės specialistų ir finansinės paramos yra itin sudėtingas;

47.

pabrėžia, kad pernelyg daug reikalavimų ir pernelyg didelė našta gali neigiamai paveikti Europos Sąjungos tikslus priartinti piliečius prie ES ir piliečių norą dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese; Europos piliečių iniciatyva turėtų paskatinti kuo daugiau žmonių aktyviai dalyvauti ES politikoje ir užkirsti kelią nepagrįstoms skeptiškoms nuostatoms;

48.

prašo Komisijos taip pat parengti tinkamas atsakymų formas toms Europos piliečių iniciatyvoms, kurios sulaukia didelės paramos, tačiau neatitinka visų formalių kriterijų arba nesurenka reikiamų vieno milijono parašų, kad nebūtų visiškai nepaisoma politinės žinios, kurią siunčia tokia Europos piliečių iniciatyva ir jos paskatintas susitelkimas;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai nori dalyvauti viešojoje politikoje, bet tik tuo atveju, jei ji yra paprasta ir iš tikrųjų daro poveikį. Piliečiai nori žinoti, kas atsitinka su jų iniciatyvomis, kurias jie remia. Kad EPI būtų sėkmingos, labai svarbu palengvinti dvikryptį ES institucijų ir EPI rėmėjų dialogą;

50.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę teikti finansinę paramą, skirtą daug kainuojančiam tarptautiniam organizaciniam procesui (vykdomam atitinkamo piliečių komiteto) rengiant EPI, kurios atitinka Komisijos kompetencijai tenkančią politikos sritį ir yra plačiai remiamos visuomenės (t. y. per tam tikrą laikotarpį pasiekia nustatytą ribą prieš surenkant vieną milijoną parašų, reikalingų pasiūlymui dėl teisės akto pateikti). Tai padėtų užsitikrinti reikiamą visuomenės paramą veiklai ir garantuoti finansavimo, kuriuo grindžiami tikslai, skaidrumą;

51.

siūlo, kad tais atvejais, kai tokios EPI yra susijusios su pasiūlymais, turinčiais pakankamai akivaizdų teigiamą poveikį vietos ir regionų valdymui, teritoriniam matmeniui arba subsidiarumui, kuriam teikiamas išankstinis RK biuro pritarimas, RK turėtų būti įpareigotas stebėti, kaip taikomas pirmiau minėtas finansavimo mechanizmas, taip pat teikti daugiau pagalbos skleidžiant informaciją;

52.

pabrėžia, kad dabartiniai nacionaliniu mastu nustatyti duomenų rinkimo reikalavimai yra didelė kliūtis siekiant sėkmingai rinkti parašus, todėl primygtinai ragina valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų siekiant supaprastinti asmens duomenų reikalavimus ir kuo skubiau juos suderinti visoje ES;

53.

ragina Europos Komisiją užtikrinti visiškai skaidrų sprendimų priėmimo procesą ir, visų pirma, prašo Komisijos išsamiau paaiškinti EPI atmetimo priežastis, jei laikoma, kad ji „akivaizdžiai nepriklausė Komisijos įgaliojimams“, ir tuo pačiu metu pranešti organizatoriams apie atitinkamus teisinius argumentus, kad jie galėtų nuspręsti, ar reikia EPI peržiūrėti ir ją pakeitus pateikti dar kartą;

54.

ragina Komisiją, savo oficialiame atsakyme dėl EPI, kuri surinko daugiau kaip milijoną parašų, išsamiai ir skaidriai paaiškinti visuomenei savo politinius sprendimus. Turėtų būti užtikrinta politiškai tvirta tolesnė veikla;

55.

pakartoja savo pasiūlymą padėti Komisijai įvertinti, ar iniciatyva atitinka subsidiarumo principą ir kaip ji prisideda prie teritorinės sanglaudos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo;

56.

pabrėžia, kad EPI – tai priemonė, kuria europiečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti formuojant Europos politiką, todėl jos neturėtų inicijuoti ES institucijos; vis dėlto pripažįsta savo paties vaidmenį bei pareigas ir šiuo požiūriu primena Biuro sprendimą (2) dėl RK dalyvavimo Europos piliečių iniciatyvose; pakartoja, kad yra pasirengęs remti RK politinei kompetencijai priklausančias EPI, kurios laikomos politiškai aktualiomis, pavyzdžiui: teikti paramą Europos Komisijai įvertinant siūlomas EPI vietos ir (arba) regioninio aktualumo ir subsidiarumo požiūriu; organizuoti renginius, susijusius su EPI; padėti vykdyti decentralizuotą komunikaciją EPI klausimais; prireikus rengti nuomones savo iniciatyva dėl EPI; aktyviai dalyvauti klausymuose Europos Parlamente ir vykdant tolesnę politinę veiklą; remti sėkmingų EPI įgyvendinimą ir prireikus pagal jas parengtų teisės aktų taikymą.