12.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/10

1.

norėtų pabrėžti, kad žmonių ir prekių judumas yra būtina išankstinė sąlyga siekiant pagrindinių ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų ir užbaigiant kurti bendrąją rinką. Transportas prisideda prie Europos ir jos regionų konkurencingumo, o ES pasaulyje yra pradininkė šioje srityje;

2.

atkreipia dėmesį į didelę transporto išlaidų prekėms ir namų ūkiams procentinę dalį: transporto išlaidos sudaro 13,2 proc. namų ūkių biudžeto ir beveik 15 proc. prekių kainos. Šiuo metu transportas 96 proc. vis dar priklauso nuo naftos, kurios didelė dalis išgaunama nestabiliuose pasaulio regionuose;

3.

atkreipia dėmesį, kad nebuvo užsibrėžta tarpinių tikslų, o tai apsunkina padarytos pažangos vertinimą. Vis dėlto, paskyrus naująją Europos Komisiją ir artėjant baltosios knygos įgyvendinimo peržiūrai, numatytai sparčių permainų laikotarpiu (ekonomikos krizė, platesnio masto geopolitiniai įvykiai, darantys poveikį transporto sektoriui), dabartinės sąlygos leidžia atlikti tik dalinį pažangos vertinimą;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad plataus užmojo baltosios knygos tikslai yra pažangos varomoji jėga. Komitetas taip pat pažymi, kad transporto politika ir aplinkos, inovacijų, socialinė politika bei ekonomikos politika yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Rekomenduoja šiuos tikslus susieti su priklausomybės nuo naftos, keliamo triukšmo, oro taršos mažinimo, sąnaudų mažinimo ir kovos su klimato kaita, vykstančia dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tikslais;

5.

rekomenduoja Europos Komisijai, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą ir galbūt atnaujinant tikslus, atsižvelgti į naujus iššūkius, pavyzdžiui, į geopolitinius įvykius, transporto srautų pakitimus, naujų konkurentų atsiradimą, socialinį dempingą ir ypatingas sąlygas, susiklosčiusias kiekvienoje valstybėje narėje ir regione. Komisija taip pat turėtų nustatyti tarpinius tikslus laikotarpiui po 2020 m.;

6.

džiaugiasi, kad Europos Komisija planuoja priimti keletą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir iniciatyvų dėl geležinkelių ir oro transporto ir uostų politikos priemonių, ir ragina Europos Parlamentą ir Tarybą paspartinti procedūras, kad jos būtų kuo greičiau patvirtintos. Šios ES priemonės turėtų būti kuriamos laikantis subsidiarumo principo ir kuo labiau mažinant administracinę naštą;

7.

tačiau kartu Komitetas ragina bent jau tiek pat dėmesio skirti miesto viešajam transportui, kuris yra svarbiausia viešojo transporto sistemos dalis ir kuris gali daryti didžiausią tiesioginį poveikį aplinkai ir daugelio gyventojų gyvenimo kokybei tankiausiai apgyvendintuose ES regionuose;

8.

atkreipia dėmesį, kad siekiant ES transporto ir logistikos sektorių padaryti konkurencingesniais kitų pasaulio regionų atžvilgiu, reikia užtikrinti laisvą prekių ir krovinių judėjimą visų pirma ES bendrojoje rinkoje.

9.

norėtų pabrėžti vietos ir regionų valdžios institucijų platesnį vaidmenį planuojant miestų ir regionų transportą ir judumo srityje bei jų lemiamą svarbą užtikrinant žmonių gyvenimo kokybę ir regiono konkurencingumą. Vietos ir regionų valdžios institucijos atsakingos už tinklų planavimą ir priežiūrą, transporto priemonių stovėjimo vietas ir prieinamumą bei už aplinkos standartų įgyvendinimo stebėseną ir todėl turi dalyvauti remdamosi partneryste ir daugiapakopiu valdymu. RK ragina aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į sprendimų priėmimo procesą;

10.

pažymi, kad transporto planavimas miestų centruose yra tiesiogiai susijęs su miestų ir teritorijų planavimu. Komitetas norėtų dar kartą atkreipti dėmesį į Tvaraus judumo mieste planavimo koncepciją (įskaitant kainodarą), pagal kurią ES turėtų skatinti siekti suderinamumo, tačiau tai neturėtų būti privalomojo pobūdžio;

11.

pakartoja, kad norint visoje Europoje užtikrinti aukštos kokybės transportą, būtina siekti, kad vietoms, iš kurių išvyksta ir į kurias vyksta eismo srautas, būtų skiriamas toks pat dėmesys ir parama kaip transeuropiniam transporto tinklui. Reikia teikti visapusišką paramą šioms išvykimo ir atvykimo vietoms ir jose valdyti visų transporto rūšių ir tipų transportą;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nors baltojoje knygoje teigiama, kad siekiant ateities gerovės būtina visuose regionuose užtikrinti veiksmingą transportą, Europos Komisija transporto sektorių vis dažniau vertina kaip bet kurį kitą laisvosios rinkos segmentą ir ne tik vertinant valstybės pagalbą. Viešojo transporto paslaugų teikėjai (viešajam sektoriui priklausantys subjektai), dažnai atsiduria keblioje padėtyje, kadangi privatūs veiklos vykdytojai valdo pelningas transporto rūšis ir maršrutus (kartais dempingo kainomis siekdami užsitikrinti būsimą monopolinę padėtį), tuo tarpu viešojo sektoriaus subjektams ir kai kuriems vežėjams (įskaitant viešojo sektoriaus) tenka eksploatuoti tik nelabai pelningus maršrutus ir jungtis. Jei laikysimės nuostatos, kad baltojoje knygoje transportas vertinamas ne tik kaip komercinis sektorius, bet ir kaip priemonė, padedanti ES ir įvairiuose jos regionuose užtikrinti konkurencingumą ir gerovę, būtina iš esmės keisti požiūrį į viešuosius veiklos vykdytojus arba juos laikyti lygiaverčiais privatiems veiklos vykdytojams. Logiška, kad privatūs veiklos vykdytojai transportą laiko tik potencialiu komercinio pelno šaltiniu neatsižvelgdami į būtinybę užtikrinti įvairių regionų ir apskritai visos ES konkurencingumą;

13.

pritaria nemotorinių transporto priemonių propagavimui (važiavimui dviračiais, vaikščiojimui) trumpais atstumais, kadangi jos suteikia ekologiškesnių, pigesnių ir neretai greitesnių alternatyvų. Atitinkami transporto tinklai ir priemonės, skirti paskatinti keisti žmonių mąstyseną, padės pasiekti šį tikslą, visų pirma dėl šios transporto priemonės propagavimo ir naudojimo;

14.

pritaria tam, kad, vežant krovinius ilgais nuotoliais turi būti skatinamas įvairių tvaraus transporto rūšių derinimas ir perėjimas nuo kelių transporto prie tvaresnių transporto rūšių, pavyzdžiui, geležinkelių, jūrų ir upių transporto;

15.

norėtų pabrėžti tinkamų ir pakankamai finansuojamų transporto tinklų ir priemonių svarbą demografinių ir geografinių problemų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, retai apgyvendintoms, esančioms salose, atokiausioms, pasienio ir kalnų vietovėms, kadangi tai yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant teritorinės sanglaudos. Poveikį transportui darančiose ES politikos srityse ir programose nepakankamai atsižvelgta į šių regionų poreikius. Komitetas norėtų teigti, kad reikia atidžiai planuoti siekiant aplinkosauginius reikalavimus suderinti su transporto paslaugų teikėjams taikomais reikalavimais ir nustatyti pagrįstus tarifus naudotojams;

16.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, naujosiose valstybėse narėse vis dar nėra kokybiškų pagrindinių transporto jungčių – ir ne tik TEN-T, bet ir svarbiausių vietos ir regionų lygmens jungčių (miesto aplinkelių, funkcinių regioninės ir vietinės reikšmės kelių tinklų, nuo kurių priklauso darbo jėgos judumas, ir kt.) – kurios yra svarbiausias šių regionų konkurencingumą lemiantis veiksnys, būtina šiose valstybėse laikytis visiškai kitokio požiūrio nei senosiose valstybėse narėse, kuriose tokia infrastruktūra jau yra, siekiant spręsti transporto problemas ir skatinti šį sektorių plėtoti naujosiose valstybėse narėse;

17.

pabrėžia didelę tarpvalstybinių transporto jungčių vietos ir regionų lygmeniu svarbą pasienio regionų sanglaudai ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimui ir atkreipia dėmesį į tai, kad, deja, rengiant 2020–2014 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas į tai nebuvo deramai atsižvelgta;

18.

pažymi, kad reikia stengtis užtikrinti aukštus transporto standartus pažeidžiamoms gyventojų grupėms, taip pat ir su demografinėmis problemomis susiduriančiuose regionuose;

19.

pabrėžia, kad patikima, lanksti ir kokybiška transporto sistema yra neatsiejama nuo turizmo pramonės konkurencingumo;

20.

nusivylęs, kad pažanga kuriant skirtingų transporto rūšių bilietų sistemą, ypač daugiarūšio transporto srityje, kertant regionų ar valstybės sienas yra menka; tikisi reikšmingos pažangos šioje srityje iki 2020 m.;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasiekta labai nedidėlė pažanga teikiant informaciją apie daugiarūšį vežimą ir bilietų pardavimą visoje Europoje ir į tai, kad šiuo metu daugelyje valstybių narių vis dar nėra nacionalinės nustatytų transporto tvarkaraščių sistemos, kurioje būtų pateikti visi šalyje galiojantys transporto tvarkaraščiai ir kuri padėtų rasti tinkamas jungtis ir užsisakyti viešojo transporto bilietus kelionėms atitinkamoje valstybėje. Informacija apie daugiarūšį transportą yra viena iš priemonių, galinčių gerokai padidinti keleivių suinteresuotumą naudotis viešuoju transportu. Be to mano, kad kuriant šias informacines sistemas ir užtikrinant jų sąveiką reikėtų ne tik atsižvelgti į statistinę informaciją, kurią suteikia nustatyti tvarkaraščiai, bet ir pasinaudoti plačiomis galimybėmis, kurias suteikia informacija, kurią bus galima gauti pasinaudojant GNSS sistemomis, įskaitant Europos palydovinę navigacijos sistemą Galileo;

22.

palankiai vertina keleivių teisių srityje pasiektą pažangą. Vis dėlto Komitetas pažymi, kad pačios teisės ir informacija apie jas išlieka fragmentiškos, priklausomai nuo transporto rūšies, todėl ragina siekti nuoseklumo, kad būtų patogiau naudotojams; taip pat prašo plačiau taikyti šias Europos Sąjungos suteikiamas teises valstybėse narėse, kurios iki šiol naudojasi visomis galimomis išimtimis, kad galėtų riboti šių teisių taikymą;

23.

pabrėžia, kad sudėtingiausi su kelionių informacija ir bilietų pardavimu susiję etapai yra „pirmojo ir paskutiniojo kilometro“ etapai, t. y. kelionės atkarpos, už kurias atsakomybė tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti įtrauktos į atskirų sprendimų įgyvendinimą ir peržiūrą, kad būtų užtikrintas visos sistemos veikimas;

24.

apgailestauja, kad tik keturios valstybės narės geležinkelių keleivių teisių reglamentą taiko visa apimtimi, ir primygtinai ragina visas kitas valstybes nares atsisakyti naudotis išimtimis;

25.

nurodo, jog dėl nesuderintų valstybių narių standartų iškraipoma konkurencija, galimai nukreipiami srautai ir daromas poveikis aplinkai, susisiekimui bei administravimui;

26.

sukūrus gerą transporto infrastruktūrą ir geras galimybes ja naudotis, visi regionai taps ekonomiškai stipresni ir patrauklesni tiesioginėms investicijoms, taip padidindami savo konkurencingumą ir konkurencinę visos ES padėtį;

27.

mano, kad būtina aiškiai nustatyti nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų kompetenciją dėl tarptautiniais maršrutais keliaujančių keleivių teisių;

28.

pažymi, kad Europos regionuose transporto tinklai yra susiskaidę ir nevienodai išsivystę, ypač geležinkelio ir kelių transportas; konkurencijai paskatinti reikalingi kokybiški transporto tinklai ir lanksčios finansinės priemonės, todėl mano, kad labai svarbu plėtoti TEN-T tinklą, visų pirma siekiant sustiprinti krovininį geležinkelių transportą ir plėtoti regioninių oro uostų tinklą;

29.

pritaria išorės sąnaudų (socialinių ir aplinkosaugos, įskaitant susijusių su eismo įvykiais, oro ir triukšmo tarša, grūstys) internalizavimui ir principams „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, kad rinkos siūlomos galimybės derėtų su tvarumo reikalavimais. Šiuo požiūriu reikėtų išanalizuoti, ar papildomomis priemonėmis galima palaipsniui įvesti privalomą suderintą sąnaudų internalizavimo sistemą, taikomą krovininiams automobiliams visame tarpmiestinio transporto tinkle, kad būtų išvengta dabartinės situacijos, kai tarptautiniai vežėjai, norėdami netrukdomi važiuoti Europos mokamais keliais, privalo turėti Eurovinjetę, penkias nacionalines vinjetes ir aštuonis skirtingus elektroninius kelių mokesčių rinkimo prietaisus ir sutartis dėl kelių mokesčių;

30.

pabrėžia ne tik kelių transporto saugos srityje pasiektą pažangą, bet ir valstybių narių teisės aktų ir standartų, pavyzdžiui, dėl pavojingų krovinių vežimo, skirtumus. Komitetas dar kartą ragina kurti mokslinį sąnaudų internalizavimo modelį, visų pirma kelių eismo įvykių srityje;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad keleivių transporto, visų pirma oro transporto, keleivių sauga priklauso ne tik nuo techninės kokybės, bet taip pat ir nuo reguliaraus įgulų vertinimo ir nuolatinio saugos standartų tobulinimo, ir ragina kompetentingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų šiose konkrečiose srityse;

32.

palankiai vertina iniciatyvą „Shift2Rail“ ir propaguojamą „Mėlynosios juostos“ projektą, kartu atkreipia dėmesį į tai, kad pažanga pereinant prie geležinkelių ir vandenų transporto ar jūrų transporto, nors keliai ir dangus perkrauti, yra nepakankama. Todėl reikia skatinti plėtoti ir sukurti TEN-T tinklą, suvienodinti skirtingų geležinkelio administracijų taikomus kriterijus ir taisykles ir sudaryti palankesnes sąlygas naujiems veiklos vykdytojams laisvos konkurencijos srityje. Traukiniai ir laivai gali dar labiau padėti siekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir nelaimingų atsitikimų mažinimo tikslų;

33.

džiaugiasi praktiškai įgyvendinama programa „Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)“, tačiau nerimauja, kad Junkerio plane numatyta iš EITP ir taip jau nepakankamo biudžeto, kad būtų sukurtas transeuropinis transporto tinklas, perkelti 2,7 mlrd. EUR; todėl apgailestauja dėl akivaizdžiai nepakankamų Europos Sąjungos investicijų į veiksmingą ir tvarią transporto sistemą ir į perėjimą prie ekologiškos ekonomikos;

34.

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų neseniai paskelbtą ataskaitą, ragina valstybes nares imtis priemonių vandens transporto kliūtims (susijusioms su tiltais, užtvankomis, upių pločiu ir kt.) šalinti, koordinuoti veiksmus, užbaigti infrastruktūros projektus ir įgyvendinti priežiūros planus;

35.

pažymi, kad nepateikiama nuorodų nei į integruotą jūrų ar vidaus vandenų ir oro transportą, nei į vandens lėktuvų kūrimą ir ragina į tai atsižvelgti atliekant transporto planavimo darbus;

36.

pritaria Bendro Europos dangaus iniciatyvai ir ragina Europos Komisiją pateikti skaidrią laiko tarpsnių paskirstymo sistemą, kad konkurencijos tikslais būtų galima geriau pasinaudoti oro uostais. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vėluojančių pakilimų ir nusileidimų didėja sąnaudos, ir ragina išanalizuoti galimą skrydžių didesniame aukštyje poveikį aplinkai dėl į troposferą išmetamų teršalų;

37.

ragina koordinuoti veiksmus siekiant stiprinti daugiarūšį vežimą, visų pirma kuriant būtinas jungtis su transporto mazgais (pavyzdžiui, oro uostais, uostais ir įvairių transporto rūšių centrais), ir pabrėžia būtinybę koordinuoti veiksmus prie valstybių narių sienų, o tokį koordinavimą galėtų užtikrinti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG);

38.

itin teigiamai vertina pasiektą pažangą ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių ir metodų stambiems transporto projektams, kuriems reikalingas ilgalaikis planavimas ir finansavimas. Vis dėlto Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad laikomasi skirtingo požiūrio skatinant alternatyvius šaltinius ir kad pagalba nėra skiriama progresyviai, t. y. atsižvelgiant į transporto priemonės alternatyvaus varymo būdo ekologiškumą. Todėl rekomenduoja veiksmingiau remti transporto rūšis, kurios neišmeta teršalų arba jų išmeta mažiau, taip pat tas, kurioms jau sukurta patikimai veikianti infrastruktūra (pvz., tramvajai ir troleibusai);

39.

pabrėžia, kad su transporto sektoriumi susijusių teisės aktų pasikeitimai ir technologijų raida pareikalaus iš naudotojų naujų žinių. Siekdamas užtikrinti visapusišką baltosios knygos įgyvendinimą, Komitetas ragina valstybes nares ir Europos Komisiją rengimo ir planavimo etapais atsižvelgti į tęstinio mokymo poreikius ir jiems reikalingas išlaidas;

40.

pažymi, kad sparčiai keičiasi darbo sąlygos transporto sektoriuje, ir ragina Europos Komisiją ir valstybes nares suderinti standartus ir socialines teises, kad pagerėtų darbo sąlygos ir būtų užkirstas kelias nesąžiningai konkurencijai;

41.

pabrėžia, kad, norint ekologiškesnio transporto, reikia tuo pačiu metu imtis priemonių, skirtų skatinti naudotis viešuoju transportu, taip pat skatinti mokslinius tyrimus švaresnių degalų ir veiksmingesnių variklių srityje. Todėl svarbu įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinama naudotis hibridinėmis transporto priemonėmis ir elektrifikuotu geležinkelių transportu;

42.

pabrėžia technologinių inovacijų, pagrįstų alternatyviaisiais degalais ir atnaujinta infrastruktūra siekiant sukurti tvarią, ekologišką ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, kad Europos įmonės didintų eksporto apimtį, skatintų ekonomikos augimą ir kurtų darbo vietas;

43.

dar kartą pareiškia, jog pritaria Europos Sąjungos pastangoms tarptautiniu lygmeniu eksportuoti savo transporto modelius aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose forumuose;

44.

Aukštais standartais pagrįsta Europos transporto tinklų kokybė ir sauga yra pavyzdys trečiosioms šalims ir kartu padeda didinti Europos visuomenės saugą ir gyvenimo kokybę. Europos standartų eksportas ir tarptautinių rinkų atvėrimas kartu stiprina Europos pramonės konkurencingumą;

45.

pažymi, kad transporto sektorius yra nepaprastai sudėtingas, apimantis infrastruktūrą, informacines technologijas, mokslinius tyrimus ir inovacijas, transporto priemonių specifikacijas ir naudotojų elgseną, ir tai tik keletas dalykų. RK ragina valstybes nares ir ES institucijas skirti pakankamai dėmesio šių įvairių sričių koordinavimui, nustatant kuo mažiau biurokratinių procedūrų ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kad būtų galima pasiekti optimalių rezultatų.