22.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 313/17

1.

su pasitenkinimu pažymi, kad Europos Komisija savo žaliojoje knygoje „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ imasi iniciatyvos, kurios pagrindinis tikslas – sukurti bendrąją kapitalo rinką;

2.

primena, kad privati iniciatyva ir verslumas atlieka svarbų vaidmenį kuriant konkurencingą ekonomiką Europos Sąjungoje;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu sukurti vieną bendrąją kapitalo rinką;

4.

ragina Komisiją paspartinti darbą rengiant veiksmų planą ir pateikti teisės aktų pasiūlymus kuo greičiau, kad tikslas sukurti visiškai integruotą bendrąją ES kapitalo rinką būtų pasiektas iki 2018 m. pabaigos;

5.

palankiai vertina Komisijos pastangas šalinti kliūtis investavimui į verslą, nes tai bus itin naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); pabrėžia, kad siekiant tvaraus vietos ir regionų augimo ir tvarių darbo vietų svarbu išlaisvinti kapitalo rinkų potencialą;

6.

pabrėžia, kad finansų rinkų srityje būtina imtis papildomų struktūrinių ir anticiklinių priemonių, kurios turėtų būti parengtos taip, kad darytų poveikį visoms ES valstybėms narėms ir būtų naudingos regionams, kuriuose finansų rinkos nėra gerai išvystytos;

7.

pažymi, kad būtinas Europos ekonomikos finansavimo šaltinių įvairinimas ir priemonės naujoms investicijoms pritraukti siekiant užtikrinti augimą ir stabilumą;

8.

daugiausia dėmesio skiria tiems kapitalo rinkų sąjungos aspektams, kurie gali paspartinti vystymąsi regionų ir vietos lygmeniu;

9.

yra ypač suinteresuotas ir tvirtai remia visas priemones, kuriomis siekiama:

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkų sąjunga turi padėti įvairinti finansavimo šaltinius investiciniams projektams, kuriems įgyvendinti, atsižvelgiant į jų pobūdį ir apimtį, reikalingas didesnio finansinių subjektų skaičiaus dalyvavimas;

11.

pritaria nuomonei, kad norint sukurti kapitalo rinkų sąjungą būtinos išsamios analizės ir konsultacijos kliūtims ir galimybėms nustatyti, o vėliau – įvairiapusiškos reguliavimo, institucinės ir švietimo priemonės;

12.

palankiai vertina tai, kad pradedamas darbas, susijęs su kapitalo rinkų sąjungos kūrimo procesu;

13.

mano, kad reguliuojama ES bendroji kapitalo rinka bus dar viena priemonė gerinti atsparumą asimetriškam sukrėtimui, kurį sukelia nevienodas atskirų Europos Sąjungos regionų vystymosi tempas; atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkos silpnos ir todėl, kad giliai įsišakniję bendros paklausos stygių lemiantys veiksniai, pavyzdžiui, skirtingas išsivystymo lygis regionuose;

14.

palankiai vertina sudarytą papildomų prioritetinių priemonių sąrašą, apimantį kliūčių patekti į kapitalo rinkas mažinimą, lengvesnį ryšių tarp kapitalo investuotojų ir MVĮ tipo ekonominių subjektų užmezgimą, saugumą kapitalo rinkoje, ilgalaikių investicijų rėmimą ir finansavimą, neviešo platinimo ir kitų finansavimo formų plėtojimą visoje ES, taip pat administracinės naštos mažinimą;

15.

mano, kad kapitalo rinkų sąjunga turi potencialo integruoti susiskaidžiusias Europos kapitalo rinkas ir sustiprinti tarpvalstybinį kapitalo judėjimą, o tai padidins investicijų į Europos įmones ir infrastruktūros projektus apimtį;

16.

ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į pasiūlą, visų pirma išanalizuoti ir šalinti pagrindines priežastis, dėl kurių privatūs ir instituciniai investuotojai negali sutelkti ir transformuoti pakankamai kapitalo, kad būtų sustiprintos atskiros finansinės paslaugos ir ilgalaikės investicijos į realiąją ekonomiką;

17.

nuogąstauja, kad iki šiol nustatyti tikslai yra pernelyg bendro pobūdžio, ir tai gali sutrukdyti pasiekti patenkinamą MVĮ finansavimo šaltinių įvairinimo lygį;

18.

mano, kad kuriama kapitalo rinkų sąjunga pirmiausia turėtų skatinti MVĮ vystymąsi, tačiau abejoja, ar keitimas vertybiniais popieriais, kuris išlaidų požiūriu daugiau kainuotų MVĮ, galėtų būti tinkamas ilgalaikis MVĮ finansavimo problemų sprendimas;

19.

palankiai vertina pasirinktą naują kryptį didinti privačių individualių investuotojų dalyvavimą kapitalo rinkoje, bet pabrėžia, kad privatiems investuotojams žaliojoje knygoje skiriama per mažai dėmesio;

20.

mano, kad įgyvendinant išsamią kapitalo rinkos reformą būtina užtikrinti griežtą priežiūrą visos ES mastu ir nacionaliniu lygmeniu, kartu stiprinti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vaidmenį priežiūros konvergencijos gerinimo srityje, kad būtų išvengta pernelyg didelės rizikos prisiėmimo ir finansų rinkų nestabilumo;

21.

ragina surengti išsamesnes konsultacijas dėl pakeitimo vertybiniais popieriais procedūros kartu atsižvelgiant į finansų krizės metu išmoktas pamokas. Pakeitimas vertybiniais popieriais neturi sukelti sisteminės rizikos, todėl jo reikėtų netaikyti priemonėms, darančioms stiprų sverto poveikį, ir vengti priklausomybės nuo trumpalaikio finansavimo;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad pavienėse valstybėse narėse rinkos stipriai skiriasi viena nuo kitos kultūriniu, istoriniu ir teisiniu požiūriais. Atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą, kapitalo rinkos kūrimo ir jos poveikio ex ante analizė turi būti atlikta kiekvienos valstybės narės atveju;

23.

mano, kad daugelis kapitalo rinkos sąjungos iniciatyvų turi būti įgyvendinamos vienu metu, o vėliau, atsižvelgiant į socialines kliūtis, atsirandančias dėl tradicijų, įpročių ir pan., jos turi būti paremtos daugiapakopėmis švietimo programomis;

24.

atkreipia dėmesį į menkas smulkių investuotojų ir labai mažų bei mažų įmonių savininkų finansines ir investavimo kultūros žinias. Šie veiksniai stabdo visos Europos kapitalo rinkos vystymąsi;

25.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį ugdant gyventojų finansinį raštingumą. Be to, pabrėžia socialinių institucijų ir švietimo įstaigų vaidmenį gerinant jaunųjų europiečių žinias apie ekonomiką ir finansus;

26.

mano, kad derėtų apsvarstyti finansinį ir institucinį viešojo sektoriaus dalyvavimą tose srityse, kurios tiesiogiai skatina kapitalo rinkos vystymąsi ir kuriose nepakanka privataus sektoriaus iniciatyvų; Prieš įtraukiant viešąjį sektorių turėtų būti užtikrinta, kad viešosiomis lėšomis tikrai būtų generuojamos privačios iniciatyvos. mano, kad tokiais atvejais viešojo sektoriaus dalyvavimas turėtų remtis kartu vykdoma ekonomine analize ir turėtų būti parengtas aiškus viešojo sektoriaus pasitraukimo planas pasiekus norimą poveikį arba jei jo pasiekti nepavyktų;

27.

mano, kad daugelyje šalių galima rasti geriausios praktikos pavyzdžių kapitalo sąjungos numatytose srityse ir juos vertėtų skleisti;

28.

pabrėžia, kad vietos ir regionų subjektai gali atlikti svarbų ir įvairiapusį vaidmenį kapitalo rinkose kaip investuotojai, suteikiantys ilgalaikį pradinį kapitalą; jų įsiskolinimais būtų galima prekiauti rinkose;

29.

pritaria nuomonei, kad reikia sukurti nuoseklų kapitalo rinkų taisyklių sąvadą. Jo nuostatos turėtų būti taikomos visose valstybėse narėse.

30.

taip pat mano, kad sukūrus skaidrias sąlygas bendrajai kapitalo rinkai ir suvienodinus garantijų sistemas būtų galima tikėtis didesnio investuotojų pasitikėjimo, kuris paskatintų veiksmingesnį kapitalo paskirstymą;

31.

pabrėžia, kad nuoseklus taisyklių sąvadas būtų svarbus žingsnis šalinant kliūtis ir kuriant reikiamą aplinką, o tai yra būtina su tarptautinėmis rinkomis labiau susietos bendrosios kapitalo rinkos kūrimui ir veikimui visoje ES;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su kapitalo rinkų sąjunga, neturėtų tapti pernelyg didele reguliavimo našta MVĮ ar mažinti naudą, kurią šiame sektoriuje galima gauti sukūrus bendrąją kapitalo rinką;

33.

mano, kad turi būti sukurtos naujos teisinės formos, leidžiančios Europos Sąjungoje investuoti ir gauti kapitalo;

34.

įsitikinęs, kad užtikrinus didesnį viešai prieinamos finansinės informacijos skaidrumą ir pašalinus priežastis, neleidžiančias palyginti atskirų valstybių narių finansinės informacijos, būtų galima pradėti naujas rinkos iniciatyvas;

35.

kaip ir savo ankstesnėse nuomonėse dar kartą ragina užtikrinti didesnį palyginamumą ir geresnę prieigą prie informacijos apie riziką, susijusią su MVĮ finansavimu visoje ES;

36.

mano, kad vertėtų nustatyti supaprastintus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (IFRS), kurie leistų palyginti įmones ir sustiprintų jų reitingą. Be to, tokių standartų taikymas gali paskatinti investuotojus investuoti į tas įmones, kurios vadovaujasi skaidriais ir bendrai pripažintais principais;

37.

mano, kad reikia tikslingai siekti suderinti bankroto teisę ir suvienodinti finansinio restruktūrizavimo pagrindą, ir pripažįsta, kad šis klausimas labai sudėtingas, ypač atsižvelgiant į egzistuojančias skirtingas privilegijuotas visuomenės ir kreditorių grupes;

38.

palankiai vertina teisinės sistemos, įskaitant prudencinės priežiūros reikalavimus, peržiūrą siekiant patikrinti apribojimus turto pakeitimui vertybiniais popieriais MVĮ sektoriuje ir finansavimą teikiančių ne bankų finansinių įstaigų, mažiau ribojančių ilgalaikio dalyvavimo infrastruktūros projektuose sąlygas, veiklai;

39.

atkreipia dėmesį į galimą nepakankamo finansų rinkų suderinimo problemą, nes tam tikros valstybės narės nedalyvauja bankų sąjungoje;

40.

pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjunga pasaulio lygmeniu turi būti atvira, konkurencinga ir pritraukti tarptautinius investuotojus išsaugant aukštus ES standartus, pavyzdžiui, užtikrinant rinkos etiškumą ir investuotojų finansinį stabilumą;

41.

ypač norėtų pabrėžti MVĮ sektoriaus svarbą Europos ekonomikai ir regionų vystymuisi. ES-27 buvo daugiau kaip 20 mln. MVĮ, kurios užtikrino 67 % darbo vietų ir sukūrė 58 % bendrosios pridėtinės vertės. Be to, 19 mln. MVĮ, kuriose dirbo iki 10 darbuotojų, teko penktadalis visų darbo vietų ES. 2008–2011 m. krizės laikotarpiu MVĮ galėjo geriau išlaikyti užimtumo lygį nei didelės įmonės, tačiau jų dalis BVP santykinai sumažėjo (1);

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ sunku savo veiklai rasti įvairių finansavimo šaltinių: ES daugiau kaip 80 % išorės finansavimo šaltinių MVĮ sudaro bankų kreditai ir 40 % įmonių naudojasi įstaigų, kurios paprastai susijusios su bankais, finansinės nuomos pasiūlymais;

43.

pažymi, kad MVĮ galimybės gauti banko kreditą ekonomikos sunkmečiu yra dar mažesnės, o tai reiškia, kad bankų vidaus procesai veikia ne anticikliškai, o veikiau procikliškai;

44.

pažymi, kad MVĮ galimybės gauti banko kreditą ekonomikos sunkmečiu yra dar mažesnės, o tai reiškia, kad bankų vidaus procesai veikia ne anticikliškai, o veikiau procikliškai; mano, kad bankų sektoriui būtina didesnė konkurencija, kad sumažėtų jo dominavimas užtikrinant finansavimo šaltinius ES, ypač MVĮ sektoriui.

45.

Todėl reikėtų tvirtai remti kliūčių, ribojančių ne bankų finansinių įstaigų konkurenciją ir atitinkamas finansines priemones, šalinimą pritraukiant naujus dalyvius ir diegiant kitų nei finansų sektorius inovacijas, taip pat pasiūlymus dėl teisėkūros iniciatyvų šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkų sąjunga nesiekiama susilpninti bankų vaidmens Europos ekonomikoje; mano, kad reikia užtikrinti deramą pusiausvyrą tarp priemonių, skatinančių investicinę bankininkystę ir ne bankų finansų įstaigų finansavimą, ir finansavimo teikiant tradicinius bankų kreditus;

46.

palankiai vertina ligšiolines valstybių narių priemones, tarp jų finansinės paramos MVĮ programas (garantijos, subsidijos, komercinių mokėjimų paspartinimas, parengiamojo etapo kapitalas);

47.

atkreipia dėmesį į MVĮ vystymuisi ypač svarbius veiksnius, pavyzdžiui, verslui palankią aplinką, šiuolaikinę infrastruktūrą, aukštųjų technologijų ekonomikos šakų egzistavimą ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Todėl kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvos turėtų būti taip parengtos, kad jos padėtų sumažinti kapitalo pritraukimo sąnaudas ir pasiektų labai mažas įmones, kurių ne tik yra daugiausia, bet ir kurių ryšiai su kapitalo rinkomis yra silpniausi; pabrėžia, kad būtina kiek galima sumažinti dėl reglamentavimo susidarančią administracinę naštą;

48.

nuogąstauja, kad naujos ES bankų sektoriaus taisyklės (KRD IV ir KRR dokumentų rinkinys) gali dar labiau apriboti MVĮ galimybes gauti bankų finansavimą, todėl rekomenduoja reguliariai analizuoti poveikį, kurį šios taisyklės pavienėse valstybėse narėse daro MVĮ galimybėms gauti bankų finansavimą;

49.

pabrėžia, kad vietiniai ir regioniniai bankai atlieka svarbų vaidmenį MVĮ finansavimo srityje, nes jie geriausiai žino vietos ir regionų ekonomiką ir taiko specialias procedūras vietos įmonių kredito rizikai įvertinti;

50.

tikisi, kad bendroji kapitalo rinka gali prisidėti prie alternatyvų tradicinėms kreditų ir investicijų tarpininkavimo formoms plėtojimo ir sklaidos. Jos turi didžiulį potencialą suteikti investicinį kapitalą vietiniams ekonominės veiklos vykdytojams;

51.

ragina Europos Komisiją skleisti alternatyvių finansavimo formų, kurios tam tikrose ES valstybėse narėse jau yra gerai išplėtotos, geriausios praktikos pavyzdžius;

52.

mano, kad aptariant ir kuriant kapitalo rinkų sąjungą vertėtų sukurti atitinkamą aplinką, ypač tam tikrą reguliavimo ir priežiūros lygmenį, šešėlinės bankų sistemos ir sutelktinio finansavimo plėtojimui. Nors ši sritis palyginti nėra labai svarbi, tačiau ji labai sparčiai auga (2);

53.

pažymi, kad inovatyvių projektų atveju labiau tinka alternatyvaus finansavimo pasiūlymai MVĮ, ypač didesnės investicijų rizikos priemonės;

54.

laikosi nuomonės, kad reguliavimo aplinka turėtų būti skatinamojo pobūdžio ir neapriboti galimybių naudotis naujomis kapitalo paskirstymo priemonėmis ir formomis;

55.

palankiai vertina Komisijos didesnį domėjimąsi galimybėmis gauti finansavimą ne iš bankų;

56.

pažymi, kad žalioji knyga „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ yra tik pirmasis žingsnis kuriant bendrąją kapitalo rinką;

57.

pageidautų dalyvauti tolesniame darbe, nes diferencijuota regionų ir vietos perspektyva rengiant taisykles leistų atsižvelgti į visų subjektų poreikius;

58.

ragina apsvarstyti išsamią darbo programą, užtikrinančią atitinkamą dinamiką, kuri būtina norint laikytis suplanuoto bendrosios kapitalo rinkos sukūrimo termino;

59.

pabrėžia, jog būtina įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus, kad būtų galima parengti visus tenkinantį dokumentą, kuriuo atsižvelgiama į skirtingus atskirų regionų ir sektorių poreikius;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina veiksmingiau įgyvendinti programas, skirtas gerinti finansų srities žinias ir visuomenę geriau informuoti apie investavimo galimybes ir poreikius. Šiuo tikslu reikėtų papildyti ir remti nacionalines iniciatyvas ir Europos projektus, kaip, pavyzdžiui, „Consumer Classroom“;

61.

ragina surengti papildomas viešąsias diskusijas dėl žaliosios knygos „Bendrosios kapitalo rinkos kūrimas“ ir dėl susijusios direktyvos peržiūros dėl perspektyvų ir pakeitimo vertybiniais popieriais.