22.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/254

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ (COM(2014)0910) ir jo I–IV priedus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.

kadangi Europa turi reaguoti į vidaus ir išorės iššūkius, su kuriais susiduriame, pateikdama aiškią viziją ir kryptį, rodydama lyderystę, siekdama plataus užmojo tikslų ir veikdama drąsiai, kad parodytų, jog geba pateisinti savo piliečių lūkesčius, suteikti jiems perspektyvų ir pasitikėjimo ir šiuo tikslu siekia užtikrinti, kad ES būtų tikra demokratinė sąjunga, parlamentinė demokratija ir arena, kurioje piliečiai gali valdyti ir formuoti savo žemyną siekdami išlaikyti ir įtvirtinti savo gyvenimo lygį;

B.

kadangi strategija „Europa 2020“ išlieka tinkamas pagrindas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui stiprinti ir tikimasi, kad jos tikslai bus patvirtinti iki 2015 m. pabaigos, tačiau reikia atnaujinti ir stiprinti jų siekimo priemones;

C.

kadangi būsimomis Komisijos darbo programomis turėtų būti sprendžiamos svarbiausios XXI a. problemos, pvz., klimato kaita, energetinė nepriklausomybė, efektyvus išteklių naudojimas, perėjimas prie skaitmeninės visuomenės, pasaulinė konkurencija, lyčių lygybė ir didėjanti nelygybė, atsižvelgiant į išlaidas dėl ES masto veiksmų nebuvimo;

D.

kadangi Europos konkurencingumo pasaulio ekonomikoje praradimas, aukštas nedarbo lygis, demografiniai pokyčiai ir vis labiau senėjanti visuomenė kelia ES precedento neturinčius iššūkius; kadangi tik konkurencingos ekonomikos, kuriose taikoma teisinga makroekonominė politika, sugebės kurti darbo vietas, kelti savo piliečių pragyvenimo lygį ir kurti gerovę, kuri ateityje finansuos investicijas ir užtikrins viešąsias paslaugas; kadangi norint pasiekti plataus užmojo tikslų kokybiškų darbo vietų, augimo, investicijų ir Europos ekonomikos konkurencingumo pasauliniu mastu srityse būtina skirti daugiau dėmesio laisvai ir sąžiningai konkurencijai, ypač atsižvelgiant į tai, kad kiti pasaulio regionai šiuo metu greičiau vystosi, didindami našumo lygį ir diegdami naujoves;

E.

kadangi ES patyrė ilgalaikę ekonomikos krizę, lėmusią lėtą augimą, padidėjusį vidaus disbalansą ir nepakankamą darbo vietų kūrimą ir investavimą, kuri nebus įveikta, jeigu toliau nebus smarkiai plėtojama Europos integracija visose srityse, kuriose ji pasiteisina, visų pirma vidaus rinkoje ir ekonominės ir pinigų sąjungos veiklos srityje, kurioje taikomi griežtesni demokratinės kontrolės ir atskaitomybės reikalavimai;

F.

kadangi finansiniai ištekliai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į ES politinius prioritetus, tai reiškia ne tik jų apimties, bet ir lankstumo bei pusiausvyros požiūriu, tai taip pat susiję su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir 2014–2020 m. daugiamete finansine programa (DFP), kurioje numatytas lankstumo mechanizmų rinkinys, įskaitant nuostatą dėl peržiūros, kad būtų galima pritaikyti ES biudžetą prie nenumatytų aplinkybių;

G.

kadangi ES politikos sritys ir veiksmai turi atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus, siekiant padėti piliečiams pasiruošti ir reaguoti į greitai besikeičiančią visuomenę ir ekonomiką;

H.

kadangi Europa, siekdama aprūpinti kitas kartas kokybiškomis darbo vietomis, o ne užkrauti joms skolų naštą, turi laikytis tokio ekonomikos modelio, kuris gali užtikrinti tvarią plėtrą;

I.

kadangi tvarumas ir ekonomikos augimas yra suderinami ir gali vienas kitą stiprinti ir kadangi Komisija yra primygtinai raginama užtikrinti, kad tvarumas taptų jos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkės pagrindu; kadangi Komisija yra ES Sutarčių sergėtoja, o jose įtvirtinti tvarios plėtros, socialinio teisingumo ir solidarumo principai ir pagrindinės Europos gyventojų teisės;

J.

kadangi Europai reikia, kad Komisija turėtų tinkamai orientuotą į tikslus ir pakankamai plataus užmojo darbo programą, kuri patenkintų tikruosius ES ir jos piliečių poreikius;

1.

ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo iniciatyvos teise siekiant suteikti Sąjungai neginčijamą lyderystę ir pirmiausia užtikrinti, kad būtų sukurta bendroji rinka ir kartu parengtas strateginis veiksmų planas, skirtas ekonominei sąjungai, politinei sąjungai ir išorės veiksmams;

2.

palankiai vertina tai, kad Komisija yra susitelkusi ties 10 strateginių prioritetų; pabrėžia, kad skvarbu remti Bendrijos interesus ir toliau išsaugoti vieningą ir darnią, kartu laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; todėl yra tvirtai įsitikinęs, kad visas pastangas reikia skirti šiems svarbiausiems prioritetams;

3.

teigiamai vertina tai, kad pradėtos derybos dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros; laikosi nuomonės, kad tai turėtų padėti pagerinti Komisijos rengiamų teisės aktų projektų kokybę, sustiprinti jos atliekamą teisės aktų projektų poveikio vertinimą, įskaitant ekonominio, socialinio poveikio, poveikio aplinkai ir poveikio MVĮ vertinimus, ir, kai tinkama, taikyti reglamentus, o ne direktyvas, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; tikisi, kad Komisija vienodai atsižvelgs į abiejų teisėkūros institucijų teikiamą informaciją ir dokumentus vykstant teisėkūros procesui; tikisi, kad bus tvirčiau įsipareigota užtikrinti tinkamą tarpinstitucinį konsultavimąsi, visapusiškai atsižvelgti į Parlamento pasiūlymus ir rekomendacijas ir pateikti išsamų pateisinimą kiekvieną kartą, kai pasiūlymas atsiimamas; primena, kad daugiamečių programų sudarymas, dėl kurio susitarė visos trys institucijos, turėtų būti pagrindas metinėms veiklos programoms rengti ir diskusijų dėl konkrečios metinės veiklos programos išeities taškas; primena savo nuomonę, kad geresnis reglamentavimas neturėtų būti laikomas įrankiu, leidžiančiu mažesnę pirmenybę teikti ES kompetencijos sričiai priklausantiems klausimams, ir kad pagal demokratinį sprendimų priėmimo procesą priimami politiniai sprendimai turėtų būti svarbesni už techninius vertinimus;

4.

ragina Komisiją toliau gerinti savo teisėkūros programos suderinamumą ir stiprinti nepriklausomą teisės aktų projektų poveikio vertinimą, įskaitant poveikio MVĮ tyrimą ir konkurencingumo tyrimą – šios priemonės padės pašalinti biurokratizmą visuose – Europos, nacionaliniame ir regionų – lygmenyse ir visiems ekonominės veiklos vykdytojams ir piliečiams jų kasdieniniame gyvenime, tokiu būdu bus prisidėta prie darbo vietų kūrimo skatinimo laikantis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų; mano, kad įgyvendinant teisės aktus ir laikantis standartų MVĮ ir labai mažoms įmonėms neturėtų būti užkraunama nereikalinga našta; ragina Komisiją siekti kaip įmanoma didesnio supaprastinimo ir, kai įmanoma, skatinti visapusiškai naudotis skaitmeniniais sprendimais, kad būtų galima lengviau įgyvendinti ES taisykles; mano, kad, paaiškėjus, jog direktyvos ir reglamentai yra netinkami mažosioms įmonėms, juos gali tekti persvarstyti siekiant užtikrinti, kad MVĮ nebūtų užkraunama našta; ragina, kiek tai įmanoma, netaikyti labai mažoms įmonėms visų veiklą sunkinančių teisės aktų, visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų skatinami nauji startuoliai ir verslininkai;

5.

tikisi, kad Komisija pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) pateiks sąrašą teisės aktų ir pasiūlymų, kuriuos reikia peržiūrėti arba panaikinti, nes jie nebetinkami arba, atrodo, nebesuteikia ES pridėtinės vertės, arba yra atgyvenę ir yra nebetinkami pradiniam tikslui pasiekti; tačiau pabrėžia, kad programa REFIT negali būti naudojamasi kaip pretekstu norint sumažinti užmojus sprendžiant gyvybiškai svarbius klausimus, panaikinti reguliavimą ar sumažinti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; mano, kad reglamentavimo supaprastinimo esmė – tai kokybė, o ne kiekybiniai rodikliai; atkreipia dėmesį į tikslą 25 proc. sumažinti administracines išlaidas ir biurokratinės naštos sąnaudas bei susijusias naujų pasiūlymų išlaidas visam politikos ciklui, įskaitant perkėlimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; ragina reikšmingai sumažinti išlaidas siekiant sudaryti geresnes sąlygas darbo vietoms kurti, siekiant išlaikyti darbo vietas Europoje ir grąžinti perkeltas darbo vietas, skatinant konkurenciją ir tvarų augimą;

6.

tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl kito Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ etapo, kuris atitiktų didelius mūsų laukiančius išteklius ir galimybes, ypač susijusius su energetikos sistemos pertvarkymu, skaitmenine revoliucija ir Europos gyventojų parengimą šiems pokyčiams; mano, kad šioje strategijoje atitinkamos reformos turėtų būti derinamos su didelio masto investicijų iniciatyvomis, plėtojant jau pradėtą kurti energetikos sąjungą, bendrąją skaitmeninę rinką ir naująją iniciatyvą dėl socialinių investicijų ir perkvalifikavimo; mano, kad šią strategiją reikėtų paremti visapusiškai pasinaudojant Europos strateginių investicijų fondu ir persvarstyta 2014–2020 m. DFP; mano, kad valstybėms narėms turėtų būti sukurtos sąlygos šiai strategijai įgyvendinti ir kad reikia užbaigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, kad būtų skatinama konvergencija šia linkme; mano, kad ES išorės strateginėmis partnerystėmis taip pat turėtų sukurta naujų galimybių, kad ši strategija būtų sėkmingai įgyvendinta;

7.

primygtinai ragina Komisiją rasti tvirtus ES socialinių problemų, visų pirma nedarbo, kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, socialinės nelygybės, atskirties ir pavojaus, kurį kelia socialinis dempingas ir protų nutekėjimas, sprendimus; mano, kad tam reikia ekonomikos atsigavimo, investicijų, kuriomis būtų skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, socialinių investicijų į įgūdžius, vaikų priežiūrą ir kitas socialines paslaugas ir socialinės ekonomikos; mano, kad taip pat tam reikia didesnės konvergencijos, kad būtų užtikrinta, kad visoje Sąjungoje būtų laikomasi nustatytų pagrindinių socialinių standartų; mano, kad šioje srityje teisingas darbo jėgos judumas turėtų būti skatinamas kaip viena iš pagrindinių bendros rinkos laisvių; mano, kad nedelsiant turėtų būti pradedama imtis veiksmų dėl pažadėtojo „socialinio trigubo A reitingo“; ragina Komisiją siekiant šio tikslo skatinti labiau įtraukti socialinius partnerius Europos ir nacionaliniais lygmenimis;

8.

pabrėžia, kad nedarbo lygis, ypač tarp jaunimo ir moterų, išlieka netinkamai didelis ir kad ES ekonominis atgaivinimas tebėra pažeidžiamas; palankiai vertiną patvirtintą Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), ragina visapusiškai jį įgyvendinti ir tikisi, kad kaip įmanoma skubiau bus patvirtinta ir realizuota visa eilė investicinių projektų, kuriais turi būti prisidėta prie stabilaus atgaivinimo ir subalansuoto ir tvaraus augimo, kuris skatins užimtumą ir socialinę bei teritorinę sanglaudą visoje ES; primena savo prašymus užtikrinti skaidrumą demokratinę atskaitomybę ir investavimo taisyklių laikymąsi;

9.

ragina Komisiją pabrėžti, kad ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas yra Europos socialinės rinkos ekonomikos ir ES darnaus vystymosi strategijos pagrindas; ragina Komisiją tvarumą laikyti bet kurios patikimos, į ateitį orientuotos ir krizę įveikti padedančios ekonomikos politikos pagrindu ir užtikrinti, kad į tai būtų atsižvelgiama būsimosiose veiklos programose numatant specialią antraštinę dalį, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama visapusiškam ir greitam Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimui;

10.

palankiai vertina priimtą bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir ragina ją skubiai įgyvendinti su aiškiomis teisėkūros rekomendacijomis, finansavimo būdais ir priemonėmis, kuriomis siekiama sukurti skaitmeninę ekonomiką, kurioje Europa galėtų vadovauti pasauliui, verslas galėtų veikti tarp valstybių ir būtų apsaugotos vartotojų ir piliečių teisės; yra įsitikinęs, kad Europa suteikia aiškią pridėtinę vertę skatindama verslumą ir žinių ekonomiką bei šalindama nereikalingas kliūtis; laikosi nuomonės, kad ja taip pat turėtų būti siekiama skatinti inovacijas ir kurti naujas galimybes ES piliečiams, verslo įmonėms ir vartotojams, tokiu būdu kuriant darbo vietas, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi pagrindinių socialinių standartų; pabrėžia, kad pažanga šioje srityje tiesiogiai paveiks piliečius; mano, kad ir vartotojų, ir pagrindinių teisių apsauga būtina siekiant užtikrinti, kad Europos gyventojai pasitikėtų bendrąja skaitmenine rinka kaip savo kasdienio gyvenimo skaitmeninimo dalimi;

11.

mano, kad subalansuotos ir teisingos mokesčių politikos struktūra turi būti laikoma neatsiejama valstybių narių struktūrinių reformų dalimi ir kad mokesčių ir konkurencijos politika visų ES vartotojų ir piliečių naudai turi būti vertinama kaip dvi to paties medalio pusės, siekiant toliau padėti kurti darbo vietas; pritaria mokesčių naštos perkėlimui pereinant nuo darbo jėgos prie kitų tvaraus apmokestinimo formų;

12.

ragina Komisiją persvarstyti ir stiprinti konkurencijos politikos ir valstybės pagalbos mechanizmus ir išteklius; mano, kad ES valstybės pagalba ir kontrolė yra svarbios kovos su mokesčių praktikomis, kuriomis iškraipoma bendroji rinka, priemonės;

13.

dar kartą patvirtina, koks svarbus jam Bendrijos metodas, teisėkūros proceso skaidrumas, demokratinis teisėtumas, taip pat nacionalinių parlamentų vaidmuo ir atsakomybė;

14.

primygtinai reikalauja visapusiškai, nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti ir taikyti esamus teisės aktus tokiose srityse, kaip bendroji rinka, aplinkos apsaugos teisė, persvarstyta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), bendra žuvininkystės politika (BŽP) ir sanglaudos politika, taip pat finansų ir bankų sektoriuose; ragina Komisiją geriau stebėti valstybių narių pažangą juos įgyvendinant;

15.

ragina priimti konvergencijos gaires pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kartu su metine augimo apžvalga tai turėtų sudaryti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pagrindą; mano, kad Parlamento vaidmuo tikrinant Europos semestro įgyvendinimą turėtų būti oficialiai įteisintas ir kad visi euro zonos nacionaliniai parlamentai turėtų stebėti kiekvieną Europos semestro proceso žingsnį;

16.

ragina Komisiją kartu su visais suinteresuotaisiais subjektais ištirti visas galimybes, kaip būtų galima stiprinti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), suteikiant jai daugiau atsparumo, kad ji galėtų skatinti augimą, užimtumą ir stabilumą, turėdama socialinę dimensiją, kuria siekiama išlaikyti Europos socialinę rinkos ekonomiką gerbiant kolektyvinių derybų teisę, pasitelkiant šią dimensiją būtų užtikrinamas valstybių narių socialinės politikos koordinavimas, įskaitant minimalaus darbo užmokesčio arba pajamų mechanizmą, dėl kurio sprendžia ir kurį nustato kiekviena valstybė narė, ir remiama kova su skurdu ir socialine atskirtimi, pakartotinė darbuotojų integracija į darbo rinką, savanoriškas judumas ir lankstumas keičiant profesiją ir judant iš vienos valstybės į kitą;

17.

pabrėžia, kad reikia veiksmingai naudoti ES biudžeto lėšas siekiant pažangos įgyvendinant ES prioritetus ir politikos priemones, taigi ragina Komisiją atsakyti į susirūpinimą dėl netinkamo valdymo ir sukčiavimo; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant įvertinti ir pagerinti esamas kontrolės priemones bei mažinti biurokratinę naštą, kur tai įmanoma; pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami kuo geriau, ir atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu pasiekti veiklos rezultatų, o ne tiesiog išleisti turimus asignavimus; taigi ragina vykdyti sistemingus, reguliarius ir nepriklausomus vertinimus, kad būtų užtikrinta, jog visomis išlaidomis būtų siekiama trokštamų tikslų ekonomiškiausiu būdu; ragina Komisiją vėl imtis pastangų, kad vykdant šią užduotį įsitrauktų valstybės narės, ypač kalbant apie lėšas, kurias jos pačios ir panaudoja;

18.

pabrėžia, kad būtina veiksmingiau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ir imtis tolesnių veiksmų siekiant apginti Sąjungos finansinius interesus, užtikrinti ES išlaidų teisėtumą ekonomiškai efektyviu būdu; taigi ragina veiksmingai naudoti ES biudžetą, sutelkiant dėmesį į geresnį esamų kontrolės priemonių įgyvendinimą ir vertinimą ir būdus, kuriais užtikrinama, kad rezultatai ir papildoma vertė būtų laikomi svarbesniais už kuo didesnį biudžete numatytų asignavimų panaudojimą; mano, kad nereikėtų atsiimti pasiūlymo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, OLAF, procesinių garantijų kontrolieriaus (COM(2014)0340 – 2014/0173(COD));

19.

palankiai vertina Komisijos parengtą Europos migracijos darbotvarkę ir atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų bei susijusius pasiūlymus dėl biudžeto koregavimo 2015 m. ir 2016 m., kuriais siekiama užtikrinti, kad Europos migracijos darbotvarkėje nustatyti tikslai būtų tinkamai įgyvendinti; vis dėlto primena Komisijai jos įsipareigojimą spręsti didėjančio spaudimo prie ES išorės sienų problemą, be kita ko, griežtomis kovos su neteisėta migracija, prekyba žmonėmis ir neteisėtu žmonių gabenimu priemonėmis, ir gerinti migracijos valdymo politiką, t. y. ES migracijos politiką reikia geriau susieti su jos išorės politika; ragina Komisiją toliau plėtoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į asmenis, ES siekiančius apsaugos nuo karo ir persekiojimo;

20.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pastarojo meto įvykių Viduržemio jūroje ir Vakarų Balkanų maršrute, kur rekordinis nelegalių migrantų skaičius perėjo ES sienas ir tokiu būdu iškėlė ES ir jos valstybėms narėms precedento neturintį iššūkį, kuriam spręsti reikia bendro ir ryžtingo ES atsako; reiškia paramą Komisijos pasiūlytoms priemonėms ir ragina valstybes nares jas skubiai priimti ir įgyvendinti; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvas dėl perkėlimo ir apgyvendinimo kitoje vietoje, įskaitant naują iniciatyvą dėl didesnio skaičiaus prieglobsčio prašytojų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, skubaus perkėlimo, kuris apima Graikiją, Italiją ir Vengriją; taip pat Komisijos pasiūlymą dėl nuolatinio perkėlimo mechanizmo, kuris būtų aktyvuotas susidarius nepaprastajai padėčiai, atsižvelgiant į valstybėje narėje esančių pabėgėlių skaičių, ir kuris yra grindžiamas SESV 78 straipsnio 2 dalimi; ragina Komisiją panaudoti būtiną mechanizmą, kuris buvo parengtas konkrečiai masinio antplūdžio atvejams; taip pat pabrėžia, jog reikia paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir asmenų, kurių prašymai buvo atmesti, grąžinimą; reiškia pritarimą „įvykių centro“ požiūriui, kaip paskelbta Migracijos darbotvarkėje, kurį taikant siekiama stiprinti operatyvinę pagalbą prieglobsčio prašytojams tik atvykus, įskaitant atvykėlių, be kita ko, tų asmenų, kuriems nereikia apsaugos, registraciją ir pirminį prašymų nagrinėjimą; nepritaria jokioms priemonėms, kuriomis de facto atkuriama sienų kontrolė ir keliama grėsmė Šengeno erdvei;

21.

primena Komisijos įsipareigojimą panaudoti visas prieinamas priemones, įskaitant ES biudžetą, siekiant, kad glaudesnės partnerystės su valstybėmis narėmis, nacionaliniais parlamentais, regionais ir miestais pagrindu būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir augimas naudojant pažangias investicijas ir taip geriau įgyvendinama dabartinė politika bei didinamas veiklos efektyvumas vietoje, pirmiausia naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ekonomikos valdymo procesą, sanglaudos politika lieka pagrindiniu tokių viešųjų investicijų šaltiniu, ir todėl laikosi nuomonės, kad turėtų būti naudojamasi ESIF ir kitų fondų, ypač Europos struktūrinių ir investicijų fondų, sinergija; ragina išnagrinėti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir programos „Horizontas 2020“ sąveiką; ragina užtikrinti nepaprastai svarbų privačiojo sektoriaus partnerių ir privačių investuotojų dalyvavimą, kad būtų užtikrinta ESIF sėkmė, ir atkreipia dėmesį į jo potencialą kuriant darbo vietas; kartu ragina užtikrinti ESIF demokratinę kontrolę ES lygmeniu; laikosi nuomonės, kad visa bet kokio finansavimo, gauto nukreipus programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšas, ar didesnė suma turėtų būti atitinkamai investuojama į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninę infrastruktūrą, transportą ir energetiką, ir ragina Komisiją pasinaudoti galimybe, kurią sudaro privaloma 2016 m. peržiūra, siekiant parengti kompensaciją šioms dviem programoms;

22.

ragina skubiai įgyvendinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės strategiją, užtikrinti geresnę infrastruktūrą ir įgyvendinti Europos pridėtinę vertę užtikrinančius transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektorių, kurie itin svarbūs bendrosios rinkos veikimui, projektus;

23.

pažymi, kad Komisija 2016 m. turi inicijuoti nuodugnią, visapusišką ir visavertę porinkiminę 2014–2020 m. DFP peržiūrą, įskaitant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto DFP reglamentui iš dalies pakeisti – tai būtų būdas panaudoti ES biudžetą ir taip prisidėti prie Europos ekonomikos atsigavimo; pažymi, kad privaloma DFP teisinė peržiūra buvo vienas iš pagrindinių Parlamento reikalavimų derantis dėl DFP; todėl mano, kad tai neeilinės svarbos procedūra; pažymi, jog yra pasirengęs dirbti konstruktyviai, kad būtų rastas įvairių iki šiol neišspręstų klausimų – taip pat ir susijusių su ESIF garantijų fondo finansavimu – sprendimas;

24.

ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos įvertinti, kas bus sakoma laukiamose Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais išvadose, ir savo kadencijos laikotarpiu pateikti konkrečių pasiūlymų; pakartoja, kad prieš inicijuojant kitą DFP yra pasiryžęs imtis ES nuosavų išteklių sistemos reformos;

25.

pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl susikaupusių vėluojančių mokėjimų, dėl kurių nukentėjo ES patikimumas; teigiamai vertina bendrą Komisijos, Tarybos ir Parlamento pareiškimą dėl 2015–2016 m. mokėjimų plano, kurio tikslas – iki 2016 m. pabaigos iki tvaraus lygio apriboti šį vėlavimą; primena Komisijai jos įsipareigojimą atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos 2014–2020 m. programos, parengti išankstinio perspėjimo sistemą ir nedelsiant pasiūlyti dalinius biudžeto pakeitimus, jei patvirtintų mokėjimų mastas 2016 m. nebūtų patenkinamas;

26.

ragina Komisiją pasiūlyti priemones, skirtas informacijos mainams tobulinti ir operatyviniam valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimui ir bendradarbiavimui su ES agentūromis skatinti, ypač kai tai susiję su įspėjimo kriterijais, ir įpareigoti įspėti apie teistus arba terorizmu įtariamus asmenis; ragina Komisiją pasinaudoti techninėmis ir finansinėmis priemonėmis, siekiant užtikrinti ES lygmens koordinavimą ir keitimąsi geriausia praktika kovos su teroristine propaganda, radikaliais tinklais ir verbavimu internetu srityse; atsižvelgdamas į tai pirmiausia ragina suteikti Europolui visas priemones, būtinas kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, kaip numatyta pagal jo įgaliojimus;

27.

pabrėžia, kad naujų prekybos sandorių sudarymas nepaprastai svarbus norint vystyti į išorę orientuotą konkurencingą Europos ekonominę sistemą, kuria naudojantis būtų įmanoma gauti apčiuopiamos naudos ir užtikrinti žemesnes kainas vartotojams bei kurti naujas darbo vietas atveriant trečiųjų valstybių rinkas ir įvairinant eksportą; primena esąs įsitikinęs, kad subalansavus prekybos susitarimus galima nustatyti globalizacijos taisykles; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad nekiltų pavojus Europos standartams, ir pabrėžia, kad prekyba turi atlikti vaidmenį kovojant su skurdu ir skatinant vystymąsi užsienio šalyse; todėl mano, kad prekybos kliūčių ir kliūčių investuoti šalinimas visame pasaulyje turi likti esminis ES prekybos strategijos prioritetas; taigi remia Komisijos pastangas, dedamas per visas vykstančias dvišales ir daugiašales prekybos derybas, kad 2016 m. būtų pasiektas teigiamas rezultatas visapusiškų ir abiem šalims naudingų prekybos susitarimų srityje; pabrėžia, kad būtinos nuolatinės ES pastangos siekiant išnaudoti galimybes, sudarytas proceso, 2013 m. pradėto Balio priemonių rinkiniu, dėl kurio susitarta per daugiašales Dohos derybų raundo derybas – tai turėtų atverti kelią į pasaulinį ekonomikos stabilumą; pabrėžia, kad reikia įtraukti skyrių dėl glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su mokesčių slėpimu, mokesčių rojais, korupcija ir pinigų plovimu ES dvišalės, keliašalės bei daugiašalės prekybos srityje;

28.

ragina Komisiją siekti nuoseklios ir suderintos užsienio ir saugumo politikos strategijos, kurią įgyvendinant greitai kintančiomis saugumo sąlygomis būtų identifikuojami nauji ir atsirandantys iššūkiai, kuriuos turės pripažinti ir atremti ES, interesai, kuriuos ji turės ginti, ir vertybės, kurias ji turės skatinti, taip pat užtikrinamas ES piliečių saugumas ir kuriamos tvarios taikos ir stabilumo sąlygos; atsižvelgdamas į tai primena žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių svarbą ir būtinybę ES atlikti stiprų vaidmenį pasaulyje sprendžiant vystymosi, taikdarystės ir taikos stiprinimo, humanitarinės pagalbos ir žmogaus teisių populiarinimo visame pasaulyje klausimus;

29.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl kito strategijos „Europa 2020“ etapo, kuris atitiktų pasaulinės konkurencijos, energetikos sistemos pertvarkymo, skaitmeninės revoliucijos ir demografinių tendencijų iššūkius; mano, kad šiame pasiūlyme turėtų būti derinami struktūriniai pokyčiai su didelio masto investicijų iniciatyvomis, pagrįstomis esamomis priemonėmis (ES biudžetu, ESIF);

30.

atkreipia dėmesį į esminį konkurencijos politikos vykdymo vaidmenį kuriant vienodas sąlygas, kuriomis visi bendrosios rinkos dalyviai ir visų verslo modelių, įskaitant MVĮ, atstovai skatintų inovacijas, produktyvumą, darbo vietų kūrimą ir investicijas; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad būtų griežtai laikomasi antimonopolinių, valstybės pagalbos ir susijungimų kontrolės taisyklių, siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą;

31.

pritaria kapitalo rinkų sąjungos kūrimui ir kartu pažymi, jog būtina užtikrinti, kad nedidėtų sisteminė finansinė rizika ir kad būtų sukurta jai būtina infrastruktūra bei vykdoma griežtesnė priežiūra, siekiant skatinti tvarų ne bankų teikiamą kreditavimą ir ilgalaikes investicijas realiajai ekonomika paremti;

32.

ragina Komisiją šalinti kliūtis bendrojoje rinkoje siekiant gerinti įmonių, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių, finansavimą ir taip skatinti privačiojo sektoriaus investicijas; ragina stiprinti ir visapusiškai įgyvendinti ES vidaus rinkos taisykles ir ragina Komisiją nuosekliai vystyti bendrosios rinkos išorės aspektą įgyvendinant ES prekybos politiką, kad būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir vartotojų apsauga ir kartu vengiama nesąžiningos prekių ir paslaugų, neatitinkančių ES saugos, aplinkosauginių ir socialinių standartų, konkurencijos;

33.

ragina parengti plataus užmojo ES pramonės politiką, sudarant sąlygas kurti naujas prekes ir restruktūrizuoti pramonės procesus naudojantis inovacijomis, kad ES pramonė būtų modernizuota užtikrinant sektoriaus perėjimą prie skaitmeninių technologijų ir įgūdžius, kurie būtini norint pasinaudoti jų teikiamais privalumais;

34.

mano, kad įgyvendinant strategijos „Europa 2020“, paimančios konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, socialinę dimensiją turėtų būti siekiama užtikrinant koordinavimą stiprinti ir tobulinti valstybių narių socialinę politiką, be kita ko, nustatant kriterijus arba, jei reikia, priimant teisės aktus, taip pat patvirtinant grupę pagrindinių socialinių standartų, kaip antai viešųjų užimtumo paslaugų kokybė, su aktyvumo skatinimo priemonėmis susietas bedarbio pašalpų mokėjimas, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, prieinamos ir kokybiškos vaikų priežiūros paslaugos, profesinis mokymas ir mokymasis visą gyvenimą; mano, kad strategijos „Europa 2020“ socialiniai tikslai ir pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinė galėtų būti naudojami šių pagrindinių standartų įgyvendinimui stebėti;

35.

ragina Komisiją iki metų pabaigos baigti rengti ir pateikti darbo jėgos judumo teisės aktų rinkinį, kuriuo taip pat būtų sprendžiamos su neigiamu darbo jėgos judumo poveikiu susijusios problemos; ragina kurti stiprias tarpvalstybines darbo inspekcijas kovai su piktnaudžiavimu; mano, kad judumas Europoje yra pagrindinė teisė; be to, ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant skatinti Europos darbuotojų integraciją ir galimybes įsidarbinti; primena Komisijai jos įsipareigojimus, susijusius su Darbuotojų komandiravimo direktyva;

36.

reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant panaikinti nuolatinę diskriminaciją darbo rinkoje, ypač vyresnio amžiaus darbuotojų, ilgalaikių bedarbių, moterų, neįgalių darbuotojų ir jaunimo atžvilgiu; primena, kad reikia spręsti ilgalaikių bedarbių problemas ne tik pasitelkiant švietimą ir mokymą, bet ir užtikrinant darbo rinkų įtraukumą, geresnį konsultavimą ir pagalbą darbo ieškantiems asmenims, tikslines subsidijas samdai ir lengvatas dirbantiems asmenims;

37.

tikisi, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas, įskaitant paramą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, pradės duoti rezultatų, ir reiškia pasiryžimą paremti bet kokią iniciatyvą, įskaitant bet kokią finansinę iniciatyvą, siekiant sustiprinti šią ES programą; ragina Komisiją užtikrinti, kad švietimas ir mokymas liktų vienais svarbiausių jos prioritetų, įskaitant esamai ir būsimai darbo rinkai būtinų įgūdžių persvarstymą, ypatingą dėmesį skiriant aukštai kokybei, veiksmingumui, prieinamumui ir lygybei; laikosi nuomonės, jog ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokymuisi visą gyvenimą, dualistinėms sistemoms, diplomų pripažinimui ir priemonių, skirtų mokyklos nebaigusių moksleivių rodikliui mažinti, rėmimui, siekiant užtikrinti, kad mokiniai įgytų pagrindinius raštingumo įgūdžius, apibrėžtus EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programoje (PISA), vadovaujantis Sutartyje nurodytomis kompetencijomis; ragina didesnį dėmesį skirti jaunimo judumo finansavimui ir supaprastinimui, ypač numatant pameistrystės programas, kad turimi įgūdžiai būtų kuo labiau suderinami su bendrojoje rinkoje siūlomu darbu;

38.

mano, kad švietimo ir vaikų sveikatos priežiūros prieinamumas, įperkamumas ir kokybė yra itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų pamirštas, todėl ragina Komisiją svarstyti, kokių tolesnių veiksmų imtis siekiant skatinti socialines investicijas ir ypač sumažinti vaikų skurdą;

39.

pažymi, kad bet kokiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti atsižvelgiama į tinkamą tiek darbdavių, tiek darbuotojų lankstumo ir saugumo pusiausvyrą ir į užimtumo ir socialines aplinkybes, įskaitant senėjimo ir gebėjimų poreikių poveikį; pažymi, kad darbuotojo sąvoka dėl naujų užimtumo ir savarankiško darbo formų turi daug aspektų ir į tai reikėtų atsižvelgti siekiant kovoti su nelygybe, dėl kurios gali kilti pavojus mūsų socialinės rinkos ekonomikos sąžiningumui ir veiksmingumui; primena Komisijai jos raginimą atlikti Direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe persvarstymą, kuris turėjo būti atliktas iki 2012 m. pabaigos;

40.

pabrėžia, kad svarbi parama, pagal sanglaudos politiką teikiama MVĮ – ES augimo ir užimtumo stuburui – ir ragina nustatyti sanglaudos politikos fondų, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) bei programos „Horizontas 2020“ tarpusavio sąveiką;

41.

pabrėžia, kad būtina toliau įgyvendinti programą „Horizontas 2020“, ir ypač atkreipia dėmesį į pastangas, ją įgyvendinant dedamas siekiant pasaulinio lygio mokslinius tyrimus paversti produktais ir paslaugomis, kuriais naudojantis būtų galima prisidėti prie Europos ekonomikos konkurencingumo gaivinimo;

42.

ragina imtis iniciatyvų siekiant vystyti kultūros ir kūrybos sektorių, kaip darbo vietų ir augimo šaltinio, potencialą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu stiprinti intelektinės nuosavybės teises, ir primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų pagal savo kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais veiksmų planą, įskaitant Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos, kuri atsilieka nuo skaitmeninės eros pažangos ir nėra tinkama kovoti su pažeidimais internete, peržiūrą, taip pat ragina imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Žaliąja knyga dėl lėšų grąžinimo ir su juo susijusių schemų, kaip galima ES masto teise susigrąžinti pinigus, sumokėtus nežinant, kad perkama prekė suklastota; ragina Komisiją toliau stiprinti ES intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro kompetencijos sritį ir teigiamai vertina Komisijos sukurtą intelektinės nuosavybės teisių gynimo ekspertų grupę;

43.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą atsiimti pasiūlymą dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės ir pabrėžia, kad naujasis Komisijos pasiūlymas, apie kurį paskelbta komunikate dėl skaitmeninės bendrosios rinkos, turi būti pagrįstas Parlamento pozicija per pirmąjį svarstymą;

44.

atkreipia dėmesį į konkurencingo finansinių paslaugų sektoriaus, kuris užtikrintų naudingus produktus ir skaidrią informaciją vartotojams, svarbą; pabrėžia, kad taip vartotojai labiau pasitikėtų finansinių paslaugų produktais;

45.

yra sunerimęs dėl ekonomikos ir finansų krizės Kinijoje, kurią sukėlė sprogęs akcijų rinkos burbulas, padarinių; įspėja dėl padarinių, kuriuos gali sukelti Kinijos finansinių paslaugų sistemos klaidos;

46.

teigiamai vertina paskelbtą naują mokesčių politikos dokumentų rinkinį ir ragina Komisiją dėti išskirtines pastangas siekiant užtikrinti teisingą apmokestinimo sistemą, pagrįstą principu, kad mokesčiai yra mokami valstybėje, kur generuojamas pelnas, vengiant vidaus rinkos iškraipymų ir nesąžiningos konkurencijos;

47.

teigiamai vertina Komisijos ir valstybių narių darbą siekiant visuose svarbiuose tarptautiniuose forumuose aktyviai skatinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir naudojimusi mokesčių rojais, vadovaujantis ekspertinėmis EBPO gero valdymo puoselėjimo mokesčių srityje žiniomis;

48.

ragina Komisiją parengti komunikatą siekiant ES lygmeniu nustatyti mokesčių rojaus (nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų) apibrėžtį, pagrįstą EBPO kriterijais; mano, kad ši politika turėtų būti derinama su aiškia idėja, kaip turėtų būti naudojamas sąrašas; taip pat ragina Komisiją pateikti patobulintą ES iniciatyvą, susijusią su privaloma bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze – net jei pirmuoju etapu konsolidavimo dalis atidėta – kuri turėtų didelio poveikio administraciniu lygmeniu ir kuriai bus reikalinga sklandi perėjimo tvarka;

49.

primygtinai primena Komisijai, kad plataus užmojo bendroji skaitmeninė rinka nebus įmanoma nesukūrus tinkamo mechanizmo investicijoms vietoje paskatinti, ir pritaria tam, kad skaitmeninei bendrajai rinkai būtų teikiamas prioritetas, atsižvelgiant į galimybes, kurias skaitmeninė veikla gali sudaryti kuriant darbo vietas ir startuolius, stiprinant inovacijas, didinant produktyvumą, skatinant konkurencingumą ir taip užtikrinant augimą; pabrėžia, kad būtina remti skaitmeninio sektoriaus, kuriame kiekvienam ES piliečiui būtų užtikrintas kuo greitesnis ryšys už kuo mažesnę kainą, vystymą;

50.

pripažįsta Komisijos įsipareigojimą išlaisvinti skaitmeninės ekonomikos potencialą savo požiūrį grindžiant trimis ramsčiais, kurių tikslas – užtikrinti geresnę prieigą vartotojams ir įmonėms bei geresnes sąlygas skaitmeninėms paslaugoms vystyti; pabrėžia, kad būtinas bendradarbiavimas su pasaulinėmis reguliavimo institucijomis konkurencijos, saugos ir saugumo srityse; primygtinai pabrėžia geresnės prieigos prie tinklo visiems svarbą užtikrinant greitas plačiajuostes jungtis, siekiant kovoti su skaitmenine atskirtimi; palankiai vertina paskelbtą Europos laisvo duomenų srauto iniciatyvą, pagal kurią būtina pašalinti esamas bendrosios duomenų rinkos kliūtis;

51.

remia Komisijos pastangas baigti rengti ES duomenų apsaugos dokumentų rinkinį;

52.

mano, kad, norint visapusiškai išnaudoti pramonės ir tarpvalstybinės e. prekybos skaitmeninės pertvarkos potencialą, taip pat būtina šalinti biurokratinę naštą ir nepagrįstas arba neproporcingas reguliavimo ar su juo nesusijusias kliūtis Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje; mano, jog galėtų būti svarstoma daugiau tikslinių priemonių didesniam vartotojų pasitikėjimui ir didesnei duomenų apsaugai įsigyjant skaitmenines prekes ir paslaugas visoje ES užtikrinti, nes ir viena, ir kita gyvybiškai svarbu europiečiams norint, kad jie pasitikėtų bendrąja skaitmenine rinka, kuri prisideda prie jų kasdienio gyvenimo skaitmeninimo;

53.

ragina Komisiją, persvarstant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų (AŽP) direktyvą, atsižvelgti į vykstančią technologijų konvergenciją, pateikiant tinkamas rekomendacijas, kaip pakoreguoti ir užtikrinti ateityje veiksmingą reguliavimo sistemą; ragina Komisiją toliau skatinti kultūros ir kūrybos sektorius ir remti bei skatinti Europos kultūros paveldo metų paskelbimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriui tenka iki 4,5 proc. ES BVP ir iki 8,5 mln. darbo vietų ir kad jis yra svarbus ne tik dėl kultūros įvairovės, bet ir dėl svaraus indėlio į socialinį ir ekonominį vystymąsi visoje ES;

54.

tikisi, kad, atliekant plataus užmojo Universaliųjų paslaugų direktyvos peržiūrą, bus atnaujintos galutinių naudotojų teisės;

55.

ragina ir toliau stengtis plėtoti ir modernizuoti ES intelektinės nuosavybės teisės aktus, visų pirma autorių teisių srityje, siekiant šiuos aktus pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus, palengvinti tarpvalstybinę prieigą prie kūrybinio turinio sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis visoje ES ir taip sukurti teisinį tikrumą ginant autorių ir atlikėjų teises; ragina užtikrinti tinkamą atlygį ir kovoti su skaitmeniniu piratavimu, kuris daro poveikį vertybėms ir užimtumui kūrybos ir kultūros sektoriuose; ragina Komisiją rengiant bet kokią teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama modernizuoti autorių teises reglamentuojančias nuostatas, remtis nepriklausomų šaltinių duomenimis; mano, kad autorių teisės turėtų išlaikyti savo pirminę funkciją – suteikti galimybę kūrėjams gauti atlygį už savo pastangas per asmenis, kurie naudojasi jų kūriniu; pabrėžia, kad svarbus tradicinių metodų indėlis puoselėjant regioninę ir Europos kultūrą neturėtų būti varžomas modernizavimo ar reformos pasiūlymais;

56.

pabrėžia, kad energetikos sąjungą galima sukurti imantis sustiprintų ES veiksmų šiose srityse: konkurencinga energijos vidaus rinka, stipri Europos valdymo sistema, moksliniai tyrimai ir naujovės, naujos investicijos, kuriomis gerinama tarpvalstybinė infrastruktūra, ir jungiamosios linijos, kuriomis užtikrinamas tvarumas ir saugumas vykdant energetikos sistemos pertvarkymą, dėl kurio padidės augimas ir bus paskatintas darbo vietų kūrimas bei ilgos trukmės laikotarpiu užtikrintos prieinamos elektros energijos kainos namų ūkiams ir pramonei, užkirstas kelią energijos nepritekliui ir su juo kovojama;

57.

ragina skatinti žaliąsias investicijas, be kita ko, įgyvendinant strateginį investavimo planą, ir parengti ilgalaikę ir tvirtą politikos programą siekiant skatinti efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, ES tikslų sumažinti išmetamo CO2 kiekį stiprinimą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies bei energijos vartojimo efektyvumo didinimą, o tam reikia, kad būtų investuojama į visos Europos elektros tinklą ir siekiama visapusiškiau remtis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais;

58.

ragina Komisiją visapusiškai įtraukti Parlamentą į bendras kovos su visuotiniu atšilimu pastangas, užtikrinant, kad į klimato politiką būtų atsižvelgiama įgyvendinant visą ES politiką, pritaikant šią politiką prie klimato kaitos realijų, taip pat ragina pagal įprastą teisėkūros procedūrą pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų galima įgyvendinti 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį;

59.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinama Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (2009/28/EB), taip pat pasiūlymai dėl veiksmingo reguliavimo, įskaitant Parlamento pateiktus pasiūlymus, kad būtų galima pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus;

60.

ragina Komisiją pateikti įvairias iniciatyvas, siekiant parengti plataus užmojo 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją kaip ES įnašą sudarant visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos, artėjant JT bendrosios klimato kaitos konvencijos aukščiausiojo lygio susitikimui Paryžiuje; pabrėžia, kad svarbu skatinti sudaryti tvirtą, universalų, teisingą ir teisiškai privalomą susitarimą; ragina Komisiją užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su susitikimu Paryžiuje, ir pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų užtikrintas susitarimo ratifikavimas laiku;

61.

ragina pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslai iki 2030 m. būtų paskirstomi sektoriuje, kuriam netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, taip pat persvarstyti efektyvaus energijos vartojimo politikos teisinę bazę, įskaitant pastatų energinį naudingumą, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir kitus su valdymu susijusius 2030 m. strategijos aspektus, taip pat persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą;

62.

be to, primygtinai ragina Komisiją laikantis vieningos ES derybinės pozicijos trečiųjų valstybių atžvilgiu pirmenybę teikti ES geopolitinei nepriklausomybei, įskaitant tikslą laiku atlikti Dujų tiekimo saugumo reglamento ir sprendimo, kuriuo tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams nustatomas keitimosi informacija mechanizmas, peržiūrą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti energijos tiekimo prieinamumą kainos aspektu, tvarumą ir saugumą; pabrėžia, kad nors kiekvienai valstybei narei Sutartimi užtikrinama teisė nuspręsti dėl savo energijos šaltinių derinių, regioninis bendradarbiavimas (pvz., Baltijos jūros regione, Pietryčių Europos regione, Vidurio ir Vakarų Europos regione ir Šiaurės jūros regione) leistų sutaupyti ir būtų naudingas Europos energetikos sistemai;

63.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl oro kokybės dokumentų rinkinio ir vykdomo REACH reglamento įgyvendinimą; ragina taikyti labiau subalansuotą požiūrį į ekologinio projektavimo priemones, atsižvelgiant į jų energijos taupymo potencialą ir atitiktį rinkos poreikiams; labai pritaria švarios energijos ženklinimui, siekiant suteikti vartotojams galimybę rinktis, ir ragina pateikti naują pasiūlymą dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio; mano, kad investicijos ir paskatos pereiti prie žiedinės ekonomikos gali padėti įgyvendinti Komisijos parengtą darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo darbotvarkę ir kad mažinant ES priklausomybę nuo žaliavų importo atsiranda galimybių sukurti aplinkybes, kai laimi visos dalyvaujančios suinteresuotosios šalys, siekiant pažangos perėjimo prie žiedinės ekonomikos procese taikant uždaro ciklo gamybą ir tvarių produktų kūrimą;

64.

ragina imtis visapusiškos tolesnės veiklos, susijusios su ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra ir Komisijos ataskaita „Gamtos būklė Europos Sąjungoje“, siekiant pašalinti strategijos trūkumus ir užtikrinti visapusišką jos įgyvendinimą bei pasiekti ES tikslus biologinės įvairovės srityje; pabrėžia, kad bendrąja prasme šis procesas negali būti laikomas dingstimi sumažinti užmojus sprendžiant gyvybiškai svarbius klausimus, susijusius su aplinkos apsauga;

65.

tikisi, kad Komisija apsvarstys dabartinius uždavinius aplinkos ir sveikatos srityse, kadangi aplinkos būklė daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai, ir padarys pažangą rengdama suplanuotas strategijas, visų pirma strategiją dėl moksliniais tyrimais pagrįstų horizontaliųjų kriterijų, taikomų endokrininę sistemą ardančioms cheminėms medžiagoms, kuri nurodyta 7-oje aplinkosaugos veiksmų programoje; pabrėžia, kad būtina skatinti nustatyti bendrą sveikatos technologijų vertinimą ES lygmeniu, nesukuriant papildomos administracinės naštos, ir atkreipia dėmesį į būtinybę spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimą; tikisi, kad bus priimti antrinės teisės aktai, numatyti pagal Tabako gaminių direktyvą; pabrėžia, kad reikia skubiai persvarstyti Audinių ir ląstelių direktyvą, siekiant suderinti ją su neatlygintinos donorystės principu, ir Pažangiosios terapijos reglamentą, siekiant didinti jo taikomumą MVĮ;

66.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog visos Komisijos siūlomos būsimos iniciatyvos arba persvarstymai sveikatos ir maisto saugos srityje būtų grindžiami tvirtais moksliniais įrodymais;

67.

ragina Komisiją užtikrinti tinkamą transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos įgyvendinimą nuo planavimo iki diegimo ir geresnę jo stebėseną; pabrėžia, kad reikia plėtoti TEN-T tinklo koridorius, siekiant susieti visų ES regionų transporto tinklus, pagerinti infrastruktūrą ir pašalinti kliūtis, visų pirma tarp rytinės ir vakarinės dalių; pabrėžia visiško veiksmų programos „NAIADES II“ įgyvendinimo svarbą;

68.

ragina imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti veiksmingo viešojo transporto prieinamumą, parengti pažangius ir novatoriškus sprendimus ir sutelkti finansinius išteklius tvariam judumui miestuose ir sujungtos transporto sistemos infrastruktūrai, įskaitant tvarų transportą su technologinėmis inovacijomis ir alternatyviaisiais degalais, finansuoti;

69.

reikalauja nustatyti sąžiningas ir veiksmingas tvaraus transporto kainas, persvarstant Eurovinjetės direktyvą ir strategiją, kuria siekiama populiarinti Europos elektronines kelių rinkliavos sistemas, taip pat parengti bendradarbiavimu pagrįstų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindinį planą, persvarstyti Direktyvą dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, taip pat persvarstyti kelių transportui skirtas patekimo į rinką taisykles, siekiant didinti kelių transporto energijos vartojimo efektyvumą;

70.

ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip galima užtikrinti sąžiningą transporto operatorių konkurenciją, spręsti kelių transporto darbuotojų darbo sąlygų klausimą ir padidinti kelių eismo saugą;

71.

pabrėžia, kad pagrindiniai su Aviacijos dokumentų rinkiniu susiję prioritetai yra konkurencingumo strategija, Reglamento (EB) Nr. 868/2004 dėl nesąžiningo kainų nustatymo aviacijos sektoriuje persvarstymas ir Europos aviacijos saugos agentūros reglamento (Reglamentas (EB) Nr. 216/2008) persvarstymas;

72.

atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą supaprastinti reglamentavimą ir į pasiūlytą BŽŪP tinkamumo patikrą ir vertinimą, siekiant mažinti biurokratizmą ir pašalinti reguliavimo naštą; ragina pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų padedama įgyvendinti reformą, siekiant užtikrinti, kad administracinė ūkininkų ir valstybių narių valdžios institucijų našta būtų kuo mažesnė; pabrėžia, kad būtina išsaugoti gyvybiškai svarbų BŽUP vaidmenį užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą, skatinti eksporto augimą ES žemės ūkio maisto produktų pramonės srityje ir kurti naujas rinkas, užtikrinant sąžiningą prieigą eksportuotojams; taip pat pabrėžia, kad neturėtų būti nukrypstama nuo labai griežtų ES maisto saugos ir sveikatos standartų; ragina diegiant naujoves stiprinti mokslinių tyrimų srities, ūkininkų ir pramonės sąsajas;

73.

ragina Komisiją padėti ūkininkams numatyti rinkos krizes, parengiant naujas tvirtas rinkos priemones, skirtas pajamų praradimams išvengti, ir teikiant jiems informaciją apie besikeičiančias rinkos sąlygas ir, esant galimybei, naudojant tikslius ir realiu laiku pateikiamus duomenis;

74.

pabrėžia, kad griežtos priemonės yra būtinos siekiant šalinti maisto produktų tiekimo grandinės disbalansus, visų pirma siekiant užtikrinti santykių tarp pirminių gamintojų, perdirbėjų, tiekėjų ir platintojų sąžiningumą ir skaidrumą, ir ragina Komisiją ištirti tiekimo grandinės disbalansus ir tvarų pirminio gamintojo vaidmenį grandinėje;

75.

primygtinai ragina Komisiją pateikti daugiamečius valdymo planus, kurie yra viena iš pagrindinių reformuotos BŽP įgyvendinimo priemonių, kad būtų tvariai naudojami žuvininkystės ištekliai, be to, pagal įprastą teisėkūros procedūrą pasiūlyti teisinę techninių priemonių sistemą, kurios jau laukiama 2015 m., ir pateikti pasiūlymą dėl Žuvininkystės kontrolės reglamento peržiūros;

76.

prašo Komisijos, įgyvendinant Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, toliau dėti pastangas, kad būtų kuriamos darbo vietos, taikant žiedinės ekonomikos koncepciją ir kuriant sąveiką visuose jūrų ir jūrininkystės sektoriuose (mėlynasis augimas);

77.

pabrėžia, kad Kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN žvejyba) reglamento įgyvendinimas buvo sėkmingas ir 2016 m. turėtų būti tęsiamas, visų pirma imantis veiksmų, nukreiptų prieš nebendradarbiaujančias šalis ir visas organizacijas, prisidedančias prie NNN žvejybos; ragina Komisiją užtikrinti visos ES politikos, įskaitant BŽP ir prekybos politiką, darną;

78.

pabrėžia, kad bendro ekologinio Europos žuvininkystės ir akvakultūros produktų ženklo tikslo turi būti siekiama parengiant ataskaitą;

79.

primygtinai ragina Komisiją vadovautis penkių pirmininkų pranešimu ir pateikti plataus užmojo metmenis, kuriais būtų siūlomos visos priemonės, reikalingos tam, kad ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) taptų atsparesnė ir pavirstų geresnio koordinavimo ir struktūrinės konvergencijos sistema, taikant Bendrijos metodą;

80.

ragina Komisiją imtis priemonių siekiant pagerinti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimą valstybėse narėse ir paspartinti bei sustiprinti struktūrinių reformų ir investicijų, kuriomis siekiama modernizuoti ES ekonomiką, įgyvendinimą taikant priemones, numatytas šešių dokumentų ir dviejų dokumentų rinkiniuose, ir ekonomikos valdymą reglamentuojančius teisės aktus; ragina Komisiją tinkamai apsvarstyti savo pareigas ir įgaliojimus pagal dviejų teisės aktų rinkinį, kai sprendžiami klausimai dėl šalių, kurioms taikoma griežtesnė priežiūra arba makroekonominio koregavimo programa;

81.

primena esąs įsitikinęs, kad subalansavus prekybos susitarimus galima nustatyti globalizacijos taisykles; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad nekiltų pavojus Europos standartams, ir pabrėžia, kad prekyba turi atlikti vaidmenį kovojant su skurdu ir skatinant vystymąsi užsienio šalyse; mano, kad prekybos ir investavimo kliūčių šalinimas tebėra pagrindinis ES prekybos strategijos prioritetas; šiuo atžvilgiu pažymi, kad Komisijos 2014 m. prekybos ir investavimo kliūčių ataskaitoje nurodytos didelės ir nepagrįstos ES prekybinių santykių su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis kliūtys; todėl pakartotinai ragina Komisiją toliau įgyvendinti šią darbotvarkę ir kovoti su nepagrįstomis protekcionistinėmis priemonėmis;

82.

pabrėžia Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo svarbą; primena Komisijai, kad svarbu bendradarbiauti su Parlamentu, užtikrinti skaidrumą ir keitimąsi informacija su juo viso proceso metu;

83.

ragina Komisiją anksčiau atlikti 2020 m. numatytą reglamento dėl dvišalių investicijų sutarčių pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūrą, kad būtų sukurtos būtinos priemonės siekiant sudaryti galimybę imtis papildomų veiksmų, kurių reikia plėtojant ES investicijų politiką;

84.

prašo Komisijos tęsti savo darbą siekiant, kad būtų pasirašyti nauji ir persvarstyti esami laisvosios prekybos susitarimai, ir palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti valstybėms narėms direktyvų dėl esamų susitarimų su Meksika, Čile ir Turkija atnaujinimo projektus;

85.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į pažangos siekiant ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo stoką ir prašo Komisijos toliau stengtis įveikti dabartines derybose iškilusias kliūtis;

86.

pabrėžia, kad daugiašališkumas turi išlikti svarbiausiu ES prekybos politikos tikslu, ir ragina Komisiją siekti šio susitarimo 10-ajame PPO ministrų susitikime, vyksiančiame 2015 m. gruodžio mėn. Nairobyje;

87.

prašo Komisijos apsvarstyti galimybę užpildyti spragas ir pašalinti trūkumus, susijusius su ES sutarties 2 straipsnio taikymu ir vertybėmis, kuriomis paremta ES, t. y. pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių žmonių teises, be kita ko, pasitelkiant privalomą priemonę, grindžiamą objektyvių rodiklių rinkiniu, tokiu būdu suteikiama galimybė laipsniškai reaguoti į šių vertybių pažeidimus, įskaitant pagrindinių teisių pažeidimus ir ES, ir valstybių narių lygmeniu; primena, kad pagarbos žmogaus teisėms principas turės būti veiksmingai įgyvendinamas laikantis visų Sutarties nuostatų dėl demokratijos;

88.

ragina, kad baigiant rengti išsamų bendrąjį ES ir JAV susitarimą dėl duomenų apsaugos ir persvarstant „saugaus uosto“ (angl. Safe Harbour) principus būtų laikomasi reikalavimų ir nepaliekama galimybių atsirasti teisinėms spragoms pasitelkiant plataus užmojo ES duomenų apsaugos dokumentų rinkinį, kuriuo ES lygmeniu nustatoma nauja asmens duomenų apsaugos teisės aktų sistema;

89.

ragina Komisiją atlikti reglamento „Briuselis IIa“ peržiūrą, susijusią su valstybių narių šeimos teisės įstatymų kolizijos klausimais; todėl primygtinai ragina Komisiją užkirsti kelią tarptautiniam „vaikų pagrobimui“, taikant tarpininkavimo sistemą, ir skatinti specialius mokymus tarpininkams ir teisėjams, nagrinėjantiems su vaikais susijusias tarptautines bylas, o valstybes nares ragina centralizuoti vaikų pagrobimo bylų nagrinėjimą specialiosios kompetencijos teismuose;

90.

palankiai vertina tai, kad priimta 2015–2020 m. Europos saugumo darbotvarkė ir nustatyti kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir elektroniniu nusikalstamumu prioritetai, be to, visapusiškai remia vidaus saugumo strategijoje pareikštą Komisijos įsipareigojimą padėti kovoti su užsienio kovotojų ir terorizmo grėsme valstybių narių vidaus saugumui; pabrėžia, kad ES turi kovoti su augančia vietinės kilmės terorizmo grėsme, kurią kelia vadinamieji užsienio kovotojai, t. y. asmenys, kurie vyksta į kitas nei jų gyvenamosios vietos ar pilietybės valstybes siekdami jose vykdyti, planuoti ar rengti teroristinius aktus arba apmokyti teroristus ar dalyvauti teroristų mokymuose, be kita ko, vykstant ginkluotiems konfliktams; sutinka su tuo, kad ES turėtų teikti pirmenybę smurtinio ekstremizmo prevencijai;

91.

ragina Komisiją užkirsti kelią teroristų judėjimui sutvirtinant išorės sienų kontrolę, sistemingiau ir veiksmingiau tikrinant kelionės dokumentus, kovojant su neteisėta prekyba ginklais ir sukčiavimu asmens tapatybės srityje, taip pat nustatant rizikos sritis; laukia naujo Komisijos pasiūlymo dėl pažangiai valdomų sienų dokumentų rinkinio;

92.

ragina Komisiją imtis veiksmų dėl geresnio keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų ir ES agentūrų; ragina Komisiją padėti patobulinti, išplėsti ir pagreitinti teisėsaugos institucijų dalijimąsi informacija ir užtikrinti veiksmingesnį valstybių narių operatyvinį bendradarbiavimą, vykdomą skubiau ir efektyviau dalijantis aktualiais duomenimis ir informacija, jokiu būdu nepažeidžiant pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos principų;

93.

atkreipia dėmesį į Europos saugumo darbotvarkėje pateiktus Komisijos pasiūlymus dėl kovos su elektroniniais nusikaltimais ir pažymi, kad teroristinės organizacijos išpuoliams planuoti, propagandai skleisti ir lėšoms rinkti vis labiau naudojasi internetu ir komunikacijų technologijomis; ragina Komisiją skatinti interneto ir socialinės žiniasklaidos bendroves bendradarbiauti su vyriausybėmis ir teisėsaugos institucijoms, siekiant kovoti su šia problema, kartu užtikrinant, kad jokiu būdu nebūtų pažeidžiamos pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principas;

94.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos arešto orderio tvarkos pakeitimų;

95.

pakartoja, kad Komisija turėtų užtikrinti visapusišką ES teisės aktų įgyvendinimą iki perkėlimo terminų, todėl ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių dėl tų valstybių narių, kurios tinkamai neperkėlė Direktyvos 2011/93/ES dėl seksualinės prievartos prieš vaikus; ragina Komisiją tęsti ir sustiprinti savo pastangas siekiant patobulinti vadinamųjų kibernetinių grobuonių identifikavimo ir vaikų apsaugos nuo jų procedūras;

96.

ragina Komisiją atsižvelgti į Teisingumo Teismo nuomonę siekiant, kad ES prisijungtų prie Europos žmogaus teisių konvencijos, ir sprendžiant išlikusias teisines problemas;

97.

ragina Komisiją toliau užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą teisingumo srityje ir sistemingiau dirbti siekiant užtikrinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

98.

ragina Komisiją padėti ES aktyviai skatinti dialogą su pasauline partneryste kovojant su terorizmu ir glaudžiai bendradarbiauti su regioniniais subjektais, pavyzdžiui, Afrikos Sąjunga, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Arabų Lyga, ir ypač su šalimis, Sirijos ir Irako kaimynėmis, ir valstybėmis, kurioms šios konfliktas turi itin didelį poveikį, pavyzdžiui, su Jordanija, Libanu ir Turkija, taip pat su Jungtinėmis Tautomis, NATO ir ypač su JT Kovos su terorizmu komitetu;

99.

tvirtai remia veiksmus, kuriais siekiama panaikinti visų formų diskriminaciją, ir tikisi, kad Komisija pasiūlys iniciatyvas, skirtas kovai su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo, negalios ar amžiaus stiprinti;

100.

pabrėžia, kad rasizmo ir ksenofobijos apraiškų didėjimas Europoje – tai vienas iš pagrindinių ES iššūkių, kadangi jis kelia grėsmę demokratijai ir žmogaus teisių laikymuisi; taigi ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl iniciatyvų siekiant kovoti su rasizmu ir ksenofobija ES;

101.

atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą atsiimti savo pasiūlymą dėl Direktyvos 92/85/EEB dėl nėščių darbuotojų saugos ir sveikatos peržiūros ir į Komisijos ketinimą atverti kelią naujai iniciatyvai, dėl kurios gali būti susitarta ir gali realiai pagerėti dirbančių tėvų ir globėjų gyvenimo sąlygos, siekiant geriau suderinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą, sudaryti palankesnes sąlygas moterų dalyvavimui darbo rinkoje, užtikrinti būtiniausią apsaugą motinoms ir sumažinti nelygybę tarp vyrų ir moterų;

102.

tikisi, kad Komisija 2017-uosius paskelbs smurto prieš moteris panaikinimo metais ir dės daugiau pastangų siekdama užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja, taip pat apsaugoti šios prekybos aukas; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pradėti ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos) procedūrą; taip pat ragina Komisiją priimti atskirą naują strategiją dėl moterų teisių ir lyčių lygybės Europoje 2015–2020 m. laikotarpiu, kuria siekiama sudaryti vienodas galimybes, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, skurdo ir pensijų skirtumus ir kovoti su smurtu prieš moteris; pabrėžia, kad būtina toliau spręsti lyčių pusiausvyros klausimą prisiimant įsipareigojimą ekonominių sprendimų priėmimo procese ir ragina Komisiją įveikti veiksnius, kurie atbaido moteris nuo noro kurti verslą;

103.

pakartoja savo raginimą taikyti visapusišką ir visuotinį požiūrį į prieglobsčio ir migracijos politiką; pabrėžia poreikį užtikrinti saugumą prieglobsčio prašytojams prašant jiems suteikti pabėgėlio statusą ir užtikrinti, kad pabėgėliams nereikėtų vykti į ES rizikingais keliais, sprendžiant esmines nelegalios migracijos priežastis ir veiksmingai kovojant su nelegalios imigracijos tarpininkais, stiprinant solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą tarp visų valstybių narių; pritaria tam, jog migracijos klausimai turi būti susieti su ES išorės politika, bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis; remia Komisijos pasiūlymą teikti humanitarinę pagalbą; pabrėžia, kad reikia imtis daugiau veiksmų, reaguojant į pastarojo meto tragedijas Viduržemio jūroje, kad būtų užkirstas kelias žmonių žūtims jūroje; ragina, kad būtų sprendžiamos vidutinės trukmės ir ilgalaikės problemos bei būtų parengtas išsamus atsakas, kaip nustatyta Europos migracijos darbotvarkėje; pabrėžia, kad reikėtų persvarstyti Mėlynosios kortelės direktyvą siekiant suteikti teisėtos migracijos į ES galimybę;

104.

pabrėžia, kad yra pasirengęs naują skubaus perkėlimo ES viduje sistemą svarstyti skubos tvarka ir pareiškia, kad ketina paspartinti visų kitų Komisijos paraleliai siūlomų priemonių priėmimą, siekdamas užtikrinti, kad valstybės narės nevilkintų nuolatinės perkėlimo ES viduje sistemos patvirtinimo; primena Tarybai, kad Parlamentas tvirtai pritaria privalomam perkėlimo ES viduje mechanizmui, grindžiamam aiškiais ir tiksliai apibrėžtais kriterijais, kurį taikant atsižvelgiama į pabėgėlių pageidavimus;

105.

ragina Komisiją pašalinti sulaikymo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų kokybės ES trūkumus, nes abu šie veiksniai turi didelės įtakos veiksmingam ir efektyviam migracijos problemų sprendimui; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą šiuo tikslu teikti didesnę Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) paramą pirmiausiai pabėgėlius priimančioms valstybėms narėms;

106.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti pabėgėlių, kurių prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti, grąžinimo sistemos efektyvumą; tačiau ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl greito grąžinimo politikos tik atlikus esamų priemonių įvertinimą ir peržiūrą, pavyzdžiui, šiame procese numatyti didesnę FRONTEX paramą; primygtinai reikalauja, kad vykdant visus grąžinimo veiksmus būtų visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių;

107.

pabrėžia, kad bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) svarbu grįsti tikra gynybos ir saugumo vidaus rinka, glaudesniu Europos gynybos pramonės subjektų bendradarbiavimu, konkurencinga Europos gynybos pramonine ir technologine baze ir labiau bendradarbiavimu grindžiamu požiūriu į saugumo ir gynybos mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir viešuosius pirkimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi pateikti pasiūlymą sukurti tiekimo saugumo visoje Europoje užtikrinimo sistemą, kuri yra labai svarbi kuriant, išlaikant ir perduodant lemiamos reikšmės gynybos pajėgumus ir kuri yra valstybių narių tarpusavio solidarumo ir pasitikėjimo išraiška; visiškai pritaria tam, kad būtų pradėti parengiamieji su BSGP susijusių gynybos mokslinių tyrimų ir Parlamento pasiūlyto bandomojo projekto veiksmai;

108.

mano, kad gynyba ir laisvės skatinimas, parama mūsų sąjungininkams ir žiauraus elgesio prevencija turi išlikti pagrindiniais užsienio politikos tikslais, įskaitant persekiojamų religinių ar kitų mažumų grupių teisių gynimą;

109.

primena savo nuomonę, kad tam, kad būtų pasiekti rezultatai, Komisija turėtų priimti peržiūrėtą kaimynystės politiką su išsamiu ir nuosekliu požiūriu į išorės veiksmus ir vidaus politiką; ragina atlikti Europos kaimynystės politikos peržiūrą, atsižvelgiant į šiuos aspektus: a) diferencijavimą ir principą „parama pagal pažangą“, b) interesus kitose šalyse, esančiose už kaimynystės ribų, c) paramą demokratijai, teisingumo sistemos reformai, teisinės valstybės principams ir institucinių pajėgumų stiprinimui, d) diversifikuotą pasiūlymą: prioritetinius sektorius, e) saugumo aspektus, f) regioninės integracijos skatinimą;

110.

laikosi nuomonės, kad reikėtų aiškiai skirti kaimynystės ir plėtros politiką; yra įsitikinęs, kad plėtra iki šiol yra vienas iš ES sėkmės pavyzdžių ir ji turėtų likti darbotvarkėje, iki kadencijos pabaigos teikiant pirmenybę reformoms valstybėse kandidatėse ir jas objektyviai stebint, siekiant išsaugoti jų motyvaciją ir ES gebėjimą skleisti savo vertybes; primena, kad tik tokia perspektyva gali motyvuoti atitinkamas valstybes;

111.

ragina daugiau dėmesio skirti religijų dialogui, kurio tikslas – analizuoti ir suprasti religijų raidą, siekiant skatinti toleranciją ir aktyvų įsipareigojimą vykdant ES užsienio politiką kovoti su smurtiniu ir ekstremistiniu radikalėjimu;

112.

toliau remia tarptautinių partnerių veiklą siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą, taiką ir politikos reformą pietinėse ir rytinėse Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse ir palaiko šių šalių siekius užmegzti glaudesnius ryšius su ES, įskaitant tas paraišką pateikusias valstybes, kurios stengiasi įgyvendinti ES narystės kriterijus, įskaitant ekonomines, politines ir socialines reformas, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams;

113.

mano, kad neseniai įvykęs finansų rinkų sukrėtimas Kinijoje – tai svarbus Kinijos raidos modelio lūžis ir kad reikalingas tvirtas ES ir Kinijos bendradarbiavimas tam, kad būtų išvengta galimų neigiamų padarinių prekybai į abi puses; prašo Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės apsvarstyti galimybę atnaujinti ES ir Kinijos strateginę partnerystę, įvertinti finansų rizikas ir didinti abipusį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti abipusiškumo principu grindžiamą geresnę prieigą prie rinkos, kuri būtų naudinga tiek ES, tiek ir Kinijai;

114.

primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, kad būtų imtasi įvairių įvertinamo veiksmingumo priemonių panaikinti praktiką, kuri daro žalą moterims ir mergaitėms, įskaitant vaikų ir priverstinę santuoką, moterų lytinių organų žalojimą, nužudymus dėl garbės, priverstinę sterilizaciją, prievartavimus karinių konfliktų metu, užmėtymą akmenimis ir visų kitų formų žiaurų elgesį; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kad tokio žiauraus elgesio aukoms būtų geriau teikiama parama;

115.

pabrėžia, kad Europos vystomojo bendradarbiavimo metais Komisija turi pasiekti apčiuopiamų rezultatų, ir ragina Komisiją parengti ir pateikti tolesnių veiksmų planą, susijusį su Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir tolesnį bendrą jos įsipareigojimų laikytis humanitarinių žmogiškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų vykdymą;

116.

pabrėžia, kad paramą vystymuisi reikia sutelkti pastangoms skatinti gerą valdymą, sukurti teisinę valstybę, kovoti su korupcija, neteisėtais kapitalo srautais, pinigų plovimu, mokesčių vengimui ir mokesčių slėpimu, taip pat didinti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalines besivystančių šalių vyriausybes ir privatųjį sektorių, skaidrumą ir atskaitomybę; todėl prašo Komisijos parengti išsamią strategiją ir veiksmų planą, kuriais būtų sprendžiama ši problema besivystančiose šalyse, kad taip pat būtų užtikrintas ES vystymosi ir bendradarbiavimo darbotvarkės pritaikymas ir paramos sąlygų patobulinimas siekiant veiksmingai kovoti su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu;

117.

atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse MVĮ yra darbo vietų ir gerovės kūrimo varomoji jėga, sukurianti apie 90 % darbo vietų; ragina Komisiją padėti remti labai mažas, mažas ir vidutines įmones ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su šalių partnerių vyriausybėms įgyvendinant reformas, kuriomis siekiama sumažinti reguliavimo naštą, kovoti su korupcija ir mokesčių slėpimu, vystyti viešąjį finansų valdymą ir veiksmingas viešąsias institucijas, šioje srityje skatinti verslumo ir inovacijų dvasia ir toliau gerinti galimybes gauti mikrokreditus ir mikrofinansavimą;

118.

ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti nestabilioms valstybėms ir parengti taikos ir valstybės kūrimo strategijas; pabrėžia, kad būtina užmegzti struktūrines ir ilgalaikes partnerystes, kurių prioritetas būtų teisinės valstybės ir demokratinių institucijų kūrimas šiose šalyse;

119.

ragina įvykus humanitarinėms nelaimėms skirti daugiau investicijų švietimo galimybėms, kurios yra vaikų apsaugos krizinėse situacijose priemonė, taip pat atspindinti poreikį mažinti atotrūkį tarp humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi, susiejant pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi;

120.

primygtinai ragina Komisiją suderinti su Lisabonos sutartimi visų iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebaigtų procedūrų (pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu) teisės aktus, kiek tai susiję su deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais;

121.

pakartoja savo prašymą Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnį pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos administracinių procedūrų teisės;

122.

primygtinai ragina Komisiją pirmiausia peržiūrėti reglamentą dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir rekomendacijų, kurias Parlamentas pateikė daugelyje rezoliucijų dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais;

123.

tvirtai remia iniciatyvą sudaryti privalomą skaidrumo registrą, grindžiamą tarpinstituciniu susitarimu; pakartoja savo reikalavimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

124.

ragina Komisiją dėti didesnes pastangas, kad būtų užtikrinta, kad ES prisijungtų prie Europos žmogaus teisių konvencijos, kartu atsižvelgiant į neseniai Teisingumo Teismo pateiktus teisinius argumentus;

125.

ragina Komisiją įvertinti nedidelę procentinę sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų (EPI) dalį, turinčią neigiamą poveikį piliečių pritarimui šiai tarpvalstybinės tiesioginės dalyvaujamosios demokratijos priemonei, ir užtikrinti, kad sprendimai dėl EPI priimtinumo atitiktų ES teisinę kompetenciją, taip pat tikisi, kad Komisija imsis tinkamų tolesnių veiksmų dėl kiekvienos sėkmingos EPI, jei ji dėl to yra įsipareigojusi, ir apskritai šalins šios priemonės trūkumus ir apribojimus, ypač padidindama proceso sklandumą ir tobulindama šiek tiek biurokratiškas ir ilgas jo procedūras, sparčiai persvarstydama EPI reglamentą, kad EPI taptų patikima darbotvarkės nustatymo priemone;

126.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.