4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/18

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Prekyba, augimas ir intelektinė nuosavybė. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategija“ (COM(2014)0389),

—

atsižvelgdamas į Komisijos Intelektinės nuosavybės teisių gynimo trečiosiose šalyse strategiją (1) ir į 2010 m. lapkričio mėn. atliktą jos nepriklausomą vertinimą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 11 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. patvirtintą ir 2009 m. atnaujintą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą dėl prekių klastojimo ir piratavimo poveikio ekonomikai,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. patvirtintą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą „Skaitmeninio turinio piratavimas“,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. Europos patentų biuro ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos bendrai atliktą tyrimą „Intelektinėms nuosavybės teisėms imlūs sektoriai: indėlis į ekonominius rezultatus ir užimtumą Europos Sąjungoje“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prekybos politikos darbo dokumentą „Papildomi politikos veiksniai siekiant stiprinti intelektinės nuosavybės teises besivystančiose šalyse“,

—

atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos 2013 m. atliktą tyrimą „Prieigos prie medicinos technologijų ir inovacijų gerinimas“,

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94, nustatantį Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą (2) (Prekybos kliūčių reglamentą),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 953/2003, nustatantį siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (6),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (7),

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis) ir į Dohos deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos, kurią 2001 m. lapkričio 14 d. patvirtino Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencija,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl TRIPS sutarties ir galimybės įsigyti vaistų (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl klastočių poveikio tarptautinei prekybai (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje (10);

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. liepos 31 d. ataskaitą „Muitinės atliekamas intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas. 2013 m. rezultatai prie ES sienų“ (11);

—

atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano (12),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0161/2015),

A.

kadangi ES konkurencingumas vis labiau priklauso ir priklausys nuo kūrybiškumo ir inovacijų ir kadangi pažangus augimas – žiniomis ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymas – yra vienas iš trijų strategijos „Europa 2020“ prioritetų;

B.

kadangi intelektinės nuosavybės teisės (INT) padeda vystyti inovacijas ir kūrybiškumą, jų apsauga yra esminis uždavinys siekiant Europos konkurencingumo, todėl Sąjunga turi kurti platesnio užmojo strategiją, kad apsaugotų savo intelektinės nuosavybės teises nuo prekybos partnerių;

C.

kadangi būtina skatinti švietimo, verslo, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir intelektinės nuosavybės sąveikos stiprinimą; kadangi kovos su INT pažeidimais procesas yra brangus ir užtrunka daug laiko, ypač MVĮ, įskaitant atskirus teisių turėtojus;

D.

kadangi ES ir jos valstybės narės kaip Pasaulio prekybos organizacijos narės privalo laikytis Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), taigi priimti ir įgyvendinti būtinuosius standartus atitinkančias veiksmingas kovos su visais INT pažeidimais priemones;

E.

kadangi diskusijos dėl INT turėtų būti pagrįstos pasvarstymais apie patirtį ir ateities technologijų tendencijas kartu suderinant vidaus ir išorės aspektus, atskiriant fizinę ir skaitmeninę aplinką, prireikus, atsižvelgiant į visiems suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant MVĮ ir vartotojų organizacijas, rūpimus klausimus ir siekiant užtikrinti visišką interesų skaidrumą ir pakankamą teisėtumą, o kartu stengiantis pasiekti sąžiningą visų atitinkamų interesų pusiausvyrą;

F.

kadangi dabar klastojamos ne tik prabangos, bet ir bendro pobūdžio prekės, pavyzdžiui, žaislai, vaistai, kosmetika ir maisto produktai, o suklastotos prekės gali sužaloti ar kelti didelį pavojų vartotojų sveikatai;

G.

kadangi 2013 m. ES muitinės sulaikė beveik 36 milijonus prekių, kurios, kaip įtariama, pažeidžia intelektinės nuosavybės teises ir kurių vertė viršija 760 mln. eurų;

H.

kadangi 72 proc. 2013 m. sulaikytų prekių buvo susiję su smulkiomis siuntomis; kadangi ketvirti metai iš eilės didžiausią kategoriją, t. y. apie 19 proc. šių ir apie 10 proc. visų sulaikytų prekių, sudaro vaistai;

I.

kadangi reikia kovoti su INT pažeidimais siekiant: sumažinti riziką, kurią jie gali kelti vartotojų sveikatai ir saugumui bei aplinkai; apsaugoti vertės kūrimą Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse; išvengti ekonominių ir socialinių pasekmių ES verslui ir kūrėjams ir išvengti rizikos, kylančios Europos ir trečiųjų šalių kultūros įvairovei; kadangi ypatingą dėmesį reikia atkreipti į kovą su organizuotu nusikalstamumu, kuris gauna lėšų iš prekybos padirbtomis ir piratinėmis prekėmis;

J.

kadangi išsamią INT teisinę sistemą reikėtų susieti su veiksmingu jos įgyvendinimu, prireikus nurodant vykdymo užtikrinimo priemones ir sankcijas, taip pat užtikrinant, kad INT įgyvendinimo priemonės nebūtų per didelė našta teisėtai prekybai;

K.

kadangi svarbus intelektinės nuosavybės apsaugos bruožas – tinkamas galiojančių teisės aktų įgyvendinimas ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, įskaitant nuostatų dėl sankcijų taikymą,

1.

palankiai vertina Komisijos požiūrį, ypač jos raginimus siekti skirtingų interesų pusiausvyros;

2.

mano, kad diskusijos apie teisių turėtojų ir galutinių naudotojų interesų sąžiningą pusiausvyrą yra daugiaaspektės ir itin sudėtingos – visos suinteresuotosios šalys turi ekonominių interesų; mano, kad Komisija turėtų išsiaiškinti, kaip vykdyti informacija pagrįstą ir skaidrią viešą diskusiją apie intelektinės nuosavybės apsaugą ir ką tai reiškia vartotojams; mano, kad raginant suinteresuotuosius subjektus aktyviau dalyvauti diskusijose dėl INT kartu turi būti imamasi veiksmų skaidrumui ir visų dalyvių pozicijų teisiniam pagrįstumui užtikrinti; mano, kad nebuvo įvertintas komunikatas, kuriame atsižvelgiama ir į 2004 m. Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo trečiosiose šalyse strategiją, ir į tai, kad buvo atmestas Kovos su klastojimu prekybos susitarimas;

3.

pabrėžia, kad nepakankamai aišku, kokiomis priemonėmis ir kokiais metodais būtų galima siekti komunikate nurodytų rezultatų, visų pirma, kokie ištekliai tam bus skirti ir iš kur jų bus gauta, taip pat atsižvelgiant į ribotus išteklius, skirtus remti Europos teisių turėtojus, eksportuojančius savo produkciją į trečiųjų šalių rinkas arba siekiančius jose pradėti vykdyti veiklą;

4.

mano, kad aiškiai nenurodytas INT politikos vidaus ir išorės aspektų koordinavimas ir pabrėžia, jog labai svarbu šią padėtį ištaisyti viduje; pripažįsta, jog vidaus ir išorės politikos aspektų darna nereiškia, kad nereikalingas tikslinis metodas, pagal kurį būtų pripažįstami atitinkamai trečiosios šalies rinkai būdingi konkretūs faktai ir aplinkybės;

5.

pabrėžia, kad INT apsauga turėtų būti suvokiama kaip pirmi žingsniai – kurie būtini, tačiau jų nepakanka – siekiant nustatyti prieigą prie trečiųjų šalių rinkos ir kad naudojimasis tinkamai pripažintomis intelektinės nuosavybės teisėmis priklauso nuo tikros apsaugos, apimančios veiksmingą vykdymo užtikrinimą ir teisių gynimo priemones atitinkamoje šalyje;

6.

pabrėžia, kad svarbia problema tapo daugelio INT pažeidimų komercinis pobūdis ir aktyvesnis organizuoto nusikalstamumo dalyvavimas darant INT pažeidimus; apgailestauja, kad prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Palermo konvencija) nėra protokolo dėl kovos su prekių klastojimu, ir ragina Europos Komisiją ir valstybes nares šiuo klausimu dėti gerokai daugiau pastangų;

7.

supranta, kad reikia geresnio INT apsaugos ir užtikrinimo ir kitų politikos priemonių derinimo, ir remia šį tikslą, taip pat reikia gerinti Komisijos ir valstybių narių veiksmų derinimą šio tikslo siekiant; mano, kad INT apsauga ir ryžtinga kova su INT pažeidimais gali labai prisidėti kovojant su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu ir mokesčių vengimu ir plėtojant teisingą, tvarią, ateičiai tinkamą ir inovacijoms palankią skaitmeninę rinką;

8.

remia Komisijos veiklą nustatant geografinius prioritetus, kuriais remiantis būtų pradėta rengti kas dvejus metus teikiamas ataskaitas dėl INT apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse;

9.

mano, kad strategijoje daromas nepakankamas skirtumas tarp fizinio prekių ženklų ir patentų klastojimo ir kitų autorių teisių pažeidimų, ypač skaitmeninėje erdvėje; pažymi, kad spartėjant skaitmeninimo tendencijoms INT apsaugos ir gynimo klausimas skaitmeninėje aplinkoje taps vis svarbesnis visame pasaulyje;

10.

mano, kad strategija turėtų būti geriau pritaikyta skaitmeninei aplinkai ir apimti tvirtą bendradarbiavimą su muitinėmis bei rinkos priežiūros institucijomis ir užtikrinti horizontalų suderinamumą;

11.

pabrėžia, kad geografinės nuorodos ir jų apsauga yra taip pat svarbios, kaip ir kito pobūdžio intelektinė nuosavybė, nes padeda užtikrinti vartojimo prekių atsekamumą ir išsaugoti gamintojų praktinę patirtį;

12.

mano, kad derėdamasi dėl laisvosios prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, ypač dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP), Komisija turi užtikrinti geografinių nuorodų pripažinimą ir apsaugą;

13.

laikosi nuomonės, kad TRIPS susitarimas prireikus turėtų būti įgyvendinamas kuo darniau ir veiksmingiau ir kad įtvirtinant bet kokias lanksčias formuluotes turėtų būti laikomasi 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindinio principo, susijusio su nediskriminaciniu visų sričių technologijų vertinimu; mano, kad turėtų būti atsižvelgiama ir į Dohos deklaraciją, kartu pabrėžiant, jog tvirtesnė intelektinės nuosavybės apsauga ir gynimas naudingi ne tik ES šalims, besivystančioms šalims jie taip pat padeda sukurti ir plėtoti reikiamas šalių vidaus sistemas, kuriomis skatinamos ir apsaugomos inovacijos ir moksliniai tyrimai – kuo aukštesnis tarptautinės prekybos vertės grandinės etapas, tuo aktualesnis šis klausimas;

14.

pabrėžia, kad reikia visų suinteresuotųjų šalių viešų ir subalansuotų diskusijų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių gynimu ir viešųjų bei privačiųjų interesų derinimu;

15.

pripažįsta, kad reikia gerinti vartotojų suvokimą apie ekonominę žalą ir neigiamą poveikį inovacijoms ir kūrybiškumui, o tam tikrais atvejais – apie įsigyjamų prekių, kuriomis pažeidžiama INT, pavojus sveikatai ir saugai atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti vartotojų suvokimą apie INT apsaugą ir gynimą, ir, kad vien griežčiau jas ginant esamos ir būsimos intelektinės nuosavybės apsaugos ir gynimo problemos nebus išspręstos; pabrėžia verslo sektoriaus vaidmenį šioje srityje;

16.

mano, kad aišku, jog reikia siekti visuomenės paramos apsaugant INT; šiuo klausimu pažymi Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) darbą, t. y., be kita ko, piliečių informavimo apie komercinio masto intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų poveikį kampanijas;

17.

teigiamai vertina 2011 m. gegužės 4 d. teisių turėtojų ir interneto platformų pasirašytą susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama bendromis pastangomis mažinti prekybą suklastotomis prekėmis per e. prekybos platformas; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti struktūruotą dialogą su interneto platformomis, kaip geriausia aptikti prekybą suklastotomis prekėmis ir su ja kovoti;

18.

pažymi, kad INT pažeidimų problema per pastaruosius kelerius metus išaugo keletą kartų, nes išpopuliarėjo skaitmeninimas ir daugėjo skaitmeninių pardavimo platformų, kuriose suklastoti produktai parduodami ir platinami visame pasaulyje be jokių veiksmingų kontrolės priemonių; atsižvelgdamas į tai ragina išsamiau apsvarstyti galimybes patvirtinti veiksmingesnes internetinio fizinių produktų pardavimo kontrolės priemones;

19.

mano, kad strategijos nuostatos, kuriose remiama tinkama geografinių nuorodų apsauga internete, turėtų būti tikslesnės, kad būtų galima siekti konkretesnių tikslų;

20.

ragina Komisiją bendradarbiauti su Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacija (ICANN) ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) siekiant nustatyti geografinių nuorodų apsaugos internete priemones;

21.

mano, kad reikia atidžiai įvertinti tarpininkų atsakomybę; būtų palankiau vertinęs šiuo klausimu išsamesnę strategiją, kartu pripažindamas, kad šia tema reikia atskiros diskusijos;

22.

ragina Komisiją prisidėti kuriant aplinką, kurioje valstybių narių ir trečiųjų šalių interesai būtų susiejami ir kurioje būtų abipusis siekis sukurti aukšto lygio apsaugos sistemas, susietas su veiksmingomis INT gynimo spragų šalinimo priemonėmis; pažymi, kad reikia atidžiai atskirti įvairių vadinamųjų besivystančiųjų šalių aplinkybes ir atitinkamus prekybos klausimus, atsižvelgiant į konkrečią padėtį atitinkamose besivystančiose šalyse;

23.

palankiai vertina Komisijos nuveiktą darbą įvertinus kiekvieną atvejį atskirai remiant besivystančias šalis, tobulinančias savo INT sistemas, ir ragina Komisiją toliau dėti šias ir daugiau pastangų teikiant tinkamą nuolatinę techninę pagalbą, skirtą informuotumo didinimo programoms rengti, teisinei pagalbai teikti ir darbuotojams apmokyti, atsižvelgiant į kiekvienos šalies išsivystymo lygį;

24.

pritaria raginimui rasti platų atsaką į šią sudėtingą ir daugialypę problemą susijusią, su INT ir visuotinės prieigos prie įperkamų vaistų užtikrinimu, kartu pabrėždamas, kokia svarbi į pacientą orientuota INT koncepcija farmacijos sektoriuje;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti konstruktyvų dialogą dėl prieigos prie vaistų įtraukiant į jį visus suinteresuotuosius asmenis ir rasti sprendimų, kurie padėtų palankiausiomis sąlygomis suteikti šią prieigą neturtingiausių valstybių gyventojams, neturintiems galimybių gauti pažangiausio gydymo;

26.

laikosi nuomonės, kad nors ir reikia apsaugoti ES bendrovių interesus ir konkurencingumą užtikrinant jų inovacijų gebėjimus ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurios ES bendrovės užtikrina prieigą prie vaistų, taikydamos pagalbos programas ir diferencijuotas kainas su nuolaidomis, būtina užtikrinti, kad vaistų kainos būtų prieinamos šalies, kurioje jie parduodami, gyventojams, todėl būtina remti vadinamąsias lankstumo priemones, nustatytas TRIPS sutartyje ir pripažįstamas Dohos deklaracijoje, taip pat turi būti atsižvelgta į rinkos iškraipymus, kuriuos gali kilti dėl vaistų perpardavimo trečiosiose šalyse; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stengtis užtikrinti, kad sienų kontrolės priemonės, kuriomis siekiama blokuoti suklastotų vaistų importą, nedarytų neigiamo poveikio generinių vaistų tranzitui;

27.

laikosi nuomonės, kad reikėtų skatinti bendroves tinkamiau bendradarbiauti savo konkurencinėje aplinkoje ir bendradarbiauti su valstybės institucijomis, siekiant užtikrinti geresnes galimybes gauti vaistų valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse ir suteikti daugiau tokių galimybių; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę paremti novatoriškas sistemas, pvz., patentų suvienijimus, taip siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir kartu užtikrinti generinių vaistų gamybą;

28.

mano, kad Sąjunga turi įsitraukti į platesnes diskusijas dėl sveikatos apsaugos visame pasaulyje gerinimo, taip pat rengiant sveikatos sistemų sutvirtinimo strategijas;

29.

ragina Komisiją skatinti ankstyvą ES pagamintų generinių ir biologiškai panašių vaistų eksportą, kai tik trečiosiose šalyse išnyks jų patentinė apsauga;

30.

mano, kad kai kurie Komisijos komunikate nurodyti statistiniai duomenys buvo gauti naudojantis prieštaringais ir jau kritikuojamais metodais, jie turėtų būti tobulinami, kad geriau atspindėtų tikrąją padėtį, susijusią su INT svarba, jų apsauga, gynimu ir ES ekonomika, taip siekiant ne tik informuoti apie galiojančią politiką ir ją tobulinti, bet ir toliau remti įrodymais grindžiamo politikos formavimo principo taikymą;

31.

sutinka su Komisijos nurodytomis ES intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro steigimo priežastimis ir prašo atitinkamai jam skirti išteklius;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad stebėsenos centras turėtų apimti visas susijusias sritis ir neturėtų dubliuoti su jokių jau veikiančių institucijų veiklos;

33.

ragina Komisiją dėti pastangas, kad stebėsenos centras išsaugotų savo nepriklausomumą, ir užtikrinti, kad jo veiklai netrukdytų joks tikras ar spėjamas šališkumas;

34.

pripažįsta, kad tobulesnė, tinkamai suderinta vidinė su INT susijusi politika būtų naudinga dedant pastangas gerinti INT apsaugos ir gynimo visame pasaulyje lygį;

35.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant ratifikuoti PINO sutartį dėl prekių ženklų įstatymų, Hagos susitarimo Ženevos aktą ir Lisabonos susitarimą dėl kilmės vietos pavadinimų apsaugos ir jų tarptautinio registravimo, taip pat kitus su INT susijusius tarptautinius susitarimus;

36.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, suderintų su viešųjų konsultacijų pagal žaliąją knygą „Tradicinė europiečių praktinė patirtis turi būti panaudota kuo vaisingiau“ (COM(2014)0469) dėl galimo geografinių nuorodų apsaugos išplėtimo ne žemės ūkio produktams rezultatais;

37.

remia Komisijos pasiryžimą prioritetą skirti geresnės INT apsaugos skatinimui ir jos gynimui PPO ir visuose kituose tarptautiniuose forumuose ir taip ES rasti naujų eksporto rinkų bei pagerinti esamas galimybes patekti į rinkas;

38.

pažymi, kad prekybos apsaugos priemonių srityje rinkos ekonomikos statuso suteikimas, be kitų kriterijų, priklauso nuo intelektinės nuosavybės apsaugos atitinkamoje šalyje;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingiau remti INT visose atitinkamose daugiašalėse organizacijose (PPO, Pasaulio sveikatos organizacijoje ir Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje) ir toliau dėti pastangas, kad į PPO sistemą būtų įtraukti su INT susiję tarptautiniai susitarimai, kurie dar neįtraukti, pavyzdžiui, PINO sutartis dėl prekių ženklų įstatymų, PINO atlikimų ir fonogramų sutartis, PINO autorių teisių sutartis, Hagos susitarimo Ženevos aktas ir Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos pavadinimų apsaugos ir jų tarptautinio registravimo;

40.

mano, kad derantis dėl dvišalių laisvosios prekybos susitarimų reikiamas dėmesys turėtų būti teikiamas intelektinės nuosavybės skyriams ir derybų šalys turėtų pripažinti, kad teisė užsiimti verslu turi būti siejama su pagarba INT ir galiojančios teisinės sistemos laikymusi; teigiamai vertina iki šiol Komisijos atliktą darbą į dvišalius laisvosios prekybos susitarimus sėkmingai integruojant intelektinės nuosavybės apsaugos ir gynimo skyrius;

41.

mano, kad anksčiau išvardytų PINO sutarčių ratifikavimas, siekiant jas įtraukti į PPO sistemą, turėtų būti numatytas Sąjungos sudaromuose dvišaliuose laisvosios prekybos susitarimuose;

42.

remia Komisijos požiūrį rengiant intelektinės nuosavybės dialogus ir darbo grupes su prioritetinėmis šalimis, su kuriomis nevyksta išsamios derybos, siekiant konkrečių intelektinės nuosavybės apsaugos ir gynimo įsipareigojimų ir norint juos sugriežtinti; pabrėžia, kad, kai nedaroma pažangos intelektinės nuosavybės tema vykdomų dialogų ir tarpžinybinių posėdžių lygmeniu, INT reikia įtraukti į aukštesnio lygio politinių susitikimų darbotvarkę;

43.

pabrėžia, kad visais įmanomais būdais reikėtų sustiprinti Sąjungos ir kitų regioninių blokų bendradarbiavimą INT srityje;

44.

ragina Komisiją esant ES ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant INT turėtojus, teisių pažeidimams dažniau naudotis atitinkamomis ginčų sprendimo sistemomis, taip pat PPO ginčų sprendimo sistema;

45.

ragina Komisiją skatinti trečiąsias šalis abipusiškumo pagrindu pripažinti intelektinės nuosavybės teisės ekspertų teisę užsiimti praktika;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares didinti muitinių bendradarbiavimą Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis konfiskuojant suklastotas prekes bei supaprastinti muitinės procedūras;

47.

prašo Komisijos ir valstybių narių glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis sprendžiant autorių teisių ir licencijų išdavimo klausimus;

48.

yra įsitikinęs, kad geresnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir veiksmingas susijusių taisyklių įgyvendinimas trečiosiose šalyse labai paskatintų ES ir kitų užsienio investuotojų siekį investuoti, dalintis naujais technologiniais gebėjimais ir atnaujinti esamas technologijas;

49.

pažymi, kad keletas valstybių narių savo delegacijose tam tikrose svarbiausiose šalyse turi už intelektinės nuosavybės klausimus atsakingus atašė; mano, kad valstybėms narėms geriau koordinuojant veiksmus ir keičiantis informacija atsirastų naujų galimybių pasiekti bendrus tikslus – apsaugoti intelektinę nuosavybę trečiosiose šalyse;

50.

mano, kad ES ekonominės veiklos vykdytojai ir vartotojai trečiosiose šalyse, kuriose padaroma daugiau INT pažeidimų, turėtų būti ypatingai saugomi teikiant daugiau INT pagalbos tarnybų pagalbos;

51.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.