30.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/178

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT Žmogaus teisių taryba),

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. metinę žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje ataskaitą ir į Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas, susijusias su ES prioritetais JT žmogaus teisių forumuose,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 28-ąją JT Žmogaus teisių tarybos sesiją, kuri vyks 2015 m. kovo 2–27 d.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir apsauga yra dalis Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis bei vienas Europos vienybės ir nedalumo kertinių akmenų;

B.

kadangi žmogaus teisės visiems žmonėms yra prigimtinės – nesvarbu, kokia jų tautybė, rasė, lytis, etninė kilmė, religija ar bet kuris kitas statusas – ir kadangi pagarba šioms teisėms įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, taip pat vėlesnėse tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, deklaracijose ir rezoliucijose;

C.

kadangi visos žmogaus teisės – pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – nedalomos, tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausomos ir kadangi bet kurios iš šių teisių atėmimas tiesiogiai ir neigiamai paveiktų kitas;

D.

kadangi žmogaus teisių negerbimas ir teisėto demokratinio dalyvavimo nebuvimas veda į nestabilumą, valstybių žlugimą, humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus;

E.

kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas bei įtvirtinta pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams, taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės nuostatomis;

F.

kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises gerbti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekdamos panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;

G.

kadangi reguliariai rengiant Žmogaus teisių tarybos sesijas, skiriant specialiuosius pranešėjus, taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir pagal specialiąsias procedūras įgaliojant asmenis su konkrečios šalies padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams prisidedama prie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo skatinimo ir pagarbos jiems užtikrinimo;

H.

kadangi kai kurios dabartinės Žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant su pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams reikalavimų yra prasti;

1.

teigiamai vertina ES prioritetus, rengiantis 28-ajai reguliariajai JT Žmogaus teisių tarybos sesijai, apibrėžtus Tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadose;

2.

teigiamai vertina ambasadoriaus Joachimo Rückerio paskyrimą JT Žmogaus teisių tarybos pirmininku 2015 m. laikotarpiu;

3.

sveikina Zeidą Ra'adą Al Husseiną, paskirtą JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, ir pakartoja kuo tvirčiausiai remiąs jo pastangas ir įgaliojimus;

4.

teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai F. Mogherini dalyvavimą JT Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio sesijoje, kadangi tai teisingas tvirto ES įsipareigojimo daugiašalei žmogaus teisių sistemai ženklas;

5.

teigiamai vertina Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro JT Generalinei Asamblėjai pateiktą metinę ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. lapkričio mėn., ir pareiškia tvirtai remiąs Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklos nepriklausomumą ir principingumą; pabrėžia, jog svarbu saugoti šį nepriklausomumą siekiant užtikrinti, kad Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras galėtų tęsti savo darbą veiksmingai ir nešališkai; pakartoja, kad Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras turi gauti pakankamą finansavimą;

6.

primena, kad Europos Parlamentas ir jo Žmogaus teisių pakomitetis įsipareigoję remti tvirtą daugiašalę žmogaus teisių sistemą, globojamą Jungtinių Tautų, įskaitant Generalinės Asamblėjos Trečiąjį komitetą, JT žmogaus teisių tarybą ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, ir susijusių specializuotų JT agentūrų, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), darbą, taip pat darbą, kurį atlieka pagal JT specialiąsias procedūras įgalioti asmenys;

7.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) didinti ES veiksmų nuoseklumą laiku ir iš esmės konsultuojantis – pirmiausia įtraukiant ES delegacijas Niujorke ir Ženevoje – kad ES laikytųsi vieningos pozicijos; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą, svarbu integruoti Niujorke ir Ženevoje atliekamą darbą, susijusį su JT Generalinės Asamblėjos, Trečiojo komiteto ir JT Žmogaus teisių tarybos veikla, į atitinkamus ES vidaus ir išorės veiksmus;

8.

mano, kad nuolatinis žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos veikėjų bauginimas ir sulaikymas įvairiose JT Žmogaus teisių tarybos narėse verčia abejoti Žmogaus teisių tarybos patikimumu; pakartoja savo poziciją, kad JT Žmogaus teisių tarybos narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios puoselėja pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principui ir demokratijai ir kurios sutiko pratęsti nuolatinį kvietimą visiems pagal specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, ir primygtinai ragina valstybes nares populiarinti ir priimti veiksmingo žmogaus teisių užtikrinimo kriterijus, kurie būtų taikomi bet kuriai naujai išrinktai JT Žmogaus teisių tarybos narei; primygtinai ragina valstybes nares skatinti skaidrius, atvirus ir konkurencingus JT Žmogaus teisių tarybos narių rinkimo procesus;

9.

pakartoja remiąs visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir vertinąs vertingą darbą, kuris atliekamas jį taikant, ir ragina nares aktyviai dalyvauti rengiant savo visuotinį periodinį vertinimą (taip pat ir įtraukiant pilietinę visuomenę), įsitraukti į interaktyvų dialogą per visuotinio periodinio vertinimo sesiją ir į diskusijas dėl visuotinio periodinio vertinimo rezultatų patvirtinimo, įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas atlikus visuotinį periodinį vertinimą, ir imtis konkrečių priemonių savo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje stiprinti ir vykdyti;

10.

toliau nepritaria vadinamajam balsavimui blokais JT Žmogaus teisių taryboje; primygtinai ragina JT Žmogaus teisių tarybos valstybes nares visuomet balsuoti skaidriai;

11.

ragina ES ir jos valstybes nares toliau kelti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų klausimą per visus ES politinius dialogus su atitinkamomis valstybėmis, kad būtų rasti būdai padėti valstybėms įgyvendinti rekomendacijas;

12.

pakartoja remiąs pagal specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų veiklą ir nepriklausomą šių įgaliojimų turėtojų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir ragina visas valstybes bendradarbiauti su šiais asmenimis, taip pat ragina valstybes nares informuoti apie atvejus, kai valstybės nebendradarbiavo su asmenimis, įgaliotais pagal specialiąsias procedūras;

13.

mano, kad svarbu į JT Žmogaus teisių tarybą ir kitas susijusias JT Generalinės Asamblėjos sesijas siųsti parlamentines delegacijas;

14.

apgailestauja dėl to, kad pilietinės visuomenės ir JT Žmogaus teisių tarybos sąveikos erdvė toliau siaurėja ir kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) siūloma mažiau galimybių kalbėti per šias sesijas; primygtinai ragina ES ir JT Žmogaus teisių tarybą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės atstovai galėtų kuo labiau prisidėti prie 28-osios JT Žmogaus teisių tarybos sesijos darbo, taip pat prie visuotinio periodinio vertinimo proceso ir kitų JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų, nebijodami, kad grįžus į tėvynę jiems bus taikomi atsakomieji veiksmai;

15.

pakartoja, kad žodžio laisvė – kiekvienos laisvos demokratinės visuomenės kertinis akmuo – yra visų žmonių pagrindinė teisė; griežtai smerkia 2015 m. sausio mėn. Prancūzijoje įvykdytą 12 asmenų, įskaitant savaitraščio „Charlie Hebdo“ karikatūristus, ir 4 asmenų žydų maisto prekių parduotuvėje nužudymą, taip pat kino režisieriaus ir sinagogos sargybinio nužudymą Kopenhagoje, kuriuos įvykdžiusių teroristų taikinys buvo žodžio ir religijos laisvė;

16.

smerkia tai, kad ekstremistų ir džihadistų grupuotės visose valstybėse, pirmiausia Sirijoje, Irake, Libijoje, Mianmare, Nigerijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, naudojasi religija, o jų veiksmai apima ginkluotus išpuolius ir sprogdinimus, savižudžių vykdomus sprogdinimus, pagrobimus ir kitus smurto aktus, kuriais terorizuojami gyventojai; laikosi nuomonės, kad, norint kovoti su terorizmu, būtina imtis veiksmų šalinant esmines jo priežastis, įskaitant socialinę atskirtį, politinę marginalizaciją ir nelygybę; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinėms mažumoms priklausančių asmenų teises; primygtinai ragina, kad vykdant visus kovos su terorizmu veiksmus būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi teisinės valstybės principų;

17.

reiškia susirūpinimą dėl visų susirinkimų ir asociacijų laisvei taikomų suvaržymų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijoms taikomus draudimus, agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo ir kitų ribojamųjų įstatymų taikymą, perteklinius registracijos ir atskaitomybės reikalavimus, pernelyg griežtas užsienio finansavimui taikomas taisykles, ir pakartoja, kad asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė yra esminis žmogaus teisių aspektas;

18.

ragina visas vyriausybes skatinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat leisti jiems veikti be baimės, represijų ar bauginimo ir bendradarbiauti su JT Žmogaus teisių taryba taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir užtikrinti, kad valstybės, atsakingos už susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais, turėtų prisiimti šią atsakomybę, ypač mirtino susidorojimo atvejais (pvz., su Kinijos žmogaus teisių aktyviste Cao Shunli susidorota dėl to, kad 2013 m. rugsėjo mėn. ji pabandė išskristi į Ženevoje vykusį JT Žmogaus teisių tarybos posėdį. 2014 m. kovo mėn. ji mirė);

19.

pakartoja smerkiąs mirties bausmės taikymą ir tvirtai remia mirties bausmės moratoriumo paskelbimą kaip žingsnį į jos panaikinimą;

20.

pakartoja, kad svarbu kovoti su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu, be to, svarbu tai, kad ES yra įsipareigojusi teikti prioritetą šiam klausimui – taip pat ir vaikų atveju – ir padėti dirbti JT specialiajam pranešėjui kankinimų klausimu; primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares parodyti, kad jos bendrai įsipareigojusios užkirsti kelią kankinimo praktikai ir remti aukas, pirmiausia toliau dalyvaudamos – arba, kai taikytina, pradėdamos dalyvauti – JT savanoriško kankinimo aukų fondo ir specialaus fondo, įsteigto pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą, veikloje;

21.

reiškia susirūpinimą dėl nenutrūkstamos plačiai paplitusios migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, diskriminacijos ir jų teisių pažeidimų; ragina ES ir valstybes nares remti JT specialiojo pranešėjo migrantų teisių klausimais darbą ir įgyvendinti jo rekomendacijas; ragina vyriausybes gerbti migrantų žmogaus teises ir prigimtinį orumą, užkirsti kelią savavališkiems suėmimams ir sulaikymams ir, siekiant išvengti pernelyg dažno nelegalių migrantų sulaikymo, peržiūrėti sulaikymo laiką ir taikyti sulaikymo alternatyvas; ragina vyriausybes bet visais atvejais laikytis negrąžinimo principo ir visapusiškai vykdyti savo tarptautinius teisinius įsipareigojimus, susijusius su migrantų išsiuntimo klausimu; jei valstybės narės dar nėra parengusios sistemų ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrinama, kad įgyvendinant visas jų programas ir visoms jų institucijoms vykdant veiklą migracijos srityje būtų visapusiškai vykdomi jų įsipareigojimai tarptautinės žmogaus teisių teisės srityje, ragina jas tai padaryti;

22.

pritaria JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo naujausiai ataskaitai ir išvadoms dėl šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų; ragina ES ir valstybes nares vykdyti specialiojo pranešėjo rekomendacijas įgyvendinant savo vidaus politiką, siekiant kovoti su rasinės, etninės neapykantos, taip pat neapykantos ksenofobijos pagrindu plitimu internetu ir socialinės žiniasklaidos tinklais, imantis reikiamų teisės priemonių ir visapusiškai gerbiant kitas pagrindines teises, pvz., žodžio ir nuomonės laisves;

23.

pripažįsta, kad greita informacinių ir ryšių technologijų raida visame pasaulyje pakeitė naudojimosi žodžio laisve aplinką ir atnešė tiek didelių privalumų, tiek rimtų problemų; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina Tarybos 2014 m. gegužės mėn. priimtas ES gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir smerkia visus skaitmeninės komunikacijos apribojimus, įskaitant tuos, kurių taikiniai yra pilietinės visuomenės veikėjai; pakartoja, kad ypatingą dėmesį būtina skirti žurnalistų ir tinklaraštininkų teisėms;

24.

ragina JT Žmogaus teisių tarybą tęsti diskusiją dėl teisės į privatumą ir šiuo tikslu paskirti JT specialųjį pranešėją teisės į privatumą klausimu, ypač atsižvelgiant į skaitmeninės komunikacijos problemą;

25.

pažymi, kad JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatytas skurdo panaikinimo iki 2030 m. tikslas, kurio turi būti siekiama laikantis holistinio požiūrio į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus; teigiamai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą, parengtą ruošiantis JT specialiam aukščiausiojo lygio susitikimui tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m. darbotvarkės klausimu; pritaria JT generalinio sekretoriaus raginimams siekti skurdo panaikinimo vadovaujantis į žmonių poreikius ir teises orientuotu požiūriu;

26.

mano, kad, siekiant kovoti su skurdu, apskritai svarbu spręsti didėjančios kraštutinės nelygybės problemą, o konkrečiai – propaguoti socialines ir ekonomines teises palengvinant prieigą prie maisto, vandens, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo būsto; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į aštrėjančią žemės grobimo problemą, kurią būtina spręsti;

27.

laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, kadangi netenkama lėšų, reikalingų investuoti į tokias nepaprastai svarbias viešąsias paslaugas, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra, taigi gyventojai pasmerkiami amžinam skurdui; primena, kad pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vyriausybės privalo gerbti savo piliečių teises užtikrindamos jiems pakankamus išteklius; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogaus teisių gynėjų, kurių darbas susijęs su ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimu, apsaugai;

28.

dar kartą primena, kad remia pasiūlymą sukurti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais pareigybę;

29.

tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusią su galimybe kreiptis į teismą; teigiamai vertina iniciatyvą, susijusią su reglamentu, kuriuo sukuriama išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema, skirta naudingosioms iškasenoms iš konfliktinių zonų atsakingai pirkti; ragina visus suinteresuotus veikėjus imtis aktyvaus vaidmens JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu 11-oje sesijoje ir remti pastangas suderinti savo politiką su EBPO gairėmis tarptautinėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais; pakartoja savo prašymą Komisijai iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą, kaip ES valstybės narės įgyvendina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

30.

ragina ES delegacijas visame pasaulyje užmegzti ryšius su ES įmonėmis siekiant propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti, kad vietos kvietimuose teikti paraiškas vadovaujantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone verslui ir žmogaus teisėms būtų skiriamas ypatingas dėmesys;

31.

mano, kad verslas ir žmogaus teisės gali teikti tarpusavio paramą sukurdami naujas verslo galimybes regionuose, kuriuose labiausiai reikia tvarių ir atsakingų investicijų, ir bendrai prisidėdami prie pagarbos žmogaus teisėms besivystančiose šalyse;

32.

ragina ES ir valstybes nares įsitraukti į JT sistemoje prasidedančias diskusijas dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento verslo ir žmogaus teisių klausimais rengimo;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti lyčių lygybę labai svarbi priemonė yra lyčių aspekto integravimas, apimantis politikos sričių reorganizavimą, tobulinimą, plėtojimą ir vertinimą, taip numatant, kad asmenys, atsakingi už politikos formavimą, lygių galimybių principą taikytų visose politikos srityse, visais lygiais ir visais etapais;

34.

ragina ES aktyviai dalyvauti Moterų padėties komisijos 59-oje sesijoje ir toliau kovoti su visais mėginimais trikdyti JT Pekino veiksmų platformos veiklą, kuri bus apžvelgta Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais 20-ųjų metinių proga, be kita ko, galimybės įgyti išsilavinimą ir užsitikrinti sveikatos priežiūrą, kaip pagrindinių žmogaus teisių, taip pat lytinių ir reprodukcinių teisių aspektais;

35.

kritiškai vertina tai, kad, nors yra padaryta pažanga lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje, daugelyje valstybių tebegalioja diskriminacinio pobūdžio įstatymai, visų pirma šeimos ir nuosavybės įsigijimo srityse; pažymi, kad vis dar labai mažai moterų eina su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir kad smurtas prieš moteris tebėra labai paplitęs reiškinys, o galimybės siekti teisingumo tebėra ribotos, nors dėl smurto šeimoje kasdien miršta nemažai moterų; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse pastebimas regresas, visų pirma lytinių ir reprodukcinių teisių srityje;

36.

griežtai smerkia prieš moteris naudojamą seksualinį smurtą, įskaitant tokius nusikaltimus, kaip masinis prievartavimas, seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, įvairios rūšies persekiojimas dėl lyties, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, prekybą žmonėmis, ankstyvas ir priverstines santuokas, žudymą dėl garbės ir visų kitų rūšių panašaus sunkumo seksualinį smurtą, įskaitant atvejus, kai tokiais nusikaltimais naudojamasi kaip karo taktika; ragina ES ir visas jos valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo (Stambulo konvenciją);

37.

taip pat primena ES įsipareigojimą įtraukti žmogaus teisių ir lyties aspektus į bendros saugumo ir gynybos politikos misijų veiklą atsižvelgiant į svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo; ryšium su tuo dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares vykstant tvaraus susitaikymo procesui remti sistemingą moterų dalyvavimą, kaip gyvybiškai svarbų taikos procesų komponentą, ir pripažinti, kad lyčių lygybės aspektus būtina integruoti į konfliktų prevencijos, taikos palaikymo operacijų, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konfliktų, taip pat į perėjimo prie demokratijos procesus;

38.

pabrėžia, kad moterų lytinių organų žalojimas yra kankinimo rūšis; pabrėžia, kad siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimą ES turi toliau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis; primena, kad valstybės narės, pagal kurių teisės aktus moterų lytinių organų žalojimas yra nusikalstama veika, sužinojusios, kad jų pilietėms buvo atlikta minėtoji procedūra, turi šiuos teisės aktus taikyti;

39.

palankiai vertina tai, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas seksualinius nusikaltimus ir nusikaltimus dėl lyties, įskaitant išžaginimą, seksualinius išpuolius ir žeminimą, laiko karo nusikaltimais ir rekomenduoja kitiems daryti tą patį;

40.

reiškia susirūpinimą, kad, nepaisant pažangos, padarytos nuo 1989 m., kai buvo priimta Vaiko teisių konvencija, mažiausiai 58 mln. vaikų, visų pirma mergaičių, vaikų iš neturtingų šeimų, neįgalių vaikų ir konfliktų vietovėse gyvenančių vaikų, nelanko mokyklos ir daug vaikų tebeserga ligomis, kurių galima lengvai išvengti, o dar kiti dirba;

41.

ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti itin nepriimtinų formų vaikų darbą, apibrėžtą Tarptautinės darbo konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vaikų vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;

42.

primena, kad viena iš pagrindinių valstybės pareigų – suteikti visiems vaikams prieigą prie švietimo užtikrinant daugiau galimybių, kuriant tinkamas įstaigas ir šalinant struktūrines pagrindinių kliūčių, stabdančių visuotinį pradinį ugdymą, priežastis, įskaitant mokyklos nebaigimo rodiklių mažinimą, nes tai tebėra pagrindinė visuotinio pradinio ugdymo kliūtis;

43.

ragina ES tinkamai finansuoti ginkluotuose konfliktuose dalyvavusių vaikų ir buvusių vaikų karių demobilizacijos ir reintegracijos programas; primena, kad tvirtai remia kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“, kaip jau minėta per klausymą šia tema, surengtą Žmogaus teisių pakomitečio 2014 m. gruodžio 3 d.; teigiamai vertina JT specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais ir JT specialiosios įgaliotinės smurto prieš vaikus klausimais metines ataskaitas, pateiktas kartu su JT specialiosios įgaliotinės prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimais ataskaita;

44.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastaruoju metu padaugėjo diskriminacinių įstatymų, taip pat kad padažnėjo tokia praktika ir smurtiniai išpuoliai prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį, be kita ko, Nigerijoje ir Gambijoje, nes dėl šiose šalyse neseniai priimtų prieš LGBTI asmenis nukreiptų įstatymų gresia pavojus seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, priimtų, be kita ko, Europos žemyno šalyse; palankiai vertina 2014 m. rugsėjo 26 d. priimtą JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl kovos su smurtu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; pakartoja, kad remia nenutrūkstamą Vyriausiojo komisaro darbą siekiant skatinti LGBTI asmenis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti, pirmiausia rengiant pareiškimus, ataskaitas ir įgyvendinant kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free & Equal); ragina Vyriausiąjį komisarą toliau kovoti su diskriminaciniais įstatymais ir praktika;

45.

pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis pažeidžiamoms grupėms ir atskiriems asmenims yra didelis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse, pakrantės valstybėse ir žemumose esančiose salose, kurios dėl ekonominių išteklių stokos negali prisitaikyti prie didelių aplinkos pokyčių;

46.

susirūpinęs pažymi, kad su klimato kaita susiję incidentai visų pirma daro poveikį čiabuviams; todėl pažymi, kad dauguma čiabuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir turi nedaug arba neturi galimybių pasinaudoti atstovavimo, politinių sprendimų priėmimo ar teisingumo sistemomis;

47.

palankiai vertina tai, kad JT Žmogaus teisių taryba pripažino, jog aplinkos pokyčiai turi neigiamą poveikį gyventojų pragyvenimo šaltiniams ir yra kliūtis siekiant užtikrinti pagrindines tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises; taigi primygtinai ragina susitarimus pasirašiusias šalis Paryžiuje vyksiančioje 2015 m. klimato kaitos konferencijoje priimti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

48.

ragina Komisiją ir EIVT aktyviai dalyvauti diskusijose dėl sąvokos „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą šio termino apibrėžties nustatymą tarptautinėje teisėje ar teisiškai privalomame tarptautiniame susitarime;

49.

pakartoja, kad visiškai palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, kuria siekiama panaikinti tarptautinei bendruomenei nerimą keliantį sunkiausius nusikaltimus įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos teisėtumui ir nepriklausomumui; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir jam teikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat ir Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir remti kovą su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus; palankiai vertina tai, kad 2015 m. sausio mėn. Palestinos Administracija ratifikavo Romos statutą;

50.

ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Čiabuvių tautų teisių deklaracijos įgyvendinimą; primygtinai ragina ES valstybes nares reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys atkreiptų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria čiabuvių moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT Žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač dėl reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis vykstant šiam procesui;

51.

smerkia vis dažniau taikomą autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant labiau įtvirtinti savo teisėtumą tarptautiniu mastu ir sykiu toliau varžyti opoziciją šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kelti šį klausimą, taip pat JT Žmogaus teisių taryboje, ir užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, bendrovėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2015 m. Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes ir 2018 m. Rusijoje bei 2022 m. Katare vyksiančias FIFA Pasaulio futbolo taurės varžybas, aspektus;

52.

pakartoja savo raginimą Tarybai parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, ypatingą reikšmę teikiant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteikia galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; primygtinai ragina įtraukti žmogaus teisių aspektą vykdant bet kokius dialogus su trečiosiomis valstybėmis kovos su terorizmu klausimais;

53.

ragina ES remti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalomumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;

54.

ragina ES, valstybes nares, Komisiją ir EIVT žmogaus teises integruoti į visas išorės politikos, vykdomos trečiosiose šalyse, sritis; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką reikia užtikrinti vidaus ir išorės politikos suderinamumą, kaip to reikalaujama pagal ES Sutartį, siekiant išvengti dvigubų standartų žmogaus teisių srityje;

55.

ragina ES laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio ir pagarbą žmogaus teisėms integruoti į prekybos, investicijų, viešųjų paslaugų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į bendrą saugumo ir gynybos politiką;

56.

reiškia gilų susirūpinimą dėl smurto ir ginkluoto konflikto rytinėje Ukrainos dalyje; tikisi, kad bus laikomasi susitarimo dėl ugnies nutraukimo, grindžiamo Minsko susitarimu; smerkia didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, daromus vykstant konfliktui, ir neseniai vykusių kovų pasekmes; visiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje ir ragina pastarąją stiprinti; pabrėžia, kad yra labai susirūpinęs šalies viduje dėl ginkluoto konflikto pietryčių regionuose perkeltų asmenų likimu; smerkia neteisėtą Krymo aneksiją, atliktą Rusijai vykdant savo agresyvią ir ekspansionistinę politiką, kuri kelia grėsmę Ukrainos vienybei ir nepriklausomybei; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl diskriminacijos ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš šio regiono vietos gyventojus, visų pirma Krymo totorius; ragina ES valstybes nares remti visas galimas pastangas JT lygmeniu siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir atlikti nešališkus smurtinių įvykių ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su demonstracijų Maidano aikštėje malšinimu, neteisėta Krymo aneksija ir ginkluotu konfliktu rytinėje Ukrainos dalyje, tyrimus; ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų ir principų, kad vykstant konfliktui būtų apsaugoti civiliai gyventojai;

57.

palankiai vertina ketinimą pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais įgaliojimus; be to, teigiamai vertina JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti atskaitomybę, taip pat apsvarstyti galimybę Tarptautiniam baudžiamajam teismui perduoti klausimą dėl padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje; ragina Žmogaus teisių tarybą pakartoti savo raginimą dėl atskaitomybės, turint omenyje taip pat ir tuos asmenis, kurie atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus remiantis aukščiausiu valstybės lygmeniu įtvirtinta politika; palankiai vertina tai, kad Korėjos Respublikoje steigiamas vietinis biuras, siekiant gerinti padėties stebėseną ir dokumentuoti įrodymus, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, ir primygtinai ragina visas valstybes bendradarbiauti su šiuo biuru; ragina Žmogaus teisių tarybą dar įdėmiau stebėti padėtį Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje ir per būsimą Žmogaus teisių tarybos sesiją sušaukti oficialią komisiją, kuri atstovautų teisių pažeidimų aukoms;

58.

palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. kovo mėn. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir tai, kad pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimai; ragina Iraną leisti JT specialiajam pranešėjui atvykti į šalį – tai būtų itin svarbus Irano pasirengimo imtis veiksmų siekiant pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais rodiklis; pakartoja, jog smerkia tai, kad Irane taikoma mirties bausmė, taip pat nepilnamečiams, ir kad dažnai tokios bausmės vykdomos po teismo procesų, neatitinkančių minimalių tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso standartų; pakartoja savo susirūpinimą, kad daug tokių bausmių įvykdoma be teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso; pritaria pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų 2014 m. rugpjūčio mėn. pateiktam bendram pareiškimui, kuriame smerkiama pilietinės visuomenės veikėjų suėmimų ir jų nuteisimo atvejų banga Irane; ragina ES ir JT Žmogaus teisių tarybą toliau atidžiai stebėti sistemingai pažeidžiamas žmogaus teises ir užtikrinti, kad visais atvejais palaikant santykius su Irano vyriausybe žmogaus teisėms ir toliau būtų teikiama pirmenybė; ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautinės teisės žmogaus teisių srityje, pagal kurią nepilnamečių nusikaltėlių egzekucijos yra tarptautinių būtiniausių standartų pažeidimas, ir nebevykdyti minėtųjų egzekucijų nepilnamečiams nusikaltėliams;

59.

pritaria naujausiai JT specialiojo pranešėjo ataskaitai apie žmogaus teisių padėtį Mianmare; šioje ataskaitoje pripažįstama iki šiol padaryta pažanga ir nurodomi likę didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai; ragina Mianmaro vyriausybę žmogaus teises, įskaitant mažumų teises, integruoti į šalies institucinę ir teisinę sistemą ir visas politikos sritis ir visapusiškai gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę; išreiškia susirūpinimą dėl siūlomų teisės aktų dėl vadinamosios rasės ir religijos apsaugos, t. y. keturių įstatymų projektų dėl skirtingas religijas išpažįstančių asmenų santuokų, religijos keitimo, monogamijos ir demografinės kontrolės; ragina JT Žmogaus teisių tarybą pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimus pagal 4 punktą, dar kartą išreikšti didelį susirūpinimą dėl rohinjų mažumos padėties (ją apsunkina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso ir todėl vis dar patiria sisteminę diskriminaciją) Rachinų valstijoje, taip pat ragina atlikti visapusiškus, skaidrius ir nepriklausomus visų pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus prieš rohinjų mažumą tyrimus, sparčiau įsteigti vietinį Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro padalinį šalyje ir jam suteikti visus stebėjimo ir ataskaitų teikimo įgaliojimus; apgailestauja dėl išpuolių prieš civilius gyventojus Kačinų ir Šanų valstijose, saugumo pajėgų ginkluoto konflikto metu vykdomo seksualinio smurto, politinių kalinių egzistavimo, žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų ir žiniasklaidos profesionalų persekiojimo, neteisminių egzekucijų, žemės konfiskavimo ir prieš religines ir etnines mažumas nukreiptų veiksmų; laikosi nuomonės, kad derybų dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo klausimą derėtų svarstyti atidžiai, nes dėl užsienio investicijų šalyje gali padaugėti žmogaus teisių pažeidimų;

60.

reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje; smerkia tris 2014 m. įvykdytus mirties nuosprendžius, žmogaus teisių gynėjų bauginimą, nepriklausomų žurnalistų persekiojimą, visų internetinių pranešimų cenzūrą ir pernelyg griežtus nevyriausybines organizacijas reglamentuojančius teisės aktus; ragina per 29-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją pratęsti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina vyriausybę suteikti visapusišką prieigą pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, įskaitant specialųjį pranešėją; ragina be jokių sąlygų išlaisvinti ir reabilituoti visus likusius politinius kalinius;

61.

ne pirmą kartą reiškia savo susirūpinimą dėl opozicijos lyderiams, pilietinės visuomenės veikėjams ir aktyvistams Bahreine taikomų griežtų priemonių ir žmogaus teisių gynėjų bei politinės opozicijos aktyvistų padėties šalyje; ragina visus suinteresuotuosius subjektus Bahreine pradėti konstruktyvias ir įtraukias derybas, siekiant užtikrinti tikrą susitaikymą ir žmogaus teisių laikymąsi visose Bahreino bendruomenėse; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus sąžinės kalinius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir taikius protestuotojus ir pritaria 2015 m. vasario 4 d. pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų bendram pareiškimui dėl pagrindinio politinės opozicijos atstovo sulaikymo ir po to įvykusių demonstracijų išvaikymo; ragina ES valstybes nares ir kitas JT Žmogaus teisių tarybos nares toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Bahreine, sutelkiant dėmesį į tai, kaip Bahreinas vykdo įsipareigojimus, prisiimtus per visuotinio periodinio vertinimo procesą, ir kaip įgyvendinamos Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos, kurioms pritarė Bahreino karalius; apgailestauja dėl to, kad Bahreino vyriausybė daro nepakankamą pažangą bendradarbiaudama su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir pagal specialiąsias procedūras įgaliotais JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro asmenimis, ir ragina ES valstybes nares siekti, kad kovo mėn. sesijoje būtų patvirtinta JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucija, kuria raginama, kad Bahreinas visapusiškai įgyvendintų įsipareigojimus, prisiimtus vykstant visuotinio periodinio vertinimo procesui, ir Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijas, be kita ko, susijusias su žmogaus teisių gynėjais, pagal kurias reikalaujama, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras praneštų apie žmogaus teisių padėtį vietoje ir apie Bahreino padarytą bendradarbiavimo taikant JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus pažangą;

62.

teigiamai vertina 2014 m. lapkričio mėn. atliktą Egipto visuotinio periodinio vertinimo procesą ir tikisi, kad šis vertinimas bus patvirtintas ateinančioje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje; primygtinai ragina Egiptą nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat asmenis, kurie kalinami dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į žodžio ir susirinkimų laisvę ir teise jungtis į asociacijas; be to, prašo Egipto vyriausybės priimti teisės aktus, kurie atitiktų tarptautinius standartus, ir apsaugoti Egipto Konstitucijoje įtvirtintą teisę jungtis į asociacijas, įskaitant teisę gauti ir skirti finansavimą, atšaukti 2013 m. lapkričio mėn. priimtą Protestų įstatymą ir priimti naują teisės aktą, kuriuo būtų garantuota susirinkimų laisvė; primygtinai ragina Egipto vyriausybę pradėti teisminį tyrimą siekiant nustatyti, kas įsakė vykdyti ir įvykdė neteisėtas žudynes, kai buvo malšinamos daugiausia taikios demonstracijos, kurios vyko nuo 2013 m. liepos 3 d., įskaitant 2013 m. rugpjūčio 14 d. Rabos ir Nahdos aikštėse vykusių demonstracijų išvaikymą, kai žuvo ne mažiau kaip 1 000 protestuotojų; primygtinai ragina Egiptą atlikti nepriklausomus, nešališkus ir veiksmingus visų žmogaus teisių pažeidimų, vykdytų nuo 2011 m., įskaitant su seksualiniu smurtu susijusius nusikaltimus, tyrimus ir užtikrinti, kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn, o aukoms būtų suteikta atitinkama pagalba pagal tarptautinius standartus; ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant atšaukti visas mirties bausmes ir pavesti atlikti pakartotinį bylų nagrinėjimą, kuriuo būtų užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą, skubiai paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmių ir jų vykdymo, nedelsiant paleisti visus sulaikytus žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus ir užtikrinti teisę į informacijos ir žodžio laisvę, laikantis tarptautinių standartų; primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas suteikti leidimą JT specialiojo pranešėjo smurto prieš moteris klausimais vizitui, dėl kurio iš esmės susitarta, tačiau kuris vis dar neįvyko nuo 2014 m. pradžios, ir pakviesti visų pirma JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų atstovus ir pagal atitinkamas JT procedūras įgaliotus asmenis, specialųjį pranešėją susirinkimų laisvės klausimais, specialųjį pranešėją kankinimo klausimais, specialųjį pranešėją žmogaus teisių kovojant su terorizmu klausimais ir specialųjį pranešėją teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad nacionalinės teisės nuostatos atitiktų tarptautinės žmogaus teisių teisės standartus, nedelsiant anuliuoti įstatymą Nr. 136/2014 ir nutraukti civilių asmenų teisimą karo teismuose, taip pat atšaukti visus karo teismuose priimtus civiliams asmenims skirtus nuosprendžius ir nedelsiant pavesti atlikti pakartotinį bylų nagrinėjimą civiliniuose teismuose; ragina ES ir jos valstybes nares pritarti tvirtam pareiškimui šiais klausimais;

63.

teigiamai vertina JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais veiklą ir ragina JT Žmogaus teisių tarybą pratęsti jo įgaliojimus; teigiamai vertina Malio vyriausybės pažangą, padarytą kai kuriose šalies dalyse atkuriant teismines institucijas ir tiriant 2012 m. įvykdytą 21 elitinio būrio karių kankinimą ir nužudymą, taip pat įsteigus Tiesos, teisingumo ir susitaikymo komisiją; tebėra susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo padėties ir nuolatinio vaikų karių naudojimo ir verbavimo ir ragina Malio vyriausybę atlikti tyrimus ir patraukti atsakomybėn tuos kovojančių grupuočių narius, kurie per 2012–2013 m. ginkluotą konfliktą įvykdė karo nusikaltimus; palankiai vertina visų Malio žmonių labui skirtą taikos susitarimą, nes jie pirmieji galės pajusti jo naudą po mėnesius trukusios nestabilumo ir nesaugumo padėties, tačiau apgailestauja dėl šiaurinės dalies sukilėlių reikalaujamo atidėjimo; ragina visas šalis pasekti Malio vyriausybės pavyzdžiu ir nedelsiant pasirašyti susitarimą, kurio įgyvendinimą stebės ES, ir užtikrinti, kad pagal būsimą taikos susitarimą būtų reikalaujama atskaitomybės, tiesą atskleidžiančios komisijos stiprinimo ir saugumo pajėgų narių patikimumo patikrinimo;

64.

ragina Afrikos Sąjungą paskelbti žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos, kuriuos vykdė visos konflikto šalys Pietų Sudane, tyrimo komisijos ataskaitą – tai būtų dar vienas žingsnis siekiant teisingumo nuo pat konflikto pradžios įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu; smerkia tai, kad 2015 m. vasario mėn. Wau Shilluk mieste buvo pagrobti maži vaikai siekiant juos paversti vaikais kariais; primygtinai ragina Žmogaus teisių tarybą priimti rezoliuciją, kurioje būtų pabrėžta, kad sąžiningi ir patikimi nusikaltimų tyrimai ir persekiojimas už juos pagal tarptautinę teisę yra svarbiausia sąlyga Pietų Sudanui siekiant nutraukti žiaurumus, kuriuos dar labiau pakursto nebaudžiamumas, todėl būtų raginama apsvarstyti galimybę sukurti mišrų teisminį mechanizmą, be to, Pietų Sudanas būtų primygtinai raginamas prisijungti prie Romos statuto, taip pat būtų raginama suteikti įgaliojimus specialiajam pranešėjui Pietų Sudano klausimais, siekiant padėti vykdyti sąžiningą ir patikimą persekiojimą ir platesnio masto atskaitomybės priemones tarptautinei bendruomenei remiant;

65.

atkreipia dėmesį į naujai išrinktos Šri Lankos vyriausybės pažadus ir ragina ją imtis konkrečių veiksmų, kad nuo dabar iki 2015 m. rugsėjo mėn. JT Žmogaus teisių tarybos 30-osios sesijos būtų užtikrinta atskaitomybė ir būtų vykdomi pažadai pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje ir užkirsti kelią regresui, be kita ko, vykdant patikimus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat imtis kitų veiksmų siekiant spręsti platesnę nebaudžiamumo ir žmogaus teisių pažeidimų problemą ir visapusiškai bendradarbiauti su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru prisidedant prie jo atliekamo tarptautinio tyrimo, susijusio su Šri Lanka;

66.

reiškia gilų susirūpinimą dėl dramatiško ir smurtinio konflikto ir humanitarinės krizės, susidariusios dėl visų pirma B. al Assado režimo, taip pat grupuotės „Islamo valstybė“ („Da'esh“) ir kitų ginkluotų grupuočių taikyto smurto prieš civilius gyventojus, visų pirma pažeidžiamas grupes, kaip antai moteris ir vaikus; reiškia susirūpinimą, kad grupuotė „Da'esh“ skleidžia savo ideologiją užsienyje; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Sirijoje, nes tai gali prilygti karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumu; primygtinai ragina visas šalis laikytis taikomos tarptautinės humanitarinės teisės, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, gerbti jų žmogaus teises ir patenkinti būtiniausius jų poreikius; ragina visas JT valstybes nares aiškiai pasisakyti prieš smurtą (visų pirma remiant mažumų teises) ir sisteminį krikščionių persekiojimą; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus asmenis, kurie buvo savavališkai sulaikyti ar pagrobti, kai jie naudojosi žmogaus teisėmis ar dalyvavo taikioje politinėje veikloje; reikalauja, kad ES ir valstybės narės tvirtai pritartų JT tyrimų komisijos atskaitomybei ir jos įgaliojimų atnaujinimui;

67.

reiškia gilų susirūpinimą dėl dramatiško ir smurtinio konflikto ir humanitarinės krizės Irake; pažymi, kad humanitarinė ir žmogaus teisių padėtis blogėja, nes grupuotė „Islamo valstybė“ („Da'esh“) ir kitos ginkluotos grupuotės vykdo grobimus ir masinius žudymus ir persekioja Irako etnines ir religines mažumas, įskaitant krikščionis;

68.

smerkia iš Gazos ruožo į Izraelį nukreiptas raketų atakas, kurias vykdo „Hamas“ ir kitos ginkluotos grupuotės, ir reiškia gilų susirūpinimą dėl humanitarinės krizės Gazoje; ragina ES ir valstybes nares viešu pareiškimu Žmogaus teisių taryboje išreikšti paramą JT tyrimų komisijai ir pasmerkti tai, jog Izraelio valdžios institucijos deramai nebendradarbiauja su JT tyrimų komisija ir neužtikrina jai prieigos; pabrėžia, kad teisingumas ir pagarba teisinės valstybės principui yra nepakeičiamas taikos pagrindas, ir pažymi, jog turi būti nutrauktas užsitęsęs visuotinis ir sistemingas nebaudžiamumas už tarptautinės teisės pažeidimus; teigiamai vertina tai, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras pradėjo preliminarų padėties Palestinoje tyrimą; ragina ES visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro biuru; ragina ES grįžti prie JT Žmogaus teisių tarybos darbotvarkės 7 punkto, griežtai pasmerkti užsitęsusius tarptautinės teisės pažeidimus ir nepakankamą Tarptautinio baudžiamojo teismo patariamosios nuomonės įgyvendinimą ir pritarti JT tyrimų komisijos įgaliojimų atnaujinimui;

69.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.