EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 11 16

COM(2015) 800 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

BENDRAS 2016 M. BIUDŽETO PLANŲ PROJEKTŲ VERTINIMAS

Santrauka Šiuo komunikatu apibendrinamas Komisijos atliktas 2016 m. biudžeto planų projektų (toliau – BPP) vertinimas: kaip reikalaujama teisės aktuose, šiuos planus iki spalio 15 d. pateikė šešiolika euro zonos valstybių narių (EZ 16), išskyrus šalis, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, ir Portugaliją, kuri plano dar nepateikė. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 473/2013 nuostatomis, Komisija įvertino šiuos planus ir visos euro zonos bendrą biudžeto būklę ir fiskalinės politikos kryptį. Toliau pateikiamas apibendrintas 2016 m. BPP ir bendros fiskalinės politikos krypties vertinimas. 1.Iš valstybių narių planų galima spręsti apie toliau mažėjantį euro zonos bendrą nominalų biudžeto deficitą atsigaunant ekonomikai, nors šis atsigavimas tebėra silpnas ir kyla rizika, kad padėtis gali pablogėti, ypač dėl mažėjančios išorės paklausos. Reikšmingai sumažėjęs nuo 2,4 % 2014 m. iki 1,9 % šiais metais, šis deficitas, kaip planuojama, turėtų toliau mažėti ir 2016 m. siekti 1,7 %. Bendras skolos santykis, pasiekęs didžiausią vertę 2014 m., taip pat turėtų mažėti 2016 m. – nuo maždaug 91 % šiais metais iki mažiau kaip 90 % BVP, kaip numatoma BPP. 2.Palyginti su vidutinio laikotarpio planais, suformuluotais 2015 m. pavasario stabilumo programose, 2016 m. planuojamas deficitas buvo sumažintas – euro zonoje jis sumažės 0,3 procentinio punkto. 3.Padėtis pagal BPP iš esmės patvirtinama Komisijos 2015 m. rudens prognozėje. Numatoma, kad realusis BVP išaugs nuo 1,6 % šiais metais iki 1,8 % 2016 m., o neigiamas gamybos apimties atotrūkis turėtų sumažėti iki 1 % potencialaus BVP. Nors ir Komisijos, ir valstybių narių prognozėse iš pradžių numatomas blogesnis 2015 m. euro zonos nominalus deficitas (2,0 % BVP), kad gautų tokį patį nominalų balansą – -1,7 % BVP, – 2016 m. Komisija prognozuoja šiek tiek didesnį nominalaus deficito sumažėjimą, nei numatoma BPP (0,3, o ne 0,2 procentinio punkto). Komisija numato, kad nuo krizės pradžios pirmą kartą bendras skolos ir BVP santykis sumažės iki 91 % 2015 m., o 2016 m. jis sumažės iki 90 %, ir tai iš esmės atitinka BPP išdėstytus planus. 4.Bendru lygmeniu Komisijos prognozė taip pat rodo, kad 2016 m. euro zonoje fiskalinės politikos kryptis iš esmės išliks neutrali. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į du susijusius tikslus – ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir trumpalaikį makroekonominį stabilizavimą, t. y. į poreikį užtikrinti perėjimą nuo išorės prie vidaus ekonomikos augimo šaltinių. Šiuo metu makroekonominės politikos priemonės yra apribotos – nominalios palūkanų normos labai mažos infliacijos sąlygomis jau yra beveik nulinės, todėl dėmesys dar labiau krypsta į fiskalinės politikos svarbą. Šiomis aplinkybėmis atsižvelgiant į kaip niekad mažas palūkanų normas ir didelį išorės perteklių euro zonoje, kitais metais numatoma neutrali bendra euro zonos fiskalinės politikos kryptis iš esmės atrodo tinkama. Be to, skolos santykiai tebėra labai dideli ir mažėja labai lėtai, todėl galima manyti, kad reikės vėl aktyviai pradėti vykdyti konsolidavimą, kai tik ekonomika pradės atsigauti. 5.Dėl savo pobūdžio lėšas, sutaupytas dėl mažų palūkanų mokėjimo, reikia naudoti protingai: šalyse, kurių biudžeto disbalansas yra didelis, šiomis sutaupytomis lėšomis turėtų būti mažinamas deficitas, o šalyse, kuriose yra fiskalinio manevravimo galimybių, turėtų būti sudaromos sąlygos labiau padidinti viešąsias investicijas. Dabartiniai fiskaliniai planai tokią padėtį atitinka tik iš dalies. 6.Abejones dėl tvarumo patvirtina ir 2016 m. Komisijos prognozėje numatomas nedidelis euro zonos struktūrinio balanso pablogėjimas, todėl euro zonos valstybės narėms gali nepavykti įvykdyti SAP nustatyto vidutinio koregavimo reikalavimo. Be to, struktūrinis balansas gali blogėti ir dėl labai mažo arba netgi neigiamo koregavimo tvarumo problemų turinčiose valstybėse narėse, nekalbant apie kitų valstybių narių nepakankamai kryptingai išnaudojamas turimas fiskalinio manevravimo galimybes. 7.Euro zonos fiskalinės politikos krypties tinkamumo analizę papildo viešųjų finansų sudėties nagrinėjimas. Nors pastaruoju metu taikytos priemonės darbo jėgai tenkančiai mokesčių naštai mažinti yra žingsniai reikiama linkme, išlaidų sudėties požiūriu pažanga siekiant augimui palankesnių sąlygų yra menka, nes vis dar numatoma, kad kapitalo išlaidos, palyginti su BVP, mažės. 8.Išskirtinio masto atvykstančių pabėgėlių srauto poveikis biudžetui yra paminėtas keliuose BPP. Kitoms valstybėms narėms jau šiuo metu arba ateityje taip pat gali tekti spręsti šias problemas. Pagal SAP prevencinėje ir korekcinėje dalyse įtvirtintą lankstumą leidžiama atsižvelgti į konkrečiais metais padidėjusias išlaidas, susijusias su neįprastais įvykiais, kurių vyriausybė negali kontroliuoti. Komisija yra linkusi šiomis nuostatomis pasinaudoti. Ji atidžiai stebės padėtį remdamasi atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų pateiktais stebėtaisiais duomenimis, kad nustatytų reikalavimus atitinkančias sumas. Ši informacija bus panaudota vertinant (ex post) galimą laikiną nukrypimą nuo SAP reikalavimų 2015 ir 2016 m. Tai reiškia, kad dėl nukrypimo, kuris susidarė tiesiogiai ir tik dėl grynųjų papildomų išlaidų, susijusių su pabėgėlių krize, nebus pradėtos procedūros. Tai taikoma ir pradedant perviršinio deficito procedūrą su sąlyga, kad, jei bus pažeista ši išlaidų riba, valdžios sektoriaus deficitas išliks ties 3 % BVP riba. 9.Toliau pateikiamas Komisijos atliktas atskirų valstybių narių apibendrintas vertinimas. Nenustatyta nė vieno 2016 m. BPP, kuriuo būtų iš esmės nesilaikoma SAP reikalavimų. Vis dėlto keliais atvejais Komisija mano, kad planuojamas fiskalinis koregavimas yra mažesnis už reikalaujamą SAP arba kyla rizika, kad jis bus mažesnis. Toliau pateikiami konkretūs faktai. Dvylika šalių, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis. - Penkių šalių (Vokietijos, Estijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Slovakijos) 2016 m. BPP atitinka SAP reikalavimus. - Keturių šalių (Belgijos, Latvijos, Maltos ir Suomijos) 2016 m. BPP iš esmės atitinka SAP reikalavimus. Šioms šalims laikantis savo planų galėtų atsirasti tam tikras nukrypimas nuo koregavimo planų siekiant šalies vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. - Trijų šalių (Italijos, Lietuvos ir Austrijos) 2016 m. BPP gali neatitikti SAP reikalavimų. Iš šių valstybių narių BPP matyti, kad galėtų atsirasti reikšmingas nukrypimas nuo koregavimo planų siekiant šalies vidutinio laikotarpio tikslo. Penkios šalys, kurioms šiuo metu taikoma SAP korekcinė dalis (perviršinio deficito procedūra). - Trijų šalių (Prancūzijos, Airijos ir Slovėnijos) 2016 m. BPP iš esmės atitinka SAP reikalavimus. Prancūzijos atveju, nors numatoma, kad rekomenduojamas nominalaus deficito tikslas 2016 m. bus pasiektas, iš BPP matyti, kad gali būti nesilaikoma perviršinio deficito procedūros reikalavimų, nes numatoma, kad fiskalinių pastangų lygis pagal visus įverčius bus daug mažesnis už rekomenduotą. Komisija ragina valdžios institucijas, kad jos sudarydamos nacionalinius biudžetus imtųsi būtinų priemonių ir užtikrintų, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP. 2016 m. Airijai ir Slovėnijai gali būti pradėta taikyti pakto prevencinė dalis, jeigu 2015 m. joms pavyks laiku ir tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėtį. 2016 m. gali atsirasti tam tikras nukrypimas (Slovėnijos atveju jis gali būti beveik reikšmingas) nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo 2016 m. - Ispanijos BPP, pateiktas rugsėjo 11 d., 2016 m. gali neatitikti SAP reikalavimų. Visų pirma prognozuojama, kad 2016 m. nebus pasiekti nei rekomenduotų fiskalinių pastangų, nei nominalaus deficito tikslai. Komisija paragino valdžios institucijas, kad sudarydamos nacionalinį biudžetą, jos imtųsi būtinų priemonių ir užtikrintų, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP; taip pat Komisija paprašė kuo skubiau pateikti atnaujintą BPP. - Be to, Komisija ragina Portugaliją kuo skubiau pateikti BPP.

Turinys

1. Įvadas

2. Euro zonos fiskalinis koregavimas pagal nacionalinius planus

3. Individualių biudžeto planų projektų apžvalga

1. Įvadas

Siekiant pagerinti nacionalinės fiskalinės politikos koordinavimą ekonominėje ir pinigų sąjungoje ES teisės aktuose numatyta, kad euro zonos valstybės narės Komisijai iki spalio 15 d. teikia ateinančių metų biudžeto planų projektus (BPP) 1 . Šiuose planuose apibendrinami biudžeto projektai, kuriuos vyriausybės teikia nacionaliniams parlamentams. Komisija pateikia nuomonę dėl kiekvieno plano, įvertindama, ar jis atitinka šalies įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP). Be to, reikalaujama, kad Komisija pateiktų bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvos vertinimą. Šis vertinimas yra pateikiamas šiame komunikate.

Laikydamosi dviejų dokumentų rinkinio nuostatų, šešiolika euro zonos valstybių narių iki spalio 15 d. atsiuntė Komisijai savo 2016 m. BPP. Graikija ir Kipras – likusios euro zonos šalys, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, – plano teikti neprivalo, nes programose jau numatyta glaudi fiskalinė stebėsena. Ispanija pateikė BPP rugsėjo mėn., o Komisija priėmė nuomonę spalio 12 d.

Portugalija plano, kurį pateikti reikalaujama teisės aktais, nepateikė. Toks atvejis yra pirmas ir daugiau neturėtų pasikartoti. Netgi jei BPP grindžiamas politikos nekeitimo prielaida (laikoma, kad toks BPP gali būti priimtinas, jeigu vyksta rinkimai), jame pateikiama vertingos ir skaidrios informacijos apie pagrindines biudžeto tendencijas, todėl lengviau bendrai išnagrinėti bendrą euro zonos fiskalinės politikos kryptį ir užtikrinti vienodą visų valstybių narių traktavimą.

Komisija, paisydama valstybių narių biudžetinės autonomijos, savo nuomonėse teikia objektyvių politikos patarimų, visų pirma nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams, siekdama padėti įvertinti, ar biudžeto projektuose laikomasi ES fiskalinių taisyklių. Dviejų dokumentų rinkinyje dabar yra numatytas visapusiškų priemonių rinkinys ekonomikos ir biudžeto politiką laikyti bendru interesu, kaip numatyta Sutartyje.

Be to, 2015 m. liepos mėn. Taryba paragino Euro grupę stebėti ir koordinuoti euro zonos valstybių narių fiskalinę politiką ir bendrą visos euro zonos fiskalinės politikos kryptį siekiant užtikrinti ekonomikos augimą skatinančią ir diferencijuotą fiskalinę politiką 2 . Taryba rekomendavo, kad euro zonos valstybės narės, nedarydamos poveikio SAP reikalavimų laikymuisi, „koordinuotų fiskalinę politiką siekiant užtikrinti, kad bendra euro zonos fiskalinės politikos kryptis atitiktų riziką tvarumui ir ciklo sąlygas“. Šia rekomendacija Komisija grindė savo vertinimą.

Šio komunikato tikslas dvejopas. Pirma, remiantis horizontaliu BPP vertinimu, siekiama pateikti bendrą euro zonos biudžeto politikos vaizdą. Šis vertinimas atitinka pavasarį vykdytą stabilumo programų horizontalų vertinimą, tačiau BPP dėmesys kreipiamas į ateinančius metus, o ne į vidutinio laikotarpio fiskalinius planus. Antra, siekiama pateikti BPP apžvalgą šalių lygmeniu, paaiškinant Komisijos taikytą BPP vertinimo metodą, konkrečiai, ar bus laikomasi SAP reikalavimų. Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis, ir tos, kurioms taikoma SAP korekcinė dalis, vertinamos atskirai, taip pat atsižvelgiama į SAP reikalavimus, susijusius su valdžios sektoriaus skolos dydžiu ir pokyčiais.

2. Euro zonos fiskalinis koregavimas pagal nacionalinius planus

Bendros išvados

Atsigavimas po ekonomikos ir finansų krizės euro zonoje įgauna pagreitį. Remiantis BPP pateiktomis makroekonominėmis prielaidomis, 2015 m. šešiolikoje atitinkamų euro zonos valstybių narių (EZ 16) BVP išaugs 1,7 %, t. y. šiek tiek daugiau negu 1,4 %, kaip buvo numatyta rengiant stabilumo programas (SP) 2015 m. balandžio mėn. (1 lentelė). 2016 m. augimo perspektyva iš esmės nesikeičia nuo numatytosios pavasarį: buvo prognozuojama, kad EZ 16 BVP išaugs 1,9 %, palyginti su 1,8 %, kuris buvo numatytas SP. Jeigu ekonomikos atsigavimas spartės, kaip prognozuojama, skirtumas tarp faktinės ir potencialios gamybos apimties sumažės. Remiantis planais numatoma, kad EZ 16 gamybos apimties atotrūkis 2015 m. bus -1½ % potencialaus BVP ir toliau mažės iki -¾ % 2016 m., palyginti su didžiausiu -2½ % atotrūkiu 2013 m. Ši tendencija yra akivaizdi daugelyje valstybių narių, tačiau skirtingose šalyse ji skiriasi. Infliacija išliks nedidelė, iš esmės nuo pavasario ji nesikeičia. Remiantis BPP, 2015 m. infliacijos lygis bus 0,4 %, o 2016 m., kaip numatoma, ji padidės iki 1,1 % (nepasikeis nuo nurodytosios SP).

Planuojama, kad šiais ir kitais metais bendras nominalus biudžeto deficitas toliau mažės. Prognozuojama, kad 2015 m. EZ 16 deficitas sieks 1,9 % BVP, t. y. sumažės 2,4 %, palyginti su praėjusiais metais 3 . Planuojama, kad 2016 m. bendras deficito santykis sumažės tik šiek tiek – iki 1,7 % BVP. Šis sumažėjimas skiriasi nuo SP 2016 m. numatyto 0,4 procentinio punkto sumažėjimo. Tai, kartu su šiek tiek pagerinta makroekonomine perspektyva, rodo, kad mažesnio deficito sumažėjimo priežastis – mažesnės fiskalinės pastangos (žr. toliau). Tačiau kai kuriose valstybėse narėse greičiausiai įtaką darys išlaidų, susijusių su pabėgėlių krize, padidėjimas.

Biudžeto plano projektuose, įvertinus bendro struktūrinio balanso pokytį, 2015–2016 m. patvirtinamas tolesnis konsolidavimo sustabdymas Tai iš esmės atitinka viso 2015–2016 m. laikotarpio projekcijas, įtrauktas į pavasario SP (tuo metu buvo planuojama, kad struktūrinis balansas nesikeis nei 2015 m., nei 2016 m.). SP atspindėjo praėjusių metų rudens valstybių narių BPP nurodytą poziciją, iš kurios buvo matyti, kad 2014 m. sustabdytas konsolidavimas išliks ir 2015 m. Remiantis BPP, dabar planuojama, kad struktūrinis balansas 2015 m. pagerės (¼ % BVP), tačiau kitais metais jis sumažės ¼ % BVP 4 . Fiskalinis konsolidavimas sustabdytas laipsniškai gerėjančios, bet dar netvirtos, ekonominės perspektyvos ir mažėjančio gamybos apimties atotrūkio sąlygomis. Vertinant tai kartu su faktu, kad 2016 m. pradžioje tik šešios valstybės narės (ir tik viena iš didžiausios ekonomikos šalių) planuoja pasiekti arba viršyti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus 5 , matyti, kad 2016 m. planuojamas struktūrinis koregavimas neatitiks SAP reikalavimų. Vis dėlto bendrą koregavimą šiuo požiūriu reikėtų laikyti tik orientaciniu, nes jis neatskleidžia svarbių valstybių narių skirtumų, palyginti su SAP reikalavimais, kurie yra Komisijos konkrečiai šaliai skirtų vertinimų objektas.

2014 m. pasiekęs didžiausią vertę – 92 % BVP – bendras skolos santykis turėtų šiek tiek sumažėti tiek 2015 m., tiek 2016 m., o tai iš esmės atitinka projekcijas, kuriomis grindžiamos SP. Šį sumažėjimą lemia nominaliojo BVP augimas ir neigiamas atsargų ir srautų koregavimas (t. y. planuojama, kad, išskyrus valdžios sektoriaus deficitą, kiti veiksniai mažins skolą) 6 . Bendras skolos santykis – 89 % BVP– slepia didelius nacionalinių duomenų skirtumus. Skolos santykis atskirose valstybėse narėse labai skiriasi – nuo 131 % BVP Italijoje iki šiek tiek mažiau nei 10 % BVP Estijoje. Trijų valstybių narių – Graikijos, Kipro ir Portugalijos –, kurių skolos yra didelės, duomenys neįtraukiami. 

1 lentelė. 2015–2016 m. suvestinių ekonomikos ir biudžeto rodiklių apžvalga (EZ 16)

	2015 m.			2016 m.
	2015 m. stabilumo programos (balandžio mėn.)	Biudžeto planų projektai (spalio mėn.)	Komisijos 2015 m. rudens prognozė (lapkričio mėn.)	2015 m. stabilumo programos (balandžio mėn.)	Biudžeto planų projektai (spalio mėn.)	Komisijos 2015 m. rudens prognozė (lapkričio mėn.)
Realiojo BVP augimas (pokytis %)	1,4	1,7	1,6	1,8	1,9	1,8
SVKI infliacija (pokytis %)	0,4	0,4	0,1	1,2	1,1	1,0
Nominalus balansas (% BVP)	-2,1	-1,9	-2,0	-1,6	-1,7	-1,7
Struktūrinio balanso pokytis (BVP proc. punktais)	0,0	0,2	0,0	0,0	-0,3	-0,1
Skola (% BVP)	91,4	91,1	91,6	90,1	89,8	90,5
Pagal ciklą pakoreguotas išlaidų santykis (% potencialiojo BVP)	47,4	47,6	47,7	47,1	47,5	47,5
Pagal ciklą pakoreguotas pajamų santykis (% potencialiojo BVP)	46,5	46,7	46,7	46,3	46,2	46,3

Pabėgėlių krizės poveikis

Kai kuriuose BPP (Austrijos, Belgijos, Vokietijos ir Italijos) minimas išskirtinio masto atvykstančių pabėgėlių srauto poveikis biudžetui. Nors BPP tapo akivaizdžia priemone konkrečiai informacijai apie galimas su pabėgėliais susijusias biudžeto išlaidas pateikti, pagal šio neįprasto įvykio pobūdį 7 ir tai, kad BPP pateikia tik euro zonos valstybės narės, galima suprasti, kad kitos valstybės narės tokią informaciją gali pateikti kituose dokumentuose. Tai taip pat yra būtina, nes padėtis šalyse toliau keičiasi.

Pagal SAP prevencinėje ir korekcinėje dalyse įtvirtintą lankstumą leidžiama atsižvelgti į išskirtines išlaidas, susijusias su neįprastais įvykiais, kurių vyriausybė negali kontroliuoti. Šio pakto prevencinėje dalyje aiškiai nustatyta, kad ex ante gali būti leidžiami laikini nukrypimai nuo reikalaujamo finansinio koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo ir jie galėtų būti, bet kokiu atveju, nevertinami ex post, remiantis rezultatų duomenimis, jeigu jie atsiranda dėl i) neįprasto įvykio, ii) kurio valstybė narė negali kontroliuoti, iii) kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei ir iv) nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Korekcinėje dalyje numatyta panaši nuostata dėl PDP taikymo, kai perviršinis deficitas, atsiradęs „dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei“, apibrėžiamas kaip išskirtinis, su sąlyga, kad deficitas išliks ties 3 % BVP riba. Į nenumatytas išlaidos, susijusias su atvykstančių pabėgėlių srautu, taip pat gali būti atsižvelgiama vertinant veiksmingas priemones, kai vertinama PDP rekomendacijų atitiktis.

Reikėtų pabrėžti, kad koregavimo reikalavimai pagal SAP prevencinę ir korekcinę dalis nustatomi pagal struktūrinio balanso pokytį. Todėl atitinkami pagal neįprasto įvykio nuostatą leidžiami nukrypimai turėtų (tik) atspindėti mastą, kuriuo tokie įvykiai paveikia metinį struktūrinio balanso pokytį, palyginti su mastu, kuris būtų nustatytas, jeigu tas įvykis nebūtų įvykęs. Taigi Komisija iš esmės taikys šias SAP nuostatas, vertindama (ex post) laikiną nukrypimą nuo 2015 ir 2016 m. reikalavimų, atsiradusį dėl papildomų išlaidų per kiekvienus iš šių metų dėl išskirtinio masto atvykstančių pabėgėlių srauto, palyginti su praėjusiais metais. Jei reikia, Komisijos nuomonės dėl BPP apima faktinius pareiškimus, kaip atitikties vertinimas gali būti paveiktas, jeigu reikėtų tikslinti pabėgėlių išlaidas.

Komisija atliks kiekvieno atskiro atvejo galutinį vertinimą, įskaitant reikalavimus atitinkančias sumas, remdamasi surinktais duomenimis, kuriuos pateiks atitinkamų valstybių narių valdžios institucijos. Su atvykstančių pabėgėlių srautais susijusios biudžeto išlaidos nebus laikomos vienkartinėmis priemonėmis, nes šios papildomos išlaidos nebūtinai yra laikinos ir nepasikartojančios. Jos taip pat turėtų būti tiesiogiai susietos su (ir būti tiesiogine pasekme) atvykstančių pabėgėlių srautu (pvz., laikino apgyvendinimo ir administracinėmis išlaidomis, priėmimu vietose, transportu ir kt.) ir į jas neturi būti įskaičiuoti jokie tiksliniai įnašai iš atitinkamų ES fondų (ir apskritai iš ES biudžeto).

Fiskalinio koregavimo sudėtis

BPP numatomi tik nedideli visos euro zonos 2014–2015 m. viešųjų finansų sudėties pokyčiai (A5.5 lentelė ir 5 priedo A5.1a–b diagramos). Planuojama, kad 2016 m. valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis sumažės 0,6 procentinio punkto. Tačiau šį, regis, didelį sumažėjimą lemia ciklo sąlygos. Iš tiesų, išlaidų santykį patikslinus pagal ekonominio ciklo poveikį matyti tik ¼ procentinio punkto sumažėjimas. Šį sumažėjimą kompensuoja planuojami mokesčių sumažinimai, kaip matyti iš didesnio pagal ciklą patikslinto pajamų santykio sumažėjimo (2016 m. – -½ procentinio punkto). Todėl valstybių narių planai sumažinti išlaidas kaip potencialios gamybos apimties dalį, apibendrinus duomenis, per pastaruosius kelerius metus iš esmės nebuvo įgyvendinti. 2015 m. Komisijos rudens prognozėje (toliau – Komisijos prognozė) patvirtinamas BPP numatytas nedidelis struktūrinio išlaidų santykio sumažėjimas ir didesnis struktūrinio pajamų santykio sumažėjimas. Ir BPP, ir Komisijos prognozėje numanomas iš esmės vienetinio apmokestinimo elastingumas rodo, kad pajamų sumažėjimą lemia vyriausybės priemonės (5 priedo A5.6 lentelė).

Išnagrinėjus BPP nustatytų išlaidų planų suvestinės palankumą augimui, numatoma, kad planuojamas koregavimas nebus žalingas vidutinio laikotarpio augimo perspektyvoms, nors gali būti galimybių rinktis augimui palankesnį išlaidų mažinimą. Planuojama, kad daugumos kategorijų išlaidos, išreikštos gamybos apimties procentine dalimi, sumažės. Daugiausia mažinamas atlygis darbuotojams, socialinės išmokos ir valdžios sektoriaus prekių ir paslaugų pirkimai (5 priedo A5.2 diagrama). Be to, valstybės narės sutaupo daug palūkanų išlaidų (išsamiau aptariama kitame skirsnyje). Kadangi pirmiausia paveikiamos ne pačios produktyviausios išlaidos, numatoma, kad planuojamas koregavimas nebus žalingas vidutinio laikotarpio augimo perspektyvoms, nors gali būti galimybių rinktis augimui palankesnį išlaidų mažinimą. Visų pirma planuojama, kad kapitalo išlaidos taip pat sumažės. Komisijos prognozė iš esmės atitinka BPP, joje patvirtinamas didžiausias socialinių išmokų ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mažinimas, bet numatomas mažesnis valdžios sektoriaus prekių ir paslaugų pirkimų sumažėjimas. Komisijos prognozėje taip pat numatomas didesnis palūkanų išlaidų sumažėjimo poveikis, negu numatomas BPP.

BPP pateiktos priemonės darytų tik vidutinį poveikį bendrai EZ 16 mokesčių sudėčiai 2015 m. Iš tikrųjų, numatoma, kad trys pagrindinės kategorijos (netiesioginiai mokesčiai, tiesioginiai mokesčiai ir socialinės įmokos), kaip BVP dalis, sumažėtų, tačiau dėl to jų santykinis svoris iš esmės nepasikeistų. Su pajamomis susijusios Komisijos prognozės atitinka BPP (5 priedo A5.3 diagrama).

Vis dėlto BPP rodo, kad euro zonos valstybės narės aiškiai supranta darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos sumažinimo naudą, ir daugelis valstybių narių planuoja įgyvendinti arba jau įgyvendina įvairias konkrečias priemones (2 lentelė). Nors daugelis priemonių yra santykinai kuklios, palyginti su spręstinomis problemomis, į kai kurių valstybių narių BPP įtraukti plataus užmojo darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos mažinimo priemonių rinkiniai, kurie, tikėtina, darys reikšmingą teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui. Didžiausias reformas pradės vykdyti valstybės narės, kuriose šiuo metu darbo jėgos mokesčiai, palyginti su ES vidurkiu, yra santykinai dideli (Austrija, Belgija ir Prancūzija). Tačiau yra ir valstybių narių, kuriose darbo jėgos mokesčiai yra santykinai maži, bet jos taip pat pradės taikyti atitinkamas priemones. Priemonės iš esmės yra skirtos tinkamoms tikslinėms grupėms, kurioms kyla daugiausia kliūčių įsidarbinti dėl didelio darbo jėgos apmokestinimo. Praktiškai tai paprastai reiškia, kad reikia sumažinti mokesčius mažas pajamas gaunantiems asmenims, kelios valstybės narės padidins neapmokestinamąsias pajamas, kelios – sumažins mokesčių tarifus arba pertvarkys laiptelius, kad sumažintų mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims. Kai kurios valstybės narės taip pat sumažins vidutines pajamas gaunančių asmenų apmokestinimą, taip pat į BPP įtraukti keli dideles pajamas gaunantiems asmenims taikomų mokesčių padidinimai. Daugelyje BPP nepateikiama išsami informacija, kaip darbo jėgos mokesčių sumažinimai bus finansuojami. Bent jau kai kuriais atvejais, atrodo, kad visapusiškas arba nuolatinis finansavimas nėra užtikrintas.

Komisijos 2015 m. rudens prognozė ir BPP

Iš 16 BPP susidarytą bendrą ekonominės ir finansinės perspektyvos vaizdą iš esmės patvirtina Komisijos prognozė, kurioje taip pat kalbama apie tolydų, nors ir nedidelį, ekonomikos atsigavimą esant nelengvoms visuotinėms sąlygoms. Komisijos prognozėje numatoma, kad 2015 m. realiojo BVP augimas bus 1,6 %, o 2016 m. dar padidės ir sieks 1,8 %. Šiuo metu vidaus paklausą stiprina žemos naftos kainos, dar santykinai žemas euro keitimo kursas, palanki pinigų politika ir iš esmės neutrali fiskalinės politikos kryptis. Tuo pat metu pagrindinė vidaus paklausos pokyčių procesas tebėra lėtas. Susilpnėjo pasaulio ekonominės sąlygos, visų pirma Kinijoje ir kitose naujai susiformavusiose rinkos ekonomikos šalyse, o pasaulinė prekyba stipriai sumažėjo. Be to, dėl kai kurių pokyčių augimas gali susilpnėti labiau, negu numatė Komisija, pavyzdžiui, dėl tolesnio pasaulinės prekybos blogėjimo, didesnio, nei numatyta, besiformuojančių rinkos ekonomikos šalių lėtėjančios ekonomikos šalutinio poveikio arba per finansines rinkas plintančios blogos padėties poveikio.

Gerėjančios ekonominės sąlygos matyti iš toliau mažėjančio faktinės ir potencialios gamybos apimties skirtumo, kaip numatyta Komisijos prognozėje. Numatoma, kad 2014 m. neigiamas gamybos apimties atotrūkis, siekęs 2¼ % potencialaus BVP, šiais metais sumažės iki 1¾ %, o 2016 m. – 1 %.

Augimo perspektyvų gerėjimas neatsispindi kainų pokyčiuose, nes infliacijos perspektyva bendru lygmeniu tebėra neaiški. Komisijos prognozėje šiais metais numatoma tik 0,1 % SVKI infliacija, 2016 m. – 1 %, o tai rodo laipsniškai mažėjantį gamybos apimties atotrūkį ir labai palankią pinigų politikos kryptį. Nepaisant gana didelių valstybių narių skirtumų, daroma prielaida, kad 2016 m. palūkanų normos tebebus kaip niekad mažos. Taip pat numatoma, kad 2016 m. išliks didelis iš investicijų sutaupytų lėšų perviršis, ir prognozuojama, kad euro zonos išorės balanso perteklius bus 3,6 % BVP – tik šiek tiek mažesnis už 2015 m. perteklių (3,7 % BVP). Šis išorės perteklius, vienas didžiausių pasaulyje pagal vertę, susidaro tik iš dalies dėl mažesnio euro keitimo kurso poveikio ir mažų pagrindinių produktų kainų. Jis taip pat rodo vidaus paklausos trūkumą ir kad ekonomikos atsigavimas didžiąja dalimi priklauso nuo išorės veiksnių.

Numatoma, kad bendras nominalus deficitas sumažės nuo 2,0 % BVP 2015 m. iki 1,7 % BVP 2016 m., o struktūrinis balansas šiais metais išliks nepakitęs ir šiek tiek sumažės 2016 m. Tačiau dėl nepakankamai pagerėjusio 2015 m. struktūrinio balanso, kaip numatė Komisija, prognozuojama, kad sumažės palūkanų išlaidos, o tai rodo, kad vyriausybinių obligacijų pajamingumas nuo 2013 m. pabaigos labai sumažėjo ir 2015 m. pirmoje pusėje buvo mažas kaip niekad. Dėl mažesnių palūkanų normų per pastaruosius penkerius metus euro zonos valstybių narių visa palūkanų mokėjimo suma sumažėjo, nes, nukritus palūkanų normoms, buvo refinansuotos didelės skolos sumos (4 priedas).

Taigi bendru lygmeniu 2015 m. struktūrinis pirminis balansas turėtų sumažėti maždaug ½ % BVP. Taip pat Komisija mano, kad nedidelis struktūrinis pablogėjimas 2016 m. bus ryškesnis (-¼ BVP) vertinant pagal pirminį balansą. Nenumatytos pajamos, gaunamos dėl kaip niekad mažų valdžios sektoriaus skolos palūkanų normų, sudarys galimybę valstybėms narėms pirmiausia konsoliduoti viešuosius finansus ir – priklausomai nuo konkrečios padėties – investuoti į infrastruktūrą ir reformuoti ekonomiką 11 .

Bendra euro zonos deficito padėtis iš esmės sutampa BPP ir Komisijos prognozėje, vis dėlto dėl skirtingų kiekvienai šaliai savitų priežasčių atskirų BPP ir Komisijos deficito prognozių skirtumai gali būti santykinai dideli. Komisija prognozuoja, kad deficitas bus didesnis daugelyje šalių, palyginti su atitinkamais BPP, o didžiausi skirtumai bus Ispanijos, Belgijos ir Slovakijos atvejais (5 priedo A5.1 lentelė ir A5.4 diagrama). Likę prognozių skirtumai neviršija 0,3 procentinio punkto ribos, o mažesnis deficito rodiklis Komisijos prognozėje numatytas Vokietijoje, Estijoje ir Suomijoje.

Komisija prognozuoja didesnę bendrąją skolą, negu numatė valstybės narės. Nors bendras skolos santykis tebėra labai aukštas, Komisija numato, kad jis kris tiek šiais, tiek kitais metais ir 2016 m. sieks 90 % BVP. Tačiau reikėtų pripažinti, kad didelės euro zonos skolos dalies sumažėjimą lemia Vokietija. Jeigu atliekant skaičiavimus Vokietija neįtraukiama, bendras skolos santykis, kurį prognozuoja Komisija, stabilizuosis tik 2016 m. ir sieks 100 % BVP. Vėlgi, dėl skirtingų kiekvienai šaliai savitų priežasčių BPP ir Komisijos prognozių skirtumai gali būti didesni valstybių narių lygmeniu. Didesni skirtumai susiję su Ispanija ir Airija (5 priedo A5.3 lentelė ir A5.5 diagrama). Daugeliu atvejų prognozių skirtumai svyruoja nuo nulio iki 1 % BVP.

Bendro euro zonos skolos santykio negalima vertinti pagal atitiktį SAP skolos reikalavimams, nes jai priklausančios valstybės narės turi skirtingą statusą SAP atžvilgiu 12 . Tačiau aštuonioms euro zonos valstybėms narėms, pateikusioms BPP, taikomas skolos mažinimo kriterijus. Remiantis Komisijos prognoze, numatoma, kad šešios iš jų šį kriterijų atitiks.

Fiskalinio koregavimo euro zonoje vertinimas

Kalbant apie struktūrinio biudžeto koregavimo dydį, Komisijos prognozėje patvirtinama, kad 2016 m. euro zonoje tebebus iš esmės neutrali fiskalinės politikos kryptis, po to, kai nuo 2014 m. faktiškai buvo sustabdytas fiskalinis konsolidavimas. Tą patvirtina alternatyvus diskrecinių fiskalinių pastangų vertinimas, iš kurio matyti, kad tiek 2015 m., tiek 2016 m. fiskalinė padėtis šiek tiek pablogės.

Vertinant pagal tinkamą kryptį bendru lygmeniu, 2015–2016 m. fiskalinės padėties orientavimas turėtų būti vertinamas pagal dvigubą tikslą – ilgalaikį viešųjų finansų stabilizavimą ir trumpalaikį makroekonominį stabilizavimą. Siekiant ilgalaikio tvarumo reikia, kad valstybės skola būtų tvarkoma pagal tvarų planą, atsižvelgiant į dabartinį skolos lygį ir numatomas būsimas su gyventojų senėjimu susijusias išlaidas 13 . Makroekonominis stabilizavimas galėtų reikšti tinkamu tempu mažinamą gamybos apimties atotrūkį trumpuoju laikotarpiu, o esant dabartinei padėčiai taip pat augimo išorės šaltinių pakeitimą vidaus šaltiniais. Dabartinėmis pinigų politikos sąlygomis makroekonominės politikos priemonės, kuriomis būtų galima pasiekti šį tikslą, yra apribotos – nominalios palūkanų normos labai mažos infliacijos sąlygomis yra beveik nulinės, todėl dėmesys dar labiau krypsta į fiskalinės politikos svarbą. Vertinant bendrą euro zonos fiskalinės politikos kryptį pagal tvarumo riziką ir atsižvelgiant į ciklo sąlygas matyti poreikis toliau mažinti visą vis dar didelį skolos santykį, nesudarant kliūčių ekonomikai atsigauti ir vengiant vykdyti prociklišką politiką. Todėl iš pirminių Komisijos skaičiavimų galima spręsti, kad 2016 m. vidutinis konsolidavimas, kaip reikalaujama šalims skirtose rekomendacijose ir kaip matyti iš tvarumo rodiklių, būtų suderinamas su gamybos apimties atotrūkio mažinimu. Tačiau jeigu fiskalinės politikos krypties tikslas būtų panaikinti gamybos apimties atotrūkį greitesniu tempu, būtų sunkiau pagerinti tvarumą, be to tai neatitiktų SAP reikalavimų.

Suderinant šiuos du tikslus, numatoma, kad daugiausia neutrali bendra euro zonos fiskalinės politikos kryptis iš esmės yra tinkama, kai atsižvelgiama į mažas kaip niekad palūkanų normas ir didelį išorės perteklių, kuris rodytų tam tikro masto paklausos skatinimo poreikį. Kadangi dėl mažų palūkanų mokėjimų sutaupytos lėšos yra laikinos, jas naudoti nuolatinėms valdžios sektoriaus išlaidoms didinti ir mokesčiams mažinti būtų rizikinga.

Abejones dėl tvarumo patvirtina ir 2016 m. Komisijos prognozėje numatomas nedidelis euro zonos struktūrinio balanso pablogėjimas, todėl euro zonos valstybės narėms gali nepavykti įvykdyti SAP nustatyto vidutinio koregavimo reikalavimo. 14 . Be to, struktūrinis balansas gali blogėti ir dėl labai mažo arba netgi neigiamo koregavimo tvarumo problemų turinčiose valstybėse narėse, nekalbant apie kitų valstybių narių nepakankamai kryptingai išnaudojamas turimas fiskalinio manevravimo galimybes.

3. Individualių biudžeto planų projektų apžvalga

Komisijos nuomonėse dėl biudžeto planų projektų daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip laikomasi SAP ir šiuo pagrindu pateiktų rekomendacijų. Valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP), skirtose Komisijos nuomonėse įvertinama pažanga, padaryta taisant perviršinio deficito padėtį, kiek tai susiję su tiek nominalaus, tiek struktūrinio deficito tikslais. Komisijos nuomonėse vertinama, kaip valstybės narės, kurioms taikoma pakto prevencinė dalis, atitinka vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą arba kokią pažangą jos padarė jo siekdamos, taip pat ar jos laikosi skolos taisyklės, siekiant nustatyti, ar planas atitinka SAP reikalavimus ir Tarybos valstybėms narėms liepos mėn. pateiktas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (KŠSR).

Visos programoje nedalyvaujančios euro zonos valstybės narės, išskyrus Portugaliją, savo BPP pateikė iki spalio 15 d. Portugalija, nepateikdama politikos nekeitimo prielaida grindžiama BPP, nesilaiko dviejų dokumentų rinkinio nuostatų, ir Komisija ragina Portugaliją kuo skubiau pateikti visą BPP. Ispanija pateikė BPP rugsėjo mėn., o Komisija priėmė nuomonę spalio 12 d.

Nė vieno BPP atveju nebuvo nustatyta, kad tai būtų „itin rimtas SAP nustatytų įpareigojimų nevykdymo atvejis“, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 473/2103 7 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto keli pateikti planai kelia susirūpinimą.

2a ir 2b lentelėse apibendrinami atskirų šalių BPP vertinimai, remiantis lapkričio 16 d. Komisijos priimtomis nuomonėmis, ir pateikiamas pažangos vykdant reformas, susijusias su fiskaliniu valdymu, vertinimas. Vertinimai pagrįsti Komisijos 2015 m. rudens prognoze. Kad būtų lengviau lyginti, planų vertinimas apibendrinamas pagal tris plačias kategorijas, kurios turi skirtingas reikšmes priklausomai nuo to, ar valstybei narei taikoma PDP.

Atitinka. Pagal Komisijos prognozę biudžeto planų vykstant nacionalinei biudžeto procedūrai pritaikyti nereikia, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi SAP taisyklių.

Iš esmės atitinka. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP, remdamasi toliau išdėstytais argumentais.

Valstybės narės, kurioms taikoma PDP: nors Komisijos prognozėje numatoma, kad nominalus deficito tikslas bus pasiektas, fiskalinių pastangų lygis, palyginti su rekomenduojama verte, yra akivaizdžiai nepakankamas, todėl gali būti nesilaikoma PDP rekomendacijos.

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis: pagal Komisijos prognozę numatoma, kad taikant PDP gali atsirasti tam tikras nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba koregavimo plano siekiant šio tikslo, tačiau palyginti su reikalavimu, nukrypimas nuo reikalingo koregavimo nebus reikšmingas. Pagal vertinimą, šios valstybės narės laikosi skolos mažinimo kriterijaus, jei jis taikomas.

Neatitikimo rizika. Remiantis Komisijos prognoze, pagal BPP greičiausiai nebus užtikrintas SAP reikalavimų laikymasis. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas, kad jos, sudarydamos nacionalinį biudžetą imtųsi būtinų priemonių, siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP, remdamasi toliau išdėstytais argumentais.

Valstybės narės, kurioms taikoma PDP: Komisijos 2016 m. prognozė, jei bus patvirtinta ex post, galėtų paskatinti spartesnį PDP taikymą, nes numatoma, kad rekomenduotos fiskalinės pastangos nebus įgyvendintos, o rekomenduotas nominalaus deficito tikslas nebus pasiektas.

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis: Komisijos prognozėje numatoma, kad 2016 m. bus reikšmingai nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo ir (arba) nebus laikomasi skolos mažinimo kriterijaus, jei jis taikomas.

Remdamosi 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatu „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“, Italija ir Suomija savo BPP 15 paprašė lankstesnio nukrypimo nuo rekomenduojamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, remdamosi nuostata dėl struktūrinių reformų ir investicijų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad lankstumas šiuo etapu būtų suteiktas ne pagal Europos semestro ciklą ir nukrypstant nuo komunikate numatytos procedūros dėl lankstumo pagal SAP. Bet kokiu atveju, kadangi nėra pakankamos atsargos iki 3 % BVP deficito pamatinės vertės, šiuo metu vertinama, kad Suomija neatitinka reikalavimų, kad galėtų prašyti laikino nukrypimo 2016 m. Remiantis Komisijos prognoze, atrodo, kad Italija atitinka nuostatos dėl investicijų kriterijus. Komisija į tai atsižvelgs vertindama kitą stabilumo programą. Ypač daug dėmesio bus skiriama įsitikinti, ar nukrypimas nuo koregavimo plano bus veiksmingai panaudojamas siekiant didinti investicijas ir ar planuojama grįžti prie koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Komisija taip pat vertins, ar struktūrinės reformos darbotvarkės įgyvendinimo pažanga atitinka Tarybos rekomendacijas.

Be to, kai kuriuose BPP (Austrijos, Belgijos, Vokietijos ir Italijos) minimas išskirtinio masto atvykstančių pabėgėlių srauto poveikis biudžetui. Kaip pirmiau nurodyta, taikant SAP įtvirtintą lankstumą sudaromos sąlygos didinti (iš metų į metus) didėjančias išlaidas, susijusias su neįprastais įvykiais, kurių nekontroliuoja vyriausybė (pavyzdžiui, papildomas išlaidas dėl išskirtinai padidėjusio atvykstančių pabėgėlių srauto), kai taikoma pakto prevencinė ir korekcinė dalys. Vertindama (ex post) šį laikiną nukrypimą nuo 2015 ir 2016 m. reikalavimų, Komisija atliks galutinį vertinimą, įskaitant reikalavimus atitinkančias sumas, remdamasi surinktais duomenimis, kuriuos pateiks atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos.

Be to, Komisija iš anksto vertino fiskalinio valdymo reformų, nurodytų 2015 m. KŠSR, bendros atitikties mastą. BPP vertinimus galima suskirstyti į penkias pagrindines kategorijas. Šio kategorijos išvardijamos toliau.

Pažangos nepadaryta: valstybė narė nėra nei paskelbusi, nei priėmusi jokių priemonių, skirtų atitinkamoms KŠSR vykdyti.

Nedidelė pažanga: valstybė narė paskelbė kai kurias priemones, skirtas atitinkamoms KŠSR vykdyti, tačiau šių priemonių nepakanka ir (arba) jos gali būti nepriimtos ir (arba) neįgyvendintos.

Tam tikra pažanga: valstybė narė yra paskelbusi arba priėmusi priemonių, skirtų atitinkamoms KŠSR vykdyti. Šios priemonės yra perspektyvios, tačiau kol kas ne visos iš jų yra įgyvendintos ir ne visais atvejais jų įgyvendinimas yra užtikrintas.

Esminė pažanga: valstybė narė yra priėmusi priemones, iš kurių dauguma yra įgyvendintos. Šios priemonės labai padeda vykdyti atitinkamas KŠSR.

Visiškai įvykdyta: valstybė narė yra priėmusi ir įgyvendinusi priemones, skirtas atitinkamoms KŠSR vykdyti.

Išsamus pažangos, padarytos įgyvendinant 2015 m. šaliai skirtas rekomendacijas, vertinimas bus atliktas 2016 m. ataskaitose apie šalis ir remiantis 2016 m. šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija priims gegužės mėn.

 
2a lentelė. Atskirų Komisijos nuomonių dėl biudžeto planų projektų apžvalga. Valstybės narės, kurioms dabar taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis

Šalis	Bendras biudžeto plano projekto atitikimas Stabilumo ir augimo pakto nuostatoms		2015 m. KŠSR pateiktų fiskalinių struktūrinių reformų įgyvendinimo pažanga
	Bendra išvada, remiantis Komisijos 2015 m. rudens prognoze	SAP prevencinės dalies reikalavimų laikymasis 2015–2016 m.	Pažanga, padaryta įgyvendinant su fiskaliniu valdymu susijusias KŠSR	Pagrindinės BPP numatytos priemonės darbo jėgos mokesčių pleišto klausimui spręsti
BE*	Iš esmės atitinka	2015 m.: tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. 2016 m: tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo.	Tam tikra pažanga	- Neapmokestinamos išmokos sumos padidinimas, tolesnis standartinės iš profesinių išlaidų išskaičiuotinos sumos didinimas. Tolesnis darbo premijos, mokestinės lengvatos mažas pajamas gaunantiems asmenims, didinimas. - 30 % mokesčio tarifo panaikinimas ir ribos, taikomos antram pagal dydį gyventojų pajamų mokesčio laipteliui, padidinimas. - Tolesnis mažas pajamas gaunančių asmenų mokamų socialinio draudimo įmokų mažinimas. Laipsniškas darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų mažinimas, iš dalies panaudojant dabartines pleišto subsidijas, iš dalies papildomai mažinant socialinio draudimo įmokas, mokamas už mažą ir vidutinį darbo užmokestį. - Laikotarpio, per kurį darbdavys atleidžiamas nuo socialinio draudimo įmokų už pirmuosius darbuotojus, kuriuos pasamdė MVĮ, mokėjimo, pratęsimas.
DE	Atitinka	2015 m.: vidutinio laikotarpio tikslas viršytas; skolos kriterijaus laikomasi. 2016 m.: vidutinio laikotarpio tikslas viršytas; skolos kriterijaus laikomasi.	Nedidelė pažanga	- Minimalių pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų padidinimas. -Vaiko pašalpos didinimas. - Fiskalinio stabdžio pajamų mokesčio laiptelių koregavimas.
EE	Atitinka	2015 m.: vidutinio laikotarpio tikslas viršytas. 2016 m.: vidutinio laikotarpio tikslas viršytas.	netaikoma	- Neapmokestinamųjų pajamų padidinimas. - Pajamų mokesčio grąžinimo, kuriuo gali pasinaudoti mažas pajamas gaunantys asmenys, įvedimas.
IT*	Neatitikimo rizika	2015 m.: tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. 2016 m.: reikšmingas nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo.	Tam tikra pažanga	- Darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų už naujai nuolatiniam darbui 2016 m. pasamdytus darbuotojus sumažinimas 40 % dvejų metų laikotarpiu. Taip prailginamas anksčiau nustatytas atleidimas nuo įmokų mokėjimo už naujus darbuotojus, 2015 m. pasamdytus pagal neterminuotas sutartis.
LT	Neatitikimo rizika	2015 m.: nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo nėra. 2016 m.: reikšmingas nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo.	Nedidelė pažanga	- Neapmokestinamųjų pajamų padidinimas. - Tėvų ir neįgaliųjų asmenų neapmokestinamųjų pajamų padidinimas.
LV	Iš esmės atitinka	2015 m.: nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo nėra. 2016 m.: tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo	Tam tikra pažanga	- Neapmokestinamųjų pajamų padidinimas. - Neapmokestinamųjų pajamų progresijos įvedimas. - Solidarumo mokesčio įvedimas dideles pajamas gaunantiems asmenims.
LU	Atitinka	2015 m.: vidutinio laikotarpio tikslas viršytas. 2016 m.: vidutinio laikotarpio tikslas viršytas.	Nedidelė pažanga	Susijusių priemonių nėra.
MT	Iš esmės atitinka	2015 m.: tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo; skolos kriterijaus laikomasi. 2016 m.: tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo; skolos kriterijaus laikomasi.	Tam tikra pažanga	- Neapmokestinamųjų pajamų padidinimas. - Pajamų mokesčio sumažinimas mažas pajamas gaunantiems asmenims.
NL	Atitinka	2015 m.: nukrypimo nuo vidutinio laikotarpio tikslo nėra; skolos kriterijaus laikomasi. 2016 m.: nukrypimo nuo vidutinio laikotarpio tikslo nėra; skolos kriterijaus laikomasi.	Tam tikra pažanga	- Mokesčio lengvatos dirbantiems asmenims, gaunantiems ne daugiau kaip 50 000 EUR, padidinimas. - Antro ir trečio pajamų mokesčio tarifo sumažinimas. - Didžiausio pajamų mokesčio laiptelio ribos didinimas. - Tėvams taikomos mokesčių lengvatos didinimas. - Laipsniškas visuotinės mokesčių lengvatos panaikinimas.
AT**	Neatitikimo rizika	2015 m.: nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo nėra; skolos kriterijaus laikomasi. 2016 m.: reikšmingas nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo; skolos kriterijaus laikomasi.	Nedidelė pažanga	- Mokesčių laiptelių skaičiaus padidinimas, pirmojo laiptelio mokesčio tarifo sumažinimas nuo 36,5 % iki 25 %, kai metinės pajamos neviršija 18 000 EUR. - 50 % mokesčio tarifo riba padidinama nuo 60 000 EUR iki 90 000 EUR. - Numatomas laikinas 55 % mokesčio tarifas, taikomas metinėms pajamoms, viršijančioms 1 mln. EUR. - Pusės socialinio draudimo įmokų, kurias moka labai mažas pajamas ganantys asmenys, kompensavimas.
SK	Atitinka	2015 m.: nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo nėra. 2016 m.: nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo nėra.	Nedidelė pažanga	Susijusių priemonių nėra.
FI***	Iš esmės atitinka	2015 m.: tam tikras nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio tikslo. 2016 m.: tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo.	Nedidelė pažanga	- Mokesčių laiptelių koregavimas 2016 m. siekiant, kad jie atspindėtų didėjančius uždarbius ir infliaciją. - Didžiausias pajamų mokesčio laiptelis centrinės valdžios mokesčių skalėje (solidarumo mokestis) liks galioti iki 2019 m., o riba, nuo kurios jis taikomas, sumažinama 2016 ir 2017 m. - Darbo pajamoms taikomos mokesčių lengvatos didinimas. - Nedarbo draudimo įmokos padidinimas 1 procentiniu punktu.

* 2015 m. vasario 27 d. ataskaitoje pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį daroma išvada, kad turėtų būti laikoma, kad tuo metu skolos kriterijaus buvo laikomasi.

** Jeigu dabar apskaičiuotas išskirtinio masto atvykstančių pabėgėlių srauto poveikis biudžetui nebūtų įtrauktas į vertinimą, numatomas nukrypimas nuo rekomenduojamo koregavimo plano nebebūtų reikšmingas.

*** Kadangi 2014 m. deficitas, apie kurį pranešta, ir planuojamas 2015 m. deficitas ir skola buvo didesni už Sutartyje nurodytas pamatines vertes, 2015 m. lapkričio 16 d. pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį Komisija parengė ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad turėtų būti laikoma, kad deficito ir skolos kriterijaus yra laikomasi.

2b lentelė. Atskirų Komisijos nuomonių dėl biudžeto planų projektų apžvalga. Valstybės narės, kurioms dabar taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis

Šalis	Bendras biudžeto plano projekto atitikimas Stabilumo ir augimo pakto nuostatoms		2015 m. KŠSR pateiktų fiskalinių struktūrinių reformų įgyvendinimo pažanga
	Bendra išvada remiantis Komisijos 2015 m. rudens prognoze	2015–2016 m. perviršinio deficito procedūros laikymasis	Pažanga, padaryta įgyvendinant su fiskaliniu valdymu susijusias KŠSR	Pagrindinės BPP numatytos priemonės darbo jėgos mokesčių pleišto klausimui spręsti
IE*	Iš esmės atitinka	2015 m.: taikoma PDP. 2016 m.: tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo; skolos kriterijaus laikomasi.	Tam tikra pažanga	- Visuotinio socialinio mokesčio neapmokestinamųjų pajamų didinimas, taip pat vidutinio laiptelio ribos didinimas ir trijų mažiausių laiptelių mažinimas.
ES**	Neatitikimo rizika	2015 m.: nominalaus deficito tikslas nepasiektas, reikšmingas fiskalinių pastangų trūkumas, palyginti su rekomenduotu lygiu, reikalavimai gali būti neatitinkami. 2016 m.: gali nepavykti laiku, t. y. iki 2016 m., ištaisyti padėties; reikšmingas fiskalinių pastangų trūkumas, palyginti su rekomenduotu lygiu, reikalavimai gali būti neatitinkami.	Tam tikra pažanga	- Viso pajamų spektro mokesčių tarifų sumažinimas ir išimčių taikymas, faktinio mokesčių tarifo mažinimas pirmiausia mažas pajamas gaunantiems asmenims. Dviejų etapų, atitinkamai 2015 m. sausio 31 d. ir 2015 m. liepos 1 d., įvedimas. - Laikinas fiksuotas socialinių įmokų tarifas iki 2015 m. kovo mėn. Pakeičiamas laikinu atleidimu nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo už pirmuosius 500 EUR per mėnesį naujiems nuolatiniam darbui pasamdytiems darbuotojams pagal tam tikras sąlygas (baigia galioti 2016 m. trečiąjį ketvirtį|).
FR	Iš esmės atitinka, remiantis nominalaus deficito tikslu.	2015 m.: nominalaus deficito tikslas pasiektas, reikšmingas fiskalinių pastangų trūkumas, palyginti su rekomenduotu lygiu, reikalavimai gali būti neatitinkami. 2016 m.: nominalaus deficito tikslas pasiektas, reikšmingas fiskalinių pastangų trūkumas, palyginti su rekomenduotu lygiu, reikalavimai gali būti neatitinkami.	Tam tikra pažanga	- Darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo darbo užmokesčio, kuris 1,6–3,5 karto viršija minimalų darbo užmokestį, sumažinimas. - Gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams taikant mokesčių grąžinimą (pranc. décote).
PT*	BPP dar nepateiktas.
SI*	Iš esmės atitinka	2015 m.: taikoma PDP. 2016 m.: tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo; skolos kriterijaus laikomasi.	Tam tikra pažanga	Susijusių priemonių nėra.

* Šaliai šiuo metu taikoma SAP korekcinė dalis, tačiau jei laiku ir tvariai būtų atliktas koregavimas, nuo 2016 m. jai galėtų būti pradėta taikyti prevencinė dalis.

** Nuomonę dėl Ispanijos Komisija priėmė spalio 12 d. Portugalija 2016 m. BPP iki spalio 15 d. nepateikė.

(1)

     Kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų. Tai vienas iš dviejų reglamentų, sudarančių dviejų dokumentų rinkinį, įsigaliojusių 2013 m. gegužės mėn., reglamentų.

(2)

     2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, bendrų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo (OL C 272, 2015 8 18, p. 100).

(3)

     Kalbant apie valstybių narių planus, 2014 m. duomenys grindžiami skaičiais, įtrauktais į BPP, taigi, Eurostato pataisymai, susiję su 2015 m. rudens PDP pranešimais, gali būti neįtraukti.

(4)

     2016 m. struktūrinio biudžeto būklės blogėjimas bendru lygmeniu patvirtinamas naudojant alternatyvų diskrecinių fiskalinių pastangų (DFP) vertinimą, pagal kurį galima spręsti apie nedidelį neigiamą koregavimą pagal BPP, palyginti su ¼ % BVP, numatytu rengiant SP (5 priedo A5.7 lentelė). DFP yra alternatyvus fiskalinės politikos krypties rodiklis, naudojamas analitiniais tikslais, ir jis skiriasi nuo rodiklių, naudojamų vertinant atitiktį pagal SAP. Jis nustatomas pajamoms taikant metodą „iš apačios į viršų“, o išlaidoms taikant metodą „iš viršaus į apačią“. Daugiau informacijos pateikta Report on Public Finances in EMU 2013 III dalyje, European Economy, 4, 2013.

(5)

   Vokietija, Estija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Austrija. Be to, numatoma, kad kitais metais dviem valstybėms narėms, t. y. Ispanijai ir Prancūzijai, bus toliau taikoma perviršinio deficito procedūra.

(6)

     Planuojamas bendro skolos santykio sumažėjimas labai sumažėja, kai į jį neįtraukiama Vokietija (-0,7 procentiniai punktai, palyginti su -2,5 procentiniais punktais 2015–2016 m. laikotarpiu).

(7)

     Suomija taip pat pateikė informaciją apie numatomas išlaidas, susijusias su 2015 m. padidėjusiu pabėgėlių skaičiumi, atsiųsdama raštą, kuriame pabrėžiami ir kiti svarbūs veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant SESV 126 straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą.

(8)

      http://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/eurogroup/2014/07/07/ .

(9)

    http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/144872.pdf .

(10)

      http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2015/09/12-eurogroup-statement-structural-reform/ .

(11)

     Šiuos principus patvirtino Euro grupė 2015 m. spalio mėn.: http://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/eurogroup/2015/10/05/ .

(12)

     Valstybių narių skolos reikalavimai pagal SAP skiriasi priklausomai nuo to, ar joms taikoma SAP korekcinė ar prevencinė dalys ir ar jų skolos santykis viršija 60 % BVP, ar jo nesiekia.

(13)

     Iš Komisijos tvarumo rodiklio S1, kuris rodo visas pastangas, kurių reikės 2016–2021 m., kad iki 2030 m. skola būtų sumažinta iki 60 %, atsižvelgiant į neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su gyventojų senėjimu, matyti, kad koregavimas 2016 ir vėlesniais metas turėtų būti maždaug ¼ % BVP.

(14)

     Bendro reikalaujamo euro zonos koregavimo apskaičiavimas yra sudėtingas dėl kelių veiksnių – visų pirma dėl tikslą viršijusiųjų šalių traktavimo ir prielaidų, susijusių su nominalaus arba struktūrinio koregavimo taikymo valstybėms narėms, kurioms taikoma SAP korekcinė dalis. Tačiau atsižvelgiant į mažiausią reikalaujamą struktūrinį pagerėjimą, sudarantį 0,5 % BVP, kaip į kriterijų, kai taikoma SAP korekcinė dalis, ir į panašų koregavimo kriterijų, kai taikoma SAP prevencinė dalis, nedidelis pablogėjimas, kurį euro zonoje numato Komisija, neabejotinai neatitiktų bendro reikalavimo.

(15)

     Suomija oficialiai paprašė lankstumo atnaujinusi savo stabilumo programą, kurią pateikė 2015 m. rugsėjo 28 d. kartu su BPP.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 11 16

COM(2015) 800 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO

Bendras 2016 m. biudžeto planų projektų vertinimas

1 PRIEDAS. Konkrečių šalių BPP vertinimas

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis

Planai, atitinkantys šalies įsipareigojimus

Komisija laikosi nuomonės, kad Vokietijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas. Pasinaudodama palankia savo biudžeto būkle, Vokietija taip pat turėtų galimybę dar padidinti viešąsias investicijas į infrastruktūrą, švietimą ir mokslinius tyrimus, kaip rekomendavo Taryba per Europos semestrą, ir padengti su dideliu atvykstančių prieglobsčio prašytojų srautu susijusias galimas papildomas išlaidas, į kurias dar nebuvo įmanoma visapusiškai atsižvelgti biudžeto planuose. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Vokietija padarė ribotą pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir todėl ragina valdžios institucijas spartinti pažangą.

Komisija laikosi nuomonės, kad Estijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas.

Komisija laikosi nuomonės, kad Liuksemburgo, kuriam šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Liuksemburgas padarė nedidelę pažangą, įgyvendindamas per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Nyderlandų, kuriems šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir (pereinamojo laikotarpio) skolos taisyklė, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas griežtai vykdyti 2016 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Nyderlandai padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindami per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Atsižvelgdama į Slovakijos valdžios institucijų pateiktą papildomą informaciją, Komisija laikosi nuomonės, kad Slovakijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas griežtai vykdyti 2016 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovakija padarė nedidelę pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas paspartinti pažangą.

Planai, iš esmės atitinkantys įsipareigojimus

Komisija laikosi nuomonės, kad Belgijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir (pereinamojo laikotarpio) skolos taisyklė, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Visų pirma, remiantis Komisijos 2015 m. rudens prognoze, yra rizika, kad bus šiek tiek nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Belgija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo (įskaitant pensijų sistemą, fiskalinę sistemą ir mokesčių sistemą) rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Latvijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Visų pirma, remiantis Komisijos 2015 m. rudens prognoze, yra rizika, kad bus šiek tiek nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP.

Komisija laikosi nuomonės, kad Maltos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Visų pirma, remiantis Komisijos 2015 m. rudens prognoze, yra rizika, kad bus šiek tiek nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Malta padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Suomijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Visų pirma, kyla rizika, kad 2015 ir 2016 m. bus šiek tiek nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Suomija padarė ribotą pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, todėl ragina valdžios institucijas spartinti pažangą.

Planai, dėl kurių rizikuojama neįvykdyti įsipareigojimų

Komisija laikosi nuomonės, kad Italijos, kuriai šiuo metu taikoma prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, biudžeto plano projektui kyla rizika neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Visų pirma, remiantis Komisijos 2015 m. rudens prognoze, yra rizika, kad 2016 m. bus smarkiai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Komisija toliau atidžiai stebės, kaip Italija vykdo įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo paktą, visų pirma, kiek tai susiję su kitos stabilumo programos vertinimu. Atlikdama bendrą galimo nuokrypio nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo vertinimą Komisija atsižvelgs į minėtas pastabas dėl galimybės Italijai taikyti lankstumo priemones pagal Stabilumo ir augimo paktą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, ar nukrypimu nuo koregavimo plano veiksmingai naudojamasi investicijų didinimo tikslais; ar yra patikimų planų vėl laikytis koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo; ar padaryta pažanga įgyvendinant struktūrinių reformų darbotvarkę atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Italija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas gali neatitikti šio pakto nuostatų. Remiantis Komisijos 2015 m. rudens prognoze, numatoma, kad reikalaujami koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo rezultatai nebus pasiekti, be to, 2016 m. numatomas reikšmingas nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas, kad jos, sudarydamos nacionalinį biudžetą, imtųsi būtinų priemonių ir užtikrintų, kad 2016 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, Lietuva nepadarė pakankamos pažangos, todėl ragina valdžios institucijas spartinti pažangą.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Austrijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir (pereinamojo laikotarpio) skolos taisyklė, biudžeto plano projektas neatitiks šio pakto nuostatų. Iš tiesų Komisijos rudens prognozėje nurodoma, kad yra rizika 2016 m. smarkiai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo. Tačiau jeigu į vertinimą nebūtų įtrauktas dabartinis ypač didelio pabėgėlių srauto poveikio biudžetui įvertis, prognozuojamas nuokrypis nebebūtų reikšmingas. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Austrija padarė nedidelę pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir todėl ragina valdžios institucijas spartinti pažangą.

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP korekcinė dalis

Planai, iš esmės atitinkantys įsipareigojimus

Komisija laikosi nuomonės, kad Airijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis, tačiau, jei perviršinis deficitas bus laiku tvariai panaikintas, nuo 2016 m. galėtų būti taikoma prevencinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Visų pirma, remiantis Komisijos prognoze, yra rizika, kad 2016 m. bus šiek tiek nukrypta nuo išlaidų kriterijaus. Be to, Komisija pažymi, kad per paskutinius tris 2015 m. mėnesius paskelbtos papildomos valdžios sektoriaus išlaidos numatytos itin spartaus Airijos ekonomikos augimo laikotarpiu. Todėl Komisija primena apie ankstesnę rekomendaciją, pateiktą pagal perviršinio deficito procedūrą 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos rekomendacijoje ir per Europos semestrą, nenumatytas pajamas naudoti skolos mažinimui paspartinti ir ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Airija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Prancūzijos, kuriai šiuo metu taikoma pakto korekcinė dalis, biudžeto plano projektas pagal nominalaus deficito tikslą iš esmės atitinka reikalavimus, tačiau numatoma, kad fiskalinės pastangos pagal visus įverčius bus gerokai mažesnės, nei rekomenduota. Biudžeto strategija grindžiama geresniais, nei tikėtasi, 2014 m. deficito rezultatais ir gerėjančiomis ciklo sąlygomis, todėl kyla rizika, kad 2015 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijos nebus laikomasi. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Prancūzija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Slovėnijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis, tačiau, jei perviršinis deficitas bus laiku tvariai panaikintas, nuo 2016 m. galėtų būti taikoma prevencinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Visų pirma 2016 m. esama tam tikro artimo reikšmingam nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės tikslo rizikos. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovėnija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Planai, dėl kurių rizikuojama neįvykdyti įsipareigojimų

Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Ispanijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis, biudžeto plano projektas neatitiks šio pakto nuostatų. Biudžeto plano projekte numatyto nominalaus biudžeto deficito rodiklio pagerinimas pakoregavus perviršinį deficitą 2016 m. (šis terminas nustatytas 2013 m. PDP rekomendacijoje) daugiausia siejamas su atsigavusiu nominaliojo BVP augimu, remiantis šiek tiek optimistinėmis pagrindinėmis 2016 m. augimo prielaidomis; išlaidų ribojimas taip pat yra svarbus, tačiau kai kuriais atvejais dar neparengtos konkrečios priemonės, būtinos numatytoms lėšoms sutaupyti. Numatoma, kad fiskalinės pastangos pagal visus įverčius bus gerokai mažesnės, nei rekomenduota. Remiantis Komisijos ad hoc prognoze, numatoma, kad Ispanija neužtikrins atitikties 2013 m. PDP rekomendacijoje nustatytiems nominaliems biudžeto tikslams. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas griežtai vykdyti 2015 m. biudžetą ir imtis būtinų priemonių sudarant nacionalinį biudžetą, kuriomis būtų užtikrinama, kad 2016 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą. Atsižvelgiant į pirma minėtą pavojų, kad bus nesilaikoma rekomendacijos, ir į tai, kad į biudžeto plano projektą neįtrauktos naujausios regionų valdžiai skirtos priemonės, kurios būtų išsamiai apibūdintos, nacionalinės valdžios institucijos raginamos kuo skubiau pateikti atnaujintą biudžeto plano projektą, į kurį būtų įtrauktos išsamiai apibūdintos regioninės priemonės. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Ispanija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2015 m. Europos semestrą Tarybos pateiktas šaliai skirtas fiskalinio valdymo rekomendacijas, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

2 PRIEDAS. Metodika ir prielaidos, kuriais grindžiama Komisijos 2015 m. rudens prognozė

Pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsnio 4 dalį „[p]rie bendro įvertinimo pridedama Komisijos tarnybų naujausių ekonominių prognozių kiekvienai valstybei narei metodika (įskaitant modelius) ir prielaidos, taip pat visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas“. Prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2015 m. rudens prognozė, kurią nepriklausomai parengė Komisijos tarnybos, paaiškintos pačiame prognozės dokumente 1 .

Biudžeto duomenys iki 2014 m. yra pagrįsti valstybių narių Komisijai iki 2015 m. spalio 1 d. pateiktais ir Eurostato spalio 21 d. patvirtintais duomenimis. Eurostatas atšaukė išlygą dėl valdžios sektoriaus deficito duomenų, kuriuos pateikė Portugalija, kokybės; ji buvo pareikšta 2015 m. balandžio mėn. Eurostato pranešime spaudai dėl netikrumo, susijusio su „Novo Banco“ 2014 m. rekapitalizavimo poveikiu statistiniams duomenims. Eurostatas neatliko duomenų, kuriuos pateikė valstybės narės per 2015 m. rudens pranešimų laikotarpį, pakeitimų. Eurostatas pareiškė išlygą dėl Austrijos pateiktų duomenų kokybės, atsižvelgdamas į tai, kad nepakankamai laikytasi išlaidų ir pajamų įtraukimo į kaupiamąją apskaitą taisyklių, nustatytų 2010 m. ESS.

Į prognozę, atsižvelgiant į 2009 m. liepos 15 d. Eurostato sprendimą 2 , buvo įtrauktos finansinį stabilumą remiančios priemonės. Išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė pateikė kitus duomenis, kapitalo injekcijos, apie kurias turima pakankamai informacijos, buvo įtrauktos į prognozę kaip finansiniai sandoriai, t. y. jais didinama skola, bet ne deficitas. Bankų įsipareigojimams ir indėliams suteiktos valstybės garantijos neįtrauktos kaip valdžios sektoriaus išlaidos, jei rengiant galutinę prognozę nėra įrodymų, kad jomis buvo pasinaudota. Tačiau pažymėtina, kad vyriausybės arba kitų valdžios sektoriui priskirtų subjektų bankams suteiktos paskolos paprastai į valdžios sektoriaus skolą įtraukiamos.

2016 m. prognozėse buvo atsižvelgta į visus priimtus arba nacionaliniams parlamentams pateiktus biudžetus ir visas kitas priemones, apie kurias turima pakankamai išsamios informacijos. Visų pirma šioje prognozėje atsižvelgta į visą informaciją, įtrauktą į BPP, pateiktus iki spalio vidurio. 2017 m. prognozės parengtos darant prielaidą, kad politika nesikeis ir ekstrapoliuojant pajamų bei išlaidų tendencijas ir įtraukiant priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos.

Europos bendrosios valstybės skolos suvestiniai 2015–2017 m. prognozių duomenys skelbiami nekonsoliduoti (t. y. nepatikslinti atsižvelgiant į tarpvyriausybines paskolas). Siekiant užtikrinti nuoseklumą, ankstesnių metų duomenys taip pat skelbiami tokiu pat būdu. Tai reiškia, kad 2014 m. euro zonos skolos ir BVP santykis yra 2,4 proc. punkto didesnis nei 2015 m. spalio 21 d. paskelbtame Eurostato pranešime spaudai 186/2015 3 pateiktas konsoliduotos valdžios sektoriaus skolos santykis. Atskirų valstybių narių 2015–2017 m. valdžios sektoriaus skolos projekcijose atsižvelgiama į garantijų EFSF 4 , dvišalių paskolų kitoms valstybėms narėms ir dalyvavimo ESM kapitale, kaip planuota galutinę prognozės duomenų dieną, poveikis.

Pagal Komisijos 2015 m. rudens prognozę dėl bendrų biudžeto priemonių 2016 m. BPP bendras deficitas padidėja maždaug 0,1 % BVP. Sutaupytos išlaidos sudaro 0,2 % BVP, o visos pajamų priemonės kartu turi maždaug 0,3 % BVP deficitą didinantį poveikį. Apskritai mechaninis poveikis augimui trumpuoju laikotarpiu būtų tik nežymus (mažiau nei 0,1 proc. punkto).

Šį įvertį reikia vertinti su tam tikru atsargumu:

nieko nedarant fiskaliniam disbalansui sumažinti gali padidėti finansinio turto nestabilumas ir tai gali lemti didesnius palūkanų normų skirtumus ir skolinimosi normas ir neigiamai paveikti ekonomikos augimą;

reglamentu siekiama įvertinti priemonių, įtrauktų į BPP, poveikį. Taigi, priemonės, kurių buvo imtasi ir kurios įsigaliojo iki BPP, į vertinimą neįtrauktos (net jei jos gali paveikti prognozę);

2016 m. įsigaliosiančiomis priemonėmis taip pat gali būti kompensuotas esamų priemonių, kuriomis 2015 m. daromas vienkartinis poveikis, ir išlaidų didėjimo tendencijos poveikis. Komisijos vertinimu, vienkartinių priemonių poveikis EZ 16 suvestiniu lygmeniu 2015 m. siekia 0,0 % BVP, o išlaidų augimo tendencija (vertinant pagal ciklą pakoreguotų išlaidų santykio pokytį), jei nebūtų imtasi politikos priemonių, būtų 0 % BVP.

3 PRIEDAS. Jautrumo analizė

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsniu ƒ„į bendrą įvertinimą įeina jautrumo analizės, kuriose nurodoma rizika valstybės finansų tvarumui, esant nepalankioms ekonominėms, finansinėms ar biudžeto aplinkybėms“. Todėl šiame priede pateikiama valstybės skolos raidos, kuriai gali daryti poveikį galimi makroekonominiai sukrėtimai (augimas, palūkanų normos ir valdžios sektoriaus pirminis balansas) jautrumo analizė, remiantis tikimybinių skolos projekcijų rezultatais 5 . Analizė leidžia įvertinti galimą nominalaus BVP augimo sulėtėjimo ir pagreitėjimo rizikos poveikį valstybės skolos dinamikai, teigiamų arba neigiamų pokyčių poveikį finansų rinkoms, dėl kurio sumažėja arba padidėja valdžios sektoriaus skolinimosi išlaidos, ir valdžios sektoriaus biudžeto būklę veikiančius fiskalinius sukrėtimus. Pagrindiniai scenarijai, kuriems taikomi sukrėtimai, yra makrofiskalinės projekcijos, pateiktos Komisijos rudens prognozėje ir valstybių narių BPP.

Pagal tikimybines projekcijas būsimų makroekonominių sąlygų neapibrėžtumas įvertinamas analizuojant valstybės skolos dinamiką remiantis pagrindiniu skolos projekcijos scenarijumi, kuris dviejuose toliau pateiktos EZ 16 rezultatų diagramos languose atitinka Komisijos 2015 m. rudens prognozių scenarijų ir biudžeto planų projektų (BPP) prognozių scenarijų (abiem atvejais daroma įprastinė prielaida, kad po prognozių laikotarpio politika nesikeis) 6 . Pagrindinio scenarijaus makroekonomines sąlygas (trumpalaikes ir ilgalaikes valstybės obligacijų palūkanų normas, augimo tempą, valdžios sektoriaus pirminį balansą) veikia sukrėtimai ir toliau pateikiamame grafike gaunamas kūgio pavidalo galimų skolos raidos variantų pasiskirstymas (skirstinys). Kūgis atitinka daug įvairių galimų makroekonominių sąlygų ir ne mažiau nei 2 000 sukrėtimų, kuriais modeliuojamas poveikis augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui. Sukrėtimų dydis ir koreliacija atitinka kintamųjų istorines tendencijas 7 . Tai reiškia, kad metodika neįvertinamas tikrojo laiko netikrumas, kuris šiuo metu gali būti didesnis, visų pirma gamybos apimties atotrūkio atžvilgiu. Todėl toliau pateikiamose diagramose pateikiama EZ 16 skolos dinamikos tikimybinė informacija, atsižvelgiant į galimus augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui nepalankius sukrėtimus, kurie savo dydžiu ir koreliacija atitinka anksčiau buvusius sukrėtimus.

Diagramose projektuojama skolos raida pagal pagrindinį scenarijų (kuriam taikomi makroekonominiai sukrėtimai) pažymėta brūkšnine linija, o skolos projekcijų trajektorija, kuri visas galimas trajektorijas, gautas pritaikius sukrėtimus (mediana), dalija į dvi dalis, pažymėta ištisine juoda linija kūgio viduryje. Pats kūgis apima 80 % visų galimų skolos raidos variantų, gautų modeliuojant 2 000 augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui nepalankių sukrėtimų (kaip žemutinė ir viršutinė kūgio ribas žyminčios linijos, atitinkamai atitinkančios 10-ą ir 90-ą skirstinio procentilį); taigi, į patamsintoje dalyje pateikiamus modeliuojamus skolos raidos variantus (20 % visų galimybių) neįtraukiami labiau kraštutiniai (mažiau tikėtini) sukrėtimai arba nuokrypių zonos įvykiai. Skirtingai patamsintos kūgio sritys atitinka skirtingas bendro galimų skolos raidos variantų skirstinio dalis. Tamsiai mėlyna sritis (apribota 40-u ir 60-u procentiliu) apima 20 % visų galimų pagrindiniam scenarijuj artimesnių skolos raidos variantų.

A3.1 diagrama. Tikimybinių valstybės skolos projekcijų pagal Komisijos prognozės scenarijų ir biudžeto planų projektų (BPP) prognozės scenarijų diagramos

Šaltinis. Komisijos 2015 m. rudens prognozė, 2016 m. biudžeto plano projektai ir Komisijos tarnybų skaičiavimai.

Ir pagal Komisijos, ir pagal BPP prognozių scenarijus diagramos rodo maždaug 50 % tikimybę, kad 2016 m. EZ 16 skolos ir BVP santykis dėl neigiamų makroekonominių sukrėtimų bus prastesnis, nei prognozuota 8 . Pagal abu scenarijus, kuriuose atsižvelgiama į valdžios sektoriaus pirminio balanso, augimo bei finansų rinkų sąlygų pablogėjimo ir pagerėjimo riziką, yra 80 % tikimybė, kad EZ 16 skola 2016 m. sieks nuo 87 % iki 94–95 % BVP (nes kūgis reiškia 80 % visų galimų modeliuojamų skolos raidos variantų). 2016 m. skolos santykio intervalo žemutinė ir viršutinė ribos pagal Komisijos scenarijų būtų šiek tiek didesnės nei pagal BPP scenarijų dėl nedidelio atitinkamų pagrindinių scenarijų, kuriems taikomi sukrėtimai, prognozių skirtumo (91 % viršijantis skolos santykis Komisijos scenarijaus atveju, palyginti su 90,4 % BPP scenarijaus atveju).

Po 2016 m., kuriais baigiasi esamų BPP laikotarpis, modeliavimo rezultatai rodo, kad pagal Komisijos ir BPP scenarijus prognozuojamų skolos santykių, kai taikomi sukrėtimai, skirtumas išlieka nedidelis. Diagramų apimamo projekcijų laikotarpio pabaigoje (2020 m.) būtų 50 % tikimybė, kad skolos santykis būtų didesnis nei 84 % ir 85 % BVP atitinkamai pagal BPP scenarijų ir Komisijos scenarijų. Šį nedidelį skirtumą lemia tai, kad struktūrinis pirminis balansas BPP scenarijaus atveju išlaikomas šiek tiek didesnės vėliausiai prognozuoto pertekliaus vertės, palyginti su Komisijos scenarijumi.

Pažymėtina, kad, kadangi sukrėtimų dydis ir koreliacija atitinka kintamųjų istorines tendencijas, metodika neatspindi tikrojo laiko netikrumo, kuris gali būti visų pirma vertinant gamybos apimties atotrūkį. Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su dideliu gamybos apimties atotrūkio įverčių koregavimu, dažnai mažesnės potencialios gamybos apimties kryptimi, nei manyta tikruoju laiku, tai reiškia papildomą būsimos skolos raidos rizikos šaltinį, kuris neatspindimas ankstesnėje analizėje.

4 PRIEDAS. Dabartinės mažų palūkanų normų sąlygos

Naujausi pokyčiai

Euro zonos vyriausybės obligacijų pajamingumas nuo 2013 m. pabaigos staigiai mažėjo, 2015 m. pirmąjį pusmetį pasiekė kaip niekad žemą lygį ir vasarą vėl šiek tiek padidėjo. Tačiau pajamingumas tebėra gerokai mažesnis už ilgojo laikotarpio vidurkius: 10-ies metų normos keturiose didžiausiose euro zonos valstybėse narėse šiuo metu yra 0,51 %–1,64 % 9 .

Dėl mažesnių palūkanų normų per pastaruosius kelerius metus sumažėjo ir bendra valdžios sektoriaus palūkanų mokėjimų suma. Visoje EZ 16 palūkanų išlaidos sumažėjo nuo 2,9 % BVP 2012 m. iki 2,3 % BVP 2015 m. ir, kaip numatoma šių metų BPP, šiais metais nesikeis. Palūkanų išlaidos 2012–2016 m. laikotarpiu labiausiai sumažėjo Airijoje (-1,1 % BVP), Italijoje (-1,0 %), Belgijoje (-0,9 %) bei Vokietijoje (-0,8 %) ir tik Slovėnijoje, atsižvelgiant į staigų valdžios sektoriaus skolos padidėjimą, palūkanų išlaidos per tą patį laikotarpį padidėjo (0,9 % BVP). Komisijos 2015 m. rudens prognozė iš esmės atitinka valstybių narių lūkesčius – didžiausi skirtumai 2016 m. sudaro 0,1 % BVP.

Valstybės narės iš esmės nesitikėjo tokio staigaus palūkanų normų ir vėliau – palūkanų mokėjimų sumažėjimo. Išanalizavus ankstesnes stabilumo programas ir dabartinius BPP paaiškėja, kad dėl esamų palūkanų normų sąlygų susidarė (nenumatytų) santaupų. Bendru EZ 16 lygmeniu 2013 m. stabilumo programose buvo numatoma, kad palūkanų išlaidos 2012–2016 m. laikotarpiu padidės 0,1 % BVP. O 2014 ir 2015 m. programose, laipsniškai atsižvelgiant į palūkanų normų mažėjimą, buvo numatoma, kad palūkanų išlaidos minėtu laikotarpiu sumažės atitinkamai 0,2 % ir 0,7 % BVP. Pastaroji projekcija patvirtinama ir BPP. Nors tokie veiksniai kaip skolos dinamika, skolos termino profilis ir statistinis perklasifikavimas (pvz., perėjimas prie 2010 m. ESS nacionalinių sąskaitų standarto) galėjo turėti įtakos, paskesnis palūkanų išlaidų projekcijų tikslinimas, tikėtina, susijęs su nenumatytu palūkanų normų mažėjimu.

Pasekmės viešiesiems finansams

Laipsniškai mažėjant palūkanų išlaidoms vidutinio laikotarpio biudžeto būklė vertinant pagal struktūrinį pirminį balansą pagerėjo daug mažiau. 2013 m. stabilumo programose buvo numatoma, kad EZ 16 struktūrinis pirminis balansas 2012–2016 m. gerės 1¾ % BVP (A4.1 diagrama). Remiantis BPP, iš tiesų numatoma, kad pagerėjimas bus ¼ % BVP. Tai reiškia, kad bendrai struktūrinis pirminis deficitas iš esmės nesumažėjo, kaip buvo tikėtasi. Tai savo ruožtu nusvėrė mažesnes, nei tikėtasi, palūkanas, kurias valstybės narės turės sumokėti per tą patį laikotarpį.

A4.1 diagrama. Struktūrinio (pirminio) balanso pokyčiai ir palūkanų išlaidos 2012–2016 m. pagal valdžios sektoriaus planus

Pastaba. Diagramoje parodyti bendri EZ 16 struktūrinio pirminio balanso, palūkanų išlaidų ir struktūrinio balanso 2012–2016 m. laikotarpiu pokyčiai, remiantis 2013, 2014 ir 2015 m. stabilumo programomis (atitinkamai SP13, SP14 ir SP15) ir šių metų biudžeto planų projektais (BPP16).

Šaltinis. Valstybių narių programos ir (arba) planai ir Komisijos tarnybų skaičiavimai.

Bendro (pirminio) struktūrinio balanso pagerėjimas buvo mažesnis atsižvelgiant į užsitęsusį žemos infliacijos laikotarpį ir mažą gamybos apimties augimą, o tai savo ruožtu turėjo poveikio viešiesiems finansams. Palūkanų normos mažėjo dėl labai mažo pastarųjų metų nominaliojo BVP augimo. Labai mažas nominaliojo BVP augimas įvairiais būdais neigiamai veikė nominalų balansą, todėl pajamos mažėjo gerokai daugiau nei pirminės išlaidos (jei jos apskritai mažėjo). Gali būti, kad į tai nebuvo visapusiškai atsižvelgta standartiškai koreguojant nominalų balansą pagal ciklo poveikį dėl, pavyzdžiui, neįprasto pajamų reagavimo į ekonomikos augimą arba tam tikro išlaidų nelankstumo reaguojant į kainų pokyčius. Be to, mažas nominaliojo BVP augimas turėjo tiesioginį poveikį BVP dalimi išreikštai bendrai valstybės skolai. Apskritai, prastesnis, nei tikėtasi, pirminis balansas kartu su galimu didesniu, nei tikėtasi, „sniego gniūžtės“ poveikiu, kuriais remiantis vertinamas bendras palūkanų išlaidų ir ekonomikos augimo poveikis skolos santykio pokyčiui, rodo gerokai prastesnę padėtį nei palūkanų išlaidų pokyčiai, vertinami atskirai.

Perspektyvos ir pažeidžiamumas

Tikėtina, kad skolos tvarkymo sąnaudos euro zonoje ateinančiais metais išliks kaip niekad mažos. Didelės skolos sumos sumažėjus palūkanų normoms iš tikrųjų buvo refinansuotos ir vyriausybės obligacijų pajamingumas, kaip numatoma, dėl vangaus augimo perspektyvų, didelės saugaus turto paklausos privačiajame sektoriuje ir išplėstos ECB turto įsigijimo programos (kurią ketinama įgyvendinti iki 2016 m. rugsėjo mėn.) kurį laiką išliks gana mažas.

Ateityje palūkanų normų pokyčiai palūkanų mokėjimus veiks skirtingai, priklausomai nuo skolos termino profilio. Likusi skolos dalis, kurią numatoma atnaujinti per ateinančius metus, viena vertus, gali parodyti, kokiu mastu atskiros valstybės narės gali toliau pasinaudoti mažomis palūkanų normomis, jei padėtis nepasikeistų, ir, kita vertus, padėti įvertinti, kokį poveikį valstybėms narėms darytų smarkus palūkanų normų padidėjimas. Šalių padėtis šiuo atžvilgiu yra labai skirtinga: likusi skolos dalis, kurią numatoma atnaujinti iki 2018 m., sudaro nuo 0 % Liuksemburgo atveju iki 44 % Ispanijos atveju (A4.2 diagrama) 10 . Be to, valstybės narės turės finansuoti atsirasiantį deficitą.

A4.2 diagrama. Skolos, kurios terminas sueis iki 2018 m., procentinė dalis

Pastaba. Artėjančio termino valstybės skola 2015 m. rugsėjo 18 d. duomenimis. Aprėptis – centrinė valdžia.

Šaltinis. Bloomberg ir Komisijos tarnybų skaičiavimai.

Galima laikyti, kad valstybių narių vidutinio laikotarpio planai pagrįsti gana atsargiomis prielaidomis. Iš tiesų, 2015 m. stabilumo programose buvo atsižvelgta į laipsnišką ilgalaikio vyriausybės obligacijų pajamingumo didėjimą, kuris skirtingose valstybėse narėse skirtingu mastu gali būti laikomas pagrįsta prielaida 11 . Visų pirma, dėl palūkanų normų rizikos padidėjo keleto labai įsiskolinusių šalių pažeidžiamumas. Kita vertus, tuo mažai tikėtinu atveju, jei palūkanų normos pasiektų 2000–10 m. lygį dar programų laikotarpiu, t. y. iki 2018 m., palūkanų išlaidos visoje euro zonoje 2018 m. būtų maždaug 0,5 % BVP didesnės, nei numatoma programose. A fortiori ir pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų, jeigu palūkanų normos vėl pasiektų lygį, užregistruotą valstybių skolos krizės įkarštyje, palūkanų išlaidos padidėtų dar daugiau.

5 PRIEDAS. Diagramos ir lentelės

A5.1 lentelė. EZ 16 nominalaus deficito tikslai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2015 m. rudens prognozę (KRP)

	2015 m.			2016 m.
Šalis	SP	BPP	KRP	SP	BPP	KRP
BE	-2,5	-2,6	-2,7	-2,0	-2,1	-2,6
DE	1/4	1	0,9	0	0	0,5
EE	-0,6	0,0	0,2	-0,1	-0,1	0,2
ES	-4,2	-4,2	-4,7	-2,8	-2,8	-3,6
FR	-3,8	-3,8	-3,8	-3,3	-3,3	-3,4
IE	-2,3	-2,1	-2,2	-1,7	-1,2	-1,5
IT	-2,6	-2,6	-2,6	-1,8	-2,2	-2,3
LT	-1,2	-0,9	-1,1	-1,1	-1,3	-1,3
LV	-1,5	-1,4	-1,5	-1,6	-1,0	-1,2
LU	0,1	0,1	0,0	0,7	0,5	0,5
MT	-1,6	-1,6	-1,7	-1,1	-1,1	-1,2
NL	-1,8	-2,2	-2,1	-1,2	-1,5	-1,5
AT	-2,2	-1,9	-1,9	-1,6	-1,4	-1,6
SI	-2,9	-2,9	-2,9	-2,3	-2,2	-2,4
SK	-2,5	-2,7	-2,7	-1,9	-1,9	-2,4
FI	-3,4	-3,4	-3,2	-3,2	-2,8	-2,7
EZ 16	-2,1	-1,9	-2,0	-1,6	-1,7	-1,7

A5.2a lentelė. EZ 16 struktūrinio balanso pokyčiai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2015 m. rudens prognozę (KRP) 12

	2015 m.			2016 m.
Šalis	SP	BPP	KRP	SP	BPP	KRP
BE	0,6	0,6	0,4	0,6	0,8	0,4
DE	-0,4	0,2	0,1	-0,3	-0,9	-0,2
EE	-0,3	0,1	0,0	0,4	-0,3	-0,1
ES	0,3	0,3	-0,7	0,1	0,0	-0,1
FR	0,3	0,2	0,1	0,1	0,2	0,3
IE	1,2	0,5	0,2	0,8	0,9	0,8
IT	0,3	0,2	0,1	0,0	-0,5	-0,5
LT	0,0	0,1	0,2	0,4	-0,5	-0,2
LV	-0,2	-0,2	-0,3	0,3	0,3	0,2
LU	-1,0	-1,5	-1,4	0,1	0,1	0,2
MT	0,8	0,3	0,3	0,9	0,4	0,4
NL	-0,3	-0,6	-0,5	0,0	-0,1	-0,3
AT	-0,4	0,0	0,1	0,1	-0,1	-0,4
SI	0,3	0,1	0,1	0,2	0,4	0,2
SK	0,3	-0,4	0,0	0,4	0,7	0,0
FI	-0,2	-0,1	0,0	-0,4	0,0	0,2
EZ 16	0,0	0,2	0,0	0,0	-0,3	-0,1

A5.2b lentelė. EZ 16 struktūrinio pirminio balanso pokyčiai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2015 m. rudens prognozę (KRP) 13

	2015 m.			2016 m.
Šalis	SP	BPP	KRP	SP	BPP	KRP
BE	0,3	0,2	0,1	0,3	0,7	0,3
DE	-0,6	0,0	-0,1	-0,4	-1,0	-0,3
EE	-0,3	0,1	0,0	0,4	-0,3	-0,1
ES	0,1	0,0	-1,0	-0,1	-0,2	-0,3
FR	0,2	0,0	-0,1	0,1	0,3	0,4
IE	0,7	-0,3	-0,4	0,5	0,6	0,6
IT	-0,1	-0,1	-0,3	0,0	-0,6	-0,7
LT	0,1	0,2	0,3	0,2	-0,6	-0,3
LV	-0,4	0,0	-0,5	0,3	0,3	0,2
LU	-1,1	-1,6	-1,4	0,0	0,1	0,2
MT	0,5	0,0	0,1	0,8	0,2	0,2
NL	-0,4	-0,8	-0,7	-0,1	-0,2	-0,4
AT	-0,4	-0,1	0,0	0,0	-0,3	-0,5
SI	0,1	-0,1	-0,2	0,0	0,3	0,2
SK	0,1	-0,6	-0,3	0,2	0,6	0,0
FI	-0,3	-0,1	-0,1	-0,5	-0,1	0,2
EZ 16	-0,2	-0,1	-0,3	-0,1	-0,3	-0,2

A5.3 lentelė. EZ 16 skolos santykis su BVP (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2015 m. rudens prognozę (KRP)

	2015 m.			2016 m.
Šalis	SP	BPP	KRP	SP	BPP	KRP
BE	106,9	107,2	106,7	106,3	107,0	107,1
DE	71 1/2	71 1/4	71,4	68 3/4	68 3/4	68,5
EE	10,3	10,0	10,0	9,9	9,6	9,6
ES	98,9	98,7	100,8	98,5	98,2	101,3
FR	96,3	96,3	96,5	97,0	96,5	97,1
IE	105,0	97,0	99,8	100,3	92,8	95,4
IT	132,5	132,8	133,0	130,9	131,4	132,2
LT	42,2	42,9	42,9	37,7	40,8	40,8
LV	37,0	36,3	38,3	40,0	39,9	41,1
LU	23,9	22,3	22,3	24,2	23,9	23,9
MT	66,8	66,6	65,9	65,6	65,2	63,2
NL	68,8	67,2	68,6	67,8	66,2	67,9
AT	86,8	86,5	86,6	85,7	85,1	85,7
SI	81,6	84,1	84,2	78,7	80,8	80,9
SK	53,4	52,8	52,7	52,8	52,1	52,6
FI	62,5	62,6	62,5	64,4	64,3	64,5
EZ 16	91,4	91,1	91,6	90,1	89,8	90,5

A5.4 lentelė. EZ 16 realiojo BVP augimas (%) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2015 m. rudens prognozę (KRP)

	2015 m.			2016 m.
Šalis	SP	BPP	KRP	SP	BPP	KRP
BE	1,2	1,2	1,3	1,5	1,3	1,3
DE	1,5	1,7	1,7	1,6	1,8	1,9
EE	2,0	1,7	1,9	2,8	2,6	2,6
ES	2,9	3,3	3,1	2,9	3,0	2,7
FR	1,0	1,0	1,1	1,5	1,5	1,4
IE	4,0	6,2	6,0	3,8	4,3	4,5
IT	0,7	0,9	0,9	1,4	1,6	1,5
LT	2,5	1,9	1,7	3,2	3,2	2,9
LV	2,1	2,1	2,4	3,0	3,0	3,0
LU	3,8	3,7	3,1	3,6	3,4	3,2
MT	3,4	4,2	4,3	3,1	3,6	3,6
NL	1,7	2,0	2,0	1,8	2,4	2,1
AT	0,5	0,7	0,6	1,4	1,4	1,5
SI	2,4	2,7	2,6	2,0	2,3	1,9
SK	2,9	3,2	3,2	3,6	3,1	2,9
FI	0,5	0,2	0,3	1,4	1,3	0,7
EZ 16	1,4	1,7	1,6	1,8	1,9	1,8

A5.5 lentelė. 2015 ir 2016 m. EZ 16 fiskalinio konsolidavimo sudėtis pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2015 m. rudens prognozę (KRP) 14

% potencialaus BVP, jei nenurodyta kitaip	2015 m.			2016 m.
	SP	BPP	KRP	SP	BPP	KRP
Pagal ciklą pakoreguotas pajamų santykis	46,5	46,7	46,7	46,3	46,2	46,3
pokytis proc. punktais, palyginti su ankstesniais metais	-0,3	-0,2	-0,2	-0,2	-0,4	-0,4
Pagal ciklą pakoreguotas išlaidų santykis	47,4	47,6	47,7	47,1	47,5	47,5
pokytis proc. punktais, palyginti su ankstesniais metais	-0,3	-0,5	-0,4	-0,3	-0,2	-0,2
Struktūrinio balanso pokytis	0,0	0,2	0,0	0,0	-0,3	-0,1

A5.6 lentelė. Trumpalaikis elastingumas, kuriuo grindžiamos 2016 m. EZ 16 pajamų projekcijos. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2015 m. rudens prognoze (KRP) ir EBPO

Šalis	BPP	KRP	EBPO
BE	0,5	1,0	1,0
DE	0,9	1,0	1,0
EE	-0,4	0,8	1,1
ES	1,0	1,1	1,0
FR	0,9	1,0	1,0
IE	0,7	0,7	1,1
IT	2,1	0,8	1,1
LT	0,3	1,1	1,1
LV	-0,2	0,8	0,9
LU	1,3	1,0	1,0
MT	0,1	0,1	1,0
NL	0,9	0,6	1,1
AT	1,3	1,0	1,0
SI	-0,9	-0,1	1,0
SK	-0,5	-0,6	1,0
FI	0,5	1,1	0,9
EZ 16	1,0	0,9	1,0

Pastaba. Pagal BPP ir Komisijos prognozę apskaičiuotus elastingumo dydžius ir EBPO elastingumo dydžius reikėtų lyginti atsargiai. Pirmieji du grynojo elastingumo dydžiai yra susiję su BVP augimu, o pastarieji elastingumo dydžiai iš esmės apskaičiuoti gamybos apimties atotrūkio atžvilgiu. Apskritai skirtumai yra nedideli.

A5.7 lentelė. Diskrecinės fiskalinės pastangos. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2015 m. rudens prognoze (KRP) ir stabilumo programomis (SP) 15

	2015 m.			2016 m.
Šalis	SP	BPP	KRP	SP	BPP	KRP
BE	1,3	0,5	0,3	0,7	1,0	0,1
DE	0,1	0,0	-0,1	0,1	-0,4	-0,3
EE	-2,7	-1,2	-1,6	1,4	1,5	0,2
ES	0,0	1,1	-1,1	-0,1	-0,3	-0,4
FR	0,6	0,1	0,2	0,3	0,5	0,4
IE	0,9	0,9	-0,3	0,6	0,8	1,0
IT	-0,3	-0,5	-0,2	0,4	-0,9	-0,4
LT	-0,2	-1,2	-1,1	0,7	0,7	-0,4
LV	0,3	0,7	-0,2	1,9	0,9	0,5
LU	-0,4	-1,3	-2,0	-0,3	-0,6	0,1
MT	-0,1	0,1	0,4	2,5	2,4	2,3
NL	0,0	0,4	0,4	0,4	0,0	0,2
AT	-0,1	1,5	-0,1	-0,1	-0,1	-0,5
SI	2,9	1,4	0,0	2,2	2,6	1,7
SK	2,9	-1,8	-1,1	0,4	3,1	2,3
FI	-0,4	0,0	0,5	-0,2	0,1	0,0
EZ 16	0,2	0,1	-0,1	0,2	-0,1	-0,1

A5.1a diagrama. Prognozuojami EZ 16 išlaidų santykių pokyčiai (% BVP) 2016 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2015 m. rudens prognoze (KRP)

Diagramoje parodyti išlaidų santykių pokyčiai 2015–2016 m. (kairėje). Dešinėje nurodytas išlaidų dydis – Komisijos prognozėje pateikta 2015 m. išlaidų santykio projekcija. Ji tik šiek tiek skiriasi nuo BPP įverčių, pagal kuriuos apskaičiuojamas BPP nurodytų išlaidų pokytis.

A5.1b diagrama. Prognozuojami EZ 16 pajamų santykių pokyčiai (% BVP) 2016 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2015 m. rudens prognoze (KRP)

Diagramoje parodyti pajamų santykių pokyčiai 2015–2016 m. (kairėje). Dešinėje nurodytas pajamų dydis – Komisijos prognozėje pateikta 2015 m. pajamų santykio projekcija. Ji tik šiek tiek skiriasi nuo BPP įverčių, pagal kuriuos apskaičiuojamas BPP nurodytų pajamų pokytis.

5.2 diagrama. Prognozuojami EZ 16 pagrindinių rūšių išlaidų pokyčiai (% BVP) 2016 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2015 m. rudens prognoze (KRP)

Diagramoje parodoma, kaip pagrindiniai išlaidų komponentai veikia prognozuojamus išlaidų ir BVP santykių pokyčius.

A5.3 diagrama. Prognozuojami EZ 16 pagrindinių rūšių mokestinių pajamų pokyčiai (% BVP) 2016 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2015 m. rudens prognoze (KRP)

Diagramoje parodoma, kaip pagrindiniai pajamų komponentai veikia prognozuojamus išlaidų ir BVP santykių pokyčius.

A5.4 diagrama. 2016 m. nominalaus valdžios sektoriaus balanso (% BVP), prognozuoto Komisijos 2015 m. rudens prognozėje (KRP) ir biudžeto planų projektuose (BPP), palyginimas

Diagramoje parodytas 2016 m. nominalus biudžeto balansas pagal Komisijos prognozę (horizontali ašis), palyginti su BPP numatomu balansu (vertikali ašis). Diagramoje valstybės narės išdėstytos aukščiau (žemiau) dalijančios linijos pagal tai, ar Komisijos prognozėje nominalus balansas yra didesnis ar mažesnis nei BPP.

A5.5 diagrama. Komisijos 2015 m. rudens prognozėje ir biudžeto planų projektuose numatytų 2016 m. skolos tikslų (% BVP) skirtumo elementai

Diagramoje prognozuojami skolos ir BVP santykio skirtumai išskaidomi į bazės poveikio, pirminio balanso, atsargų ir srautų koregavimo ir „sniego gniūžtės“ poveikio skirtumus. „Sniego gniūžtės“ poveikis – prognozuojamų augimo normų ir palūkanų normų skirtumas.

(1)

     Metodinės prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2015 m. rudens prognozė: http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/forecasts/index_en.htm ).

(2)

     Paskelbta: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1015035/2041337/FT-Eurostat-Decision-9-July-2009-3--final-.pdf .

(3)

     Paskelbta http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/7036737/2-21102015-AP-EN.pdf .

(4)

     Pagal 2011 m. sausio 27 d. Eurostato sprendimą dėl operacijų, kurias vykdo EFSF statistinės apskaitos, kurį galima rasti http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/5034386/2-27012011-AP-EN.PDF .

(5)

     Šiame dokumente naudota tikimybinių valstybės skolos projekcijų metodika pateikiama Europos Komisijos 2012 m. fiskalinio tvarumo ataskaitos 3.3.3 skirsnyje ir Berti K. (2013), „Tikimybinės valstybės skolos projekcijos naudojant istorinį variacijos-kovariacijos matricos metodas ES šalyse“ („Stochastic public debt projections using the historical variance-covariance matrix approach for EU countries“), European Economy, Economic Paper, 480.

(6)

     Tai reiškia, kad laikoma, jog EZ 16 struktūrinis pirminis balansas likusiu projekcijų laikotarpiu pagal BPP scenarijų 2016 m. išliks vėliausiai prognozuotos šiek tiek didesnės nei 1 % pertekliaus vertės, o ne 1 % pertekliaus 2017 m. pagal Komisijos scenarijų.

(7)

     Daroma prielaida, kad sukrėtimai atitinka bendrą normalųjį skirstinį.

(8)

     2016 m. projekcijose pagrindinį scenarijų abiejose diagramose (ir BPP, ir Komisijos scenarijai) žyminti punktyrinė linija atitinka liniją, žyminčią 50-ą skirstinio procentilę (tai reiškia, kad 50 % visų galimų skolos ir BVP santykio verčių 2016 m. viršytų prognozuojamą vertę).

(9)

     10-ies metų obligacijų pajamingumas 2015 m. spalio 23 d. (18:25) duomenimis. Šaltinis. Bloomberg.

(10)

     Artėjančio termino valstybės skola 2015 m. rugsėjo 18 d. duomenimis. Aprėptis – centrinė valdžia. Šaltinis. Bloomberg. Pažymėtina, kad kai kuriose šalyse, pvz., Ispanijoje, šie duomenys apima ir kitų įstaigų išleistus ir centrinės valdžios garantuotus skolos vertybinius popierius, o tai gali turėti įtakos lyginant šalis.

(11)

     Daugiau informacijos žr. 2015 m. stabilumo ir konvergencijos programų apžvalgą „The 2015 Stability and Convergence Programmes: an Overview“, European Economy, Institucijos dokumentas 2, 2015 m. liepos mėn.

(12)

   Stabilumo programose ir biudžeto planų projektuose nurodytą pagal ciklą pakoreguotą balansą (atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones) Komisija perskaičiavo remdamasi programose ir (arba) planuose pateikta informacija ir taikydama bendrai sutartą metodiką.

(13)

   Stabilumo programose ir biudžeto planų projektuose nurodytą pagal ciklą pakoreguotą pirminį balansą (atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones) Komisija perskaičiavo remdamasi programose ir (arba) planuose pateikta informacija ir taikydama bendrai sutartą metodiką.

(14)

   Stabilumo programose ir biudžeto planų projektuose nurodytus pagal ciklą pakoreguotus pajamų ir išlaidų santykius ir pagal ciklą pakoreguotą balansą (atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones) Komisija perskaičiavo remdamasi programose ir (arba) planuose pateikta informacija ir taikydama bendrai sutartą metodiką.

(15)

   DFP yra alternatyvus fiskalinės politikos krypties rodiklis, naudojamas analitiniais tikslais, ir jis skiriasi nuo rodiklių, naudojamų vertinant atitiktį pagal SAP. Jis nustatomas pajamoms taikant metodą „iš apačios į viršų“, o išlaidoms taikant metodą „iš viršaus į apačią“. Daugiau informacijos pateikta Report on Public Finances in EMU 2013, III dalyje, European Economy, 4, 2013.