EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 12 16

COM(2015) 649 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

DĖL 2014 M. EIB IŠORĖS VEIKLOS SU ES BIUDŽETO GARANTIJA

{SWD(2015) 285 final}

1.ĮVADAS

Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. Sprendimu 1080/2011/ES 1 ir 2014 m. balandžio 16 d. Sprendimu 466/2014/ES 2 Europos investicijų bankui (EIB) suteikiama ES garantija EIB finansavimo operacijų, skirtų atitinkamai 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiais projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (toliau – sprendimai arba ES garantija). Pagal šiuos sprendimus Komisija turi kasmet teikti EIB išorės veiklos su ES biudžeto garantija ataskaitą, remdamasi EIB pateiktomis metinėmis ataskaitomis. Sprendimo 1080/2011/ES galiojimą pratęsus šešiais mėnesiais iki 2014 m. birželio 30 d. ir priėmus Sprendimą 466/2014/ES, skirtą 2014–2020 laikotarpiui, ši ataskaita, apimanti 2014 metus, parengta remiantis šių dviejų teisinių pagrindų reikalavimais. Šioje ataskaitoje taip pat apibendrinamos skolinimo savo rizika operacijos, kurias 2014 m. EIB vykdė regionuose, kuriems taikomi sprendimai. EIB operacijos Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėse (AKR) bei užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) apžvelgtos atskiroje metinėje ataskaitoje.

Naujajame Sprendime 466/2014/ES, priimtame 2014 m. balandžio 16 d. (toliau – įgaliojimas) nustatyta didžiausia ES garantijos viršutinė riba – 30 mlrd. EUR, išskaidyta į 27 mlrd. EUR nekintamą viršutinę ribą ir 3 mlrd. EUR neprivalomą papildomą sumą. Sprendimą dėl neprivalomos sumos panaudojimo bei jos regioninio paskirstymo priima Europos Parlamentas ir Taryba po įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūros. Naujajame sprendime išlieka nepakitę trys ES garantijos suteikimo aukšto lygio tikslai: vietos privačiojo sektoriaus augimo skatinimas, socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtojimas, kova su klimato kaita ir pagrindinis visų jų tikslas – regioninės integracijos skatinimas. Įgaliojimas įsigaliojo 2014 m. liepos 25 d. pasirašius Garantijos susitarimą.

Išsamesnė informacija apie minėtą veiklą projekto, sektoriaus, šalies ir regiono lygiu ir statistinių duomenų lentelės pateikiamos pridedamame tarnybų darbiniame dokumente (TDD). Praėjus tretiems EIB rezultatų vertinimo sistemos (RVS) įgyvendinimo metams, šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie tikėtinus rezultatus, remiantis 2014 m. pasirašytomis EIB finansavimo operacijomis. Faktiniai rezultatai, pasiekti remiantis pirmosios RVS projektų baigimo peržiūromis arba iki RVS patvirtintų ir užbaigtų operacijų atvejų tyrimais, pateikti TDD.

2.SVARBIAUSI REZULTATAI

2013 m. EIB išorės veiklos su ES biudžeto garantija 3 ataskaitos priede pateiktas bendra EIB finansavimo operacijų ne Sąjungoje, įvykdytų nuo 2007 m. iki 2014 m. birželio 30 d., apžvalga. Ataskaitoje padaryta išvada, kad bendras galutinis Sprendimo 1080/2011/ES panaudojimas 2014 m. birželio 30 d. siekė 99 %, nepaisant sudėtingos verslo aplinkos kai kuriose pasaulio vietose.

Regionuose, kuriems taikomas sprendimas, iš viso pasirašyta operacijų už 6,8 mlrd. EUR, beveik tiek pat, kiek praėjusiais metais: finansavimas pagal ES garantiją šiek tiek sumažėjo iki 4,2 mlrd. EUR, o finansavimas pagal EIB savo rizika vykdomas priemones padidėjo 0,2 mlrd. EUR iki 2,6 mlrd. EUR. Bendrą finansavimo apimtį 2014 m. daugiausia lėmė aktyvi veikla kaimynystės politikos ir narystės siekiančių šalių regionuose.

EIB toliau vykdė savo įsipareigojimą remti ES veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkę. 2015 m. rugsėjo mėn. EIB valdyba pritaikė Kovos su klimato kaita veiksmų strategiją visiems EIB veiksmams tiek ES, tiek už jos ribų, o iki 2015 m. pabaigos numatyta atnaujinti EIB išorės skolinimo įgaliojimo šalims taikomą klimato strategiją. EIB operacijos, pasirašytos regionuose, kuriems taikomas sprendimas, ir toliau gerokai viršija sprendime nustatytą 25 % ribą: 2,1 mlrd. EUR arba 31 % visų pasirašytų operacijų, skirtų kovai su klimato kaita šiais metais, ypatingą dėmesį skiriant ALA regionui (beveik 40 % pasirašytų operacijų klimato kaitos srityje).

2014 m., kai RVS buvo įgyvendinama trečius metus iš eilės, EIB pažymėjo per šią sistemą, kad 100 % naujų operacijų, pasirašytų regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, indėlis siekiant įgaliojimo tikslų turėtų būti puikus arba geras. Tikimasi, kad per 90 % naujų projektų pasieks puikių arba gerų rezultatų tikėtino projektų poveikio, kokybės ir patikimumo prasme. Tikėtina, kad daugiau nei 85 % naujų projektų bus susiję su dideliu arba reikšmingu EIB operacijų papildomumu. Paties EIB parengta jo operacijų rezultatų ne ES 2014 m. ataskaita (taip pat apimanti operacijas AKR ir UŠT šalyse) buvo paskelbta jo svetainėje.

Naujajame sprendime pabrėžiamas, kad EIB išorės veikla ir ES išorės politika, programos ir priemonės yra tinkamai suderintos, ir verta paminėti, kad 2014 m. EIB ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su Komisija ir EIVT, siekdamas didinti EIB veiksmų ir ES išorės politikos nuoseklumą ir suderinamumą. Tokiomis aplinkybėmis Komisija kartu su EIB ir pasitarusi su EIVT parengė peržiūrėtas regioninės techninės veiklos gaires, kurios buvo perduotos Parlamentui ir Tarybai 2015 m. gegužės mėn.

3.FINANSAVIMO OPERACIJOS

3.1.EIB FINANSAVIMO APIMTIES REGIONUOSE, KURIEMS TAIKOMI SPRENDIMAI, APŽVALGA 4

Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiama 2014 m. EIB finansavimo apimtis regionuose, kuriems taikomi sprendimai.

1 lentelė. EIB finansavimo operacijos, pasirašytos 2014 m.

Šalys, kuriose vykdomos operacijos	Operacijos, kurioms suteikiama ES garantija			EIB skolinimo savo rizika operacijos	Iš viso
(mln. EUR)	Bendroji garantija	Politinės rizikos garantija	Iš viso
Narystės siekiančios šalys	621	0	621	1 815	2 436
Viduržemio jūros regiono šalys	1 122	260	1 382	230	1 612
Rytinės kaimyninės šalys ir Rusija	1 016	160	1 176	0	1 176
Azija ir Lotynų Amerika	670	150	820	550	1 370
Pietų Afrika	175	0	175	0	175
Iš viso	3 603	570	4 174	2 595	6 769

Pastabos Be nurodytų lėšų, iš EIB nuosavų išteklių buvo pasirašyta nuosavo kapitalo ir mikrofinansų operacijų iš trečiųjų šalių išteklių

Viduržemio jūros regione, kurių suma sudarė 52 mln. EUR.

Pagal ES garantiją vykdomos veiklos dalis 2014 m. sumažėjo 4 % ir siekė 4,2 mlrd. EUR (2013 m. – 4,4 mlrd. EUR) arba 61 % viso 2014 m. finansavimo regionuose, kuriems taikomas Sprendimas. Savo rizika vykdomos EIB veiklos dalis padidėjo 4 % ir siekė 2,6 mlrd. EUR. Daugiau nei 90 % EIB savo rizika finansuotų operacijų 2014 m. pasirašyta narystės siekiančiose šalyse ir ALA šalyse, likę 9 % – Viduržemio jūros regione. Rytinėse kaimyninėse šalyse (Ukraina – žr. toliau) ir Pietų Afrikoje visos finansavimo operacijos pasirašytos su ES garantija.

2014 m. 86 % pagal su ES garantija pasirašytų paskolų suteikta bendroji garantija (3,6 mlrd. EUR), kuri taikoma valstybės ir vietos viešųjų subjektų operacijoms, o 14 % paskolų – politinės rizikos garantija (0,6 mlrd. EUR), taikoma privačiojo sektoriaus operacijoms.

2 lentelė. Bendros grynosios pasirašytos sumos, palyginti su dabartinio ES įgaliojimo

viršutinėmis ribomis, 2014–2020 m.

mln. EUR	Viršutinė riba	Grynoji pasirašyta suma (mln. EUR)	Grynoji pasirašyta suma kaip įgaliojimo viršutinės ribos sumos %
Narystės siekiančios šalys	8 739	200	2 %
Viduržemio jūros regionas	9 606	390	4 %
Rytinės kaimyninės šalys ir Rusija	4 831	1 090	23 %
Azija ir Lotynų Amerika	3 407	415	12 %
Pietų Afrika	416	-	0 %
Iš viso regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas	27 000	2 095	8 %

Antrąjį pusmetį pagal naująjį išorės skolinimo įgaliojimą beveik pusė visų sumų (2,1 mlrd EUR) buvo pasirašyta rytinėse kaimyninėse šalyse, kur dėl geopolitinių įvykių daugumos operacijų pasirašymas buvo atidėtas iki paskutinio ketvirčio. 23 % tarpinės 2014–2020 m. viršutinės ribos rytinėms kaimyninėms šalims buvo pasiektos pasirašius 6 naujas operacijas Ukrainoje, kurių bendra suma sudarė 940 mln. EUR.

2014 m. Sirijos vyriausybė toliau nevykdė įsipareigojimų mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą. 2014 m. pabaigoje visos išmokos iš garantijų fondo, susijusios su EIB reikalavimais, sudarė 142,72 mln. EUR; iš jų – 60,22 mln EUR išmokėta 2014 m.

1 diagrama. Metinė EIB skolinimo iš nuosavų išteklių apimties raida

2014 m. pasirašyta suma (6,7 mlrd. EUR) šiek tiek (2 %) viršija ankstesnių metų metinį vidurkį (6,6 mlrd. EUR).

Kalbant apie projektų skaičių, 2014 m. buvo pasirašyta dėl 42 projektų finansavimo pagal ES garantiją (2013 m. pasirašyta tiek pat projektų) ir dėl 23 projektų finansavimo EIB savo rizika (2013 m. pasirašyti 26 projektai).

3 lentelė. 2014 m. pasirašytų operacijų skaičius pagal regioną (visi finansavimo ištekliai)

Regionai		Trečiųjų šalių ištekliai	Pagal ES garantiją	EIB rizika	Iš viso
Narystės siekiančios šalys			8	19	27
Viduržemio jūros regionas 5	7	12	1	20
Rytinės kaimyninės šalys ir Rusija			12	0	12
Azija ir Lotynų Amerika			8	3	11
Pietų Afrika			2	0	2
Iš viso		7	42	23	72

Kaip matyti iš toliau pateikiamos 4 lentelės, 2014 m. pagrindinis EIB finansavimo gavėjas ir toliau buvo ne ES buvo narystės siekiančių šalių regionas – jame pasirašyta operacijų už 2,4 mlrd. EUR, tai sudaro 36 % viso atitinkamų regionų finansavimo. Šiame regione didžiausias dėmesys buvo skirtas pakankamam inovacijų ir augimo, visų pirma MVĮ ir privačiojo sektoriaus skolinimo, finansavimui užtikrinti. Pagal įgaliojimą vienas svarbiausių prioritetų taip pat buvo finansuoti projektus, geriau integruotus Europos infrastruktūros tinkluose.

4 lentelė.  2014 m. regionuose, kuriems taikomas sprendimas, pasirašytų EIB finansavimo operacijų pasiskirstymas pagal sektorius

   (visi finansavimo ištekliai)    

	Narystės siekiančios šalys	Viduržemio jūros regionas	Rytinės kaimyninės šalys ir Rusija	Azija ir Lotynų Amerika	Pietų Afrika	Iš viso
Kredito linijos	1 260	280	595	250		2 385
Energetika	243	885	180	635	175	2 118
Transportas	348	158	55	268		828
Miestų plėtra / Sudėt. infrastr.	300	135	105	100		640
Pramonė	165		170			335
Vanduo, kanalizacija	20	85	71	118		293
Žemės ūkis, žuvininkystė, miškų ūkis	100					100
Švietimas		70				70
Paslaugos		52				52
Iš viso	2 436	1 664	1 176	1 370	175	6 820

2014 m. Viduržemio jūros regiono šalyse EIB finansavimas pagal ES garantiją ir EIB savo rizika, palyginti su praeitais metais, padidėjo tris kartus iki 1,6 mlrd. EUR; iš jų 1,3 mlrd. EUR skirta svarbiausiems infrastruktūros projektams remti, įskaitant investicijas į kelių modernizavimą ir mokyklų atnaujinimą, taip pat kovos su klimato kaita projektus atsinaujinančios energijos (saulės energijos jėgainė Izraelyje ir Maroke) ir energijos vartojimo efektyvumo (kombinuoto ciklo jėgainė Egipte) srityse , .. Privačiojo sektoriaus plėtros rėmimas taip pat tebėra svarbus prioritetas regione. Pasirašius 5 naujus kredito linijų susitarimus (280 mln. EUR) Tunise, Egipte ir Libane, parama MVĮ pasiekė aukščiausią lygį nuo Arabų pavasario. Papildomas 52 mln. EUR vertės susitarimas pasirašytas naudojant trečiųjų šalių išteklius, įskaitant paramą labai mažoms įmonėms per mikrofinansavimo paslaugų teikėjus ir investicijas į nuosavo kapitalo fondus, remiančius vietos finansų sektorių diversifikavimą.

Rytinėse kaimyninėse šalyse iš viso pasirašyta operacijų už 1,2 mlrd. EUR – tai yra antras pagal apimtį metinis rodiklis po rekordinės 2013 m. pasirašytų operacijų sumos (1,8 mlrd. EUR). Rusijoje veikla buvo sustabdyta ES pritaikius sankcijas. 940 mln. EUR buvo pasirašyta Ukrainoje kaip EIB indėlis į ES specialų veiksmų planą Ukrainai. Siekiant vykdyti įsipareigojimą suteikti 3 mlrd. EUR finansavimą 2014–2016 m. laikotarpiu, suintensyvėjo bendradarbiavimas su Ukrainos valdžios institucijomis, taip pat dialogas su Komisija ir EIB bei koordinavimas su kitais investuotojais. Pasirašytos operacijos apima valstybės suteiktas kredito linijas privačiojo sektoriaus plėtrai, bendrąjį paskolos susitarimą ankstyvam atkūrimui ir rekonstrukcijai, paramą dujotiekio projektui ir Beskidų geležinkelio tunelio, kuris yra visos Europos transporto koridoriaus dalis, statybai.

Azijoje, Vidurinėje Azijoje ir Lotynų Amerikoje bendra pasirašytų operacijų vertė (1,4 mlrd. EUR) vėl padidėjo 0,2 mlrd. EUR, palyginti su 2013 m. Pagrindinis dėmesys ir toliau buvo skiriamas kovos su klimato kaitą veiksmų ir tvarios energetikos rėmimui – tai sudarė 58 % per metus pasirašytų operacijų. Kitos pasirašytos operacijos apima 150 mln. EUR pirmąją kredito liniją komerciniame banke Meksikoje ir pirmą pasirašytą 50 mln. EUR vertės operaciją Mongolijoje, skirtą investicijoms į vandens, nuotekų ir sanitarijos srityse. EIB taip pat pasirašė 70 mln. EUR vertės dalį, skirtą Tadžikistanor irKirgizijos elektros jungčiai. Šis projektas yra labai svarbus regioninio bendradarbiavimo prasme ir Vidurinės Azijos šalims yra gana išskirtinis savo dydžiu.

Pietų Afrikoje buvo pasirašytos dvi paskolos (bendra suma – 175 mln. EUR) saulės jėgainėms finansuoti; jų vertė sumažėjo, palyginti su 2013 m. 260 mln. EUR.

3.2.INDĖLIS SIEKIANT ES POLITIKOS TIKSLŲ 

Sprendime numatyti trys horizontalieji aukšto lygio tikslai visiems regionams, kuriems taikoma ES biudžeto garantija:

i)    vietos privataus sektoriaus plėtojimas, visų pirma parama MVĮ,

ii)    socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtojimas;

iii)    klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos.

Papildomi pagrindiniai tikslai, be kita ko, yra prisidėti prie bendrųjų išorės veiksmų įgyvendinimo principų, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, ir regioninės integracijos tarp šalių partnerių, įskaitant narystės siekiančių šalių, kaimyninių šalių ir Sąjungos ekonominę integraciją.

Komisija ir EIB, pasitarę su EIVT, užbaigė regioninių techninės veiklos gairių atnaujintą versiją 6 , taikytiną 2014–2020 m. EIB operacijoms, kurioms suteikta garantija. Gairėse pateikiamos rekomendacijos dėl EIB intervencijų skirtinguose regionuose aprėpties suderinimo su ES politika, programomis ir priemonėmis. 2015 m. gegužės mėn. gairės buvo perduotos Europos Parlamentui ir Tarybai. Indėlis siekiant įgaliojimo tikslų parodytas toliau pateiktoje diagramoje, kurioje atsižvelgiama tiek į 2014 m. operacijas pagal įgaliojimą, tiek pagal skolinimo savo rizika priemones. Beveik puse operacijų prisidedama prie daugiau negu vieno tikslo. Tai visų pirma taikytina projektams, susijusiems su veiksmais klimato kaitos srityje.

2 diagrama. Indėlis siekiant įgaliojimo tikslų (% ir indėlio suma)

Vietos privačiojo sektoriaus plėtojimas, visų pirma parama MVĮ

EIB remia vietos privačiojo sektoriaus plėtrą įvairiais būdais, dažniausiai – suteikdamas kredito linijas vietos finansų tarpininkams (daugiausia bankams), kad šie galėtų perskolinti lėšas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, dalyvauti privataus kapitalo fonduose ir teikti rizikos kapitalą didelį augimo potencialą turinčioms įmonėms, nuosavo kapitalo finansavimą mikrofinansų teikėjams ir tiesiogines paskolas stambioms įmonėms.

2014 m. EIB pasirašė 2,7 mlrd. EUR vertės finansavimo susitarimų, skirtų 39 operacijoms, kuriomis bus remiama vietos privačiojo sektoriaus plėtra regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas. 33 operacijos iš 39 yra naujos operacijos, pirmą kartą pasirašytos 2014 m. Dauguma jų yra tarpininės operacijos, daugiausia – kredito linijos, kuriomis remiamos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės (21 operacija). Panašiai kaip ir ankstesniais metais dauguma naujų kredito linijų buvo pasirašyta narystės siekiančių šalių regione EIB savo rizika pagal Pasirengimo narystei priemonę, kuria teikiama parama įmonėms, siekiant modernizuoti, plėsti ir taikyti ES standartus. Viduržemio jūros regione buvo pradėtos 4 naujos mikrofinansinės investicijų priemonės arba nuosavo kapitalo fondai. Be to, 8 tiesioginio finansavimo operacijomis (įskaitant 3 infrastruktūros projektus) visiškai arba iš dalies remiama vietos privačiojo sektoriaus plėtra.

Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtojimas

EIB iš viso pasirašė operacijų už 4,1 mlrd. EUR (iš jų 41 pasirašyta operacija yra nauji projektai, kurių vertė 3,7 mlrd. EUR) siekdamas padėti plėtoti socialinę ir ekonominę infrastruktūrą įvairiuose sektoriuose (energetikos, transporto, vandens ir sanitarijos, sveikatos, švietimo, miestų plėtros). 2014 m. EIB pasirašė sutartis dėl 15 naujų projektų energetikos sektoriuje; iš jų 6 yra energijos gamybos projektai. EIB taip pat rėmė elektros ir dujų tinklų plėtrą, finansuodama du projektus, orientuotus į elektros tinklų išplėtimą ir atnaujinimą siekiant padidinti jų patikimumą bei efektyvumą ir užtikrinti, kad jie pasiektų daugiau namų ūkių ir įmonių. EIB pasirašė 7 naujus projektus transporto sektoriuje, 6 naujus projektus vandens ir nuotekų sektoriuje ir 5 miestų plėtros projektus. Išsami informacija apie finansuotus projektus pateikta TDD.

Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos

EIB parama kovai su klimato kaita 2014 m. išliko didelė – susijusios pasirašytos sumos sudarė 2,1 mlrd. EUR, t. y. 31 % visos pasirašytos sumos regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas. Šis lygis panašus į praėjusių metų rezultatą ir gerokai viršija visuotinį EIB tikslą – 25 % visos skolinamos sumos 7 .

Didžioji dalis (88 %) kovai su klimato kaita skirtų paskolų yra susijusios su investicijomis į atsinaujinančiąją energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir darnųjį transportą. EIB paskolos kovai su klimato kaita prisitaikymo prie jos srityje siekia 2 % visų kovai su klimato kaita skirtų paskolų ir atspindi besivystančių šalių nesuinteresuotumą skolintis prisitaikymui bei menką šio sektoriaus patrauklumą privačiojo sektoriaus investuotojams. Vis dėlto, pripažindamas, kad regionams, kuriems taikomas Sprendimas, ypač aktualus dabartinis klimato sąlygų nepastovumas ir būsima klimato kaita, EIB vis plačiau į projektus integruoja atsparumą klimato kaitai. Tai apima su technine pagalba ir tinkamomis planavimo priemonėmis susijusią paramą, taip pat paramą specialioms prisitaikymo investicijoms, pvz., potvynių kontrolės ir apsaugos nuo jų priemones.

Toliau teikiama daug paskolų kovai su klimato kaita Azijoje, kur jos sudaro beveik 68 % visų pasirašytų operacijų; Lotynų Amerikoje jos sudarė 54 %, o Pietų Afrikoje – 100 % naujų finansavimo operacijų. Viduržemio jūros regione 31 % 2014 m. pasirašytų finansavimo operacijų buvo skirta kovai su klimato kaita remti. Didelės sumos, skirtos kovai su klimato kaita finansuoti, buvo taip pat mobilizuotos projektams narystės siekiančiose šalyse ir rytinėse kaimyninėse šalyse, tačiau bendra dalis ten yra mažesnė, turint omenyje kitus svarbius skolinimosi prioritetus, visų pirma privačiojo sektoriaus plėtojimą.

5 lentelė. 2014 m. kovai su klimato kaita skirtų paskolų apimtis regionuose, kuriems taikomas Sprendimas

mln. EUR	Kovos su klimato kaita veiksmai pagal		Iš viso kovai su klimato kaita	% visų pasirašytų sumų
	įgaliojimą	skolinimo savo rizika priemones
Viduržemio jūros regionas	505	-	505	31 %
Narystės siekiančios šalys	273	227	500	21 %
Azija	45	400	445	68 %
Lotynų Amerika	200	150	350	54 %
Pietų Afrika	175	-	175	100 %
Rytinės kaimyninės šalys ir Rusija	137	-	137	12 %
Vidurinė Azija	-	-	-	0 %
Iš viso regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas	1 334	777	2 112	31 %
% visų pasirašytų sumų	32 %	30 %

Regioninė integracija

2014 m. regioninės integracijos skatinimo srityje EIB pasirašė iš viso 23 finansavimo sutartis, kurių vertė – 1,6 mlrd. EUR (2013 m. – 1,1 mlrd. EUR). Aštuoniomis kredito linijomis (795 mln. EUR), skirtomis tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti ir ekonominei konvergencijai lygiuojantis į ES remti, bus remiama regioninė integracija narystės siekiančiose šalyse. Transporto sektoriaus projektais siekiama supaprastinti susisiekimą tarp valstybių (253 mln. EUR), o energetikos sektoriaus projektais iš esmės siekiama gerinti galimybes naudotis energija tose šalyse, kuriose gali trūkti gamtinių energijos išteklių (293 mln. EUR).

3.3.EIB OPERACIJŲ POVEIKIS IR PRIDĖTINĖ VERTĖ

EIB finansavimo operacijų vertinimas per visą jų gyvavimo ciklą vykdomas per RVS sistemą. Ji padeda, remiantis konkrečiais rezultatais, atrinkti patikimus projektus, kurie atitinka ES prioritetus ir kuriuose EIB dalyvavimas suteiks papildomos naudos. Vertinimo etapu nustatomi rezultatų vertinimo rodikliai, kartu su baziniais scenarijais ir tikslais, kurie atspindi tikėtinus operacijos ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos rezultatus. Visą projekto gyvavimo ciklą jo rezultatai vertinami pagal šiuos nustatytus veiklos kriterijus ir pranešami teikiant dvi pagrindines ataskaitas: tiesioginių operacijų atveju – užbaigus projektą ir praėjus 3 metams po projekto užbaigimo; privataus kapitalo fondų atveju – pasibaigus investavimo laikotarpiui ir gyvavimo ciklo pabaigoje; tarpinio skolinimo atveju – pasibaigus paskirstymo laikotarpiui.

Projektai vertinami pagal tris ramsčius:

i)    pagal 1 ramstį vertinamas numatomas indėlis siekiant ES bei šalių prioritetų ir tinkamumas pagal EIB įgaliojimo tikslus;

ii)    pagal 2 ramstį vertinama operacijos kokybė ir patikimumas remiantis tikėtinais rezultatais;

iii)    pagal 3 ramstį vertinamas numatomas EIB finansinis ir nefinansinis papildomumas.

2014 m. užbaigtos 8 pagal RVS sistemą patvirtintos operacijos. RVS projektų baigimo peržiūrų rezultatai apibendrinami Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Kadangi pagal RVS surinkti faktinius operacijų rezultatus užtruks keletą metų, Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiami faktiniai įgyvendinamų projektų rezultatai remiantis šešiais atrinktais atvejų tyrimais. Toliau pateikiami ir aptariami EIB finansavimo operacijų, pasirašytų 2014 m. regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, tikėtini rezultatai. Siekiant išvengti pakartotinio projektų ir tikėtinų rezultatų skaičiavimo, ataskaitoje kalbama tik apie tikėtinus rezultatus ir papildomai apie naujus projektus, t. y. 64 naujus projektus, kurių pirma finansavimo sutartis buvo pasirašyta 2014 m.

3 schema. 2014 m. naujų pasirašytų operacijų RVS reitingų pasiskirstymas pagal ramstį

Pagal indėlio siekiant tikslų mastą (RVS 1 ramstis) daugiau nei 40 % 2014 m. naujų pasirašytų operacijų buvo įvertintos puikiai, t. y. jomis smarkiai prisidėta tiek prie pačios šalies vystymosi tikslų, tiek prie ES konkrečiai šaliai ir (arba) regionui nustatytų prioritetų. Likusios operacijos pagal 1 ramstį įvertintos gerai. Tie projektai, kurių indėlis greičiausiai bus geras, atitinka įgaliojimo tikslus ir galėtų labai prisidėti arba prie pačios šalies, arba prie ES vystymosi tikslų ir šiek tiek prisidėti prie kitų tikslų.

Tiesiogiai finansuojamų projektų (RVS 2 ramstis) reitingas nustatomas pagal projekto kokybę, finansinį ir ekonominį tvarumą bei tvarumą aplinkos ir socialiniu požiūriais. Tarpinių operacijų reitingas nustatomas pagal tikėtinus rezultatus, pakoreguotus pagal riziką, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į tarpininko patikimumą ir veiklos aplinkos kokybę.

Kalbant apie 2 ramstį, puikiu reitingu greičiausiai bus įvertinta 14 % naujų pasirašytų operacijų, įskaitant tiesiogines operacijas, kurių ekonominė grąžos norma (EGN) – daugiau nei 15 %, arba tarpines operacijas (kredito linijas), pasižyminčias išskirtiniu indėliu didinant galimybes gauti finansavimą ir plėtojant finansų sektorių nelabai rizikingoje aplinkoje. Tikimasi, kad daugiau kaip 76 % naujų operacijų bus įvertintos gerai. Tai tiesioginės operacijos, kurių vidutinė EGN – nuo 10 % iki 15 %, arba tarpinės operacijos, kuriomis prisidedama prie finansavimo galimybių didinimo ir finansų sektoriaus vystymosi dar vis labai rizikingoje aplinkoje, kai gerų rezultatų tikimybė yra mažesnė. Šeši projektai įvertinti kaip priimtini, visų pirma dėl labai rizikingos aplinkos, dėl kurios mažėja tikimybė pasiekti užsibrėžtus rezultatus.

Papildomumas (RVS 3 ramstis) vertinamas pagal skirtumą tarp EIB indėlio į investicinius projektus ir standartinio rinkos finansavimo trimis aspektais: finansinių išteklių tinkamumo projekto poreikiams, EIB techninio indėlio ir poveikio gerinant standartus ir didinant galimybes gauti įnašų iš kitų šaltinių. Tikėtasi, kad, palyginti su rinkos finansavimu, 2014 m. visos operacijos paskolų gavėjams suteiks naudos. Iš RVS rezultatų matyti, kad 14 % 2014 m. pasirašytų naujų operacijų turėtų pasižymėti dideliu papildomumu – paprastai ilgiausias skolininkui rinkoje siūlomas skolos terminas pratęsiamas daugiau nei 100 %, finansuotino turto ekonominio tarnavimo laikas – ne mažiau kaip 80 %; bus pirmaujama projektų rengimo, struktūros ir (arba) įgyvendinimo pagalbos srityse. Dar 70 % operacijų indėlis greičiausiai bus vertinamas kaip geras ir suteikiantis daug papildomumo – paprastai apimantis didelį finansinį papildomumą kartu su dideliu techniniu ir sektoriaus indėliu arba standartais ir laidavimu. Dauguma iš 14 % pasirašytų operacijų, kurių tikėtinas papildomumas įvertintas kaip vidutinis, buvo standartiniai produktai, kai reikėjo nedidelio indėlio į projekto rengimą, struktūrą ar įgyvendinimą.

4.EIB IR KITŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS

4.1. BENDRADARBIAVIMAS SU KOMISIJA

Pagal įgaliojimą reikalaujama, kad Komisija, EIVT ir EIB bendradarbiautų ir didesniu mastu derintų EIB išorės veiksmus su ES išorės politikos tikslais, siekdamos didinti EIB finansavimo ir ES biudžeto išteklių sąveiką, visų pirma palaikydamos reguliarų ir sistemingą dialogą ir rengdamos išankstines konsultacijas planuojamos politikos, strategijų ir projektų temomis. 2014 m. toliau taikytas (2013 m. patikslintas) Komisijos, EIVT ir EIB susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo ir koordinavimo regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, pavyzdžiui, keičiantis informacija apie planuojamus projektus ir kontaktine informacija.

Siekdamos perteikti ir suteikti naują įgaliojimą 2014–2020 m. laikotarpiui, Komisija ir EIB 2014 m. liepos mėn. suderino ir pasirašė peržiūrėtą garantijos susitarimą ir gaivinimo susitarimą.

Savo veiksmų plane EIB įsipareigojo 2014–2016 m. paskolinti 3 mlrd. EUR Ukrainai pagal ES iniciatyvą teikti Ukrainai paramą. Laikydamasis Tarybos sprendimų ir išvadų, EIB sustabdė visą paskolų teikimo ir išsamaus patikrinimo veiklą, susijusią su operacijomis Rusijoje. 2014 m. birželio mėn. Gruzija, Moldova ir Ukraina pasirašė su ES asociacijos susitarimus.

Pietuose EIB atnaujino partnerystę su EK pagal Kaimynystės investicinę priemonę (KIP), pasiūlydamas naują 300 mln. EUR vertės rizikos kapitalo priemonę. EIB investuos kartu su ES, suteikdamas 200 mln. EUR dydžio nuosavų išteklių finansavimą.

2014 m. pasirašyti du nauji bendrieji susitarimai su Kambodžos Karalyste ir Butano Karalyste, kuriais pradedamos EIB operacijos šiose šalyse.

2014 m. EIB toliau aktyviai dalyvavo įgyvendinant regioninius derinimo mechanizmus. EIB glaudžiai bendradarbiavo su Komisija ES išorės bendradarbiavimo derinimo platformos (EUBEC) techninės ekspertų grupės veikloje. Šiomis aplinkybėmis EIB aktyviai dalyvavo techninės grupės, rengiančios rekomendacijas dėl privačiojo sektoriaus išteklių sutelkimo, įskaitant privačiojo ir viešojo sektorių partnerystes, ir kovos su klimato kaita finansavimo techninės grupės veikloje.

2014 m., siekdamas labiau suderinti EIB veiklą su ES politika, EIB patvirtino keturis pagrindinius viešosios politikos tikslus. Pripažindamas įgaliojimui taikomus atskaitomybės reikalavimus, EIB laikosi nuomonės, kad jie suteikia galimybę suvienodinti EIB ataskaitas ir pranešimus apie jo vykdomas skolinimo operacijas ES ir už jos ribų. Keturi pagrindiniai viešosios politikos tikslai – inovacijos, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimas, infrastruktūra ir aplinka. Be šių tikslų, EIB yra nustatęs du kompleksinius tikslus, t. y. klimato kaitos ir ES ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslus.

Po EBPO Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo plenarinio posėdžio Džakartoje 2013 m. lapkričio mėn. EIB patvirtino ir 2014 m. kovo mėn. paskelbė reikalavimų nesilaikančių jurisdikcijų problemos sprendimo politikos priedėlį 8 . Reikalavimų nesilaikančių jurisdikcijų problemos sprendimo politika nustatoma galimybė, laikantis griežtų terminų ir sąlygų bei suderinus su atitinkamomis institucijomis, laikinai netaikyti perkėlimo reikalavimų toms jurisdikcijoms, kurios įsipareigojo imtis tinkamų taisomųjų veiksmų, šalindamos EBPO pasauliniame forume įvardytus trūkumus.

Be to, 2014 m. EIB surengė Atitikties užtikrinimo aukščiausiojo lygio susitikimą su visomis tarptautinėmis finansų įstaigomis (TFĮ), Finansinių veiksmų darbo grupe, EBPO pasauliniu forumu, ECB, EBI ir organizacija „Transparency International“, taip pat NVO skirtą pilietinės visuomenės seminarą reikalavimų nesilaikančių jurisdikcijų problemos sprendimo klausimais ir mokesčių klausimais.

4.2. BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS OMBUDSMENU

2008 m. EIB ir Europos ombudsmeno (EO) pasirašytame susitarimo memorandume nustatomas dviejų etapų (vidinio (EIB skundų nagrinėjimo mechanizmas) ir išorinio (EO)) EIB skundų nagrinėjimo mechanizmas, kurį po išsamių viešų konsultacijų 2010 m. patvirtino EIB direktorių valdyba. Šiuo memorandumu įtvirtintas bendras mechanizmo paskirties ir jo taikymo nuoseklumo supratimas tiek vidinėje, tiek išorinėje mechanizmo dalyse, ypač akcentuojant:

•    veiksmingo vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmo (EIB skundų nagrinėjimo mechanizmas), kurį taikant tvarkomi skundai, išorės šalių pateikti EIB ir susiję su visais EIB padaliniais, buvimą;

•    kad tais atvejais, kai skundai yra susiję su operacijomis už ES ribų, įskaitant išorės įgaliojimus, ir skundą pateikia ne Europos Sąjungos pilietis ar gyventojas, Europos ombudsmenas įsipareigoja nagrinėdamas skundus sistemingai naudotis įgaliojimais savo iniciatyva;

•    EO patikrinimo mastą, kai pripažįstama EIB skundų mechanizmo svarba, kaip privalomą išankstinį metodą.

2014 m. EO nagrinėjo 2 skundus dėl įtariamo galimo netinkamo EIB administravimo projektuose, įgyvendinamuose šalyse, kurioms taikomas išorės skolinimo įgaliojimas. Bosnijoje ir Hercegovinoje vykdomo projekto atveju Europos ombudsmenas priėmė skundo teikėjui palankią išvadą ir EIB bendradarbiaus su EO, rengdamas tinkamą atsaką. Egipto projekto atveju ES 2014 m. bylą nutraukė, nes netinkamo administravimo nenustatė.

4.3. BENDRADARBIAVIMAS SU TARPTAUTINĖMIS FINANSŲ INSTITUCIJOMIS

Bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis yra neatskiriama EIB veiklos dalis ir apima dialogą instituciniais klausimais, horizontaliuosius bei teminius klausimus ir tarpusavio konsultacijas, taip pat sudėtingų formų bendrą veiklos finansavimą ir darbo pasidalijimą. Tarptautinių finansų įstaigų dialogai daugiausia vyksta specializuotose darbo grupėse, kurios periodiškai posėdžiauja siekdamos dalytis geriausiąja patirtimi arba spręsti konkrečius klausimus.

2014 m. EIB bendradarbiavo su kitais daugiašaliais plėtros bankais laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės klausimais, visų pirma siekdamas parengti bendrą požiūrį į plėtros finansavimo uždavinių pasidalijimą.

EIB veiksmų planas Viduržemio jūros regione, kurį patvirtino ministrai per Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programos ministrų susitikimą Atėnuose, yra EIB bendradarbiavimo pietinėse kaimyninėse šalyse pagrindas.

Kitas svarbus 2014 m. įvykis – paskelbtas CAMENA kovos su klimato kaita veiksmų paketas, kuriam 15 mln. GBP per Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programos patikos fondą turi skirti Jungtinė Karalystė ir kuriuo siekiama ugdyti gebėjimus ir pasirengti naujoms klimato srities investicijoms pietinėse šalyse. Pirmuosius CAMENA finansuojamos projektus tikimasi patvirtinti 2015 m.

2014 m., siekiant užtikrinti tolesnį glaudų EIB ir Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato bendradarbiavimą, pasirašytas atnaujintas susitarimo memorandumas, kuriuo šių dviejų institucijų bendradarbiavimas sustiprintas.

Siekdamas nagrinėti būdus, kuriais būtų galima kuo labiau padidinti EIB infrastruktūros projektų poveikį užimtumui, EIB bendradarbiavo su Tarptautine darbo organizacija (TDO) pagal platesnio masto TDO vykdomą užimtumo skatinimo investicijų programą.

2014 m. EIB koordinavo grupės, rengiančios 2013 m. daugiašalių plėtros bankų kovai su klimato kaita skirto finansavimo bendrą ataskaitą, darbą ir paskelbė tą ataskaitą Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus viršūnių susitikimui Niujorke. Vykdydamas savo funkcijas EIB dalyvavo EBPO veikloje atnaujinant kovos su klimato kaita finansavimo Rio rodiklius ir daugiašalių plėtros bankų grupės vardu 2014 m. gruodžio mėn. talkino JTBKKK kas dvejus metus vykdomam kovos su klimato kaita finansavimo vertinimui.

Maždaug 48 % pagal įgaliojimą pasirašytų operacijų buvo bendrai finansuotos su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis, o 20 % 2014 m. pasirašytų operacijų buvo susijusios su dotacijomis iš ES biudžeto. Be dviejų bendrai su AFD ir KfW finansuotų operacijų, 2014 m. EIB vadovavo kitoms šešioms operacijoms ir buvo pagrindiniu Kaimynystės investicinės priemonės finansuotoju, t. y. kaip pagrindinis finansuotojas arba bendras finansuotojas rėmė 66 % KIP valdybos nuo priemonės taikymo pradžios patvirtintų projektų. Pagal ES regionines derinimo priemones 2014 m. patvirtintiems projektams skirta 132,7 mln. EUR ES biudžeto išteklių, papildančių KIP skirtas EIB paskolas – 10,18 mln. EUR Vakarų Balkanų investicinei priemonei ir 5 mln. EUR Azijos investicinei priemonei.

(1)  OL L 280, 2011 10 27, p. 1.

(2) OL L 135, 2014 5 8, p. 1.

(3)  COM(2014)674.

(4)  Sprendimai 466/2014/ES ir 1080/2011/ES

(5) Viena operacija, remiama tiek EIB savo rizika, tiek pagal išorės skolinimo įgaliojimą remiamu finansavimu – užregistruota kaip operacija EIB rizika. 

(6) Žr. Komisijos SWD (2015) 106 final.

(7) Pagal Sprendimo 466/2014/ES 3 straipsnio 7 dalį reikalaujama, kad 2014–2020 m. EIB remiamų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos projektų apimtis sudarytų ne mažiau kaip 25 % visų EIB finansavimo operacijų.

(8) http://www.eib.org/about/documents/ncj-policy-addendum.htm