EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2015 10 27

COM(2015) 610 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2016 m. Komisijos darbo programa

Ne laikas taikyti standartinius sprendimus

Prieš metus Komisija pradėjo naują veiklos etapą. Remdamiesi politinėmis gairėmis 1 , apibrėžėme Komisijos prioritetus ir įsipareigojome sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – į sritis, kuriose piliečiai iš Europos tikisi realių permainų. Nusprendėme pakeisti darbo metodus, būti atviri ir atskaitingi už savo veiksmus. Ir pakvietėme Europos Parlamentą ir Tarybą dirbti su mumis, kad užtikrintume tą pokytį, nes atgauti europiečių pasitikėjimą tuo, kad Sąjungos paskirtis – jiems tarnauti, galima tik pasiekiant rezultatų tose srityse, kurios tikrai svarbios.

Piliečiai spręs apie ES pagal jos pajėgumą prisidėti prie didžiųjų mūsų visuomenėms šiandien kylančių problemų sprendimo. Tai darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijų trūkumas. Pabėgėliai, bėgantys nuo nestabilumo ir karo ir ieškantys saugios užuovėjos. Klimato kaita ir gamtos išteklių eikvojimas. Nelygybė, netolerancija ir nesaugumo jausmas kai kuriose mūsų gyvenviečių dalyse. Pasaulinė tarpusavio priklausomybė ir mūsų pasitikėjimo Europos pozicija naujai besiformuojančioje pasaulio sanklodoje trūkumas.

Spręsti tas problemas siekiame pagal Darbo vietų kūrimo, augimo, teisingumo ir demokratinių pokyčių darbotvarkėje (J. C. Junckerio vadovaujamos Komisijos misijos apraše, pagal kurį buvome išrinkti) išdėstytus dešimt prioritetų. Pagrindiniai praėjusių metų įvykiai, pradedant lėtesniu nei tikėtasi mūsų šalių ekonomikos atsigavimu ir poreikiu atkurti Graikijos ekonomikos stabilumą ir baigiant migracijos spaudimu prie mūsų išorės sienų, jį stiprinančiu nesaugumu mūsų kaimynystėje ir teroristų išpuoliais prieš „Charlie Hebdo“ ir kitur Europoje, tik sustiprino mūsų ryžtą sutelkti dėmesį į šiuos prioritetus, imtis kitų dalykų ir veikti kitaip.

Imamės kitų dalykų

Pernai sakėme, kad imsimės kitų dalykų ir susitelksime į tai, kas svarbiausia. Vėliau išdėstėme savo viziją ir pristatėme konkrečias priemones, kurių reikia imtis pagal Investicijų planą įgyvendinant bendrąją skaitmeninę rinką, energetikos sąjungą, Europos saugumo darbotvarkę, Europos migracijos darbotvarkę, kapitalo rinkų sąjungą, teisingo ir veiksmingo įmonių apmokestinimo veiksmų planą, naująją prekybos strategiją ir naujausius ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo pasiūlymus. Šią savaitę pateikiame bendrosios prekių ir paslaugų rinkos strategiją 2 , o iki metų pabaigos dar pateiksime tvarios žiedinės ekonomikos, darbo jėgos judumo ir geresnio mūsų išorės sienų valdymo planus. Visi šie veiksmai yra pastiprinami nauja Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarke.

Po tęstinio dialogo su Europos Parlamentu ir Taryba, inicijuoto rugsėjo 9 d. Pirmininko pranešimu apie Sąjungos padėtį 3 , šioje darbo programoje nurodomos pagrindinės iniciatyvos, kurių imsimės per artimiausius dvylika mėnesių, kad įvykdytume tuos įsipareigojimus 4 . Ne viską galima padaryti per vienus metus, tačiau įsipareigojame, kad teisėkūros darbotvarkė bus solidi ir bus pateikti metmenys tolesniems veiksmams, kurie bus įtraukti į vėlesnes darbo programas ir kurių parengiamieji darbai, įskaitant vertinimą ir peržiūras, poveikio vertinimus, bus pradėti 2016 m.

Mūsų prioritetas yra teisės aktų pakeitimai, kurie, jei dėl jų bus sutarta greitai, gali padaryti tiesioginį poveikį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, mūsų aplinkai ir socialinei gerovei, saugumui ir santykiams su pasauliu, kuriame visi priklausome vienas nuo kito.

Tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas ir visų nacionalinių vyriausybių ministrų Taryba, kurie abu kartu yra ES teisės aktų leidimo institucija, kaip niekada greitai sutarė dėl Komisijos pasiūlymų dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dėl 2015 m. biudžeto pataisų, kad kilus pabėgėlių krizei būtų padidinta finansinė parama, dėl 35 mlrd. EUR paketo darbo vietoms ir ekonomikos augimui Graikijoje ir dėl neatidėliotinų sprendimų ES viduje perkelti pabėgėlius, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Šios bendros pastangos veikti greitai, kai labai reikalingi skubūs sprendimai, turėtų būti ne išimtis, o taisyklė.

Todėl prieš parengdama šią darbo programą Komisija intensyviai ir konstruktyviai diskutavo su instituciniais partneriais, kad pasiektų bendrą supratimą, į ką reikėtų sutelkti dėmesį. Geriausi pasiūlymai liks bergždi, jei metų metais dulkės ant derybų stalo be susitarimo. Todėl išskyrėme keletą pateiktų pasiūlymų, kuriuos įstatymų leidėjams verta priimti sparčiai 5 , ir ketiname atšaukti kai kuriuos ankstesnius Komisijos pasiūlymus, kurie nustojo aktualumo, buvo užblokuoti ar nebeatitinka reikiamo užmojų masto, kad suteiktume galimybę sutelkti dėmesį į prioritetinius pasiūlymus, dėl kurių susitarimus pasiekti tikėtina 6 .

Veikimas kitais būdais

Naujiems uždaviniams reikia naujų didelio užmojo sprendimų, tačiau turime nenuleisti kartelės ir spręsdami senus uždavinius ir ypač tikrinti, kad europinis sprendimas, kur tik jis tikslingas, kiek įmanoma efektyviau padėtų siekti mūsų bendrų tikslų. Svarbiausia rezultatai, o ne geri norai. Šios sudėties Komisija yra įsipareigojusi siekti geresnio reglamentavimo, o tai reiškia žvelgti į faktus ir užtikrinti, kad ES imdamasi veiksmų veiktų taip, kad žmonių padėtis realiai pagerėtų. Todėl visą laiką turime būti budrūs ir užtikrinti, kad mūsų teisės aktai ir finansavimo programos veiktų efektyviai ir toliau atitiktų paskirtį.

Daugelyje sričių, norint pasiekti išsikeltus didelio užmojo politikos tikslus (aukšto lygio aplinkos apsaugą, aukštus socialinius ir užimtumo standartus, energetinį saugumą, klestinčią visiems naudingą ekonomiką, mūsų bendras vertybes atspindinčią migracijos politiką) reikalingas bendras Europos lygmens požiūris. Tačiau tikslų neįmanoma pasiekti taisyklėmis, kurios paseno arba pernelyg sunkiai ar sudėtingai pritaikomos praktikoje.

Nereikia bijoti tikrinti, ar mūsų taisyklės iš tikrųjų padeda išlaikyti užmojį šiose srityse, nes tai būdas jas patobulinti ir proga užtikrinti, kad srityse, tokiose kaip sveikatos priežiūros ir saugos teisės aktai, taisyklės neprasilenkia su gyvenimu ir jų vykdymas bus užtikrintas, kad mūsų nustatyti aukšti standartai būtų realiai taikomi visose darbo vietose ir naudingi darbuotojams visoje Sąjungoje.

Todėl į šią darbo programą nusprendėme įtraukti planus peržiūrėti pagrindines galiojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti jų tinkamumą, kad žmonės realiai pajustų jų naudą 7 . Ir siūlome panaikinti keletą teisės aktų, kurie nustojo aktualumo 8 . Laikydamiesi to paties principo, piliečių ir įmonių dėmesiui nurodome naujus ES teisės aktus, kurie bus pradėti taikyti kitais metais 9 .

Stebėti Europos teisės aktų taikymą ir prireikus užtikrinti jų vykdymą yra viena iš svarbiausių Komisijos pareigų, tačiau ji ne visada susilaukdavo reikiamo dėmesio. Mes keičiame požiūrį ir griežtiname vykdymo užtikrinimą svarbiausiose srityse, pavyzdžiui, mūsų bendrų prieglobsčio taisyklių klausimu: norint išsaugoti pasitikėjimą vidaus sienų nevaržoma Šengeno zona, šios taisyklės turi tinkamai veikti. Taikyti mūsų bendras europines taisykles vietoje reiškia dirbti palaikant glaudžius partnerystės ryšius su visų lygmenų – nacionalinio, regioninio ir vietos – subjektais.

Siekdami savo tikslų, esame pasiryžę pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis. Dabar, kai išteklių paklausa didesnė nei kada nors anksčiau, ES biudžetas turi būti orientuojamas į rezultatus. Atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą bus svarstoma, kaip geriau nukreipti finansavimą iškilusiems prioritetiniams klausimais spręsti, tokiems kaip pabėgėlių krizės vidaus ir išorės dimensijos. Be to, norėdama, kad būsimas finansavimas būtų labiau orientuojamas į rezultatų siekimą, Komisija pasiūlys į konkrečius rezultatus nukreipto ES biudžeto strategiją. Sudarant sąlygas taikyti novatoriškas finansines priemones galima nuveikti daugiau, ir tikrai apstu galimybių supaprastinti taisykles (ypač žemės ūkio, Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitose mokslinių tyrimų rėmimo pastangose), didinti našumą ir imtis priemonių, kuriomis lėšų efektyvumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu.

Šiais antraisiais mūsų kadencijos metais šios sudėties Komisija toliau laikysis aiškaus principo – skirti daug dėmesio svarbiems darbams ir geriau juos atlikti 10 ; o mažuose darbuose, kuriems nereikia bendrų ES veiksmų, laikytis kukliai ir nuosaikiai. Šioje darbo programoje, išdėstytoje pagal kadencijos pradžioje Pirmininko J. C. Junckerio nurodytus dešimt prioritetų, pakartojame savo nusistatymą dirbti su partneriais Europos Parlamente ir Taryboje, kad būtų pasiekta rezultatų, kurių laukia europiečiai. Šiandien Europai kylančių iššūkių akivaizdoje ne laikas taikyti standartinius sprendimus.

***

1.    Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis

Istorija parodė, kad europiečiai visada pajėgūs sunkiai dirbti, kurti ir diegti naujoves, kurti ir parduoti savo idėjas pasauliui. Negalime sau leisti prarasti talentingos ir pajėgios kartos. Komisija toliau prisidės prie valstybių narių pastangų padėti žmonėms sugrįžti į darbo rinką. Iš anksto suteikėme 1 mlrd. EUR, kad būtų paspartintas Jaunimo užimtumo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas ir kad visoje Europoje padėtume iki 650 000 jaunuolių įsidarbinti, tapti pameistriais, praktikantais ar toliau mokytis. Pasiūlėme gaires valstybėms narėms, kad jų pagalba ilgalaikiams bedarbiams vėl pradėti dirbti būtų efektyvesnė.

Turime parengti europiečius prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio ir naujų darbo rinkų poreikių. Mūsų priimta Naujų įgūdžių darbotvarkė duos paskatų investuoti į visą gyvenimą trunkantį žmonių mokymąsi: nuo profesinio mokymosi ir aukštojo mokslo iki skaitmeninių ir aukštųjų technologijų žinių ir gyvenimo įgūdžių, reikalingų piliečių aktyvumui kintančiose darbo vietose ir visuomenėse, įgijimo. Ypatingą dėmesį skirsime dirbančių šeimų darbo ir asmeninio gyvenimo derinimui siekdami padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. 2016 m. turėtų būti priimta Direktyva dėl moterų valdybose, ir Komisija toliau praktinėmis priemonėmis didins lyčių lygybę.

Be to, norime, kad Europos įmonės visapusiškai pasinaudotų bendrosios rinkos galimybėmis, kad galėtų augti ir konkuruoti pasaulinėje arenoje. Tam joms reikia stabilaus finansavimo, geros verslo aplinkos ir modernios infrastruktūros. Investicijų planas Europai jau patvirtintas ir vykdomas. Europos strateginių investicijų fondas veikia ir užtikrina aukštos kokybės investicijas, kad toliau būtų skatinama Europos ekonomika, įskaitant mokslinių tyrimų srityje. Dabar dėsime pastangas tam, kad gerinant investavimo aplinką ir stiprinant bendrąją rinką pastaroji neštų didesnę naudą europiečiams, šalintų verslo kliūtis ir sudarytų tinkamas inovacijų sąlygas.

Norėdami užtikrinti būsimą Europos tvarumą turime pradėti veikti dabar. Pateiksime naują modelį, kaip užtikrinti ekonomikos, augimo, socialinį ir aplinkos tvarumą po 2020 m. termino, atsižvelgdami į „Europos 2020“ peržiūrą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą viduje ir išorėje.

Norint užtikrinti žaliąjį ir integracinį augimą būtina optimaliau naudoti išteklius. Nuo kitų metų įgyvendinsime žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kad būtų sukurta bendroji medžiagų ir išteklių pakartotinio naudojimo rinka ir taip pamažu atsisakytume linijinės ekonomikos. Norint išnaudoti ekonomikos ir aplinkos požiūriu efektyvias verslo galimybes, reikės veiksmų visose ekonomikos ciklo grandyse: nuo apsirūpinimo ištekliais iki gamybos, vartojimo, atliekų šalinimo ir perdirbimo, inovacijų.

Siekiant tvarumo ateityje taip pat būtina numatyti ir švelninti sveikai aplinkai kylančias grėsmes. Komisija toliau padės valstybėms narėms spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms uždavinį ir prisidės prie pasaulinių pastangų kovoti su šia grėsme. Taip pat imsimės parengiamųjų darbų ir suintensyvinsime sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, kad geriau veiktų bendroji sveikatos priežiūros produktų rinka. Baigsime jau vykdomus sudėtingus parengiamuosius darbus, padėsiančius apsaugoti europiečius nuo endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų 11 ir vykdysime tolesnius šios srities darbus. Persvarstysime galiojančius profesinės sveikatos ir saugos teisės aktus, įskaitant dėl kancerogenų ir mutagenų, ir taip pagerinsime ES darbuotojų apsaugos sistemos veiksmingumą ir efektyvumą.

2.    Sujungta bendroji skaitmeninė rinka

Klestint skaitmeninei ekonomikai atsiranda galimybių plėstis rinkoms ir rastis naujiems užimtumo šaltiniams. Jei galėtume įveikti susiskaidymą, pagerinti pasiūlą Europos vartotojams ir atverti naujas galimybes verslui, Europa galėtų tapti šios srities lydere. Todėl 2015 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją. Mūsų tikslas – pateikti visus susijusius pasiūlymus iki 2016 m. pabaigos, kad Sąjunga galėtų užtikrinti visapusiškai veikiančią bendrąją skaitmeninę rinką per šios sudėties Komisijos kadenciją.

Gruodžio mėn. pateiksime viziją, kaip modernizuoti, sueuropinti požiūrį į autorių teises atsižvelgiant į skaitmeninę revoliuciją. Taip pat pateiksime skaitmeninių sutarčių teisių pasiūlymus. 2016 m. bus pateiktos kitos iniciatyvos: autorinių teisių, geografinio blokavimo, laisvo duomenų judėjimo, debesijos ir elektroninės prekybos PVM.

Po susitarimo dėl žemyno ryšių infrastruktūros pasiūlymų, įskaitant pasiūlymą iki 2017 m. nutraukti tarptinklinio ryšio apmokestinimą, rengiamės visapusiškai persvarstyti telekomunikacijų reglamentavimo sistemą. Po atitinkamų REFIT peržiūrų persvarstysime Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvą ir Bendradarbiavimo dėl vartotojų apsaugos reglamentą siekdami, kad sistema piliečiams atneštų realios naudos. Dirbsime su abiem įstatymų leidėjais, kad iki metų pabaigos pasiektume susitarimą dėl duomenų apsaugos reformos ir Tinklų ir informacijos saugumo direktyvos – dviejų pagrindinių pasitikėjimo ir saugumo augančioje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje stiprinimo priemonių.

Esame ir liekame 12 užsimoję atsisakyti telekomunikacijų bendrovių reglamentavimo, autorių teisių ir duomenų apsaugos teisės aktų, dažnių valdymo ir konkurencijos teisės aktų taikymo pagal skirtingus nacionalinius principus, visapusiškai atsižvelgdami į kultūros įvairovę. Sukūrę sujungtą bendrąją skaitmeninę rinką per šią Komisijos kadenciją galėsime užtikrinti papildomą iki 250 mlrd. EUR vertės Europos ekonomikos augimą ir taip sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų, ypač darbo ieškantiems jaunuoliams, ir gyvybingą žiniomis grindžiamą visuomenę.

3.    Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika

Energetikos sąjungos strategijoje Komisija nurodė pagrindinius veiksmus, kurių reikia norint užtikrinti energijos tiekimą Europai ir sumažinti priklausomybę nuo importo, integruoti nacionalines energijos rinkas, didinti energijos vartojimo efektyvumo vaidmenį, sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir konkurencingumą. 2016 m. pateiksime keletą dokumentų, numatytų Energetikos sąjungos veiksmų plane. Metinėje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje atsiskaitysime už padarytą pažangą ir nurodysime, kas dar turi būti padaryta.

ES yra viena svarbiausių Paryžiaus derybų dėl klimato dalyvių, todėl, siekiant tinkamai įvykdyti planus, kitais metais 2030 m. energetikos ir klimato dokumentų rinkinio įgyvendinimas bus vienu svarbiausių prioritetų. 2016 m. Komisija pateiks pasiūlymą dėl pastangų pasidalijimo į apyvartinių taršos leidimų sistemą (ATLPS) neįtrauktuose sektoriuose, tokiuose kaip pastatai, žemės ūkis ir transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Skatinsime naudoti nediskriminacines kelių apmokestinimo schemas, pagrįstas principais „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, ir dėti pastangas sukurti lankstesniu transporto priemonių parko naudojimu pagrįstą bendrąją Europos transporto erdvę, padedančią efektyviau naudoti esamą kelių infrastruktūrą. Siekdama paspartinti pereinamąjį procesą energetikoje Komisija taip pat pasiūlys naujo energijos rinkos modelio iniciatyvą, iniciatyvą siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinio rodiklio (15 proc. iki 2030 m.), energijos tiekimo saugumo iniciatyvą, atsinaujinančiųjų išteklių iniciatyvą ir energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvą. Be to, parengsime integruotą energetikos sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo strategiją, kad būtų galima pasinaudoti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos atveriamomis darbo vietų kūrimo ir augimo galimybėmis.

4.    Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą

Bendroji rinka yra didžiausias ir unikalus Europos turtas. Ji leidžia žmonėms, prekėms, paslaugoms ir kapitalui judėti laisviau. Ji užtikrina didesnį pasirinkimą ir mažesnes kainas vartotojams. Ji sudaro sąlygas žmonėms gyventi, dirbti ir mokytis, kur tik jie nori. Ji atveria galimybes profesijų atstovams ir įmonėms, nes dėl jos sumažėja biurokratinių kliūčių, su kuriomis priešingu atveju jie susidurtų vykdydami veiklą užsienyje. Ji yra mūsų europinės pramonės konkurencingumo pamatas.

Šią savaitę priimdami bendrosios rinkos strategiją pabrėžėme poreikį remtis šiomis stipriosiomis pusėmis ir toliau naudotis visomis mūsų vidaus rinkos galimybėmis prisitaikant prie kintančių ekonominių sąlygų, o mūsų įmonėms ir pramonei suteikiant galimybę remtis ja siekiant klestėti pasaulinėje ekonomikoje. Dabar sutelksime dėmesį į konkrečias priemones, tarp kurių yra naujai įsteigtoms įmonėms augti padėsiančios priemonės, dalijimosi ekonomikoje atsirandančių naujų verslo modelių potencialo panaudojimas, paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse palengvinimas, mūsų standartizavimo sistemos atnaujinimas ir tinkamo bendrosios rinkos teisės aktų taikymo ir vykdymo užtikrinimas. Dirbsime, kad būtų pašalintos teisinės ir techninės kliūtys patekti į kelių transporto rinką ir būtų griežčiau užtikrinamas galiojančių socialinės teisės aktų vykdymas. Ypač stengiamės padėti augti MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, šalindami reglamentavimo kliūtis ir gerindami galimybes gauti finansavimą. Pateiksime naują prevencinio restruktūrizavimo procedūrų iniciatyvą, kad bankrutavusiems verslininkams būtų suteiktas antras šansas.

Svarbi šio darbo dalis yra kapitalo rinkų sąjungos įgyvendinimas, nes sukurdami bendrąją kapitalo, finansavimo ir santaupų rinką labai prisidėsime prie investicijų stygiaus šalinimo ir padėsime įmonėms augti visoje bendrojoje rinkoje. Bus svarbu, kad abu teisės aktų leidėjai nedelsdami sutartų dėl Komisijos pasiūlymo dėl pakeitimo vertybiniais popieriais. Be to, šiemet Komisija pateiks pasiūlymą persvarstyti Prospekto direktyvą, kad mažosioms įmonėms taptų lengviau patekti į biržos sąrašus ir gauti rinkos finansavimą, ir kitas priemones, padėsiančias kurti rizikos kapitalo fondus ir pradėti ugdyti atvirumą rizikos kapitalui, kad plėstųsi verslumo galimybės.

Siekdami padėti europiečiams pasinaudoti visomis darbo bendrojoje rinkoje galimybėmis, jau pasiūlėme priemonių Europos darbo mobilumo portalui (EURES) ir užimtumo tarnybų bendradarbiavimui sustiprinti. Darbo judumo pasiūlymuose, kuriuos pateiksime šiemet, bus kovos su piktnaudžiavimu priemonių, įskaitant geresnį teisės vykdymo užtikrinimą ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, taip pat pateiksime tikslinį Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymą, kad užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje būtų išvengta nesąžiningos socialinį dempingą sukeliančios praktikos ir protų nutekėjimo.

Be to, ypač stengsimės, kad pagerėtų neįgaliųjų galimybės pasinaudoti atrinktomis prekėmis ir paslaugomis.

2016 m. taip pat imsimės priemonių keliuose atrinktuose sektoriuose, kurie arba turi didelį augimo potencialą, arba susiduria su specifiniais sunkumais. Pateiksime strategiją, pagal kurią Europos ekonomikos ir piliečių labui būtų visapusiškai panaudotos Europos kosmoso programų, tokių kaip „Galileo“ ir „Copernicus“, galimybės. Plėtosime ir įgyvendinsime Europos veiksmų planą, užtikrinsiantį, kad mūsų gynybos rinka būtų parengta tenkinti būsimus saugumo poreikius. Priimsime tolesnius aviacijos strategijos, kuri bus paskelbta šiemet, dokumentus. Ir, atsižvelgdami į žemės ūkio sektoriaus pokyčius, jau kitais metais pateiksime pieno rinkos veikimo ataskaitą.

Komisija pateiks PVM veiksmų planą, kuriame nurodys tolesnius veiksmus kuriant veiksmingą galutinę sukčiavimui atsparią sistemą, ir PVM tarifų ir e. prekybos bendrosios skaitmeninės rinkos kontekste iniciatyvas. Taip pat ketiname atšaukti keletą svarstomų PVM pasiūlymų, dėl kurių Taryboje pasiekta menka pažanga arba kurių didelis supaprastinimo potencialas nepagrįstai susiaurintas, kaip atsitiko standartinės PVM deklaracijos atveju.

Taip pat norime tolesnės pažangos link sąžiningo, veiksmingo ir augimui palankaus įmonių apmokestinimo, pagrįsto principu, pagal kurį bendrovės turėtų mokėti mokesčius šalyje, kurioje gauna pelną. Pateiksime kompleksą priemonių, stiprinančių įmonių apmokestinimo sistemos skaidrumą ir kovą su mokesčių vengimu, be kita ko, įgyvendindami tarptautinius mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo standartus. Ketiname atšaukti blokuojamą bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės pasiūlymą ir pakeisti jį laipsniško modelio pasiūlymais, kad pirmiausia būtų sutarta dėl privalomos mokesčio bazės. Tai patobulins įmonėms svarbius bendrosios rinkos aspektus: bus pašalintos spragos ir užtikrinta, kad visos bendrovės mokėtų teisingą mokesčių dalį.

5.    Glaudesnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga

Komisija ką tik paskelbė pagrindinius ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo proceso pirmojo etapo elementus, numatytus Penkių pirmininkų pranešime 13 . Pasiūlėme atnaujinti požiūrį į Europos semestrą ir patobulintas ekonominio valdymo priemones, įskaitant nacionalinių konkurencingumo valdybų ir patariamosios Europos fiskalinės valdybos sukūrimą. Siūlome stiprinti Komisijos ir Europos Parlamento dialogą, kad pagerėtų mūsų ekonomikos valdymo sistemos demokratinė atskaitomybė. Taip pat raginame vieningai atstovauti euro zonai tarptautinėse organizacijose, konkrečiai Tarptautiniame valiutos fonde. Iki metų pabaigos pristatysime perdraudimo mechanizmu pagrįstą Europos bankų indėlių schemą ir nurodysime būdus, kaip toliau mažinti riziką ir užtikrinti vienodas sąlygas bankų sektoriuje.

Šios priemonės reiškia didelį žingsnį į priekį link atsparesnės ir klestinčios ekonominės ir pinigų sąjungos. Todėl 2016 m. Europos semestre taip pat daugiau dėmesio bus skiriama ekonominei ir fiskalinei situacijai euro zonoje, kaip visumoje, atidžiau vertinant valstybių narių rezultatus užimtumo ir socialinėje srityje ir skatinant konvergenciją, be kita ko, šalinant nacionalines kliūtis investicijoms.

Tai vykdyti padės Europos socialinių teisių ramsčio suformulavimas. Komisija tęs darbą dviem viena kitą papildančiomis kryptimis: pirma, modernizuos galiojančius socialinės politikos teisės aktus ir šalins jų spragas, kad būtų atsižvelgta į šių dienų darbo aplinką, o taikant naujus darbo modelius užtikrinama sąžininga darbdavių ir darbuotojų santykio pusiausvyra; antra, nustatys gerąja valstybių narių patirtimi pagrįstus socialinius lyginamuosius standartus, konkrečiai, kiek tai susiję su lankstumo bei užimtumo garantijų pusiausvyros koncepcija, siekdama didesnės darbo rinkos veikimo, įgūdžių ir socialinės apsaugos konvergencijos, ypač euro zonoje.

Šią veiklą vykdysime intensyviau palaikydami dialogą su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis, nacionaliniais parlamentais ir socialiniais partneriais. Rengdama perėjimą nuo pirmo į antrą ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo etapą ir 2017 m. pavasariui numatytą Komisijos baltąją knygą, Komisija inicijuos plačias konsultacijas ir diskusijas visoje Europos Sąjungoje. Pasinaudosime ir aukšto lygio ekspertų grupės, kurią subursime 2016 m. vasarą, analitiniais dokumentais. Europos Parlamentas bus kviečiamas aktyviai dalyvauti visais šiais parengiamaisiais etapais.

6.     Apgalvotas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas su JAV

Tarptautinė prekyba ir investicijos yra vieni pagrindinių Europos ekonomikos atsigavimo veiksnių. ES turi ypač geras sąlygas užtikrinti, kad globalizacijos galimybės būtų socialiniu ir aplinkos požiūriu atsakingai ir skaidriai panaudotos europiečių labui. Vykdant aktyvią prekybos politiką bus užmegzti ryšiai su naujais stiprėjančiais pasaulinio augimo centrais ir įsitraukiama į naujas skaitmenines ir pasaulinės vertės grandines. Tai atvers vartus mūsų įmonėms ir padės kurti aukštos kokybės darbo vietas, neatsižadant mūsų europinių vertybių ar standartų.

Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas (TPIP) su Jungtinėmis Valstijomis 2016 m. liks vienu svarbiausių prioritetų. Esame įsipareigoję išsiderėti sąžiningą ir subalansuotą susitarimą su JAV, kuriame būtų laikomasi naujo požiūrio į investuotojų apsaugą. Planuojame sustiprinti bendradarbiavimą su Azijos Ramiojo vandenyno regionu, pavyzdžiui, derybomis dėl ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo ir ES ir Kinijos investicijų susitarimo ir paprašydami leidimo derėtis dėl laisvosios prekybos susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija, ir, susiklosčius tinkamoms sąlygoms, pradėdami derybas dėl laisvosios prekybos su Filipinais ir Indonezija. Ši didelio užmojo dvišalės prekybos darbotvarkė, apimanti jau 27 derybų partnerius, papildo daugiašalę Pasaulio prekybos organizacijos sistemą, kuri lieka svarbiausiu ES veikimo modeliu.

2016 m. Komisija siekia, kad būtų pradėti laikinai taikyti keletas naujų susitarimų, įskaitant susitarimus su Kanada ir keletu Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių. Atidžiai stebėsime esamus susitarimus, tokius kaip susitarimai su mūsų rytinėmis kaimynėmis. Bus pradėtas kai kurių galiojančių susitarimų, įskaitant susitarimus su tokiomis šalimis kaip Turkija, Meksika ir Čilė, modernizavimas atsižvelgiant į naujas ekonomines sąlygas.

Šį mėnesį pristatyta naująja Prekybos ir investicijų strategija siekiame atnaujinti prekybos politikos priemones ir jas labiau pritaikyti paslaugoms, skaitmeninei prekybai, judumui, galimybėms gauti gamtos išteklių, inovacijoms ir kitiems darbo vietų kūrimo ir augimo veiksniams. Daugiau dirbsime siekdami įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, kad prekybos susitarimais sudarytos galimybės virstų realiais rezultatais, ypatingą dėmesį skirdami MVĮ ir padėdami darbuotojams prisitaikyti prie pokyčių. Taip pat toliau sieksime didinti skaidrumą, kad suinteresuotosios šalys ir piliečiai daugiau sužinotų apie mūsų vykdomas prekybos derybas.

7.    Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė

Grėsmę europiečių saugumui keliantys terorizmas, radikalėjimas, organizuotas nusikalstamumas ir kibernetiniai nusikaltimai savo pobūdžiu yra tarpvalstybiniai, ir jiems reikalingas ES atsakas. Komisija sutelks dėmesį į Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimą, teikdama tokius pasiūlymus, kaip Pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu persvarstymo pasiūlymas, kad būtų reaguojama į užsienio teroristų kovotojų reiškinį, ir pasiūlymas dėl kovos su sukčiavimu ir negrynųjų mokėjimo priemonių padirbinėjimu. Bus toliau tobulinama šaunamųjų ginklų kontrolės teisinė sistema. Daugiau dėmesio skirsime operatyvinio bendradarbiavimo plėtrai ir abipusio pasitikėjimo, kuris būtinas norint efektyviai užtikrinti tarpvalstybiniu mastu vykdomą teisėsaugos darbą drauge gerbiant pagrindines teises, priemonių stiprinimui.

Dėl duomenų apsaugos reformos (reglamento ir direktyvos) ir ES keleivio duomenų įrašo pasiūlymo teisės aktų leidėjai turėtų sutarti iki metų pabaigos. Komisija siekia sudaryti tvirtą susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl asmens duomenų perdavimo teisėsaugos tikslais, kuriame būtų reikiamos garantijos, įskaitant teisminę peržiūrą fiziniams asmenims. Remdamiesi naujausia Teismo praktika rengsime naują sistemą, užtikrinančią tinkamą asmens duomenų, kuriuos įmonės laiko JAV, apsaugą.

Svarbu, kad 2016 m. teisės aktų leidėjai pasistūmėtų Europos prokuratūros ir Europolo reformos klausimais. Komisija taip pat tęs darbą, kad taptų aiškesnė teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

Komisija toliau dirbs siekdama ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos, visapusiškai atsižvelgdama į Teisingumo teismo nuomonę 14 .

8.    Nauja migracijos politika

Įveikti pabėgėlių krizę ir valdyti migracijos spaudimą prie mūsų išorės sienų šiandien yra aktualiausias Sąjungos prioritetas, o nestabilumas, karas ir skurdas mūsų kaimynystėje reiškia, kad šis klausimas kelerius ateinančius metus turės likti tarp svarbiausių politinės darbotvarkės punktų.

Europos migracijos darbotvarkėje, kurią pateikėme 2015 m. gegužės mėn., išdėstytas visapusiškas solidarumo ir atsakomybės principais pagrįstas požiūris į migracijos valdymą. Jau veikia dvi nepaprastosios padėties programos, pagal kurias iš labiausiai paveiktų ES valstybių narių į kitas valstybes nares perkeliama 160 000 asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Kasdien per bendras FRONTEX operacijas „Triton“ ir „Poseidon“ išgelbėjami Viduržemio jūroje laivų avarijas patyrę žmones. Migracijos valdymo rėmimo grupės migrantų antplūdžio vietose dabar padeda nacionalinėms valdžios institucijoms Graikijoje ir Italijoje nustatyti, registruoti ir apdoroti naujai atvykusių asmenų duomenis. Imta aktyviau kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir ardyti prekiautojų žmonėmis grupes. Dedamos pastangos sugrąžinti daugiau žmonių, kuriems nereikalinga tarptautinė apsauga.

ES jau skyrė 4 mlrd. EUR humanitarinės, vystymosi, ekonominės ir stabilizavimo pagalbos sirams jų šalyje ir Sirijos išeivių bendruomenėms Libane, Jordanijoje, Irake, Turkijoje ir Egipte. Papildomas 1,8 mlrd. EUR bus panaudoti steigiant Skubiosios pagalbos patikos fondą stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. Norint geriau valdyti migraciją būtina intensyviau ir glaudžiau bendradarbiauti su kilmės ir tranzito trečiosiomis šalimis, be kita ko, sutartinai stengiantis suteikti paramą augančiam pabėgėlių ir trečiųjų šalių viduje perkeltų asmenų skaičiui.

Krizė parodė, kad, greta šių nedelsiamų priemonių, reikia iš esmės permąstyti tai, kaip valdome savo bendras išorės sienas ir savąją europinę prieglobsčio sistemą. Šiemet Komisija pateiks Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos pasiūlymus, atsižvelgdama į gerokai sustiprintą FRONTEX.

Pertvarkysime bendrą prieglobsčio sistemą, kad pašalintume atsivėrusias Dublino sistemos spragas ir silpnąsias vietas ir padidintume Europos prieglobsčio paramos biuro vaidmenį. Atkakliai sieksime, kad asmenų sugrąžinimo veiksmų planas būtų pradėtas vykdyti visapusiškai ir sparčiai ir kad būtų sutarta dėl svarstomų Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pasiūlymų. Taip pat pateiksime struktūruotos perkėlimo į Europos Sąjungą sistemos pasiūlymą, kad tiems, kuriems reikia apsaugos, būtų atvertas saugus kelias į ES, nerizikuojant gyvybe neteisėtų gabentojų rankose, ir užtikrintos geresnės apsaugos schemos kaimyniniuose regionuose.

Siekdami patenkinti būsimus Europos demografinius ir darbo rinkos poreikius pateiksime atnaujintą teisėtos migracijos modelį, įskaitant Mėlynosios kortelės direktyvos tobulinimo priemones.

9.     Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje

Vis labiau tarpusavyje susijusiame, besivaržančiame, sudėtingame ir sparčiai kintančiame pasaulyje užtikrinti ES išorės veiksmų darnumą ir mūsų pajėgumą drauge pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant mūsų tikslų ir papildant mūsų vidaus politikos kryptis yra svarbiau nei kada nors anksčiau. Tokie iššūkiai kaip migracija, galimybė gauti energijos ir kitų išteklių ir klimato kaita rodo poreikį užtikrinti efektyvią išorės dimensiją, kad būtų pasiekti didieji vidaus politikos krypčių tikslai ir ES galėtų pasinaudoti proga pasaulyje plačiau skleisti savo vertybes, tokias kaip demokratija, žmogaus teisės, lygybė, solidarumas, Europos istorija ir kultūra. Todėl Komisija gerokai prisidės prie Vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo darbo rengiant naują visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją.

Reaguodama į sunkiausias krizes, tokias kaip konfliktai Sirijoje, Libijoje ir Ukrainoje, Komisija toliau iniciatyviai padės tarptautiniams subjektams, tokiems kaip Jungtinės Tautos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, naudodamasi visų krypčių politika, finansavimu ir kitomis turimomis priemonėmis. Peržiūrėsime ir toliau tobulinsime vystymosi ir saugumo didinimo šalyse partnerėse priemones ir imsimės veiksmų, kad padėtume joms gerinti saugumo sektoriaus valdymą ir stiprinti gebėjimus.

Po dabar vykstančių viešųjų konsultacijų pateiksime naują, nustojus galioti Kotonu susitarimui įtvirtinsimą politikos modelį, pagal kurį bus palaikomi santykiai su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis ir regionais. Komisijos vystymosi politika ir nauja prekybos ir investicijų strategija taip pat prisidės prie ekonominio vystymosi, socialinės ir aplinkos apsaugos, žmogaus teisių gynimo, kovos su korupcija ir geresnio migracijos valdymo šalinant pagrindines jos priežastis.

Komisija toliau dirbs, kad būtų toliau konkretinama šalių kandidačių stojimo į ES perspektyva. Šiame kontekste stiprinsime partnerystę su Turkija, be kita ko, įgyvendindami migracijos veiksmų planą ir modernizuodami muitų sąjungą. Nauja Europos kaimynystės politika taps tiksliau orientuota ir pritaikyta stabilizavimui ir demokratiniams pokyčiams rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse paremti.

Taip pat remsime Vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo pastangas gilinti dvišalius santykius su pagrindiniais ES partneriais. Pritaikytus strateginius požiūrius reikės reguliariai atnaujinti, ir pirmiausia tai pasakytina apie ES santykių su Kinija politiką. Sėkmingai pabaigus derybas su Iranu branduolinės energijos srityje, būtų galima svarstyti ES bendravimo su šia šalimi modelio atnaujinimą, jeigu susitarimo bus visapusiškai laikomasi.

10. Demokratinių pokyčių sąjunga

Norėdama, kad naujas tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnio reglamentavimo galėtų būti sudarytas iki metų pabaigos, ir sustiprinti bendrą įsipareigojimą geriau reglamentuoti ir taip siekti geresnių rezultatų, padidinti Europos sprendimų priėmimo skaidrumą ir sudaryti geresnes sąlygas trims institucijoms geriau bendradarbiauti ateityje, Komisija partneriškai bendradarbiaus su Europos Parlamentu ir Taryba.

2016 m. pateiksime tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro interesų atstovams, siekiantiems paveikti politikos formavimą Europos Parlamente, Taryboje ir Komisijoje, pasiūlymą.

Praėjusiais metais suintensyvinome Komisijos bendravimą ir dialogą su nacionaliniais parlamentais: pagausėjo susitikimų ir apsikeitimų nuomonėmis su parlamentų komitetais, iš naujo įsipareigojome palaikyti politinį dialogą pasiūlymų projektų klausimais. 2016 m. planuojame įtvirtinti tai, kas pradėta. Imsimės tolesnių priemonių užtikrinti, kad nacionalinių parlamentų balsas gerai girdėtųsi Europos politikos formavimo procese.

Be to, ketiname rengti daugiau piliečių dialogų, kurie Komisijos nariams padeda tiesiogiai įsiklausyti į piliečius jų gyvenamuose regionuose ir atsakyti į rūpimiausius jų klausimus.

***

Europos Sąjunga atsidūrė kryžkelėje. Susiduriame su keliais precedento neturinčiais iššūkiais: pabėgėlių krize, nedarbu, darbo vietų ir ekonomikos augimo trūkumu, poreikiu tvirtinti mūsų ekonominę ir pinigų sąjungą, klimato kaita, nestabilumu mūsų rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, sąžiningu susitarimu su Jungtine Karalyste Europos Sąjungoje, aprėpiančiu keturias bendrosios rinkos laisves ir visoms 28 valstybėms narėms bendras vertybes.

Todėl dabar ne laikas taikyti standartinius sprendimus: Komisija šioje darbo programoje įsipareigoja imtis drąsių, kryptingų ir pragmatiškų veiksmų, padėsiančių mums įveikti tuos iššūkius ir žengti toliau sustiprėjus ir laikantis Europos solidarumo ir atsakomybės dvasios. Tikimės, kad mūsų partneriai Europos Parlamente ir Taryboje įsitrauks į dialogą, kad greitai pasiektume rezultatų, kurių europiečiai tikisi iš savo Sąjungos.

(1)

http://ec.europa.eu/priorities/docs/pg_en.pdf.

(2)

COM(2015) 550, 2015 10 28.

(3)

  http://ec.europa.eu/priorities/soteu .

Taip pat žr. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pasirašytą ketinimų raštą, adresuotą Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkams. Juo remiantis rugsėjo 10 d. įvyko Pirmininko ir COREPER susitikimas, spalio 13 d. pirmasis pirmininko pavaduotojas diskutavo su Bendrųjų reikalų taryba, spalio 6 d. Komisija susitiko su Komitetų pirmininkų sueiga, o spalio 20 d. Pirmininkas ir pirmasis pirmininko pavaduotojas susitiko su Pirmininkų sueiga.

(4)

I priedas.

(5)

III priedas.

(6)

IV priedas.

(7)

II priedas.

(8)

V priedas.

(9)

VI priedas.

(10)

Todėl 2016 m. Komisija komunikacijos veiklą orientuos pagal Komisijos prioritetus, remdamasi 2016 m. institucinės komunikacijos veiksmais pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (C(2015) 7346, 2015 10 27).

(11)

 Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos yra cheminės medžiagos, kurių tam tikros dozės gali daryti poveikį žinduolių hormoninei sistemai.

(12)

http://ec.europa.eu/priorities/docs/pg_lt.pdf.

(13)

http://ec.europa.eu/priorities/economic-monetary-union/docs/5-presidents-report_lt.pdf.

(14)

OL C 65, 2015 2 23, p. 2.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2015 10 27

COM(2015) 610 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2016 m. Komisijos darbo programa

Ne laikas taikyti standartinius sprendimus

I priedas. Naujos iniciatyvos

Nr.	Pavadinimas	Iniciatyvos rūšis	Masto ir tikslų aprašas
Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis
1.	Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė	Teisėkūros / ne teisėkūros	Darbotvarkės tikslas – remti gebėjimų ugdymą, be kita ko, abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą, profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, taip pat naudotis visomis darbo skaitmeniniame sektoriuje galimybėmis.
2.	Nauja pradžia dirbantiems tėvams	Teisėkūros / ne teisėkūros	Teisėkūros ir ne teisėkūros priemonės, kuriomis siekiama geriau spręsti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo problemas, su kuriomis susiduria dirbantys tėvai, ir remiamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje.
3.	Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys	Teisėkūros / ne teisėkūros	Tikslas – spręsti ekonomikos ir aplinkosaugos problemas didinant išteklių naudojimo veiksmingumą visoje vertės grandinėje (taip pat tvarų vartojimą, gamybą, atliekų tvarkymą) ir inovacijomis – taip sudaryti sąlygas plėtoti naujas rinkas ir verslo modelius. Į dokumentų rinkinį bus įtrauktas plataus masto veiksmų planas, apimsiantis faktinės pažangos stebėjimo veiksmus ir pasiūlymą dėl atliekų, kuriame numatyti ilgalaikiai tikslai.
4.	2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūra	Teisėkūros / ne teisėkūros	DFP laikotarpio vidurio peržiūros metu bus aiškinamasi, kaip tikslingiau finansuoti ES prioritetus. Peržiūros metu taip pat bus ieškoma būdų, kaip toliau ES biudžeto lėšomis sieki rezultatų ir supaprastinti, pvz., Europos struktūriniams ir investicijų (ESI) fondams ir bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP), taikomas taisykles (REFIT), ir ištirti galimybes toliau paprastinti finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“ sistemą.
5.	Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį	Ne teisėkūros	Pagal šią iniciatyvą bus pateiktas naujas modelis, kuriuo siekiama užtikrinti Europos ekonomikos augimą ir socialinį bei aplinkosaugos tvarumą po 2020-ųjų, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ peržiūrą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą viduje ir išorėje.
Sujungta skaitmeninė bendroji rinka
6.	Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimas	Teisėkūros / ne teisėkūros	2015 m. gegužės mėn. apibrėžta bendrosios skaitmeninės rinkos strategija bus įgyvendinama vykdant trijų grupių veiksmus: 1) bus teikiamas komunikatas dėl autorių teisių ir teisės akto dėl perkeliamumo pasiūlymas, po to bus teikiami teisės aktų dėl autorių teisių pasiūlymai ir persvarstoma Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyva (REFIT), teikiami teisės aktų pasiūlymai dėl skaitmeninių sutarčių teisių, geografinio blokavimo, elektroninės prekybos PVM (REFIT) ir persvarstomas Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (REFIT); 2) bus persvarstoma telekomunikacijų reglamentavimo sistema ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (REFIT) ir 3) teikiamas teisės akto dėl laisvo duomenų judėjimo pasiūlymas.
Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika
7.	Energetikos sąjungos dokumentų rinkinys	Teisėkūros / ne teisėkūros	Vykdant tolesnius veiksmus pagal bendrąją strategiją, dokumentų rinkinį sudarys: teisės aktų dėl elektros energijos rinkos modelio ir reguliavimo sistemos pasiūlymai, be kita ko, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) veiklos peržiūra ir Elektros energijos tiekimo saugumo reglamento persvarstymas; Dujų tiekimo saugumo reglamento ir Sprendimo dėl tarpvyriausybinių susitarimų persvarstymas; sprendimas dėl pastangų pasidalijimo ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimas į 2030 m. klimato strategiją; atsinaujinančiųjų energijos išteklių dokumentų rinkinys (REFIT), taip pat biomasei taikytini tvarumo kriterijai ir energijos vartojimo efektyvumo dokumentų rinkinys, įskaitant pastatų energijos vartojimo efektyvumą (REFIT).
Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą
8.	Darbo jėgos judumo dokumentų rinkinys	Teisėkūros / ne teisėkūros	Ši iniciatyva apima komunikatą dėl darbo jėgos judumo, tikslinį Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymą ir Reglamento dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo persvarstymą.
9.	Su bendrosios rinkos strategija susiję tolesni veiksmai	Teisėkūros / ne teisėkūros	Bendrosios rinkos strategija bus įgyvendinama konsultuojant, kaip ES teisė taikoma bendradarbiavimu grindžiamiems verslo modeliams; vykdant veiksmus, kuriais siekiama padėti MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms augti; vykdant iniciatyvas dėl profesijų reguliavimo; teikiant teisėkūros iniciatyvą dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą; teikiant teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti paslaugų teikimą kitose valstybėse narėse, šalinti pagrindinių verslo ir statybos paslaugų reguliavimo kliūtis, taip pat spręsti diskriminacijos dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos klausimą; peržiūrint ES intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo sistemą (REFIT); imantis veiksmų dėl standartizacijos, be kita ko, paslaugų standartų; teikiant pasiūlymus dėl rinkos informacijos priemonių ir patobulintos pranešimo procedūros pagal Paslaugų direktyvą; teikiant veiksmų planą, kuriuo siekiama geriau informuoti apie abipusio pripažinimo principą prekių sektoriuje.
10.	Europos gynybos veiksmų planas	Teisėkūros / ne teisėkūros	Tikslas – teisinė ir politikos sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos rinka ir pramonės bei gebėjimų bazė galėtų suteikti svarbiausių karinių pajėgumų, kurių valstybėms narėms gali prireikti tenkinant būsimus saugumo poreikius.
11.	PVM veiksmų planas	Teisėkūros / ne teisėkūros	Veiksmų plano tikslas – veiksminga sukčiavimui atspari PVM sistema; į jį bus įtrauktos PVM tarifų (REFIT) iniciatyvos ir elektroninės prekybos PVM (REFIT) pasiūlymas, susiję su bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, taip pat komunikatas, kuriuo nustatoma galutinė PVM sistema (REFIT).
12.	Pelno mokesčio dokumentų rinkinys	Teisėkūros / ne teisėkūros	Tolesni veiksmai priėmus komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje“: atsižvelgiant į komunikate nustatytas 5 pagrindines veiklos sritis, dokumentų rinkinyje pateikiamas kompleksas priemonių, kuriomis didinamas įmonių apmokestinimo sistemos skaidrumas ir kovojama su mokesčių vengimu, be kita ko, įgyvendinant tarptautinius mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo standartus, pateikiamas laipsniškas modelis, kad pirmiausia būtų sutarta dėl privalomos mokesčio bazės; kartu atsiimamas dabartinis bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) pasiūlymas.
13.	Europos kosmoso strategija	Ne teisėkūros	Strategijoje bus suderintos skirtingos ES kosmoso veiklos kryptys, taip pat pateikiamas konkrečių veiksmų planas, pagal kurį suteikiama galimybė imtis tikslinių sektoriui taikomų priemonių ir toliau plėtoti ES kosmoso programas ekonomikos, valdžios institucijų ir visos visuomenės labui.
Glaudesnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga
14.	Socialinių teisių ramstis	Teisėkūros / ne teisėkūros	Iniciatyvos tikslas – šalinti galiojančių teisės aktų spragas ir nustatyti bendruosius principus bei orientacinius lyginamuosius standartus siekiant laikui bėgant užtikrinti didesnę užimtumo ir socialinės srities politikos rezultatų konvergenciją.
15.	Europos bankų indėlių garantijų sistema ir bankų sąjungos sukūrimas	Teisėkūros / ne teisėkūros	Su jau pateiktu Penkių pirmininkų pranešimu susijusiame pasiūlyme bus nustatyti perdraudimo mechanizmu grindžiami Europos bankų indėlių garantijų sistemos kūrimo etapai. Komunikate bus nustatytos tolesnės bankų sąjungos sukūrimo priemonės.
Prekyba. Apgalvotas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas su JAV
16.	Su prekybos ir investicijų strategija susiję tolesni veiksmai	Teisėkūros / ne teisėkūros	Remdamasi strategija „Prekyba visiems“, kuria siekiama veiksmingesnės ir skaidresnės vertybėmis grindžiamos prekybos ir investicijų politikos, Komisija toliau vykdys Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės derybas su JAV, taip pat sieks pažangos PPO, palaikys strateginius ryšius su Azija ir užtikrins, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) būtų tinkamai įgyvendinami.
Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė
17.	Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas	Teisėkūros / ne teisėkūros	Tarp veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti Europos saugumo darbotvarkę, bus pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti Pamatinį sprendimą dėl kovos su terorizmu, patobulintos taisyklės dėl šaunamųjų ginklų ir pasiūlymas dėl kovos su sukčiavimu ir negrynųjų mokėjimo priemonių padirbinėjimu.
Nauja migracijos politika
18.	Geresnis migracijos valdymas	Teisėkūros / ne teisėkūros	Iniciatyvą sudaro dvi dalys: 1) teisėta migracija: komunikatas ir tolesnės teisėkūros priemonės, įskaitant Mėlynosios kortelės modelio išplėtimą; 2) prieglobstis ir pabėgėliai: struktūruotos pabėgėlių perkėlimo sistemos pasiūlymas ir Dublino sistemos prieglobsčio srityje persvarstymas.
19.	Sienų valdymo dokumentų rinkinys	Teisėkūros / ne teisėkūros	Tikslas – naudojantis sustiprintos FRONTEX agentūros paslaugomis, veiksmingiau kurti Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą.
Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje
20.	Sistema nustojus galioti Kotonu susitarimui	Ne teisėkūros	Naujas politikos modelis santykiams su AKR šalimis ir regionais palaikyti.
21.	Pajėgumų stiprinimas saugumo sektoriuje	Teisėkūros / Ne teisėkūros	Į dokumentų rinkinį įtraukta saugumo sektoriaus reforma ir galima nauja speciali pajėgumų stiprinimo priemonė, siekiant paremti trečiųjų šalių saugumą ir vystymąsi.
22.	Komisijos indėlis į visuotinę strategiją	Ne teisėkūros	Komisija, siekdama tikslingesnės ES išorės veiksmų krypties, aktyviai prisidės prie visuotinės užsienio ir saugumo politikos strategijos, už kurią atsakingas Vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas.
Demokratinių pokyčių sąjunga
23.	Tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro pasiūlymas	Ne teisėkūros	Tarpinstitucinio susitarimo su Europos Parlamentu ir Taryba pasiūlymo tikslas – padidinti atvirumą ir atskaitomybę, nes skaidrumo registras taps privalomas visiems interesų grupių atstovams, siekiantiems paveikti politikos formavimą bet kurioje iš trijų institucijų.