KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo
(Direktyva 97/67/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2002/39/EB ir 2008/6/EB)
1.Šioje taikymo ataskaitoje išdėstoma, kaip įgyvendinama Pašto paslaugų direktyva ir vystosi pašto paslaugų rinka.
2008 m. vasario mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2008/6/EB (toliau – Trečioji pašto paslaugų direktyva), kuria sukurtas pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo teisinis pagrindas, nustatant paskutinį laipsniško rinkos atvėrimo proceso teisėkūros žingsnį. Direktyvoje nustatytas visiško rinkos atvėrimo terminas, t. y. 16 valstybių narių tai privalėjo padaryti iki 2010 m. gruodžio 31 d., o (tuo metu) likusios 11 valstybių narių – iki 2012 m. gruodžio 31 d.. Be to, pagal Trečiąją pašto paslaugų direktyvą sustiprintos nacionalinių reguliavimo institucijų funkcijos ir kompetencijos, pakeistas universaliųjų pašto paslaugų teikimo ir finansavimo pobūdis, įpareigota sudaryti galimybę naudotis tam tikrais pašto infrastruktūros elementais ir praplėstos vartotojų apsaugos nuostatos, o Komisija įpareigota teikti paramą valstybėms narėms įgyvendinant šią direktyvą, įskaitant skaičiuojant universaliosios paslaugos grynąsias sąnaudas.
Be to, Direktyvos 2008/6/EB 23 straipsnyje nustatyta, kad Komisija kas ketverius metus turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą ir atitinkamą informaciją apie pokyčius sektoriuje. Nors šioje nuostatoje nurodyta, kad ataskaita turi būti pateikta iki 2013 m. gruodžio mėn. pabaigos, ataskaitos teikimas buvo atidėtas, kad būtų pakankamai laiko įvertinti ankstyvąjį visiško rinkos atvėrimo visose valstybėse narėse poveikį.
Šioje taikymo ataskaitoje apibendrinama, kaip buvo įgyvendinta Pašto paslaugų direktyva (Direktyva 97/67/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2002/39 ir 2008/6/EB) visoje Europos Sąjungoje, ir nurodomi nuo 2008 m. gruodžio mėn. įvykę pagrindiniai pokyčiai pašto paslaugų rinkoje. Remiantis Direktyvos 2008/6/EB 23 straipsniu, ataskaitoje teikiama informacija apie ekonominius, socialinius ir užimtumo modelius ir technologinius aspektus, taip pat apie paslaugos kokybę. Prie taikymo ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikta išsamesnė informacija ir įtrauktas priedas dėl įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas grynųjų sąnaudų skaičiavimo.
Rengiant ataskaitą ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą remtasi įvairiais šaltiniais, įskaitant tyrimus dėl Pagrindinių pašto sektoriaus pokyčių (2008–2010 m.), Pašto paslaugų operatorių kainodaros elgsenos, Pagrindinių pašto sektoriaus pokyčių (2010–2013 m.), kelias Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės parengtas ataskaitas, Pašto direktyvos komiteto ir Pašto naudotojų forumo padarytą indėlį, laikotarpį iki 2012 m. apimančius Eurostato duomenis ir vėliau, kai Eurostatas nusprendė neberinkti statistinių duomenų apie pašto sektorių, pačios Komisijos turimus pašto statistikos duomenis, apimančius laikotarpį nuo 2012 m. , taip pat Pasaulinės pašto sąjungos skaičius. Atsižvelgiant į vėlavimus surinkti ir parengti statistinius duomenis, daugeliu atvejų naujausi turimi statistiniai duomenys apima 2013 m. Kitais atvejais, kai įmanoma, remtasi naujesne informacija apie naujausius pokyčius.
2.Už prieinamą kainą ir patikimai teikiamos pašto ir siuntinių paslaugos vis dar itin svarbios bendrosios rinkos veikimui užtikrinti.
Pašto paslaugos ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį visoje Europos Sąjungoje, nors šio vaidmens pobūdis keičiasi, nes dėl naujų technologijų pereinama nuo tradicinės prie elektroninės korespondencijos ir vis daugiau perkama internetu. Gebėjimas pašto korespondencijos siuntas ir siuntinius pristatyti per nurodytą laiką ir nustatyta kaina visoje Europos Sąjungoje tebėra pagrindinis socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos ir bendrosios rinkos vystymosi veiksnys. Siekiant išnaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos galimybes ir didžiulį e. prekybos potencialą kaip niekad svarbu siuntinių pristatymo paslaugas teikti už prieinamą kainą ir patikimai.
3.Nepriklausoma teisės aktais nustatyta priežiūra pagerėjo, tačiau siekiant neatsilikti nuo pokyčių pašto siuntinių rinkoje būtina stiprinti šios rinkos priežiūrą.
Nacionalinės reguliavimo institucijos ir toliau vaidina svarbų vaidmenį remdamos ir prižiūrėdamos Pašto paslaugų direktyvos įgyvendinimą ir užtikrindamos, kad šios direktyvos būtų laikomasi valstybėse narėse. Šių institucijų darbas vis dažniau derinamas su kitų ryšio paslaugų (pvz., elektroninio ryšio, transliavimo) reguliavimo institucijų darbu. 2010 m. įsteigus Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupę (toliau – ERGP) nacionalinių reguliavimo institucijų konsultavimasis, koordinavimas ir bendradarbiavimas Europos lygmeniu pagerėjo.
Anksčiau nacionalinės reguliavimo institucijos buvo linkusios daugiausia dėmesio skirti pašto korespondencijos siuntoms. Kadangi pašto korespondencijos siuntų kiekiai sumažėjo, o siuntinių – padidėjo dėl e. pardavimo, būtina stiprinti teisės aktais nustatytą pašto siuntinių rinkos priežiūrą ir apie šią rinką kaupti išsamesnius duomenis, kad susidarytų išsamus ir tikslus vaizdas apie bendrą pašto ir siuntinių rinkas ir būtų atskleistas visas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas.
4.Universalioji pašto korespondencijos siuntų paslauga teikiama už prieinamą kainą ir patikimai.
Valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų teritorijoje esančiose pašto paslaugų teikimo vietose pašto korespondencijos siuntų ir siuntinių surinkimo ir pristatymo paslaugos būtų apibrėžtos kokybės ir teikiamos ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę. Valstybių narių, kuriose šis dažnumo reikalavimas viršijamas (pvz., pristatymo paslauga teikiama šešias dienas), skaičius mažėja. Apskritai pastebima tendencija apriboti pašto siuntų, kurioms taikomas įpareigojimas teikti universaliąsias paslaugas, rūšis, nors daug valstybių narių įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas taiko kitokioms nei vienetinės pašto korespondencijos siuntoms, pavyzdžiui, dideliais kiekiais siunčiamai pašto korespondencijai arba siuntiniams, reklaminėms pašto siuntoms ar laikraščiams. Visos valstybės narės, išskyrus Vokietiją, universaliųjų paslaugų teikėju oficialiai paskyrė rinkoje įsitvirtinusį nacionalinį pašto paslaugų teikėją. Vokietijoje universaliąsias pašto paslaugas teikia rinkos senbuvis – nacionalinis pašto paslaugų teikėjas.
Didžioji dalis šalies viduje siunčiamų pašto korespondencijos siuntų pristatoma kitą darbo dieną (jeigu naudojamasi pristatymo kitą dieną paslauga, o ne sąmoningai lėtesne ir pigesne alternatyva), o pašto siuntų pristatymas ES viduje ir toliau viršija direktyvoje nustatytus kokybės standartus. Dauguma valstybių narių, norėdamos užtikrinti galimybę gauti pagrindines pašto paslaugas už prieinamą kainą, nustatė viršutinę kainos ribą. Pastaraisiais metais daugelyje valstybių narių dėl infliacijos lygio ir siekiant kompensuoti sumažėjusį siunčiamų pašto korespondencijos siuntų kiekį padidėjo pašto ženklų kainos. 2012–2013 m. tarifai už 20 g pašto korespondencijos siuntą vidutiniškai išaugo 5,6 proc., tačiau tai neturėjo didelio poveikio šios paslaugos įperkamumui ES piliečiams; tai vis dar įperkama paslauga, ypač palyginti su namų ūkio išlaidomis kitoms ryšio priemonėms (pvz., mobiliojo ryšio).
Visos valstybės narės užtikrina, kad visi pašto paslaugų teikėjai laikytųsi skaidrios, paprastos ir nebrangios skundų nagrinėjimo procedūros; dauguma universaliųjų paslaugų teikėjų turi kompensavimo sistemą.
5.Būtina turėti tikslią ir palyginamą informaciją apie universaliųjų paslaugų grynąsias sąnaudas.
Jeigu dėl universaliųjų paslaugų teikimo valstybėje narėje susidaro grynosios sąnaudos, dėl kurių nepagrįstai apsunkinamas universaliųjų paslaugų teikėjas, Pašto paslaugų direktyvoje nustatyta, kaip galėtų būti kompensuojama už įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas sukeltas vadinamąsias grynąsias sąnaudas, kurios nurodytam(-iems) universaliųjų paslaugų teikėjui (-ams) sudaro nepagrįstai didelę finansinę naštą. Tačiau, siekiant skirti lėšų ir užtikrinti, kad toks lėšų skyrimas neprieštarautų taisyklėms dėl valstybės pagalbos, sąnaudos turi būti skaičiuojamos taip, kad jas būtų galima palyginti. Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento priede nurodomi įvairūs įpareigojimo teikti universaliąsias pašto paslaugas grynųjų sąnaudų skaičiavimo metodai, kurie atitinka Pašto paslaugų direktyvos I priede išdėstytus metodus.
6.Konkurencija pašto korespondencijos siuntų rinkoje augo lėtai, o kai kurie operatoriai elgėsi nekonkurencingai.
Nepaisant to, kad iki 2013 m. visoje ES rinka buvo visiškai atverta, daugumos valstybių narių pašto korespondencijos siuntų rinka vystėsi lėtai, o universaliųjų paslaugų teikėjai išlaikė didžiąją rinkos dalį valstybėse narėse. Iš penkiolikos valstybių narių, kurios visiškai atvėrė savo rinkas iki 2011 m., aštuoniose iki 2013 m. konkurencija pašto korespondencijos siuntų rinkoje sudarė daugiau kaip 5 proc. (pagal apimtį). Iš tų valstybių narių, kurios savo rinkas atvėrė po 2011 m., penkiose iki 2013 m. vidurio konkurentai sudarė daugiau kaip 5 proc. pašto korespondencijos siuntų rinkos dalies.
Konkurencija pašto korespondencijos siuntų rinkoje išaugo daugiausia ten, kur operatoriai, sukūrę savo skirstymo tinklą, kad galėtų patys tiesiogiai gavėjams pristatyti laiškus, teikė pristatymo „nuo durų iki durų“ paslaugą. Konkurencija pašto paslaugų teikimo vietose, kai kiti operatoriai perduoda iš anksto išrūšiuotą korespondenciją universaliųjų paslaugų teikėjams, kad ji būtų pristatyta adresatams, išaugo Slovėnijoje, JK ir Vokietijoje. Keliose valstybėse narėse nacionalinės konkurencijos institucijos paskelbė, kad universaliųjų paslaugų teikėjai pažeidė konkurenciją piktnaudžiaudami dominuojančia padėtimi. Pažeidimai susiję su, be kita ko, neteisėtomis nuolaidomis verslo klientams, kainų spaudimu ir agresyvia kainodara. Tokia praktika gali lemti konkurencinių galimybių ribojimą. Be to, įėjimą į rinką ir konkurencijos augimą gali riboti tam tikras teisinis reguliavimas, pavyzdžiui, licencijų sąlygų nustatymas naujiems rinkos dalyviams, kuris nepriklauso šios direktyvos taikymo sričiai.
7.Perėjus nuo tradicinės prie elektroninės korespondencijos, pašto korespondencijos siuntų kiekis sumažėjo.
Korespondencijos, išsiųstos naudojantis universaliųjų paslaugų teikėjų paslaugomis, kiekis Europos Sąjungoje sumažėjo nuo 107,6 mlrd. 2008 m. iki 85,5 mlrd. 2013 m.. 2007–2010 m. šis kiekis vidutiniškai per metus sumažėjo 4,3 proc., o pajamos – 5,2 proc.. 2010–2011 m. 28 ES valstybėse narėse mažėjimas sulėtėjo atitinkamai iki 3,3 proc. ir 1,4 proc., o 2012–2013 m. išaugo iki 4,85 proc. (pagal apimtį). Apskritai, reklaminiam paštui (reklamai) ir leidiniams buvo padarytas mažesnis poveikis, nors valstybės narės, kuriose pašto korespondencijos siuntų rinkos brandesnės, patyrė didžiausią nuosmukį, kuris spėjama, kad tęsis. Pavyzdžiui, 2000–2014 m. Danijoje pašto korespondencijos siuntų kiekis sumažėjo daugiau kaip 60 proc., o 2015 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo dar 15 proc.. Nyderlanduose 2015 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjimas siekė 13 proc. ir prognozuojama, kad 2010–2020 m. pašto korespondencijos siuntų kiekis sumažės 32–49 proc..
Kadangi valstybių narių pašto korespondencijos siuntų kiekiai labai skiriasi ir atsižvelgiant į esamą mažėjimo tempą, vargu ar kai kurios valstybės narės kada nors turės tokį pat pašto korespondencijos siuntų kiekį, kokį anksčiau turėjo brandžias pašto rinkas turinčios valstybės narės. Todėl, net jei mažiau išsivysčiusiose pašto rinkose pašto korespondencijos siuntų kiekiai mažėjo santykinai lėčiau, vis dėlto toks mažėjimas gali turėti didelį poveikį, nes, palyginti su brandesnėmis rinkomis, šių rinkų ekonomija yra mažesnio masto.
8.Siuntinių sektorius vystosi, tačiau vartotojai ir e. mažmenininkai skundžiasi dėl tarpvalstybinių pristatymo paslaugų kokybės ir kainos.
Nėra aiškaus susitarimo dėl Europos pašto siuntinių rinkos dydžio. Pavyzdžiui, siekiant nustatyti Europos siuntinių rinkos dydį matyti, kad bendra Europos kurjerių, siuntinių ir greitojo siuntinių pristatymo rinkos vertė 2010 m. siekė 60 mlrd. EUR; 2011 m. – 47 mlrd. EUR (įskaitant iki 2 500 kg svorio siuntinių vežimą); 2011 m. – 37 mlrd. EUR (siuntinių ir greitojo siuntinių pristatymo rinka) ir 2014 m. – 53,5 mlrd. EUR. Net jei skaičiuojami vien universaliųjų paslaugų teikėjų išsiųsti siuntiniai, matyti, kad ES siuntinių rinka išaugo nuo 1,65 mlrd. paprastųjų siuntinių 2008 m. iki 1,96 mlrd. 2013 m.. Tačiau siuntinių skaičius vienam gyventojui įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. 2011 m. nustačius visą siuntinių rinkos dydį, buvo matyti, kad vienam gyventojui tenkančių siuntinių skaičius labai skyrėsi: nuo beveik 30 (Vokietijoje ir JK) iki apytiksliai dviejų (Lenkijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir Latvijoje).
Kadangi siuntinių paslaugos niekada nepriklausė anksčiau rezervuotajam sektoriui, panašu, kad konkurencija siuntinių paslaugų rinkoje išaugo kur kas labiau nei pašto korespondencijos siuntinių rinkoje. Greitojo siuntinių pristatymo paslaugų operatoriai (pavyzdžiui, UPS, DHL, TNT ir FedEx) ir kurjerių bendrovės, kurie anksčiau daugiau dėmesio skyrė verslo (B2B) paslaugų pridėtinei vertei, norėdami pasinaudoti augančios e. prekybos privalumais, vis labiau plečia veiklą paslaugų „verslas vartotojui“ (B2C) srityje. Be to, į rinką ateina naujos bendrovės. Be to, universaliųjų paslaugų teikėjai, siekdami pasinaudoti pirkimu internetu, kuria įmantresnes siuntinių pristatymo paslaugas, pavyzdžiui, užtikrindami pristatymo laiką. Todėl įvairių rūšių pristatymo paslaugų operatorių siūlomi produktai ir paslaugos supanašėjo ir riba tarp jų tampa vis mažiau aiški.
Vis dėlto susirūpinimą vis dar kelia tarpvalstybinio siuntinių pristatymo paslaugų įperkamumas, prieinamumas ir galimybė jas gauti – tiek vartotojai, tiek e. mažmenininkai dažniausiai skundžiasi dėl pristatymo informacijos (pvz., siuntinių sekimo ir stebėjimo) stokos, neskaidrių ir didelių kainų. Kartu su 2015 m. gegužės 6 d. priimta Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kad galėtų išsiaiškinti, kaip pagerinti tarpvalstybinio siuntinių pristatymo paslaugas ir geriau suprasti, kaip ši rinka veikia. Komisija pirmąjį 2016 m. pusmetį inicijuos priemones, skirtas kainų skaidrumui didinti ir tarpvalstybinio siuntinių pristatymo paslaugų teisės aktais nustatytai priežiūrai stiprinti. Šios priemonės papildys Komisijos ir įvairių suinteresuotųjų subjektų jau pradėtus veiksmus pagal 2013 m. Komisijos patvirtintą Bendrosios siuntinių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų planą.
9.Universaliųjų paslaugų teikėjų sukurtų darbo vietų skaičius sumažėjo daugiausia dėl perėjimo nuo tradicinės prie elektroninės korespondencijos ir įvairesnių darbo sąlygų.
2013 m. ES universaliųjų paslaugų teikėjai įdarbino apie 1,2 mln. žmonių; kai kuriose valstybėse narėse universaliųjų paslaugų teikėjams teko nemaža vidaus darbo rinkos dalis. Dėl kitų pašto paslaugų operatorių sukurtų darbo vietų šis bendras skaičius padidėjo. Paskaičiuota, kad 2010 m. greitojo siuntinių pristatymo bendrovės tiesiogiai įdarbino 272 000 žmonių.
Užimtumo lygiui poveikį daro mažėjantys pašto korespondencijos siuntų kiekiai kartu su modernizavimu ir vis didesniu automatizavimu. Pasaulinės pašto sąjungos skaičiai rodo, kad iš viso 2008–2013 m. universaliųjų paslaugų teikėjų sukurtų darbo vietų skaičius sumažėjo 250 000. 2012–2013 m. 28 valstybėse narėse universaliųjų paslaugų teikėjų sukurtų darbo vietų skaičius vidutiniškai sumažėjo 4,4 proc.. Paprastai universaliųjų paslaugų teikėjai dirba pagal kolektyvines konkrečiam sektoriui būdingas ir (arba) bendro pobūdžio darbo sutartis, o jų interesus (dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų) gina profesinės sąjungos. Daugeliu atvejų modernizavimo procesas vykdomas socialiniu požiūriu atsakingai, į jį įtraukiant profesines sąjungas: siekiant sumažinti priverstinio atleidimo iš darbo skaičių naudojamasi galimybe anksčiau išeiti į pensiją bei savanoriškai išeiti iš darbo. Nepaisant darbo jėgos mažinimo, didelė dalis darbuotojų toliau dalyvauja siuntinių pristatymo operacijose. Tačiau keliose valstybėse narėse žymiai padaugėjo darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, skaičius ir apskritai yra tendencija pereiti prie darbo lankstesnėmis sąlygomis sutarčių.
10.Rinkai toliau besivystant būtina tolesnė jos stebėsena.
Apskritai, du pagrindiniai Europos pašto paslaugų politikos tikslai, būtent – visiems naudotojams užtikrinti minimalų apibrėžtos kokybės paslaugų spektrą už prieinamą kainą ir atverti rinką, veikiančią sąžiningos konkurencijos sąlygomis, – iš esmės buvo pasiekti, nors susirūpinimą vis dar kelia tarpvalstybinių siuntinių paslaugų rinka. Vis dėlto pašto paslaugų rinka toliau sparčiai vystosi, todėl būtina nuolat atidžiai stebėti ir vertinti bendrą pašto paslaugų rinką bei teisinio reguliavimo sistemos poveikį. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas poveikį, taip pat į tai, kad pašto korespondencijos siuntų kiekiai mažėja, o siuntinių – didėja, kad, siekiant užtikrinti šio sektoriaus tvarumą, būtų galima, prireikus, reaguoti į techninius, ekonominius ir socialinius pokyčius bei naudotojų poreikius. Nuo 2016 m. Komisija kasmet skelbs statistinius duomenis ir reguliariai teiks naujausią informaciją apie pokyčius pašto korespondencijos siuntų ir siuntinių rinkas Europos Sąjungoje.