KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Bendros išvados

Valstybių narių pateikta informacija rodo tolesnę pažangą, padarytą jų laivynų žvejybos pajėgumus derinant prie turimų žuvų išteklių. Anksčiau taikytos valstybių narių priemonės ir Sąjungos pastangos gerinti išteklių būklę ilgainiui padėjo pasiekti žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą daugelyje laivyno segmentų.

Naujausi valstybių narių (2013 m. ataskaitų) pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros tyrimai taip pat parodo, kuriuose laivyno segmentuose valstybės narės nustatė struktūrinių pajėgumų perteklių. Šiems segmentams valstybės narės privalo parengti veiksmų planus su perteklinių pajėgumų šalinimo priemonėmis ir terminais. Ne visos valstybės narės, kuriose yra perteklinių pajėgumų, parengė veiksmų planus. Tą šiuo metu nagrinėja Komisija, atsižvelgdama į derybas dėl naujų veiksmų programų (VP), kurias valstybės narės rengia Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) veiklai įgyvendinti 2014–2020 m.

Siekdamos pašalinti perteklinius pajėgumus, atitinkamos valstybės narės savo EJRŽF veiksmų programose numatė ir nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo priemones. Kai kurios valstybės narės taip pat toliau naudoja turimas Europos žuvininkystės fondo (EŽF) 2007–2013 m. lėšas.

Laivyno viršutinės ribos nė vienoje valstybėje narėje nėra ribojanti sąlyga, nes (licencijuoti) pajėgumai niekur nesiekia 100 %. Visgi dėl to pajėgumų didinti negalima, nes veikia įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programa: papildomų pajėgumų įtraukti negalima, kol laivyne neatsisakyta tokio paties dydžio pajėgumų. Žvejybos nevykdančių laivų skaičius yra (licencijuotų) pajėgumų dalis neviršijant laivyno pajėgumų viršutinių ribų. Pasinaudoti šiais rezervo pajėgumais galima, tai galėtų padidinti aktyvios žvejybos pajėgumus ir žvejybos intensyvumą, visų pirma tais atvejais, kai žvejybos galimybės yra neribotos.

Atsižvelgiant į Sąjungos žvejybos laivynų žvejybos veiklos ir eksploatuojamų išteklių dinamišką pobūdį ir į žemą laivų panaudojimo lygį, ir toliau yra svarbu atidžiai stebėti laivynų pajėgumo pokyčius, atsižvelgiant į žuvų išteklius ir su jais susijusias politikos priemones.

Teisinė sistema ir valstybių narių įsipareigojimai

Pagal naują bendrą žuvininkystės politiką 1 valstybės narės turi imtis priemonių per tam tikrą laiką pritaikyti savo laivyno žvejybos pajėgumus prie savo žvejybos galimybių, kad būtų užtikrinta stabili ir patvari jų pusiausvyra. Atskirų valstybių narių pajėgumai negali didėti dėl įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programos ir niekuomet neturėtų viršyti viršutinių žvejybos pajėgumų ribų 2 .

Valstybės narės turi parengti metinę ataskaitą apie žvejybos pajėgumus 3 . Komisija pateikė tokių ataskaitų rengimo gaires, jomis vadovavosi dauguma valstybių narių . Jei valstybė narė nustato struktūrinį disbalansą, ji turi parengti ir pateikti atitinkamam (-iems) segmentui (-ams) skirtą veiksmų planą, kuriame nustatomi koregavimo tikslai, priemonės ir aiškūs tokio plano įgyvendinimo terminai 4 . 2014 m. Komisija gavo šešių valstybių narių veiksmų planus (III priedas). Tačiau šiuo metu vyksta diskusijos su kai kuriomis kitomis valstybėmis narėmis, kurios veiksmų planų neparengė, nors pagal jų laivynų įvertinimo rezultatus juos parengti reikėtų.

Struktūrinio disbalanso įvertinimas yra glaudžiai susijęs su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) įgyvendinimu: 5 EJRŽF parama nuolatiniam žvejybos veiklos nutraukimui galima tik tų laivyno segmentų, kuriuose nustatytas disbalansas, atveju, o parama laivų variklių pakeitimui galima tik subalansuotų laivyno segmentų atveju.

Žvejybos laivynų pajėgumų Sąjungoje būklė

Iš viso laivyno pajėgumas pastaraisiais metais buvo dar labiau sumažintas. Tačiau tam tikruose segmentuose disbalansas išlieka.

Nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. žvejybos pajėgumai ES 28 valstybėse narėse sumažėjo 1,1 % kilovatais (kW) ir padidėjo 0,3 % bendrąja talpa (GT). Šį padidėjimą galima paaiškinti Kroatijos įstojimu į ES 2014 m. Neskaitant Kroatijos laivyno, ES laivyno žvejybos pajėgumai nuo 2012 m. iki 2015 m. pradžios sumažėjo 4 % GT ir 3,3 % pagal variklio galią (kW); laivų skaičius sumažintas 3,9 6 .

2014 m. sausio 1 d. ES laivyno registre buvo registruoti 86 879 laivai, kurių bendras pajėgumas yra 1 658 033 GT ir 6 573 806 kW. Tai rodo sumažėjimą nuo 2012 m.: 7,8 % pagal laivų skaičių, 1,6 % pagal GT ir 5,4 % pagal kW (I priedas) (išskyrus laivus, registruotus Kroatijoje ir atokiausiuose regionuose). Bendri ES laivyno žvejybos pajėgumai buvo 16,4 % mažesni už viršutinę tonažo pajėgumų ribą ir 10,5 % mažesni už ribinę galią.

1 grafikas: atitiktis viršutinei žvejybos pajėgumų ribai, 2013 m. gruodžio 31 d.

Faktiniai pajėgumai, išreikšti viršutinių žvejybos pajėgumų procentais kiekvienai valstybei narei (išskyrus atokiausius regionus)

2007–2013 m. valstybės narės aktyviai naudojo eksploatavimo nutraukimo priemones pagal EŽF. Nuo 2007 m. iki 2014 m. gegužės 31 d. 4 156 laivų eksploatavimas nutrauktas pasinaudojus viešąja parama, kurios viešosios išlaidos sudaro beveik 900 mln. eurų, iš jų 527 mln. eurų yra EŽF įnašas (IV priedas). Laivų, kurių eksploatavimas nutrauktas pasinaudojus EŽF valstybės pagalba, pakeisti kitais negalima. Dar 2 620 laivų buvo pašalinti iš laivyno be viešosios paramos, tačiau šiuos privačiai panaikintus pajėgumus į laivyną grąžinti galima.

Laivynai atokiausiuose Ispanijos, Prancūzijos ir Portugalijos regionuose taip pat nesiekia viršutinės žvejybos pajėgumų ribos. Šie laivynai Reglamento (EB) Nr. 1380/2013 II priede traktuojami atskirai nuo žemyninės dalies laivynų. 2013 m. gruodžio 31 d. visi šių laivynų viršutiniai pajėgumai buvo pakoreguoti įtraukiant Majotą: bendra viršutinė pajėgumų riba atokiausiuose regionuose padidėjo iki 107 568 GT ir 579,296 kW, o bendras žvejybos laivų skaičius buvo 4 621.

Valstybių narių metinės ataskaitos ir veiksmų planai

Visos 23 pakrantės valstybės narės pateikė savo ataskaitas Komisijai. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. santrumpa STECF) teigimu dauguma valstybių narių taiko Komisijos gaires ir ataskaitų nuoseklumas ir užbaigtumas toliau gerėja.

Rengdama ataskaitą Komisija paprašė ŽMTEK ataskaitas įvertinti. ŽMTEK atliko analizę, pagrįstą rodikliais, parengtais atsižvelgiant į valstybėms narėms skirtas gaires. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas išnagrinėjo 85 % laivyno segmentų, apimančių 71 % žvejybą vykdančių laivų ir 98 % 2012 m. iškrautų žuvų vertės, apie kurią pranešta 7 .

Pastabos, paremtos valstybių narių ataskaitomis ir ŽMTEK analize

Įvertinusi ŽMTEK analizę, Komisija pateikė šias pastabas:

1. Daroma nuosekli pažanga siekiant žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių visame ES laivyne pusiausvyros. Balanso ataskaitose daug valstybių narių iki šiol plačiai taikė ES gaires. Tačiau ne visose laivyno ataskaitose nustatomi laivyno segmentai, kurie tam tikrą laiką neatitinka žvejybos galimybių. Tik šešios valstybės narės nustatė laivyno segmentus, kuriuose yra struktūrinių pajėgumų perteklius. Šį disbalansą reikia mažinti. Kitos valstybės narės veiksmų planų neparengė, nors pagal jų laivynų įvertinimo rezultatus tokius planus reikėtų parengti.

2. Ex ante sąlygos, siejančios valstybių narių metines žvejybos laivyno pajėgumo ataskaitas su EJRŽF finansinės paramos galimybe, yra svarbus naujosios BŽP elementas, kuris padeda užtikrinti sveiką ir tvarią ES laivyno žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą.

3. Komisijai nebuvo pateikti visų laivyno segmentų, kuriuose nustatyta struktūrinė pusiausvyros stoka, veiklos planai. Daugumoje pateiktų planų siūloma derinti priemones kad disbalansas būtų pašalintas; atitinkamų laivyno segmentų atveju vienos valstybės narės renkasi eksploatavimo nutraukimą skiriant viešąją paramą 8 , kitos tikisi struktūrinį disbalansą panaikinti taikydamos kitus mechanizmus (pvz., ITQ). Veiksmų planai yra skaidrios ir veiksmingos priemonės, siekiant žvejybos laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros.

4. Atsižvelgiant į tai, kad EJRŽF viešosios paramos žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui schemos bus palaipsniui panaikintos iki 2017 m. pabaigos (finansinis asignavimas taip pat yra apribotas), valstybės narės parama eksploatavimo nutraukimui turėtų naudotis tikslingai ir taikyti ją segmentuose, kuriuose struktūriniai pertekliniai pajėgumai buvo nustatyti pagal bendrosiose gairėse nurodytus pusiausvyros rodiklius.

5. Aktyvių laivyno pajėgumų valdymas valstybėse narėse tebėra itin svarbus, turint omenyje kai kuriuos valstybių narių pateiktų ataskaitų analizės, kurią atliko ŽMTEK, rezultatus. Šios analizės rezultatai rodo, kad kai kurie laivyno segmentai žvejodami viršija didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, (žr. II priedą) 9 ..

6. Kad būtų galima atlikti reikiamą koregavimą, valstybės narės turėtų toliau stebėti savo laivynų žvejybos pajėgumus tam, kad laivynai taptų gyvybingi ir tausiai naudojantys jūrų biologinius išteklius. Valstybių narių metinės laivyno ataskaitos šiame kontekste vaidina svarbų vaidmenį.

7. ŽMTEK analizė rodo, kad ne visais atvejais rodikliai, įtraukti į Komisijos gaires, galėtų būti įvertinti visiems laivyno segmentams. Taip yra dėl to, kad trūksta duomenų, arba, kalbant apie ekonominius ir techninius rodiklius, dėl segmentų grupavimo (tai daroma norint užtikrinti komercinių paslapčių apsaugą).

8. Pastebima, kad laivų panaudojimas yra mažas; daugelyje valstybių narių žvejybos nevykdančių laivų dalis yra didelė ir kraštutiniais atvejais siekia net 50 % (žr. toliau pateiktą grafiką).

Šaltinis: ŽMTEK (STECF) ataskaita dėl pagrindinių laivyno segmentų pusiausvyros rodiklių ir nacionalinių ataskaitų dėl valstybių narių pastangų užtikrinti laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą peržiūros (STECF _ 14_12 ir STECF _14-21)

**. Pastabos: nėra duomenų apie Daniją, Prancūziją ir Graikiją.

(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354/22, 2013 12 28) 22 straipsnio 1 dalis.

(2) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 7 dalis ir 23 straipsnis.

(3) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalis. Remdamasi valstybių narių ataskaitomis, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turi parengti metinę ataskaitą apie pusiausvyrą, įskaitant veiksmų planus, kuriuos parengė valstybės narės.

(4) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalis.

(5) Komisijos gairių laikymasis yra ex ante sąlyga gauti EJRŽF finansavimą, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 61/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149/1, 2014 05 20) IV priedas.

(6) Visi ES 28 VN pajėgumai (laivų skaičius) nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. sumažėjo 1,8 %; VN laivų variklio galia (kW) sumažėjo 1,1 %, o bendroji talpa padidėjo 0,3 %.

(7) ŽMTEK (STECF) ataskaita dėl pagrindinių laivyno segmentų pusiausvyros rodiklių ir nacionalinių ataskaitų dėl valstybių narių pastangų užtikrinti laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą peržiūros (STECF - 15-02).

(8) Remiantis Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsniu.

(9) Žr. ŽMTEK (STECF) ataskaitos dėl pagrindinių laivyno segmentų pusiausvyros rodiklių ir nacionalinių ataskaitų dėl valstybių narių pastangų užtikrinti laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą peržiūros (STECF - 15-02) III priedą. Pagal Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ataskaitos III priedą pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių procentinė dalis yra 31 %.

EŽF įsipareigojimai nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.
Priemonės	Operacijų skaičius	Bendros išlaidos, į kurias atsižvelgta priimant sprendimą teikti viešąją paramą (EUR)	Bendros viešosios išlaidos, į kurias atsižvelgta priimant sprendimą teikti viešąją paramą (EUR).	Veiksmui skiriama EŽF pagalba (EUR).	Priemonei skirtų EŽF lėšų procentas, palyginti su visais EŽF įsipareigojimais 2014 m. gegužės 31 d.

1.1 Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas	4,087	901 610 330,18	898 581 556,76	527 029 599,01	15,33 %
1.2 Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas	61,715	380 034 486,53	380 033 614,05	230 825 262,13	6,71%
1.3 Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumas	12,090	417 700 869,78	174 338 991,68	97 960 449,14	2,85 %
1.4 Mažos apimties priekrantės žvejyba	4,317	55 088 317,94	46 280 854,90	31 894 126,04	0,93 %
1.5 Socialinės ir ekonominės kompensacijos už laivyno valdymą	5,416	152 815 579,58	101 916 516,65	61 554 454,15	1,79 %
Iš viso EŽF	121,073	8 105 951 862,15	5 558 302 451,91	3 438 157 945,62	99,99 %