EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 28

COM(2015) 550 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms

{SWD(2015) 202 final}
{SWD(2015) 203 final}

1.    Bendrosios rinkos tobulinimas

Bendroji rinka yra vienas didžiausių Europos laimėjimų. Pastaruosius 50 metų veikiančios bendrosios rinkos nauda akivaizdi: Europos įmonėms atsivėrė naujų verslo galimybių ir jos pasinaudojo masto ekonomija, dėl kurios išaugo pramonės konkurencingumas, taip pat sukurta naujų darbo vietų, vartotojai turi didesnį pasirinkimą mažesnėmis kainoms, piliečiai gali gyventi, mokytis ir dirbti bet kur Europoje. Be to, užtikrinta geresnė ES įmonių integracija į tarptautines vertės grandines ir sustiprintas Europos bendrovių konkurencingumas pasaulyje.

Tačiau ES ir bendroji rinka turi prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Europai kyla ekonominių ir socialinių uždavinių. Ekonomikos ir finansų krizė buvo išbandymas mūsų ekonomikai, dėl jos patirta didelių socialinių išlaidų. Nedarbo, ypač jaunimo, lygis visoje Europoje išlieka stabiliai aukštas, nors būtent šios amžiaus grupės žmonės turėtų užtikrinti Europos gyvybingumą. Prasti ekonomikos augimo rodikliai neigiamai paveikė europiečių pasitikėjimą. Dėl nepakankamų investicijų ir kliūčių prekių ir paslaugų rinkose sumažėjo Europos ekonomikos našumas ir konkurencingumas. Verslo įmonių veikla dažnai stringa dėl nebeaktualių ir pernelyg apsunkinančių taisyklių ir joms kyla sunkumų ieškant reikalingos informacijos.

Tuo tarpu inovacijos ir pasaulinės vertės grandinės atveria daug naujų galimybių. Skaitmeninės technologijos skatina pokyčius daugelyje pramonės sektorių, padeda pereiti prie efektyvesnių gamybos būdų ir naujų, novatoriškų verslo modelių. Dėl vis glaudžiau tarpusavyje susijusių gamybos ir paslaugų sektorių daugėja pažangių ir netaršių komercinių pasiūlymų, kuriais vartotojams garantuojama didesnė papildoma nauda. Tačiau dėl tokių inovacijų taip pat keičiasi tradiciniai verslo modeliai ir nusistovėję vartotojų ir ūkio subjektų santykiai.

1.1.Tvirtesnė ir sąžiningesnė bendroji rinka

Šiuos uždavinius siekia spręsti 2014 m. lapkričio mėn. darbą pradėjusi naujoji Europos Komisija. Jos pagrindiniai prioritetai – naujų darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos – bus įgyvendinami stiprinant visų sektorių ir veiklos sričių bendrąją rinką.

Praėjus mėnesiui nuo darbo pradžios naujoji Komisija paskelbė apie pradedamą vykdyti Investicijų planą Europai ir sukurtą Europos strateginių investicijų fondą. Jau matomi vykdomo plano rezultatai: investicijų lygis nebemažėja ir skatinamas ekonomikos atsigavimas. Vienas iš plano tikslų – sukurti investicijoms palankesnę verslo aplinką užtikrinant didesnį reglamentavimo sistemos nuspėjamumą ir toliau stiprinant bendrąją rinką.

2015 m. vasario mėn. Komisija tęsė pradėtą darbą ir pasiūlė sukurti Europos energetikos sąjungą, kuria būtų užtikrintas saugios, nebrangios ir klimatui nekenkiančios energijos tiekimas piliečiams bei įmonėms ir pagaliau ES būtų sukurta energijos vidaus rinka.

Gegužės mėn. Komisija paskelbė Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, kuria siekiama spręsti skaitmeninės ekonomikos uždavinius. Sujungta bendrąja skaitmenine rinka vartotojams ir įmonėms bus užtikrinamos prieinamesnės internetinės prekės ir paslaugos, kuriamos tinkamos skaitmeninių tinklų plėtotės sąlygos ir maksimaliai išnaudojamas Europos skaitmeninės ekonomikos augimo potencialas.

Praėjusį mėnesį paskelbtas Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas. Įgyvendinus šį planą turėtų sumažėti skolinimosi sąnaudos, pagerėti naujai įsteigtų įmonių finansavimas ir būti išplėsta investuotojų bazė. Palengvinus investuotojų ir finansavimą siekiančių gauti Europos įmonių tarpusavio ryšius, pastarosioms atsivers daugiau galimybių gauti modernizavimui ir plėtrai reikalingą finansavimą. Sukūrus kapitalo rinkų sąjungą finansų sistema taps stabilesnė ir padidės konkurencija.

Mums reikalinga pasauliui atvira Europa ir Europai atviras pasaulis. Kaip nurodyta šio mėnesio pradžioje priimtame Komunikate „Prekyba visiems“, Komisija performuoja prekybos ir investicijų politiką, kad ji būtų efektyvesnė, skaidresnė ir kad atitiktų mūsų europines vertybes. Komisija deda visas pastangas, kad Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė duotų kuo geresnių, visų atžvilgiu sąžiningų ir konkrečių rezultatų.

Numatytu žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu bus didinamas Europos konkurencinis pranašumas. Bus siekiama išsaugoti vertingus gamtos išteklius, drauge stiprinant konkurencingumą, skatinant inovacijas ir kuriant darbo vietas prekių dizaino, gamybos, naudojimo, remonto ir perdirbimo, taip pat atliekų tvarkymo srityse.

Siekdama užtikrinti sąžiningesnę bendrąją rinką, ES taip pat turi efektyviai spręsti piliečiams ir įmonėms susirūpinimą keliančius klausimus, nes jie turi būti tikri, kad bendrąja rinka užtikrinama jų teisių apsauga ir jiems suteikiama daugiau galių.

Darbuotojams negali kilti abejonių dėl jų teisių apsaugos. Siekiant atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, rengiamame Darbo jėgos judumo dokumentų rinkinyje bus numatytos darbo jėgos judumo rėmimo priemonės, tinkamesnis socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ir tikslinė Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūra.

Piliečiai ir įmonės turi neabejoti sąžiningumu mokesčių srityje. Būtina užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje veiklą vykdančios įmonės nebegalėtų naudotis nacionalinių mokesčių režimų skirtumais ir spragomis. Komisija netrukus užbaigs nuodugnius sprendimų dėl mokesčių tyrimus tam tikrose valstybėse narėse ir sieks, kad skubiai būtų įgyvendinta neseniai priimta direktyva dėl sprendimų dėl mokesčių. Neseniai priimtu plačių užmojų Sąžiningesnio ir veiksmingesnio pelno apmokestinimo veiksmų planu Komisija siekia užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami tose šalyse, kuriose gaunamas pelnas.

Galiausiai Komisija ketina įgyvendinti nemažai su bendrąja rinka susijusių sektorinių iniciatyvų. Pavyzdžiui, kelių transporto bendrosios rinkos priemonės padės tobulinti ir užtikrinti konkurencingesnes transporto paslaugas. Komisija taip pat svarstys, kaip supaprastinti ir padaryti lengviau įgyvendinamas patekimo į krovinių vežimo kelių transportu rinką taisykles. Bus svarstoma, kaip užtikrinti vienodas sąlygas šalies vidaus keleivių vežimo paslaugų srityje, didinti konkurenciją sunkiasvorių transporto priemonių nuomos srityje, kaip tinkamiau užtikrinti sektoriui taikomų taisyklių vykdymą, deramas darbo sąlygas ir vienodas sąlygas visiems dalyviams.

Atsižvelgdama į visus šiuos veiksmus, Komisija suteikė naują postūmį geresnio reglamentavimo strategijai. Sutelkdami dėmesį į tikruosius Europos prioritetus nustatome tinkamesnes taisykles, padėsiančias pasiekti geresnių rezultatų. Daugeliu atveju vienas ES teisės aktų rinkinys pakeičia 28 skirtingų nacionalinių taisyklių mozaiką ir taip padeda palengvinti piliečių gyvenimą ir įmonių veiklą, paprastinti teisinę sistemą, mažinti reguliavimo naštą visoje bendrojoje rinkoje ir didinti reglamentavimo sistemos nuspėjamumą.

1.2.Galimybėmis, modernizacija ir rezultatais pagrįsta naujoji bendrosios rinkos strategija

Šias priemones turi papildyti tikroji Europos prekių ir paslaugų bendroji rinka.

Nors padaryta didelė pažanga, vis dar yra didelių ekonominių kliūčių, visų pirma paslaugų srityje. Komisijos vertinimu, užtikrinus tinkamesnį Paslaugų direktyvos įgyvendinimą ES BVP galėtų padidėti 1,8 proc. 1  

Dėl laisvos prekybos prekėmis ir paslaugomis kliūčių, netinkamo dabartinių taisyklių vykdymo užtikrinimo, žemo tarpvalstybinių viešųjų pirkimų lygio ir nepakankamos politinės paramos struktūrinėms reformoms ribojamos įmonių ir piliečių galimybės, todėl sukuriama mažiau naujų darbo vietų ir išlaikomos pernelyg aukštos kainos.

Šios kliūtys taip pat neigiamai veikia kitų svarbių sričių, pvz., transporto, telekomunikacijų ir energetikos, politiką. Dėl jų mažėja ES patrauklumas vidaus ir išorės investuotojams. Be to, stringa inovacijų diegimas, įmonėms trūksta paskatų kurti naujus produktus ir paslaugas Europoje, įdarbinti papildomus darbuotojus ir plėstis naujose rinkose.

Todėl bendroji rinka turi būti atgaivinta ir modernizuota, kad būtų užtikrintas tinkamesnis prekių ir paslaugų rinkų veikimas ir derama piliečių apsauga. Šių tikslų ir siekiama šia strategija. Pagal ją numatyti tiksliniai veiksmai trijose pagrindinėse srityse:

vartotojams, specialistams ir įmonėms suteikti daugiau galimybių;

skatinti Europai būtiną modernizaciją bei inovacijas ir kurti tam palankias sąlygas;

užtikrinti vartotojams ir įmonėms kasdienės praktinės naudos duodančius rezultatus.

Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama praktinėms priemonėms, padėsiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir naujai įsteigtoms įmonėms plėstis ir plėsti veiklą, skatinti inovacijas, naikinti kliūtis investicijoms ir suteikti vartotojams daugiau galių. Šios priemonės papildo įvairias kitas sektorines iniciatyvas, pvz., tokias, kuriomis tobulinamas kelių transporto bendrosios rinkos veikimas ir vykdymo užtikrinimas. Ekonominiais įrodymais pagrįstomis priemonėmis siekiama šalinti ekonomiškai svarbiausias kliūtis. Bus atliktas tolesnis teisėkūros veiksmų poveikio vertinimas, kuriuo Komisija remsis priimdama galutinius sprendimus.

2.Vartotojams ir įmonėms suteikti daugiau galimybių

2.1.Palankios sąlygos subalansuotai dalijimosi ekonomikos plėtotei skatinti

Sparčiai kinta paslaugų teikimo ir naudojimosi jomis ir turtu būdai: žaibiškai vystosi dalijimosi ekonomika – kompleksiška užsakomųjų paslaugų ir laikino turto naudojimo sistema, pagrįsta mainais interneto platformose. Dalijimosi ekonomika vartotojams suteikiamas didesnis pasirinkimas mažesnėmis kainomis, novatoriškos naujai įsteigtos įmonės ir jau veikiančios Europos bendrovės gali plėsti veiklą buveinės šalyje ir už jos ribų. Kuriamos naujos darbo vietos, darbuotojai gali naudotis lankstesniais darbo tvarkaraščiais, susirasti ne specialistams skirto darbo arba ne visą darbo dieną užsiimti verslu. Ištekliai gali būti naudojami efektyviau, todėl didinamas našumas ir užtikrinamas tvarumas.

Neseniai atlikto tyrimo 2 rezultatai rodo, kad penkiuose pagrindiniuose dalijimosi ekonomikos sektoriuose (tarpusavio finansavimas, internetinės įdarbinimo platformos, neprofesionalios apgyvendinimo paslaugos, dalijimosi automobiliu paslaugos ir tiesioginės muzikos ir vaizdo perdavimo paslaugos) pasaulinės pajamos gali išaugti nuo apie 13 mlrd. EUR iki 300 mlrd. EUR iki 2025 m. Trečdalis Europos vartotojų teigia ketinantys aktyviau dalyvauti dalijimosi ekonomikoje 3 .

Tačiau dėl naujų verslo modelių neigiamą poveikį dažnai patiria dabartinės rinkos, todėl kyla nesutarimų su dabartiniais prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais. Ir vieni, ir kiti skundžiasi tuo, kad vartotojų apsaugos, apmokestinimo, licencijavimo, sveikatos priežiūros ir saugos, socialinės apsaugos ir užimtumo taisyklių taikymas nėra aiškiai reglamentuojamas. Kyla pavojus, kad skubotomis arba nederamomis reglamentavimo priemonėmis spręsdami šiuos uždavinius galime paskatinti nelygybę ir rinkų susiskaidymą.

Būtina atsižvelgti į šiuos sunkumus ir netikrumą. Reikalinga aiški ir subalansuota reglamentavimo aplinka, kurioje būtų plėtojamas su dalijimosi ekonomika susijęs verslumas; būtų užtikrinta darbuotojų, vartotojų ir kitų viešųjų interesų apsauga; veiklą vykdantiems ar naujiems rinkos veikėjams, nesvarbu, koks jų verslo modelis, nebūtų nustatoma nereikalingų reglamentavimo kliūčių.

Įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją jau pradėta platformų vaidmens, įskaitant dalijimosi ekonomikos srityje, analizė. Šią iniciatyvą papildys kiti tarpsektoriniai tyrimai ir aktyvus bendradarbiavimas su rinkos dalyviais, vartotojais ir valdžios institucijomis 4 .

Remdamasi konsultacijų rezultatais Komisija parengs gaires dėl ES teisės taikymo dalijimosi ekonomikos verslo modeliams ir atitinkamoms nacionalinės teisės nuostatoms. Šios gairės bus pagrįstos Paslaugų direktyva, Elektroninės komercijos direktyva, Europos vartotojų teisių teisės aktais ir atitinkamomis sutarčių nuostatomis. Tarptautine geriausia praktika pagrįstos gairės turėtų padėti valstybėms narėms ir rinkos dalyviams geriau suprasti taikomas taisykles. Į jas Komisija taip pat atsižvelgs imdamasi vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad nacionalinės teisės nuostatomis nebūtų nepagrįstai kliudoma dalijimosi ekonomikos plėtotei. Komisija toliau vertins, kokias reglamentavimo spragas reikia šalinti ir kokias būdais tai daryti. Ji parengs dalijimosi ekonomikos plėtotės vietos, šalies, įmonės ir sektoriaus lygmeniu stebėsenos sistemą.

2.2.Skatinti MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių plėtrą

MVĮ yra svarbiausias Europos ekonomikos ramstis. Tačiau tebėra pernelyg daug MVĮ, naujai įsteigtoms įmonėms ir jauniems verslininkams plėsti veiklą bendrojoje rinkoje trukdančių kliūčių. Dauguma MVĮ veikia vietinėje ar regioninėje rinkoje. Labai nedaug MVĮ ES rinką suvokia kaip šalies rinką ar turi užmojų plėsti veiklą visoje Europoje. Taip ribojamos inovacijos ir darbo vietų kūrimas.

MVĮ dažniausiai skundžiasi dėl šių dalykų:

PVM taisyklių sudėtingumo;

netikrumo dėl bendrovių teisės;

norminių reikalavimų supratimo ir laikymosi;

galimybių gauti finansavimą trūkumo;

griežtų bankroto įstatymų baimės;

kliūčių inovacijoms.

Komisija pasirengusi ryžtingai spręsti pagrindinius MVĮ, visų pirma naujai įsteigtoms įmonėms, visais įmonės gyvavimo etapais kylančius sunkumus.

Daug verslininkų, ketinančių pradėti tarpvalstybinę veiklą, skundžiasi PVM reglamentavimo sudėtingumu. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje Komisija paskelbė apie PVM supaprastinimo teisėkūros priemonę, kuri visų pirma turėtų padėti nedidelėms elektronine prekyba užsiimančioms įmonėms vykdyti tarpvalstybinę veiklą. Be to, įgyvendindama veiksmų planą dėl nuo sukčiavimo apsaugoto PVM sistemos, Komisija parengs išsamų MVĮ skirtą paprastinimo priemonių rinkinį, kuriuo siekiama sumažinti tokioms įmonėms tenkančią administracinę naštą. Taip bus skatinamas jų augimas ir tarpvalstybinės prekybos plėtotė.

Verslininkai taip pat skundžiasi tuo, kad trūksta aiškumo dėl bendrovių teisės. Komisijos pasiūlymu dėl vienanarės bendrovės, kurį teisėkūros institucijos turėtų nedelsdamos priimti, bus sumažintos bendrovės registravimo išlaidos ir supaprastintos procedūros. Vadovaudamasi šia iniciatyva, Komisija toliau svarstys, kaip supaprastinti ir nustatyti kuo mažiau apsunkinančias bendrovėms taikomas taisykles, ir toliau kovos su priedangos įmonėmis, be kita ko, visais bendrovės gyvavimo etapais siūlydama skaitmeninius sprendimus, visų pirma susijusius su bendrovės registracija, bendrovės dokumentų teikimu ir informacija 5 . Atsižvelgdama į mažoms bendrovėms kylančius didelius sunkumus, visų pirma vykdant tarpvalstybines operacijas, Komisija taip pat svarstys, ar reikia atnaujinti dabartines tarpvalstybiniam bendrovių susijungimui 6 taikomas taisykles, ir ar reikia jas papildyti taisyklėmis dėl tarpvalstybinio skaidymo. Tai galėtų padėti MVĮ išsirinkti joms tinkamiausią verslo strategiją ir geriau prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, nesilpninant socialinės ir užimtumo apsaugos.

Naujai įsteigtoms įmonėms taip pat nelengva išsiaiškinti norminius reikalavimus ir jų laikytis. Todėl Komisija, svarstydama politikos priemones arba vertindama teisės aktus, ypatingą dėmesį pagal principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ 7 skiria MVĮ poveikio turinčioms taisyklėms. Valstybės narės pradėjo kurti vieno langelio principu veikiančius portalus, kuriuose būtų pateikta informacija apie visus norminius reikalavimus, kurių turi laikytis bet kuriame ekonomikos sektoriuje verslą pradedantis subjektas. Siekdama papildyti šias pastangas Komisija pradės Naujai įsteigtų įmonių iniciatyvą, į kurią bus įtraukti visi susiję dalyviai, įskaitant verslininkus, naujai įsteigtų įmonių bendruomenes, socialinius partnerius ir regionines bei nacionalines institucijas, ir kuria siekiama Europoje gerinti sąlygas naujai įsteigtoms įmonėms. Įgyvendinant iniciatyvą bus surengtos viešos konsultacijos, kad verslininkai galėtų pateikti idėjų. Prieš priimdama sprendimus, Komisija taip pat gali susipažinti su per REFIT platformą 8 pateiktais siūlymais. Kartu su suinteresuotaisiais subjektais ji nagrinės, kaip pagal Bendrąją skaitmeninės rinkos strategiją kuriami Bendrieji skaitmeniniai vartai galėtų geriausiai padėti naujai įsteigtoms įmonėms laikytis reikalavimų. Kartu su Naujai įsteigtų įmonių iniciatyvos dalyviais Komisija parengs konkrečius minėtų vartų elementus, kurie padėtų naujai įsteigtoms įmonėms vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir didinti veiklos Europoje mastą.

MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms dažnai sunku gauti finansavimą. Investicijų plane Europai MVĮ jau skiriama itin daug dėmesio. Pavyzdžiui, ketvirtadalis Europos strateginių investicijų fondo teikiamų garantijų bus naudojamos novatoriškoms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms remti, taip pat užtikrinti, kad naujai įsteigtos įmonės galėtų greičiau ir dažniau pasinaudoti rizikos finansais 9 . Be to, kuriant kapitalo rinkų sąjungą bus parengtos priemonės, kuriomis remiamas rizikos kapitalas ir rizikos kapitalo finansavimas ES. Komisija pateiks pasiūlymų dėl Europos rizikos kapitalo fondų fondo, kuris būtų finansuojamas ES biudžeto lėšomis ir prie kurio galėtų prisidėti kiti dalyviai, kad būtų pritraukta privataus kapitalo, kaip numatyta Investicijų plane. Fondo lėšomis būtų skatinama kurti naujas įmones ir didinti jų veiklos bendrojoje rinkoje mastą.

Be to, pagal kelias ES finansavimo programas, pvz., programą „Horizontas 2020“, COSME, Europos struktūrinius ir investicijų fondus, numatytos MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių rėmimo iniciatyvos 10 . Pagal ES programas MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms teikiamos konsultacijos dėl finansavimo galimybių ir tarpvalstybinės veiklos, taip pat teikiama susijusi parama 11 . Komisija COSME lėšomis rengs veiklą pradedančioms novatoriškoms MVĮ skirtas informacines kampanijas, kad jas paskatintų plėsti tarpvalstybinę veiklą ir pasinaudoti galimybėmis.

Pradėti verslą taip pat dvejojama dėl bankroto padarinių. Socialinių stigmų, teisinių padarinių ir nepajėgumo sumokėti skolas baimė Europoje yra gerokai didesnė nei kitur pasaulyje ir ją iš dalies lemia gerokai ilgesni skolų nurašymo laikotarpiai. Visai tai atgraso verslininkus nuo minties pradėti verslą. Verslininkai turi žinoti, kad jiems bus suteikta dar viena galimybė. Tęsdama pradėtą darbą 12 , Komisija rems bona fide verslininkus ir pateiks pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų reglamentuojamas įmonių nemokumas, taip pat ankstyvas restruktūrizavimas ir „dar viena galimybė“ 13 , ir kuriuo būtų užtikrinta, kad valstybių narių reglamentavimo aplinka būtų leidžiama patirti nesėkmę kartu neatgrasant verslininkų nuo mėginimų išbandyti naujas idėjas.

Taip pat esama inovacijas stabdančių kliūčių. Komisijos geresnio reglamentavimo programoje nustatyta priemonė, kuria vertinamas galimas naujų politikos pasiūlymų poveikis inovacijoms, nustatomos kliūtys ir galimi jų šalinimo būdai. Per REFIT platformą galima pateikti siūlymų dėl nustatytų probleminių klausimų. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat sieks nustatyti novatoriškas rinkas, kuriose būtų galima pabandyti pritaikyti novatoriškas reglamentavimo strategijas, kad būtų patikrintas novatoriškų sprendimų tinkamumas, tvarumas ir jų nauda skatinant investicijas ir kuriant naujas darbo vietas.

Europai taip pat būtų naudinga pritraukti novatorių iš kitų pasaulio šalių. Kaip pabrėžta Europos migracijos darbotvarkėje 14 , nustačius taisykles dėl verslininkų pritraukimo ir paramos vykdant veiklą bendrojoje rinkoje priemones, Europa galėtų tapti patrauklesniu novatorių iš viso pasaulio traukos centru. Tai galėtų paskatinti Europoje kurti naujas įmones 15 .

2.3.Praktinis paslaugų rinkos be sienų diegimas

2006 m. Paslaugų direktyva modernizuoti įvairūs ekonomikos sektoriai. Valstybės narės priėmė daugiau kaip tūkstantį priemonių, kuriomis naikinamos nepagrįstos įmonių ir specialistų teikiamų paslaugų kliūtys.

Tačiau įmonėms ir specialistams vis dar kyla daug sunkumų vykdant tarpvalstybinę veiklą. Norintieji teikti paslaugas kitose valstybėse narėse susiduria su profesijų ir ribojamos veiklos sričių reglamentavimo skirtumais ir nenuoseklumu ES, nereikalingomis teikiamų paslaugų reglamentavimo kliūtimis ir aiškumo bei nuspėjamumo tam tikruose svarbiausiuose sektoriuose trūkumu.

Pašalinus daugiausia problemų keliančius apribojimus būtų skatinamas verslumas ir užimtumas, sumažėtų kainos ir veiksmingiau būtų paskirstyti ištekliai Europoje. Tam būtini veiksmai profesijų ir paslaugų teikimo srityse.

Specialistų paslaugoms tenka 9 proc. ES BVP; apie 20 proc. ES darbo jėgos yra reglamentuojamųjų profesijų atstovai 16 . Specialistų paslaugos glaudžiai susijusios su kitais sektoriais 17 . Todėl konkurencingesnis ir veiksmingesnis specialistų paslaugų sektorius padėtų stiprinti pramonės konkurencingumą ir apskritai ekonomiką 18 .

Šiuo metu Europoje yra per 5 000 reglamentuojamųjų profesijų 19 ir per 50 mln. jų atstovų. Nors taisyklėmis dėl naudojimosi reglamentuojamųjų profesijų paslaugomis ir jų teikimo buvo siekta apsaugoti tiek viešąjį interesą, tiek teikiamos paslaugos naudotoją, daugelis šių taisyklių dabar tapo neproporcingomis ir jomis kuriamos nereikalingos specialistų judumo reglamentavimo kliūtys ir mažinamas našumas.

Neseniai atlikti tyrimai 20 rodo, kad tam tikrose valstybėse narėse įgyvendintos reformos, susijusios su tolesniu reglamentuojamųjų profesijų atvėrimu, padėjo kurti naujas vietas ir užtikrinti mažesnes kainas vartotojams 21 .

ES lygmeniu Paslaugų direktyva draudžiamos tam tikros taisyklės ir valstybių narių reikalaujama įvertinti, ar kitos taisyklės yra pagrįstos ir proporcingos. Profesinių kvalifikacijų direktyva 22 siekiama lengvinti specialistų judumą Europos Sąjungoje, nustatyta profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo teisės aktų sistema ir įtvirtintas valstybių narių ir Komisijos vykdomas profesijų reglamentavimo nacionaliniu lygmeniu vertinimo procesas. Pastaraisiais metais valstybės narės ėmėsi reformų, kuriomis sumažintos arba pašalintos tam tikros reglamentavimo kliūtys 23 .

Tačiau peržiūrint Profesinių kvalifikacijų direktyvą, per pastaruosius dvejus metus buvo atliktas tarpusavio vertinimas, kuris parodė, kad panašių profesijų reglamentavimas ir ribojamos veiklos sritys valstybėse narėse smarkiai skiriasi 24 .

Todėl reguliariai teikdama gaires Komisija pasiūlys konkrečių veiksmų, kaip tobulinti naudojimąsi reglamentuojamųjų profesijų paslaugomis ir jų teikimą nacionaliniu ir ES lygmeniu. Šie veiksmai padės nustatyti konkrečius tam tikrų valstybių narių reformų poreikius 25 . Bus siekiama apsvarstyti visus su naudojimusi reglamentuojamųjų profesijų paslaugomis ir jų teikimu susijusius klausimus.

Pirmuoju etapu daugiausia dėmesio bus skirta atrinktoms profesijoms prioritetiniuose sektoriuose 26 . Antruoju etapu bus vertinamos reformos ir šalinamos likusios kliūtys 27 . Kai tinkama, valstybės narės pageidavimu ir atlikus individualų nustatytų prioritetų vertinimą, reformų prioritetai bus aptariami vykstant Europos semestro procesui.

Komisija taip pat parengs analitinę sistemą, kuria valstybės narės galės naudotis peržiūrėdamos esamas arba siūlydamos naujas profesijų reglamentavimo taisykles. Į sistemą bus įtraukta išsami profesijų reglamentavimo taisyklių proporcingumo vertinimo metodika. Valstybės narės turės įrodyti, kad viešojo interesų tikslų neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis, išskyrus naudojimosi konkrečių reglamentuojamųjų profesijų teikiamomis paslaugomis arba jų teikimo ribojimą.

Galiausiai savitarpio vertinimas padės modernizuoti šios srities teisinį pagrindą: bus sprendžiamos dėl skirtingos teisinės formos, akcijų turėjimo reikalavimų ir tam tikroms verslo paslaugoms taikomų daugiadalykių apribojimų kylančios problemos. Įgyvendindama paslaugų teikėjo paso iniciatyvą, Komisija pasiūlys teisėkūros veiksmą, kad būtų šalinamos tokios reglamentavimo kliūtys kaip skirtinga teisinė forma, akcijų turėjimo reikalavimai ir svarbiausioms verslo paslaugoms taikomi daugiadalykiai apribojimai 28 ir, jei tinkama, statybos bendrovėms nustatyti organizaciniai reikalavimai 29 .

Apskritai kalbant apie paslaugas, dažnai kliūtimi laikomas patikimos informacijos apie taikomus reikalavimus prieinamumas, visų pirma tarpvalstybinių paslaugų teikėjams. Statybos paslaugų teikėjai kartais taip pat privalo laikytis tam tikrų su jų organizacine struktūra buveinės šalyje susijusių reikalavimų, dėl kurių tarpvalstybinių paslaugų teikimas tampa pernelyg sudėtingas. Verslo ir statybos paslaugų teikėjams kartais sudėtinga laikytis draudimo reikalavimų ir šį klausimą reikia išspręsti.

Todėl bus parengta tarpvalstybinių paslaugų teikėjams, visų pirma statybos ir verslo paslaugų teikėjams skirta teisėkūros iniciatyva. Pagal šią iniciatyvą paslaugų teikėjai, naudodamiesi suvienodintomis formomis, priimančiosioms šalims teiktų informaciją, kuri pagal jų teisę būtina siekiant toje šalyje teikti tarpvalstybines paslaugas. Taip bus užtikrinta, kad įmonės žinotų visus kiekvienos valstybės narės pagrindinėse srityse 30 tarpvalstybiniam paslaugų teikimui taikomus reikalavimus. Taip pat bus užtikrintas didesnis vartotojų tikrumas. Tokie reikalavimai apims pranešimus apie komandiruotus darbuotojus ir profesines kvalifikacijas, taip pat kitus reikalavimus, tiek kiek jie atitinka Paslaugų direktyvos 16 straipsnį ir Darbuotojų komandiravimo direktyvos 9 straipsnį 31 .

Bus sustiprintas buveinės ir priimančiosios valstybių narių bendradarbiavimas remiant tarpvalstybinę veiklą pradedančius paslaugų teikėjus. Gavusios prašymą, buveinės valstybės narės institucijos išduos paslaugų teikėjo pasą, kuris jiems padės įrodyti, kad kitoje valstybėje narėje paslaugas norintys teikti paslaugų teikėjai tenkina jiems taikomus reikalavimus 32 .

Paslaugų teikėjo pasas, išduodamas laikantis principo „tik vieną kartą“, padės užtikrinti, kad informacijos ir dokumentų, jau pateiktų buveinės valstybės narei, nebūtų prašoma kelis kartus, nes paslaugų teikėjo prašymu buveinės šalies administracija sukurs bendrą elektroninę dokumentų saugyklą. Kartu naudojamos suvienodinta pranešimo forma ir elektroninė dokumentų saugykla padėtų laikytis dabartinių ex ante pranešimų ir kontrolės reikalavimų.

2.4.Apribojimų mažmeninės prekybos sektoriuje šalinimas

Mažmeninė ir didmeninė prekyba yra vienas didžiausių paslaugų sektorių ES: jam tenka 9,6 proc. pridėtinės vertės ir 13,1 proc. bendro užimtumo (2012 m. duomenys). 2010–2012 m. laikotarpiu našumo augimo šiame sektoriuje neužfiksuota, palyginti su 3,9 proc. augimu JAV. Naujausių tyrimų 33 rezultatai patvirtina, kad dėl griežto reguliavimo atsiranda didelių patekimo į rinką kliūčių, todėl atidaroma mažiau bet kokio pobūdžio prekybos centrų, mažėja konkurencija ir vartotojai susiduria su didesnėmis kainomis. Problema išliks net plėtojantis elektroninei prekybai, nes vartotojų pasitikėjimui užtikrinti dažnai būtinas subjekto fizinis buvimas.

Už mažmeninės prekybos subjektų steigimo ir sektoriaus veikimo reguliavimą visų pirma atsako valstybės narės. Regioninėms ir vietos taisyklėms taip pat tenka svarbus vaidmuo. Kad būtų laikomasi Sutartyse nustatytos pagrindinės įsisteigimo laisvės, šios taisyklės turi būti pagrįstos tokiais viešosios politikos tikslais kaip aplinkos apsauga, miesto ir kaimo vietovių planavimas arba vartotojų apsauga. Taisyklės turi būti tinkamos ir proporcingos siekiamiems tikslams. Mažmeninės prekybos subjektų tarpusavio vertinimo 34 rezultatai parodė, kad mažmenininkams dažnai taikomos neproporcingos ir netinkamos įsisteigimo sąlygos ir procedūros.

Valstybės narės turi tam tikrą veiksmų laisvę reguliuoti mažmeninės prekybos sektorių, tačiau privalo vengti nepagrįsto bendrosios rinkos laisvių ribojimo. Jos turėtų įvertinti ir prireikus modernizuoti mažmeninės prekybos rinkas, kai tinkama pasinaudodamos kitose valstybėse narėse tinkamai veikiančiais ir ne tokiais griežtais sprendimais.

Todėl Komisija nustatys geriausią mažmeninės prekybos subjektų įsisteigimo ir veiklos apribojimų bendrojoje rinkoje praktiką, visapusiškai laikydamasi subsidiarumo principo ir atsižvelgdama į teisėtus valstybių narių viešosios politikos tikslus. Tokiu būdu Komisija padės valstybėms narėms užtikrinti, kad vartotojai turėtų kuo didesnį pasirinkimą. Įgyvendindama šią iniciatyvą Komisija taip pat nustatys vykdymo užtikrinimo veiksmų, susijusių su apribojimais mažmeninės prekybos sektoriuje, prioritetus.

2.5.Vartotojų ir verslininkų diskriminacijos prevencija

Prekybos internetu plėtotė ir išaugę keliautojų tarp valstybių narių srautai verslininkams atvėrė naujų galimybių, o vartotojams – didesnį prekių ir paslaugų pasirinkimą.

Tačiau pernelyg dažnai vartotojai diskriminuojami dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos. Komisija ir Europos vartotojų centrai nuolat gauna vartotojų, kuriems nesuteikiama teisė naudotis pigesnes prekes ar paslaugas siūlančiomis interneto svetainėmis, pasiūlymais ar nuolaidomis, skundų. Dažnai jiems, palyginti su vietos vartotojais, tenka mokėti didesnę kainą arba sunku pasinaudoti tokia pačia paslauga. Tai pasakytina apie pačias įvairiausias prekes ir paslaugas, nuo pramogų parkų bilietų iki komunalinių mokesčių.

Nors kartais galimybės naudotis paslaugomis sąlygos, kaina arba pardavimo sąlygos gali skirtis dėl objektyvių skirtumų (pvz., tiekimo sąnaudų ar pagrįstų teisinių reikalavimų), dažnai jas lemia nepagrįstos teritoriniu pagrindu nustatytos rinkos skaidymo strategijos.

Visa tai nesuderinama su pagrindine bendrosios rinkos idėja. Todėl mažėja vartotojų pasitikėjimas ir jie vengia fiziškai arba internetu apsipirkti kitoje valstybėje narėje. Už didesnį pelną, kurį iš sandorių gauna pavieniai prekiautojai, daug svarbiau tai, kad įmonės ir apskritai visa Europos ekonomika praranda daug galimybių.

Paslaugų direktyvos 35 20 straipsnio nuostatomis jau draudžiami visų rūšių nepagrįsti teritoriniai apribojimai 36 , tačiau nustatomi tik bendro pobūdžio principai, kurie ne visada padeda išvengti diskriminacinių veiksmų vietoje. Todėl būtini tolesni veiksmai, kad šių principų būtų laikomasi ir kad būtų parengtos konkrečios kovos su diskriminacija dėl rinkos dalyvių pilietybės arba gyvenamosios vietos taisyklės.

Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje 37 Komisija jau paskelbė iki 2016 m. vidurio numatytus priimti pasiūlymus dėl teisės akto, kuriais turi būti panaikintas nepagrįstas geografinis blokavimas. Tai matyti iš 2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų 38 . Siekdama sukurti kuo sąžiningesnę bendrąją rinką, Komisija stengiasi visapusiškai kovoti su visomis nepagrįsto diskriminacinio elgesio su kitoje valstybėje narėje esančio pirkėjo formomis, nesvarbu, ar jos nustatomos tiesioginio pardavimo ar prekių platinimo grandinių atveju ir neatsižvelgiant į diskriminacinio elgesio pobūdį ar naudojamas technologijas.

Rugsėjo mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl geografinio blokavimo ir kitų geografinių apribojimų perkant ir siekiant gauti informacijos ES 39 . Konsultacijų rezultatai turėtų padėti Komisijai rengiant būsimus teisėkūros veiksmus, kuriais bus siekiama panaikinti geografinį blokavimą ir rinkos dalyvių taikomą kitų formų diskriminaciją dėl gyvenamosios vietos arba pilietybės. Šiuos veiksmus turi papildyti griežtesnės visų valstybių narių vykdymo užtikrinimo priemonės, kurios, kaip paskelbta Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, turi būti toliau stiprinamos keičiant Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje.

3.Skatinti modernizavimą ir inovacijas

3.1.Mūsų standartų sistemos modernizavimas

Standartai yra gyvybiškai svarbūs inovacijoms ir pažangai bendrojoje rinkoje: dėl jų padidėja saugumas, sąveikumas ir konkurencija ir sumažėja kliūčių prekybai. Konkurencingai Europai standartai itin svarbūs. Pastaraisiais dešimtmečiais prie laimėjimų šioje srityje labai prisidėjo Europos standartizacijos sistema. Neseniai atlikus tyrimą Jungtinėje Karalystėje 40 paaiškėjo, kad daugiau kaip 28 proc. našumo padidėjimo šioje šalyje pasiekta dėl standartų naudojimo, o bendrovių dėl to gautos naudos įvertis – iki 5 proc. jų metinės apyvartos. Tokius laimėjimus sąlygojo unikali viešojo ir privačiojo sektorių – Europos reguliuotojo ir Europos standartizacijos bendruomenės – partnerystė.

Tačiau standartizacijos procese susiduriama su kliūtimis dėl kintamo ekonomikos pobūdžio ir verslo modelių diversifikacijos, vis svarbesnio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) vaidmens ir šiandienos pasaulinėse vertės grandinėse, kuriose prekės ir paslaugos vis dažniau pateikiamos kaip vienas paketas, vis didesnę svarbą įgyjančių paslaugų.

Europos standartizacijos sistema turi būti pasirengusi šiems uždaviniams: ji privalo įtraukiai ir laiku rengti rinkos poreikiais grindžiamus standartus ir įtvirtinti Europos pirmaujantį vaidmenį tarptautinės standartizacijos srityje. Europos standartais turi būti remiamos ES politikos priemonės, o skaitmeninių inovacijų atveju jie turi užtikrinti didesnį saugumą ir sąveikumą. Todėl pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją parengtas integruotas standartizacijos prioritetų planas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas IRT ir Europos sąveikumo sistemos peržiūrai.

Platesne prasme tai reiškia esamos partnerystės modernizavimą. Todėl Komisija pasiūlys Bendrą standartizacijos iniciatyvą, į kurią bus įtraukti Komisijos ir susijusių pramonės sektorių atstovai, Europos standartizacijos organizacijos ir visa standartizacijos bendruomenė. Bendra iniciatyva bus siekiama paspartinti standartų nustatymo ir patobulinti prioritetų pasirinkimo įvairiose srityse procesą. Aptarus Bendrą iniciatyvą su suinteresuotaisiais subjektais, dėl jos galėtų būti susitarta 2016 m. pradžioje.

Be to, iki šiol neišnaudotas didelis savanoriškų Europos paslaugų standartų sukūrimo ir naudojimo potencialas, atsižvelgiant į augančią paslaugų reikšmę ir kuriant integruotą Europos paslaugų rinką 41 . Dėl tokių standartų galėtų sumažėti sąnaudos ir rinkos susiskaidymas, tačiau šiuo metu jie tesudaro 2 proc. visų Europos standartų. Pasinaudodama įgyta sėkminga patirtimi produktų srityje, Komisija paskelbs specialias rekomendacijas dėl šių klausimų ir užtikrins, kad tokie standartai būtų grindžiami paklausa ir taikomi ten, kur jų labiausiai reikia.

3.2.Skaidresni, efektyvesni ir atskaitingesni viešieji pirkimai

Viešieji pirkimai sudaro maždaug 19 proc. ES BVP; valdžios institucijos ir viešųjų paslaugų teikėjai kasmet jiems išleidžia daugiau nei 2,3 trln. EUR. 2014 m. ES iš esmės pertvarkė ES viešųjų pirkimų sistemą: supaprastintos procedūros, nustatytos lankstesnės ir prie kitų viešojo sektoriaus politikos priemonių, visų pirma inovacijų, priderintos taisyklės. Tuo siekta viešuosius pirkimus padaryti efektyvesnius ir strategiškus, kad jie atitiktų skaidrumo ir konkurencijos principus ir būtų naudingi ir viešiesiems pirkėjams, ir ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ.

Tačiau ES gali ir privalo padaryti daugiau. Viešieji pirkimai dažnai tebevykdomi neturint būtinų verslo įgūdžių ir techninių žinių arba neišmanant procedūrų, todėl nesilaikoma reikalavimų ir tiek įmonės, tiek mokesčių mokėtojai patiria neigiamų padarinių.

Viena didžiausių problemų – prieinamų duomenų ir analizės priemonių, kurios leistų užkirsti kelią problemoms ar pažeidimams arba juos nustatyti, trūkumas. Be to, nacionalinių peržiūros sistemų veikimas gali gerokai skirtis, ypač procedūros trukmės atžvilgiu. Taip pat esama didelių mokesčių ir bylinėjimosi išlaidų skirtumų. Galiausiai nėra struktūriškai renkama informacija apie skundus.

Kita problema – visų pirma vykdant stambius infrastruktūros projektus – viešųjų pirkimų proceso sudėtingumas ir trukmė taip pat dažnai lemia vėlavimus. Devyni iš dešimties stambių infrastruktūros projektų nevyksta kaip planuota: neretai planuota išlaidų sąmata viršijama iki 50 proc. Taip pat dažnai visais proceso etapais – nuo planavimo iki projekto įgyvendinimo ir sutarties vykdymo – vėluojama.

Remiantis turimais duomenimis, sudaryti sutartis dėl projektų, kurių vertė viršija 700 mln. EUR, paprastai užtrunka gerokai ilgiau nei kitos procedūros 42 , ir to priežastis nėra ilgesnis paraiškų teikimo parengimo laikotarpis. Jeigu vidutinė tipinės procedūros (nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo iki pirkimo sutarties skyrimo) trukmė yra trys su puse mėnesio, stambių infrastruktūros projektų atveju ji vidutiniškai trunka 25 mėnesius, o procedūrų, kuriose vykdomos derybos, atveju – net 35 mėnesius.

Todėl Komisija imsis keleto iniciatyvų. Remdama valstybių narių pastangas geriau valdyti viešuosius pirkimus, ji sieks palengvinti viešųjų pirkimų duomenų rinkimą, sujungimą, tvarkymą ir analizę. Remdamasi jau esamomis politikos priemonėmis, kaip antai e. viešasis pirkimas, Komisija skatins kurti priemones, kuriomis užtikrinama geresnė duomenų kokybė ir prieinamumas, supaprastindama esamus duomenų rinkimo mechanizmus ir remdama sutarčių registrų sukūrimą. Ji taip pat skatins duomenų analizės priemonių kūrimą, pirmiausia – viešojo pirkimo proceso anomalijoms nustatyti.

Komisija taip pat sieks gerinti teisių gynimo viešųjų pirkimų srityje sistemos veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą, vadovaudamasi Teisių gynimo priemonių direktyvomis 43 . Šiomis direktyvomis siekiama užtikrinti veiksmingą ir kuo spartesnę viešojo pirkimo sprendimų peržiūrą. Peržiūros procedūros numatytos visose valstybėse narėse ir ekonominės veiklos vykdytojai jomis plačiai naudojasi.

Komisija skatins pirmąja instancija peržiūrą vykdančias institucijas bendradarbiauti ir palaikyti ryšius, kad gerėtų keitimasis informacija ir gerąja patirtimi. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pirmąja instancija peržiūrą vykdančių specializuotų administracinių institucijų sustiprinimui. Komisija taip pat tobulins nacionalinių peržiūros sistemų veiksmingumo stebėseną reguliariai jas vertindama, taip pat naudodamasi Vidaus rinkos rezultatų suvestine. Visa tai papildys Teisių gynimo priemonių direktyvų REFIT vertinimo ataskaita.

Be to, Komisija valstybių narių pageidavimu teiks pagalbą ir konsultacijas dėl jų planuojamų projektų viešojo pirkimo aspektų teisėtumo. Ši pagalba bus grindžiama savanorišku infrastruktūros projektų, kurių bendra vertė siekia ar viršija 700 mln. EUR, ex ante vertinimo mechanizmu.

Bus parengta speciali procedūra, pagal kurią viešųjų pirkimų institucijos, pranešusios apie projektą, galės gauti Komisijos nuomonę apie numatomos konkurso procedūros atitiktį ES pirkimo taisyklėms. Panešime turėtų būti pateikta informacija apie projektą ir visi susiję dokumentai, įskaitant konkurso dokumentų projektą. Komisija savo nuomonę pareikš per laikotarpį, kuris iš principo neturėtų viršyti trijų mėnesių nuo pranešimo apie projektą. Vėliau Komisija šią patirtį įvertins, kad nustatytų, ar pasiekta reikalingų ir laukiamų rezultatų.

3.3.Įtvirtinti Europos intelektinės nuosavybės sistemą

Sektoriuose, kuriuose didelę reikšmę turi intelektinė nuosavybė, sukuriama 39 proc. ES BVP ir 35 proc. darbo vietų; jie taip pat yra inovacijų variklis. Intelektinės nuosavybės apsaugos srityje Europoje padaryta nemenka pažanga, ypač neseniai priėmus Bendrąją patento sistemą 44 ir modernizavus prekės ženklų acquis.

Bendroji patentų sistema reikšmingai prisidės sudarant sąlygas inovacijoms 45 dalyvaujančiose valstybėse narėse  46 . Nedaug trūksta, kad ši sistema pagaliau būtų įdiegta ir kad būtų įsteigtas specializuotas Europos patentų teismas, kurio verslo atstovai reikalavo dešimtmečiais. Tačiau pagrindinis uždavinys šiuo metu – tinkamai užbaigti paskutinį etapą, be kita ko, pašalinant neaiškumus dėl to, kaip bendrasis patentas bus taikomas kartu su nacionaliniais patentais ir nacionaliniais papildomos apsaugos liudijimais (PAL), suteiktais pagal PAL režimą, ir galbūt sukuriant bendrąjį PAL dokumentą.

Papildomos apsaugos liudijimas gyvybiškai reikalingas vaistų, medicinos įrangos, gyvūnų sveikatos priežiūros produktų ir pasėlių apdorojimo produktų gamintojams, taip pat naujiems sektoriams, kurių produktams, tikėtina, reikės leidimų tiekti rinkai.

Bendras PAL dokumentas suteiktų daugiau tikrumo pramonės sektoriams, kurių produktams turi būti išduoti leidimai tiekti rinkai. Konkrečiai bendras PAL dokumentas padidintų skaidrumą ir tikrumą vaistų apsaugos srityje. Tai paskatintų naujoviškų ir generinių (biologiškai panašių) vaistų gamintojus investuoti, o valstybes nares – optimizuoti savo sveikatos apsaugos biudžetus, todėl būtų užtikrintas didesnis vaistų prieinamumas.

Kad sustiprintų pramonės sektorių, kurių gaminiams turi būti išduoti leidimai teikti rinkai, gamybą ES ir konkurencingumą, Komisija ištirs galimybę pakoreguoti tam tikrus patentų ir PAL apsaugos aspektus. Atsisakius gamybos sektoriaus PAL, Europos generinių ir biologiškai panašių vaistų pramonė galėtų sukurti ES tūkstančius aukštųjų technologijų darbo vietų ir įkurti daug naujų įmonių 47 . Atnaujinus ES išimties patentų moksliniams tyrimams taikymo sritį, be kita ko, visoje bendrojoje rinkoje būtų užtikrintas sklandus vaistų veikliųjų medžiagų tiekimas.

ES ir jos valstybėms narėms taip pat reikia padidinti paramą MVĮ, kad jos galėtų visiškai pasinaudoti savo investicijų apsauga. Neseniai Vidaus rinkos derinimo tarnybai (OHIM) atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tik 9 proc. Europos MVĮ turi intelektinės nuosavybės teisių, bet tokių teisių turinčios MVĮ sukuria vidutiniškai 32 proc. daugiau pajamų vienam darbuotojui, palyginti su tokių teisių neturinčiomis įmonėmis 48 . Užtikrindama tolesnį 2014 m. veiksmų plano dėl intelektinės nuosavybės teisių (INT) užtikrinimo 49 įgyvendinimą, Komisija padės mažesnėms įmonėms veiksmingiau apsaugoti ir valdyti intelektinės nuosavybės teises ir užtikrinti, kad šios teisės būtų gerbiamos, geriau koordinuodama informacijos prieinamumą ir finansinės pagalbos programas. Komisija taip pat toliau sieks išsiaiškinti, kaip geriausiai išnaudoti tradicinę Europos praktinę patirtį, ir atsižvelgs į viešosios konsultacijos dėl ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos rezultatus.

Galiausiai, kaip paskelbta Europos Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, Komisija peržiūrės INT gynimo sistemą, atsižvelgdama į tai, kad vis daugiau pažeidimų yra tarpvalstybinio pobūdžio. Ji teiks pirmenybę „pinigų sekimo“ 50 požiūriui, kad komercinio masto pažeidėjai netektų pajamų srautų, nes būtent tokie INT pažeidimai daro didžiausią žalą ES ekonomikai. Vadovaujantis šios strategijos tikslais, ypatingas dėmesys bus skiriamas MVĮ, siekiant joms padėti ginti savo intelektinės nuosavybės teises.

4.Konkrečių rezultatų užtikrinimas

4.1.Taisyklių laikymosi kultūra ir pažangusis vykdymo užtikrinimas

Taisyklių laikymasis praktikoje gyvybiškai svarbus, kad būtų pasinaudota bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis ir nauda. 2015 m. viduryje bendrosios rinkos srityje buvo vykdoma maždaug 1 090 pažeidimo tyrimo procedūrų 51 . Nacionalinėms administracijoms, padedamoms Komisijos, vidutiniškai reikia beveik 30 mėnesių, kad užbaigtų pažeidimo tyrimo procedūrą. Be to, daug piliečių ir įmonių vis dar nežino apie jiems prieinamas galimybes teisių užtikrinimo atžvilgiu. Visa tai silpnina bendrąją rinką ir mažina žmonių pasitikėjimą. Šioje srityje būtini pokyčiai.

Siekiant pokyčių būtinas sisteminis požiūris, apimantis visus politikos rengimo etapus nuo politikos priemonės kūrimo ir įgyvendinimo iki informavimo, laikantis geresnio reglamentavimo principų. Tai pasakytina ir apie geresnį vertinimo ir vykdymo užtikrinimo aspektų integravimą politikos formavimo etapu, ir apie valstybėms narėms teikiamą geresnę pagalbą ir rekomendacijas dėl bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo, ir apie nuoseklesnę ir veiksmingesnę vykdymo užtikrinimo politiką, kuria siekiama, kad visuose sektoriuose būtų geriau laikomasi bendrosios rinkos taisyklių ir ES teisės apskritai. Komisija pasirengusi užtikrinti, kad tai įvyktų.

Šiuo tikslu Komisija remiasi geresnio reglamentavimo gairėmis ir skatina tvirtesnę partnerystę su valstybėmis narėmis vykdydama tokias iniciatyvas, kaip antai svarbiausių naujų teisės aktų įgyvendinimo planai, kasmetiniai atitikties dialogai su kiekviena valstybe nare ir įvairios atitikties skatinimo priemonės 52 . Komisija suintensyvins pastangas sistemingai tikrindama nacionalinių teisės aktų atitiktį. Ji taip pat sieks sukurti duomenų analizės priemonę, kuri galėtų padėti geriau nustatyti neatitiktis.

Komisija taip pat parengs ir taikys atskirų sektorių strategijas, kad būtų racionalizuota ES teisės taikymo stebėsenos sistema. 2012 m. paskelbus komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ buvo imtasi keleto vykdymo užtikrinimo priemonių, kad būtų sparčiai pasistūmėta svarbiausiose augimui srityse. Ši strategija leido pasiekti tam tikrų teigiamų rezultatų. Remdamasi šiame procese įgyta patirtimi, Komisija apsvarstys galimybę dar labiau išplėsti sektorių, kuriems taikomos šios priemonės, ratą.

Konkrečiai Komisija pasiūlys reglamentavimo iniciatyvą – bendrosios rinkos informacijos rinkimo priemonę, kuri leistų jai rinkti informaciją iš atrinktų rinkos dalyvių. Laiku gaudama išsamią ir patikimą kiekybinę ir kokybinę informaciją iš atrinktų rinkos dalyvių, Komisija galės geriau vykdyti ES taisyklių prioritetinėse srityse stebėseną ir vykdymo užtikrinimą. Ši priemonė taip pat padės Komisijai siūlyti patobulinimus, jei įvertinus paaiškės, kad vykdymo užtikrinimas nepakankamas dėl atitinkamų konkrečių sektorių teisės aktų trūkumų. Naujoji priemonė būtų naudojama tik atlikus deramą visos turimos informacijos atrankinę patikrą, po kurios paaiškėtų, kad išsamią ir patikimą informaciją apie įmonių elgseną rinkoje reikia rinkti tiesiogiai iš rinkos dalyvių, ir atsižvelgiant į valstybių narių vykdomų veiksmų, kuriais daromas poveikis tinkamam bendrosios rinkos veikimui, gerąją patirtį. Šiuo pagrindu Komisija paskelbs ataskaitą, atsižvelgdama į tam tikros surinktos informacijos konfidencialumą. Naujoji rinkos informacijos rinkimo priemonė padės Komisijai palaikyti tikslinį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, sutvirtins pagrindą byloms dėl pažeidimų ir padės nustatyti, kur reikalingos reglamentavimo priemonės.

Kartu su valstybėmis narėmis Komisija taip pat stiprins ir racionalizuos jau taikomas bendrosios rinkos problemų sprendimo priemones, pavyzdžiui, SOLVIT 53 . Geriausia, kai problemos išsprendžiamos anksti ir nacionaliniu lygmeniu. Visų pirma ji apsvarstys galimybę deramai stebėti pasikartojančių ar struktūrinių bylų, kurių nepavyko išspręsti SOLVIT pagalba, nagrinėjimo eigą. Ji taip pat gerins piliečių ir įmonių informuotumą apie jų teises ir nacionalinių teisių gynimo mechanizmų naudojimą (įskaitant per bendruosius skaitmeninius vartus).

4.2.Paslaugų direktyvos įgyvendinimo tobulinimas keičiant pranešimų tvarką

Siekiant užtikrinti, kad visos valstybių narių naujai taikomos reglamentavimo priemonės būtų nediskriminacinės, pagrįstos viešojo intereso tikslais ir proporcingos, Paslaugų direktyva valstybės narės įpareigojamos pranešti Komisijai apie naujas reglamentavimo priemones, kuriomis daromas poveikis paslaugoms.

Tačiau nežiūrint to, išlieka daugybė skirtingų nacionalinių taisyklių ir nuostatų ir dažnai nesilaikoma pranešimų tvarkos. Nuo Paslaugų direktyvos įsigaliojimo 2009 m. septynios valstybės narės nepranešė nė apie vieną naują reglamentavimo nuostatą. Penkios valstybės narės pranešė apie labai mažai naujų reglamentavimo nuostatų. Tuo tarpu kitos valstybės narės atsiuntė daug pranešimų.

Be to, Komisijos ar kitų valstybių narių galimybę veiksmingai įsikišti stipriai varžo aplinkybė, kad valstybės narės daugiausia praneša ne apie teisės aktų projektus, o apie galutinius teisės aktus 54 .

Be to, pranešimai nėra skaidrūs: paveikti vartotojai ir įmonės neturi galimybės susipažinti su pranešimais ir tegali reaguoti pasiskųsdami vėliau, kai juos apsunkina reguliavimo našta ir jie patiria papildomų išlaidų. Taip akivaizdžiai prieštaraujama Skaidrumo direktyvai 55 , kuria prekių ir informacinės visuomenės paslaugų srityje veikiantiems suinteresuotiesiems subjektams numatomas skaidrumas.

Galiausiai esama pranešimo sistema nenumatomas nuodugnus proporcingumo vertinimas. Todėl valstybėms narėms neretai būna sudėtinga įvertinti naujų paslaugoms taikomų reikalavimų proporcingumą. Todėl į patobulintą pranešimo sistemą įtraukta prevencijos sistema galėtų padėti tinkamiau nustatyti galimas alternatyvas ir mažiausiai ribojančias priemones užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdama į šiuos gausius trūkumus, Komisija pasiūlys teisės aktus, kad patobulintų pranešimo tvarką pagal Paslaugų direktyvą. Šiuo pasiūlymu pasiteisinę esamos prekių ir informacinės visuomenės paslaugų pranešimų tvarkos elementai (įskaitant reikalavimą pranešti apie teisės aktų projektus ir skaidrumą suinteresuotiesiems subjektams) bus pritaikyti ir kitoms paslaugoms. Todėl priemonė, apie kurią nebuvo pranešta, turėtų būti laikoma negaliojančia, ir turi būti taikomas sustabdymo laikotarpis. Taip pat bus deramai atsižvelgta į būtinybę atlikti tinkamą proporcingumo vertinimą.

4.3.Bendrosios prekių rinkos stiprinimas

Maždaug 75 proc. ES vidaus prekybos sudaro prekės. 2014 m. ES valstybių narių tarpusavio prekyba prekėmis buvo vertinama 2 900 mlrd. EUR. Priėmus bendras taisykles – o sektoriuose, kur tokių Sąjungos taisyklių nėra, taikant abipusio pripažinimo principą – reglamentavimo kliūtys pašalintos daugiau nei 80 proc. pramonės gaminių.

Tose srityse, kur nėra ES teisės aktų, abipusio pripažinimo principas reiškia, kad vienos valstybės narės rinkoje teisėtai parduodamoms prekėms galioja laisvo judėjimo teisė ir jos gali būti parduodamos kitoje valstybėje narėje. Tačiau dėl nepakankamo abipusio pripažinimo principo taikymo įmonėms sudėtingiau patekti į kitų valstybių narių rinkas. Be to, rinkoje vis daugėjant ES taisyklių neatitinkančių gaminių, įstatymų besilaikantys veiklos vykdytojai atsiduria mažiau palankioje padėtyje ir kyla pavojus vartotojams.

Nors prekių rinkai būdinga didelė integracija, tai lemia prarastas galimybes visai ekonomikai.

Todėl Komisija imsis veiksmų, kad abipusio pripažinimo principas būtų tinkamiau taikymas, ir kovos su nelegaliomis ir reikalavimų neatitinkančiomis prekėmis.

2008 m. priimtu Abipusio pripažinimo reglamentu 56 prievolė įrodyti, kad gaminiai kitur parduodami teisėtai, nuo ekonominės veiklos vykdytojų perkelta nacionalinėms valdžios institucijoms.

Tačiau dėl nacionalinių reglamentavimo nuostatų ir praktinių veiksmų toliau kuriamos kliūtys. Dažnai nacionalinės valdžios institucijos reikalauja konkrečių įrodymų, kad gaminys teisėtai parduodamas arba paprasčiausiai atsisako leisti prekiauti jų nacionalinėje rinkoje. Neretai ekonominės veiklos vykdytojų reikalaujama pateikti konkrečius dokumentus arba atlikti papildomus jų gaminių bandymus. Tai didina ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudas arba atgraso juos nuo veiklos plėtros į naujas rinkas. Nors šių problemų pasitaiko daugelyje pramonės sektorių, jos ypač būdingos statybos, maisto produktų, maisto papildų ir trąšų srityje. Dėl to prarandamos verslo galimybės, sumažėja konkurencija ir padidėja kainos vartotojams.

Todėl Komisija pateiks ES masto veiksmų planą informuotumui apie abipusio pripažinimo principą padidinti, įskaitant konkrečius veiksmus sektoriuose, kuriuose abipusiu pripažinimu būtų galima pasiekti didžiausio ES konkurencingumo padidėjimo (pvz., statybos sektoriuje). Ji taip pat peržiūrės Abipusio pripažinimo reglamentą, kad pašalintų administracinį susiskaidymą ir supaprastintų dokumentus, kurių reikia įrodyti, kad gaminys valstybėje narėje parduodamas teisėtai.

Tai bus pasiekta ekonominės veiklos vykdytojams suteikiant galimybę pateikti savideklaraciją, kuria patvirtinamas prekybos gaminiu kitoje valstybėje narėje teisėtumas. Dėl su tuo susijusios atitikties prezumpcijos įmonėms bus lengviau prekiauti prekėmis kitoje valstybėje narėje, nebent būtų priimtas oficialus sprendimas ir apie jį būtų pranešta ir Komisijai, ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui. Siekiant skatinti komercinius integruotus prekių ir paslaugų pasiūlymus, bus išnagrinėtos galimybės užtikrinti sinergiją su paslaugų teikėjo pasu.

Komisija strategiškiau naudosis Skaidrumo direktyvos priemonėmis, kad skatintų valstybių narių savitarpio informuotumą ir pasitikėjimą.

Siekdama pagerinti bendrosios sveikatos priežiūros gaminių rinkos veikimą, Komisija pateiks sveikatos technologijų vertinimo iniciatyvą 57 , kad sustiprintų koordinavimą siekiant išvengti kartotinių gaminio vertinimų skirtingose valstybėse narėse.

Vis didesnis nelegalių ir reikalavimų neatitinkančių gaminių skaičius rinkoje iškraipo konkurenciją ir kelia pavojų vartotojams. Pavyzdžiui, yra įrodymų, kad radijo įrangos srityje visus reikalavimus atitinka tik labai maža dalis gaminių – 28–56 proc. 58 . Taip pat nustatyta, kad reikalavimų neatitinka ir panaši kitų kategorijų pramonės gaminių dalis.

Vartojimo prekių srityje valstybės narės per Europos ankstyvojo perspėjimo apie pavojingus gaminius sistemą RAPEX 2014 m. pateikė beveik 2 500 pranešimų apie pavojingus gaminius. Tai 3 proc. daugiau nei 2013 m., o beveik 90 proc. visų pranešimų buvo susiję su gaminiais, vartotojams keliančiais didelį pavojų.

Nemažai ekonominės veiklos vykdytojų taisyklių nesilaiko dėl nežinojimo arba sąmoningai, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Būtinos griežtesnės atgrasymo priemonės, o atsakingos rinkos priežiūros institucijos dažnai yra nepakankamai finansuojamos ir vykdo veiklą nacionaliniu lygmeniu, tuo tarpu ekonominės veiklos vykdytojai veikia Europos ar net pasaulio mastu. Ypatingai e. prekybos srityje rinkos priežiūros institucijoms labai sudėtinga atsekti reikalavimų neatitinkančius iš ES nepriklausančių šalių importuotus gaminius ir savo jurisdikcijoje nustatyti atsakingą subjektą.

Todėl Komisija pradės iniciatyvą gaminių atitikčiai pagerinti, ekonominės veiklos vykdytojams suteikdama tinkamų paskatų, suintensyvindama atitikties patikras ir skatindama glaudesnį vykdymo užtikrinimo institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant bendradarbiavimą su muitine. Ji sutvirtins esamą rinkos priežiūros veiklos sistemą; skatins bendrus kelių valstybių narių rinkos priežiūros institucijų veiksmus; gerins informacijos mainus ir skatins rinkos priežiūros programų koordinavimą.

Be to, remdamasi esamais gaminių kontaktiniais centrais, Komisija įkurs „pirmąją instanciją“, kur įmonės galės kreiptis dėl ES gaminiams taikomų teisės aktų. Tai padės padidinti informuotumą apie taikytinus teisės aktus ir jų supratimą. Taip pat bus sukurta sistema, kuri ekonominės veiklos vykdytojams leis skaitmeninėmis priemonėmis kompetentingoms valdžios institucijoms, o potencialiai ir vartotojams, įrodyti gaminių atitiktį (e. atitiktis). Tai palengvins valdžios institucijų atliekamas atitikties patikras, sumažins ekonominės veiklos vykdytojų patiriamas išlaidas ir padės atkurti vartotojų pasitikėjimą.

5.Išvada

Komisija ėmėsi kurti tvirtesnę ir sąžiningesnę bendrąją rinką, turinčią tvirtesnę pramoninę bazę. Kad pasiektume šį tikslą, turime modernizuoti bendrąją rinką, kad ji atitiktų šiandienos ekonomines realijas: didesnį skaitmeninimą, naujus verslo modelius ir glaudžiau susietus gamybos ir paslaugų sektorius šiandienos pasaulinėse vertės grandinėse. Bendrosios rinkos strategija siūloma konkrečių ir plačių užmojų veiksmų pašalinti ekonomiškai svarbiausias kliūtis, kurios trukdo įgyvendinti Europos darbo vietų, augimo ir investicijų darbotvarkę. Komisija tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba, taip pat visi suinteresuotieji subjektai tvirtai parems šią plačių užmojų ir neatidėliotiną programą ir aktyviai prisidės ginant visos Europos piliečių ir verslo įmonių interesus. Visų svarbiausia tai, kad valstybės narės nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu užtikrintų šios programos vykdymą, nes bendroji rinka neįmanoma be jų palaikymo ir tvirto įsipareigojimo.

Šioje strategijoje numatytų veiksmų bus imtasi 2016 ir 2017 m. Iki 2017 m. pabaigos Komisija įvertins jos įgyvendinimo pažangą ir remdamasi išsamia ekonomine analize svarstys, ar reikia papildomų veiksmų norint pasiekti užsibrėžtą tvirtesnės ir teisingesnės ES bendrosios rinkos tikslą.

Bendrosios rinkos strategijos tikslų įgyvendinimo veiksmų planas

Veiksmai	Tvarkaraštis
Gairės dėl ES teisės taikymo dalijimosi ekonomikos verslo modeliams	2016 m.
PVM veiksmų planas	2016 m.
Teisėkūros iniciatyva dėl verslo nemokumo, įskaitant ankstyvą restruktūrizavimą ir dar vieną galimybę	2016 m.
Iniciatyvos, kuriomis siekiama palengvinti skaitmeninių technologijų naudojimą visais įmonės gyvavimo etapais ir vykdant tarpvalstybinius susijungimus ir skaidymus	2017 m.
Naujai įsteigtų įmonių iniciatyva	2016 m.
Gairės dėl valstybėse narėse vykdytinų reformų profesijų reglamentavimo srityje	2016 m.
Analitinė sistema, kuria valstybės narės naudotųsi peržiūrėdamos esamas arba siūlydamos naujas profesijų reglamentavimo nuostatas	2016 m.
Teisėkūros veiksmai konkrečioms pagrindinių verslo ir statybos paslaugų reglamentavimo kliūtims pašalinti	2016 m.
Teisėkūros iniciatyva dėl paslaugų teikėjo paso svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai statybos ir verslo paslaugų	2016 m.
Komunikatas dėl gerosios praktikos, kad būtų lengvinamas mažmeninės prekybos subjektų įsisteigimas ir mažinama veiklos apribojimų	2017 m.
Teisėkūros veiksmai, siekiant užkirsti kelią vartotojų diskriminacijai dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos šalies	2016 m. vidurys
Bendra standartizacijos iniciatyva	2016 m.
Specialios rekomendacijos dėl paslaugų standartizacijos	2016 m.
Viešieji pirkimai. Savanoriškas stambių infrastruktūros projektų ex ante vertinimo mechanizmas	2017 m.
Iniciatyvos, kuriomis siekiama geresnio viešųjų pirkimų valdymo kuriant sutarčių registrus, tobulinant duomenų rinkimą ir peržiūrą vykdančių institucijų ryšių palaikymą	2017–2018 m.
Intelektinės nuosavybės teisių (INT) sistemos modernizavimo iniciatyvos, įskaitant ES IN gynimo sistemos peržiūrą	2016–2017 m.
Duomenų analizės priemonė bendrosios rinkos teisės aktų stebėsenai	2017 m.
Pasiūlymas dėl rinkos informacijos rinkimo priemonių, kurios leistų Komisijai rinkti informaciją iš atrinktų rinkos dalyvių	2016 m.
Teisės akto pasiūlymas dėl pasiteisinusių Direktyva (ES) Nr. 2015/1535 nustatytų dabartinės pranešimų tvarkos elementų taikymo paslaugoms, kurių šiuo metu minėta direktyva neapima	2016 m.
Veiksmų planas siekiant didinti informuotumą apie abipusio pripažinimo principą	2016 m.
Abipusio pripažinimo reglamento peržiūra	2017 m.
Visapusiškas veiksmų, siekiant užkirsti kelią reikalavimų neatitinkančių gaminių patekimui į ES rinką, rinkinys (įskaitant galimą teisėkūros iniciatyvą).	2016–2017 m.

(1)

  http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/economic_paper/2012/pdf/ecp_456_en.pdf.  

(2)

 Consumer Intelligence Series: „The Sharing Economy“. PwC 2015 m., https://www.pwc.com/us/en/technology/publications/assets/pwc-consumer-intelligence-series-the-sharing-economy.pdf .

(3)

 ING International tyrimas: „What's mine is yours - for a price. Rapid growth tipped for the sharing economy.“ http://www.ezonomics.com/ing_international_survey/sharing_economy_2015.  

(4)

2015 m. rugsėjo mėn. pradėtos viešos konsultacijos dėl platformų, tarpinių interneto paslaugų teikėjų, duomenų ir debesijos kompiuterijos ir dalijimosi ekonomikos reglamentavimo aplinkos.

(5)

Šių tikslų būtų galima siekti teisėkūros ir (arba) ne teisėkūros priemonėmis, tačiau jos nebūtų susijusios su konkrečių rūšių bendrovėmis.

(6)

Žr. Direktyvą 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas.

(7)

Žr. Komisijos Geresnio reglamentavimo gaires, SWD(2015) 111.

(8)

  http://ec.europa.eu/smart-regulation/better_regulation/key_docs_en.htm.  

(9)

Naujai įsteigtoms įmonėms ir MVĮ skirtos ES finansavimo priemonės yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) ir InnovFin (ES finansavimas novatoriams). Pagal šias su programa „Horizontas 2020“ susijusias priemones teikiami rizikos finansai, skirti inovacijoms diegti. Pagal MVĮ iniciatyvą – ESIF ir programą „Horizontas 2020“ / COSME (ES Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą) – Europos investicijų banko grupė MVĮ ir nedidelėms vidutinės kapitalizacijos įmonėms teikia neribotas garantijas paskoloms; ESIF lėšomis taip pat remiama daug verslo inkubatorių ir skatinamas Europos regionų bendradarbiavimas investuojant pažangiosios specializacijos ir bazinių didelio poveikio technologijų srityje.

(10)

Bendradarbiaujant su EIB grupe vykdomos iniciatyvos padeda pritraukti finansų, kad bendrovėms būtų teikiamos paskolų garantijos ir rizikos finansai. Siekiama padėti kurti novatoriškas MVĮ ir plėsti jų veiklą šalinant privačių investicijų riziką ir kuriant palankesnes sąlygas. Taip pat remiami regioninio lygmens verslo inkubatoriai, o skatinant pažangiąją specializaciją daugiausia dėmesio skiriama strateginiam tarpvalstybiniam vertės grandinių sujungimui.

(11)

Pvz., vykdant Europos įmonių tinklo veiklą.

(12)

2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą, C(2014) 1500.

(13)

Taip pat žr. Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą, COM(2015) 468.

(14)

COM(2015) 240.

(15)

Verslininkai iš ES nepriklausančių šalių gali labai prisidėti diegdami inovacijas ir kurdami naujas darbo vietas. 2011 m. OECD duomenimis, migrantai iš ES nepriklausančių šalių labiau linkę pradėti naują verslą (13,5 proc. migrantų yra savarankiškai dirbantys asmenys, palyginti su 12,6 proc. šalies piliečių) ir kurti naujas darbo vietas (užsienyje gimę savarankiškai dirbantys asmenys, turintys mažą arba vidutinę įmonę, sukuria 1,4–2,1 darbo vietos).

(16)

2014 ir 2015 m. Komisijos užsakyta apklausa ir tyrimas „Measuring the prevalence of occupational regulation“; netrukus bus paskelbta.

(17)

Canton E., Ciriaci D. ir Solera I., „The Economic Impact of Professional Services Liberalisation“, European Economy, Economic Papers 533, 2014 m.

(18)

 Ibid.

(19)

Europos reglamentuojamųjų profesijų duomenų bazė http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/regprof/index.cfm?fuseaction=home.home.

(20)

2014 m. Komisijos užsakyti tyrimai: Koumenta M., Humphris A., „The Effects of Occupational Licensing on Employment, Skills and Quality: A Case Study of Two Occupations in the UK“, Londono Karalienės Marijos universitetas; Pagliero M., „The effects of recent reforms liberalising regulated professions in Italy“, Turino universitetas ir Carlo Alberto kolegija; Athanassiou E., Kanellopoulos N., Karagiannis R., Kotsi A., „The effects of liberalisation of professional requirements in Greece“, Planavimo ir ekonominių mokslinių tyrimų centras, Atėnai; Rostam-Afschar D., „Regulatory Effects of the Amendment to the HwO in 2004 in German Craftsmanship“, Berlyno laisvasis universitetas ir Vokietijos ekonominių mokslinių tyrimų institutas (DIW Berlin). (Netrukus bus paskelbta adresu http://ec.europa.eu/growth/single-market/services/free-movement-professionals/index_en.htm ).

(21)

Pavyzdžiui, teisininkų, apskaitininkų, mokesčių konsultantų, nekilnojamojo turto agentų ir fizioterapeutų paslaugų ir novatoriškesnių paslaugų reformos. Žr. 2014 m. Komisijos užsakytą Athanassiou E. et al, ibid, tyrimą (netrukus bus paskelbtas).

(22)

2013 m. lapkričio 20 d. Direktyva (ES) Nr. 2013/55, kurią valstybės narės turi įgyvendinti iki 2016 m. sausio 18 d.

(23)

Pavyzdžiui, dauguma privalomų tarifų buvo panaikinti ir juos pakeitė rinkos kainos.

(24)

Tam tikros vienos rūšies veiklos reglamentavimo ir proporcingumo argumentai gali būti skirtingi: kai kurios valstybės narės aiškiai nurodo pasikliaujančios rinkos veikimu ir bendrais teisės aktais (pvz., vartotojų apsaugos atveju), o kitos pasisako už griežtą profesijų reglamentavimą.

(25)

Remiantis vykdomu tarpusavio vertinimu, akademiniais tyrimais, plataus masto apklausa ir atnaujinta reglamentuojamųjų profesijų duomenų baze.

(26)

Pvz., civilinės inžinerijos specialistai, architektai, apskaitininkai, teisininkai, nekilnojamojo turto agentai, turizmo gidai ir patentų agentai.

(27)

Remiantis kas dvejus metus valstybių narių teikiamomis ataskaitomis.

(28)

Pvz., visos pramonei svarbios įmonės, veikiančios apskaitos, architektūros ir civilinės inžinerijos paslaugų srityje.

(29)

Pvz., reikalavimai turėti tam tikrą architektų arba inžinierių skaičių arba tam tikrą įrangą, neatsižvelgiant į faktinius vykdytinus darbus.

(30)

Visiškai laikantis dabartinio ES teisinio pagrindo.

(31)

Nors paslaugų teikėjo pasas susijęs su Paslaugų direktyva arba Darbuotojų komandiravimo direktyva reglamentuojamais dalykais, juo nebus keičiamas šių direktyvų turinys ir reikalavimas, kad tokią veiklą vykdytų tik būtiną profesinę kvalifikaciją įgiję individualūs specialistai.

(32)

Valstybė narė, kurioje paslaugų teikėjas nori teikti paslaugas, atsako už tokių reikalavimų nustatymą ir jų atitiktį atitinkamoms ES teisės nuostatoms.

(33)

Netrukus pasirodysiantis Holland van Giizen Advocaten tyrimas „Legal study on retail establishment through the 28 Member States: Restrictions and freedom of establishment“; 2015 m. Komisijos vidaus analizė.

(34)

Mažmeninės prekybos subjektams taikomų teisinio reglamentavimo pagrindų tarpusavio vertinimas buvo atliktas 2014–2015 m.

(35)

2006 m. gruodžio 12 d. Direktyva 2006/123/EB.

(36)

Europos bendrovės tiekia prekes ir teikia paslaugas visoje ES. Joms negali būti taikomos skirtingos sąlygos dėl pilietybės, įsisteigimo vietos ar buveinės. Lygiai taip pat tikroje Europos bendrojoje rinkoje vartotojai negali būti diskriminuojami dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar buvimo vietos. Skirtingų kainų ir sąlygų taikymas vartotojams vien todėl, kad jie gyvena kitoje valstybėje narėje, gali būti pateisinamas tik objektyviomis ir patikrinamomis aplinkybėmis.

(37)

COM(2015) 192.

(38)

2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose Komisija raginama „pašalinti likusias kliūtis laisvam prekių ir paslaugų, kurios parduodamos internete, judėjimui ir spręsti nepagrįstos diskriminacijos dėl geografinės padėties problemą“.

(39)

Žr. https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/geoblocksurvey2015/ .

(40)

Jungtinės Karalystės standartų instituto tyrimas „The Economic Contribution of Standards to the UK Economy“, 2015 m.

(41)

Kaip aptarta 2.3 skirsnyje.

(42)

Stambių projektų trukmė apskaičiuota remiantis TED duomenų bazės informacija apie 2010–2014 m. skirtas sutartis; tipinio projekto apskaičiavimai paimti iš Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Impact and Effectiveness of EU Public Procurement Law“ („ES viešųjų pirkimų teisės poveikis ir veiksmingumas“), SEC(2011) 853.

(43)

2007 m. gruodžio 11 d. Direktyva 2007/66/EB.

(44)

Bendrasis patentas – teisinis dokumentas, suteiksiantis vienodą apsaugą visoje ES pagal vieno langelio principą; dėl to bus sutaupytos milžiniškos sumos ir sumažinta administracinė našta. Šiuo dokumentų rinkiniu taip pat bus įsteigtas Bendras patentų teismas, turėsiantis vienintelę, specializuotą patentų jurisdikciją.

(45)

2015 m. rugsėjo 30 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Italijos dalyvavimą tvirčiau bendradarbiaujant dėl bendros patentų apsaugos ES. Dalyvaujančių valstybių narių dabar yra 26 – nedalyvauja Kroatija ir Ispanija.

(46)

Visiškai įdiegus bendrąjį patentą ES BVP padidės 0,25 proc. Atskirose valstybėse narėse BVP išaugtų nevienodai, bet kai kuriose galėtų viršyti 1 proc.

(47)

Vanda Vicente ir Sergio Simoes, „Manufacturing and export provisions: Impact on the competitiveness of European pharmaceutical manufacturers and on the creation of jobs in Europe“.

(48)

OHIM, „Intellectual property rights and firm performance in Europe: an economic analysis“, įmonės lygio analitinė ataskaita, 2015 m.

(49)

COM(2014) 392.

(50)

Užuot baudus pilietį už (dažnai netyčinį) IN teisių pažeidimą, „pinigų sekimo“ požiūriu siekiama, kad komercinio masto pažeidėjai netektų pajamų srautų, įtraukiančių juos į šią veiklą.

(51)

  http://ec.europa.eu/internal_market/scoreboard/performance_by_governance_tool/infringements/index_en.htm.  

(52)

Pavyzdžiui, tinklai, ekspertų komitetų posėdžiai ir rekomendacijos.

(53)

SOLVIT – tai paslauga, kurią teikia kiekvienos ES šalies ir Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos nacionalinė administracija. Ja siekiama rasti sprendimus per 10 savaičių nuo tos dienos, kai byla perduodama SOLVIT centrui šalyje, kurioje iškilo problema.

(54)

Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn. Komisija iš valstybių narių gavo 277 pranešimus; 198 iš jų buvo susiję su galutiniais teisės aktais, o 79 – su teisės aktų projektais, taigi 71 proc. reikalavimų, apie kuriuos pranešta, jau buvo įsigalioję.

(55)

Direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką („Skaidrumo direktyva“). Šią direktyvą pakeitė 2015 m. rugsėjo 9 d. Direktyva (ES) 2015/1535.

(56)

Reglamentas (EB) Nr. 764/2008.

(57)

Sveikatos technologijų vertinimai daro poveikį nacionaliniams sprendimams dėl medicininių intervencijų kainodaros ir kompensavimo.

(58)

Žr. 2012 m. spalio 17 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (2012) 300 „Poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, santrauka“.