EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

I. Įvadas

Per pirmuosius devynis metų mėnesius į Europą atvyko daugiau kaip 710 000 žmonių 1 – pabėgėlių, perkeltųjų asmenų ir kitų migrantų. Panašu, kad ši tendencija tęsis. Tai išbandymas Europos Sąjungai. 2015 m. gegužės mėn. Komisijos pristatytoje Europos migracijos darbotvarkėje 2 išdėstyta, kodėl būtinas visapusiškas požiūris į migracijos valdymą. Nuo to laiko nustatyta nemažai reikšmingų priemonių, tarp jų – dvi nepaprastosios padėties sistemos, pagal kurias numatyta iš labiausiai paveiktų valstybių narių į kitas ES valstybes nares perkelti 160 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Tačiau siekiant spręsti besitęsiančios pabėgėlių krizės problemas, reikia veikti skubiai.

Dėl šios priežasties rugsėjo 23 d. Europos Komisija nustatė išsamius prioritetinius veiksmus Europos migracijos darbotvarkei įgyvendinti, kurių reikės imtis per artimiausius šešis mėnesius 3 . Tai ir trumpalaikiai veiksmai skirti padėčiai stabilizuoti, ir ilgalaikės priemonės, kuriomis siekiama sukurti tvirtą ir tvarią sistemą.

Prioritetinių veiksmų sąraše nustatytos svarbiausios priemonės, kurių reikia nedelsiant imtis. Tai i) operatyvinės priemonės; ii) biudžeto rėmimas ir iii) ES teisės įgyvendinimas.

Šis sąrašas patvirtintas 2015 m. rugsėjo 23 d. įvykusiame neoficialiame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime 4 .

Po trijų savaičių šiame komunikate išdėstyta pažanga įgyvendinant prioritetinius veiksmus (žr. 1 priedą). Šią savaitę Europos Vadovų Taryba valstybių arba vyriausybių vadovams suteikia galimybę aiškiai ir vienareikšmiškai įsipareigoti pradėti naują ES atsako į pabėgėlių krizę etapą – t. y. skubaus ir ryžtingo įgyvendinimo etapą.

II. Operatyvinės priemonės

Veiksmingas padidėjusių migracijos srautų prie kai kurių Šengeno erdvės išorės sienų valdymas – visų valstybių narių atsakomybės ir solidarumo reikalas. Skubiai pritaikius migrantų antplūdžio valdymo požiūrį, remiamos labiausiai paveiktos valstybės narės, kad jos galėtų užtikrinti tinkamą atvykstančiųjų asmenų priėmimą, jų tapatybės nustatymą ir duomenų tvarkymą. Be to, Taryba priėmė Komisijos pasiūlytas priemones Europos Sąjungoje perkelti 160 000 žmonių, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Tai gerokai (nors ir nevisiškai) sumažins tų valstybių narių patiriamą spaudimą. Labai svarbu, kad šios lygiagrečios priemonės dabar būtų visapusiškai įgyvendintos: reikia paimti visų migrantų pirštų atspaudus, skubiai atrinkti ir Europos Sąjungoje perkelti prieglobsčio prašytojus, užtikrinti tinkamas priėmimo galimybes; taip pat reikėtų imtis veiksmų sustabdyti vėlesnį judėjimą ir nedelsiant į perkėlimo šalį grąžinti perkeltus asmenis, aptiktus kitoje valstybėje narėje. Kitas svarbus elementas – veiksmai, kad būtų skubiai, tiek savanoriškai, tiek priverstinai, grąžinami asmenys, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos ir kurie dėl šios priežasties netenkina perkėlimo sąlygų. Komisijos nustatytais prioritetiniais veiksmais ypač daug dėmesio skirta šių priemonių operatyviniam veiksmingumui užtikrinti.

II.1 Migrantų antplūdžio valdymo požiūrio įgyvendinimas

Norint atkurti pasitikėjimą visa sistema, ypač Šengeno erdve kaip laisvo judėjimo erdve be vidaus sienų kontrolės, ypač svarbu tinkamai ir veiksmingai valdyti migraciją per tas išorines sienas, per kurias plūsta didžiausi migrantų srautai. Įgyvendinant ES strategiją ir siekiant sukurti pasitikėjimą ja, labai svarbu įrodyti, kad įmanoma atkurti tinkamą migracijos sistemos veikimą, visų pirma pasitelkus migracijos valdymo rėmimo grupes, veikiančias migrantų antplūdžio vietose 5 kad didžiausią spaudimą patiriančios valstybės narės galėtų vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimus. Kad rėmimo grupės galėtų dirbti, joms reikia suteikti tvirtą ES agentūrų pagalbą ir kuo glaudžiau bendradarbiauti su Italijos ir Graikijos valdžios institucijomis; joms taip pat reikalinga kitų valstybių narių parama.

Komisijos į Italiją ir Graikiją išsiųsti specialieji pasiuntiniai turėtų padėti užtikrinti praktinį koordinavimą ir paramą. Graikijoje dirba tam skirta grupė, vadovaujama Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos generalinio direktoriaus, kuris tiesiogiai pavaldus Komisijos pirmininkui. Ši grupė susitarė dėl laipsniško metodo, pagal kurį identifikuojamos migrantų antplūdžio vietos, siunčiamos rėmimo grupės, pradedamas perkėlimas Europos Sąjungoje, atnaujinamas grąžinimas ir stiprinamos sienos. Italijoje taikomas tas pats tiesioginės, realiu laiku teikiamos paramos ir koordinavimo modelis. Ši intensyvi ir nuolatinė Komisijos parama turėjo daug įtakos, kad šios dvi valstybės narės galėtų pradėti perkėlimo etapą (žr. 2 ir 3 priedus).

Po to, kai pagal Europos migracijos darbotvarkę buvo numatyta labiau įtraukti agentūras, tiek Graikijoje, tiek Italijoje pradėtos kurti migracijos valdymo rėmimo grupės, kurių veiklą koordinuoja Europos regioninės specialiosios paskirties grupės. Įsitraukė ir FRONTEX, ir Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), ir Europolas bei Eurojustas 6 . Todėl šios agentūros galėtų tuojau pat reaguoti į poreikius, nurodytus Italijos ir Graikijos veiksmų planuose.

Tačiau jų veikla labai priklausoma nuo valstybių narių paramos. FRONTEX ir EASO paskelbė kvietimus skirti įnašų, kad valstybių narių paprašytų suteikti žmogiškųjų išteklių ir techninės įrangos. Abiem atvejais šiuose kvietimuose, palyginti su anksčiau šių agentūrų skelbtais prašymais, nurodytos precedentų neturinčios sumos; tai rodo išskirtinį pobūdį problemų, su kuriomis susiduria labiausiai paveiktos valstybės narės: labai svarbu, kad kitos valstybės narės į šiuos kvietimus atsilieptų teigiamai, konkrečiai ir skubiai.

Paskutiniame FRONTEX kvietime prašyta atsiųsti dar 775 sienos apsaugos pareigūnų, patikros ir apklausos ekspertų bei vertėjų žodžiu, kurie galėtų atlikti būtinas veiksmingo Europos Sąjungos sienų valdymo užduotis. Kvietime nurodytas poreikis suskirstytas į dvi dalis: 670 pareigūnų – daugiausia tiesiogiai migrantų antplūdžio valdymo požiūriui Italijoje ir Graikijoje remti; jis apima iki 2016 m. sausio mėn. pabaigos numatomą poreikį; ir 105 – kviestiniai pareigūnai, kurie padėtų prie įvairių Europos Sąjungos išorės sausumos sienų.

Naujausiame EASO kvietime prašoma daugiau kaip 370 ekspertų; jie patenkintų poreikį Italijoje ir Graikijoje iki 2017 m. trečiojo ketvirčio. Šie ekspertai paremtų šių dviejų valstybių už prieglobsčio valdymą atsakingas institucijas ir padėtų vykdyti registracijos procesą, tvarkyti su perkėlimu Europos Sąjungoje susijusią informaciją ir nustatyti galimai suklastotus dokumentus.

Rugsėjo mėn. vykusiame neformaliame ES valstybių ar vyriausybių vadovų susirinkime aiškiai pripažintas personalo ir įrangos poreikis; numatyta šį poreikį patenkinti iki lapkričio mėn.

Tačiau iki šiol valstybių narių prisiimti įsipareigojimai toli gražu neatitinka realių poreikių. Iki spalio 8 d. į EASO kvietimą skirti įnašų atsiliepė tik šešios valstybės narės 7 ir sutiko atsiųsti 81 ekspertą (iš 374 reikiamų). Į FRONTEX kvietimą iki šiol atsiliepė šešios valstybės narės 8 ir sutiko atsiųsti 48 sienos apsaugos pareigūnus. Valstybės narės turėtų skubiai padaryti savo įnašus, kad būtų patenkinti nurodyti agentūrų poreikiai.

Italija kaip migrantų antplūdžio vietas nurodė Augustos, Lampedūzos, Porto Empedoklė, Pocalo, Taranto ir Trapanio teritorijas (žr. 5 priedą). Pirmoji migracijos valdymo rėmimo grupė jau pradėjo savo darbą, ji veikia Lampedūzoje. Ji remiasi 2015 m. birželio mėn. Katanijoje (Sicilija) įsteigtos Europos regioninės specialiosios paskirties grupės veiklos pagrindu 9 . Šiuo metu rėmimo grupę sudaro dvi FRONTEX apklausos grupės ir EASO ekspertai, dirbantys tiek migrantų antplūdžio vietoje, tiek šalia esančiame perkėlimui naudojamame centre. FRONTEX jau dislokavo 42 kviestiniu pareigūnus, EASO – 6 ekspertus.

Tam, kad migrantų antplūdžio valdymo požiūris būtų veiksmingas ir prieglobsčio prašytojus būtų galima priimti prieš perkeliant Europos Sąjungoje, ypač svarbu padidinti priėmimo pajėgumus. Taip pat reikalingi adekvatūs pajėgumai sulaikytiems neteisėtiems migrantams prieš įvykdant sprendimus dėl jų grąžinimo. Italija išplėtė savo priėmimo pajėgumus ir keturiose migrantų antplūdžio vietose dabar turi pirminio priėmimo centrus, kuriuose galima priimti maždaug 1 500 žmonių. Pajėgumai bus plečiami toliau ir iki metų pabaigos bus parengta dar 1 000 vietų; taip bendras pirminio priėmimo pajėgumas pasieks 2 500 žmonių.

Graikija kaip migrantų antplūdžio vietas nurodė Lesbo, Chijo, Lero, Samo ir Koso teritorijas (žr. 4 priedą). Europos regioninė specialiosios paskirties grupė, įsikūrusi Pirėjuje, veikia visu pajėgumu. Pirmoji migracijos valdymo rėmimo grupė įsikurs netoli Lesbo migrantų antplūdžio vietos. FRONTEX jau dislokavo 53 ekspertus: šiuo metu vienas EASO darbuotojas nuolat dirba Graikijoje, kad padėtų organizuoti EASO ekspertų dislokavimą.

Graikija išplėtė savo priėmimo pajėgumus ir dabar keturiose migrantų antplūdžio vietose (Lesbe, Chijuje, Same ir Lere) yra įsteigusi septynis pirminio priėmimo centrus, patikros centrus ir parengusi laikinas patalpas, kuriose galima priimti maždaug 2 000 žmonių. Pajėgumai plėtojami toliau 10 .

Dalis priėmimo reikmių migrantų antplūdžio vietose susijusios su neteisėtų migrantų, kuriems akivaizdžiai nereikia tarptautinės apsaugos ir kurie negali būti perkelti, tapatybės nustatymu ir registravimu. Tam reikia pakankamų pajėgumų ir priemonių, kad neteisėtiems migrantams nebūtų leista pasislėpti.

II.2 Perkėlimo programos įgyvendinimas

Rugsėjo 14 d. Taryba priėmė Komisijos sprendimo 11 iš Italijos ir Graikijos perkelti 40 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, pasiūlymą. Dar po savaitės priimtas sprendimas (taip pat Komisijos siūlymu) 12 iš Italijos, Graikijos ir kitų tiesiogiai pabėgėlių krizės paveiktų valstybių narių perkelti 120 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Migracijos valdymo rėmimo grupės yra svarbios siekiant užtikrinti, kad šis perkėlimas galėtų vykti prie Sąjungos išorės sienų.

Priėmus abu šiuos sprendimus, ES institucijos, spaudimą patiriančios valstybės narės ir valstybės narės, įsipareigojusios priimti perkeliamus asmenis, nedelsiant turi imtis tolesnių priemonių.

Kad paspartintų tolesnį praktinį įgyvendinimą, spalio 1 d. Europos Komisija daugiau kaip 80 valstybių narių, ES agentūrų, Tarptautinės migracijos organizacijos ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) biuro atstovų subūrė į Perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą forumą. Forume Italija ir Graikija pristatė savo su perkėlimu Europos Sąjungoje susijusius veiksmų planus, kuriuose bendrais bruožais išdėstytos prieglobsčio, pirminio priėmimo ir grąžinimo srities priemonės, taip pat veiksmai, kurių šios šalys imsis artimiausiomis savaitėmis, kad užtikrintų visapusišką perkėlimo programos įgyvendinimą.

Pirmieji asmenys, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, jau buvo perkelti Europos Sąjungoje, tačiau norint greitai užtikrinti solidų kelių šimtų perkėlimų per mėnesį srautą, vis dar reikia įdėti nemažai pastangų. Visų valstybių narių paprašyta nurodyti nacionalinius kontaktinius centrus. Iki šiol nacionalinius kontaktinius centrus nurodė 21 valstybė narė 13 . Valstybių narių taip pat paprašyta prireikus į Italiją ir Graikiją atsiųsti ryšių palaikymo pareigūnų. Iki šiol ryšių palaikymo pareigūnų atsiuntė 22 valstybės narės 14 .

Svarbiausia perkėlimo Europos Sąjungoje grandinės dalis, – kad priimančiosios valstybės narės turėtų tinkamus perkeliamų asmenų priėmimo pajėgumus. Iki šiol tik šešios valstybės narės pranešė turinčios priėmimo pajėgumus, paruoštus perkeliamiems asmenims priimti 15 . Visos valstybės narės šiuos pranešimus turi pateikti iki spalio pabaigos.

Pirmasis įgyvendintas asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimas

2015 m. spalio 9 d. pakilo pirmasis lėktuvas iš Romos, kuris nuskraidino 19 žmonių iš Eritrėjos pradėti naują gyvenimą Švedijoje. Penkios moterys ir 14 vyrų pakilo iš Čampino oro uosto, dalyvaujant už migraciją ir vidaus reikalus atsakingam Komisijos nariui Dimitriui Avramopoului, Liuksemburgo užsienio reikalų ministrui Jeanui Asselbornui ir Italijos vidaus reikalų ministrui Angelino Alfano. Tai buvo svarbus simbolinis momentas, kuris išreiškė naujo Europos požiūrio į prieglobsčio prašymų tvarkymą taikymo pradžią. Tačiau simbolinių gestų nepakanka, reikia, kad Italijoje ir Graikijoje perkėlimai taptų sisteminiu ir įprastu dalyku.

Pirmasis skrydis įvykdytas po intensyvių Italijos ir Švedijos valdžios institucijų, FRONTEX ir kitų ES agentūrų, vietos NVO ir specialiųjų Komisijos pasiuntinių parengiamųjų darbų vietoje. Dėtos didžiulės pastangos, kad sistema veiktų ir kiekvienu etapu būtų atliktos duomenų registracijos ir jų tvarkymo operacijos.

Eritrėjos bendruomenės informavimas turėjo lemiamos svarbos užtikrinant, kad pirmasis etapas būtų sėkmingas. Iš pradžių prieglobsčio prašytojai vengė registruotis, nes nepasitikėjo sistema. Pastarosiomis savaitėmis Komisijos pasiuntiniai vietoje, bendradarbiaudami su UNHCR ir vietos NVO atstovais, turėjo įdėti daug pastangų įtikinti pirmąją asmenų grupę, kad jie tikrai bus perkelti Europos Sąjungoje.

Tačiau pasitikėjimas sistema, ypač įgyvendinus pirmąjį perkėlimą, didėja. Lampedūzoje ir Vila Sikanijoje nusidriekė eilės užsiregistruoti pageidaujančių asmenų. Daugiau kaip 100 Eritrėjos piliečių identifikuoti kaip Europos Sąjungoje perkeltini asmenys.

Dabar ypač svarbu, kad perkėlimas vyktų toliau, ypač siekiant išvengti trukdžių dėl didėjančio Europos Sąjungoje perkeltinų asmenų skaičiaus.

Sėkmingas pirmųjų asmenų grupių perkėlimas yra svarbus pirmas žingsnis. Šie perkėlimo veiksmai dabar turi būti vykdomi tvirtai, be pertrūkių ir pakankamu mastu. Visos valstybės narės turėtų Komisijai nurodyti aiškius įsipareigojimus, kokį perkeliamų žmonių skaičių jos priims nuo dabar iki metų pabaigos; reikia neužmiršti, kad tai reikia daryti skubiai.

II.3 Perkėlimas į Europos Sąjungą

Asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, tiesioginis perkėlimas į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių praktiškai išreiškia ES humanitarinius įsipareigojimus ir kartu pabėgėliams suteikia saugią alternatyvą, palyginti su pavojais, kylančiais į Europą išsirengus patiems. Spalio 1 d. Perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą forume valstybės narės patvirtino liepos mėn. prisiimtus įsipareigojimus per artimiausius metus taip priimti daugiau kaip 20 000 pabėgėlių. Spalio 2 d. vykusiame perkėlimo į Europos Sąjungą seminare parengta praktinių sprendimų, turinčių užtikrinti veiksmingą perkėlimo į Europos Sąjungą taikymą. Į Europos Sąjungą jau perkelti pirmieji asmenys 16 . Dabar valstybės narės Komisiją turėtų informuoti apie tai, kiek ir iš kur perkels žmonių per artimiausius šešis mėnesius.

II.4 Grąžinimas ir readmisija

Esminis persipynusių mechanizmų, kurie sudaro ES prieglobsčio sistemą, elementas – užtikrinti, kad asmenys, neturintys teisės į tarptautinę apsaugą, būtų faktiškai grąžinami. Šiuo metu praktiškai įgyvendinama pernelyg mažai sprendimų grąžinti, ir neteisėto žmonių gabenimo tinklai tuo naudojasi, kad pritrauktų migrantus, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos. Juo veiksmingesnė grąžinimo sistema, tuo mažesnė tikimybė, kad neteisėtai žmones gabenantiems asmenims pavyks įtikinti žmones, kad šiems pavyks „praslysti“, net jei bus nustatyta, kad jiems tarptautinės apsaugos nereikia.

2015 m. spalio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje valstybės narės patvirtino Komisijos pasiūlytą ES veiksmų planą dėl grąžinimo 17 . Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama tam, kad skubiai būtų imtasi tolesnių veiksmų.

Italija neseniai įvykdė dvi grąžinimo operacijas – iš Italijos į Tunisą grąžinti 28 Tuniso gyventojai, į Egiptą – 35 egiptiečiai. Spalio mėn. numatyta viena FRONTEX koordinuojama bendra grąžinimo operacija iš Italijos ir dvi grąžinimo operacijos iš Graikijos. Šios operacijos turi tapti dažnesnės.

Viena pagrindinių migrantų antplūdžio vietose dirbančių migracijos valdymo rėmimo grupių užduočių – užtikrinti veiksmingą asmenų grąžinimą.

Kad būtų priimami ir įgyvendinami sprendimai grąžinti, taip pat reikia, kad sistemos tinkamai veiktų ES viduje. Per pastaruosius mėnesius imtasi konkrečių veiksmų parengti integruotą grąžinimo valdymo sistemą ir tinkamai panaudoti ES pasikeitimo informacija sistemomis, į kurias būtų įtraukta informacija apie sprendimus grąžinti ir draudimą atvykti. Valstybių narių grąžinimo tarnyboms taip pat turi būti suteikta būtinų išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis.

Grąžinimą galima vykdyti tik tuo atveju, jei su kilmės šalimis susitarta, kad atitinkami asmenys bus priimti atgal. Readmisija yra neatsiejama veiksmingos migracijos politikos dalis. Grįžtantieji asmenys turi būti priimti atgal į savo kilmės šalis. Tam reikia palaikyti glaudžius partnerystės ryšius su trečiosiomis šalimis ir pasitelkti visas turimas priemones. Valstybės narės ir Komisija turėtų dirbti kartu, kad santykiuose su trečiosiomis šalimis rastų tinkamą spaudimo ir paskatų pusiausvyrą ir taip padidintų grąžinamų asmenų skaičių. Siekiant padėti vykdyti šį procesą susitarta, kad iki 2015 m. pabaigos valstybės narės vienuolikoje šalių dislokuos Europos migracijos srities ryšių palaikymo pareigūnų, tačiau to dar nepadaryta 18 . Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja inicijavo pirmuosius aukšto lygio dialogus su pagrindinėmis neteisėtos migracijos kilmės šalimis; jų tąsa – platesnio masto dialogai su Etiopija, Somaliu, Afrikos Sąjunga ir Sahelio regiono šalimis. Neatidėliotinas prioritetas – užtikrinti, kad galiojantys readmisijos susitarimai būtų veiksmingai taikomi praktiškai.

Readmisijos veiksmingumo užtikrinimas. Praktinis bendradarbiavimas su Pakistanu

Jau nuo 2012 m. galioja ES ir Pakistano readmisijos susitarimas. Iš Pakistano atvyksta daug neteisėtų migrantų (žr. 9 priedą) – daug metų pagal iš šios šalies atvykusių neteisėtų migrantų skaičių Pakistanas buvo ketvirtoje pozicijoje, todėl šis susitarimas ypač svarbus. Tačiau nustatyta, kad iš visų Pakistano piliečių, dėl kurių priimti sprendimai grąžinti, realiai grąžinta tik maždaug 54 proc. Skirtingos valstybės narės susitarimą įgyvendina nevienodai veiksmingai. Ypač daug kliūčių nustatyta Graikijoje dėl ginčų, susijusių su dokumentais. Šį mėnesį vykusių specialių Komisijos, Graikijos ir Pakistano valdžios institucijų diskusijų tikslas – atnaujinti grąžinimo procesą:

Komisijos, Graikijos ir Pakistano pareigūnų diskusijos dėl ES ir Pakistano readmisijos susitarimo vyko Atėnuose;

tą pačią dieną buvo susitikę ES delegacijos Islamabade ir Pakistano užsienio reikalų ministerijos atstovai;

spalio 29 d. Komisijos narys D. Avramopoulos lankysis Islamabade ir ten aptars bendrą migracijos planą.

Tikimasi tokių rezultatų:

bendro sutarimo dėl Graikijos ir Pakistano ES readmisijos susitarimo taikymo;

FRONTEX lapkričio mėn. įvykdys bendrą Pakistano piliečių grąžinimo iš Graikijos operaciją;

Komisija pateiks operatyvinių veiksmų planą dėl geresnio migracijos valdymo su Pakistanu.

II.5 Kiti valstybių narių rėmimo būdai

Valstybės narės turi ir kitų galimybių prašyti ES pagalbos padėti valdyti sienas ir migracijos srautus, tačiau iki šiol jais nebuvo visapusiškai pasinaudota.

Valstybės narės gali paprašyti dislokuoti skubios pasienio pagalbos būrius (angl. Rapid border intervention teams, RABIT), kurie padėtų užtikrinti skubią sienų apsaugą kilus staigiam ar ypač dideliam migracijos spaudimui. Komisijos nuomone, Graikijos kelis pastaruosius mėnesius patiriamos aplinkybės yra būtent tokios, kurioms tie būriai kaip tik ir buvo sukurti. Iki šiol nei Graikija, nei Italija nesikreipė dėl šio mechanizmo taikymo.

ES civilinės saugos mechanizmą 19 gali aktyvuoti bet kuri valstybė narė, negalinti pati viena susidoroti su krize. Mechanizmo veikimą užtikrina savanoriški valstybių narių įnašai (įskaitant ekspertines žinias, įrangą, būstą ir medicinos priemones). Praėjusį mėnesį valstybių narių paprašyta Komisijai pranešti apie išteklius, kuriuos būtų galima iš karto siųsti kaip pagalbą pabėgėliams. Tik aštuonios valstybės narės 20 pranešė turinčios ribotų civilinės saugos išteklių ar ekspertų, kuriuos, paprašius, būtų pasirengusios atsiųsti dar šiais metais. Komisija dar kartą primena apie būtinybę valstybėms narėms dideliais įnašais paremti šį mechanizmą.

2015 m. šis mechanizmas buvo aktyvuotas du kartus siekiant padėti Vengrijai 21 ir kartą – Serbijai 22 , kurioms dėl precedento neturinčių pabėgėlių ir migrantų srautų prireikė skubios pagalbos.

Taip pat derėtų priminti, kad valstybių narių pagalba vykdant bendras FRONTEX operacijas „Triton“ ir „Poseidon“ toliau padeda kasdien valdyti išorės sienas ir kartu išgelbėti tūkstančius migrantų ir pabėgėlių. Šiuo metu operaciją „Triton“ ištekliais remia 17 valstybių narių, o operaciją „Poseidon“ – 18 valstybių narių 23 . Tačiau suteikti ištekliai vis dar neatitinka poreikių.

Padaryta pažanga

Pirmasis Lampedūzoje (Italija) veikiantis migrantų antplūdžio valdymo centras.

Pirmasis migrantų antplūdžio valdymo centras Lesbo saloje (Graikija) pradės veiklą artimiausiomis dienomis.

Pradėtas perkėlimas į kitas valstybes nares.

Veikia migracijos valdymo rėmimo grupės.

Į Europos Sąjungą perkelti pirmieji asmenys.

FRONTEX prisideda prie grąžinimo misijų.

Tolesni veiksmai

Iki metų pabaigos Italijoje iš viso veiks šeši migrantų antplūdžio valdymo centrai.

Iki metų pabaigos Graikijoje iš viso veiks penki migrantų antplūdžio valdymo centrai.

Valstybių narių prašoma patenkinti prašymus atsiųsti ekspertų ir įrangos migracijos valdymo rėmimo grupėms, kad jos galėtų veikti visu pajėgumu.

Valstybės narės turi pranešti, kiek jos parengs vietų perkėlimui Europos Sąjungoje ir perkėlimui į Europos Sąjungą, ir nurodyti savo priėmimo pajėgumus.

Turi būti atnaujintos grąžinimo iš Graikijos į Pakistaną operacijos.

Valstybės narės turėtų skirti pakankamai išteklių bendroms FRONTEX operacijoms „Triton“ ir „Poseidon“.

III. Biudžeto rėmimas

Prieš tris savaites Komisija įsipareigojo nedelsiant padidinti finansinę paramą. Per tą laiką Komisija pateikė taisomojo biudžeto pasiūlymus ir 2015 m. bei 2016 m. papildomais 1,7 mlrd. EUR padidinti finansinius išteklius, skirtus pabėgėlių krizei spręsti.

Tai:

jau 2015 m. skiriama papildoma pagalba ekstremaliosios situacijos atveju per Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą ir Vidaus saugumo fondą (sienų priemonės) (100 mln. EUR) (žr. 8 priedą);

lėšos, skirtos padidinti trijų šioje srityje svarbiausių ES agentūrų pajėgumus 120 papildomais etatais (60 FRONTEX, 30 EASO ir 30 Europolui);

papildomos lėšos Europos kaimynystės fondui (300 mln. EUR) ir kitų ES lėšų perskirstymas, kad ES Sirijos patikos fondą šiais metais pasiektų bent 500 mln. EUR;

500 mln. EUR didesnis humanitarinės pagalbos finansavimas (2015 m. 200 mln. EUR ir 2016 m. 300 mln. EUR), skirtais pabėgėliams padėti tiesiogiai, visų pirma per UNHCR, Pasaulio maisto programą ir kitas atitinkamas organizacijas, kad būtų patenkinti tokie pagrindiniai pabėgėlių poreikiai kaip maistas ir būstas;

2016 m. – 600 mln. EUR papildomų įsipareigojimų pavidalu padidinti skubų su migracijos klausimais susijusį finansavimą (94 mln. EUR), skirtą perkėlimo Europos Sąjungoje priemonių paketui paremti (110 mln. EUR), žmogiškiesiems ir finansiniams FRONTEX, EASO ir Europolo ištekliams padidinti (apie 86 mln. EUR pagalbai grąžinimui ir darbui migrantų antplūdžio vietose, taip pat agentūrų pajėgumams stiprinti), ir papildomas finansavimas, skirtas labiausiai pabėgėlių krizės paveiktoms valstybėms narėms padėti (310 mln. EUR).

Tai reiškia, kad bendras finansavimas pabėgėlių krizei spręsti 2015–2016 m. sudarys 9,2 mlrd. EUR.

Europos Parlamentas ir Taryba ėmėsi skubių veiksmų, kad būtų pataisytas 2015 m. biudžetas. Komisija jau priėmė 2016 m. biudžeto pakeitimus ir ragina biudžeto valdymo instituciją įsipareigoti skubos tvarka priimti panašius sprendimus dėl 2016 m. biudžeto.

Ypač svarbu, kad dabar šalia šių didelio masto padidintų su migracija susijusių išlaidų, skirtų iš ES biudžeto, bendroms Europos pastangoms sutvirtinti prisidėtų ir nacionalinės išlaidos. Rugsėjo 23 d. tai pripažino ES valstybių ir vyriausybių vadovai; susitikimo metu pabrėžta būtinybė prisidėti valstybių vyriausybėms ir tai, kad jų finansavimas turėtų atitikti ES finansavimo lygį, siekiant:

teikti paramą skubiems pabėgėlių poreikiams tenkinti per UNHCR, Pasaulio maisto programą 24 ir kitas agentūras, kad finansavimo lygis pasiektų bent 1 mlrd. EUR. Kadangi ES šiais metais teikia 200 mln. EUR papildomos paramos, ir ateinančiais metais papildomai ketina skirti 300 mln. EUR, ES valstybės narės turėtų įsipareigoti iš nacionalinių biudžetų skirti 500 mln. EUR.

Nuo rugsėjo 23 d. dešimt valstybių narių 25 įsipareigojo skirti papildomų lėšų – šie įsipareigojimai iš viso sudarytų apie 275 mln. EUR. Bet iš tikrųjų daugiau kaip 80 proc. šios sumos sudaro vos dviejų valstybių narių – Jungtinės Karalystės ir Vokietijos – įsipareigojimai. Vis dar trūksta daugiau kaip 225 mln. EUR;

iš esmės padidinti ES regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje, finansavimą. Komisija ragina valstybes nares prisidėti taip, kad jų finansavimas prilygtų 500 mln. eurų siekiančiam finansavimui iš ES biudžeto.

Nors Sirija yra dabartinės krizės epicentras ir šis patikos fondas suteikia galimybę reaguoti lankčiai ir greitai, iki šiol valstybių narių atsakas buvo labai vangus, lėšų skirti įsipareigojo tik dvi valstybės narės – Italija (3 mln. EUR) ir Vokietija (5 mln. EUR). Tad vis dar trūksta beveik visos sumos – 492 mln. EUR;

nacionaliniais įnašais paremti Skubiosios pagalbos patikos fondą stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. Komisijos manymu nacionaliniai įnašai turėtų prilygti ES finansavimui, kuris siekia 1,8 mlrd. EUR. Tačiau parama, kurią iki šiol įsipareigota teikti, vis dar nedidelė: po 3 mln. EUR skirti įsipareigojo Liuksemburgas, Vokietija ir Ispanija. Šešios valstybės narės 26 neoficialiai patvirtino padarysiančios įnašus, bet nenurodė tikslių skaičių. Kitos keturios 27 nurodė, kad „labai tikėtina“, kad jos prisidės, o dar keturios 28 šį klausimą vis dar svarsto. Dvi ES nepriklausančios šalys 29 neoficialiai užsiminė, kad galbūt galėtų skirti apie 9 mln. EUR. Tad vis dar trūksta labai didelės sumos – 1 791 mln. EUR.

Finansiniai ištekliai neatsiejamai susiję ir su galimybe nedelsiant spręsti sudėtingą pabėgėlių situaciją, ir pradėti šalinti pagrindines problemos priežastis. Ypač svarbu, kad greitai būtų išlygintas Europos Vadovų Tarybos nustatytų poreikių ir realių įsipareigojimų, kuriuos iki šiol padarė tik kelios valstybės narės, skirtumas (žr. 7 priedą).

Padaryta pažanga

Priimtas Komisijos pasiūlytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl 800 mln. EUR didesnės paramos pabėgėliams ir migracijos politikos reikalams 2015 m.

Pasiūlymas dėl 900 mln. EUR papildomų lėšų 2016 m. dabar pateiktas biudžeto valdymo institucijoms.

Tolesni veiksmai

Europos Parlamentas ir Taryba turėtų priimti Komisijos pasiūlytus 2016 m. biudžeto pakeitimus.

Valstybės narės turi pateikti savo įsipareigojimus, kad jų įnašai sudarytų 500 mln. EUR ir visa humanitarinei pagalbai pabėgėliams skirta parama pasiektų 1 mlrd. EUR.

Valstybių narių skiriamos lėšos ES regioniniam patikos fondui, sukurtam reaguojant į krizę Sirijoje, turėtų atitikti 500 mln. EUR siekiantį finansavimą iš ES biudžeto ir ES Afrikos patikos fondui – 1,8 mlrd. EUR.

Atsižvelgiant į šią padėtį, iškilo klausimų, kaip pagal Stabilumo ir augimo paktą vertinti išlaidas, patirtas pabėgėlių krizės valdymui. Komisija patvirtino, kad gavusi konkretų valstybės narės prašymą, ji išnagrinės, ar tos išlaidos gali būti vertinamos kaip atitinkančios galiojančias Stabilumo ir augimo pakto taisykles, ir kaip tai būtų galima padaryti. Tai apima pakte įtvirtintą lankstumą, numatytą tais atvejais, kai reikia reaguoti į nenumatytas aplinkybes ir neįprastus įvykius.

Šis vertinimas, analizuojant nacionalinius fiskalinius dokumentus, turėtų būti atliekamas kiekvienu atveju atskirai. Vertinimas bus grindžiamas remiantis patirtų grynųjų išlaidų įrodymais, laikantis susitarimų dėl pakto taikymo metodų.

IV. ES teisės įgyvendinimas

Bendros Europos prieglobsčio sistemos pagrindas – pagalba asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir migrantų, neturinčių teisės pasilikti ES teritorijoje, grąžinimas. Šio tikslo siekdama, ES dabar yra nustačiusi tvirtą bendrų prieglobsčio ir neteisėtos migracijos srities taisyklių rinkinį. Tačiau šios taisyklės turi būti tinkamai taikomos.

Vienas Komisijos pastangų skatinti veiksmingą įgyvendinimą pavyzdžių yra susijęs su grąžinimu – Komisija valstybėms narėms padeda suprasti iš taisyklių atsirandančias pasekmes. Komisija surengė tikslinius dialogus su valstybėmis narėmis, kad atkreiptų jų dėmesį į tai, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų vykdoma prievolė vykdyti sprendimus grąžinti. Valstybės narės turėtų užtikrinti fizinį neteisėto migranto buvimą, kad jį būtų galima grąžinti, ir kaip paskutinę teisėtą priemonę taikyti sulaikymą, jei tai būtina, kad neteisėti migrantai nepasislėptų. Jei yra pagrįsta tikimybė, kad asmuo gali būti išsiųstas, nederėtų šiam procesui pakenkti pernelyg anksti nutraukus sulaikymą. Galiausiai ir greitas sprendimų priėmimas, ir pakankamas personalas, ir pakankami sulaikymo pajėgumai gali iš esmės lemti praktinį sprendimų grąžinti įgyvendinimą.

Nuo rugpjūčio mėn. Komisija penkioms valstybėms narės yra išsiuntusi administracinius raštus dėl EURODAC reglamento dėl pirštų atspaudų ir dešimt administracinių raštų dėl tinkamo Grąžinimo direktyvos įgyvendinimo. Visos atitinkamos valstybės narės pateikė atsakymus dėl EURODAC reglamento, ir šiuo metu Komisija vertina, ar atsakymai pakankami ir ar reikėtų pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Atsakymą dėl Grąžinimo direktyvos pateikė tik viena valstybė narė 30 . Komisija laukia kitų atsakymų ir, juos gavusi, skubiai įvertins padėtį. Vienai valstybei narei buvo nusiųstas dar vienas administracinis raštas dėl atitikties Prieglobsčio procedūrų direktyvai, Priėmimo sąlygų direktyvai ir Šengeno sienų kodeksui.

Komisija iki šiol jokių atsakymų negavo dėl sprendimo dėl 40 galimų ar esamų rugsėjo mėn. priimtų sprendimų dėl pažeidimų, susijusių su Prieglobsčio procedūrų direktyva, Priėmimo sąlygų direktyva ir Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos, šalia prieš tai pradėtų 34 bylų. Šie teisės aktai ypač svarbūs, todėl valstybės narės raginamos per suteiktą dviejų mėnesių laikotarpį atsakymus pateikti kuo greičiau.

Komisija prireikus ir toliau greitai ir veiksmingai tęs pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad užtikrintų visapusišką atitiktį šios srities ES teisės aktams (žr. 6 priedą).

Rugsėjo mėn. nustačius prioritetinius veiksmus pažymėta, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti Graikijai. Nuo 2010–2011 m. valstybės narės nesugebėjo prieglobsčio prašytojų grąžinti į Graikiją. 2010 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad būta kelių Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų. Tada Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad negali būti prezumpcijos, kad valstybės narės gerbia pagrindines prieglobsčio prašytojų teises, jei jos pagal Dublino konvenciją grąžina žmones į Graikiją.

Kaip nurodyta pirmiau, Komisijai skyrė daug lėšų Graikijai remti. Valstybės narės palaipsniui prisideda prie šių pastangų. Per trumpą laiką pasiekta didelės pažangos. Kadangi dabar jau veikia migracijos valdymo rėmimo grupės, jau sprendžiami pagrindiniai trūkumai, susiję su pagal Dublino reglamentą vykdomų perkėlimų sustabdymu – didinami priėmimo pajėgumai, o grąžinimas tampa tvirta prieglobsčio prašymų tvarkymo sistemos dalimi.

Iki šiol pasiekta pažanga teikia vilčių, ir darbus reikia tęsti toliau. Tuo remdamasi Komisija iki 2015 m. lapkričio 30 d. įvertins padėtį ir, jei bus tenkinamos visos sąlygos, 2015 m. gruodžio mėn. arba 2016 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai pateiks rekomendaciją patvirtinti grąžinimo į Graikiją pagal Dublino reglamentą atnaujinimą.

Neseniai kelios valstybės narės nusprendė pasinaudoti galimybe laikinai atnaujinti sienų kontrolę pagal Šengeno sienų kodeksą. Tokius veiksmus galima pateisinti esant ypatingoms krizės situacijoms, ypač kilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui tam tikroje valstybėje narėje. Tačiau ši priemonė turi būti trumpalaikė ir taikoma tik tol, kol padėtis nestabilizuota.

Komisija šiuo metu baigia padėties vertinimą ir rengia nuomonę dėl Vokietijos, Austrijos ir Slovėnijos pagal Šengeno sienų kodeksą įvestos laikinos sienų kontrolės pratęsimo.

Padaryta pažanga

Komisija sprendžia problemas, susijusiais su ES teisės visiško perkėlimo į valstybių narių nacionalinius teisės aktus ir įgyvendinimo trūkumais.

Plečiama priėmimo infrastruktūra ir Graikijoje diegiamos sąlygos, kad būtų užtikrinta tinkama prieglobsčio ir prieglobsčio prašymų tvarkymo sistema.

Tolesni veiksmai

Komisija užtikrins, kad būtų imamasi aktyvių ir skubių veiksmų, susijusių su visomis pažeidimų nagrinėjimo prieglobsčio ir grąžinimo srityje procedūromis.

Iki 2015 m. lapkričio 30 d. Komisija įvertins padėtį, susijusią su grąžinimu į Graikiją pagal Dublino reglamentą.

V. Išorės santykių aspektas

Europos migracijos darbotvarkėje pažymėta, kad sėkmingai migracijos politikai užtikrinti neišvengiamai reikia dirbti ne tik pačioje Sąjungoje, bet ir už jos ribų. Europa turi būti visada atvira tiems, kuriems reikalinga apsauga. Tačiau visiems aktualu, kad problemų, priverčiančių pabėgėlius palikti savo namus ir leistis į pavojingą kelią, priežastys būtų šalinamos savo ištakų vietose.

Prioritetiniais veiksmais ir praėjusį mėnesį paskelbtu bendru Komisijos ir Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos komunikatu 31 iš esmės siekiama, kad migracijos klausimai atsidurtų tarp pagrindinių ES išorės politikos prioritetų. Tai rodo pirmiau nurodyti papildomo finansavimo įsipareigojimai. Tačiau dėl šiuo metu vykdomos diplomatinės ofenzyvos migracijos klausimai taip pat atsidūrė dvišalio, regioninio ir daugiašalio dialogo centre.

Turkija yra ypač svarbi partnerė. Drauge su Libanu ir Jordanija jai teko didžiausia naštai teikti humanitarinę pagalbą, kad Sirijos pabėgėliams galėtų suteikti prieglobstį. Šios šalies geografinė padėtis lemia, kad ji yra svarbiausias kanalas, per kurį migrantai atvyksta į Vakarų Balkanų šalis. Turkija įrodė sugebanti imtis ryžtingų kovos su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis veiksmų. Išsamiame veiksmų plane dėl migracijos, kurį spalio 5 d. Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris įteikė Turkijos prezidentui R. T. Erdoğanui, nustatytos konkrečios priemonės, apimančios paramą migrantams, pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms, ir būdai stiprinti bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai. Jame nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai veiksmai. Šiuo metu Komisija veda aktyvias diskusijas su Turkijos valdžios institucijomis, kad baigų rengti šį veiksmų planą.

Bendradarbiavimas su Turkija taip pat buvo vienas pagrindinių aukšto lygio konferencijos dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršruto, kurią spalio 8 d. surengė Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantis Liuksemburgas, aspektų. Šiame susitikime susitarta dėl tam tikrų praktinių veiksmų, siekiant paskatinti veiksmingesnį bendradarbiavimą su tame maršrute esančiomis šalimis partnerėmis, įskaitant pagalbą pirmojo prieglobsčio ir tranzito šalims, taip pat atkreiptas dėmesys į platesnio masto problemas, susijusias su pagrindinių priežasčių šalinimu ir kova su neteisėtu žmonių gabenimu 32 .

Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja intensyviai palaikė diplomatinius ryšius, kad būtų pasiektas susitarimas dėl krizės Libijoje. Šios politinės ir finansinės pastangos pasitelktos paremiant JT generalinio sekretoriaus specialųjį įgaliotinį Bernardino Léoną, kuris spalio 8 d. visiems politinio dialogo dalyviams pateikė galutinį politinio susitarimo dėl Libijos tekstą. Šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama tam, kad šalys šį susitarimą patvirtintų; tokiu atveju ES yra pasirengusi gausiai ir nedelsiant paremti naująją nacionalinės vienybės vyriausybę, kuri bus naudinga Libijos gyventojams. Spalio 12 d. Užsienio reikalų tarybos posėdyje priimtos su šiuo klausimu susijusios išvados.

Spalio 7 d. ES karinė operacija Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED, operacija „Sophia“) pradėjo antrąjį savo veiklos etapą tarptautiniuose vandenyse, prieš tai sėkmingai įgyvendinusi pirmojo etapo tikslus (neteisėtai žmones gabenančių ir vykdančių prekybą jais asmenų tinklų stebėsena ir vertinimas) ir padėjusi išgelbėti daugiau kaip 3 000 žmonių. Dabar joje dalyvaujantys pareigūnai galės atviroje jūroje įlipti į laivus, kurie, kaip įtariama, naudojami neteisėtam žmonių gabenimui arba prekybai žmonėmis, tuos laivus apieškoti, konfiskuoti ir nukreipti ir prisidėti prie to, kad neteisėtu žmonių gabenimu ar prekyba žmonėmis įtariami asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Tai ypač svarbus pokytis siekiant išardyti neteisėtai žmones gabenančių ar prekyba žmonėmis užsiimančių asmenų verslo modelį; jis sulaukė reikšmingo pritarimo spalio 9 d. priimtoje JT Saugumo tarybos rezoliucijoje Nr. 2240.

Spalio 12 d. Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, priimtos išvados dėl Sirijos krizės; remdamasi jomis ES padidins savo įsitraukimo lygį, remiant JT vadovaujamas tarptautines pastangas, kad būtų rastas politinis konflikto sprendimas. Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja aktyviai palaiko ryšius su visais regioniniais ir tarptautiniais veikėjais, tarp jų – su Rusija, JAV, Saudo Arabija, Iranu, Turkija ir Iraku. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ėmėsi priemonių sustiprinti paramą politinei opozicijai Sirijos viduje ir už jos ribų – tai būtų pereinamojo proceso dalis, ir toliau dėti pastangas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gausių politinių ir karinio pobūdžio segmentų suartėjimui ir suvienijimui, pasitelkus bendrą strategiją. Rugsėjo 7 d. ir 9 d. EIVT kartu su JT specialiuoju pasiuntiniu Staffanu de Mistura surengė išsamias konsultacijas su tarpininkavimo specialistais, visų pirma iš Rusijos, Irano, Egipto ir Saudo Arabijos, ir su valstybių narių atstovais, atsakingais už Sirijos klausimus. ES taip pat aktyviai dalyvauja keliose darbo grupėse, kurias įsteigė Mažoji pasaulinės koalicijos prieš grupuotę „Islamo valstybė“, visų pirma stabilizavimo, užsienio teroristų kovotojų, kovos su terorizmo finansavimu klausimais. Šiuo metu įgyvendinama ES regioninė strategija dėl Sirijos ir Irako, taip pat dėl grupuotės „Islamo valstybė“ keliamos grėsmės.

Migracija buvo viena pagrindinių ES institucijų ir valstybių narių atstovų iškeltų diskusijų temų rugsėjo pabaigoje įvykusioje 70-ojoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Šiomis aplinkybėmis pabrėžta, kad spręsdama migracijos ir su žmonių judumu susijusias problemas, ypač dėl Sirijos pabėgėlių krizės, tarptautinė bendruomenė privalo imtis aktyvesnių veiksmų ir glaudžiau bendradarbiauti.

Šiuo metu įgyvendinamas gegužės mėn. pateiktas ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas 33 , taip pat vykdomos teisėsaugos operacijos Europos Sąjungoje ir už jos ribų, pvz., vykdomos kampanijos Etiopijoje ir Nigeryje, kad neteisėtam žmonių gabenimui kelias būtų užkirstas jau kilmės šalyse.

Naujiesiems prioritetams migracijos klausimais ypač daug dėmesio bus skirta ateinantį mėnesį (lapkričio 11–12 d.) įvyksiančiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais. Šiam aukščiausiojo lygio susitikimui intensyviai ruošiamasi kartu su Afrikos partneriais. Šis susitikimas suteiks progą parodyti, kad šalindama pagrindines neteisėtos migracijos priežastis ES ir jos Afrikos partneriai gali imtis apčiuopiamų veiksmų ir užtikrinti tinkamą, saugią, teisėtą ir atsakingą žmonių migraciją ir judumą. Labai svarbus tokių partnerysčių aspektas yra tas, kad ES savo partnerius turi remti – finansinės pagalbos, ekspertinių žinių, pasitikėjimu dėl bendro darbo ir bendrų pastangų pavidalu. Todėl sėkmė neatsiejama nuo to, kaip bendromis pastangomis bus įvykdyti didelio masto finansiniai įsipareigojimai ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui (žr. III dalį).

Padaryta pažanga

Įvyko keli Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Komisijos narių surengti aukšto lygio susitikimai, kurie įprasmino naują diplomatinę ofenzyvą migracijos klausimais.

Įvykdyti EUNAVFOR MED operacijos „Sophia“ pirmojo etapo tikslai.

Tolesni veiksmai

Baigti rengti veiksmų planą su Turkija.

Spalio 20–21 d. numatyti aukšto lygio Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos dialogai su Etiopija, Afrikos Sąjunga ir Somaliu.

Antras EUNAVFOR MED operacijos „Sophia“ etapas.

ES turi paremti naują nacionalinės vienybės vyriausybę Libijoje.

Didesnis ES įsitraukimo lygis, siekiant paremti JT vadovaujamas tarptautines pastangas, kad būtų rastas politinis konflikto Sirijoje sprendimas.

Valetos aukščiausiojo lygio susitikimas migracijos klausimais.

VI.Išvada

Pirmiau išdėstytų operatyvinių ir biudžetinių veiksmų paskirtis – padėti atkurti ES migracijos sistemos tvarką su tinkamai taikomomis taisyklėmis ir sistema, pakankamai tvirta reaguoti į neišvengiamus migracijos srautų padidėjimus. Siekiant atkurti stabilumą, neišvengiamai kyla išorės sienų klausimas. Šie klausimai yra Komisijos įsipareigojimo iki metų pabaigos pateikti pasiūlymus dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos sukūrimo pagrindinis motyvas; tai pripažinimas, kad valstybes nares būtina labiau remti, joms sprendžiant su Europos išorės sienų valdymu kylančias problemas.

Konkrečių išvadų santrauka

Valstybės narės turėtų skubiai padaryti savo įnašus, kad patenkintų nurodytus agentūrų poreikius ir šios savo ruožtu galėtų įgyvendinti migrantų antplūdžio valdymo požiūrį.

Italija ir Graikija turėtų padidinti savo priėmimo pajėgumus.

Valstybės narės turėtų pranešti apie savo priėmimo pajėgumus Europos Sąjungoje perkeliamiems asmenims priimti.

Valstybės narės turėtų nurodyti aiškius įsipareigojimus, kokį žmonių skaičių jos perkels Europos Sąjungoje nuo dabar iki metų pabaigos.

Valstybės narės Komisiją turėtų informuoti apie tai, kiek ir iš kur į Europos Sąjungą perkels žmonių per artimiausius šešis mėnesius.

Valstybės narės turėtų skubiai įgyvendinti Komisijos pasiūlytą ES veiksmų planą dėl grąžinimo, kad ES lygiu būtų užtikrinta veiksminga grąžinimo sistema.

Iki 2015 m. pabaigos į vienuolika trečiųjų šalių turėtų būti atsiųsta Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnų.

Valstybės narės dideliais įnašais turėtų paremti ES civilinės saugos mechanizmą.

Valstybės narės turėtų skirti pakankamai išteklių bendroms FRONTEX operacijoms „Triton“ ir „Poseidon“.

Valstybės narės turėtų prisidėti įnašais, kurie atitiktų ES finansavimo lygį, siekiant paremti UNHCR, Pasaulio maisto programą ir kitas tarptautines organizacijas, ES Sirijos patikos fondą ir ES Afrikos patikos fondą.

Europos Parlamentas ir Taryba turėtų priimti Komisijos pasiūlytą 2016 m. taisomojo biudžeto projektą.

Komisija, kai tinkama, ir toliau greitai ir veiksmingai tęs pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad užtikrintų visapusišką atitiktį prieglobsčio ir grąžinimo srities acquis;

Komisija iki 2015 m. lapkričio 30 d. įvertins, ar tenkinamos visos sąlygos, kad 2015 m. gruodžio mėn. arba 2016 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai pateiktų rekomendaciją patvirtinti grąžinimo į Graikiją pagal Dublino reglamentą atnaujinimą.

Komisija baigs rengti nuomonę dėl Vokietijos, Austrijos ir Slovėnijos pagal Šengeno sienų kodeksą įvestos laikinos sienų kontrolės pratęsimo.

Komisija baigs rengti veiksmų planą su Turkija.

Priedų sąrašas

1 priedas. Prioritetinių veiksmų įgyvendinimo lentelė

2 priedas. Graikija, 2015 m. spalio 11 d. padėties ataskaita

3 priedas. Italija, 2015 m. spalio 11 d. padėties ataskaita

4 priedas. Graikijos migrantų antplūdžio vietų žemėlapis

5 priedas. Italijos migrantų antplūdžio vietų žemėlapis

6 priedas. Bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimas

7 priedas Valstybių narių finansiniai įsipareigojimai

8 priedas. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo finansinė parama valstybėms narėms

9 priedas. 2012–2014 m. ES ir Pakistano readmisijos susitarimo veikimas

(1)

2015 m. spalio 13 d. FRONTEX paskelbtais duomenimis.

(2)

COM(2015) 240 final.

(3)

COM(2015) 490 final.

(4)

Pareiškimas pateiktas adresu http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/09/23-statement-informal-meeting/ .

(5)

Migrantų antplūdžio vieta yra ES išorės sienos ruožas arba regionas, per kurį plūsta ypač dideli migracijos srautai, ir jiems suvaldyti reikalinga didesnė ir labiau suderinta ES agentūrų parama.

(6)

Šių agentūrų atstovai dirba kartu bendruose biuruose, veikiančiuose uostuose arba specialiuose priėmimo centruose, kad galėtų koordinuoti ES pagalbą nacionalinėms valdžios institucijoms nustatant migrantų tapatybę, juos registruojant ir grąžinant, taip pat renkant, dalijantis ir analizuojant informaciją, reikalingą vykdant nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėto žmonių gabenimo tinklais, tyrimus.

(7)

Austrija, Belgija, Ispanija, Nyderlandai, Rumunija ir Slovakija.

(8)

Belgija, Čekija, Lietuva, Portugalija, Rumunija ir Švedija.

(9)

Šioje specialiosios paskirties grupėje dalyvauja FRONTEX, EASO, Europolo, ES jūrų pajėgų operacijos EUNAVFORMED-SOPHIA ir Italijos valdžios institucijų atstovai.

(10)

Pavyzdžiui, iki metų pabaigos Kose bus įrengtos 300–400 vietų laikinos patalpos.

(11)

2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1523, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (OL L 239, 2015 9 15, p. 146).

(12)

2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (OL L 248, 2015 9 24, p. 80).

(13)

Austrija, Belgija, Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

(14)

Iš Airijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos į Italiją ir iš Slovėnijos ir į Italiją, ir Graikiją.

(15)

Austrija, Ispanija, Liuksemburgas, Prancūzija, Švedija ir Vokietija.

(16)

Pagal 2015 m. liepos 20 d. sutartą programą jau perkelta 132 sirų, kurie buvo apsistoję kaimyninėse šalyse (į Čekiją – 16, į Italiją – 96, į Lichtenšteiną – 20 asmenų).

(17)

COM(2015) 453 final.

(18)

2015 m. spalio 8 d. Tarybos išvados: „Siekiant sėkmingų grąžinimo operacijų, esminis vaidmuo tenka bendradarbiavimui su kilmės ir tranzito šalimis. Trumpuoju laikotarpiu ES išnagrinės ES diplomatijos sinergijos galimybes vietoje, pasinaudodama ES delegacijomis ir visų pirma Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnais, kurie iki 2015 m. pabaigos turi būti atsiųsti į Egiptą, Maroką, Libaną, Nigerį, Nigeriją, Senegalą, Pakistaną, Serbiją, Etiopiją, Tunisą, Sudaną, Turkiją ir Jordaniją.“

(19)

Aktyvavus mechanizmą galima sutelkti įvairaus pobūdžio pagalbos natūra, įskaitant ekspertines žinias, įrangą, būstą ir medicinos priemones.

(20)

Belgija, Čekija, Kipras, Latvija, Lietuva, Slovakija, Suomija, Švedija.

(21)

Pagalba pagal šiuos prašymus jau nebeteikiama.

(22)

Pagalba pagal šį prašymą vis dar teikiama.

(23)

Operacijos „Triton“ atveju: Bulgarija, Čekija, Danija, Graikija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Malta, Nyderlandai, Latvija, Lenkija, Norvegija, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija; operacijos „Poseidon“ atveju: Belgija, Čekija, Danija, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Rumunija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija.

(24)

Keturios valstybės narės – Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Švedija ir Vokietija – 2015 m. yra tarp 10 pagrindinių paramos Pasaulio maisto programai teikėjų (šaltinis – Pasaulio maisto programa, 2015 m. spalio 6 d.).

(25)

Čekija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Suomija ir Vokietija.

(26)

Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Malta ir Prancūzija.

(27)

Austrija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija.

(28)

Čekija, Estija, Graikija ir Latvija.

(29)

Norvegija ir ŠŠveicarija.

(30)

Italija.

(31)

2015 m. rugsėjo 9 d., JOIN(2015) 40.

(32)

Šį dokumentą galima rasti adresu http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/10/08-western-balkans-route-conference-declaration/.

(33)

COM(2015) 285 final.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

1 PRIEDAS

SU PRIORITETINIAIS VEIKSMAIS SUSIJĘ TOLESNI VEIKSMAI

Padėtis 2015 m. spalio 14 d.

ES TAIKOMOS OPERATYVINĖS PRIEMONĖS

Komisijos ir ES agentūrų veiksmai

Valstybių narių veiksmai

Tolesni veiksmai

Migrantų antplūdžio valdymo požiūrio ir sprendimų perkelti Europos Sąjungoje įgyvendinimas

–Koordinavimas vietoje:

–Komisijos rengiami agentūrų ir Italijos bei Graikijos susitikimai techniniais klausimais.

–Veiklos koordinavimas su vietoje aktyviai veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis (Tarptautine migracijos organizacija (toliau – TMO) ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (toliau – UNHCR)): į Italiją ir Graikiją pasiųsti Komisijos specialieji įgaliotiniai, atsakingi už migrantų antplūdžio valdymo požiūrio taikymo ir perkėlimo procedūros vykdymo koordinavimą.

–Migracijos valdymo rėmimo grupės (vietoje):

–Italija: Katanijoje įsteigta ES regioninė specialiosios paskirties grupė, FRONTEX bendra operacija „Triton“, įskaitant patikros ir apklausos grupes Sicilijoje ir Lampedūzoje ir į vietą išsiųstus EASO ekspertus, padedančius teikti informaciją ir vykdyti perkėlimo procedūrą.

–Graikija: ES regioninės specialiosios paskirties grupės įsteigimas; FRONTEX bendra operacija „Poseidon“, įskaitant patikros ir apklausos grupes Egėjo jūros salose. Netrukus į vietą bus išsiųsti EASO ekspertai, padėsiantys teikti informaciją ir tvarkyti prašymus.

Agentūros

–Bendros operacijos metu atsiųsti FRONTEX būriai vykdo patikros ir apklausos užduotis; operacijai vadovauja valstybė narė, kurioje įgyvendinamas migrantų antplūdžio valdymo požiūris.

–2015 m. spalio 2 d. FRONTEX ir EASO paskelbė kvietimus ekspertams teikti paraiškas ir paprašė skirti įrangos, siekdamos sustiprinti migracijos valdymo rėmimo grupes Italijoje ir Graikijoje.

– Italija: Eurojustas remia Katanijoje veikiančią FRONTEX operatyvinę regioninę grupę, padėdamas jai tvarkyti tarpusavio teisinės pagalbos prašymus ir koordinuoti valstybių narių veiksmus. Graikijoje du Pirėjaus apeliacinio teismo prokurorai paskirti palaikyti ryšius su Eurojustu ir informuoti realiu laiku apie tolesnių teisinių veiksmų ir koordinavimo ES lygiu būtinybę.

–Ryšiai su valstybėmis narėmis, siekiant nustatyti praktinius perkėlimo Europos Sąjungoje reikalavimus:

–Komisija raštu kreipėsi į visas valstybes nares dar kartą pabrėždama, kad būtina paskirti ryšių palaikymo pareigūnus, ir prašydama nurodyti prašymų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje artimiausiu metu skaičių.

–Dvišaliai kontaktai prieš perkeliant pirmuosius asmenis iš Italijos ir Graikijos.

–2015 m. spalio 1 d. Perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą forumas:

–Valstybėms narėms pateikta informacijos apie Tarybos sprendimų perkelti asmenis Europos Sąjungoje įgyvendinimo pažangą.

–Italija ir Graikija pateikė savo veiksmų planus, o valstybės narės paprašė paaiškinti kai kuriuos aspektus.

–Perkėlimo programoms įgyvendinti sutarta naudotis 2015 m. rugsėjo 21 d. seminare apie perkėlimą parengta schema ir praktinėmis išvadomis.

–Komisija patikslino finansinius perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą programų aspektus.

Pirmieji asmenys perkelti 2015 m. spalio 9 d.

Italija

2015 m. spalio 1 d. Perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą forume pristatytas veiksmų planas šiuo metu yra įgyvendinamas.

Pirmosios paramos grupės atvyko į Lampedūzą.

Jau veikia priėmimo centrai kitose trijose Sicilijos vietovėse, tad netrukus paramos grupės galės dirbti ir juose.

Buvo įrengtos biuro patalpos viešbutyje „Villa Sikania“ ir Katanijoje.

Visose susijusiose nacionalinėse ir vietos valdžios įstaigose įsteigtos ryšių palaikymo tarnybos.

Migracijos valdymo rėmimo grupių žmogiškųjų poreikių įvertinimas įtrauktas į veiksmų planą.

Italija paprašė FRONTEX skirti 10 daktiloskopijos ekspertų.

Graikija

2015 m. spalio 1 d. Perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą forume pristatytas veiksmų planas šiuo metu yra įgyvendinamas.

Paramos grupės jau veikia Lesbo saloje ir ims veikti dar keturiose (Chio, Samo, Koso ir Lero), FRONTEX dirba penkiose salose, netrukus atvyks ir EASO ekspertai.

ES regioninei specialiosios paskirties grupei suteiktos biuro patalpos FRONTEX ryšių palaikymo pareigūno biure Pirėjuje.

Visose susijusiose nacionalinėse ir vietos valdžios įstaigose įsteigtos ryšių palaikymo tarnybos.

2015 m. spalio 5 d. Migracijos valdymo rėmimo grupių poreikių įvertinimas perduotas SCIFA, o Komisijai jį perdavė Komisijos įgaliotiniai Graikijoje.

Kitos valstybės narės

Nacionalinių kontaktinių centrų tinklo sukūrimas ir ryšių palaikymo pareigūnų atsiuntimas į Italiją ir Graikiją.

20 valstybių narių jau paskyrė asmenis ryšiams; 22 valstybės narės jau paskyrė ryšių palaikymo pareigūnus Italijoje, įskaitant vieną valstybę narę, paskyrusią ryšių palaikymo pareigūną Italijoje ir Graikijoje.

Kai kurios valstybės narės Italijai, Graikijai ir EASO pranešė, kiek asmenų galėtų skubiai perkelti.

Reagavimas į agentūrų kvietimus

Nacionaliniai ekspertai, dirbsiantys Migracijos valdymo rėmimo grupėse paskelbus FRONTEX (iki 2016 m. sausio mėn. pabaigos – 670) ir EASO kvietimus (iki 2017 m. trečiojo ketvirčio – 370).

Italijai skirta: 1) nuo FRONTEX: 18 vienetų techninės įrangos (laivų, patruliavimo automobilių ir t. t.) ir 42 kviestiniai pareigūnai.

Graikijai skirta: 1) nuo FRONTEX: 27 vienetai techninės įrangos ir 53 ekspertai (prie sausumos ir jūros sienų iš viso dirba 95 ekspertai, įskaitant Graikijos pareigūnus).

–Perkėlimas Europos Sąjungoje: valstybės narės turi iš anksto nurodyti, kiek asmenų perkels iki metų pabaigos.

–Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (toliau – PMIF) lėšomis finansuojamų nacionalinių programų peržiūra, siekiant skirti valstybėms narėms papildomų lėšų, kad perkeltiems asmenims būtų išmokėtos atitinkamos vienkartinės išmokos, bus pradėta iškart po to, kai valstybės narės formaliai patvirtins 2015 m. liepos 20 d. prisiimtus įsipareigojimus (iki 2015 m. spalio 30 d.).

–Parama Graikijai PMIF skubiosios pagalbos lėšomis, siekiant padengti užregistruotų asmenų vidaus transporto iš rytinių Egėjo jūros salų į žemyninę Graikijos dalį išlaidas (numatoma skirti 5,99 mln. EUR dydžio PMIF skubiąją pagalbą; rengiamas dotacijos susitarimas).

–Įvertinti paramos Italijai poreikį, kad ji galėtų padengti užregistruotų asmenų vidaus transporto iš Lampedūzos į žemyninę Italijos dalį išlaidas.

–Valstybės narės reguliariai atnaujins informaciją apie asmenis, kuriuos reikia skubiai perkelti.

–Valstybės narės užbaigs nacionalinių kontaktinių centrų įsteigimo ir ryšių palaikymo pareigūnų paskyrimo procedūrą.

–FRONTEX ir EASO kvietimai ekspertams teikti paraiškas.

Valstybių narių atsakymų į FRONTEX kvietimą laukiama vėliausiai iki 2015 m. spalio 16 d.

FRONTEX bendrų operacijų „Triton“ ir „Poseidon“ rėmimas

–Bendros operacijos „Triton“ ir „Poseidon“ buvo palaipsniui stiprinamos (kartu įgyvendinant migrantų antplūdžio valdymo požiūrį Italijoje ir Graikijoje).

–Bendra operacija „Triton“: buvo padidinti patruliavimo ištekliai ir patikros bei apklausos grupių skaičius (18 vienetų techninės įrangos (laivai, patruliavimo automobiliai ir t. t.) ir 42 kviestiniai pareigūnai).

–Bendra jūros operacija „Poseidon“: FRONTEX padidino išteklius, apklausos bei patikros ekspertų ir vertėjų žodžiu skaičių (buvo atsiųsti 27 vienetai techninės įrangos ir 53 ekspertai). FRONTEX pasiūlė atsiųsti dar 104 kviestinius pareigūnus ir bendrai finansuoti iš Graikijos policijos pakviesto 31 grupės vadovo darbą.

–2015 m. spalio 2 d. FRONTEX paskelbė viešą kvietimą skirti papildomų įnašų, įskaitant bendrų operacijų „Triton“ ir „Poseidon“ poreikius.

–Valstybėms narėms sutikus skirti savo išteklių pavyko sustiprinti operatyvinę paramą Italijai ir Graikijai, visų pirma pagerinti patikros ir apklausos veiklą, vykdant bendras operacijas „Triton“ ir „Poseidon“ (jūros operacija).

–Bendra operacija „Triton“: dalyvauja 26 valstybės narės ir asocijuotosios Šengeno susitarimo narės: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vokietija. Šiuo metu 17 iš jų yra skyrusios priemonių ir (arba) kviestinių pareigūnų: MT, PT, NL, FR, NO, ES, EL, PL, RO, UK, DE, DK, CZ, BG, LV.

–Bendra operacija „Poseidon“: dalyvauja 25 valstybės (Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija). Šiuo metu 18 iš jų yra skyrusios priemonių ir (arba) kviestinių pareigūnų (DK, CZ, NO, SE, PT, PL, LV, DE, HR, NL, FI, IT, FR, ES, BE, UK, BG, RO).

–

–Valstybės narės įsipareigoja išlaikyti arba padidinti paramos Italijos ir Graikijos vadovaujamoms bendroms operacijoms dydį. Todėl visos valstybės narės turėtų patenkinti į 2015 m. spalio 2 d. paskelbtą FRONTEX prašymą.

–FRONTEX ir Graikija imsis veiksmų, kad būtų dislokuotas papildomas skaičius kviestinių pareigūnų.

Priėmimo pajėgumai ir sąlygos

–Priėmimo sąlygų ir pajėgumų stebėsena ir prireikus pažeidimų nagrinėjimo procedūros.

–Italija ir Graikija deda pastangas padidinti priėmimo pajėgumus. Iki metų pabaigos Italija planuoja įrengti 2 500 vietų pirminio priėmimo centrą, Graikija taip pat plečia savo 2 000 vietų centrą.

–Papildomos rekomendacijos, kaip pagerinti priėmimo sąlygų standartus (EASO).

–Visose krizės paveiktose valstybėse narėse, visų pirma Graikijoje, bus pradėta naudoti didelė suma Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos investicijų banko lėšų, skirtų priėmimo pajėgumams padidinti.

Grąžinimas

–Pirmasis asmenų grąžinimas įvyko 2015 m. spalio 10 d., padedant migracijos valdymo rėmimo grupei.

–Šengeno informacinės sistemos vertinimas, siekiant joje užregistruoti visus grąžinimo sprendimus ir įvažiavimo draudimus (pradžia – 2015 m. spalio 5 d.).

–Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnai: į 2015 m. rugsėjo 15 d. pristatytą koncepciją įtraukta konkreti veikla, susijusi su grąžinimu.

–Integruoto grąžinimo valdymo sistemos diegimas: Komisija, agentūros FRONTEX bei EASO ir atitinkami tinklai inicijavo procedūrą 2015 m. rugsėjo 15 d.

–2015 m. atlikti Austrijos, Belgijos, Vokietijos ir Nyderlandų grąžinimo sistemų įvertinimai pagal Šengeno susitarimą, taip pat vienas įvertinimas, pagrįstas klausimynu (LI).

-Valstybių narių reakcija patvirtino grąžinimo svarbą.

–Esamiems tinklams nepriklausančios valstybės narės (ir asocijuotosios šalys) paragintos apsvarstyti dalyvavimo arba asociacijos galimybę.

–Pirmųjų Europos migracijos ryšių pareigūnų įdarbinimas ir dislokavimas iki 2015 m. pabaigos.

–2015 m. spalio 28 d. FRONTEX surengs operatyvinį pažangos vertinimo susitikimą.

–2016 m. bus įvertintos šešių valstybių narių (IT, EL, FR, LU, MT, HR) grąžinimo sistemos.

Perkėlimas į Europos Sąjungą

2015 m. spalio 1 d. Perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą forumas:

–UNHCR supažindino su perkėlimo į Europos Sąjungą tendencijomis bei prioritetais 2016 m. ir nurodė bendradarbiavimo su valstybėmis, į kurias perkeliama, sritis.

–TMO paaiškino, kokiose perkėlimo į Europos Sąjungą proceso srityse įgijo ekspertinių žinių, ir kokios paramos gali suteikti valstybėms, į kurias perkeliama.

–Komisija pristatė finansinės paramos gaires.

2015 m. spalio 2 d. EASO seminaras perkėlimo į Europos Sąjungą klausimais:

–UNHCR supažindino su įvairiais jo prižiūrimos perkėlimo į Europos Sąjungą proceso etapais.

–IT, NL ir SE supažindino su įvairiais savo perkėlimo į Europos Sąjungą programų aspektais ir pasidalijo gerąja patirtimi.

–Perkėlimo į Europos Sąjungą projekto EU-FRANK, kuriuo, dalijantis žiniomis, siekiama palengvinti perkėlimą į Europos Sąjungą ir pabėgėlių priėmimą, pristatymas.

–Tarptautinės katalikų komisijos migracijos klausimais pranešimas apie praktinius integracijos aspektus.

–Valstybių narių operatyvinių poreikių perkėlimo į Europos Sąjungą srityje ir operatyvinės paramos priemonių šiems poreikiams patenkinti nustatymas.

–2015 m. spalio 1 d. Perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą forumas:

–Visos valstybės narės patvirtino 2015 m. liepos 20 d. duotus įsipareigojimus; daugelis jų pabrėžė, kad dirba glaudžiai bendradarbiaudamos su UNHCR ir TMO.

–Visos valstybės narės patvirtino, kad paisys sutartų prioritetų dėl regionų, iš kurių perkeliama. Dauguma dėmesį skirs Sirijos pabėgėliams, apsistojusiems Libane, Jordanijoje ar Turkijoje. Kai kurios taip pat nurodė, kad jos padėtų persikelti iš kitų regionų, pvz., Somalio pusiasalio (Sudano) ar Šiaurės Afrikos (Egipto).

–Kai kurios valstybės narės pagal šią programą jau padėjo persikelti nedideliam skaičiui asmenų (IT, CZ), o Lichtenšteinas pareiškė jau įvykdęs savo įsipareigojimą perkelti 20 sirų iš Turkijos.

-Kai kurios valstybės narės nurodė, kokią dalį visų asmenų, kuriuos jos įsipareigojo perkelti, jos planuoja perkelti 2016 ir 2017 m.

-2015 m. spalio 30 d. valstybės narės oficialiai patvirtins Komisijai perkeltinų asmenų skaičių, palyginti su 2015 m. liepos 20 d. prisiimtais įsipareigojimais pagal perkėlimo į Europos Sąjungą programą.

-Tuo remdamasi Komisija peržiūrės valstybių narių nacionalines programas pagal PMIF.

-Valstybių narių bendradarbiavimas su UNHCR, siekiant atrinkti perkeltinus asmenis.

Neteisėtas migrantų gabenimas

–Jungtinė operatyvinė grupė JOT MARE tapo pagrindiniu informacijos apie kovą su neteisėtu migrantų gabenimu centru, teiksiančiu paramą valstybėms narėms, vykdančioms neteisėto migrantų gabenimo atvejų tyrimą ir šia veikla užsiimančių asmenų baudžiamąjį persekiojimą.

–XX neteisėto migrantų gabenimo tyrimų ir XX bendrų operacijų XX valstybėse narėse rėmimas.

–XX pareigūnų iš XX valstybių narių paskyrimas dirbti JOT MARE.

–Tolesnis tarnybų tarpusavio bendradarbiavimo neteisėto migrantų gabenimo srityje stiprinimas.

–Tolesnis jungtinių neteisėto migrantų gabenimo atvejų tyrimo grupių ir bendrų operacijų naudojimas.

Civilinė sauga

–2015 m. rugsėjo 24 d. Komisija raštu kreipėsi į visas valstybes nares prašydama nurodyti išteklius, kurių jos galėtų skirti, jeigu dėl pabėgėlių krizės būtų aktyvuotas mechanizmas.

–Paskutinis koordinavimo posėdis surengtas 2015 m. spalio 8 d.

–Į šį raštą kol kas atsakė 19 valstybių narių, iš kurių 8 davė teigiamą atsakymą (BE, CY, FI, LT, SE, SK, CZ, LV). Dar keturios valstybės narės (AT, BG, SI, UK) gali atsakyti, atsižvelgusios į konkretų atvejį.

–Vengrijoje civilinės saugos mechanizmas suveikė 2015 m. birželio 18 ir rugsėjo 11 d.

–Serbijoje civilinės saugos mechanizmas suveikė 2015 m. rugsėjo 21 d.

–Valstybės narės gali imtis šių priemonių, kai joms to prireikia.

–Valstybių narių nenumatytų atvejų planavimas, nustatant galimus civilinės saugos poreikius pagal skirtingus scenarijus ir priemones, kurių gali prireikti.

Skubios pasienio pagalbos būriai (RABIT)

–2015 m. rugsėjo 18 d. FRONTEX nusiuntė raštą Agentūros valdybai, pabrėždama, kad yra pasirengusi atsiliepti į bet kokį valstybės narės prašymą suteikti skubią pagalbą, jei ji netikėtai susidurtų su didžiuliu neteisėtos imigracijos spaudimu prie išorės sienų, ir ragindama paremti tokią veiklą ir vykdomas sustiprintas bendras operacijas.

–Komisijos komunikate dėl pabėgėlių krizės valdymo atkreipiamas dėmesys į galimybę pasinaudoti RABIT mechanizmu.

–Į vykdomojo direktoriaus raštą atsakė 13 valstybių narių.

–Kol kas (2015 m. spalio 7 d.) nė viena valstybė narė nepranešė FRONTEX, kad norėtų skubios pagalbos.

–6 valstybės narės nurodė, kad yra pasirengusios dar šiemet skirti žmogiškųjų ir techninių išteklių [jeigu būtų toks prašymas].

–Bet kuri valstybė narė, netikėtai susidūrusi su išskirtiniu spaudimu dėl daugybės migrantų, bandančių neteisėtai patekti į jos teritoriją, ir pritrūkusi pajėgumų, gali pasinaudoti skubia pagalba, kurią koordinuoja FRONTEX.

–FRONTEX, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, nuolat stebės padėtį prie ES išorės sienų, ypač tose valstybėse narėse, kurios patiria specifinį ir neproporcingą spaudimą.

BIUDŽETO PARAMA ES VIDUJE VYKDOMIEMS VEIKSMAMS

ES veiksmai

Valstybių narių veiksmai

Tolesni veiksmai

Padidinta finansinė parama migracijos valdymui: sienų kontrolė, prieglobsčio sistemos, priėmimas, grąžinimas (numatyta 2015 m. biudžeto pakeitime Nr. 7 ir 2016 m. taisomajame rašte Nr. 2).

– Papildoma 100 mln. EUR PMIF ir VSF lėšų suma, skirta skubiajai pagalbai 2015 m., kaip siūloma Komisijos pakeitime, ir skubos tvarka patvirtinta biudžeto institucijos.

–Į taisomąjį raštą Nr. 2 įtraukto antrojo pasiūlymo perkelti 120 000 pabėgėlių (įskaitant perdavimo sąnaudas), pagal kurį 2016 m. numatyta iš viso skirti 780 mln. EUR ir kurį Komisija turi priimti 2015 m. spalio 14 d., poveikis biudžetui;

–Į taisomąjį raštą Nr. 2 taip pat buvo įtrauktas kitas Komisijos pasiūlymas, pagal kurį 2016 m. numatoma skirti 600 mln. EUR dydžio papildomą finansavimą, įskaitant:

–310 mln. EUR sumą, skirtą iš esmės struktūriniams vidutinio laikotarpio veiksmams ir pirminio priėmimo veiklai pažeidžiamiausiose valstybėse narėse;

–papildomą 94 mln. EUR sumą, skirtą papildomai skubiajai pagalbai;

–110 mln. EUR sumą, skirtą tam, kad pirmojo perkėlimo Europos Sąjungoje paketo (40 000 pabėgėlių) biudžetas būtų suderintas su antruoju paketu;

–papildomus agentūroms būtinus išteklius (žr. toliau).

Teikiama skubioji pagalba:

–2015 m. spalio 5 d. PMIF suteikė Austrijai 6,3 mln. EUR sumą skubiajai pagalbai, o Vengrijos, Graikijos, Vokietijos ir Kroatijos prašymai, kurių bendra suma viršija 60 mln. EUR, tebesvarstomi.

–Spalio mėn. pradžioje iš VSF (sienų priemonė) Graikijai buvo skirta 10,7 mln. EUR, o Prancūzijai – 1,7 mln. EUR. Vis dar svarstomi Graikijos ir Kroatijos prašymai skirti papildomą finansavimą, kurio bendra suma viršija 8 mln. EUR.

–Valstybės narės ir trys Šengeno susitarimo asocijuotosios šalys paskyrė atsakingas institucijas.

–75 proc. valstybių narių nustatė įgyvendinimo struktūras ir pradėjo įgyvendinti nacionalines programas.

–Nacionalinėms Italijos programoms įgyvendinti 2014–2020 m. PMIF ir VSF skyrė apie 560 mln. EUR dydžio asignavimų. Pirmosios išankstinio finansavimo sumos, kurių bendras dydis – maždaug 39 mln. EUR, išmokėtos 2015 m. rugpjūčio mėn. Be to, 2015 m. Italijai skirta 19,12 mln. EUR suma skubiajai pagalbai.

Nacionalinėms Graikijos programoms įgyvendinti 2014–2020 m. PMIF ir VSF skyrė apie 474 mln. EUR dydžio asignavimų. Pirmosios išankstinio finansavimo sumos, kurių bendras dydis – maždaug 33 mln. EUR, išmokėtos 2015 m. rugsėjo viduryje. Be to, 2015 m. Graikijai skirta 19,5 mln. EUR suma skubiajai pagalbai (įskaitant dotaciją, skirtą UNHCR).

–Valstybės narės turėtų naudoti PMIF ir VSF lėšas, skirtas nacionalinėms programoms. Kad tai taptų įmanoma, kai kurios valstybės narės dar turi paskirti atsakingas institucijas.

–Komisija įvertins būtinybę peržiūrėti valstybių narių programas pagal PMIF ir VSF (sienų priemonė), siekdama patikrinti, ar ji atitinka dabartinę padėtį, pvz., priėmimo pajėgumų srityje.

–Komisija palaikys glaudų ryšį su didžiausią spaudimą patiriančiomis valstybėmis narėmis, kad jos galėtų užbaigti poreikių vertinimą ir, vadovaudamosi struktūriniu požiūriu (į veiklą ir laiką), užtikrintų, kad jų dabartinė nepaprastoji padėtis būtų sureguliuota taikant nacionalinių programų ir skubiosios pagalbos priemones.

–Likusios devynios nacionalinės programos dar nepatvirtintos, bet bus priimtos iki lapkričio pabaigos.

–Lapkričio mėn. įvyks Europos investicijų banko valdybos posėdis, kuriame bus aptartos specialios pabėgėliams skirtų projektų sąlygos; iki lapkričio pabaigos bus atliktas poreikių vertinimas.

Parama ES agentūroms

–Agentūrų žmogiškųjų išteklių stiprinimas 2015 ir 2016 m.:

–60 etatų skirta FRONTEX,

–30 etatų skirta EASO,

–30 etatų skirta Europolui.

–50 mln. EUR parama su grąžinimu susijusiai FRONTEX veiklai 2016 m. ir 20 mln. EUR parama jų operacijoms migrantų antplūdžio vietose.

–Valstybių narių parama FRONTEX ir EASO operacijoms .

–2016 m. biudžetui siūloma parama.

OPERATYVINĖS IR BIUDŽETO PRIEMONĖS. IŠORĖS VEIKSMAI

	ES veiksmai	Valstybių narių veiksmai	Tolesni veiksmai
Diplomatinė kampanija migracijos klausimais	–Aukšto lygio konferencija apie Rytų Viduržemio jūros ir Vakarų Balkanų maršrutus, surengta Liuksemburge 2015 m. spalio 8 d. Buvo nustatytos penkios svarbiausios veiklos sritys (deklaracijoje): 1) parama Jordanijai, Libanui ir Turkijai; 2) parama tranzitinėms šalims; 3) kova su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėtu migrantų gabenimu; 4) pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas; 5) bendradarbiavimas su neteisėtų migrantų kilmės šalimis. –Turkija: buvo pateiktas ES ir Turkijos veiksmų planas migracijos srityje, įskaitant priemones, kuriomis siekiama padėti Turkijai spręsti pabėgėlių krizę ir mažinti neteisėtai išvykstančių asmenų skaičių. –	–Vokietija paskelbė inicijuojanti aukšto lygio dialogą su Turkija migracijos klausimais.	Aukšto lygio konferencija – esamų dvišalių ir regioninių dialogo ir bendradarbiavimo struktūrų naudojimas; – susitarimas dėl įgyvendinimo veiksmų planų; – bendradarbiavimas su JT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis; – ES ir Vakarų Balkanų teisingumo ir vidaus reikalų ministrų forumas (iki 2015 m. pabaigos). Stebėsena. Vyresniųjų pareigūnų susitikimas konferencijos deklaracijos įgyvendinimo klausimais 2016 m. pradžioje. Aukščiausiojo lygio susitikimas Valetoje 2015 m. lapkričio 11–12 d. -Politinė deklaracija ir veiksmų planas. -Tolesni veiksmai tokiose srityse, kaip tikslinė pagalba, teisėta migracija, kova su neteisėtu migrantų gabenimu ir akivaizdi pažanga grąžinimo / readmisijos srityse. -Valstybės narės prisidės prie Skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. ES ir Afrika: – Vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja apsilankys Etiopijoje ir susitiks su Afrikos Sąjungos komisija (2015 m. spalio 20 d.), siekdama pradėti aukšto lygio dialogą migracijos klausimais. Bus siekiama įtraukti įsipareigojimą įgyvendinti Bendrąją migracijos ir judumo darbotvarkę, vykdyti Etiopijai būdingą migracijos veiklą, glaudžiau bendradarbiauti grąžinimo klausimais. -Vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja dalyvaus kitame Sahelio regiono šalių ministrų susitikime. -2015–2020 m. ES veiksmų plano Sahelio regione migracijos ramsčio įgyvendinimas. Turkija: -Bus užbaigtas veiksmų planas.
Readmisija į trečiąsias šalis	–Readmisijos gebėjimų stiprinimo priemonė (PMIF 2015 m. darbo programa)	–	–Valstybės narės pasiūlys projektus, kuriuos bus galima finansuoti pasitelkus šią priemonę, taip pat skirs išteklių savanoriško grįžimo pagalbai užtikrinti. –Konkrečių projektų, skirtų sustiprinti bendradarbiavimą readmisijos klausimais su pagrindiniais partneriais, nustatymas. Pakankamos finansinės paramos reintegracijai ir grąžinimo veiklai trečiosiose šalyse užtikrinimas.
	–2015 m. rugsėjo 28–29 d. Briuselyje AKR šalims surengtas readmisijos seminaras	–Valstybių narių dalyvavimas seminare.	–Nacionalinių kontaktinių centrų readmisijos klausimais įsteigimas ES ir AKR šalyse.
	–ES migracijos ryšių palaikymo pareigūnų paskyrimas	–Bendrasis susitarimas dėl Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnų, kurie bus paskirti dirbti ES atstovybėse svarbiausiose šalyse, įgaliojimų.	–Pasirengimas galimam Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnų paskyrimui dirbti Egipte, Libane, Nigeryje, Nigerijoje, Senegale, Pakistane, Serbijoje, Etiopijoje, Tunise, Sudane, Turkijoje ir Jordanijoje (darbo skelbimų parengimas, atrankos procedūra,
			faktinis paskyrimas).
	–Dvišaliai susitikimai readmisijos klausimais su Užsachario Afrikos ir (arba) kitomis kilmės šalimis -Sahelio G5 (2015 m. birželio 17 d.) -Susitikimai su Burkina Faso, Malio, Mauritanijos, Nigerio ir Čado užsienio reikalų ministrais -Vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos vizitas į Alžyrą 2015 m. rugsėjo 17 d. po Komisijos informacinio susitikimo Alžyre 2015 m. rugsėjo 9–10 d. -Vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos vizitas į Nigerį 2015 m. rugsėjo 18 d.	–Italija – Šiaurės Afrikos konsorciumo regioninės plėtros ir apsaugos programos vadovė. Reikalinga didesnė Komisijos parama vykstant dialogui su Alžyro valdžios institucijomis.	–Bus rengiami aukšto lygio dialogai. Planuojami susitikimai: -su Senegalu – 2015 m. spalio 19–21 d. -su Etiopija – 2015 m. spalio 20 d. – Tolesni veiksmai po Vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos vizito į Nigerį: aukščiausiojo lygio susitikime Valetoje Nigeris pateiks priemonių planą. –Konkretiems atvejams pritaikytų svertų ir paskatų sistemų sukūrimas, siekiant jas panaudoti readmisijos srityje mažiau bendradarbiaujančių susijusių trečiųjų šalių atžvilgiu. –Tolesni veiksmai ir derybų atnaujinimas, siekiant sudaryti readmisijos susitarimus su Šiaurės Afrikos šalimis. –Naujų derybų su kitomis šalimis inicijavimas, jeigu to prireiktų.
	– Pakistanas. Graikijos, Pakistano ir Komisijos susitikimas readmisijos klausimais 2014 m. ir 2015 m. surengti trys Jungtinio readmisijos komiteto posėdžiai, kurių metu parengtas veiksmų planas, leidžiantis Pakistanui įvykdyti įsipareigojimus, dėl kurių susitarta 2015 m. birželio mėn. –2015 m. spalio 8 d. specialių susitikimų Atėnuose metu Graikijos valdžios institucijos ir Pakistano ambasada nustatė konkrečias problemas ir susitarė, kaip jas išspręsti.	–	– Pakistanas. Tolesni veiksmai po susitikimų: įgyvendinti papildomus įsipareigojimus, prisiimtus Jungtinio readmisijos komiteto posėdžiuose 2014 ir 2015 m. Galimas ES ir Pakistano migracijos veiksmų planas, į kurį būtų įtrauktos readmisijos, kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir paramos priemonės ir kuris bus aptartas Komisijos nario D. Avramopoulos vizito spalio 29 d. metu. –Kitas Jungtinio readmisijos komiteto posėdis bus surengtas Briuselyje pirmoje 2016 m. pusėje.
Humanitarinės pagalbos finansavimas	–Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimas skirti dar mažiausiai 1 mlrd. EUR iš ES ir nacionalinių biudžetų, siekiant remti UNHCR, Pasaulio maisto programą ir kitas humanitarines organizacijas ir taip patenkinti neatidėliotinus pabėgėlių poreikius. –Komisija jau pasiūlė šiemet suteikti 200 mln. EUR dydžio humanitarinę pagalbą pabėgėliams; 2016 m. humanitarinei pagalbai bus skirta dar 300 mln. EUR. –Biudžeto valdymo institucija: Europos Parlamentas ir Taryba skubos tvarka pasirašė 50 mln. EUR vertės sutartis su JT agentūromis ir kitomis humanitarinėmis organizacijomis (pvz., Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu ir kt.), sudarydami sąlygas išankstiniam finansavimui. –	–Nuo rugsėjo 23 d. įsipareigota skirti kone 275 mln. EUR.	–Valstybės narės skirs panašaus dydžio humanitarinę pagalbą kaip ES. –Iki lapkričio mėn. pabaigos bus susitarta dėl sutarčių dėl 200 mln. EUR dydžio humanitarinės pagalbos.
Patikos fondai	Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas –Komisija siūlo skirti 1,8 mlrd. EUR dydžio ES paramą (ES biudžeto priemonių ir Europos plėtros fondo) stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. Geografinė aprėptis: devynios šalys Sahelio regione ir Čado ežero regione; devynios šalys Somalio pusiasalyje ir penkios šalys Šiaurės Afrikoje.	– Šiuo metu trys valstybės narės įsipareigojo skirti iš viso 9 mln. EUR (ES, DE ir LU). Norą prisidėti pareiškė ir kitos valstybės narės, taip pat Norvegija ir Šveicarija. – Europos plėtros fondo komiteto teigiama nuomonė.	–Iki aukščiausiojo lygio susitikimo Valetoje bus priimti Komisijos sprendimai dėl patikos fondo. –Reikėtų užtikrinti svarius nuolatinius ES valstybių narių įnašus į fondą, atitinkančius ES paramą, taip pat kitų tarptautinių partnerių įnašus.
	ES regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje: -500 mln. EUR iš ES biudžeto.	– Dvi valstybės narės įsipareigojo papildomai skirti iš viso 8 mln. EUR (IT – 3 mln. EUR, DE – 5 mln. EUR).
Pajėgumų didinimas	–Turkija – veiksmų planas (žr. pirmiau). –Serbija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija: specialioji 10 mln. EUR vertės priemonė. Pajėgumų (įskaitant įrangą) didinimo abiejose šalyse rėmimas ir humanitarinė pagalba pabėgėliams. –Rengiama 8 mln. EUR vertės programa pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonės regioninę programą. Tikslas – stiprinti pajėgumus (įskaitant pabėgėlių registracijos) Vakarų Balkanuose. – Afrika (Nigeris): daugiafunkcio centro Agadese rėmimas, teikiant tiesioginę pagalbą ir informaciją migrantams, padedant juos registruoti, taip pat sudarant sąlygas saugiam savanoriškam grįžimui ir reintegracijai bendradarbiaujant su kilmės šalimis. Be to, remiamos vietos bendruomenės (pirmas etapas, finansuojamas pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (1,5 mln. EUR)).	– –Jungtinės tyrimo grupės Nigeryje įsteigimas (ES finansavimas, įgyvendina Ispanija ir Prancūzija), siekiant sustiprinti Nigerio gebėjimus kovoti su neteisėta migracija.	–Turkija – veiksmų planas (žr. pirmiau). – –Serbija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija: Vyksta sutarčių rengimas, ateinančiomis savaitėmis bus pradėtas lėšų išmokėjimas ir įgyvendinimas. –2016 m. sausio mėn. planuojama pradėti įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama stiprinti Rytų Afrikos šalių gebėjimus kovoti su prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu. –Pasirengimas ES regioninei plėtros ir apsaugos programai Somalio pusiasalyje, siekiant sustiprinti Kenijos, Etiopijos ir Sudano gebėjimus pabėgėlių apsaugos ir priėmimo pajėgumų srityse. –2016 m. sausio mėn. planuojama pradėti įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama stiprinti vyriausybių gebėjimus grąžinti asmenis ir užtikrinti darnią reintegraciją pagrindinių migracijos koridorių zonose (didžiausią dėmesį skiriant Afrikai). –2015 m. gruodžio mėn. planuojama pradėti įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama remti Afrikos Sąjungos ir ES dialogą migracijos ir judumo klausimais, Rabato ir Chartumo procesus. –Partnerystės judumo srityje deklaracijos projekto pateikimas, siekiant pradėti dialogą su Libanu. Aktyvesni valstybių narių veiksmai, siekiant užtikrinti esamos ES ir Jordanijos partnerystės judumo srityje ir būsimojo ES ir Libano susitarimo įgyvendinimą. –Parengti ir įgyvendinti naujas regioninės plėtros ir apsaugos programas Šiaurės Afrikoje ir Somalio pusiasalyje (2016 m. pradžia).

ES TEISĖS TAIKYMAS

Priemonė	ES veiksmai	Valstybių narių veiksmai	Tolesni veiksmai
Prieglobsčio procedūrų direktyva 2013/32/ES	–Pradėta 18 pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl nepranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones arba dėl dalinio jų perkėlimo; valstybėms narėms išsiųsti oficialūs pranešimai. –Pradėtos 6 pažeidimų nagrinėjimo procedūros dėl neatitikties arba netinkamo taikymo (oficialaus pranešimo etapas). –Išsiųstas 1 administracinis raštas valstybei narei dėl naujų teisės aktų atitikties šiai direktyvai.	1 valstybė narė pranešė apie visišką direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. Šiuo metu šis pranešimas yra nagrinėjamas (FR).	–Jei valstybės narės neperkels visų direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę, joms gali būti siunčiamos pagrįstos nuomonės ir gali būti kreiptasi į Teisingumo Teismą. –Jei valstybės narės nesilaikys šios direktyvos, joms gali būti siunčiamos pagrįstos nuomonės ir gali būti kreiptasi į Teisingumo Teismą.
Priėmimo sąlygų direktyva 2013/33/ES	–Pradėta 19 pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl nepranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones arba dėl dalinio jų perkėlimo; valstybėms narėms išsiųsti oficialūs pranešimai. –Pradėtos 8 pažeidimų nagrinėjimo procedūros dėl neatitikties arba netinkamo taikymo (oficialaus pranešimo etapas). –Išsiųstas 1 administracinis raštas valstybei narei dėl naujų teisės aktų atitikties šiai direktyvai.	2 valstybės narės pranešė apie visišką direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. Šiuo metu šie pranešimai yra nagrinėjami (FR/ES).	–Jei valstybės narės neperkels visų direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę, joms gali būti siunčiamos pagrįstos nuomonės ir gali būti kreiptasi į Teisingumo Teismą. –Jei valstybės narės nesilaikys šios direktyvos, joms gali būti siunčiamos pagrįstos nuomonės ir gali būti kreiptasi į Teisingumo Teismą.
Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyva 2011/95/ES	–Pradėta 13 pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl nepranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones arba dėl dalinio jų perkėlimo. –11 valstybių narių išsiųsti oficialūs pranešimai. –2 valstybėms narėms išsiųstos pagrįstos nuomonės. –Pradėta 1 pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl neatitikties arba netinkamo taikymo.		–Jei valstybės narės neperkels visų direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę, joms gali būti siunčiamos pagrįstos nuomonės ir gali būti kreiptasi į Teisingumo Teismą. –Jei valstybės narės nesilaikys šios direktyvos, joms gali būti siunčiamos pagrįstos nuomonės ir gali būti kreiptasi į Teisingumo Teismą.
Dublino reglamentas (ES) Nr. 604/2013	–Pradėta 1 pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl neatitikties; valstybei narei išsiųstas oficialus pranešimas.		–Jei valstybė narė nesilaikys šios direktyvos, jai gali būti siunčiama pagrįsta nuomonė ir gali būti kreiptasi į Teisingumo Teismą.
EURODAC reglamentas (ES) Nr. 603/2013	5 valstybėms narėms išsiųsti administraciniai raštai su prašymu paaiškinti, ar laikomasi taisyklių dėl pirštų atspaudų perdavimo.	Valstybės narės atsakė į administracinius raštus.	–Atsižvelgiant į išvadas, kurios bus padarytos įvertinus atsakymus į administracinius raštus, gali būti pradėtos oficialios pažeidimų nagrinėjimo procedūros.
Ilgalaikio gyventojo statuso direktyva 2011/51/ES	–Pradėtos 7 pažeidimų nagrinėjimo procedūros dėl nepranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones arba dėl dalinio jų perkėlimo; valstybėms narėms išsiųsti oficialūs pranešimai.		–Jei valstybės narės neperkels visų direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę, joms gali būti siunčiamos pagrįstos nuomonės ir gali būti kreiptasi į Teisingumo Teismą.
Grąžinimo direktyva 2008/115/EB	–Pradėtos 4 pažeidimų nagrinėjimo procedūros dėl neatitikties; valstybėms narėms išsiųsti oficialūs pranešimai; valstybėms narėms išsiųsti 3 administraciniai raštai su prašymu pateikti paaiškinimus dėl sprendimų grąžinti neteisėtai pasilikusių trečiųjų šalių piliečius priėmimo. –Valstybėms narėms išsiųsti 7 administraciniai raštai su prašymu pateikti paaiškinimus dėl sprendimų grąžinti neteisėtai pasilikusius trečiųjų šalių piliečius vykdymo; išsiųstas 1 administracinis raštas valstybei narei dėl naujų teisės aktų atitikties šiai direktyvai.	–	–Jei valstybės narės nesilaikys direktyvos, gali būti, kad po oficialaus pranešimo joms gali būti siunčiamos pagrįstos nuomonės ir gali būti kreiptasi į Teisingumo Teismą. –Atsižvelgiant į išvadas, kurios bus padarytos įvertinus atsakymus į administracinius raštus, gali būti pradėtos oficialios pažeidimų nagrinėjimo procedūros.
Šengeno sienų kodeksas (Reglamentas (EB) Nr. 562/2006)	–Išsiųstas 1 administracinis raštas valstybei narei dėl naujų teisės aktų atitikties šiai direktyvai.	–	–Atsižvelgiant į išvadas, kurios bus padarytos įvertinus atsakymus į administracinius raštus, gali būti pradėtos oficialios pažeidimų nagrinėjimo procedūros.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

2 priedas. Graikija, 2015 m. spalio 11 d. padėties ataskaita

I. Migrantų antplūdžio vietos

Kas jau padaryta?

1.Graikijos valdžios institucijos ir FRONTEX padidino darbuotojų skaičių pirmosiose su migrantų antplūdžiu susiduriančiose salose (Lesbo, Chijo, Samo, Koso ir Lero).

2.Lesbo saloje pirminio priėmimo pajėgumai buvo gerokai padidinti (pirminio priėmimo centre, patikros centre ir laikinajame centre Karatepe yra 1 480 apgyvendinimo vietų), tad tikimasi, kad netrukus juos bus galima panaudoti visa apimtimi.

3.FRONTEX ir EASO, remdamosi Graikijos parengto perkėlimo Europos Sąjungoje ir migrantų antplūdžio valdymo centrų veiksmų planu, išsiuntė kvietimus skirti daugiau darbuotojų ir įrangos. Šie kvietimai paskelbti po to, kai liepos mėn. buvo paprašyta skirti papildomos EURODAC įrangos.

4.FRONTEX ir EU-LISA pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama sustiprinti registravimo ir duomenų perdavimo pajėgumus.

5.Komisija ir ES agentūros nuolat palaiko ryšį su valstybėmis narėmis dėl nepiniginio įnašo (ekspertais ir įranga). Iki šiol valstybės narės suteikė [3 proc.] prašomos paramos [turi būti baigta iki Europos Vadovų Tarybos posėdžio]. Visa parama turėtų būti perduodama per specialias ES struktūras (ES regioninę specialiosios paskirties grupę).

6.Komisija jau pervedė išankstinio finansavimo sumas iš atitinkamų ES fondų (PMIF ir VSF), įskaitant skubiąją pagalbą.

7.Graikija, perkėlus įrangą iš tarnybų žemyninėje dalyje į pirmąsias su migrantų antplūdžiu susiduriančias salas, ėmė aktyviau naudotis EURODAC.

8.Graikija, siekdama pašalinti vidaus trukdžius, neleidžiančius įsisavinti ES lėšų, įsteigė instituciją, įgaliotą valdyti PMIF ir VSF lėšas.

Ką dar reikia padaryti?

1.Iki 2015 m. lapkričio mėn. pabaigos Graikija turi įgyvendinti likusių migrantų antplūdžio valdymo centrų įrengimo veiksmų planą.

2.Graikija, remdamasi FRONTEX ir „EU-LISA“ bandomojo projekto išvadomis, turėtų toliau stiprinti registracijos EURODAC sistemoje gebėjimus.

3.Valstybės narės turėtų atsiliepti į paskelbtą FRONTEX kvietimą skirti daugiau EURODAC įrangos.

4.Graikija turėtų toliau didinti laikino apgyvendinimo pajėgumus migrantų antplūdžio vietose.

5.Graikija, išnagrinėjusi galimybes perskirstyti darbuotojus valstybės tarnyboje, turės užtikrinti, kad migrantų antplūdžio vietose netruktų darbuotojų.

6.Graikija, įrengusi papildomus registracijos padalinius netoli išsilaipinimo vietų, turės padidinti pirminio priėmimo ir registracijos Lesbo saloje veiksmingumą.

7.Graikija turės sukurti krizių valdymo ir kontrolės centrą, kuris užtikrintų kasdienę migrantų antplūdžio vietų ir perkėlimo Europos Sąjungoje veiklos stebėseną.

8.Komisija turės užtikrinti, kad valstybių narių įnašai būtų perduodami per esamas ES struktūras (pvz., ES regionines specialiosios paskirties grupes).

9.Valstybės narės turėtų nedelsdamos patenkinti FRONTEX ir EASO prašymus atsiųsti daugiau darbuotojų į migrantų antplūdžio vietas.

II. Grąžinimas

Kas jau padaryta?

1.FRONTEX suorganizavo jungtinį skrydį į Nigeriją spalio 15 d. – tai pirmasis toks skrydis po to, kai 2015 m. birželio 30 d. buvo nutraukta grąžinimo programa.

2.Komisija, patikslinusi ir supaprastinusi grąžinimo procedūrą pagal ES ir Pakistano readmisijos susitarimą, padėjo Graikijai susitarti su Pakistano ambasada Atėnuose.

3.Iki šios savaitės pabaigos bus paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl VSF finansuojamos grąžinimo programos atnaujinimo.

4.Numatytas dar vienas FRONTEX organizuojamas jungtinis skrydis į Pakistaną. Pakistano ambasada įsipareigojo išduoti reikiamus kelionės dokumentus 26 piliečiams.

5.Graikijos turimi laikinojo sulaikymo prieš išsiuntimą pajėgumai šiuo metu yra pakankami, kad būtų galima įgyvendinti priverstinio grąžinimo programą.

Ką dar reikia padaryti?

1.Graikija turės kuo greičiau baigti kvietimo teikti pasiūlymus dėl asmenų grąžinimo procedūros ir nedelsdama atnaujinti grąžinimo programą.

2.Komisija ir valstybes narės turės padėti Graikijai bendradarbiauti su kilmės šalimis vykdant readmisijos susitarimus.

III. Perkėlimas Europos Sąjungoje

Kas jau padaryta?

1.Komisija padėjo Graikijai nustatyti veiksmingam sprendimų perkelti Europos Sąjungoje įgyvendinimui būtinas administracines procedūras.

2.Graikija pradėjo informavimo kampaniją, kad supažindintų teisę į prieglobstį turinčius prieglobsčio prašytojus su perkėlimo Europos Sąjungoje programos nauda.

3.Rengiamas pirmasis 30 Sirijos piliečių perkėlimo į Liuksemburgą skrydis.

4.Nuo 2015 m. birželio mėn. Graikija, visų pirma įdarbindama darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis naudodama EEE dotacijas, savo prieglobsčio tarnybos personalo pajėgumus padidino 30 proc.

5.Graikija įsteigė specialų prieglobsčio tarnybos padalinį, atsakingą už perkėlimo procedūras.

6.Prieglobsčio tarnyba ir EASO susitarė dėl operatyvinio plano, kuriuo nustatomos bendradarbiavimo migrantų antplūdžio vietose ir perkėlimo programos sąlygos.

Ką dar reikia padaryti?

1.Graikija turi dėti daugiau pastangų informuodama apie perkėlimo programą.

2.Valstybės narės turi nedelsdamos paskirti ryšių palaikymo pareigūnus Graikijoje.

3.Valstybės narės turėtų parengti ir pateikti atitinkamą informaciją, kad kandidatai daugiau žinotų apie programą.

4.Valstybės narės turės įrengti tinkamas priėmimo struktūras ir užtikrinti atitinkamas integracijos priemones (būstą ir apgyvendinimą, sveikatos priežiūrą, švietimą, kalbų kursus ir kt.), šiuo tikslu visapusiškai panaudodamos pasidalijamojo valdymo priemones (PMIF, ESF, EPLSAF, EŽŪFKP, ERPF).

5.Graikija turėtų padidinti atvirųjų priėmimo centrų pajėgumus.

6.Graikija turės dar labiau padidinti prieglobsčio tarnybos pajėgumus, priimdama dirbti papildomai atsiųstus EASO ir JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro darbuotojus.

IV. Vidutinio laikotarpio veiksmai

1.Graikija, Komisijai ir valstybėms narėms suteikus techninę pagalbą, turėtų užtikrinti, kad per ateinančius šešis mėnesius būtų tinkamai pašalinti jos migracijos ir prieglobsčio sistemos sisteminiai ir struktūriniai trūkumai.

2.Graikija turės pagerinti visų lygių administracinį valdymą, įskaitant decentralizuotą administravimą.

3.Graikija turėtų toliau gerinti savo gebėjimus veiksmingai panaudoti specialias ES lėšas.

4.Graikija, kad būtų pasirengusi atvykstančiųjų sutikimui, turės toliau didinti apgyvendinimo pajėgumus pirmosiose su migrantų antplūdžiu susiduriančiose salose ir žemyninėje dalyje.

5.Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į Komisijos suteiktą techninę paramą, turės padėti Graikijai sustiprinti atitinkamų ministerijų ir tarnybų gebėjimus, įskaitant lėšų įsisavinimą.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

3 priedas. Italija, 2015 m. spalio 11 d. padėties ataskaita

I. Migrantų antplūdžio vietos

Kas jau padaryta?

1.Prieš dvi savaites Italijos institucijos atvėrė pirmojo migrantų antplūdžio valdymo centro Lampedūzoje duris. Šis migrantų antplūdžio valdymo centras visiškai veikia, o jame dirba ir EASO, ir FRONTEX atstovai. Vis labiau laikomasi reikalavimų dėl pirštų atspaudų ėmimo, nors kai kuriais atvejais migrantai vis dar tam priešinasi.

2.Jau yra įvardyti visi kiti migrantų antplūdžio valdymo centrai. Dauguma galės pradėti veikti artimiausiomis savaitėmis. Du iš jų, Tarante ir Augustoje, ims veikti tik 2015 m. pabaigoje.

3.Visuose migrantų antplūdžio valdymo centruose numatyta, kad bus 10 FRONTEX daktiloskopijos ekspertų, dvi apklausos ir dvi patikros grupės, taip pat trijų informaciją teikiančių EASO ekspertų grupė. Jeigu valstybės narės įsipareigos atsiųsti pakankamą skaičių ekspertų, migrantų antplūdžio valdymo centrų poreikiams patenkinti turėtų užtekti jau paskelbtuose FRONTEX ir EASO kvietimuose teikti paraiškas nurodyto ekspertų skaičiaus.

4.ES regioninė specialiosios paskirties grupė Katanijoje, į kurią yra traukti visų agentūrų atstovai, jau nuo liepos mėn. dirba visu pajėgumu. Tačiau būtina labiau įtraukti Europolo veiklą į migrantų antplūdžio valdymo požiūrį, visų pirma tam, kad pagerėtų Italijos prokuratūros ir teisėsaugos institucijų keitimasis informacija su Europolu.

5.Siekdamos visapusiškai įgyvendinti migrantų antplūdžio valdymo požiūrį, šiuo metu Italijos institucijos atlieka bendrą išsamų poreikių vertinimą, kad galėtų paprašyti paramos iš Europos fondų. Spalio 16 d. numatyta surengti specialų techninį susitikimą su Komisija.

Ką dar reikia padaryti?

1.Likę migrantų antplūdžio valdymo centrai turi pradėti veikti laiku, siekiant užtikrinti visapusišką sistemos veikimą ir sumažinti spaudimą Lampedūzoje. Reikia nuolatos stebėti atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų srautus, siekiant įvertinti papildomų migrantų antplūdžio valdymo centrų įsteigimo būtinybę.

2.Italija turėtų užtikrinti, kad būtų išnaudoti visi esami laikinojo sulaikymo pajėgumai ir taip būtų paisoma tapatybės nustatymo taisyklių, be to, ji turėtų įrengti daugiau vietų laikinojo sulaikymo centruose, kad nestigtų veiksmingam tapatybės nustatymui ir grąžinimo procedūroms užtikrinti būtinų pajėgumų.

3.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad po FRONTEX ir EASO kvietimų ekspertai nedelsiant pasirengtų atvykti. Šie ekspertai turėtų būti pasiruošę išvykti ilgam laikui ir kuo geriau pasirengę darbui.

4.Italija turėtų apsvarstyti galiojančių laikinojo sulaikymo nuostatų peržiūros būtinybę, siekdama užtikrinti, kad asmenį būtų galima sulaikyti ilgesniam laikui, kai tapatybę sudėtinga, tačiau būtina nustatyti.

5.Italijos institucijos, remdamosi Komisijos nurodymais, turėtų priimti išsamesnes rekomendacijas dėl proporcingo jėgos panaudojimo tuo atveju, kai migrantai nesutinka atskleisti savo tapatybės.

6.Siekiant užtikrinti spartų migrantų perkėlimą iš migrantų antplūdžio vietų į paskesnės eilės priėmimo ar laikinojo sulaikymo centrus, Komisijos gali būti netrukus prašoma suteikti logistinę paramą, skubiai parengiant specialią preliminarią Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato sutartį dėl užsakomųjų skrydžių.

II. Grąžinimas

Kas jau padaryta?

1.Italijos valdžios institucijų investicijos į grąžinimo sritį yra nemažos, tad procedūra šiuo metu daugeliu atveju yra gerai įtvirtinta (egiptiečių, tunisiečių atžvilgiu). Nuo metų pradžios buvo surengti 72 grąžinamieji skrydžiai.

2.Šiuo metu Italija tariasi dėl operatyvinių susitarimų su keliomis Užsachario Afrikos šalimis, kurie leistų sparčiai grąžinti trečiųjų šalių piliečius (visų pirma į Vakarų Afriką). Jau pasiektas susitarimas su Gambija, kitoms trečiosioms šalims taip pat pasiūlyta sudaryti susitarimus. Bendradarbiavimas su Nigerija taip pat pagerėjo.

3.Italija reguliariai dalyvauja FRONTEX organizuojamuose jungtiniuose skrydžiuose.

Ką dar reikia padaryti?

1.Italija turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų grąžinami neteisėti migrantai iš Užsachario Afrikos šalių. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų remti Italijos valdžios institucijų pastangas sudaryti operatyvinius susitarimus su Užsachario Afrikos šalimis, kad būtų užtikrintas efektyvus ir veiksmingas neteisėtų migrantų grąžinimas. Taip remiant gali būti teikiama finansinė parama Italijos ir Užsachario Afrikos šalių bendradarbiavimui readmisijos srityje.

2.Italija turėtų sudaryti preliminarią sutartį dėl tolimų grąžinamųjų skrydžių (į Užsachario Afriką), kai, viršijus 250 000 EUR sumą, būtina skelbti konkursą. Komisija gali paremti tokius skrydžius, be to, šiuo tikslu būtų galima naudoti ir FRONTEX organizuojamus grąžinamuosius skrydžius.

3.Italija turėtų užtikrinti spartų prieglobsčio prašymų, kurie akivaizdžiai apsunkina grąžinimą, nagrinėjimą. Šį tikslą būtų galima pasiekti numatant specialiai tokiems atvejams nagrinėti skirtus pajėgumus. Be to, būtų galima apsvarstyti akivaizdžiai nepagrįstais atvejais pateikiamų sustabdomojo poveikio skundų procedūros peržiūrą.

4.Italija turi laiku, iki 2016 m. spalio 16 d. techninio susitikimo, pateikti FRONTEX ir Komisijai aiškų poreikių grąžinimo srityje įvertinimą.

5.Prireikus FRONTEX jungtinius skrydžius vykdantys orlaiviai turėtų nusileisti Italijoje, ypač kai skrendama į Užsachario Afrikos šalis.

III. Perkėlimas

Kas jau padaryta?

1.Spalio 9 d. įvyko pirmasis 19 Eritrėjos piliečių perkėlimo į Švediją skrydis. Skrydis yra akivaizdus įrodymas, kad grąžinimo sistemos įdiegimo procedūros jau taikomos.

2.Italija nurodė įsteigusi specialius centrus, skirtus asmenims, kurie gali būti perkelti. Vienas jų jau veikia viešbutyje „Villa Sikania“, kur dirbantys EASO darbuotojai gali rengti pokalbius dėl perkėlimo. Reikėtų užtikrinti, kad nedelsiant imtų veikti kiti du centrai – Krotonėje ir Baryje.

3.Romoje surengti ryšių palaikymo pareigūnų ir kitų pagal Dublino reglamentą įsteigtų skyrių Europoje bei Komisijos atstovų susitikimai, siekiant supaprastinti procedūrą ir išaiškinti visoms valstybėms narėms techninius proceso aspektus.

4.Siekdamos užtikrinti, kad būtų išnagrinėti susikaupę prašymai, į pagrindinius tranzito miestus (Romą ir Milaną) buvo atsiųstos EASO grupės, padėsiančios Italijos institucijos registruoti perkeltinus asmenis.

5.EASO paskelbė kvietimą ekspertams teikti paraiškas ir sustiprinti pagal Dublino reglamentą įsteigtą skyrių Italijoje (prašoma atsiųsti 10 ekspertų, kol kas atsiųsti trys ekspertai, dar du netrukus atvyks).

6.Visoms Italijos prefektūroms išsiuntinėtas specialus aplinkraštis, kuriuo joms pranešama apie perkėlimo procedūros pradžią ir pasirūpinama, kad visoje Italijoje apie tai būtų žinoma, dar prieš asmenims kreipiantis į valdžios institucijas.

Ką dar reikia padaryti?

1.Visos valstybės narės turėtų pateikti duomenis apie perkėlimo vietų, kurias jos suteiks iki metų pabaigos, skaičių. Iš pradžių įsipareigojimai turėtų būti riboti, kad, prieš pradedant dirbti visu pajėgumu, perkėlimų skaičius didėtų palaipsniui.

2.Italija turėtų užtikrinti, kad perkėlimo procedūra, pirmą kartą pradėta taikyti perkeliant migrantus į Švediją, dabar būtų taikoma visoje teritorijoje kaip standartinė darbo procedūra, ir sustiprinti pagal Dublino reglamentą įsteigtą skyrių, kad procesas vyktų sklandžiai.

3.Pagal Dublino reglamentą įsteigtame skyriuje Italijoje reikėtų sukurti specialią duomenų bazę, kad būtų lengviau atlikti lyginimo procedūrą ir užtikrinti spartų reikiamos IT sistemos atnaujinimą.

4.Italija turėtų atidaryti likusius du centrus, skirtus perkėlimui, o EASO turėtų kuo greičiau ten nusiųsti ekspertų.

5.Italija, padedama EASO ir Žmogaus teisių komisijos, turėtų parengti informaciją, skirtą perkeltiniems asmenims. Komisija prie šių pastangų galėtų prisidėti, pvz., apmokėdama specialių kultūros tarpininkų teikiamas paslaugas.

6.Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę parengti specialius informacinius bukletus, kurie būtų įteikiami atrinktiems perkeltiniems asmenims.

IV. Vidutinės trukmės veiksmai

Prioriteto tvarka Italija turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima padidinti bendrą prieglobsčio procedūros veiksmingumą, kad teisės būti perkeltiems neturintiems asmenims nereikėtų ilgai laukti ir būtų užtikrintas sprendimų nuoseklumas. Be to, būtų galima supaprastinti skundų procedūrą, kad antrosios instancijos sprendimai būtų sparčiau priimami.

Italija taip pat turėtų apsvarstyti, kaip užtikrinti vienodesnę priėmimo sąlygų kokybę visoje teritorijoje, kad būtų galima pasiremti gerąja kai kurių regionų praktika ir ją pritaikyti kitose vietovėse.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

4 priedas. Graikijos migrantų antplūdžio vietų žemėlapis

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

5 priedas. Italijos migrantų antplūdžio vietų žemėlapis

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

6 priedas. Bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimas

Prieglobsčio procedūrų direktyva 2013/32/ES

Priėmimo sąlygų direktyva 2013/33/ES

Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyva 2011/95/ES

EURODAC reglamentas (ES) Nr. 603/2013

Grąžinimo direktyva 2008/115/EB

Proceso etapas

Proceso etapas

Proceso etapas

Proceso etapas

Proceso etapas

Austrija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Gautas pranešimas apie dalinį perkėlimą

Belgija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Bulgarija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųsta PN dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Kipras

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Gautas pranešimas apie dalinį perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Gautas pranešimas apie dalinį perkėlimą

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Gautas atsakymas

Kroatija

Čekija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Danija

Netaikytina

Netaikytina

Netaikytina

Estija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Suomija

Prancūzija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Gautas pranešimas apie visų direktyvos nuostatų perkėlimą (pranešimas vertinamas)

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Gautas pranešimas apie visų direktyvos nuostatų perkėlimą (pranešimas vertinamas)

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Vokietija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Gautas atsakymas

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Graikija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Gautas atsakymas

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Išsiųstas antrasis papildomas OP dėl netinkamo taikymo

Vengrija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Gautas atsakymas

Išsiųstas administracinis raštas dėl naujai priimto teisės akto atitikties

Airija

Netaikytina

Netaikytina

Netaikytina

Netaikytina

Italija

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Gautas atsakymas

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Gautas atsakymas

Latvija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Lietuva

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Liuksemburgas

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Мalta

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Nyderlandai

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Lenkija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Portugalija

Išsiųstas administracinis raštas, kuriuo prašoma paaiškinti su taikymu susijusias aplinkybes

Rumunija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Slovakija

Slovėnija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Ispanija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Gautas pranešimas apie visų direktyvos nuostatų perkėlimą (pranešimas vertinamas)

Išsiųsta PN dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Gautas pranešimas apie dalinį perkėlimą

Švedija

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Išsiųstas OP dėl nepateiktos informacijos apie perkėlimą

Jungtinė Karalystė

Netaikytina

Netaikytina

Netaikytina

Netaikytina

Nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. ir vėliau – 40 naujų sprendimų

OP – oficialus pranešimas

PN – pagrįsta nuomonė

NB. Papildyta 2015 m. rugsėjo 24 d. – spalio 10 d. duomenimis.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

7 priedas. Valstybių narių finansiniai įsipareigojimai nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., mln. EUR

Valstybės narės

Sirijos patikos fondas

Afrikos patikos fondas

Nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. įsipareigota skirti humanitarinei pagalbai

Iš viso

Pasaulio maisto programa

UNHCR

Kita

CY

0,02

0,02

CZ

0,20

0,20

DE

5,00

3,00

40,00

60,00

108,00

ES

3,00

3,50

6,50

FI

7,60

7,60

IT

3,00

1,00

22,21

26,21

LU

3,00

0,20

0,10

0,76

4,06

LV

0,05

0,05

PL

1,00

1,00

2,00

UK

137,00

137,00

Iš viso įsipareigota

8

9

274,64

291,64

ES papildomas įnašas

500

1800

500,00

Bendras poreikis

1000

3600

1000,00

Trūkumas

492

1791

225,36

Pastaba. Iki 2015 m. spalio 12 d. gauti pranešimai apie konkrečius įsipareigojimus.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

8 PRIEDAS

Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo finansinė parama valstybėms narėms

	Ilgalaikis finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu							Pirmieji mokėjimai 2015 m. pagal ilgalaikį finansavimą		Skubusis finansavimas
	PMIF asignavimai	VSF (sienų priemonės) asignavimai		VSF (policijos priemonės) asignavimai		IŠ VISO PMIF + VSF asignavimų		Pirmasis PMIF išankstinio finansavimo mokėjimas (įrašai žaliame fone = išmokėta)	Pirmasis VSF išankstinio finansavimo mokėjimas (įrašai žaliame fone = išmokėta)	PMIF skubioji pagalba	VSF (sienų priemonės) skubioji pagalba
Austrija	70 533 977 €	14 383 227 €		12 162 906 €		97 080 110 €		4 937 378,39 €	1 858 229,31 €	6 280 000 €
Belgija	98 264 742,12 €	21 317 321 €		17 903 270 €		137 485 333,12 €		6 878 531,95 €	2 745 441,37 €
Bulgarija	10 006 777 €	40 757 630 €		32 002 293 €		82 766 700 €		700 474,39 €	5 093 194,61 €	4 100 000 €
Kroatija	17 133 800 €	35 609 771 €		19 095 426 €		71 838 997 €		1 199 366,00 €	3 829 363,79 €	Dėl kitų prašymų laukiama patvirtinimo	Dėl kitų prašymų laukiama patvirtinimo
Kipras	32 308 677 €	34 507 030 €		8 117 257 €		74 932 964 €		2 261 607,39 €	2 983 700,09 €	940 000 €
Čekija	27 685 177 €	15 155 484 €		17 029 012 €		59 869 673 €		1 937 962,39 €	2 252 914,72 €
Danija	Netaikytina	10 322 133 €		Netaikytina		10 322 133 €		Netaikytina	722 549,31 €
Estija	10 156 577 €	21 781 752 €		13 480 269 €		45 418 598 €		710 960,39 €	2 468 341,47 €
Suomija	44 138 777 €	37 294 528 €		15 682 348 €		97 115 653 €		3 089 714,39 €	3 708 381,32 €
Prancūzija	286 590 577 €	107 049 342 €		70 114 640 €		463 754 559 €		20 061 340,39 €	12 401 478,74 €	8 980 000 €	1 730 000 €
Vokietija	221 416 877 €	54 948 437 €		79 504 401 €		355 869 715 €		15 499 181,39 €	9 411 698,66 €	7 030 000 € Dėl kitų prašymų laukiama patvirtinimo
Graikija	259 348 877 €	194 354 388 €		20 489 650 €		474 192 915 €		18 154 421,39 €	15 039 082,66 €	1 180 000 € Dėl kitų prašymų laukiama patvirtinimo	18 300 700 € Dėl kitų prašymų laukiama patvirtinimo
	Ilgalaikis finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu							Pirmieji mokėjimai 2015 m. pagal ilgalaikį finansavimą		Skubusis finansavimas
	PMIF asignavimai		VSF (sienų priemonės) asignavimai		VSF (policijos priemonės) asignavimai		IŠ VISO PMIF + VSF asignavimų	Pirmasis PMIF išankstinio finansavimo mokėjimas (įrašai žaliame fone = išmokėta)	Pirmasis VSF išankstinio finansavimo mokėjimas (įrašai žaliame fone = išmokėta)	PMIF skubioji pagalba	VSF (sienų priemonės) skubioji pagalba
Vengrija	24 113 477 €		40 829 197 €		20 663 922 €		85 606 596 €	1 687 943,39 €	4 304 518,33 €	5 210 000 € Dėl kitų prašymų laukiama patvirtinimo	1 490 000 €
Airija	22 679 077 €		Netaikytina		9 243 080 €		31 922 157 €	1 587 535,39 €	647 015,60 €
Italija	315 355 777 €		188 256 897 €		56 631 761 €		560 244 435 €	22 074 904,39 €	17 142 206,06 €	13 660 000 €	5 460 000 €
Latvija	13 751 777 €		15 971 704 €		16 941 431 €		46 664 912 €	962 624,39 €	2 303 919,45 €
Lietuva	9 632 277 €		179 829 873 €		16 120 656 €		205 582 806 €	674 259,39 €	13 716 537,03 €
Liuksemburgas	7 960 577 €		5 400 129 €		2 102 689 €		15 463 395 €	557 240,39 €	525 197,26 €
Мalta	17 178 877 €		65 698 597 €		8 979 107 €		91 856 581 €	1 202 521,39 €	5 227 439,28 €
Nyderlandai	127 724 077 €		34 119 543 €		31 540 510 €		193 384 130 €	8 940 685,39 €	4 596 203,71 €	2 090 000 €
Lenkija	69 393 621,20 €		73 268 980 €		39 294 220 €		181 956 821,20 €	4 857 553,48 €	6 188 514,71 €
Portugalija	33 856 377 €		19 956 048 €		18 693 124 €		72 505 549 €	2 369 946,39 €	2 631 520,29 €
Rumunija	24 430 877 €		61 331 568 €		37 150 105 €		122 912 550 €	1 710 161,39 €	6 893 717,11 €
Slovakija	13 076 477 €		10 092 525 €		13 891 478 €		37 060 480 €	915 353,39 €	1 678 880,21 €
Slovėnija	14 725 477 €		31 304 143 €		9 882 037 €		55 911 657 €	1 030 783,39 €	2 883 032,60 €
Ispanija	259 701 877 €		207 894 875 €		54 227 207 €		521 823 959 €	18 179 131,39 €	18 348 545,74 €
Švedija	154 146 877 €		11 518 706 €		21 057 201 €		186 722 784 €	10 790 281,39 €	2 280 313,49 €
Jungtinė Karalystė	392 625 577 €		Netaikytina		Netaikytina		392 625 577 €	27 483 790,39 €	Netaikytina
IŠ VISO	2 577 937 911,32 €		1 532 953 828 €		662 000 000 €		4 772 891 739,32 €	180 455 653,79 €	151 881 858,67 €	49 470 000 €	26 980 700 €

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 510 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis

9 priedas. 2012–2014 m. ES ir Pakistano readmisijos susitarimo veikimas

	Sprendimų grąžinti Pakistano piliečius skaičius				Faktiškai grąžintų Pakistano piliečių skaičius				Faktinio Pakistano piliečių grąžinimo koeficientas
	2012	2013	2014	Iš viso	2012	2013	2014	Iš viso	2012	2013	2014	Vidutiniškai
Iš viso ES	35 460	25 360	19 945	80 765	13 565	13 705	10 725	37 995	38,3	54,0	53,8	47,0
JK	7 125	8 240	9 790	25 155	5 625	6 210	5 605	17 440	78,9	75,4	57,3	69,3
Graikija	18 010	7 620	3 525	29 155	5 135	4 835	3 565	13 535	28,5	63,5	101,1	46,4
Prancūzija	1 915	2 180	2 240	6 335	505	555	590	1 650	26,4	25,5	26,3	26,0
Belgija	1 420	1 535	1 005	3 960	125	175	145	445	8,8	11,4	14,4	11,2
Ispanija	2 540	1 370	1 800	5 710	220	155	125	500	8,7	11,3	6,9	8,8
Austrija	1 205	1 035	:	2 240	80	230	:	310	6,6	22,2	:	13,8
Vengrija	790	665	90	1 545	690	585	95	1 370	87,3	88,0	105,6	88,7
Vokietija	375	545	810	1 730	220	185	170	575	58,7	33,9	21,0	33,2
Italija	400	520	330	1 250	35	30	25	90	8,8	5,8	7,6	7,2
Nyderlandai	280	390	:	670	70	60	:	130	25,0	15,4	:	19,4
Kipras	295	330	240	865	415	290	165	870	140,7	87,9	68,8	100,6
Švedija	220	255	215	690	55	100	100	255	25,0	39,2	46,5	37,0
Kroatija	:	185	85	270	:	55	75	130	:	29,7	88,2	48,1
Portugalija	235	105	100	440	25	5	10	40	10,6	4,8	10,0	9,1
Danija	90	85	110	285	60	45	60	165	66,7	52,9	54,5	57,9
Airija	190	70	45	305	55	20	10	85	28,9	28,6	22,2	27,9
Bulgarija	60	65	220	345	25	30	40	95	41,7	46,2	18,2	27,5
Lenkija	95	45	45	185	45	20	35	100	47,4	44,4	77,8	54,1
Rumunija	100	35	30	165	90	50	30	170	90,0	142,9	100,0	103,0
Suomija	15	30	25	70	10	5	5	20	66,7	16,7	20,0	28,6
Slovėnija	50	25	45	120	55	45	30	130	110,0	180,0	66,7	108,3
Lietuva	5	10	10	25	5	5	5	15	100,0	50,0	50,0	60,0
Čekija	5	5	5	15	-	-	-	-	-	-	-	-
Estija	10	5	-	15	5	5	-	10	50,0	100,0	nėra	66,7
Мalta	25	5	-	30	-	5	-	5	-	100,0	nėra	16,7
Latvija	5	-	10	15	5	-	10	15	100,0	nėra	100,0	100,0
Slovakija	-	-	10	10	-	-	-	-	nėra	nėra		100,0

Šaltinis – Eurostatas, 2015 m.

	Valstybės narės	Sirijos patikos fondas	Afrikos patikos fondas	Nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. įsipareigota skirti humanitarinei pagalbai					Iš viso
				Pasaulio maisto programa	UNHCR		Kita
	CY			0,02					0,02
	CZ			0,20					0,20
	DE	5,00	3,00	40,00		60,00			108,00
	ES		3,00	3,50					6,50
	FI							7,60	7,60
	IT	3,00		1,00				22,21	26,21
	LU		3,00	0,20		0,10		0,76	4,06
	LV			0,05					0,05
	PL			1,00		1,00			2,00
	UK			137,00					137,00
Iš viso įsipareigota		8	9	274,64					291,64
ES papildomas įnašas		500	1800	500,00
Bendras poreikis		1000	3600	1000,00
Trūkumas		492	1791	225,36