EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 02

COM(2015) 478 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS STRATEGIJOS IKI 2020 m. LAIKOTARPIO VIDURIO PERŽIŪRA

{SWD(2015) 187 final}

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS STRATEGIJOS IKI 2020 m. LAIKOTARPIO VIDURIO PERŽIŪRA

1.Įvadas

Biologinė įvairovė – unikali mūsų planetos gyvybės formų įvairovė – labai svarbus mūsų ekonomikos ir gerovės veiksnys. Ji yra švaraus oro ir vandens, maisto, medžiagų ir vaistų, sveikatos ir poilsio šaltinis. Ji taip pat skatina augalų apdulkinimą ir dirvožemio derlingumą, padeda reguliuoti klimatą ir apsaugo mus nuo ekstremalių oro sąlygų.

Tačiau žmogaus sukelti ekosistemų pokyčiai ir rūšių nykimas per pastaruosius 50 metus buvo spartesni kada nors anksčiau per visą žmonijos istoriją 1 . Biologinės įvairovės nykimas yra viena iš pagrindinių planetos galimybių ribų 2 , kurią žmonija jau peržengė. Kaip ir klimato kaitos atveju biologinės įvairovės nykimas didina negrįžtamų pokyčių riziką ir kenkia ekonominiam vystymuisi bei visuomenės atsparumui susidūrus su naujais iššūkiais. Pasaulio ekonomikos forumas biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų žlugimą 2015 m. įvardijo kaip vieną iš dešimties pagrindinių pasaulinių rizikos veiksnių 3 .

2010 m. ES biologinės įvairovės bazinio lygio scenarijuje 4 nurodyta, kad beveik 25 proc. Europos gyvūnų rūšių gresia išnykimas ir 65 proc. ES svarbos buveinių apsaugos būklė yra nepalanki, daugiausia dėl žmogaus veiklos. Pagrindinės ekosistemų paslaugos ir toliau blogėja.

Todėl 2011 m. Europos Komisija priėmė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. 5 , kurioje įtvirtintas ES valstybių ir vyriausybių vadovų nustatytas pagrindinis tikslas „iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir jas kuo labiau atkurti, kartu intensyvinant ES veiksmus siekiant užkirsti kelią visuotiniam biologinės įvairovės nykimui“. Strategija yra sudėtinė strategijos „Europa 2020“ 6 ir 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos 7 dalis. Ja įgyvendinami ES įsipareigojimai pagal Biologinės įvairovės konvenciją. Strategijoje numatyti šeši tikslai ir kiekvienam iš jų skirtas veiksmų rinkinys.

Šioje laikotarpio vidurio peržiūroje įvertinama pažanga įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją, palyginti su 2010 m. bazinio lygio scenarijumi. Ja siekiama informuoti sprendimus priimančius asmenis apie tai, kuriose srityse reikia dėti daugiau pastangų, kad iki 2020 m. būtų pasiekti ES biologinės įvairovės tikslai.

2.Nuo 2011 m. padarytos pažangos apžvalga

Pagrindinis tikslas. Iki 2020 m. ES sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir jas kuo labiau atkurti, kartu intensyvinant Europos Sąjungos veiksmus siekiant užkirsti kelią visuotiniam biologinės įvairovės nykimui

Apskritai, palyginti su ES 2010 m. bazinio lygio scenarijumi, ES toliau nyko biologinė įvairovė ir blogėjo ekosistemų funkcijos, kaip patvirtinta ataskaitoje „Europos aplinka: Būklė ir raidos perspektyvos 2015 m.“ 14 . Tai atitinka pasaulines tendencijas ir daro didelį poveikį biologinės įvairovės pajėgumams patenkinti žmonių poreikius ateityje. Nors yra daug sėkmingų vietos projektų, rodančių, kad veiksmai vietoje duoda teigiamų rezultatų, šie projektai turi būti vykdomi platesniu mastu norint, kad jie apčiuopiamai pakeistų bendras neigiamas tendencijas.

Nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio ES svarbos rūšių bei buveinių, kurių apsaugos būklė saugi / palanki arba geresnė, skaičius truputį padidėjo. Kai kurių paplitusių paukščių populiacijos, atrodo, stabilizuojasi, tačiau kitų rūšių, susijusių su pažeidžiamomis gėlo vandens, pakrančių ir žemės ūkio ekosistemomis, populiacijos ir toliau mažėja; 70 proc. ES rūšių pavojų kelia buveinių nykimas. Nors kai kurios ekosistemų funkcijos (visų pirma apsirūpinimo) didėja, kitos, kaip antai apdulkinimo, mažėja.

Pagrindinės grėsmės biologinei įvairovei – tokios kaip buveinių nykimas (visų pirma dėl miestų plėtros, žemės ūkio intensyvėjimo, žemės apleidimo ir intensyviai tvarkomų miškų), tarša, pereikvojimas (visų pirma žuvininkystės išteklių), invazinių svetimų rūšių ir klimato kaitos – toliau daro neigiamą poveikį, lemiantį rūšių ir buveinių nykimą ir ekosistemų būklės blogėjimą bei ekosistemų atsparumo mažėjimą 15 . ES-28 šalių ekologinis pėdsakas vis dar yra daugiau kaip dvigubai didesnis už jų biologinį pajėgumą 16 , ir tai didina neigiamą poveikį biologinei įvairovei už Europos ribų.

Nuo strategijos įgyvendinimo pradžios padaryta pažanga kuriant politikos priemonių sistemas, gerinant žinių bazę ir kuriant partnerystes. Norint, kad būtų praktiškai pasiekta tvarių teigiamų permainų biologinės įvairovės srityje, pagal šias iniciatyvas turės būti imtasi konkrečių veiksmų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Pažanga siekiant pagrindinio tikslo taip pat priklausys nuo tikslų, nustatytų politikos srityse, kurioms strategija tiesiogiai netaikoma, visų pirma klimato, oro, cheminių medžiagų, vandens ir dirvožemio apsaugos, įgyvendinimo.

Yra daug pavyzdžių, kai aktyvūs suinteresuotųjų subjektų veiksmai padėjo užtikrinti teigiamas vietos biologinės įvairovės tendencijas. Tokie pavyzdžiai suteikia pagrindo tikėtis, kad tiksliniais veiksmais vietoje galima pasiekti labai gerų rezultatų. Jie yra modeliai, kuriais gali būti vadovaujamasi antruoju strategijos įgyvendinimo laikotarpiu.

2.1.1 tikslas. Sustabdyti visų rūšių ir buveinių, kurioms taikomi ES gamtos srities teisės aktai, būklės blogėjimą ir pasiekti pastebimą ir išmatuojamą jų būklės pagerėjimą, kad, palyginti su dabartiniais vertinimais, iki 2020 m.: i) 100 proc. daugiau buveinių ir 50 proc. daugiau rūšių, įvertintų pagal Buveinių direktyvą, būtų geresnės apsaugos būklės; ir ii) 50 proc. daugiau rūšių, įvertintų pagal Paukščių direktyvą, būtų saugios arba geresnės būklės.

Iš naujausios gamtos būklės ES ataskaitos 17 matyti, kad nuo 2010 m. bazinio lygio scenarijaus rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė yra saugi ir palanki arba geresnė, skaičius šiek tiek padidėjo. Tačiau daugelio buveinių ir rūšių, kurių apsaugos būklė buvo nepalanki, ji tokia ir išlieka, o kai kurių dar labiau blogėja. Nors nuo 2011 m. daug pasiekta vykdant veiksmus šiam tikslui pasiekti, svarbiausi uždaviniai tebėra užbaigti kurti „Natura 2000“ jūrų teritorijų tinklą, užtikrinti veiksmingą „Natura 2000“ teritorijų valdymą ir užtikrinti būtiną tinklo „Natura 2000“ finansavimą.

1 diagrama. Pažanga siekiant 1 tikslo: saugios / palankios arba gerėjančios paukščių (Paukščių direktyva) ir Bendrijos svarbos buveinių bei rūšių (Buveinių direktyva) apsaugos būklės vertinimų dalis proc.

Šaltinis: EAA, 2015 m.

Kaip matyti iš 1 diagramos, daugiau gyvūnų rūšių ir buveinių, kurioms taikomi ES gamtos srities teisės aktai, apsaugos būklė yra saugi / palanki arba gerėjanti, palyginti su 2010 m. bazinio lygio scenarijumi. Kai kurių simbolinę reikšmę turinčių gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, karališkojo erelio, populiacijos atsigauna dėl tikslinių apsaugos priemonių, kurioms skiriamas specialus finansavimas. Tačiau daugelio kitų rūšių ir buveinių apsaugos būklė yra nepalanki, o tendencijos – blogėjančios.

Tinklo „Natura 2000“ kūrimas jau beveik užbaigtas sausumos ir vidaus vandenų buveinių, kurios apima maždaug 18 proc. sausumos paviršiaus ploto, atveju. Jūrų tinklo aprėptis padidėjo iki 6 proc., t. y. vis dar gerokai mažiau už 10 proc. visuotinį tikslą.

Valstybės narės padarė nevienodą pažangą rengdamos ir įgyvendindamos rūšių veiksmų planus ir tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymo planus. 2012 m. valdymo planai buvo parengti arba rengiami tik 58 proc. „Natura 2000“ teritorijų 18 . „Natura 2000“ biogeografinis procesas paskatino valstybių narių bendradarbiavimą buveinių atkūrimo ir valdymo klausimais, ir „Natura 2000“ teritorijų finansavimo galimybės padidėjo 19 . Visapusiškai įvertinti „Natura 2000“ integraciją į naują daugiametę finansinę programą bus įmanoma tik kai bus patvirtintos visos programos.

Buvo parengtos tinklo „Natura 2000“ teritorijoms taikomos gairės dėl vėjo energijos naudojimo, uostų plėtros ir dugno gilinimo, gavybos pramonės, žemės ūkio, akvakultūros, miškininkystės ir energetikos infrastruktūros 20 .

Buvo organizuoti teisėjams ir prokurorams skirti mokymai dėl gamtos apsaugos teisės aktų pagrindinių nuostatų vykdymo užtikrinimo. Gerokai patobulintas biologinės įvairovės duomenų stebėjimas bei pranešimas ir supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimai pagal dvi gamtos srities direktyvas.

Pradėjus įgyvendinti „Natura 2000“ komunikacijos platformą, metinę „Natura 2000“ apdovanojimų programą ir nacionalines kampanijas pagerėjo komunikacija ir informuotumo didinimas.

Komisija pagal reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą atlieka Paukščių ir Buveinių direktyvų tinkamumo patikrą 21 . Tai bus išsami ir faktais pagrįsta analizė, ar teisės aktai ir jų įgyvendinimas atitinka nustatytus tikslus ir ar jie įgyvendinami taip, kaip numatyta. Rezultatai bus pateikti 2016 m. pirmąjį pusmetį.

Nors prireiks laiko, kol teigiamas daugelio šių veiksmų poveikis taps matomas, akivaizdu, kad per likusį laikotarpį iki 2020 m. reikės gerokai daugiau pastangų ir investicijų, kad būtų baigtos kurti „Natura 2000“ jūroje ir saugomos jūrų teritorijos pagal visuotinį tikslą sudarytų 10 proc., užtikrinti, kad visos „Natura 2000“ teritorijos būtų veiksmingai valdomos, ir nustatyti tinkamas finansines ir administracines sąlygas gamtos išsaugojimo tikslams pasiekti ir kuo geriau išnaudoti ekosistemų funkcijų potencialą tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų.

2.2.2 tikslas. Iki 2020 m., įdiegus žaliąją infrastruktūrą ir atkūrus bent 15 proc. nualintų ekosistemų, išlaikyti esamą bei pagerinti ekosistemų ir jų funkcijų būklę.

Siekiant šio tikslo padaryta pažanga politikos ir žinių gerinimo srityje ir valstybėse narėse buvo vykdoma tam tikra atkūrimo veikla. Tačiau tai dar nesustabdė ekosistemų būklės ir funkcijų blogėjimo tendencijos. Reikia parengti ir įgyvendinti nacionalines ir regionines programas, kuriomis būtų skatinamas ekosistemų ir žaliosios infrastruktūros atkūrimas. Dar daug reikia nuveikti siekiant sustabdyti įprastos į tinklą „Natura 2000“ nepatenkančios biologinės įvairovės nykimą.

2 diagrama. Poveikio ekosistemoms tendencijos

Ekosistemos rūšis	Buveinių pokyčiai	Klimato kaita	Naudojimas	Invazinės rūšys	Tarša ir prisotinimas maisto medžiagomis
Miestų	↗	↑	↗	↗	↑
Pasėlių	↗	↑	↗	↗	↑
Pievų	↗	↑	↗	↗	↑
Miškingų vietovių ir miškų	↘	↑	→	→	↗
Viržynų, krūmynų ir retai augalais apaugusios žemės	→	↑	→	↗	↗
Šlapynių	→	↑	→	↗	↘
Gėlųjų vandenų (upių ir ežerų)	→	↑	→	↗	↘
Jūrų (tarpinių ir jūros vandenų bendrai)*	↗	↑	↗	↗	↗

* Pastaba. Jūrų ekosistemos rezultatai yra preliminarūs.

Legenda:	Numatoma būsima poveikio tendencija
	↘	→	↗	↑
	Mažėjanti	Stabili	Didėjanti	Labai sparčiai didėjanti
	Pastebėtas poveikis biologinei įvairovei iki šiol
	Mažas	Vidutinis	Didelis	Labai didelis

Šaltinis: EAA (2015 m.) 22 .

Naujausia analizė 23 patvirtina, kad 2000–2010 m. laikotarpiu kai kurių funkcijų (pvz., medienos gamybos) buvo teikiama vis daugiau, o tam tikrų tiesiogiai su biologine įvairove (pvz., apdulkinimo) susijusių funkcijų – vis mažiau. Kaip matyti iš 2 diagramos, kai kurie pagrindiniai neigiami poveikiai ekosistemoms mažėja (pvz., atmosferinės sieros iškritos), tačiau kiti pavojai ekosistemoms ir jų funkcijoms išlieka, o daugelis jų didėja ir tai stabdo bendrą pažangą siekiant šio tikslo.

Komisija ir valstybės narės ėmėsi svarbių priemonių, kad pagerintų žinių bazę. Kai iki 2020 m. bus užbaigta kartografuoti ir vertinti ekosistemas ir jų funkcijas, tai leis viešojo sektoriaus sprendimus priimantiems subjektams ir privačiojo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams priimant planavimo sprendimus įvertinti ES ekosistemų vertę ir susijusią socialinę ir ekonominę naudą. Naujausioje Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje pateikiamas patikimas bazinio lygio scenarijus, pagal kurį bus stebima pažanga. Pirmąjį atnaujinimą numatoma parengti 2016 m.

ES žaliosios infrastruktūros strategijoje 24 skatinama žaliosios infrastruktūros sprendimus įtraukti į kitas ES politikos sritis ir finansines priemones. Komisija taip pat paskelbė tyrimą 25 siekdama padėti valstybėms narėms apsispręsti, kurias nualintas ekosistemas atkurti pirmiausia. Nors yra nedaug visapusiškų nacionalinio ir regioninio lygmens atkūrimo strategijų, kai kurie atkūrimo darbai vykdomi laikantis ES teisės aktų, pvz., Vandens pagrindų direktyvos, Jūrų strategijos pagrindų direktyvos bei Buveinių ir Paukščių direktyvų.

Per kelerius ateinančius metus reikės dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti rengti ir įgyvendinti nacionalines atkūrimo prioritetų nustatymo sistemas. Siekiant išlaikyti ir atkurti ekosistemas ir jų funkcijas bus svarbu toliau investuoti lėšų, taip pat sustiprinti gebėjimus ir integruoti žaliąją infrastruktūrą į nacionalines ir regionines planavimo sistemas. Daug dar ką reikia nuveikti siekiant stabdyti įprastos biologinės įvairovės nykimą 80 proc. ES teritorijos, nepatenkančios į „Natura 2000“ tinklą, ir apsvarstyti, koks būdas tai padaryti būtų tinkamiausias siekiant užtikrinti, kad nebūtų grynojo biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų funkcijų blogėjimo.

2.3.3 tikslas. Didinti žemės ūkio ir žuvininkystės indėlį į esamos biologinės įvairovės būklės išlaikymą ir tos būklės gerinimą.

2.3.1.3A tikslas (žemės ūkis). Siekiant užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą ir pasiekti matomą rūšių ir buveinių, kurios priklauso nuo žemės ūkio arba yra jo veikiamos, apsaugos būklės ir ekosistemų funkcijų pagerėjimą*, palyginti su 2010 m. ES bazinio lygio scenarijumi, ir taip užtikrinti tvaresnį valdymą, iki 2020 m. reikia kuo labiau padidinti žemės ūkio reikmėms skirtus ganyklų, ariamosios žemės ir daugiamečių pasėlių plotus, kuriems pagal BŽŪP taikomos su biologine įvairove susijusios priemonės.

(*) Pagerėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į 1 tiksle nustatytus kiekybinius ES svarbos rūšių ir buveinių apsaugos būklės gerėjimo rodiklius ir į 2 tiksle nustatytus kiekybinius nualintų ekosistemų atkūrimo rodiklius.

Vis prastėjanti su žemės ūkiu siejamų ES svarbos rūšių bei buveinių būklė rodo, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti ir padidinti biologinę įvairovę šiose srityse. Šiame procese itin svarbų vaidmenį turi atlikti bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) kartu su atitinkamomis aplinkos politikos nuostatomis 26 .  Pertvarkytoje 2014–2020 m. BŽŪP numatyta keletas priemonių, kurios gali padėti skatinti biologinę įvairovę. Jeigu norima pasiekti šį tikslą, jau dabar reikia, kad šias galimybes valstybės narės išnaudotų pakankamu mastu. Vietos pavyzdžiai rodo, kad tvarios žemės ūkio politikos priemonės gali būti sėkmingai įgyvendintos. Jeigu jos būtų įgyvendintos platesniu mastu, ES galėtų sėkmingai siekti 2020 m. tikslo.

3 diagrama. Bendrijos svarbos buveinių, siejamų su žemės ūkio ekosistemomis (pievomis ir pasėliais), išsaugojimo būklės pokyčiai (2007–2012 m., palyginti su 2001–2006 m.)

Šaltinis: EAA, 2015 m.

2015 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitoje kaip pagrindinis neigiamas poveikis biologinei įvairovei įvardytas žemės ūkio veiklos intensyvinimas ir žemės apleidimas, taip pat miestų plėtra ir pilkoji infrastruktūra. 2015 m. Europos Sąjungos gamtos padėties ataskaitoje taip pat nurodyta, kad didžiausią neigiamą poveikį sausumos ekosistemoms 2007–2012 m. laikotarpiu daro žemės ūkis ir žmogaus nulemti gamtinių sąlygų pakeitimai; vien žemės ūkio daromas neigiamas poveikis siekia 20 proc. Kaip parodyta 3 diagramoje, nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio nebuvo pastebimai pagerinta daugumos su žemės ūkiu siejamų rūšių ir buveinių, kuriems taikomi ES gamtos srities teisės aktai, būklė. Didžiausia dalis buveinių, kurių būklė nepalanki–bloga arba blogėjanti, yra pievose ir šlapynėse. Nors nuo 2010 m. paplitusių paukščių rūšių populiacijos pradėjo stabilizuotis, žemės naudmenose gyvenančių paukščių populiacijos toliau mažėjo. Apdulkinimo funkcijos smarkiai mažėja 27 dėl daugeriopo poveikio laukinėms bitėms 28 . Pievų drugelių populiacija smarkiai mažėja ir nėra ženklų, kad ji stabilizuotųsi.

Bendrosios tendencijos ir toliau kelia didelį susirūpinimą, tačiau daug kur situacija vietoje pagerėjo ir tai yra tiesioginis geros žemės ūkio praktikos ir biologinės įvairovės priemonių pagal BŽŪP rezultatas, visų pirma pagal agrarinės aplinkosaugos priemones ir tinklo „Natura 2000“ teritorijose. Šie sėkmės atvejai yra svarbūs, nes rodo, kad 2020 m. biologinės įvairovės tikslas gali būti pasiektas, tačiau, siekiant apčiuopiamų rezultatų ES lygmeniu, jie turi būti įgyvendinami gerokai plačiau.

2014–2020 m. pertvarkant BŽŪP į ją įtraukta įvairių priemonių, kurios gali padėti saugoti biologinę įvairovę. Kompleksinis paramos susiejimas sudaro aplinkos apsaugos reikalavimų ir pareigų, kurių turi laikytis ūkininkai, pagrindą. Tiesioginės išmokos skiriamos už aplinkos viešąsias gėrybes. Viena iš trijų žalinimo praktikų pagal pirmą ramstį – ekologiniu požiūriu svarbios vietovės (angl. EFA) – konkrečiai susijusi su biologine įvairove. Galiausiai Kaimo plėtros reglamente 29 numatyta įvairių biologinę įvairovę skatinančių priemonių, iš kurių nacionalinės ir regioninės institucijos gali pasirinkti. Šios galimybės apima antrinio prioriteto lygmens priemones, susijusias su, pavyzdžiui, ekosistemų atkūrimu, išsaugojimu bei gerinimu, biologinės įvairovės tikslą kaimo plėtros programose, ūkininkų ir miškininkų bendradarbiavimo mechanizmus ir didesnį dėmesį ūkininkų konsultavimui vandens ir pesticidų naudojimo klausimu, tačiau taip pat biologinės įvairovės klausimu, įskaitant pareigas pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas.

Reformuota BŽŪP teikia valstybių narių nacionalinėms ir regionų valdžios institucijoms galimybę lanksčiai spręsti, kaip ir kokiu mastu jos pasinaudos šiomis galimybėmis. Valstybių narių kaimo plėtros programos ir pasirinkimai, susiję su ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis, bus atidžiai stebimi ir vertinami atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugą. Remiantis programomis, priimtomis baigiant rengti šią ataskaitą, 19,1 proc. 30 visos žemės ūkio paskirties žemės valdoma pagal valdymo sutartis, kuriomis remiama biologinės įvairovės ir (arba) kraštovaizdžio apsauga, tačiau yra labai didelių skirtumų tarp valstybių narių ir jų regionų. Norint užtikrinti tolesnę pažangą siekiant 2020 m. tikslo bus labai svarbu suprasti tokių skirtumų valstybėse narėse priežastis.

2.3.2.3B tikslas (miškai). Kad būtų pasiektas išmatuojamas rūšių ir buveinių, kurios yra priklausomos nuo miškų ūkio arba kurioms jis daro poveikį, apsaugos būklės ir susijusių ekosistemų funkcijų teikimo pagerėjimas*, palyginti su 2010 metų ES pamatiniais rodikliais, iki 2020 m. užtikrinti, kad visiems valstybei priklausantiems miškams ir tam tikrą dydį** (kurį savo kaimo plėtros programose turi nustatyti valstybės narės arba regionai) viršijančioms miško valdoms, finansuojamoms pagal ES kaimo plėtros politiką, būtų taikomi tvarios miškotvarkos strategiją atitinkantys miškotvarkos planai arba lygiavertės priemonės.

(*) Pagerėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į 1 tiksle nustatytus kiekybinius ES svarbos rūšių ir buveinių apsaugos būklės gerėjimo rodiklius ir į 2 tiksle nustatytus kiekybinius nualintų ekosistemų atkūrimo rodiklius.

(**) Mažoms miško valdoms valstybės narės gali numatyti papildomas priemones, kuriomis būtų skatinama taikyti tvarios miškotvarkos strategiją atitinkančius miškotvarkos planus arba lygiavertes priemones.

Palyginti su 2010 m. biologinės įvairovės baziniu scenarijumi, miškų plotas ES padidėjo. Tačiau nėra reikšmingų ženklų, kad miško buveinių ir rūšių, kurioms taikomi ES gamtos srities teisės aktai, apsaugos būklė gerėja. ES lygmens duomenų apie tinklui „Natura 2000“ nepriklausančių miškų buveinių būklę turima nedaug. Miškų valdymo planai arba lygiavertės priemonės gali atlikti svarbų teigiamą vaidmenį siekiant tikslo, bet jų potencialas didžiąja dalimi lieka nepanaudotas.

Europos svarbos miškų buveinių, kurių apsaugos būklė vertinama gerai, sumažėjo nuo beveik 17 proc. iki maždaug 15 proc. paskutiniame vertinime. Didžioji dauguma (80 proc.) vertinimų išlieka nepalankūs, tačiau rezultatai Europos biogeografiniuose regionuose labai skiriasi – daugiausia gerai vertinamų buveinių yra Viduržemio jūros regione.

4 diagrama. Bendrijos svarbos buveinių, siejamų su miškingų vietovių ir miškų ekosistema, išsaugojimo būklės pokyčiai (2007–2012 m., palyginti su 2001–2006 m.)  31

Šaltinis: EAA, 2015 m.

Naujojoje ES miškų strategijoje 32 pabrėžiama Europos miškų ekosistemų ekonominė, socialinė ir aplinkosaugos svarba ir nustatomi pagrindiniai tvarios miškotvarkos, išteklių naudojimo efektyvumo ir pasaulinės atsakomybės už miškus principai. Be to, Komisija rengia tvaraus miškų valdymo kriterijus ir rodiklius. Vis dar sunku užtikrinti tinkamą miškingų vietovių biologinę įvairovę skatinančių priemonių finansavimą. 2007–2013 m. laikotarpiu pagal kaimo plėtros programas miškams skirta iš viso 5,4 mlrd. EUR, o metinės tinklo „Natura 2000“ (kurio daugiau nei pusę sudaro miškai) valdymo išlaidos siekia maždaug 5,8 mlrd. EUR.

Miškų valdymo planai arba lygiavertės priemonės galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant 3b tikslo, taip pat privačiuose miškuose. Apskritai didelei ES miškų daliai taikomas koks nors valdymo planas, tačiau vis dar išlieka didelių skirtumų tarp valstybių narių. Priemonių, nustatytų ES biologinės įvairovės strategijoje, įgyvendinimas buvo ribotos apimties. Turint geresnės ES lygmens informacijos apie miškų būklę bus galima tiksliai įvertinti padėtį ir nustatyti tinkamas politikos priemones tikslui pasiekti.

2.4.4 tikslas. Iki 2015 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DTL)*. Kad iki 2020 m. būtų užtikrinta gera aplinkos būklė, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (JSPD), užtikrinti sveikiems ištekliams būdingą pasiskirstymą pagal amžių ir dydį, taikant tokį žuvininkystės valdymą, kad kitiems ištekliams, rūšims ir ekosistemoms nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis.

* Reformuotos bendros žuvininkystės politikos (BŽP), kuri įsigaliojo 2014 m., tikslas – iki 2015 m. o vėliausiai – iki 2020 m., pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DTL) atitinkantį visų žuvų išteklių naudojimo lygį.

   

Padaryta didelė pažanga pagal reformuotą ES BŽP nustatant tausios žuvininkystės politikos pagrindą ir pagal JSPD – gerą aplinkos būklę. Komisija skatina gerinti vandenynų valdymą, siekiant tausiau valdyti jūrų išteklius. Tačiau politika visoje ES įgyvendinama nevienodai ir išlieka didelių sunkumų užtikrinant, kad uždaviniai būtų pasiekti laiku. 2013 m. tausiai žvejota tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. išteklių, kurių DTL grindžiamas vertinimas buvo atliktas. Dėl daugiariopo poveikio jūrų rūšys ir ekosistemos ir toliau nyksta visose Europos jūrose.

Reformuota bendra žuvininkystės politika yra tvirtas tausios žuvininkystės pagrindas, ir jos įgyvendinimas įsibėgėja. Vis daugiau komercinių išteklių atveju žvejybos lygis siekia didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį arba prie jo artėja. Pažanga pastebima šiauriniuose vandenyse, kuriuose įvertinama didžioji dalis išteklių, kuriems taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai (iki 90 proc. Baltijos jūroje), ir didžioji dalis yra valdomi taikant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą. Tačiau Viduržemio ir Juodojoje jūrose mažiau nei 10 proc. iškrauto kiekio yra iš įvertintų išteklių ir maždaug 90 proc. įvertintų išteklių yra pereikvojama 33 .

Mirtingumas dėl žvejybos gerokai sumažėjo kai kurių išteklių Baltijos ir Šiaurės jūrose atveju 34 . Tai įrodymas, kad tiems ištekliams teigiamą poveikį daro įgyvendinami ilgalaikiai valdymo planai ir žvejyba laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslo.

Jūrų biologinė įvairovė visose Europos regioninėse jūrose toliau mažėja. Sunkumų kelia vien siekis turėti aukštos kokybės, patikimų ir išsamių jūrų aplinkos duomenų, nes 80 proc. rūšių ir buveinių, kurioms taikoma JSPD, yra klasifikuojamos kaip nežinomos (komercinių žuvų ištekliai yra teigiama išimtis). Nustatyta, kad tik 4 proc. buveinių aplinkos būklė yra gera. Klimato kaita ir rūgštėjimas prisideda prie neigiamo peržvejojimo, jūrų taršos įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir šiukšlėmis, buveinių naikinimo ir invazinių svetimų rūšių poveikio 35 .

Siekiant sumažinti neigiamą žvejybos poveikį netikslinėms rūšims ir ekosistemoms, vykdant naująją bendrą žuvininkystės politiką siekiama panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką laipsniškai iki 2019 m. nustatant įpareigojimą iškrauti visą laimikį. Tam reikės sustiprinti stebėseną valstybių narių lygmeniu, siekiant paskatinti naudoti mažiau aplinką teršiančią ir selektyvesnę praktiką, leidžiančią išvengti žuvų priegaudos, ir pagerinti priegaudos duomenis.

Siekiant iki 2020 m. sumažinti neigiamą poveikį jūrų biologinei įvairovei itin svarbu bus toliau siekti nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti valdymo planus ir stebėti, kaip laikomasi taisyklių, taip pat tobulinti stebėseną, plėsti žinių pagrindą ir koordinuoti jūrų biologinės įvairovės informaciją. Itin svarbu bus remtis patirtimi ir plėtoti mokslinių tyrimų tinklus.

2.5.5 tikslas. Iki 2020 m. nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines svetimas rūšis (ISR) ir jų patekimo kelius, prioritetines rūšis kontroliuoti arba išnaikinti, o patekimo kelius valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias naujų invazinių svetimų rūšių introdukcijai ir įsikūrimui.

Invazinės svetimos rūšys kelia sparčiai didėjančią grėsmę biologinei įvairovei. Reglamentas dėl ISR 36 įsigaliojo 2015 m. Šiuo metu dirbama siekiant parengti pirmąjį Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Jei šis sąrašas bus priimtas iki 2015 m. pabaigos, galės būti laikoma, kad ES laiku įgyvendina 5 tiksle numatytus veiksmus. Kitas svarbus žingsnis siekiant šio tikslo bus veiksmų įgyvendinimas valstybėse narėse. Balastinių vandenų konvencijos, kuri yra svarbi sprendžiant jūros invazinių svetimų rūšių klausimą, ratifikavimas vysta lėtai – kol kas ją ratifikavo tik 7 valstybės narės.

Šiuo metu Europos aplinkoje yra daugiau kaip 11 000 svetimų rūšių, 10–15 proc. iš jų kelia problemų. Europą supančiose jūrose nuo 1950 m. buvo introdukuota daugiau kaip 80 proc. svetimų rūšių (žr. 5 diagramą).

5 diagrama. Jūrinių svetimų rūšių introdukcijos lygis 37

Pastaba. Šioje diagramoje parodytas naujai introdukuotų jūrinių svetimų rūšių skaičius. Analizė atlikta visos Europos lygmeniu ir išskaidyta pagal dešimtmetį. Naujausias laikotarpis apima 2011–2014 m.

Šaltinis: EAA, 2015 m.

Naujasis ISR reglamentas suteikia pagrindą vykdyti invazinių svetimų rūšių introdukcijos prevenciją ir valdyti jų introdukciją ir plitimą ES. Siekiant padėti valstybėms narėms jį įgyvendinti kuriamas Europos svetimų rūšių informacijos tinklas (EASIN) 38 . Šiuo metu su valstybėmis narėmis siekiama užbaigti rengti pirmąjį Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą, grindžiamą šių rūšių keliamos rizikos, įskaitant ekonominę grėsmę, vertinimu. Prevencinį metodą taip pat papildys atranka siekiant nustatyti būsimų rizikos vertinimų prioritetus. 2013 m. Komisijos pasiūlymais dėl augalų 39 ir gyvūnų 40 sveikatos taip pat siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos.

Lemiamos reikšmės tolesnei pažangai siekiant šio tikslo turės tai, kaip greitai bus patvirtintas pirmasis Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašas ir kaip veiksmingai jis bus įgyvendintas valstybėse narėse. Itin svarbi bus susijusiose politikos srityse daroma pažanga, visų pirma susijusi su Balastinio vandens konvencijos ratifikavimu bei įgyvendinimu ir gyvūnų sveikatos sistemos taikymu laukinių augalų ir gyvūnų ligoms.

2.6.ES 6 tikslas. Iki 2020 m. ES labiau prisidėti prie kovos su visuotiniu biologinės įvairovės nykimu.

ES tebėra pati didžiausia finansinės paramos teikėja ir padarė pažangą didindama pasaulinei biologinei įvairovei skiriamus išteklius. ES ėmėsi pradinių veiksmų, siekdama susilpninti netiesioginius pasaulio biologinės įvairovės nykimo veiksnius, įskaitant prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais, ir biologinės įvairovės klausimus įtraukti į savo prekybos susitarimus. Tačiau pažanga yra nepakankama mažinant ES vartojimo įpročių poveikį pasaulio biologinei įvairovei. Pagal dabartines tendencijas esamų priemonių gali nepakakti tam, kad iki nustatytų terminų būtų įgyvendinti Aichi biologinės įvairovės tikslai 41 .

ES teikia didžiausią su biologine įvairove susijusią oficialią paramą vystymuisi – jos finansavimas nuo 2006 iki 2013 m. padidėjo daugiau nei dvigubai.

Siekdama reglamentuoti galimybę naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningą bei teisingą naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimą, ES 2014 m. ratifikavo Nagojos protokolą. Buvo priimta naujų teisės aktų, kuriais reglamentuojamos atitikties priemonės, taip pat šiuo metu rengiamas papildomas įgyvendinimo aktas.

2013 m. ES medienos reglamentu siekiama sustabdyti prekybą neteisėtai paruošta mediena ES rinkoje. Pagal ES miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos planą skatinama prekyba teisėtai gauta mediena. Vis daugiau vartotojų pirmenybę teikia produktams iš tvariai tvarkomų miškų. Tam tikra pažanga taip pat padaryta palmių aliejaus srityje, tačiau per mažai veiksmų imtasi dėl kitų produktų ir ES-28 šalių ekologinis pėdsakas vis dar yra daugiau kaip dvigubai didesnis už biologinį pajėgumą.

6 diagrama. Ekologinio pėdsako pasiskirstymas pagal pasaulio regionus

Šaltinis: EAA (SEBI) 42

Į visus neseniai sudarytus ES laisvosios prekybos susitarimus įtraukta nuostatų dėl daugiašalių aplinkosaugos susitarimų įgyvendinimo. ES taip pat rėmė pasaulines kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais pastangas 43 , taip pat skatino priimti visapusišką JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. 2015 m. liepos 8 d. ES oficialiai prisijungė prie Konvencijos dėl tarptautinės prekybos nykstančiomis laukinės floros ir faunos rūšimis (CITES).

Veiksmai, kuriais siekiama vykdyti biologinei įvairovei palankų ES vystomąjį bendradarbiavimą, įtraukti į aplinkos ir klimato kaitos politikos integravimo iniciatyvą. Reikalaujant, kad prieš vykdant bet kurį naują vystomojo bendradarbiavimo projektą būtų atsižvelgta į jo poveikį aplinkai, mažinamas galimas poveikis saugomoms ar pažeidžiamoms vietovėms, ekosistemų funkcijoms, svetimų rūšių introdukcijai ir trąšų, pesticidų bei kitų cheminių medžiagų naudojimui. Programuojant ypatingas dėmesys buvo skirtas biologinės įvairovės apsaugos ir jos būklės gerinimo galimybei.

ES ir jos valstybės narės atliko aktyvų vaidmenį rengiant 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkę. Įgyvendinant šiuos įsipareigojimus ES ir remiant jų įgyvendinimą pasauliniu mastu bus prisidedama prie šio tikslo įgyvendinimo. Siekiant tarptautinio tikslo padvigubinti su biologine įvairove susijusį finansavimą besivystančioms šalims iki 2015 m. ir toliau jį išlaikyti iki 2020 m., taip pat padidinti finansavimo veiksmingumą, reikės ilgalaikių pastangų, gerinti prioritetų nustatymą ir koordinuoti veiksmus su kitais paramos teikėjais. Norint pasiekti ES tikslų, reikės toliau mažinti ES ekologinį pėdsaką ir veiksmingai įgyvendinti neseniai priimtas politikos priemones bei teisės aktus, ypač daug dėmesio skiriant Nagojos protokolo reikalavimų laikymuisi. Taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti neseniai sudarytų prekybos susitarimų nuostatas dėl biologinės įvairovės, dar labiau integruoti biologinės įvairovės tikslus į ES prekybos politiką ir suteikti postūmį iniciatyvoms, kuriomis skatinama tvari prekyba.

3.Horizontaliosios priemonės

3.1.Finansavimas

Nepakankamas finansavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmęs tai, kad nepasiektas 2010 m. biologinės įvairovės tikslas. Biologinės įvairovės aspektai skirtingais lygiais buvo įtraukti į Europos struktūrinius ir investicijų fondus, visų pirma į bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos fondus, taip pat į Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą. Patikimai įvertinti biologinei įvairovei skiriamas lėšas bus įmanoma tik priėmus visas kaimo plėtros ir veiklos programas. Programa LIFE išlieka nedidelis, tačiau itin veiksmingas gamtos ir biologinės įvairovės finansavimo šaltinis. Jos lėšomis taip pat bus remiamos naujoviškos finansavimo priemonės pagal neseniai sukurtą Gamtos turtų finansavimo priemonę.

Komisija parengė procesą, skirtą stebėti su biologine įvairove susijusias ES biudžeto išlaidas, kad būtų galima parengti patikimesnes sąmatas, susijusias su biologinės įvairovės klausimų įtraukimu į rengiamas programas 44 . Taip pat buvo parengta metodika, kaip leidžiant ES biudžeto lėšas atsižvelgti į biologinę įvairovę, kad jos nepadarytų neigiamo poveikio, o padėtų siekti biologinės įvairovės tikslų.

ES finansinės priemonės yra labai svarbios siekiant įgyvendinti tarptautinius biologinės įvairovės įsipareigojimus, visų pirma pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir Europos plėtros fondą (EPF), taip pat pagal partnerystės priemonę. ES pastangos labiau sutelkti šių išorės priemonių išteklius yra įtvirtintos pavyzdinėje 2014 m. pradėtoje iniciatyvoje „Biodiversity for life“ (B4Life).

3.2.Partnerystės

Padaryta didelė pažanga plėtojant partnerystę ir įtraukiant suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę. Atnaujinta ES verslo ir biologinės įvairovės platforma remia aktyvų įmonių dalyvavimą įgyvendinant strategiją. Europos užjūrio teritorijų biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų parengiamaisiais veiksmais prisidedama prie galimybės greitai ir lengvai gauti finansavimą biologinės įvairovės apsaugai ir tausiam ekosistemų funkcijų naudojimui. ES taip pat rėmė iniciatyvą „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ tiek ES, tiek besivystančiose šalyse ir skatino Biologinės įvairovės konvencijos ir kitų konvencijų sąveiką.

3.3.Žinių bazės stiprinimas

ES biologinės įvairovės politikai reikalingų žinių ir faktinių duomenų bazė buvo pagerinta racionalizavus ataskaitų teikimą pagal gamtos direktyvas bei atlikus ekosistemų ir jų funkcijų kartografavimą ir vertinimą pagal tarptautiniu mastu Tarpvyriausybinėje biologinės įvairovės ir ekosistemų platformoje pripažintą pažangiausią regioninę vertinimo sistemą. Vertinant ekosistemų funkcijas svarbų vaidmenį atlieka mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosios programos, papildančios iš kitų ES fondų skiriamas lėšas. Programa „Horizontas 2020“ remia integruotus vertinimus ir mokslo ir politikos sąveiką, sutelkiant dėmesį į gamtinėmis priemonėmis grindžiamus sprendimus. Kitas paramos šaltinis – mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pagal sanglaudos politiką. Tačiau išlieka pagrindinių duomenų ir žinių, visų pirma susijusių su jūros aplinka, ekosistemų būklės vertinimu ir ryšiais su ekosistemų funkcijomis ir atsparumu, trūkumų. Likusiu įgyvendinimo laikotarpiu būtina prioriteto tvarka sustiprinti biologinės įvairovės stebėsenos duomenų integravimą ir atvirą prieigą prie jų bei ataskaitų teikimą pagal atitinkamus ES teisės aktus (pvz., žemės ūkio, žuvininkystės ir regioninės politikos). ES išorės priemonėmis buvo sukurtos regioninės observatorijos Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėse, siekiant geriau informuoti sprendimų priėmėjus apie gamtos išteklių valdymą.

4.Išvada

Laikotarpio vidurio peržiūroje vertinant pažangą, padarytą įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją, matyti, kad 2020 m. biologinės įvairovės tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei bus imtasi gerokai ryžtingesnių ir platesnio užmojo įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pastangų. Esant dabartiniam strategijos įgyvendinimo tempui biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų funkcijų blogėjimas ES ir visame pasaulyje tęsis, ir tai turės svarbių pasekmių biologinės įvairovės pajėgumams ateityje patenkinti žmonių poreikius.

Padaryta pažanga kuriant svarbius politikos pagrindus – visų pirma paminėtina nauja bendra žuvininkystės politika, Invazinių svetimų rūšių bei Medienos reglamentai, taip pat biologinės įvairovės nuostatų įtraukimas į dvišalius prekybos susitarimus. Reformuota bendra žemės ūkio politika teikia daugiau galimybių į ją įtraukti biologinės įvairovės klausimus, tačiau lemiamos reikšmės galutiniam rezultatui turės tai, kokiu mastu valstybės narės įgyvendins atitinkamas priemones. Komisija rėmė ir papildė valstybių narių, regioninių ir vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių pastangas užtikrinant aplinkos srities teisės aktų įgyvendinimą, šalinant politikos priemonių trūkumus, teikiant gaires ir finansavimą, skatinant partnerystes bei mokslinius tyrimus ir keitimąsi gerąja patirtimi. Yra daug naudingos patirties, kuria gali būti pasinaudota per likusį laikotarpį iki 2020 metų siekiant ES biologinės įvairovės tikslų.

Dabar būtina aktyviau įgyvendinti kiekvienam tikslui numatytas priemones ir užtikrinti, kad politikos priemonėse įtvirtinti principai būtų taikomi praktiškai. Norint pasiekti 2020 m. biologinės įvairovės tikslus bus būtina sukurti tvirtas partnerystes ir užtikrinti visapusišką pagrindinių veikėjų visais lygmenimis dalyvavimą ir pastangas, ypač baigiant formuoti tinklą „Natura 2000“ jūrinėje aplinkoje, užtikrinant veiksmingą „Natura 2000“ teritorijų valdymą ir įgyvendinant Invazinių svetimų rūšių reglamentą, taip pat svarstant, kaip tinkamiausiu būdu visoje ES pripažinti mūsų gamtos turtus.

Siekiant šio tikslo reikės veiksmingiau integruoti biologinės įvairovės klausimus į įvairių sričių politiką, nustatant nuoseklius prioritetus ir užtikrinant atitinkamą finansavimą, visų pirma žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, kurie kartu sudaro 80 proc. visų ES žemės naudmenų, taip pat jūrų ir žuvininkystės ir regioninės plėtros sektoriuose. Šiame procese padėti gali ES finansavimo priemonės. Biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimas padės siekti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės tikslų, padidins aprūpinimo maistu ir vandeniu saugumą, pagerins gyvenimo kokybę ir prisidės prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pasaulyje ir ES.

(1) http://advances.sciencemag.org/content/1/5/e1400253.full  

(2) http://www.sciencemag.org/content/347/6223/1259855.full  

(3) http://www.weforum.org/reports/global-risks-report-2015  

(4) http://www.eea.europa.eu/publications/eu-2010-biodiversity-baseline  

(5) COM(2011)244 final

(6) COM(2010)2020 final

(7) Sprendimas Nr. 1386/2013/ES

(8) http://ec.europa.eu/environment/enveco/economics_policy/pdf/report_sept2011.pdf   

(9) http://www.teebweb.org/  

(10) http://ec.europa.eu/environment/enveco/biodiversity/pdf/ieep_alterra_report.pdf  

(11) http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/economics/pdf/teeb_report.pdf  

(12) SWD(2015) 187.

(13) COM(2015) 219 final.

(14) http://www.eea.europa.eu/soer  .

(15) http://www.eea.europa.eu/soer-2015/europe/biodiversity  .

(16) SEBI 023, EAA, 2015 m.

(17) COM(2015) 219 final

(18) http://www.eea.europa.eu/publications/state-of-nature-in-the-eu

(19) SEC(2011) 1573 final 

(20) http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm  

(21) http://ec.europa.eu/environment/nature/legislation/fitness_check/index_en.htm   

(22) EAA techninė ataskaita 6/2015.

(23) JRC 2015 m. techninė ataskaita „Ekosistemų ir jų funkcijų kartografavimas ir vertinimas“.

(24) COM(2013) 249 final

(25) http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/comm2006/pdf/2020/RPF.pdf  

(26) Daug ES politikos ir teisės aktų turi poveikį (tiesioginį ir netiesioginį) biologinės įvairovės kaimo vietovėse būklei. 3A tikslas yra sutelktas į bendros žemės ūkio politikos indėlį.

(27) JRC 2015 m. ataskaita „Ekosistemų ir jų funkcijų kartografavimas ir vertinimas“.

(28) Europos laukinių bičių raudonoji knyga (2015 m.).

(29) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013.

(30) 73 kaimo plėtros programos (kurių iš viso yra 118), priimtos iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., sudaro tris ketvirčius biudžeto ir tris ketvirčius naudojamų žemės ūkio naudmenų.

(31) Diagramoje pateikiami 27 valstybių narių duomenys, nes tuo laiku Kroatija dar nebuvo įstojusi.

(32)  COM(2013) 659 final

(33) COM(2015)239 final

(34) JRC (2015) ataskaita „Bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo stebėsena“ – STECF-15-04

(35) EAA ataskaita Nr. 2/2015

(36) Reglamentas (ES) Nr. 1143/2014

(37) http://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/trends-in-marine-alien-species-mas-2/assessment  

(38) http://easin.jrc.ec.europa.eu/  

(39) COM(2013) 267

(40) COM(2013) 260

(41) Biologinės įvairovės konvencijos 4-oji pasaulio biologinės įvairovės apžvalga

(42) http://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/ecological-footprint-of-european-countries/ecological-footprint-of-european-countries-2  

(43)  COM(2014) 64 final

(44) SEC(2015) 240