EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 02 10
COM(2015) 401 final/2
CORRIGENDUM
This document corrects document COM(2015)401 final of 19.8.2015
Concerns all language versions.
Correction of identified clerical errors on page 9, section 6, first paragraph.
The text shall read as follows:
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
2014 m. mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos Europos Sąjungoje metinė ataskaita
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
2014 m. mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos Europos Sąjungoje metinė ataskaita
1.metinės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos ataskaitos pagrindas
Metinė mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos Europos Sąjungoje (ES) ataskaita rengiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 190 straipsnį. Šios ataskaitos tikslas – apžvelgti ataskaitiniais metais įgyvendintas svarbiausias priemones.
2.Bendrosios 2014 m. politinės aplinkybės
2014 metai ES buvo didelių politinių permainų metai: išrinktas naujas Europos Parlamentas, lapkričio mėn. darbą pradėjo naujos sudėties Komisija, o Europos Vadovų Tarybai pradėjo vadovauti naujas pirmininkas, pirmasis iš vienos iš 2004 m. į ES įstojusių naujų valstybių narių. Siekdamas didinti valstybių narių siekiant Europos ekonomikos atsigavimo jau padarytą pažangą, naujai išrinktas Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pristatė Darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, teisingumo ir demokratinių pokyčių darbotvarkę. Darbotvarkė grindžiama trimis ramsčiais: struktūrinėmis reformomis, fiskaline atsakomybe ir investicijomis, ir joje nustatyta 10 aiškių prioritetų, kurių tikslas – grąžinti žmones į darbą ir užtikrinti Europos ekonomikos augimą. Buvo pasiūlytas naujas investicijų planas, pagal kurį per ateinančius trejus metus siekiama pritraukti 315 mlrd. EUR vertės viešųjų ir privačiųjų investicijų. 2015 m. sausio mėn. pateiktas Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF); tikimasi, kad ES Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas jį priims 2015 m. vasarą. Šiame procese programai „Horizontas 2020“ numatytas vaidmuo – prisidėti prie ESIF garantijų fondo. Tai sudarys sąlygas tolesnėms investicijoms mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.
2014 m. buvo tęsiamas fiskalinis konsolidavimas ir daugumoje valstybių narių jau pradėjo duoti vaisių. 2013 m. antrąjį ketvirtį Europos ekonomika pradėjo pamažu atsigauti, 2014 m. įsibėgėjo ir nors praėjusį pavasarį augimas kiek sulėtėjo, 2014 m. pabaigoje BVP augimas Europos Sąjungoje vėl paspartėjo ir metinis rodiklis padidėjo 1,4 proc. 1 .
3.Kvietimų teikti pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinimas
2013 m. gruodžio mėn. pradėta įgyvendinti didžiausia iki šiol vykdyta ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, pagal kurią septynerių metų laikotarpiu numatytas beveik 80 mlrd. EUR finansavimas, – „Horizontas 2020“. Iš karto po to buvo parengta pirmoji 2014–2015 m. 12 prioritetinių sričių apimanti darbo programa, kurios biudžetą sudarė 15 mlrd. EUR. Kvietimai teikti pasiūlymus buvo paskelbti laiku ir nuo pat pradžių veikė naudotojams patogios programos „Horizontas 2020“ IT sistemos. Supaprastinta dvimetė darbo programa, kuria įgyvendinamas naujas į uždavinius orientuotas požiūris, parengta taip, kad ES politikos tikslai būtų įtraukti į strateginį programavimo procesą, skatinantį integraciją, apimantį svarbiausias savybes ir naujoves, turintį didesnį poveikį ir sukuriantį didesnę vertę. 34 šalyse buvo vykdoma plataus masto informavimo kampanija, kurios renginiuose dalyvavo apie 10 000 dalyvių. Nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis buvo organizuojama tolesnė informavimo veikla.
Pasiūlymus pagal pirmuosius 100 kvietimų buvo galima teikti iki 2014 m. gruodžio 1 d. Iš viso sulaukta 37 000 pasiūlymų. Iki 2015 m. balandžio mėn. pabaigos pasirašyta daugiau kaip 3 200 dotacijos susitarimų, o bendras prašomas finansavimas sudarė 5,4 mlrd. EUR. Atrinktų pasiūlymų procentinė dalis – vidutiniškai 12–14 proc.
Europos Komisija stebėjo pirmųjų kvietimų teikti pasiūlymus įgyvendinimą ir supaprastinimo priemonių efektyvumą. Vykdant stebėseną buvo konsultuojamasi su valstybių narių, mokslinių tyrimų bendruomenės bei pramonės atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Toliau apibendrinama įgyta patirtis.
Reagavimas į kvietimus teikti pasiūlymus
Tai, kad pagal pirmuosius kvietimus sulaukta daug pasiūlymų, patvirtino, kad programos „Horizontas 2020“ į uždavinius orientuotas požiūris yra patrauklus, ir kad esama poreikio tarpvalstybiniu mastu bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Dauguma suinteresuotųjų šalių, įskaitant MVĮ, labai palankiai įvertino plačias pirmųjų kvietimų teikti pasiūlymus temas. Į 2014 m. kvietimus teikti pasiūlymus atsiliepė labai daug dalyvių. Todėl atrinktų pasiūlymų procentinė dalis buvo mažesnė, palyginti su ankstesne bendrąja programa. Nors stipresnė atranka skatina kompetenciją, ilgainiui dėl to programa gali atrodyti nebe tokia patraukli. Todėl būsimose darbo programose numatytos priemonės, padėsiančios suvaldyti didelę paklausą kartu išlaikant į uždavinius orientuotą ir ne nurodomojo pobūdžio požiūrį.
Nepaisant to, kad pagal pirmuosius kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“ buvo gauta daug pasiūlymų ir tai apsunkino vertinimo sistemų veikimą, buvo išlaikyti aukšti vertinimo procese dalyvaujančių ekspertų atrankos ir jų grupių sudėties standartai.
Supaprastinimas
Suinteresuotosios šalys labai gerai įvertino internetinę dalyvių portalo sistemą 2 . Joje suteikiama bendra prieiga prie programos „Horizontas 2020“: čia teikiami pasiūlymai, registruojamos dalyvių organizacijos bei ekspertai ir atliekami mokėjimai. Programos „Horizontas 2020“ naujos kartos IT sistemos, skirtos pasiūlymams ir dotacijoms tvarkyti išvengiant ilgai trunkančio popierinių dokumentų tvarkymo (naudojamas elektroninis parašas), ir veiklos procesų supaprastinimas leido sumažinti pareiškėjams tenkančią biurokratinę naštą. Remiantis pirmaisiais statistiniais duomenimis, reikalavimo, kad laikas iki dotacijos skyrimo neviršytų 8 mėnesių, buvo laikomasi beveik visada (apie 95 proc. atvejų).
Mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklas
Privačiojo sektoriaus dalyvavimo atsiliepiant į pirmuosius kvietimus teikti pasiūlymus dalis sudaro 31 proc. pasirašytų dotacijų susitarimų atžvilgiu ir 28 proc. ES finansinio įnašo atžvilgiu. BP 7 rodikliai atitinkamai yra 30 proc. ir 25 proc. Privačiojo sektoriaus dalyvavimo rodiklis ypač didelis prioritetų „Pramonės pirmavimas“ ir „Visuomenės uždaviniai“ atvejais.
Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)
Programa „Horizontas 2020“ yra patraukli MVĮ. Iš rezultatų matyti, kad ES sėkmingai siekia tikslo skirti MVĮ 20 proc. bendro prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ ir konkrečiam tikslui „Pirmaujančios ir didelio poveikio technologijos“ numatyto biudžeto. Nauja MVĮ priemonė pagal programą „Horizontas 2020“ buvo sėkmingai pradėta įgyvendinti ir, gavus daugiau nei 8 100 paraiškų (6 900 per pirmą etapą ir 1 200 per antrą etapą), 2014 m. buvo populiariausia priemonė. Ji pritraukė naujų dalyvių ir MVĮ, turinčių daug žadantį inovacijų ir ekonominį potencialą. Pavyzdžiui, apie 50 proc. pirmųjų gavėjų per 1 etapą (pirmojo galutinio termino datos duomenimis – 155 finansuojami projektai ) jau veikė Europos ir (arba) pasaulio rinkose.
Socialiniai ir humanitariniai mokslai
Programoje „Horizontas 2020“ sistemingai integravus socialinius ir humanitarinius mokslus į visus visuomenės uždavinius ir į programos dalis, susijusias su konkrečiu tikslu „Pirmaujančios ir didelio poveikio technologijos“, labai padidintas galimas socialinių ir humanitarinių mokslų indėlis. 2014 ir 2015 m. kvietimuose teikti pasiūlymus vidutiniškai 37 proc. visų prioriteto „Visuomenės uždaviniai“, konkretaus tikslo „Pirmaujančios ir didelio poveikio technologijos“, prioritetų „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“ bei „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ ir konkretaus tikslo „Mokslinių tyrimų infrastruktūra“ temų pažymėtos kaip susijusios su socialiniais ir humanitariniais mokslais. Be to, socialiniai ir humanitariniai mokslai atliko labai svarbų vaidmenį prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ konkretaus tikslo „Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė“ atveju – 80 proc. temų buvo pažymėtos kaip socialinių ir humanitarinių mokslų srities temos. 2014 m. socialinių ir humanitarinių mokslų srities gavėjams iš viso skirta 212 mln. EUR: 194 mln. EUR pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir 18 mln. EUR pagal konkretų tikslą „Pirmaujančios ir didelio poveikio technologijos“.
Taip pat yra įrodymų, kad vertinimo komisijos turėjo pakankamai socialinių ir humanitarinių mokslų srities kompetencijos. Iš 688 vertintojų, paskirtų pasiūlymams pagal temas, pažymėtas kaip susijusias su socialiniais ir humanitariniais mokslais, vertinti, 10 proc. buvo baigę vienos ar daugiau socialinių ir humanitarinių mokslų disciplinos studijas, o 42 proc. – tarpdalykines studijas, iš kurių vienos buvo socialinių ir humanitarinių mokslų, o kitos – kitų sričių, arba mišrias studijas, į kurias įėjo ir socialinių ir humanitarinių mokslų dalykai. Apskritai, 357 iš 688, t. y. daugiau kaip 50 proc., ekspertų turėjo vienokios ar kitokios socialinių ir humanitarinių mokslų srities kompetencijos.
Žmogiškieji ištekliai ir judumas
Svarbiausias „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ tikslas 2014 m. buvo remti naujoviškus mokslinių tyrimų mokymo metodus, skatinti tarpdalykinį, tarptautinį ir tarpsektorinį judumą.
„Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“ tapo pagrindine ES priemone novatoriškoms doktorantūros studijoms skatinti. 2014 m. buvo finansuoti 137 mokslinių tyrimų mokymo tinklai, kuriems iš viso buvo skirta daugiau kaip 400 mln. EUR. Tai apėmė pramonės doktorantūros programas, t. y. mokslinių tyrimų įmonių ir universitetų kartu parengtas doktorantūros programas, pagal kurias didelė dalis doktorantūros studijų vyksta ne akademiniame sektoriuje), ir programas, kurias užbaigus įgyjamas dvigubas arba jungtinis daktaro laipsnis. Dalyvavo iš viso 600 bendrovių. Be to, 30 mln. EUR buvo skirta bendram 12 doktorantūros programų finansavimui siekiant padidinti sverto poveikį Europoje vykdomoms regioninėms, nacionalinėms ir tarptautinėms finansavimo programoms.
Kova su klimato kaita ir darnus vystymasis
Buvo nustatytas tikslas ne mažiau kaip 35 proc. programos „Horizontas 2020“ biudžeto skirti kovai su klimato kaita, o 60 proc. – veiksmams siekiant pažangos ES darnaus vystymosi srityje remti. Nors šiame etape turimi duomenys apima tik programuojamuosius veiksmus (t. y. konkretų tikslą „Pirmaujančios ir didelio poveikio technologijos“ ir prioritetą „Visuomenės uždaviniai“), iš naujausio pažangos įvertinimo matyti, kad darniam vystymuisi skirta 50 proc., o kovai su klimato kaita – 32 proc. biudžeto. Biologinės įvairovės apsaugai, kurios atveju tikslas nenustatytas, skirta 3 proc. biudžeto.
Lyčių lygybė
2014–2015 m. darbo programoje lyčių klausimai aiškiai paminėti daugiau kaip 100 beveik visų sričių temų. Šios temos dalyvių portale pažymėtos kaip susijusios su lyčių klausimais, kad jas lengviau rastų pareiškėjai. Vienas iš programoje „Horizontas 2020“ nurodytų lyčių lygybės tikslų – užtikrinti, kad vertinimo komisijose ir ekspertų grupėse moterys sudarytų ne mažiau kaip 40 proc. Šis tikslas buvo beveik pasiektas ir iš pradinių rezultatų matyti, kad 35 proc. vertintojų buvo moterys.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir susitarimai
Programa „Horizontas 2020“ visiškai atvira dalyviams iš viso pasaulio, be to, joje numatyti strateginiai bendradarbiavimo su pagrindiniais tarptautiniais partneriais – šalimis ir regionais – tikslai. 20 proc. visų 2014–2015 m. darbo programos temų buvo pažymėtos kaip svarbios tarptautiniam bendradarbiavimui. Vienose programos dalyse buvo numatyta mažiau, kitose – daugiau tikslinių veiksmų. Buvo siūloma parama tokioms tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdinėms iniciatyvoms, kaip pasaulinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų, susijusių su pasirengimu infekcinėms ligoms, srityje iniciatyva, Pasaulinis lėtinių ligų aljansas, Tarptautinis retųjų ligų mokslinių tyrimų konsorciumas 3 ir ES bei Japonijos bendradarbiavimas ypatingos svarbos tinklų bei kompiuterinių platformų srityje. Perėjus prie platesnių ir ne taip griežtai apibrėžtų temų, tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti imtas taikyti skatinimo, o ne tinkamumo kriterijų taikymo principas. Nepaisant to ir atsižvelgiant į tai, kad penkių didelių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Meksikos) subjektai nebegali automatiškai gauti finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, pirminiai rezultatai parodė, kad bendras dalyvių iš tarptautinės partnerystės šalių skaičius sumažėjo.
2014 m. iš viso 12 šalių, sudariusios asociacijos susitarimus, tapo programos „Horizontas 2020“ asocijuotosiomis šalimis. 2014 m. gegužės mėn. asocijuotosiomis šalimis tapo Norvegija ir Islandija. 2014 m. vasarą susitarimus su Europos Sąjunga pasirašė penkios vakarų Balkanų šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija), Moldovos Respublika, Turkija ir Izraelis. 2014 m. gruodžio mėn. pasirašytas asociacijos susitarimas su Farerų Salomis. Šių asociacijos susitarimus pasirašiusių šalių mokslinių tyrimų subjektai galės pasinaudoti programos „Horizontas 2020“ siūlomomis finansavimo galimybėmis.
2014 m. gruodžio 5 d. pasirašytas tarptautinis susitarimas, pagal kurį Šveicarija tapo kai kurių programos „Horizontas 2020“ dalių asocijuotąja šalimi. Šveicarija pasirašė susitarimą, pagal kurį ji tapo programos „Horizontas 2020“ prioriteto „Pažangus mokslas“, kurį sudaro konkretūs tikslai „Europos mokslinių tyrimų taryba“, „Ateities ir besiformuojančios technologijos“, „Mokslinių tyrimų infrastruktūra“ ir „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“, veiksmų pagal konkretų tikslą „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ ir galiausiai Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos bei veiklos, kurią 2014–2020 m. vykdo Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė, asocijuotąja šalimi. Numatoma, kad šis asociacijos susitarimas galios iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šiame etape ir priklausomai nuo to, ar Šveicarija ratifikuos protokolą dėl Laisvo asmenų judėjimo susitarimo taikymo Kroatijai, bus arba sudarytas visapusiškos asociacijos susitarimas su Šveicarija, arba jai liks galioti trečiosios šalies statusas.
Dalyvių skaičiaus didinimas
Programoje „Horizontas 2020“ numatytos konkrečios priemonės, skirtos pažangai skleisti ir dalyvių skaičiui didinti tose valstybėse narėse ir regionuose, kuriuose mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai palyginti prasti. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiamos šios veiklos kryptys: mokslinių tyrimų institucijų susiejimas (sukuriant naujus arba atnaujinant esamus kompetencijos centrus) – gautos 167 reikalavimus atitinkančios su šia veiklos kryptimi susijusios paraiškos iš visų dalyvių skaičių didinančių valstybių narių; EMTE katedrų steigimas (siekiant pritraukti išskirtinius mokslininkus į mokslinių tyrimų institucijas, turinčias didelį pažangių mokslinių tyrimų potencialą) – gautos 85 reikalavimus atitinkančios su šia veiklos kryptimi susijusios paraiškos iš beveik visų dalyvių skaičių didinančių valstybių narių; porinė mokslinių tyrimų institucijų veikla (kuria siekiama gerokai sustiprinti konkrečią mokslinių tyrimų sritį užtikrinant sąsajas su tarptautiniu mastu pirmaujančiomis institucijomis), kuri remiama pagal 2014 m. paskelbtą kvietimą teikti pasiūlymus iki 2015 m. nustatyto galutinio termino. Parama taip pat teikiama Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijos srityje (COST) sistemai, kuri yra viena seniausių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje sistemų Europoje. Šiai veiklai septynerių metų laikotarpiui skirtas maždaug 800 mln. EUR biudžetas.
4. Partnerystės ryšiai su pramone
Investicijų į inovacijas dokumentų rinkinys 4
2013 m. Europos Komisija paskelbė keletą pasiūlymų dėl viešojo ir privačiojo sektorių bei vien viešojo sektoriaus institucijų partnerystės iniciatyvų. Po metų, 2014 m. gegužės mėn., valstybės narės oficialiai priėmė investicijų į inovacijas dokumentų rinkinį.
Juo įsteigiamos naujos kartos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kurios padės pritraukti daugiau kaip 22 mlrd. EUR investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Rinkinį sudaro devynios jungtinės technologijų iniciatyvos (JTI), kurių kiekvienai numatyta atskira mokslinių tyrimų darbotvarkė ir atskirai vykdomas projektų finansavimas remiantis atvirų konkursų rezultatais. Septynios iš jų pradėtos įgyvendinti dar 2014 m. liepos mėn., kaip ir keturios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (185 straipsnyje numatytos iniciatyvos). ES šiam rinkiniui skyrė 9 mlrd. EUR įnašą, kuris pritrauks 10 mlrd. EUR investicijų iš privačiojo sektoriaus ir 4 mlrd. – iš valstybių narių.
Sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės
2013 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pradėjo vykdyti aštuonias Europos pramonei strategiškai svarbias sutartines viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Priešingai nei JTI atveju, sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pačios konkursų neorganizuoja – finansavimą skiria Komisija rengdama atvirus konkursus pagal programos „Horizontas 2020“ darbo programą. Sutartinius susitarimus, kuriais įsteigiamos tos aštuonios sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, pasirašė Komisija ir specialiai įsteigtų pramoninių mokslinių tyrimų ir inovacijų asociacijų, atstovaujančių daugiau kaip 1 000 didelių ir mažų įmonių iš visos Europos, pirmininkai. Devintoji sutartinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė pradėta vykdyti 2014 m. spalio mėn. Devynioms pradėtoms vykdyti sutartinėms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms Komisija iš viso numatė skirti 6,7 mlrd. EUR visam programos laikotarpiui. 2014–2015 m. darbo programoje pramonės sektoriaus dalyvavimas buvo skatinamas, be kita ko, skiriant apie 800 mln. EUR finansavimą sutartinėms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms.
5.Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE)
2014 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė antrąją EMTE kūrimo pažangos ataskaitą 5 , kurioje apibendrinama pažanga, padaryta įgyvendinant EMTE tikslus valstybėse narėse ir keliose asocijuotosiose šalyse. Iš jos matyti, kad EMTE partnerystė buvo sėkminga ir kad buvo sudarytos keturios EMTE sėkmingai sukurti būtinos sąlygos:
valstybės narės priima vis daugiau priemonių, kuriomis remiama EMTE;
EMTE suinteresuotųjų šalių forume dalyvaujančios suinteresuotųjų šalių organizacijos ir toliau dirba kartu, kad sukurtų visapusiškai veikiančią EMTE;
ES lygmeniu nustatytos politikos rėmimo priemonės, o EMTE aspektas įtrauktas į Europos semestrą;
EMTE stebėsenos mechanizmas veikia ir teikia vis daugiau patikimų duomenų.
Nacionalinių mokslinių tyrimų programų koordinavimas
Įgyvendindama programą „Horizontas 2020“, ES ėmė aktyviau dalyvauti bendruose kvietimuose teikti pasiūlymus, kuriuos skelbia valstybės narės pagal programas, parengtas pagal naują Europos mokslinių tyrimų erdvės tinklų (ERA-NET) priemonę. Iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto remiamos ir dešimt Tarybos parengtų bendro programavimo iniciatyvų (BPI). BPI tikslas – suderinti nacionalines programas su ES masto strateginėmis mokslinių tyrimų darbotvarkėmis. Jos yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad būtų užbaigta kurti EMTE.
6.Politikos sistema
Europos semestras
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro procese buvo priimtos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, susijusios su moksliniais tyrimais ir inovacijomis (MTI). 2014 m. buvo priimtos tokios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos: pagerinti pagrindines sąlygas MTI įmonėms, pirmenybę teikti viešosioms investicijoms į MTI, didinti šių investicijų efektyvumą ir jų sverto poveikį MTI įmonėms, užtikrinant pažangiąją specializaciją ir viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą.
Komisijos komunikatas „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ 6
2014 m. birželio mėn. komunikate „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ išreiškiama stipri politinė nuostata dėl investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas kokybės svarbos Europai. Komunikate siūloma valstybėms narėms sutelkti dėmesį į tris prioritetus: strategijų rengimo ir politikos formavimo proceso kokybę, programų kokybę, be kita ko, skiriant daugiau dėmesio ištekliams ir patobulintiems finansavimo mechanizmams; moksliniais tyrimais ir inovacijomis užsiimančių institucijų veiklos kokybę.
Galiausiai, 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama, kad reikalingos reformos, kurios pagerintų viešųjų investicijų į MTI kokybę ir padidintų jų efektyvumą, taip pat padėtų sukurti MTI įmonėms bei investicijoms palankią aplinką.
Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai)
Programa „Horizontas 2020“ ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai yra svarbios priemonės investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas iš ES biudžeto skatinti; jomis taip pat atkreipiamas dėmesys į šių dviejų politikos sistemų sąveikos finansuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus galimybes. 2014–2020 m. iš ESI fondų bus suteikta daugiau kaip 100 mlrd. EUR dotacijų inovacijoms plačiąja šio žodžio prasme, įskaitant apie 40 mlrd. EUR paramą pagrindinėms mokslinių tyrimų ir inovacijų sritims.
Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)
Bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ nustatytas 2014–2020 m. Europos inovacijos ir technologijos instituto 7 biudžetas sudaro 2,38 mlrd. EUR. 2014 m. nuolat didėjo pirmųjų EIT žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) biudžetas, plėtėsi veiklos sritys ir gausėjo rezultatai. EIT bendrijų skaičius dar padidėjo sukūrus dvi naujas ŽIB: sveikos gyvensenos bei vyresnių žmonių aktyvumo ŽIB (EIT Sveikata) ir tvaraus žaliavų žvalgymo, gavybos, apdirbimo, perdirbimo ir pakeitimo kitomis žaliavomis ŽIB (EIT Žaliavos).
Finansinės priemonės
2014 m. vasarą Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) pradėjo taikyti naują ES finansinę priemonę. „InnovFin“ – ES finansavimas novatoriams – padės MVĮ, didelėms bendrovėms ir kitoms novatoriškoms įmonėms lengviau gauti finansavimą. „InnovFin“ grindžiama sėkminga rizikos pasidalijimo finansine priemone, sukurta pagal BP 7. „InnovFin“ produktai suteiks galimybę gauti 24 mlrd. EUR moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti. „InnovFin“ sudaro įvairūs produktai, pradedant garantijomis MVĮ skolinantiems tarpininkams, baigiant tiesioginėmis paskolomis įmonėms, todėl ši priemonė padės remti įvairius – nuo mažiausių iki didžiausių – MTI projektus Europos Sąjungoje ir programos „Horizontas 2020“ asocijuotosiose šalyse.
Inovacijos ir verslumas
Peržiūrėjus Europos iniciatyvą „Small Business Act“, 2014 m. buvo pradėtas įgyvendinti veiksmų planas „Verslumas 2020“ . Plane numatytos priemonės verslumui Europoje (įskaitant skaitmeninį verslumą) remti, skatinti ir stebėti. Šio plano dalis yra iniciatyva „Start-up Europe“, kurios tikslas – pagerinti verslo aplinką interneto ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus verslininkams, kad jie galėtų kurti ir plėtoti idėjas ir verslą Europos Sąjungoje. „Innovation Radar“ – 2014 m. pradėta įgyvendinti bandomoji iniciatyva, kuria siekiama BP 7, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programos (IRT PRP) ir programos „Horizontas 2020“ projektuose nustatyti didelį potencialą turinčias inovacijas ir svarbiausius novatorius.
Atvirasis mokslas
Pastaraisiais porą metų mokslininkai pradėjo palaikyti atviros prieigos prie mokslinės informacijos idėją. Vis dažniau piliečiai įtraukiami į mokslinius tyrimus, o didelių duomenų rinkinių atsiradimas atveria naujas galimybes vykdyti pačius mokslinius tyrimus. Siekdama įvertinti, kiek suinteresuotieji subjektai žino apie judėjimo atvirojo mokslo link tendenciją, nustatyti galimą poveikį politikai ir galimus Europos mokslo ir mokslinių tyrimų sistemos konkurencingumo didinimo veiksmus, Komisija 2014 m. liepos mėn. pradėjo konsultacijas dėl „Mokslo 2.0“. Konsultacijų rezultatai bus paskelbti interneto svetainėje „Jūsų balsas Europoje“ 8 .
Atvira prieiga – vienas iš svarbių besikeičiančios mokslo sistemos aspektų. Pagal programą „Horizontas 2020“ visi gavėjai turi užtikrinti atvirą prieigą prie mokslinių publikacijų. Kalbant apie mokslinių tyrimų duomenis, vykdomas lankstus atviros prieigos prie mokslinių tyrimų duomenų bandomasis projektas. Šis bandomasis projektas grindžiamas lanksčia galimybės pasirinkti dalyvauti arba nedalyvauti (angl. opt-in / opt-out) sistema, kuria atsižvelgiama į būtinybę subalansuoti mokslinės informacijos atvirumą ir jos apsaugą, komercializavimą ir intelektinės nuosavybės teises, taip pat atsižvelgti į privatumo, saugumo, duomenų valdymo ir saugojimo klausimus.
Tarptautinė klimato kaitos komisija
2014 m. įvyko Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos posėdis, o 2014 m. lapkričio 2 d. ji paskelbė penktąją vertinimo ataskaitą. Ataskaitos išvadose labai daug dėmesio skirta daugybei ES mokslinių tyrimų projektų, finansuotų pagal BP 6 ir BP 7.
Ataskaitoje „Klimato kaita 2014 m. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ 9 daroma išvada, kad imantis atsakomųjų veiksmų dėl klimato kaitos reikia priimti sprendimus dėl įvairios rizikos besikeičiančiame pasaulyje. Šiai ataskaitai teks labai svarbus vaidmuo būsimose derybose dėl klimato kaitos.
Ebolos viruso protrūkis
Ebolos viruso protrūkis Vakarų Afrikoje – viena rimčiausių 2014 m. tarptautinio masto pavojaus sveikatai situacijų. Europos Komisija nedelsdama parėmė skubius Ebolos viruso mokslinius tyrimus: pirmą kartą mokslinių tyrimų veiksmams panaudojusi Finansiniame reglamente numatytą išimtiniu atveju taikomą sąlygą dėl tinkamai pagrįsto ekstremalios situacijos atvejo, ji pasirašė dotacijos susitarimus nepraėjus 2 mėnesiams nuo pasiūlymų gavimo. Iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto Ebolos viruso moksliniams tyrimams atlikti laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytų prioritetų ir bendradarbiaujant su kitais tarptautiniais rėmėjais buvo panaudota 24,4 mln. EUR. Be to, Komisija, vykdydama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę „Naujoviškų vaistų iniciatyva“ (NVI), kartu su farmacijos pramonės sektoriumi paskelbė NVI kvietimą teikti pasiūlymus „Ebola+“. Iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto buvo skirta 140 mln. EUR suma, kuri padėjo pritraukti dar 101 mln. EUR iš farmacijos pramonės sektoriaus.
7.Jungtinis tyrimų centras (JRC)
2014 m. JRC teikė atsakymus į gausėjančius Komisijos politikos tarnybų prašymus suteikti politikai formuoti reikalingą mokslinę paramą, susijusią su ES prioritetais, pirmiausia – su Europos augimo strategija „Europa 2020“. JRC teikė tiesioginę mokslinę paramą, susijusią su teminėms politikos sritimis, tokiomis kaip ekonominė ir pinigų sąjunga, bendroji rinka, inovacijos, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika ir efektyvus išteklių naudojimas, žemės ūkis ir pasaulio apsirūpinimo maistu saugumas, visuomenės sveikata, sauga ir saugumas, branduolinė sauga ir saugumas (Euratomo programa), geresnis reglamentavimas ir poveikio vertinimas.
8.
Sklaida ir panaudojimas
Septintoji bendroji programa
10
Per septynerius BP 7 įgyvendinimo metus pagal 487 paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus gauta beveik 136 000 pasiūlymų, prie kurių buvo prisidėję daugiau kaip 601 000 pareiškėjų, ir 97 proc. šių pasiūlymų buvo pripažinti tinkamais vertinimo procedūrai. Dėl daugiau kaip 25 000 pasiūlymų, prie kurių buvo prisidėję daugiau nei 130 000 dalyvių, buvo numatytos derybos. Bendra prašyto ES finansavimo suma siekė 41,7 mlrd. EUR. Atrinktų pasiūlymų procentinė dalis – vidutiniškai 19 proc. Kalbant apie mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą, 2013 m. 18,6 proc. visų pasirašytų dotacijų susitarimų dalyvių buvo MVĮ.
Nuo BP 7 programos įgyvendinimo pradžios 2007 m. iki dabar paskelbta 32 461 publikacija. Metų pabaigoje bendras patento paraiškų skaičius, kuris yra geras tinkamo panaudoti inovacijų potencialo rodiklis, buvo 1 185 11 .
ES programų ir projektų poveikis ir pridėtinė vertė 12
ES paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagrindinis tikslas – užtikrinti poveikį. Remdama mokslinius tyrimus ir inovacijas ES siekia užtikrinti ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat prisidėti prie konkurencingumo didinimo, ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir visuomenės uždavinių sprendimo. ES parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms teikiama tik jei ji gali būti efektyvesnė už nacionalinį finansavimą. Toliau pateikiama keletas sėkmingų projektų, finansuotų pagal BP 7, pavyzdžių, kurie rodo suteiktos paramos Europos pridėtinę vertę, konkrečius rezultatus ir padarytą poveikį:
Įgyvendinus ES remiamą Europos klinikinių mokslinių tyrimų infrastruktūros tinklo (ECRIN) projektą, buvo sukurta bendra Europos klinikinių mokslinių tyrimų erdvė, nes nacionaliniai klinikinių mokslinių tyrimų įrenginiai buvo sujungti į visą ES apimantį tinklą, suteikiantį galimybę naudotis specializuotomis paslaugomis ir infrastruktūra, taigi galintį padėti bet kurioje medicinos srityje. Tai padėjo sukurti arba sustiprinti nacionalines infrastruktūras ir pagerins sveikatos priežiūrą bei Europos konkurencingumą mokslo ir pramonės srityse.
Bendrus Europos visuomenės uždavinius geriausia spręsti ES lygmeniu. Vykdant projektą „WeSenseIt“ išplėtota piliečių aktyvumu grindžiama vandens stebėjimo centro koncepcija, pagal kurią piliečiai, pavyzdžiui Jungtinės Karalystės savanoriai potvynių stebėtojai arba Italijos civilinės saugos savanoriai, naudodami mobiliuosius telefonus ir socialinius tinklus, rinktų, vertintų ir perduotų informaciją apie vandens lygį ir taip leistų sutaupyti bei veiktų kaip išankstinio perspėjimo sistema, padėdami pernelyg darbu apkrautoms vietos valdžios institucijoms.
Įgyvendinant ES finansuojamą mokslinių tyrimų projektą SOLAR-JET pirmą kartą pasaulyje tik iš vandens ir anglies dioksido (CO2) pagaminti „saulės energijos“ reaktyviniai degalai. Tai daug žadanti technologija, kuri padeda didinti energetinį saugumą ir kartu kovoti su klimato kaita paverčiant šiltnamio efektą sukeliančias dujas naudingais ištekliais. Projektas tebėra bandomajame etape, tačiau iki šiol gauti rezultatai rodo potencialą užtikrinti saugius, tvarius, kintamo kiekio aviacinių degalų, dyzelino, benzino ar net plastiko išteklius.
Programos „Horizontas 2020“ rezultatų sklaida
Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ itin svarbu efektyviai naudoti ir skleisti projektų rezultatus – tai padės padidinti naujosios bendrosios programos pridėtinę vertę ir poveikį. Pagal programą „Horizontas 2020“ jau pradėtos įgyvendinti konkrečios su rezultatų naudojimu susijusios priemonės. Tai tokios iniciatyvos, kaip skatinamieji apdovanojimai, MVĮ priemonė, parodomieji projektai ir „InnovFin“ investavimo priemonės.
9. 2015 m. perspektyvos
Komisija įsipareigoja ir toliau siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Buvo įvertinta įsipareigojimų, susijusių su pavyzdine iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ 13 , įgyvendinimo pažanga, visų pirma išnagrinėta veiksmų, kurių imtasi siekiant vykdyti įsipareigojimus, įgyvendinimo pažanga ir šių veiksmų įgyvendinimo pavyzdžiai.
2014 m. į 2016–2017 m. darbo programą įtraukti Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio politiniai prioritetai. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atliks programa „Horizontas 2020“– pagal ją bus padarytas 2,2 mlrd. EUR įnašas į Europos strateginių investicijų fondo garantijų fondą. 2016–2017 m. darbo programoje bus atsižvelgta į patirtį, įgytą per pirmuosius kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“, ir užtikrinta, kad būsimų pasiūlymų temos ir toliau būtų nustatomos laikantis į uždavinius orientuoto požiūrio. Darbo programoje bus efektyviau atspindėtos tokios temos, kaip tarptautinis bendradarbiavimas, socialiniai ir humanitariniai mokslai ir lyčių aspektas, taip pat bus tinkamiau pasinaudota įvairiomis finansavimo priemonėmis inovacijoms skatinti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“.
Galiausiai, bus atlikta būsimų kvietimų teikia pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“ analizė siekiant užtikrinti, kad programos „Horizontas 2020“ mokslinis, socialinis, ekonominis poveikis ir poveikis aplinkai būtų didesnis už ankstesnių programų poveikį.