EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 07 31

COM(2015) 386 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu
2014 m. metinė ataskaita

{SWD(2015) 151 final}
{SWD(2015) 152 final}
{SWD(2015) 153 final}
{SWD(2015) 154 final}
{SWD(2015) 155 final}
{SWD(2015) 156 final}

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2014 m. metinė ataskaita    

SANTRAUKA

1.ĮVADAS7

2.ES LYGMENS KOVOS SU SUKČIAVIMU POLITIKA7

2.1.Komisijos 2014 m. kovos su sukčiavimu politikos iniciatyvos7

2.1.1.Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu7

2.1.2.Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo8

2.1.3.Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių8

2.1.4.Kova su korupcija ES8

2.1.5.Pranešimas apie pažeidimus. 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos išlaidų srities nuostatos8

2.1.6.Kovos su sukčiavimu muitų srityje politika9

2.1.7.Kova su neteisėta prekyba tabako gaminiais10

2.1.8.Kova su sukčiavimu PVM11

2.1.9.Tarptautinių susitarimų nuostatos dėl kovos su sukčiavimu11

2.1.10.Viešųjų pirkimų taisyklės11

2.1.11.Direktyva dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis12

2.1.12.Komisijos kovos su sukčiavimu strategija12

2.1.13.Programos „Hercule“ ir „Pericles“12

2.2.Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamasis komitetas (COCOLAF)13

2.3.Tolesni veiksmai po Europos Parlamento rezoliucijų dėl 2012 m. ir 2013 m. metinių ataskaitų „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“14

2.3.1.2014 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“14

2.3.2.2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“14

3.PRIEMONĖS, KURIŲ VALSTYBĖS NARĖS ĖMĖSI KOVODAMOS SU SUKČIAVIMU IR KITA ES FINANSINIAMS INTERESAMS KENKIANČIA NETEISĖTA VEIKLA15

3.1.Priemonės, kuriomis kovojama su sukčiavimu ir kitais ES finansiniams interesams kenkiančiais pažeidimais15

3.2.Pranešimo apie pažeidimus nuostatose nurodytų apibrėžčių taikymas valstybėse narėse16

3.3.2013 m. rekomendacijų įgyvendinimas17

4.SUKČIAVIMAS IR KITI PAŽEIDIMAI19

4.1.Pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ir bendros tendencijos 2010–2014 m.19

4.2.Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta19

4.2.1.Įplaukos21

4.2.2.Išlaidos22

4.2.3.Gamtos ištekliai (žemės ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė)23

4.2.4.Sanglaudos politika (2007–2013 m. ir 2000–2006 m. programavimo laikotarpiai)24

4.2.5.Pasirengimo narystei politika (pasirengimo narystei pagalba (PNP) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP))25

4.2.6.Komisijos tiesiogiai valdomos išlaidos25

4.3.Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta25

4.3.1.Įplaukos26

4.3.2.Išlaidos26

4.4.Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiklos rezultatai27

5.IŠIEŠKOJIMAS IR KITOS PREVENCINĖS BEI TAISOMOSIOS PRIEMONĖS27

5.1.Išlaidos. Prevencinės priemonės28

5.1.1.2014 m. nutraukti mokėjimai28

5.1.2.Sprendimai sustabdyti išmokų mokėjimą28

5.2.Išlaidos. 2014 m. finansinės pataisos ir išieškotos lėšos28

5.3.Su nuosavų išteklių įplaukomis susijęs lėšų išieškojimas29

6.IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS29

6.1.Geresnis koordinavimas ir bendradarbiavimas – nauja paskata kovoti su sukčiavimu30

6.1.1.Sustiprintos teisinės ir administracinės struktūros siekiant geresnio bendradarbiavimo30

6.1.2.Kovos su sukčiavimu ir korupcija viešuosiuose pirkimuose priemonės30

6.1.3.Sektoriaus priemonės. Išlaidos31

6.1.4.Sektoriaus priemonės. Įplaukos31

6.1.5.Kas laukia ateityje31

6.2.Didesnis nustatomų pažeidimų skaičius: rezultatai ir spręstini klausimai31

6.2.1.Išlaidos31

6.2.2.Įplaukos. Kontrolės strategijų atnaujinimas32

SANTRAUKA

Metinę Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ataskaitą Komisija teikia bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnį. Joje aprašytos priemonės, kuriomis Komisija ir valstybės narės kovojo su sukčiavimu, ir jų taikymo rezultatai. Tai pirmoji ataskaita, kurią turi pateikti dabartinė Komisija, pradėjusi darbą 2014 m. lapkričio 1 d. Remdamasi Komisijos Pirmininko J.–C. Junckerio nustatytais politiniais prioritetais, naujoji Komisija įgyvendina sutelktesnę darbotvarkę, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas patikimo finansų valdymo principams. Ataskaitoje išdėstytos išvados ir rekomendacijos pagrįstos per pastaruosius penkerius metus surinktos informacijos ir per šį laikotarpį nustatytų problemų bei grėsmių analize.

ES lygmens priemonės, kurių 2014 m. imtasi ES finansiniams interesams apsaugoti

2014 m. Komisija sėkmingai baigė įgyvendinti prioritetinius veiksmus, nustatytus 2011 m. birželio mėn. priimtoje daugiametėje kovos su sukčiavimu strategijoje. Įgyvendinus tuos veiksmus, kovos su sukčiavimu strategija įdiegta visose Komisijos tarnybose ir agentūrose – tai labai svarbus pasiekimas.

Komisija toliau rėmė valstybių narių pastangas užkirsti kelią sukčiavimui. Valstybės narės valdo maždaug 80 proc. ES biudžeto, todėl Komisijai labai svarbu toliau padėti joms plėtoti savo nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas. Šioje srityje svarbų vaidmenį galėtų atlikti kiekvienos valstybės narės kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba (angl. AFCOS).

2014 m. Europos Parlamentas ir Taryba toliau svarstė du pasiūlymus, kuriais siekiama sustiprinti ir padidinti ES finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis veiksmingumą:

2012 m. liepos mėn. pasiūlytos Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, kuri turėtų pašalinti valstybių narių kovos su sukčiavimu teisės aktų spragas, trukdančias veiksmingai vykdyti sukčiautojų baudžiamąjį persekiojimą, projektą ir

2013 m. liepos mėn. pasiūlytą Reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo projektą. Komisijos siūlomas Europos prokuratūros įsteigimas būtų labai svarbus žingsnis siekiant apsaugoti ES finansinius interesus.

Be to, 2014 m. priėmus peržiūrėtas Viešųjų pirkimų ir Komunalinių paslaugų direktyvas bei naująją Koncesijos sutarčių direktyvą, iš esmės padidinamas skaidrumas ir sustiprinamos kovos su sukčiavimu bei korupcija nuostatos – apibrėžiama sąvoka „interesų konfliktas“, e. viešasis pirkimas tampa privalomas, nustatomos stebėjimo ir ataskaitų teikimo prievolės, siekiant pažaboti su viešaisiais pirkimais susijusį sukčiavimą ir kitus didelius pažeidimus.

2014 m. birželio 18 d. Komisija priėmė pasiūlymą iš dalies peržiūrėti Finansinį reglamentą, siekdama jį suderinti su peržiūrėta Viešųjų pirkimų direktyva. Finansinio reglamento derinimas apima draudimo ūkinės veiklos vykdytojams dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje taisyklių griežtinimą ir naujos ankstyvo rizikos nustatymo bei draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje duomenų bazės sukūrimą.

Kalbant apie ES biudžeto išlaidas, 2014 m. su valstybėmis narėmis buvo aptarta ir suderinta pranešimų apie pažeidimus, susijusius su naujojo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pasidalijamojo valdymo lėšomis, tvarka. Ją numatoma patvirtinti 2015 m.

Kalbant apie biudžeto įplaukas, 2014 m. padaryta didelė pažanga toliau siekiant apsaugoti ES finansinius interesus:

peržiūrėtu Reglamentu Nr. 515/97 dėl administracinių institucijų tarpusavio pagalbos muitinės srityje (jis turėtų įsigalioti 2015 m.) sukuriama į ES įvežamų, per ES vežamų tranzitu ir iš ES išvežamų prekių ES duomenų bazė. Be to, 2014 m. paaiškėjo, kad savitarpio pagalbos pranešimai, siunčiami po OLAF atliktų bendrų muitinės operacijų, yra svarbus informacijos šaltinis, padedantis nustatyti pažeidimus, kurių pasitaiko sudarant sandorius dėl tam tikrų rūšių prekių.

ES ir valstybės narės toliau turi skirti pirmenybę kovai su cigarečių kontrabanda ir kitais neteisėtos prekybos tabako gaminiais būdais. 2014 m. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, toliau aktyviai įgyvendino komunikate „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas“ nustatytą veiksmų planą.

2014 m. patvirtinta programa „Hercule III“ bus prisidedama prie valstybių narių muitinės ir policijos pajėgų operacijų tobulinimo bei administracinių gebėjimų stiprinimo.

Šiomis priemonėmis Komisija padeda performuoti kovos su sukčiavimu politiką ES lygmeniu.

ES biudžetui kenkiančių pažeidimų (laikomų ir nelaikomų sukčiavimu) nustatymas ir pranešimas apie juos

2014 m. valstybės narės pranešė apie sukčiavimu laikomus 1 649 pažeidimus (šis skaičius apima įtariamo ir nustatyto sukčiavimo atvejus), o su jais susijusi ES lėšų suma siekė 538 mln. EUR. Pranešimų apie sukčiavimu laikomus pažeidimus, susijusius su įplaukoms priskiriamomis lėšomis, skaičius vis didėjo. Sukčiavimu laikomų pažeidimų, susijusių su išlaidoms priskiriamomis lėšomis, skaičius 2014 m. buvo šiek tiek mažesnis nei 2013 m., tačiau su pažeidimais susijusios sumos išaugo. Valstybių narių nustatytų pažeidimų ir pranešimų apie pažeidimus skaičiai vis dar skiriasi, tačiau šie skirtumai mažesni nei ankstesniais metais.

Per pastaruosius dvejus metus sustiprėjo tam tikros tendencijos: administracinės įstaigos toliau dalyvavo nustatant sukčiavimu laikomus pažeidimus, o dažniausiai nustatomas sukčiavimo būdas buvo suklastotų dokumentų naudojimas.

Padidėjo su sukčiavimu nelaikomais pažeidimais, apie kuriuos pranešta, susijusios sumos ir tokių pažeidimų skaičius. Šios tendencijos daugiausia susijusios su laipsnišku įvairių išlaidų programų įgyvendinimu, taip pat su tuo, kad buvo sustiprintos Europos institucijų ir nacionalinių audito tarnybų kontrolės sistemos.

Prevencinės ir taisomosios priemonės

2014 m. Komisija ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad ES ištekliai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principą, o ES finansiniai interesai būtų deramai apsaugoti. Sanglaudos politikos ir kaimo plėtros srityse ji priėmė 193 sprendimus nutraukti mokėjimus (jų bendra suma – daugiau kaip 7,7 mlrd. EUR). 145 iš tų sprendimų tebegaliojo 2014 m. pabaigoje (susijusi nutrauktų mokėjimų bendra suma – apie 4,8 mlrd. EUR). Komisija taip pat priėmė šešiolika naujų sprendimų sustabdyti mokėjimus.

Komisijos atliktos finansinės pataisos viršijo 2,2 mlrd. EUR, o sumos, kurioms išieškoti buvo išduoti vykdomieji raštai, siekė 736 mln. EUR.

Įvertinus taisomąsias priemones, kurių imtasi 2014 m., galima spręsti, kad Sąjungos finansiniai interesai yra saugomi tinkamai. Tačiau gali kilti grėsmė, kad į nacionalinius biudžetus nebus susigrąžintos lėšų gavėjams neteisėtai jau išmokėtos sumos, kurių atžvilgiu atliktos finansinės pataisos.

Priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės

Iki 2014 m. pabaigos visos valstybės narės paskyrė savo kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas. Paaiškėjo, kad struktūrinis kovos su sukčiavimu įstaigų ir kitų nacionalinės valdžios institucijų veiklos koordinavimas yra geriausias koordinavimo būdas.

2014 m. valstybės narės taip pat ėmėsi daugelio kitų kovos su sukčiavimu priemonių, susijusių su viešaisiais pirkimais, finansiniais nusikaltimais, interesų konfliktais, korupcija, sąvokų „sukčiavimas“ ir „informatoriai“ apibrėžtimis.

Pranešimo apie pažeidimus nuostatose nurodytų apibrėžčių taikymas valstybėse narėse

Šių metų ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas pranešimų apie pažeidimus nuostatose nurodytų apibrėžčių (sukčiavimu laikomų ir nelaikomų pažeidimų) taikymui valstybėse narėse, taip pat pranešimų pateikimo laikui. Nors stengiamasi, kad valstybės narės pranešimų apie pažeidimus taisykles taikytų vienodai, nustatyta, kad esama skirtumų. Remdamasi neseniai patvirtintomis naujojo programavimo laikotarpio pranešimų apie pažeidimus nuostatomis ir rengiant šią ataskaitą surinkta bei išanalizuota informacija, Komisija skatins valstybes nares minėtas apibrėžtis aiškinti vadovaujantis suderintu požiūriu, kad būtų galima lengviau palyginti valstybių narių pateiktus duomenis.

1.ĮVADAS

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi kovojant su sukčiavimu ir kita ES finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla.

ES ir valstybės narės yra bendrai atsakingos už ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu. Nacionalinės valdžios institucijos valdo apie 80 proc. ES išlaidų ir renka tradicinius nuosavus išteklius (TNI). Komisija šias abi sritis prižiūri, nustato standartus ir tikrina, kaip jų laikomasi. Itin svarbu, kad Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų, užtikrindamos, jog būtų vykdoma veiksminga ES finansinių interesų apsauga. Vienas svarbiausių šios ataskaitos tikslų – nustatyti, kiek veiksmingas buvo šis bendradarbiavimas 2014 m. ir kaip jį būtų galima pagerinti.

Šioje ataskaitoje aprašomos priemonės, kurių 2014 m. imtasi ES lygmeniu, ir pateikiama kovos su sukčiavimu veiksmų, kurių ėmėsi valstybės narės, santrauka ir įvertinimas. Taip pat įtraukta nacionalinių ir Europos įstaigų pagrindinių pasiekimų nustatant su ES išlaidomis bei įplaukomis susijusius sukčiavimo atvejus bei pažeidimus ir pranešant apie juos analizė. Analitinė šios ataskaitos dalis grindžiama iš minėtų pranešimų gauta informacija, todėl iš ataskaitos visų pirma matyti, kaip kiekviena valstybė narė taiko pranešimo apie pažeidimus nuostatas.

Prie ataskaitos pridedami šeši Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai 1 . Be kitų, pateikiami šie dokumentai: „Dėl 325 straipsnio įgyvendinimo valstybėse narėse 2014 m.“, „Dėl rekomendacijų pagal 2013 m. Komisijos ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu ataskaitą“, taip pat „Statistinė pažeidimų analizė“, kurioje pateiktos lentelės, apibendrinančios kiekvienos valstybės narės kovos su sukčiavimu veiksmų rezultatus.

2.ES LYGMENS KOVOS SU SUKČIAVIMU POLITIKA

2.1.Komisijos 2014 m. kovos su sukčiavimu politikos iniciatyvos

2.1.1.Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu 

2012 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą priimti Direktyvą dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu 2 . Šiuo pasiūlymu siekiama sutvirtinti galiojančią teisinę sistemą nustatant bendras būtiniausias taisykles, kuriomis būtų apibrėžti Sąjungos finansiniams interesams kenkiantys nusikaltimai, taip pat tokių nusikaltimų atveju taikomos sankcijos ir senaties terminai. Europos Parlamentas ir Taryba derybas pradėjo antroje 2014 m. pusėje, po to, kai bendrą požiūrį Taryba patvirtino 2013 m. birželio 6 d., o Europos Parlamentas – per pirmąjį svarstymą 2014 m. balandžio 16 d.

2.1.2.Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo

2013 m. liepos 17 d. Komisija patvirtino pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo 3 , ši iniciatyva yra svarbi Komisijos bendrosios ES finansinių interesų apsaugos gerinimo strategijos dalis.

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – įsteigti darnią ir veiksmingą Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų tyrimo ir patraukimo atsakomybėn už juos Europos sistemą, kaip apibrėžta siūlomoje Direktyvoje dėl kovos su sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (2.1.1. punkte).

2014 m. pabaigoje Taryboje derybos šiuo klausimu tebevyko. Europos Parlamentas 2014 m. kovo mėn. patvirtino pirmąją tarpinę ataskaitą 4 , o 2015 m. balandžio mėn. – antrąją ataskaitą 5 , kuriose reiškiama parama pagrindinėms pasiūlymo dėl Europos prokuratūros nuostatoms.

2.1.3.Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių

2014 m. birželio 18 d. Komisija patvirtino pasiūlymą 6 iš dalies peržiūrėti Finansinį reglamentą, siekdama jį suderinti su peržiūrėta Viešųjų pirkimų direktyva. Pagrindinis pasiūlymo tikslas – sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą sukuriant Komisijos valdomą sistemą, kuria naudojantis būtų lengviau iš anksto nustatyti riziką, keliančią grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, taip pat uždrausti ūkinės veiklos vykdytojui dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje, kad jis nebegalėtų gauti ES lėšų, ir (arba) taikyti finansines nuobaudas tokiam ūkinės veiklos vykdytojui.

Teisėkūros institucija šiam pasiūlymui pritarė 2015 m. birželio mėn., naujosios taisyklės bus taikomos nuo 2016 m. sausio mėn.

2.1.4.Kova su korupcija ES

2014 m. Komisija pirmą kartą paskelbė ES kovos su korupcija ataskaitą, į kurią įtrauktas skyrius, skirtas korupcijos viešųjų pirkimų srityje klausimams. Ataskaitoje vertinama, kaip valstybės narės kovoja su korupcija, tiriama, kaip teisės aktai ir politika veikia praktikoje, siūloma, kaip kiekviena šalis galėtų pagerinti kovos su korupcija veiklą.

Remdamasi ataskaita, Komisija įsteigė valstybių narių nacionalinių informacijos centrų tinklą, o kovos su korupcija uždavinius įtraukė į ekonomikos valdymo Europos semestro procesą. 2014 m. dvylika valstybių narių gavo Europos semestro rekomendacijas dėl kovos su korupcija, kurios vėliau buvo aptartos per vizitus į šalis.

Be to, Komisija pasirengė pradėti dalijimosi patirtimi programą 2015 m. pavasarį.

2.1.5.Pranešimas apie pažeidimus. 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos išlaidų srities nuostatos

Naujuoju 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pranešimo apie pažeidimus tvarka visoms pasidalijamojo valdymo sritims turėjo būti nustatyta deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose 7 . 2014 m. Komisija vedė derybas dėl keturių deleguotųjų ir keturių įgyvendinimo reglamentų, kuriuos aptarė ir dėl kurių susitarė su valstybių narių ekspertais. Juos numatoma priimti 2015 m. Siekiant didžiausio aiškumo ir mažiausios administracinės naštos valstybėms narėms, visų ES išlaidų sričių nuostatos kiek įmanoma suderintos. Valstybių narių pranešta informacija metinėje Komisijos ataskaitoje teikiama pagal SESV 325 straipsnį.

2.1.6.Kovos su sukčiavimu muitų srityje politika  

2.1.6.1.Savitarpio administracinė pagalba (pasiūlymas iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 515/97)

2013 m. Komisija priėmė pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 515/97 8 . 2014 m. vyko derybos su Europos Parlamentu ir ES Taryba. Jos baigėsi politiniu susitarimu, pasiektu 2014 m. gruodžio 18 d. Institucijos palankiai vertino susitarimą, kuris padės panaikinti tam tikras valstybių narių ir Komisijos esamų savitarpio pagalbos taisyklių spragas. Pasiūlymu siekiama sukurti į ES įvežamų, per ją gabenamų tranzitu ir iš jos išvežamų prekių ES duomenų bazę. Be to, pasiūlyme numatyta konteinerių stebėjimo sistema, kuri padės Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) tirti konteinerių judėjimą, kad nustatytų galimą sukčiavimą. Numatoma, kad reglamentas įsigalios 2015 m. viduryje, o atitinkami antrinės teisės aktai bus priimti 2016 m. pradžioje.

2.1.6.2.Bendros muitinės operacijos

Bendros muitinės operacijos yra ribotos trukmės koordinuojamos ir tikslinės operatyvinės priemonės, kurių imasi valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinės, siekdamos kovoti su neteisėta tarpvalstybine prekių kontrabanda.

2014 m. OLAF bendradarbiavo su valstybėmis narėmis per septynias bendras muitinės operacijas, teikdama žvalgybinę, techninę ir (arba) finansinę paramą, užtikrindama saugią prieigą prie informacijos ir keitimąsi ja per AFIS platformą, sudarydama sąlygas naudotis savo nuolatinėmis operatyvinėmis koordinavimo priemonėmis, kad bendros muitinės operacijos, kuriose dalyvauja daug dalyvių, galėtų vykti sklandžiai:

Bendra muitinės operacija REPLICA 9 : per šią operaciją pagrindinis dėmesys buvo skiriamas prekių, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, ypač pavojingų prekių, keliančių grėsmę aplinkai arba piliečių saugumui ar sveikatai, importui. Operacijos metu konfiskuota 1,2 mln. suklastotų prekių, įskaitant kvepalus, atsargines automobilių ir dviračių dalis, mados aksesuarus ir elektroninius įtaisus, taip pat konfiskuota 130 mln. cigarečių. Vien dėl cigarečių konfiskacijos išvengta 25 mln. EUR nuostolių dėl nesumokėtų muitų ir mokesčių.

Bendra muitinės operacija SNAKE 10 : per šią bendrą operaciją buvo tiriamas per mažas iš Kinijos importuojamos tekstilės ir avalynės įvertinimas. Per operaciją aptikta daugiau kaip 1 500 konteinerių, kurių muitinė vertė buvo itin mažai įvertinta, šios operacijos rezultatas – išvengta daugiau kaip 80 mln. EUR nuostolių dėl nesumokėtų muitų.

Bendra muitinės operacija ERMIS 11 : per šią operaciją buvo ieškoma suklastotų prekių, kurios į ES patenka smulkiais pašto siuntiniais iš trečiųjų šalių. Buvo konfiskuota per 70 000 įvairių prekių, kaip antai mobiliųjų telefonų, akinių nuo saulės, automobilių smulkių atsarginių dalių, vaistų ir vaistinių preparatų.

Bendra muitinės operacija ATHENA IV 12 : šios bendros muitinės operacijos tikslas buvo aptikti nedeklaruotus grynuosius pinigus, taip pat vykdyti pinigų plovimo Europos Sąjungos teritorijoje prevenciją. Per šią operaciją sulaikyta ir konfiskuota per 1 200 000 EUR grynaisiais.

Bendra muitinės operacija WAREHOUSE II 13 : šios bendros muitinės operacijos tikslas – kovoti su tabako gaminių ir alkoholio kontrabanda bei sukčiavimu akcizų srityje. Galutiniai operacijos rezultatai tebevertinami.

Regioninė bendra muitinės operacija ICARE 14 : tai Prancūzijos muitinės koordinuota jūrų stebėjimo operacija, kurios tikslas – nustatyti neteisėtą didesnės rizikos prekių gabenimą jūra Atlanto vandenyno dalyje.

bendra regioninė muitinės operacija ISIS 2014 15 : tai Ispanijos muitinės koordinuotas jūrų operatyvinis veiksmas, kurio tikslas – kovoti su neteisėtu didesnės rizikos prekių gabenimu Viduržemio jūra. Per operaciją konfiskuota 39,3 kg kanapių.

2.1.6.3.Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS)

Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS) – tai OLAF valdomas kovos su sukčiavimu taikomųjų programų rinkinys; sistema siekiama, kad valstybių narių administracijos laiku ir saugiai keistųsi su sukčiavimu susijusia informacija, o susiję duomenys būtų saugomi ir analizuojami. Sistema apima dvi pagrindines sritis: savitarpio pagalbą muitinių veiklos srityje ir pažeidimų valdymą.

2014 m. AFIS savitarpio pagalbos duomenų bazėse ir moduliuose įregistruota iš viso 6 560 atvejų. Kovos su sukčiavimu tranzito srityje informacinėje sistemoje (ATIS) gauta informacijos apie septynis milijonus naujų tranzitu vežamų siuntų – iš viso apie 31,5 mln. prekių judėjimą. Pažeidimų valdymo sistemoje (IMS) užregistruoti 23 735 pranešimai. Naudojantis AFIS sistemos virtualiąja operacijų koordinavimo programa (VOCU), kaip komunikacijos priemone, 2014 m. įvykdytos septynios bendros muitinės operacijos.

2014 m. programos biudžetas siekė 6,4 mln. EUR.

2.1.7.Kova su neteisėta prekyba tabako gaminiais

Prie 2013 m. komunikato „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas“ 16 buvo pridėtas visapusiškas veiksmų planas. Paskelbusi komunikatą, Komisija aktyviai įgyvendino minėtą veiksmų planą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. 2014 m. įvyko trys šiai temai skirti posėdžiai su valstybių narių ekspertais.

2.1.8.Kova su sukčiavimu PVM

2014 m. gruodžio mėn. Taryba suteikė įgaliojimą Komisijai pradėti derybas su Norvegija dėl ES susitarimo dėl administracinio bendradarbiavimo ir mokesčių išieškojimo PVM srityje. Derybos turėjo prasidėti 2015 m. birželio mėn. 2014 m. birželio mėn. visoms valstybėms narėms pristatytas Beniliukso šalių bandomasis projektas įdiegti tarpvalstybinę sukčiavimo tinklo analizę naudojantis tinklu „Eurofisc“. Pristačius projektą, didžioji dauguma „Eurofisc“ grupės dalyvių paprašė, kad į šį projektą būtų įtrauktos visos valstybės narės. Tinkle „Eurofisc“ toliau keičiamasi operatyvine informacija apie tarpvalstybinį sukčiavimą ir ieškoma naujų informacijos šaltinių, kaip antai transporto priemonių registracijos duomenų. Be to, didelę pažangą padarė projekto „Fiscalis“ grupė, siekianti pagerinti mokesčių ir muitinių administracijų bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į naujus pavojus, kurių kyla dėl e. prekybos, buvo įsteigta projekto grupė, kurios tikslas – kaupti geriausią nacionalinių mokesčių administracijų patirtį šioje srityje.

2.1.9.Tarptautinių susitarimų nuostatos dėl kovos su sukčiavimu

Į daugelį tarptautinių ES susitarimų įtrauktos nuostatos dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės srityje, o į lengvatinius susitarimus įtrauktos ir lengvatinio režimo užtikrinimo priemonės.

2014 m. galiojo 48 susitarimai, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės srityje su 71 trečiąja šalimi, ir vyko derybos su 49 šalimis, įskaitant tokius pagrindinius prekybos partnerius, kaip JAV ir Japonija. Buvo užbaigtos derybos su Kanada ir Vietnamu. Pradėjo veikti laisvosios prekybos susitarimai su Gruzija ir Moldova. Numatoma, kad 2016 m. sausio 1 d. pradės veikti išsami ir visapusiška laisvosios prekybos su Ukraina erdvė (IVLPE). Į visus minėtus susitarimus įtrauktos nuostatos dėl savitarpio administracinės pagalbos ir priemonės lengvatiniam režimui užtikrinti.

Komisija siekia įtraukti nuostatas dėl kovos su sukčiavimu į kitus tarptautinius ES susitarimus, pvz., į asociacijos ir partnerystės susitarimus. 2014 m. OLAF sėkmingai derėjosi dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) su Kazachstanu kovos su sukčiavimu nuostatų. Tęsiamos derybos dėl panašių PBS su Malaizija nuostatų.

2.1.10.Viešųjų pirkimų taisyklės

2014 m. balandžio mėn. įsigaliojo peržiūrėtos Viešųjų pirkimų ir Komunalinių paslaugų direktyvos, taip pat naujoji Koncesijos sutarčių direktyva 17 . Naujosiomis direktyvomis didinamas skaidrumas ir stiprinamos kovos su sukčiavimu bei korupcija nuostatos, nes apibrėžiama sąvoka „interesų konfliktas“, e. viešasis pirkimas tampa privalomas, nustatomos stebėjimo ir ataskaitų teikimo prievolės, siekiant pažaboti su viešaisiais pirkimais susijusį sukčiavimą ir kitus didelius pažeidimus. Dėl naujųjų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę kiekviena valstybė narė gali padidinti savo viešųjų pirkimų veiksmingumą, užtaisyti jų spragas, padaryti juos skaidresnius, taip pat sugriežtinti būtinus kontrolės ir sankcijų mechanizmus nepakenkdama proceso veiksmingumui.

Komisija padeda valstybėms narėms į nacionalinę teisę perkelti viešųjų pirkimų teisės aktų rinkinį ir glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriomis valstybėmis narėmis rengdama specialius nacionalinius metodus.

2.1.11.Direktyva dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis

2014 m. gegužės mėn. priimta Direktyva 2014/62/ES 18 dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis 19 .

Ši direktyva grindžiama Tarybos pamatiniu sprendimu 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis, priimtu dėl euro įvedimo, ir jį pakeičia. Direktyvoje išdėstytos nuostatos šiais aspektais:

valiutos padirbinėjimo atveju suteikiamos galimybės naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis;

nustatomos bendros didžiausios bausmės už sunkiausias valiutos padirbinėjimo veikas;

konfiskuotų padirbtų eurų banknotų ir monetų perdavimas nacionaliniams analizės centrams ir nacionaliniams monetų analizės centrams analizuoti ir identifikuoti, kai vyksta teismo procesas, kad būtų nustatyti kiti apyvartoje esantys padirbti eurai; ir

pareiga kas dveji metai Komisijai pateikti ataskaitą apie įvykdytų su padirbinėjimu susijusių nusikaltimų skaičių ir nuteistų asmenų skaičių.

2.1.12.Komisijos kovos su sukčiavimu strategija

2014 m. yra antrieji metai, kai Komisija teikia kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimo ataskaitą 20 .

2013 m. ataskaitoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas trims prioritetiniams kovos su sukčiavimu strategijos veiksmams:

1. Įtraukti kovos su sukčiavimu nuostatas į pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa.

2. Parengti Komisijos lygmeniu kovos su sukčiavimu strategijas.

3. Peržiūrėti viešųjų pirkimų direktyvas.

2014 m. Komisijos lygmens kovos su sukčiavimu strategijas pradėta įgyvendinti ES agentūrose. Be to, Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto ekspertų grupė parengė du rekomendacinius dokumentus. Pirmuoju rekomendaciniu dokumentu siekiama padėti valstybėms narėms parengti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas. Iki šiol tokias strategijas parengė penkios valstybės narės. Antrajame rekomendaciniame dokumente pabrėžiamas auditorių vaidmuo sukčiavimo prevencijos ir nustatymo srityje. Abu dokumentai parengti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais.

2014 m. Komisija organizavo keletą konferencijų ir padėjo valstybėms narėms ar agentūroms rengti seminarus, kurie buvo organizuojami įgyvendinant tų valstybių narių ar agentūrų kovos sukčiavimu įvairiuose sektoriuose strategijas, siekiant gerinti informuotumą apie sukčiavimą.

2.1.13.Programos „Hercule“ ir „Pericles“

2.1.13.1. Programos „Hercule“ įgyvendinimas

Programa „Hercule III“ 21 (2014–2020 m.) remiami veiksmai, kuriais kovojama su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla. 2014 m. buvo skirtas 13,7 mln. EUR dydžio biudžetas veiksmams (mokymams, konferencijoms ir IT paramai), kuriais siekiama ugdyti operatyvinius ir administracinius valstybių narių muitinės ir policijos pajėgų gebėjimus, finansuoti 22 .

Per pirmuosius programos „Hercule III“ įgyvendinimo metus finansavimas (8,7 mln. EUR) buvo skirtas 21 techninės paramos veiksmui, kurį vykdė valstybių narių teisėsaugos tarnybos. Kaip tokių veiksmų pavyzdį galima paminėti rentgeno skenerių, kurie naudojami ES išorinės sienos perėjimo punktuose konteineriams, sunkvežimiams ir kitoms transporto priemonėms tikrinti, įsigijimą. Šie skeneriai padėjo aptikti didelius kontrabandinių ir suklastotų cigarečių bei tabako gaminių kiekius, taip pat alkoholio, narkotikų ir ginklų.

Be to, 2014 m. programos „Hercule III“ finansavimas buvo skirtas 34 dotacijoms ir sutartims dėl 55 konferencijų ir mokymo seminarų organizavimo, taip suteikiant galimybę įvairių valstybių narių ir trečiųjų šalių teisėsaugos darbuotojams susitikti ir pasidalinti informacija apie geriausią patirtį kovojant su pažeidimais, korupcija ir sukčiavimu.

2013 m. pasibaigusią programą „Hercule II“ 23 2014 m. įvertino nepriklausomas vertintojas. Įvertinimas patvirtino, kad programa padarė numatytą poveikį pagrįstomis sąnaudomis, ją palankiai priėmė suinteresuotosios šalys ir ji atnešė papildomos naudos. Remdamasi šiuo įvertinimu, 2015 m. gegužės 27 d. Komisija patvirtino savo ataskaitą 24 dėl programos „Hercule II“ 7 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

2.1.13.2. Programos „Pericles“ įgyvendinimas

2014 m. kovo mėn. priimtas Reglamentas (ES) Nr. 331/2014 25 , kuriuo nustatoma programa „Pericles 2020“ – mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo. Numatoma, kad 2015 m. bus patvirtintas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo į Reglamento (ES) Nr. 331/2014 taikymo sritį bus įtrauktos ir programoje nedalyvaujančios valstybės narės.

Pagal euro banknotų ir monetų apsaugos nuo sukčiavimo ir padirbinėjimo programą „Pericles“ Komisija dalyvavo dešimtyje veiksmų, tarp kurių – konferencijos, seminarai ir darbuotojų mainai, kuriuos surengė ji ir (arba) valstybės narės. Šiais veiksmais visų pirma siekta skatinti tinklų kūrimą ir regioninį bendradarbiavimą opiose srityse, taip pat stiprinti skirtingų specialistų, dalyvaujančių saugant eurą nuo padirbinėjimo, bendradarbiavimą. Iki 2014 m. pabaigos panaudota 94,5 proc. programos „Pericles“ biudžeto, siekiančio 942 200 EUR, lėšų 26 .

2.2.Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamasis komitetas (COCOLAF)

2014 m. Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto (COCOLAF) 27 posėdžio su valstybių narių ekspertais metu buvo suteikta galimybė aptarti, inter alia, pagrindines kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais tendencijas, taip pat pranešimo apie pažeidimus, susijusius su ES lėšų panaudojimu pagal naująją 2014–2020 m. daugiametę finansavimo programą, tvarką.

2014 m. susitiko keturi COCOLAF pogrupiai, kad aptartų pažeidimų pranešimo tvarką ir parengtų 2.1.11 punkte minėtas gaires. Kovos su sukčiavimu veiklos patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais taip pat pasidalijo paskirtų naujų AFCOS atstovai.

2.3.Tolesni veiksmai po Europos Parlamento rezoliucijų dėl 2012 m. ir 2013 m. metinių ataskaitų „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“

2.3.1.2014 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“

Atsiliepdama į Parlamento raginimą atskirti sukčiavimą, klaidas ir pažeidimus, Komisija pažymi, kad esama skirtumo tarp sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta (jie apima įtariamą ir nustatytą sukčiavimą) ir sukčiavimu nelaikomus pažeidimus. Sąvoka „pažeidimas“ apima tyčinius (įtariamo ir nustatyto sukčiavimo atveju) ir netyčinius ES taisyklių pažeidimus, kurie turi finansinį poveikį ES biudžetui. Sąvokos „klaida“ koncepcija ES teisėje nėra apibrėžta, ji kilusi iš audito praktikos ir nepriklauso prievolėms teikti ataskaitas pagal SESV 325 straipsnį. Nuo 2012 m. informacija apie sukčiavimu laikomų pažeidimų proporcinę dalį pateikiama tais atvejais, kai valstybės narės nurodė, kad sukčiavimo faktas buvo nustatytas.

Komisija pripažino, kad valstybės narės skirtingais būdais nustato sukčiavimą ir vykdo baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau pastaraisiais metais ji skyrė laiko ir išteklių visų šalių, dalyvaujančių nustatant ES biudžetui kenkiantį sukčiavimą ir vykdant jo prevenciją, informuotumui apie sukčiavimą didinti.

ES lėšų, išmokamų 2014–2020 m. laikotarpiu pagal pasidalijamąjį valdymą, teisinėje sistemoje nustatytas reikalavimas, kad valdymo institucijos, remdamosi sukčiavimo rizikos vertinimu, įdiegtų veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Nacionalinės audito institucijos taip pat privalo tikrinti, ar valdymo institucijos vykdo minėtus įsipareigojimus, t. y. ar įdiegė veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones, atsižvelgusios į nustatytus pavojus.

Kalbant apie korupcijos problemas, Komisija nuo 2012 m. į savo finansinių interesų apsaugos ataskaitas įtraukia duomenis apie tai, kiek pranešta korupcijos, turinčios poveikį ES finansiniams interesams, atvejų. Be to, Komisija kas antrus metus skelbs ES kovos su korupcija ataskaitą ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad geriau įgyvendintų kovos su korupcija politiką.

Taip pat patikslinta, kad OLAF metinėje ataskaitoje bus teikiama OLAF gaunamos aktualios tyrimams svarbios informacijos analizė – ši informacija bus išskaidoma pagal viešuosius ir privačiuosius šaltinius ir pagal valstybes nares.

Nuo 2012 m. Parlamentas gauna išsamią metinę programos „Hercule II“ įgyvendinimo apžvalgą. Komisija ir toliau teiks Parlamentui tokią apžvalgą. Programos „Hercule III“ reglamentas nustato tvirtą teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi Komisija prašo valstybių narių informacijos apie programos įgyvendinimo rezultatus.

2.3.2.2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“

Kalbant apie nustatyto pažeidimo nagrinėjimo trukmę, Komisija nurodė, kad ji atsižvelgs į Europos Parlamento pasiūlymus dėl trumpiausios, vidutinės ir ilgiausios nustatyto pažeidimo nagrinėjimo trukmės vykdant pasidalijamąjį valdymą kiekviename politikos sektoriuje.

Komisija sutiko 2018 m. atlikti laikotarpio vidurio vertinimą, ar taikant naująją sanglaudos politikos reguliavimo sistemą labiau apsisaugoma nuo pažeidimų rizikos ir ar ji sumažinama.

Atsiliepdama į Parlamento raginimą teikti finansinę paramą tarpvalstybinei tiriamajai žurnalistikai, Komisija nurodė, kad ji skiria finansavimą su korupcija kovojančioms nepriklausomoms organizacijoms, kaip antai Europos korupcijos stebėjimo centrui, kurio veikla skirta skatinti sekti Europos mastu su korupcija susijusias naujienas ir gerinti informuotumą apie korupciją.

Komisija pripažino, kad būtinas aktyvesnis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis. Tačiau ji nurodė, kad jau veikia išsami pažeidimų duomenų bazė, t. y. pažeidimų valdymo sistema (IMS). Per IMS valstybės narės praneša apie nustatytus pažeidimus ir įtariamo sukčiavimo atvejus. Nuo 2014 m. spalio mėn. vyksta IMS modernizavimas, nauja versija nacionalinės valdžios institucijoms bus prieinama 2015 m. pabaigoje. Tai padės toliau racionalizuoti pranešimų teikimo ir analizės procesus.

Kiek tai susiję su PVM nepriemoka, Komisija finansuoja tyrimus, skirtus PVM nepriemokai kiekybiškai įvertinti valstybėse narėse. Tai padės formuoti politiką, skirtą PVM reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir laikymosi priemonėms tobulinti, gautieji duomenys galės pasitarnauti kaip šios srities pažangos vertinimo gairės.

3.PRIEMONĖS, KURIŲ VALSTYBĖS NARĖS ĖMĖSI KOVODAMOS SU SUKČIAVIMU IR KITA ES FINANSINIAMS INTERESAMS KENKIANČIA NETEISĖTA VEIKLA

3.1.Priemonės, kuriomis kovojama su sukčiavimu ir kitais ES finansiniams interesams kenkiančiais pažeidimais

Valstybės narės pranešė, kad 2014 m. jos ėmėsi daugybės ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu priemonių, susijusių su daugeliu priimtų naujojo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio Sąjungos teisės aktų.

Valstybių narių priemonės apėmė visą kovos su sukčiavimu ciklą, daugiausia viešųjų pirkimų srityje, jas papildė priemonės, susijusios su interesų konfliktais, finansiniais nusikaltimais, korupcija, kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba, taip pat priemonės, susijusios su sukčiavimo ir informatorių sąvokų apibrėžimu. Iki 2014 m. pabaigos visos valstybės narės paskyrė savo kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas.

2014 m. pusė valstybių narių patvirtino sukčiavimo prevencijos priemones arba procedūras, susijusias su ES lėšų valdymu 28 . Be to, septynios valstybės narės patvirtino pranešimo apie pažeidimus priemones 29 , septynios valstybės narės taip pat organizavo mokymus informuotumui apie sukčiavimą didinti 30 .

Penkios valstybės narės 31 patvirtino 2014–2020 m. programavimo laikotarpio nacionalinę kovos su sukčiavimu strategiją. Devynios valstybės narės 32 pranešė apie nacionalines kovos su sukčiavimu priemones, susijusias su sanglaudos politikos fondais 33 , o šešios valstybės narės 34 patvirtino nacionalines kovos su sukčiavimu priemones, susijusias su žemės ūkio fondais 35 . Viena valstybė narė 36 patvirtino viešųjų pirkimų srities nacionalinę sukčiavimo prevencijos strategiją, o dar dvi valstybės narės 37 patvirtino nacionalinę kovos su korupcija programą.

Trylika valstybių narių 38 pranešė apie sukčiavimo nustatymą, o šešios valstybės narės 39 – apie tyrimo priemonių taikymą. Devynios valstybės narės 40 nustatė baudžiamąsias sankcijas ir bausmes už sukčiavimą.

3.2.Pranešimo apie pažeidimus nuostatose nurodytų apibrėžčių taikymas valstybėse narėse 

Šiais metais ypač atidžiai buvo nagrinėjama, kaip valstybės narės taiko su pranešimu apie pažeidimus (laikomus ir nelaikomus sukčiavimu) susijusias apibrėžtis, taip pat buvo analizuojamas pranešimų pateikimo laikas. OLAF ištyrė gautą informaciją, siekdamas paraginti valstybes nares minėtas apibrėžtis aiškinti vadovaujantis suderintu požiūriu, kad būtų galima lengviau palyginti valstybių narių pateiktus duomenis.

Kalbant apie teisines prievoles valstybės tarnautojams kreiptis į teisėsaugos ar teismines institucijas, jeigu eidami pareigas jie sužino apie nusikaltimą, beveik visos valstybės narės nurodė, kad jos nustatytos jų Valstybės tarnybos kodekse arba Baudžiamajame kodekse; keturių valstybių narių 41 nacionalinės teisės aktuose tokios nuostatos nesama.

Visos valstybės narės pranešė, kad jose esama ir naudojamasi pranešimo apie pažeidimus gairėmis. Dvidešimt valstybių narių 42 pateikė informacijos apie konkrečias apibrėžtis, kurios įtrauktos į jų vidaus gaires. Septynios valstybės narės 43 pranešė, kad sąvokos „ūkinės veiklos vykdytojas“ apibrėžtis vartojama vadovaujantis atitinkamais ES sektoriniais reglamentais ir gairėmis 44 ir taip pat atitinka Tarybos reglamentą dėl ES finansinių interesų apsaugos 45 , išskyrus valstybę narę, kuri naudojasi savo, kaip viešosios valdžios institucijos, išimtinėmis teisėmis.

Atliekant analizę paaiškėjo, kad valstybės narės skirtingai taiko sąvoką „pirminė administracinės arba teisminės institucijos išvada“, atsižvelgdamos į sektorių ir į pažeidimą.

Kalbant apie pranešimą apie įtariamo sukčiavimo atvejus, visos valstybės narės, išskyrus dvi 46 , nurodė, kad jose nereikalaujama prieš pranešant apie įtariamo sukčiavimo atvejus prašyti leidimo iš teisminės institucijos. Aštuonios valstybės narės 47 vartojo sąvokos „įtariamas sukčiavimas“ apibrėžtį, kaip nustatyta ES teisės aktuose ir jų nacionalinėse gairėse.

Šešiolikos valstybių narių 48 nacionalinės teisės aktuose aiškiai nurodytas ES biudžetui kenkiantis sukčiavimas, o dvylika valstybių narių 49 teigia, kad jų nacionalinės teisės aktuose pateiktos elgsenos apibrėžtys yra bendro pobūdžio, „nukentėjusysis“ tiksliai nenurodomas.

Be pažeidimų valdymo sistemos (IMS), per kurią valstybės narės praneša apie pažeidimus Komisijai, pusė valstybių narių 50 apie įtariamus pažeidimus praneša per vidaus sistemą. Dešimt valstybių narių 51 naudojasi tik IMS, o keturios valstybės narės 52 visai nesinaudoja vidaus IT sistemomis pranešimams apie įtariamus pažeidimus teikti.

Apie bylas, kurios turi būti nagrinėjamos baudžiamajame procese, pranešama skirtingai: aštuonios valstybės narės 53 praneša Komisijai apie tolesnius veiksmus po kaltinimo, septynios valstybės narės 54 praneša apie tolesnius veiksmus po pirminio nuosprendžio, penkiolika valstybių narių 55 teigia, kad jos praneša apie tolesnius veiksmus po galutinio nuosprendžio (galutinio teismo sprendimo), o septyniolika valstybių narių 56 nurodo, kad jos taiko kitokią pranešimų apie tolesnius veiksmus praktiką.

3.3.2013 m. rekomendacijų įgyvendinimas

2013 m. ataskaitoje dėl ES finansinių interesų apsaugos Komisija pateikė keletą rekomendacijų valstybėms narėms šiais klausimais: dėl nacionalinės kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos paskyrimo; dėl viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę; dėl kovos su sukčiavimu priemonių taikymo; dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (Direktyvos dėl kovos su sukčiavimu, Reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir Reglamento (EB) Nr. 515/97 pakeitimo) priėmimo; dėl muitinio tikrinimo sustiprinimo priemonių; dėl to, kad apie sukčiavimo ir pažeidimų atvejus būtų pranešama ir informacija apie juos būtų atnaujinama laiku; dėl to, kad būtų didinimas pranešimų apie sukčiavimą skaičius. Šių rekomendacijų įgyvendinimas, apie kurį rašyta 2014 m. ataskaitose, apskritai buvo pakankamas, nors į kai kurias pastabas ne visiškai atsižvelgta.

Keturios valstybės narės 57 , kurių 2013 m. ataskaitoje buvo konkrečiai paprašyta paskirti savo kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas, jas paskyrė 2014 m.; visoms paskirtosioms tarnyboms suteikti koordinavimo įgaliojimai, o vienai tarnybai suteikti ir koordinavimo, ir tyrimo įgaliojimai 58 . Iki 2014 m. pabaigos visos valstybės narės turėjo kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas.

Dauguma valstybių narių 59 pradėjo pasirengimą perkelti viešųjų pirkimų direktyvų teisės aktų rinkinį į nacionalinę teisę. Parengiamieji darbai apėmė būtinų nacionalinės teisės aktų parengimą, konsultacijų inicijavimą, darbo grupių įsteigimą. Tačiau kai kurios valstybės narės šiuo klausimu dar turi ką nuveikti.

2014 m. dauguma valstybių narių įgyvendino kovos su sukčiavimu priemones, tačiau tik penkios valstybės narės 60 pateikė Komisijai nacionalinę kovos su sukčiavimu strategiją, o dar trys 61 pradėjo šią strategiją rengti.

Tebevyksta derybos dėl dviejų (Reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su sukčiavimu) iš trijų (be minėtųjų, dar buvo pateiktas pasiūlymas dėl administracinių institucijų savitarpio pagalbos muitinės srityje) pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Keletas valstybių narių pateikė išsamią informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl minėtųjų pasiūlymų 2014 m.

Siekdamos veiksmingiau nustatyti su sukčiavimu susijusias importo operacijas, dešimt valstybių narių 62 patobulino arba šiuo metu atnaujina muitinės srityje naudojamas informacines sistemas, o šešios valstybės narės 63 pagrindinį dėmesį skyrė šios srities strateginiam kontrolės planui parengti. Tačiau keletas valstybių narių nepranešė apie jokius pokyčius.

Šešios valstybės narės 64 įdiegė arba šiuo metu diegia naujas specialias gaires, instrukcijas arba organizuoja mokymus dėl pranešimų teikimo per sistemą OWNRES, o aštuonios valstybės narės 65 parengė arba šiuo metu rengia patobulintas vidaus taisykles ir tvarką, kuriomis bus užtikrinama, kad sistemos duomenys būtų tikslūs, patikimi ir atnaujinti. Be to, keletas valstybių narių 66 mano, kad pranešimų, kuriuos jos perduoda per OWNRES, kokybė ir pateikimo laikas šiuo metu yra tinkami, todėl nebūtina imtis jokių naujų priemonių.

Keletas valstybių narių apibūdino susijusių valdymo institucijų, audito institucijų ir kovos su sukčiavimu įstaigų sąveiką. Aštuonios valstybės narės 67 pranešė apie susijusių valdymo institucijų ir kovos su sukčiavimo koordinavimo tarnybų bendradarbiavimą. Kalbant apie šiuo metu naudojamas IT priemones, septynios valstybės narės 68   69 nurodė kuriamas priemones, o kai kurios valstybės narės 70 paminėjo, kad jos tiria galimybę įdiegti rizikos valdymo priemonę ARACHNE.

Kalbant apie nedidelį pranešimų apie su sukčiavimu susijusius pažeidimus skaičių, kai kurios rekomendacijoje paminėtos valstybės narės 71 teigė, kad toks skaičius atitinka žemą jose esančio sukčiavimo lygį, be to, jis yra toks nedidelis dėl priemonių, kurių imtasi sukčiavimu laikomos veiklos prevencijai. Prancūzija ir Vengrija pabrėžė, kad deda pastangas didinti pranešimų apie sukčiavimą sanglaudos politikos srityje skaičių, o Lietuva, Portugalija ir Suomija apibūdino, kaip stengiasi padidinti pranešimų apie sukčiavimą žemės ūkio srityje skaičių.

4.SUKČIAVIMAS IR KITI PAŽEIDIMAI

4.1.Pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ir bendros tendencijos 2010–2014 m.

2014 m. Komisijai pranešta apie 16 473 pažeidimus (laikomus ir nelaikomus sukčiavimu). Su jais susijusių lėšų bendra suma yra apie 3,24 mlrd. EUR, o maždaug 2,27 mlrd. EUR iš šios sumos yra susiję su ES biudžeto išlaidų sektoriumi. Su nustatytais pažeidimais yra susiję 1,8 proc. išlaidoms priskiriamų išmokų ir 4,46 proc. visų surinktų TNI.

Palyginti su 2013 m., nustatytų pažeidimų skaičius išaugo 48 proc., o susijusios lėšų sumos – 36 proc.

2010–2014 m. pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius išaugo 9 proc., o susijusios lėšų sumos – 80 proc.

Šį padidėjimą lėmė keletas veiksnių: pirma, ES biudžeto ištekliai 2014 m. buvo daugiau kaip 10 proc. didesni nei 2010 m.; antra, tam tikros įtakos turi ciklinė procesų eiga, pvz., šiuo metu artėja 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaiga; trečia, atitinkamų institucijų (Europos Komisijos ir Audito Rūmų) bei nacionalinių tarnybų vykdoma ES lėšų valdymo kontrolė nuolat tobulėja, kaip matyti iš duomenų, susijusių su taisomosiomis ir prevencinėmis priemonėmis 72 .

4.2.Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

Sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius (jis apima nustatyto ir įtariamo sukčiavimo atvejus) ir susijusios sumos nevisiškai atitinka ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo mastą. Minėtasis skaičius ir sumos daugiau atitinka valstybių narių ir ES įstaigų nustatytų galimo sukčiavimo atvejų skaičių. Galutinį sprendimą dėl to, ar konkrečiu atveju tikrai esama sukčiavimo, turi priimti atitinkamos valstybės narės susijusios institucijos 73 .

2014 m. pranešta apie sukčiavimu laikomus 1 649 pažeidimus (šis skaičius apima įtariamo ir nustatyto sukčiavimo atvejus), o su jais susijusi ES lėšų suma siekė 538 mln. EUR (ši suma apima tiek išlaidas, tiek įplaukas). Nustatyta didelių skirtumų tarp sektorių, kaip parodyta 1 lentelėje.

Palyginti su 2013 m., sukčiavimu laikomų pažeidimų 74 , apie kuriuos pranešta 2014 m., skaičius išaugo 2 proc., o jų finansinis poveikis – 68 proc.

1 paveikslėlyje parodytos bendros pastarųjų penkerių metų tendencijos, pabrėžiant tam tikrą atvejų, apie kuriuos pranešta, ir sumų sumažėjimą šiuo laikotarpiu. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad po staigaus sumažėjimo 2010–2011 m. vėlesniais metais išryškėjo sukčiavimu laikomų pažeidimų, kurie nustatyti ir apie kuriuos pranešta, skaičiaus didėjimo tendencija, o susijusios sumos smarkiai svyravo. Reikėtų pažymėti, kad pažeidimų skaičiaus svyravimas suteikia daugiau informacijos nei susijusių sumų svyravimas, nes pastarasis kasmet stipriai kinta, kadangi jį gali smarkiai veikti atskiri atvejai, susiję su didelėmis sumomis.

1 pav. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ir susijusios lėšų sumos, 2010–2014 m.

Taip pat esama skirtumų tarp įplaukų tendencijos (kuri rodo šiek tiek išaugusį skaičių ir itin išaugusią sumą 2014 m.) ir išlaidų tendencijos (šiuo atveju svyravimai atrodo susiję su daugiamečio programavimo ciklo eiga; po dvejų metų, kai skaičius buvo išaugęs, sekė nedidelis sumažėjimas).

1 priede nurodyti visi sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2014 m., yra suskirstyti pagal valstybę narę ir biudžeto sektorių.

4.2.1.Įplaukos

Sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2014 m., skaičius (710) yra 2 proc. mažesnis už 2010–2014 m. vidurkį (726). Visa nustatyta su sukčiavimo atvejais, apie kuriuos pranešta 2014 m., susijusių TNI suma (157 mln. EUR) yra 54 proc. didesnė už 2010–2014 m. vidurkį (102 mln. EUR) 76 .

2014 m. dauguma sukčiavimu laikomų pažeidimų (40 proc.) nustatyta per muitinį tikrinimą, atliekamą prekių įforminimo metu, o 36 proc. pažeidimų nustatyta per kovos su sukčiavimu tarnybų patikrinimus. Kalbant apie susijusias sumas, 43 proc. visų sukčiavimu laikomų pažeidimų TNI sumų buvo nustatytos per patikrinimus po muitinio įforminimo, 27 proc. – per kovos su sukčiavimu tarnybų patikrinimus, o 15 proc. nustatyta per mokesčių auditus.

Iš analizės matyti sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičiaus mažėjimo tendencija 2010–2013 m. ir tai, kad 2014 m. pažeidimų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 12 proc.

Nustatytų sumų padidėjimas iš dalies susijęs su konkrečiu Italijos nustatytu pažeidimu, kuris susijęs su 44 mln. EUR lėšų suma.

4.2.2.Išlaidos

Palyginti su 2013 m., su ES biudžeto išlaidomis susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius šiek tiek (4 proc.) sumažėjo. Sumažėjimas pastebimas visuose biudžeto sektoriuose, išskyrus tiesiogines išlaidas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad padėtis sektoriuose labai skiriasi: gamtinių išteklių, rinkos rėmimo, tiesioginių išmokų ir žuvininkystės sektoriuose pastebimas ryškus sumažėjimas, o kaimo plėtros sektoriuje – padidėjimas 82 proc. (žr. 2.2.2.1 dalį). Šis skaičius taip pat sumažėjo sanglaudos politikos (-5 proc.) ir pasirengimo narystei politikos (-26 proc.) sektoriuose. Kaip jau minėta, susijusių sumų svyravimai paprastai yra mažiau informatyvūs. Tačiau, palyginti su 2013 m., susijusios sumos padidėjo, išskyrus žemės ūkio (-10 proc.) ir pasirengimo narystei (-7 proc.) fondus.

4 ir 5 paveikslėliuose nurodyti sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ir su jais susijusios sumos kiekviename biudžeto sektoriuje.

Antrus metus iš eilės didžiausia proporcinė sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, dalis nustatyta žemės ūkio sektoriuje (55 proc.). Tačiau, kaip ir ankstesniais metais, didžiausią dalį sudaro lėšos, susijusios su sanglaudos politika (64 proc.).

Dažniausiai pasitaikantis sukčiavimo būdas ir toliau buvo padirbtų ar suklastotų dokumentų arba deklaracijų naudojimas. Šeši sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta, buvo susiję su korupcija 77 sanglaudos politikos sektoriuje.

Apie 28 proc. sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2014 m., nustatė kovos su sukčiavimu tarnybos, atlikdamos nusikaltimų tyrimus arba vykdydamos kitokią išorės kontrolę; šis procentas išauga iki 47 proc., jeigu atsižvelgiama į pažeidimus, nustatytus po OLAF tyrimų. 46 proc. pažeidimų nustatyta administracinėmis kontrolės sistemomis, kurias reglamentuoja atitinkamų sektorių teisės aktai. Iš šių rezultatų matyti, kokia svarbi yra išorės kontrolė kovojant su sukčiavimu ir kaip svarbu glaudžiai koordinuoti veiksmus su valdymo ir audito institucijomis. Atliekant kovos su sukčiavimu arba kriminalinius tyrimus nustatomi galimo sukčiavimo atvejai, susiję su didelėmis lėšų sumomis – tai liudija tyrimų veiksmingumą ir gerus susijusių institucijų tyrimo gebėjimus.

Nustatytų atvejų skaičius valstybėse narėse ir toliau skiriasi, tačiau šie skirtumai sumažėjo 78 . 2014 m. tik dvi valstybės narės – Austrija ir Liuksemburgas – nė vieno pažeidimo neįvardijo kaip sukčiavimo. Tik apie keletą sukčiavimu laikomų pažeidimų pranešė Kroatija, Malta ir Suomija (mažiau kaip apie tris visuose išlaidų sektoriuose), o 2013 m. labai nedidelį pažeidimų skaičių buvo pranešusios devynios valstybės narės. Daugiausia sukčiavimu laikomų pažeidimų nustačiusios ir apie juos pranešusios valstybės narės yra Vengrija, Lenkija, Rumunija, Vokietija ir Italija (nuo 65 iki 208 pažeidimų). Apie didžiausias susijusias sumas pranešė Lenkija, Čekija, Rumunija, Vengrija ir Graikija (nuo 8,5 mln. EUR iki 210 mln. EUR). Šiuos skirtumus lemia keletas veiksnių ir jie atspindi skirtingus ne tik valstybių narių, bet ir įvairių tos pačios valstybės narės institucijų taikomus metodus.

2010–2014 m. laikotarpiu iš visų sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, sukčiavimas nustatytas 8 proc. atvejų. Bulgarija ir Vokietija pranešė didžiausią baigtų procedūrų skaičių.

4.2.3.Gamtos ištekliai (žemės ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė)

2014 m. didžiausias pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius teko kaimo plėtros sektoriui – palyginti su 2013 m., šis skaičius jame išaugo daugiausiai. Kituose sektoriuose pastebimas akivaizdus sumažėjimas.

Kaip ir 2013 m., pažeidimai, apie kuriuos pranešė keturios valstybės narės (Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Italija), sudarė apie 71 proc. visų sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta.

Vengrija pranešė apie atvejus, kurie nustatyti po OLAF tyrimų.

Didesnį sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičių pranešė Lenkija, Airija, Latvija, Lietuva, Portugalija ir Jungtinė Karalystė.

Sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius išaugo Kaimo plėtros fondo srityje 79 , tačiau pastebimai sumažėjo Europos žemės ūkio garantijų fondo srityje 80 . 2014 m. tik 1 proc. atvejų, apie kuriuos pranešta, buvo susiję su abiem fondais. Tačiau atitinkamas procentinis dydis per pastaruosius penkerius metus siekė 12 proc.

Dažniausiai pasitaikanti sukčiavimu laikomų pažeidimų rūšis – neteisingų dokumentų naudojimas ir reikalaujamų gebėjimų neturintys ūkinės veiklos vykdytojai, taip pat veiklos, kuria draudžiama užsiimti taikant atitinkamą priemonę, vykdymas (beveik 28 proc. visų sukčiavimu laikomų pažeidimų). Šie pažeidimai buvo dažniausiai pasikartojantis sukčiavimo būdas, kurį OLAF nustatė vykdydamas pirma minėtą tyrimą Vengrijoje. Antras dažniausiai aptinkamas sukčiavimo būdas – padirbtų ar suklastotų dokumentų arba deklaracijų naudojimas.

Po administracinės kontrolės antra pagal sėkmingumą kontrolės rūšis 2014 m. buvo ES įstaigų (visų pirma OLAF) atliekama kontrolė, jos metu nustatyta 39 proc. visų sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta.

Iš visų sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta per paskutinius penkerius metus, sukčiavimas buvo nustatytas 8 proc. atvejų. Tuo pačiu laikotarpiu 4 proc. atvejų buvo atmesta. Kalbant apie nustatytą sukčiavimą, Bulgarija ir Vokietija pranešė apie didžiausią baigtų procedūrų skaičių.

4.2.4.Sanglaudos politika (2007–2013 m. ir 2000–2006 m. programavimo laikotarpiai)

Antrus metus iš eilės sanglaudos politika nebuvo ta biudžeto išlaidų sritis, kurioje esama daugiausiai sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta. Tačiau susijusios sumos vis dar sudaro didžiausią bendros sumos dalį.

Kaip ir ankstesniais metais, 2014 m. didžiausia sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, dalis susijusi su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF). Tačiau, vertinant pagal susijusias sumas, didžiausią dalį (59 proc.) sudarė su Sanglaudos fondu susijusios sumos.

Dauguma sukčiavimu laikomų pažeidimų (64 proc.) buvo nustatyta taikant ES teisės aktuose numatytas kontrolės sistemas. Ši tendencija pastebėta jau 2012 m., tačiau tai didelis pokytis, palyginti su ankstesniuoju programavimo laikotarpiu (2000–2006 m.), kai sukčiavimu laikomi pažeidimai būdavo nustatomi beveik vien tik vykdant kovą su sukčiavimu arba tiriant nusikaltimus.

Kalbant apie lėšų sumas, didžiausi sukčiavimu laikomi pažeidimai (66 proc.) visgi nustatyti vykdant nusikaltimų tyrimą ir kovojant su sukčiavimu.

Apie sukčiavimu laikomus pažeidimus pranešama vidutiniškai per dvylika mėnesių nuo jų nustatymo. Padaryti pažeidimai nustatomi vidutiniškai po dvejų su puse metų nuo jų pradžios.

2010–2014 m. laikotarpiu iš visų sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, sukčiavimas buvo nustatytas 10 proc. atvejų (2013 m. – 11 proc. atvejų 81 ). 1 proc. atvejų buvo atmestas. Vokietija, Lenkija ir Slovėnija pranešė apie daugiausia sukčiavimu laikomų pažeidimų, paskelbtų nustatytais priėmus galutinius sprendimus.

4.2.5.Pasirengimo narystei politika (pasirengimo narystei pagalba (PNP) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP))

Palyginti su praėjusiais metais, 2014 m. sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius ir su jais susijusios sumos PNP srityje sumažėjo. Apie daugiausiai pažeidimų PNP, visų pirma kaimo plėtros 82 , srityje pranešė Rumunija ir Bulgarija.

Palyginti su 2013 m., su PNPP susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius išliko nepakitęs, o susijusios sumos sumažėjo. Apie daugumą sukčiavimu laikomų pažeidimų pranešė Turkija. Didžiausios su sukčiavimu susijusių lėšų sumos, apie kurias pranešta, susijusios su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu ir kaimo plėtra.

4.2.6.Komisijos tiesiogiai valdomos išlaidos

Komisijos tiesiogiai valdomos išlaidos analizuojamos remiantis duomenimis apie Komisijos tarnybų išduotus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti.

Kaupiamosios apskaitos sistemos (ABAC) duomenimis, 2014 m. 83 išieškojimo atvejai buvo klasifikuojami kaip sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta (t. y. OLAF pranešti atvejai). Ši suma buvo 4,67 mln. EUR, t. y. beveik keturis kartus didesnė nei praėjusiais metais. Toks padidėjimas susijęs su tuo, kad OLAF užbaigė daug tyrimų.

4.3.Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

2014 m. Komisijai buvo pranešta apie 14 824 sukčiavimu nelaikomus pažeidimus (maždaug 5 proc. daugiau nei 2013 m.). Šie skaičiai išaugo visuose svarbiausiuose sektoriuose, išskyrus pasirengimo narystei ir tiesioginių išlaidų sektorius. Atitinkamas finansinis poveikis taip pat padidėjo maždaug 2,71 mlrd. EUR (47 proc. daugiau nei 2013 m. – žr. 2.3.2 dalį), kaip parodyta 2 lentelėje.

2 priede yra parodyti visi sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2014 m., suskirstyti pagal valstybę narę ir biudžeto sektorių.

4.3.1.Įplaukos

Sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2014 m., skaičius (4 475) šiuo metu 10 proc. didesnis už 2010–2014 m. pažeidimų, apie kuriuos pranešta, vidurkį (4 073) 84 . Visa nustatyta su sukčiavimo atvejais susijusi TNI suma (802 mln. EUR) buvo 101 proc. didesnė už 2010–2014 m. nustatytos sumos vidurkį (398 mln. eurų).

Jungtinė Karalystė nustatė specifinės rūšies pažeidimų, turinčių didelį finansinį poveikį. Šie pažeidimai paveikė bendrą visų valstybių narių nustatytą sumą; jų nustatymą reikėtų vertinti kaip Komisijos darbo muitinio įvertinimo srityje rezultatą.

2014 m. svarbiausias sukčiavimu nelaikomų pažeidimų nustatymo metodas tiek pagal nustatytų atvejų skaičių (54 proc. pažeidimų), tiek pagal apskaičiuotas TNI sumas (81 proc.) buvo po muitinio įforminimo vykdoma kontrolė.

4.3.2.Išlaidos

Padidėjęs sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičius susijęs su pagrindiniais ES biudžeto išlaidų sektoriais (žemės ūkio ir sanglaudos politika). Sumažėjo pažeidimų, susijusių su pasirengimo narystei politika ir tiesioginėmis išlaidomis.

Minėto skaičiaus padidėjimą atspindi labai išaugusios susijusios lėšų sumos. Labai svarbus vaidmuo tenka Europos institucijų (Audito Rūmų ir Komisijos) vykdomai kontrolei, kaip matyti iš 5 dalyje apibūdintų prevencinių ir taisomųjų priemonių rezultatų. Nustačiusios pažeidimų, nacionalinės valdžios institucijos imasi taisomųjų priemonių, siekdamos apsaugoti ES finansinius interesus.

4.4.Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiklos rezultatai 85

2014 m. OLAF pradėjo 234 tyrimus ir 54 koordinavimo bylas. Tais pačiais metais buvo užbaigti 307 tyrimai ir koordinavimo bylos, parengtos 397 rekomendacijos.

Nacionalinės valdžios institucijoms OLAF išsiuntė 101 rekomendaciją imtis teisminių veiksmų ir rekomendavo išieškoti apie 901,0 mln. eurų; 133,7 mln. eurų iš šios sumos buvo susiję su įplaukomis, 767,3 mln. eurų – su išlaidomis (žr. 3 lentelę).

5.IŠIEŠKOJIMAS IR KITOS PREVENCINĖS BEI TAISOMOSIOS PRIEMONĖS

Svarbus ES finansinių interesų apsaugos aspektas yra sukčiavimo ir kitų pažeidimų prevencinių ir taisomųjų priemonių taikymas siekiant užtikrinti, kad biudžetas būtų vykdomas pagal patikimo finansų valdymo principus 87 .

Pagal pasidalijamąjį valdymą Komisija gali imtis šių priemonių:

prevencinių priemonių: mokėjimo nutraukimo (mokėjimo galutinio termino atidėjimo iki šešių mėnesių) 88 ; visų arba dalies tarpinių išmokų mokėjimo valstybei narei sustabdymo 89 ;

taisomųjų priemonių: jeigu valstybė narė nesiima būtinų priemonių, Komisija gali reikalauti atlikti finansines pataisas 90 . Galiojančių taisyklių neatitinkančios išlaidos turi būti išieškotos pateikus vykdomąjį raštą sumoms išieškoti arba išskaitytos iš paskesnio mokėjimo prašymo, arba sanglaudos politikos atveju neteisėtos išlaidos gali būti pakeistos naujomis išlaidomis.

Turima tik dalis duomenų apie lėšas, valstybių narių išieškotas tiesiai iš jų gavėjų 91 ; jie pateikti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl statistinio pažeidimų įvertinimo.

Turimi duomenys apie kitų rūšių (ne pasidalijamąjį) valdymą, ypač tiesioginių išlaidų valdymą, yra daugiausia susiję su Komisijos tarnybų išduotais vykdomaisiais raštais sumoms išieškoti arba išskaitymais iš išlaidų deklaracijų.

5.1.Išlaidos. Prevencinės priemonės

5.1.1.2014 m. nutraukti mokėjimai

2014 m. Komisija priėmė 193 sprendimus nutraukti mokėjimus sanglaudos politikos srityje (bendra suma – per 7,7 mlrd. EUR) ir baigė nagrinėti 181 atvejį, kurių bendra suma siekė beveik 4,9 mlrd. EUR. 2014 m. pabaigoje tebebuvo nagrinėjami 145 atvejai, kurių suma siekė per 4,8 mlrd. EUR.

4 lentelėje parodyti 2014 m. nagrinėti nutraukto mokėjimo atvejai ir svarbūs prevenciniai veiksmai, kurių imtasi, ypač dėl ERPF ir Sanglaudos fondo, su kuriais yra susiję daugiau kaip 68 proc. visų nagrinėjamų atvejų ir apie 80 proc. visų susijusių sumų.

5.1.2.Sprendimai sustabdyti išmokų mokėjimą

2013 m. pabaigoje tebegaliojo 5 sprendimai 92 sustabdyti išmokų mokėjimą iš ERPF. Du iš jų 2014 m. buvo panaikinti, o trys liko galioti. 2014 m. buvo priimti keturi nauji sprendimai sustabdyti išmokų mokėjimą, du iš jų tebegaliojo metų pabaigoje.

Vienas 2011 m. priimtas sprendimas sustabdyti išmokų mokėjimą iš ESF tebegaliojo 2014 m. pabaigoje. Iš 2013 m. priimtų 11 sprendimų sustabdyti išmokų mokėjimą septyni tebegaliojo 2014 m. pabaigoje. 2014 m. buvo priimta 11 naujų sprendimų sustabdyti išmokų mokėjimą, visi jie tebegaliojo metų pabaigoje.

Vienas 2014 m. sprendimas sustabdyti išmokų mokėjimą iš EŽF priimtas po to, kai buvo nustatytas vienos valstybės narės valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, susijęs su ES priemone pertekliniams žvejybiniams pajėgumams mažinti.

2014 m. nebuvo priimta sprendimų dėl mokėjimų sustabdymo iš EŽŪFKP.

5.2.Išlaidos. 2014 m. finansinės pataisos ir išieškotos lėšos

2014 m. Komisijos valstybių narių ir naudos gavėjų atžvilgiu priimtų taisomųjų priemonių skaičius padidėjo, palyginti su praėjusiais metais (38 proc.), tačiau įgyvendintų priemonių skaičius sumažėjo (11 proc.), ypač sanglaudos politikos srityje (25 proc.), visų pirma ESF srityje (sumažėjo 67 proc.; žr. 5 lentelę).

5.3.Su nuosavų išteklių įplaukomis susijęs lėšų išieškojimas

Didžioji dalis visų nustatytų TNI sumų 2014 m. buvo surinkta nepatiriant didesnių sunkumų. Valstybės narės privalo išieškoti likusias neišmokėtas TNI lėšas ir jas įregistruoti duomenų bazėje OWNRES. 2014 m. dėl visų pažeidimų, t. y. sukčiavimu laikomų ir nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, viršijančių 10 000 eurų TNI, išieškotina suma buvo 958 mln. EUR. 2014 m. nustatytais atvejais valstybės narės jau išieškojo 229 mln. EUR, taigi 2014 m. išieškojimo rodiklis siekia 24 %. Tai išieškojimo proceso pradžia. Iš analizės rezultatų matyti, kad sudėtingais atvejais, sukčiavimo atvejais arba tais atvejais, kai daromas didelis finansinis poveikis, išieškojimo procedūros dažnai būna ilgos, visų pirma dėl vykstančių administracinių ir teisminių procedūrų.

Be to, valstybės narės toliau tęsė išieškojimo veiklą ankstesniais metais nustatytų atvejų, apie kuriuos pranešta, atžvilgiu. 2014 m. valstybės narės bendrai išieškojo maždaug 204 mln. EUR, susijusių su 1989–2013 m. nustatytais pažeidimų atvejais.

Bendra istorinė išieškojimo (1989–2011 m.) procentinė dalis yra 80 proc., kai skaičiuojamos tik baigtos bylos, valstybėms narėms išieškojus visas išieškotinas lėšas.

Valstybių narių vykdoma TNI išieškojimo veikla stebima per patikrinimus.

6.IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

2014 m. įdiegta naujoji 2014–2020 m. išlaidų programos reglamentavimo sistema, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas kovos su sukčiavimu priemonėms. Šios sistemos įdiegimas sutapo su naujos sudėties Komisijos, kuri atsinešė naują motyvaciją kovoti su sukčiavimu, suformavimu.

6.1.Geresnis koordinavimas ir bendradarbiavimas – nauja paskata kovoti su sukčiavimu

6.1.1.Sustiprintos teisinės ir administracinės struktūros siekiant geresnio bendradarbiavimo 

2014 m. imtasi svarbių žingsnių Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimui ES finansinių interesų apsaugos srityje gerinti.

2014 m. Komisija sėkmingai baigė įgyvendinti prioritetinius veiksmus, nustatytus jos daugiametėje kovos su sukčiavimu strategijoje. Šioje strategijoje pagrindinis dėmesys skiriamas Komisijos ir agentūrų lygmens kovos su sukčiavimu strategijų kūrimui, o šiuo metu Komisija vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip galėtų padėti valstybėms narėms parengti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas.

Reglamente (ES) Nr. 883/2013, inter alia, numatyta gerinti valstybių narių bendradarbiavimą paskiriant kovos su sukčiavimu tarnybą.

Iki 2014 m. pabaigos visos valstybės narės paskyrė savo kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas. Kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų įgaliojimai skirtingose valstybėse narėse skiriasi. Visos valstybės narės kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas įgaliojo atlikti koordinavimo funkciją, tačiau skirtingu mastu. Tik keliose valstybėse narėse kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos įgaliotos vykdyti tyrimus.

Struktūrinis kovos su sukčiavimu institucijų ir kitų nacionalinės valdžios institucijų veiklos koordinavimas yra geriausia patirtis, kurią turėtų įgyvendinti visos valstybės narės.

6.1.2.Kovos su sukčiavimu ir korupcija viešuosiuose pirkimuose priemonės

2014 m. vasario mėn. patvirtinta pirmoji ES kovos su korupcija ataskaita 93 ir įsigaliojo peržiūrėtos viešųjų pirkimų direktyvos bei naujoji Koncesijos sutarčių direktyva.

Perkeldamos šias direktyvas į nacionalinę teisę valstybės narės turi galimybę didinti savo kovos su sukčiavimu veiklos skaidrumą ir veiksmingumą, nes apibrėžiama sąvoka „interesų konfliktas“, e. viešasis pirkimas tampa privalomas, nustatomos stebėjimo ir ataskaitų teikimo prievoles, siekiant pažaboti su viešaisiais pirkimais susijusį sukčiavimą ir kitus didelius pažeidimus.

Be to, valstybės narės ėmėsi daugybės svarbių teisėkūros ir administracinių priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti kovą su sukčiavimu viešųjų pirkimų srityje.

6.1.3.Sektoriaus priemonės. Išlaidos

2014 m. pabaigtos rengti pagrindinės 2014–2020 m. išlaidų programų reglamentavimo nuostatos. Pirmą kartą į jas įtrauktas konkretus reikalavimas nacionalinėms institucijoms įdiegti veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones atsižvelgiant į nustatytą riziką. Geriausia, kad šios kovos su sukčiavimu priemonės būtų įtrauktos į nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas.

Be to, 2014 m. Komisija kartu su nacionalinėmis institucijomis parengė sukčiavimo rizikos vertinimo ir veiksmingų bei proporcingų kovos su sukčiavimu priemonių gaires 94 . Vienu iš šių rekomendacinių dokumentų siekiama padėti valstybėms narėms nustatyti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas.

6.1.4.Sektoriaus priemonės. Įplaukos

Peržiūrėtu reglamentu Nr. 515/97 dėl administracinių institucijų tarpusavio pagalbos muitinės srityje sukuriama į ES įvežamų, per ES vežamų tranzitu ir iš ES išvežamų prekių ES duomenų bazė. Be to, įdiegus konteinerių stebėjimo sistemą bus galima analizuoti konteinerių judėjimą, siekiant nustatyti galimai nesąžiningą veiklą.

6.1.5.Kas laukia ateityje

Patvirtinimo tebelaukia du svarbūs ankstesniais metais teisėkūros institucijoms pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų:

1)Direktyva dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu;

2)Reglamentas dėl Europos prokuratūros įsteigimo.

Patvirtinus šiuos pasiūlymus, būtų papildyta ir sustiprinta teisinė sistema, taip pat būtų iš esmės sustiprinta kova su sukčiavimu, visų pirma įsteigiant europinę įstaigą, kuriai būtų suteikti visapusiški tyrimo įgaliojimai.

6.2.Didesnis nustatomų pažeidimų skaičius: rezultatai ir spręstini klausimai

6.2.1.Išlaidos

Su išlaidomis susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta per pastaruosius penkerius metus, skaičiaus svyravimą sudėtinga paaiškinti, tačiau susijusios sumos išliko palyginti stabilios, išskyrus 2011 ir 2012 m. sumas. Šis svyravimas gali būti siejamas su tuo, kad dauguma išlaidų programų yra daugiametės ir nustatomų pažeidimų dydis atitinka jų cikliškumą.

Nuo 2012 m. išaugo valdymo ir mokėjimo institucijų vaidmuo nustatant sukčiavimą, šis vaidmuo turėtų būti toliau stiprinamas ateinančiais metais, vadovaujantis naująja 2014–2020 m. laikotarpio reglamentavimo sistema.

Sukčiavimo nustatymo būdai įvairiose valstybėse narėse tebėra skirtingi ir Komisija susirūpinusi dėl galimai su sukčiavimu susijusių pažeidimų, apie kuriuos pranešta, nedidelio skaičiaus kai kuriose šalyse. Tačiau valstybių narių, kurios praneša apie nedaug sukčiavimu laikomų atvejų arba visai apie juos nepraneša, skaičius per pastaruosius metus sumažėjo. Komisija toliau teiks nacionalinių sistemų konvergencijos tobulinimo ir informuotumo apie sukčiavimą didinimo gaires, kad ES finansiniai interesai būtų saugomi dar veiksmingiau.

2014 m. Italija ir Rumunija veiksmingiausiai nustatė galimo sukčiavimo atvejus žemės ūkio sektoriuje 95 , o Vokietija, Lenkija ir Čekija – sanglaudos politikos srityje.

Apskritai veiksmingiausiai iš visų valstybių narių sukčiavimas buvo nustatomas Vokietijoje.

Kaip matyti iš valstybių narių atsakymų į apklausą, pranešimų apie pažeidimus kokybė yra gera, bet galėtų būti dar geresnė, visų pirma, su sukčiavimu susiję pažeidimai galėtų būti geriau klasifikuojami ir pranešimai teikiami tinkamesniu laiku.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tvirtinamos naujosios pranešimo apie pažeidimus taisyklės, ir į kitas sritis, kurias, išanalizavusi valstybių narių pateiktą informaciją, Komisija nustatė kaip tobulintinas, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija parengs darbinį dokumentą dėl praktinių pranešimo apie pažeidimus klausimų.

6.2.2.Įplaukos. Kontrolės strategijų atnaujinimas

Palyginti su ankstesniais metais, 2014 m. su įplaukomis susijusių pažeidimų nustatymo ir ypač nustatytų lėšų dydis labai išaugo. Atsižvelgdama į tarpvalstybinio sukčiavimo pavojų, Komisija mano, kad reikėtų skatinti glaudų valstybių narių bendradarbiavimą ir tarpvalstybinį keitimąsi informacija muitinio tikrinimo tikslais. Keičiantis informacija apie muitinės operacijas, ūkinės veiklos vykdytojus ar skolas, turėtų būti užtikrinama, kad visos muitinės operacijos ir ūkinės veiklos vykdytojai būtų įtraukti į po muitinio įforminimo atliekamos kontrolės imtį nepriklausomai nuo prekių fizinio įvežimo vietos ar ūkinės veiklos vykdytojo buvimo vietos. Iš kitų valstybių narių gauta informacija turėtų būti neatskiriama rizikos valdymo dalis ir papildyti nacionalines rizikos valdymo imtis. Nesant tokio bendradarbiavimo, TNI srityje gali atsirasti finansinių įsipareigojimų.

Remiantis 2014 m. duomenimis galima daryti išvadą, kad sukčiavimo atvejai ir pažeidimai daug dažniau nustatomi po prekių įforminimo. Reikėtų turėti omenyje, kad būtina derinti įvairias kontrolės strategijas. Tačiau tiek pagal nustatytų atvejų skaičių, tiek pagal nustatytas sumas veiksmingiausias būdas yra po muitinio įforminimo atliekama kontrolė. Prekių įforminimo metu vykdomi patikrinimai ir kovos su sukčiavimu tarnybų patikrinimai labai svarbūs nustatant tam tikrų žinomų rūšių sukčiavimą ir naujas sukčiavimo rūšis.

Be to, savitarpio pagalbos pranešimai, siunčiami po OLAF atliktų bendrų muitinės operacijų, yra svarbus informacijos šaltinis, padedantis nustatyti pažeidimus, kurių pasitaiko per sandorius dėl tam tikrų rūšių prekių.

4 rekomendacija Siekiant kovoti su sukčiavimu muitų srityje, valstybės narės raginamos pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi bendradarbiavimui stiprinti, kad visi sandoriai ir visi ūkinės veiklos vykdytojai būtų įtraukti į po muitinio įforminimo atliekamos kontrolės imtį nepriklausomai nuo to, ar importuotojas įsikūręs valstybėje narėje, į kurią prekės fiziškai importuojamos. Kalbant apie mažėjantį įforminimo metu atliekamų muitinių tikrinimų skaičių, valstybės narės raginamos dalytis patirtimi apie atvejus, kai muitinės itin sėkmingai nustatė sukčiavimą ar pažeidimus per įforminimą.

1 PRIEDAS. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

(Sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičiumi vertinama valstybių narių kova su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kenkiančia ES finansiniams interesams; šio skaičiaus nederėtų laikyti sukčiavimo valstybių narių teritorijose masto rodikliu). Bendros sumos skiriasi nuo 1 lentelėje pateiktų sumų, nes į 1 priedą neįtrauktos trečiosios šalys (pasirengimas narystei) ir tiesioginės išlaidos.

2 PRIEDAS. Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

Bendros sumos skiriasi nuo 2 lentelėje pateiktų sumų, nes į 2 priedą neįtrauktos trečiosios šalys (pasirengimas narystei) ir tiesioginės išlaidos.

(1)  i) Dėl 325 straipsnio įgyvendinimo valstybėse narėse 2014 m.; ii) dėl pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2014 m. nuosavų išteklių, gamtos išteklių, sanglaudos politikos ir pasirengimo narystei pagalbos srityse, statistinio įvertinimo; iii) dėl rekomendacijų pagal 2013 m. Komisijos ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu ataskaitą; iv) dėl pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2014 m., statistinio įvertinimo metodikos; v) dėl programos „Hercule III“ metinės 2014 m. apžvalgos ir informacijos apie jos rezultatus; VI) dėl Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimo.

(2)  COM(2012) 363 final.

(3)  COM(2013) 534 final.

(4)  P7_TA(2014)0234 – 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534 – 2013/0255(APP)).

(5)  A8-0055/2015 (APP), 2015 4 29.

(6)  COM(2014) 358.

(7)  Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 122 straipsnis (OL L 347, 2013 12 20, p. 320), Reglamento (ES) Nr. 10306/2013 48 ir 50 straipsniai (OL L 347, 2013 12 20, p. 549), Reglamento (ES) Nr. 223/2014 30 straipsnis (OL L 72, 2014 3 12, p. 1) ir Reglamento (ES) Nr. 514/2014 5 straipsnis (OL L 150, 2014 5 20, p. 112).

(8)  OL L 82, 1997 3 22, p. 1–16.

(9)  Operaciją koordinavo OLAF, ji buvo surengta kaip vienas iš Azijos ir Europos susitikime (ASEM) numatytų bendrų kovos su prekių klastojimu veiksmų. Operacijoje dalyvavo visos ES valstybės narės, Norvegija, Šveicarija ir 11 kitų ES nepriklausančių tarptautinių partnerių, taip pat Europolas, Interpolas ir Pasaulio muitinių organizacija.

(10)  Operaciją koordinavo OLAF ir Kinijos muitinės centrinės administracijos Kovos su kontrabanda biuras, joje dalyvavo visų valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos muitinės administracijos.

(11)  Operaciją koordinavo Graikijos muitinės administracija ir OLAF, joje dalyvavo ES valstybių narių, BJRM, Juodkalnijos, Serbijos ir Turkijos atstovai.

(12)  Operaciją koordinavo Latvijos valstybės pajamų tarnybos Nacionalinė muitinės valdyba ir OLAF, joje dalyvavo visos ES valstybės narės ir Europolas.

(13)  Operaciją koordinavo Italijos muitų ir monopolijos agentūra bei OLAF.

(14)  Operaciją koordinavo Prancūzijos muitinė, joje dalyvavo Airijos, Portugalijos, Ispanijos, JK, Vokietijos, Italijos ir Nyderlandų muitinės administracijos.

(15)  Operaciją koordinavo Prancūzijos muitinė, joje dalyvavo Italijos ir Ispanijos muitinės tarnybos.

(16)  COM(2013) 324 final, 2013 6 6. 

(17)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo, 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB.

(18)  OL L 151, 2014 5 21, p. 1.

(19)  2014 m. ši kompetencijos sritis iš OLAF perduota ECFIN generaliniam direktoratui.

(20)  Žr. VI tarnybų darbinį dokumentą dėl kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimo.

(21)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 250/2014.

(22)  Žr. V tarnybų darbinį dokumentą dėl programos „Hercule III“ metinės 2014 m. apžvalgos ir informacijos apie jos rezultatus.

(23)  2007 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 878/2007/EB (OL L 193, 2007 7 27, p. 18).

(24)  2015 m. gegužės 27 d. COM(2015) 221 final. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl programos „Hercule II“ tikslų įgyvendinimo.

(25)  OL L 103, 2014 4 5, p. 1.

(26)  Žr. 18 išnašą.

(27)  Komitetas įsteigtas 1994 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimu 94/140/EB su pakeitimais, padarytais 2005 m. vasario 25 d.

(28)  Vokietija, Airija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija.

(29)  Bulgarija, Prancūzija, Kroatija, Austrija, Portugalija, Slovakija, Švedija. 

(30)  Danija, Vokietija, Airija, Prancūzija, Vengrija, Portugalija, Švedija.

(31)  Bulgarija, Graikija, Kroatija, Malta ir Slovakija (nacionalinę kovos su sukčiavimu strategiją struktūrinių priemonių srityje parengė Graikija, Kroatija ir Malta, o nacionalinę kovos su sukčiavimu strategiją visuose sektoriuose – Bulgarija ir Slovakija).

(32)  Prancūzija, Kroatija, Lietuva, Vengrija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Suomija, Jungtinė Karalystė.

(33)  Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 125 straipsnio 4 dalies c punktas, OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(34)  Vokietija, Airija, Vengrija, Portugalija, Slovakija, Jungtinė Karalystė.

(35)  Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 58 straipsnis, OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(36)  Bulgarija.

(37)  Italija, Lietuva. 

(38)  Bulgarija, Čekija, Graikija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė.

(39)  Estija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija.

(40)  Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Vengrija, Malta, Portugalija, Rumunija.

(41)  Danija, Airija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

(42)  Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Graikija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Švedija.

(43)  Belgija, Čekija, Estija, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija.

(44)  Reglamentai Nr. (EB) 1828/2006 ir Nr. 1848/2006.

(45)  Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 7 straipsnis.

(46)  Italijoje leidimo prašoma visada, o Rumunijoje sprendžiama atsižvelgiant į konkretų atvejį.

(47)  Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Latvija, Rumunija ir Slovakija.

(48)  Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Italija, Kipras, Vengrija, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija ir Švedija.

(49)  Vokietija, Estija, Prancūzija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Airija, Austrija, Lenkija, Suomija ir Jungtinė Karalystė.

(50)  Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Ispanija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Rumunija ir Slovakija.

(51)  Vokietija, Airija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Slovėnija, Suomija ir Švedija.

(52)  Danija, Graikija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.

(53)  Belgija, Danija, Vokietija, Graikija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Suomija.

(54)  Belgija, Vokietija, Graikija, Latvija, Austrija, Rumunija ir Suomija.

(55)  Belgija, Danija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija.

(56)  Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Airija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Lietuva, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

(57)  Airija, Ispanija, Liuksemburgas ir Švedija.

(58)  Jungtinė Karalystė.

(59)  Belgija, Bulgarija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Italija, Slovėnija, Švedija, Suomija.

(60)  Bulgarija, Graikija, Kroatija, Malta, Slovakija.

(61)  Italija, Rumunija, Slovėnija.

(62)  Belgija, Bulgarija, Estija, Graikija, Ispanija, Kipras, Latvija, Lietuva, Italija, Švedija. 

(63)  Danija, Vokietija, Kroatija, Rumunija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė. 

(64)  Danija, Estija, Graikija, Prancūzija, Kipras, Latvija.

(65)  Latvija, Kipras, Čekija, Vengrija, Malta, Belgija, Slovakija, Švedija. 

(66)  Italija, Čekija, Vokietija, Airija, Lietuva, Lenkija.

(67)  Belgija, Danija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Malta, Slovakija.

(68)  Bulgarija, Čekija, Suomija, Graikija, Italija, Vengrija, Slovakija.

(69)  Italijos mokesčių ir finansų policija „Guardia di Finanza“ kuria specialią IT priemonę – kovos su sukčiavimu informacinę sistemą (SIAF), skirtą ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijai. Priemonės kūrimą pagal programą „Hercule II“ bendrai finansuoja OLAF.

(70)  Bulgarija, Ispanija, Kroatija, Kipras, Nyderlandai, Slovėnija.

(71)  Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai.

(72)  Žr. 6 dalį.

(73)  Tai reiškia, kad teisminės institucijos gali atmesti kaltinimus dėl sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos valstybės narės pranešė.

(74)  Žr. IV tarnybų darbinį dokumentą.

(75)  Visų pasirengimo narystei pagalbos išmokų sumų procentinė dalis, susijusi su sukčiavimu laikomais pažeidimais, apie kuriuos pranešta (1 lentelės paskutinis stulpelis), yra tokia didelė tik todėl, kad 2014 m., beveik užbaigus pagalbos programas, išmokų šiame sektoriuje būta labai nedaug (t. y. 75 mln. EUR). Nustatyti sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2014 m., yra susiję su ankstesniais finansiniais metais finansuota veikla.

(76)  Siekiant palyginamumo, 2010–2013 m. duomenys grindžiami tų metų ataskaitose nurodytais duomenimis.

(77)  Tokių atvejų pranešė nustačiusios keturios valstybės narės: Estija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija.

(78)  Žr. 1 priedą.

(79)  EŽŪFKP.

(80)  EŽŪGF.

(81)  Šis sumažėjimas daugiausia susijęs su tuo, kad Graikija patikslino informaciją apie tam tikrus atvejus, apie kuriuos iš pradžių pranešta kaip apie nustatyto sukčiavimo atvejus.

(82)  SAPARD.

(83)  Žr. 77 išnašą.

(84)  Siekiant palyginamumo, 2010–2013 m. duomenys grindžiami tų metų ataskaitose pateiktais duomenimis.

(85)  Visą aprašymą žr. „2014 m. OLAF ataskaita“, http://ec.europa.eu/anti_fraud/documents/reports-olaf/2014/olaf_report_2014_en.pdf.  

(86)  Idem, 24 pav., p. 21. 5 mln. EUR suma struktūriniuose fonduose buvo susijusi su Europos socialiniu fondu.

(87)  Šiame skyriuje pateikti duomenys atitinka preliminarių ES metinių ataskaitų, kurių auditą dar turi atlikti Europos Audito Rūmai, t. y. aiškinamajame rašte Nr. 6 dėl Sąjungos ataskaitų, paskelbtus duomenis.

(88)  2007 – 2013 m. programavimo laikotarpio atvejais, išaiškinus esminius valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus arba jeigu patvirtintos išlaidos yra susijusios su dideliais pažeidimais.

(89)  Taikoma trimis atvejais: kai yra įrodymų, kad valdymo ir kontrolės sistema turi didelių trūkumų, tačiau nesiimta jokių taisomųjų priemonių; patvirtintos išlaidos yra susijusios su dideliu pažeidimu; valstybė narė šiurkščiai pažeidė savo valdymo ir kontrolės įsipareigojimus.

(90)  Finansinės pataisos atliekamos trimis pagrindiniais etapais: a) einamosios: gali keistis, valstybės narės oficialiai nepatvirtinta; b) patvirtintos (nustatytos): valstybės narės patvirtintos arba nustatytos Komisijos sprendimu; c) atliktos: atlikti finansiniai pataisymai ir ištaisytos nepagrįstos išlaidos.

(91)  Vėlesniais teisinės sistemos pakeitimais iš esmės pakeistos dabartinio programavimo laikotarpio atskaitomybės taisyklės.

(92)  Vienu konkrečiu atveju sprendimas panaikinti sprendimą sustabdyti išmokų mokėjimą buvo priimtas 2013 m., tačiau oficialiai apie jį pranešta 2014 m.

(93) Žr. 4.1.4 skirsnį.

(94) 2013 ir 2014 m.

(95)  Vengrija pranešė didžiausią sukčiavimu laikomų pažeidimų, atskleistų per OLAF tyrimą, skaičių.