EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 07 31
COM(2015) 373 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl bendrajame biudžete numatytų garantijų. Padėtis 2014 m. gruodžio 31 d.
{SWD(2015) 148 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 07 31
COM(2015) 373 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl bendrajame biudžete numatytų garantijų. Padėtis 2014 m. gruodžio 31 d.
{SWD(2015) 148 final}
Turinys
1.Įvadas
2.Operacijos, garantuojamos iš ES biudžeto
3.Garantuojamų operacijų raida
3.1.Tiesiogiai Komisijos valdomos operacijos
3.1.1.Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)
3.1.2.Mokėjimų balanso priemonė
3.1.3.Makrofinansinės pagalbos paskolos
3.1.4.Euratomo paskolos
3.2.EIB išorės finansavimo operacijų raida
4.Rizika, draudžiama iš ES biudžeto
4.1.Rizikos apibrėžtis
4.2.Visa rizikos struktūra
4.3.Iš ES biudžeto garantuojama metinė rizika
4.3.1.Su valstybėmis narėmis susijusi rizika
4.3.2.Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika
5. Garantijų panaudojimas ir Fondo raida
5.1.Garantijų panaudojimas
5.1.1.Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių
5.1.2.Mokėjimai iš ES biudžeto
5.1.3.Reikalavimai Fondui ir lėšų susigrąžinimas
5.2.Fondo raida
1.Įvadas
Šios ataskaitos tikslas – padėti stebėti ES biudžetui gresiančią kredito riziką dėl suteiktų garantijų ir skolinimo operacijų, kurias Europos Sąjunga vykdo tiesiogiai arba kurios netiesiogiai vykdomos pagal EIB finansavimo projektams už Sąjungos ribų suteiktą garantiją.
Ši ataskaita teikiama pagal Finansinio reglamento 1 149 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai vieną kartą per metus praneša apie ES biudžeto garantijas ir atitinkamą riziką 2 .
Ataskaitos struktūra yra tokia: 2 skirsnyje primenamos pagrindinės iš ES biudžeto garantuojamų operacijų ypatybės; taip pat pristatomos kelios kitos papildomos krizių valdymo priemonės, kuriomis nekeliama jokios rizikos ES biudžetui. 3 skirsnyje išdėstyta garantuojamų operacijų raida. 4 skirsnyje nurodomos pagrindinės rizikos rūšys, draudžiamos iš ES biudžeto, o 5 skirsnyje aprašomas garantijų panaudojimas ir Išorės veiksmų garantijų fondo (toliau – Fondas) raida 3 .
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SWD) šią ataskaitą papildo išsamių lentelių ir aiškinamųjų raštų rinkiniu. Jame taip pat pateikiama ES paskolomis ir (arba) garantijomis, kurios sudaro didžiąją Fondo rizikos dalį, besinaudojančių šalių makroekonominė analizė.
2.Operacijos, garantuojamos iš ES biudžeto
Iš ES biudžeto draudžiama rizika atsiranda dėl įvairių skolinimo ir garantijų operacijų, kurias galima suskirstyti į dvi kategorijas:
–Europos Sąjungos suteiktos paskolos siekiant makroekonominių tikslų, t. y. makrofinansinės pagalbos 4 paskolos trečiosioms šalims, mokėjimų balanso 5 (toliau – MB) paskolos, kuriomis teikiama parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, patiriančioms mokėjimų balanso sunkumų, paskolos pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (toliau – EFSM) 6 , kuriomis teikiama parama visoms valstybėms narėms, patiriančioms arba realiai galinčioms patirti didelių ekonominių ir finansinių sunkumų dėl išimtinių aplinkybių, kurių jos negali kontroliuoti, ir kurios paprastai panaudojamos kartu su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parama;
–paskolos, suteiktos siekiant mikroekonominių tikslų, t. y. Euratomo paskolos ir, svarbiausia, Europos investicijų banko (EIB) operacijų, kurioms numatytos ES garantijos 7 , ES nepriklausančiose šalyse finansavimas (EIB išorės finansavimas).
Garantuojamoms EIB išorės finansavimo operacijoms, makrofinansinės pagalbos ir Euratomo paskoloms trečiosioms šalims nuo 1994 m. numatyta Fondo, o MB, EFSM ir Euratomo paskoloms valstybėms narėms – tiesioginė ES biudžeto parama.
Fondas dengia neįvykdytus įsipareigojimus, susijusius su paskolomis ir paskolų garantijomis ES nepriklausančioms šalims arba projektams ES nepriklausančiose šalyse. Jis įkurtas siekiant:
–užtikrinti likvidumo atsargas, kad ES biudžetu nereikėtų naudotis kiekvieną kartą, kai nevykdomi įsipareigojimai ar vėluojama grąžinti garantuojamą paskolą, ir
–sukurti biudžetinės drausmės priemonę nustatant finansinę sistemą, kuria remiantis būtų galima formuoti ES garantijų paskoloms, kurias Komisija ir EIB teikia trečiosioms šalims, politiką 8 .
Jei trečiosios šalys tampa valstybėmis narėmis, su šiomis šalimis susijusios paskolos garantuojamos nebe iš Fondo ir rizika tenka tiesiogiai ES biudžetui. Lėšos į Fondą pervedamos iš ES biudžeto, o Fondo turto vertė turi nuolat atitikti tam tikrą jo garantuojamų skolinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis bei paskolų garantijomis, procentinę dalį. Ši dalis, vadinama planuojama norma, šiuo metu lygi 9 % 9 . Jei Fondui išteklių nepakanka, reikalingos lėšos pervedamos iš ES biudžeto.
Kitos krizių valdymo priemonės, kurios nėra garantuojamos iš ES biudžeto
Reaguojant į krizę sukurtos kelios kitos priemonės, dėl kurių ES biudžetui nekyla jokios rizikos:
– Graikijos paskolų priemonė (GPP) 10 , finansuojama kitų euro zonos valstybių narių dvišalėmis paskolomis, kurias centralizuotai administruoja Komisija.
– Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) 11 . EFSF buvo įkurtas 2010 m. birželio mėn. kaip laikina gelbėjimo priemonė, siekiant suteikti finansinę pagalbą euro zonos valstybėms narėms pagal makroekonominio koregavimo programą. Sutartis dėl nuolatinės krizių valdymo priemonės – Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 27 d. Nuo 2013 m. liepos 1 d. EFSF toliau dalyvauja vykdomose programose Graikijoje (kartu su TVF ir kai kuriomis valstybėmis narėmis), taip pat Airijoje ir Portugalijoje (kartu su TVF, kai kuriomis valstybėmis narėmis ir ES / EFSM) 12 , bet daugiau nebedalyvauja naujose finansavimo programose ar paskolų priemonės susitarimuose.
- Europos stabilumo mechanizmas (ESM) 13 . ESM yra svarbi plačios ES strategijos dalis. Ši strategija sukurta siekiant išsaugoti euro zonos finansinį stabilumą teikiant finansinę pagalbą euro zonos valstybėms narėms, turinčioms finansavimo sunkumų arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Tai yra Liuksemburge įsikūrusi tarpvyriausybinė organizacija, veikianti pagal tarptautinę viešąją teisę. Jos realusis skolinimo pajėgumas – 500 000 mln. EUR.
3.Garantuojamų operacijų raida
Šiame skirsnyje išdėstyta garantuojamų operacijų raida: pirmiausia, tiesiogiai valdomų Komisijos, o po to – valdomų EIB.
|
1 lentelė. Visos neįvykdytų įsipareigojimų, kuriems suteikta ES biudžeto garantija, sumos 2014 m. gruodžio 31 d. (mln. EUR) |
||||
|
Neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai |
Sukauptos palūkanos |
Iš viso |
% |
|
|
Valstybės narės* |
||||
|
Euratomas |
324 |
1 |
326 |
< 1 |
|
MB |
8 400 |
190 |
8 590 |
10 |
|
EIB |
2 315 |
19 |
2 334 |
3 |
|
EFSM |
46 800 |
707 |
47 507 |
56 |
|
Valstybės narės, tarpinė suma |
57 840 |
917 |
58 757 |
69 |
|
Trečiosios šalys** |
||||
|
Makrofinansinė pagalba |
1 829 |
13 |
1 842 |
2 |
|
Euratomas |
24 |
< 1 |
24 |
< 1 |
|
EIB*** |
24 431 |
164 |
24 595 |
29 |
|
Trečiosios šalys, tarpinė suma |
26 283 |
178 |
26 461 |
31 |
|
Iš viso |
84 123 |
1 095 |
85 218 |
100 |
|
* Šiai rizikai teikiama tiesioginė ES biudžeto garantija. Garantija taip pat teikiama Euratomo ir EIB paskoloms, suteiktoms prieš jų įstojimą į ES. ** Šiai rizikai teikiama Fondo garantija.
***
Įtrauktos ES perimtos paskolos po to, kai Sirija neįvykdė skolinių įsipareigojimų EIB
|
||||
SWD A1, A2a, A2b ir A3 lentelėse pateikiama išsamesnė informacija apie šių neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumas, visų pirma apie viršutines ribas, išmokėtas sumas arba garantijų normas.
3.1.Tiesiogiai Komisijos valdomos operacijos
3.1.1.Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)
2010 m. gegužės 9–10 d. išvadose Ekonomikos ir finansų reikalų taryba nustatė priemonės viršutinę ribą – 60 000 mln. EUR 14 . Be to, pagal Tarybos reglamento Nr. 407/2010 15 2 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms suteikiamų paskolų arba kredito linijų mokėtina suma neviršija galimos mokėjimų asignavimų maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą.
Pagal Tarybos sprendimus skirti Sąjungos finansinę pagalbą Airijai 16 (iki 22 500 mln. EUR) ir Portugalijai 17 (iki 26 000 mln. EUR) Airijai išmokėta 22 500 mln. EUR, o Portugalijai – 24 300 mln. EUR.
2014 m. įvykiai
2014 m. kovo mėn. Airijai buvo išmokėta paskutinė 800 mln. EUR dalis ir išnaudoti maksimalūs šaliai skirti skolinimo pajėgumai.
Portugalijai 2 200 mln. EUR išmokėta dviem dalimis. Likusi 1 700 mln. EUR suma nebus panaudota, nes Portugalijos vyriausybė nusprendė neprašyti jos išmokėti. Be to, praėjo išmokėjimo terminas.
2014 m. gruodžio 31 d. iš maksimalios 60 000 mln. EUR sumos likę EFSM pajėgumai sudarė 13 200 mln. EUR tolesnei paramai bet kuriai euro zonos valstybei narei teikti, jei jos reikėtų 18 .
3.1.2.Mokėjimų balanso priemonė
ES vidutinės trukmės finansinė pagalba pagal MB priemonę vėl pradėta teikti 2008 m. lapkričio mėn., siekiant padėti Vengrijai, o vėliau, 2009 m. sausio ir gegužės mėn., Latvijai ir Rumunijai atkurti rinkų pasitikėjimą; bendra visų įsipareigojimų suma – 14 600 mln. EUR. 1 200 mln. EUR iš šios sumos nebuvo išmokėti, nes nebuvo papildomų prašymų ir praėjo išmokėjimo terminas.
2014 m. įvykiai
Vengrija grąžino 2 000 mln. EUR, o Latvija – 1 000 mln. EUR.
Kalbant apie Rumuniją, 2013 m. spalio 22 d. Taryba nusprendė antrą kartą skirti Rumunijai vidutinės trukmės prevencinę finansinę pagalbą 19 , neviršijančią 2 000 mln. EUR, kuri bus suteikta kaip paskola, kurios maksimalus vidutinis terminas – 8 metai. Jokia suma neišmokėta, bet priemonę galima naudoti ir lėšų prašyti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.
2014 m. gruodžio 31 d. iš maksimalios 50 000 mln. EUR sumos likę MB priemonės pajėgumai sudarė 39 600 mln. EUR tolesnei paramai teikti, jei jos reikėtų.
2014 m. negražintų MB paskolų suma sumažėjo nuo 11 400 mln. EUR iki 8 400 mln. EUR.
Įvykiai po 2014 m. gruodžio 31 d.
2015 m. sausio mėn. išmokėtos dvi papildomos kompensacijos: 1 200 mln. EUR Latvijai ir 1 500 mln. EUR Rumunijai. Taigi 2015 m. kovo 31 d. negražintų MB paskolų suma siekė 5 700 mln. EUR.
3.1.3.Makrofinansinės pagalbos paskolos
Apskritai sprendimus dėl makrofinansinės pagalbos priima Europos Parlamentas ir Taryba (SESV 212 straipsnis). Tačiau Taryba gali priimti sprendimą, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kai dėl situacijos trečiojoje šalyje reikia teikti skubią finansinę pagalbą (SESV 213 straipsnis), ir ši procedūra buvo panaudota 2014 m. priimant antrąjį makrofinansinės pagalbos Ukrainai paketą.
2014 m. įvykiai
2014 m. balandžio 14 d. Taryba nusprendė skirti Ukrainai 20 makrofinansinės pagalbos paskolų, kurių suma neviršija – 1 000 mln. EUR. Visa suma išmokėta 2014 m.
2010 m. 21 patvirtinta makrofinansinė pagalba Ukrainai kartu su 2002 m. 22 patvirtintos pagalbos lėšomis, kurias vis dar galima panaudoti, sudaro 610 mln. EUR paskolų. 2014 m. išmokėta 360 mln. EUR.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė Tuniso Respublikai 23 paskolų forma suteikti makrofinansinę pagalbą, kurios suma neviršija 300 mln. EUR.
Kalbant apie sugrąžintas lėšas, pagalbą gavusios šalys grąžino 96 mln. EUR (Bosnija ir Hercegovina – 4 mln. EUR, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija – 10 mln. EUR, Libanas – 25 mln. EUR, Juodkalnija – 1 mln. EUR, Serbija – 52 mln. EUR ir Tadžikistanas – 4 mln. EUR).
2014 m. gruodžio 31 d. negražintų makrofinansinės pagalbos paskolų suma padidėjo nuo 564,6 mln. EUR iki 1 828,6 mln. EUR.
Įvykiai po 2014 m. gruodžio 31 d.
2015 m. vasario mėn. Jordanijai išmokėta pirmoji 100 mln. EUR dalis (iš 180 mln. EUR pagal sprendimą).
2015 m balandžio mėn. likusi 250 mln. EUR suma, dėl kurios sprendimas priimtas anksčiau, išmokėta Ukrainai kartu su pirmąja 10 mln. EUR dalimi Gruzijai (iš 23 mln. EUR pagal sprendimą).
2015 m. gegužės mėn. Tunisui išmokėta pirmoji 100 mln. EUR dalis (iš 300 mln. EUR pagal sprendimą).
3.1.4.Euratomo paskolos
Euratomo paskoloms valstybėms narėms arba tam tikroms tas paskolas galinčioms gauti ES nepriklausančioms šalims (Rusijos Federacijai, Armėnijai, Ukrainai) nustatyta 4 000 mln. EUR viršutinė riba; maždaug 85 % šios sumos jau išmokėta. 300 mln. EUR paskola Ukrainai, skirta esamų branduolinių jėgainių saugos didinimui, buvo pasirašyta 2013 m. rugpjūčio 7 d. Lėšos gali būti išmokėtos, kai bus tinkamai įvykdytos visos veiksmingumo užtikrinimo sąlygos.
Iš 4 000 mln. EUR pagal sprendimą likusi 326 mln. EUR suma galėtų būti panaudota naujiems projektams.
2014 m. įvykiai
2014 m. lėšų išmokėta nebuvo. Bulgarija grąžino 22,6 mln. EUR, Rumunija – 10 mln. EUR, o Ukraina – 6,6 mln. EUR atitinkančią sumą.
3.2.EIB išorės finansavimo operacijų raida
2014 m. įvykiai
Esama ES garantija, skirta EIB išorės finansavimui 2007–2013 m. laikotarpiu (toliau – 2007–2013 m. išorės įgaliojimas), buvo pratęsta iki 2014 m. birželio 30 d., nes 2013 m. gruodžio 31 d. Taryba ir Europos Parlamentas nebuvo priėmę jokio sprendimo dėl naujos ES garantijos EIB.
Naujasis sprendimas, kuriuo suteikiama ES garantija EIB operacijoms už Sąjungos ribų 2014–2020 m. laikotarpiu 24 , buvo priimtas 2014 m. balandžio mėn. Jame nustatyta, kad didžiausia ES garantijos viršutinė riba suskaidoma į nekintamą viršutinę ribą, kurios didžiausia suma – 27 000 mln. EUR, ir neprivalomą papildomą 3 000 mln. EUR sumą. Sprendimas dėl visos arba dalies neprivalomos papildomos sumos panaudojimo bus priimamas laikantis įprastos teisėkūros procedūros remiantis EBI įgyvendinamo sprendimo laikotarpio vidurio peržiūra ir EIB operacijų raida. Kartu, kaip reikalaujama pagal sprendimo 14 straipsnį, 2014 m. liepos 22 d. pasirašytas naujasis garantijos susitarimas.
2014 m. pagal 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. išorės įgaliojimą pasirašytų paskolų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 15 %, o jų suma pasiekė 4 059 mln. EUR. Išmokėtų paskolų suma buvo 2 260 mln. EUR (+17 %, palyginti su 2013 m. gruodžio 31 d.). 2007–2013 m. išorės įgaliojimas beveik visiškai panaudotas, atsižvelgiant į tai, kad grynoji pasirašytoji suma siekia 29 026 mln. EUR, kai leistoji viršutinė riba buvo 29 484 mln. EUR. Ankstesni EIB išorės įgaliojimai nurodyti SWD A3 lentelėje.
2014 m. Sirijos vyriausybė toliau nevykdė įsipareigojimų mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą. EIB pasinaudojo Garantijų fondu šiems neįvykdytiems įsipareigojimams padengti (žr. 5.1.3 punktą).
1 lentelėje pateikiamos šiame skirsnyje nurodytų įvairių priemonių neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumos 2014 m. gruodžio 31 d.
4.Rizika, draudžiama iš ES biudžeto
4.1.Rizikos apibrėžtis
Rizika, kuriai teikiama ES biudžeto garantija, atsiranda dėl operacijų su garantija negrąžintos pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų sumos.
Šioje ataskaitoje naudojami du metodai rizikai, kuriai teikiama ES biudžeto garantija (tiesiogiai arba netiesiogiai per Fondą), įvertinti:
–metodas „visa numatyta rizika“, pagal kurį apskaičiuojamas konkrečios dienos visų negrąžintų paskolų atitinkamoms operacijoms pagrindinės dalies dydis ir sukauptos palūkanos 25 ;
–biudžetinis metodas, apibrėžiamas kaip metinė iš ES biudžeto garantuojama rizika, – pagal jį apskaičiuojama didžiausia metinių mokėjimų terminui suėjus suma, kurią ES turėtų išmokėti per finansinius metus, darant prielaidą, kad neįvykdomi visų paskolų su garantija mokėjimo įsipareigojimai 26 .
4.2.Visa rizikos struktūra
Iki 2010 m. visų garantuojamų neįvykdytų įsipareigojimų sumų keliama didžiausia rizika daugiausia buvo susijusi su trečiosioms šalims suteiktomis paskolomis. Nuo 2011 m. valstybių narių viešiesiems finansams didelę žalą daro finansų krizė, lėmusi išaugusią ES skolinimo veiklą, tenkinant didesnius valstybės finansavimo poreikius valstybėse narėse.
Todėl rizikos struktūra pasikeitė. 2014 m. gruodžio 31 d. 69 % visų garantuojamų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų 27 kilo iš skolinimosi operacijų, susijusių su valstybėms narėms suteiktomis paskolomis, kurioms teikiama tiesioginė ES biudžeto garantija (2010 m. gruodžio 31 d. ši dalis siekė 45 %).
4.3.Iš ES biudžeto garantuojama metinė rizika
Didžiausia suma, kurią 2015 m. ES turėtų išmokėti (tiesiogiai arba per Fondą) – darant prielaidą, kad visos garantuotos paskolos nebus grąžintos, – 12 379,8 mln. EUR. Ją sudaro garantuotų paskolų pagrindinė ir palūkanų sumos, mokėtinos 2015 m., darant prielaidą, kad paskolų, kurių įsipareigojimai neįvykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas (daugiau informacijos pateikiama SWD A4 lentelėje).
4.3.1.Su valstybėmis narėmis susijusi rizika
2015 m. iš Fondo bus garantuojama didžiausia su valstybėmis narėmis (VN) susijusi metinė rizika – 9 811 mln. EUR (apytiksliai 79 % visos metinės rizikos). Su VN susijusi rizika sietina su:
a) EIB skolinimo operacijomis ir (arba) makrofinansine pagalba, ir (arba) Euratomo paskolomis, suteiktomis prieš VN stojimą į ES;
b) pagal MB priemonę suteiktomis paskolomis ir
c) pagal EFSM suteiktomis paskolomis.
2 lentelė. Valstybės narės eilės tvarka pagal didžiausią metinę riziką, kuriai 2015 m. teikiama ES biudžeto garantija (mln. EUR)
|
Eiliškumas |
Šalis |
Paskolos |
Didžiausia metinė rizika |
Šaliai tenkanti visos valstybių narių metinės rizikos dalis |
Šaliai tenkanti visos metinės rizikos (VN ir ne VN) dalis |
|
1 |
Airija |
c) |
5 676,4 |
57,9 % |
45,9 % |
|
2 |
Rumunija |
a) + b) |
1 882,5 |
19,2 % |
15,2 % |
|
3 |
Latvija |
a) + b) |
1 265,3 |
12,9 % |
10,2 % |
|
4 |
Portugalija |
c) |
684,5 |
7,0 % |
5,5 % |
|
5 |
Bulgarija |
a) |
86,1 |
0,9 % |
0,7 % |
|
6 |
Vengrija |
a) + b) |
63,0 |
0,6 % |
0,5 % |
|
7 |
Čekija |
a) |
45,7 |
0,5 % |
0,4 % |
|
8 |
Lenkija |
a) |
42,8 |
0,4 % |
0,3 % |
|
9 |
Kroatija |
a) |
40,6 |
0,4 % |
0,3 % |
|
10 |
Slovakija |
a) |
15,1 |
0,2 % |
0,1 % |
|
11 |
Lietuva |
a) |
4,8 |
< 0,1 % |
< 0,1 % |
|
12 |
Slovėnija |
a) |
4,4 |
< 0,1 % |
< 0,1 % |
|
Iš viso |
9 811,1 |
100 % |
79,3 % |
4.3.2.Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika
2015 m. iš Fondo bus garantuojama didžiausia su trečiosiomis šalimis susijusi metinė rizika – 2,568 mln. EUR (21 % visos metinės rizikos). Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika sietina su EIB skolinimo operacijomis ir (arba) makrofinansine pagalba, ir (arba) Euratomo paskolomis (daugiau informacijos pateikiama SWD A2b lentelėje). Iš Fondo garantuojamos trečiosioms šalims suteiktos paskolos su garantija, kurių mokėjimo terminas – iki 2042 m.
Toliau išvardytos dešimt (iš 41-os) šalių pagal 2015 m. sugrąžintinas lėšas. Jų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 2 106 mln. EUR, arba 82 % su trečiosiomis šalimis susijusios metinės rizikos, kuriai teikiama Fondo garantija. Šių šalių ekonominė padėtis išanalizuota ir pakomentuota SWD 3 punkte. Kiekvienos šalies lentelėje taip pat nurodytas reitingų agentūrų nustatytas kreditingumas.
3 lentelė. 10 svarbiausių trečiųjų šalių eilės tvarka pagal metinę riziką, kuriai 2015 m. teikiama ES biudžeto garantija (mln. EUR)
|
Eiliškumas |
Šalis |
Didžiausia metinė rizika |
Šaliai tenkanti visos trečiųjų šalių metinės rizikos dalis |
Šaliai tenkanti visos metinės rizikos (VN ir ne VN) dalis |
|
1 |
Turkija |
535,9 |
20,9 % |
4,3 % |
|
2 |
Marokas |
309,8 |
12,1 % |
2,5 % |
|
3 |
Brazilija |
254,0 |
10,0 % |
2,1 % |
|
4 |
Serbija |
242,0 |
9,4 % |
2,0 % |
|
5 |
Tunisas |
227,3 |
8,8 % |
1,8 % |
|
6 |
Egiptas |
204,2 |
7,9 % |
1,6 % |
|
7 |
Bosnija ir Hercegovina |
99,9 |
3,9 % |
0,8 % |
|
8 |
Libanas |
86,9 |
3,4 % |
0,7 % |
|
9 |
Pietų Afrika |
86,3 |
3,4 % |
0,7 % |
|
10 |
Sirija |
57,0 |
2,2 % |
0,5 % |
|
Iš viso 10 šalių |
2 106,3 |
82,0 % |
17,0 % |
5. Garantijų panaudojimas ir Fondo raida
5.1.Garantijų panaudojimas
5.1.1.Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių
Kai skolininkas vėluoja sumokėti ES, Komisija naudoja savo grynųjų pinigų išteklius siekdama išvengti vėlavimų ir su skolinimosi operacijų tvarkymu susijusių išlaidų 28 . 2014 m. vėluojama nebuvo.
5.1.2.Mokėjimai iš ES biudžeto
Jeigu finansiniai įsipareigojimai būtų nevykdomi, trūkumas būtų padengtas iš ES biudžeto. Kadangi 2014 m. valstybės narės savo įsipareigojimus vykdė, asignavimų nebuvo prašoma.
5.1.3.Reikalavimai Fondui ir lėšų susigrąžinimas
Kai paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą, kurią trečiosioms šalims suteikė arba kuriai garantiją suteikė ES, kreipiamasi į Fondą su reikalavimu padengti neįvykdytus įsipareigojimus per tris mėnesius nuo prašymo dienos 29 .
Nuo 2011 m. gruodžio mėn. Sirijos vyriausybė neįvykdė įsipareigojimų mokėti EIB tam tikras palūkanas ir grąžinti paskolas. Kadangi oficialūs mokėjimo prašymai ir toliau buvo nesėkmingi, 2012 m. gegužės mėn. EIB kreipėsi į Fondą. Fondui pateiktų reikalavimų, atitinkančių Sirijos negrąžintas paskolas, raida pateikta 4 lentelėje.
EIB reikalaujamos sumos nurašomos nuo Garantijų fondo sąskaitos gavus Komisijos tarnybų leidimą. ES, atlikusi mokėjimą pagal ES garantiją, perima EIB teises ir teisės gynimo priemones.
Perimtų sumų išieškojimo procesu ES vardu užsiima EIB.
4 lentelė. Reikalavimai Garantijų fondui dėl negražintų paskolų Sirijoje (mln. EUR)
|
Metai |
Patenkintų reikalavimų skaičius |
Mokėtinų įmokų suma |
Baudos ir sukauptos palūkanos (1) |
Susigrąžinta suma |
Iš viso |
|
2012 |
2 |
24,02 |
nėra duomenų |
2,15 |
21,87 |
|
2013 |
8 |
59,27 |
1,36 |
0 |
60,63 |
|
2014 |
8 |
58,68 |
1,54 |
2,15 |
60,22 |
|
Iš viso |
18 |
141,97 |
2,90 |
2,15 |
142,72 |
(1) Delspinigių ir sukauptų palūkanų EIB reikalauja tik nuo kiekvienos atskiros paskolos antro mokėjimo reikalavimo ir jie skaičiuojami nuo įsipareigojimų nevykdymo pradžios datos iki Garantijų fondo atlikto mokėjimo datos.
2014 m. gruodžio 31 d. su Sirija susijusi visa negrąžinta pagrindinė garantuojamų paskolų dalis siekė 554 mln. EUR 30 , paskutinės paskolos mokėjimo terminas – 2030 m.
Įvykiai po 2014 m. gruodžio 31 d.
Per pirmuosius 2015 m. mėnesius gauti du papildomi reikalavimai dėl bendros 12,15 mln. EUR sumos.
5.2.Fondo raida
Pagal Garantijų fondo reglamentą reikalaujama, kad Fondo suma pasiektų nustatytą tinkamą lygį (planuojamą sumą) – 9 % bendrų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų pagal kiekvieną operaciją, pridėjus mokėtinas palūkanas. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekta planuojama suma, sukurta atidėjinių sistema.
Remiantis atidėjinių sistema 2014 m. vasario mėn. iš ES biudžeto Fondui sumokėta 58,43 mln. EUR, o 2015 m. vasario mėn. atitinkamas mokėjimas sudarė 144,40 mln. EUR.
2014 m. gruodžio 31 d. Fondo grynasis turtas 31 buvo 2 114,67 mln. EUR. Fondo grynojo turto ir neįvykdytų skolinių įsipareigojimų (26 353,17 mln. EUR) 32 santykis, kaip apibrėžta Garantijų fondo reglamente, buvo mažesnis negu planuojama suma. Todėl į 2016 m. preliminarų ES biudžetą įtrauktas 257,12 mln. EUR atidėjinys.
2014 m. gruodžio 31 d. Fondas turėjo 142,72 mln. EUR išieškotinų sumų.