KOMISIJOS ATASKAITA

METINĖ 2014 M.

SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPŲ TAIKYMO ATASKAITA

1.Įžanga

Tai 22-oji metinė subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ES teisėkūros srityje ataskaita. Ataskaita pateikta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo (toliau – Protokolas Nr. 2) 9 straipsnį.

Ataskaitoje apžvelgiama, kaip ES institucijos ir įstaigos įgyvendino šiuos du principus, ir kaip, palyginti su ankstesniais metais, pasikeitė praktinis jų taikymas. Joje taip pat pateikta kelių Komisijos pasiūlymų, dėl kurių 2014 m. gautos pagrįstos nuomonės, analizė. Atsižvelgiant į tai, kad subsidiarumo kontrolės mechanizmas ir nacionalinių parlamentų ir Komisijos vedamas politinis dialogas yra glaudžiai susiję, ši ataskaita turėtų būti laikoma papildančia Komisijos 2014 m. metinę santykių su nacionaliniais parlamentais ataskaitą.

2.Principų taikymas institucijose

2.1.Komisija

Per daugelį metų Komisija, laikydamasi geresnio reglamentavimo principų, įdiegė procedūras, skirtas įvertinti subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi įvairiais sprendimų priėmimo proceso etapais 1 . Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė, kad subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymasis bus svarbiausia naujosios Komisijos veiklos dalis.

Prieš siūlydama naujas iniciatyvas, Komisija tikrina, ar ES lygmens veiksmas yra teisėtas ir pagrįstas. Yra skelbiami visų pagrindinių naujų iniciatyvų 2 veiksmų planai. Juose dar ankstyvame etape pateikiamas išankstinis galimos iniciatyvos ir atlikto vertinimo darbo apibūdinimas, taip pat bendrai nurodomi Komisijos planai dėl poveikio vertinimo ir konsultacijų. Veiksmų planuose taip pat pateikiamas pradinis veiksmo pagrindimas atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Iškilus būtinybei atlikti poveikio vertinimą (t. y., kai yra numatomas didelis poveikis), suinteresuotosieji subjektai kviečiami viešosiose konsultacijose išreikšti nuomonę dėl poreikio veikti ir galimų nustatytų problemų sprendimo būdų. Remiantis šiose konsultacijose pateiktais atsakymais ir kitu susijusiu indėliu, poveikio vertinimuose analizuojamas, be kita ko, subsidiarumo principo laikymasis, ir vertinama, ar išnagrinėtos pasirinkimo galimybės atitinka proporcingumo principą. 2015 m. gegužės 19 d. Komisija priėmė (atsižvelgdama į Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio politinius prioritetus) geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį 3 , kurio dalį sudaro integruotos naujos geresnio reglamentavimo gairės 4 , apimančios atnaujintas gaires dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi vertinimo, kai vertinamas naujų iniciatyvų poveikis.

2014 m. buvo atlikti 25 dokumentų poveikio vertinimas. Juos patikrinusi, Poveikio vertinimo valdyba, kuri yra nepriklausoma kontrolės įstaiga, nusprendė, kad aštuoni iš šių vertinimų turi būti pagerinti subsidiarumo arba proporcingumo (arba abiejų) principų laikymosi požiūriu. Šis 32 % lygis yra panašus į ankstesniais metais buvusį lygį.

Pavyzdžiui, Poveikio vertinimo valdybos nuomone, pasiūlymo dėl Sprendimo dėl ES bendradarbiavimo gerinimo, siekiant užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti 5 atveju poveikio vertinime turėtų būti pateikta daugiau įrodymų, pagrindžiančių priežastis, kodėl susijusių klausimų nebūtų galima išspręsti poreikiu grindžiamu valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimu. Be to, buvo rekomenduojama aiškiau nurodyti iniciatyvos teisinį pagrindą. Taip pat paprašyta pateikti daugiau informacijos dėl tinkamiausios galimybės proporcingumą, siekiant parodyti, kad visos 28 valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti, nes darbdaviai ir valstybės narės pirmenybę teikė kitoms galimybėms. Galutinė ataskaita buvo iš dalies pakeista, atsižvelgiant į Valdybos rekomendacijas. Pavyzdžiui, buvo aiškiau nurodytas teisinis pagrindas, taip pat geriau paaiškinti proporcingumo aspektai (p. 43).

Techninių radijo spektro naudojimo Sąjungoje programų kūrimo ir specialiųjų renginių belaidei garso įrangai suderinimo sąlygų poveikio vertinimo 6 atveju Poveikio vertinimo valdyba paprašė geriau pagrįsti iniciatyvos proporcingumą palyginant apskaičiuotas sąnaudas ir nustatytą naudą, taip pat paprašė, kad būtų išaiškinta veiksmo ES lygmeniu (palyginti su valstybės narės lygmeniu) pridėtinė vertė ir veiksmų būtinybė. Gavę šias valdybos pastabas, analizės skyriai aktyviau siekė išsiaiškinti poveikį atskirų kategorijų vartotojams (mažesniems ir didesniems vartotojams). Ataskaitoje taip pat aiškiai nurodyta, kad, pasirinkus pagrindinį scenarijų, didelės sąnaudos bus neišvengiamos, taigi, sąnaudos ir nauda buvo palygini aiškesnėmis aplinkybėmis.

Rekomendacijomis Poveikio vertinimo valdyba padėjo pagerinti subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi analizę ir suteikė Komisijos politiniam sprendimų priėmimo procesui svarbią informaciją. Su teisės akto pasiūlymu pateiktame aiškinamajame memorandume taip pat nurodoma, kaip pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Subsidiarumas ir proporcingumas taip pat yra pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama atliekant vertinimus atgaline data: juose vertinama, ar ES veiksmai faktiškai duoda tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo, aktualumo ir ES pridėtinės vertės požiūriais. Tokiuose vertinimuose nagrinėjama, ar ES veiksmai vis dar yra būtini, ir, ar tikslai būtų lengviau pasiekiami kitais būdais. Komisija yra įsipareigojusi pirmiausia atlikti įvertinimą ir išanalizuoti praeityje atliktus veiksmus, ir tik tada spręsti, ar reikėtų teisės aktų pakeitimų. Surinkdama įrodymus ir nustatydama sprendimų priėmimui naudingą patirtį, ES vertina sudėtinį ir nuolatinį indėlį į politikos formavimą, taip pat vertina subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi.

2.2.Priemonės, kurių imtasi gavus nacionalinių parlamentų pagrįstas nuomones

2014 m. Komisija iš nacionalinių parlamentų gavo 21 pagrįstą nuomonę dėl subsidiarumo principo 7 – 76 % mažiau nei praėjusiais metais (2013 m. gautos 88 nuomonės). 2014 m. gautos pagrįstos nuomonės sudarė daug mažesnę visų Komisijos tais pačiais metais vykstant politiniam dialogui gautų nuomonių (506) dalį (4 %). 2013 m. pagrįstos nuomonės sudarė 14 % visų nuomonių, o 2012 ir 2011 m. pagrįstos nuomonės sudarė šiek tiek daugiau kaip 10 % visų gautų nuomonių.

Nors 2014 m. naujų „geltonosios kortelės“ procedūrų nebuvo pradėta, 2013 m. dėl pasiūlymo dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013) 534 final) pradėta „geltonosios kortelės“ procedūra toliau skatino diskusijas palaikant politinį dialogą. Daugiau informacijos pateikta Santykių su nacionaliniais parlamentais ataskaitoje.

Daug mažesnis pagrįstų nuomonių skaičius turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad, artėjant Komisijos kadencijos pabaigai, Komisijos pasiūlymų skaičius apskritai sumažėjo. Reikėtų pažymėti, kad 2013 m. visas nacionalinių parlamentų nuomonių, pateiktų vykstant politiniam dialogui, skaičius taip pat sumažėjo, tačiau ne tiek, kiek pagrįstų nuomonių 8 .

Pagrįstos nuomonės ir toliau labai skiriasi savo forma ir nacionalinių parlamentų pateiktais argumentais, kuriais jie grindžia savo išvadas dėl subsidiarumo principo tariamo pažeidimo. Kaip ir ankstesniais metais, nacionaliniai parlamentai teikė pagrįstas nuomones dėl įvairių 2014 m. priimtų nuomonių. 21 pagrįsta nuomonė pateikta dėl 15 9 Komisijos pasiūlymų. Tačiau iš pasiūlymų, dėl kurių buvo pateikta daugiausiai pagrįstų nuomonių, daugiausiai pagrįstų nuomonių (trys nuomonės) pateikta dėl Direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos pasiūlymo 10 ir dėl atliekų srities politikos ir teisės aktų peržiūros pasiūlymo 11 . Dvi pagrįstos nuomonės buvo pateiktos dėl reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo pasiūlymo 12 , dėl naujų maisto produktų pasiūlymo 13 ir dėl direktyvos dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių pasiūlymo 14 . Daugiau informacijos pateikta šios ataskaitos priede.

Labai sumažėjus bendram 2014 m. paskelbtų pagrįstų nuomonių skaičiui, atitinkamai labai sumažėjo kiekvieno parlamento pagrįstų nuomonių skaičius. 2014 m. pagrįstas nuomones pateikė tik 15 iš 41 parlamento (palyginti su 34 parlamentais 2013 m.). Austrijos Bundesrat ir Jungtinės Karalystės House of Commons pateikė po tris pagrįstas nuomones (o 2013 m. jie pateikė atitinkamai šešias ir penkias pagrįstas nuomones). Švedijos Riksdag ir Prancūzijos Sénat pateikė po dvi pagrįstas nuomones (o 2013 m. Riksdag pateikė devynias pagrįstas nuomones, o Sénat – keturias). Dauguma parlamentų pateikė po vieną pagrįstą nuomonę arba jų visai nepateikė.

Nors 2014 m. nacionaliniai parlamentai ne taip aktyviai teikė pagrįstas nuomones, keletas parlamentų siūlė sugriežtinti subsidiarumo kontrolės procedūrą. Nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. Danijos Folketing, Nyderlandų Tweede Kamer ir Jungtinės Karalystės House of Lords 15 pateikė ataskaitas su išsamiais pasiūlymais, kaip sustiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį sprendimų priėmimo procese. Šiose ataskaitose, be kita ko, pateikiama pasiūlymų, kaip išplėsti subsidiarumo kontrolės taikymo sritį. Parlamentai pasiūlė, kad pagrįstose nuomonėse turėtų būti įvertintas ne tik subsidiarumo principo laikymasis, bet ir proporcingumo principo laikymasis arba pasiūlymo teisinis pagrindas. Ataskaitose taip pat raginama pratęsti pagrįstų nuomonių teikimo terminą 16 ir siūloma, kad susidarius situacijai, kai reikia taikyti „geltonosios kortelės“ procedūrą, Komisija atsiimtų arba iš dalies pakeistų savo pasiūlymą. Šiais klausimais nacionaliniai parlamentai diskutuoja įvairiuose forumuose.

2.3.Europos Parlamentas ir Taryba

a) Europos Parlamentas

Įsigaliojus SESV, pagal protokolą Nr. 2 Europos Parlamentas ėmėsi daugelio priemonių, kad įvykdytų savo teisinius įsipareigojimus šioje srityje. Dabar yra įdiegta toliau apibūdinta procedūra, kurioje, visų pirma, remiamasi nacionalinių parlamentų pagrįstomis nuomonėmis.

Nacionalinių parlamentų nuomonės perduodamos Parlamento komitetui, atsakingam už šį klausimą, ir Teisės reikalų komitetui, kad jie išplatintų tas nuomones visiems komiteto nariams ir kad jos būtų įtrauktos į posėdžio dokumentus. Nacionalinių parlamentų nuomonės sistemingai verčiamos į visas ES oficialiąsias kalbas 17 ir nurodomos teisėkūros rezoliucijų preambulėje.

Už konkretų klausimą atsakingas Parlamento komitetas yra iš esmės įpareigotas galutinai balsuoti prieš pasibaigiant numatytam aštuonių savaičių terminui.

2014 m. Europos Parlamentas oficialiai gavo 287 nacionalinių parlamentų pasiūlymus. Iš jų 18 buvo pagrįstos nuomonės, o likusieji 269 – nuomonės (t. y. pasiūlymai, kuriuose nekeliamas subsidiarumo principo laikymosi klausimai). 2013 m. Europos Parlamentui buvo oficialiai pateiktos 86 pagrįstos nuomonės ir 206 nuomonės.

Teisės reikalų komitetas yra Parlamento komitetas, kuris visapusiškai atsako už subsidiarumo principo laikymąsi. Komiteto narys šešių mėnesių laikotarpiui politinių grupių rotacijos tvarka paskiriamas nuolatiniu pranešėju subsidiarumo klausimais. Pranešėjas vykdo gautų pagrįstų nuomonių stebėseną ir gali surengti komiteto diskusijas pagrįstose nuomonėse iškeltais klausimais ir parengti rekomendacijas kitiems susijusiems komitetams. Teisės reikalų komitetas taip pat pastoviai rengia ataskaitą dėl Komisijos metinės ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo laikymosi. Remdamasi Sajjado Karimo (ECR/UK) parengta ataskaita, 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Komisijos 19-osios ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi 18 .

Nepaisant parlamentinės veiklos pertraukos 2014 m., kurie buvo rinkimų metai, Europos Parlamentas tais metais parengė Komisijos poveikio vertinimų 32 pradinius vertinimus ir du išsamius vertinimus, tris papildomus poveikio vertinimus, vieną esminių Parlamento pakeitimų poveikio vertinimą ir vieną ex post poveikio vertinimą. Be to, buvo baigtos penkios „Išlaidų dėl ES masto veiksmų nebuvimo nustatymo“ ataskaitos.

Europos Parlamentas taip pat pradėjo taikyti naują, bendresnio pobūdžio metodą veiksmų ES lygmeniu pridėtinei vertei įvertinti, parengdamas „Išlaidų dėl ES masto veiksmų nebuvimo nustatymo“ ataskaitą, 19 kurioje nustatoma nauda, kuri gali būti gauta iš Europos Parlamento pasiūlytų veiksmų, ir parengdamas „Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio politinėse gairėse nustatytų 10 prioritetų ekonominio augimo potencialo“ ataskaitą 20 .

b) Taryba

Tarybos įsipareigojimai dėl nacionalinių parlamentų teisės vykdyti subsidiarumo principo laikymosi stebėseną yra nustatyti protokoluose Nr. 1 ir Nr. 2. Taryba iš esmės atsakinga už teisės aktų projektų, kuriuos parengė kitos institucijos nei Komisija, perdavimą nacionaliniams parlamentams.

Pagal Protokolo Nr. 2 4 straipsnį Taryba nacionaliniams parlamentams perduoda visus valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko ir Europos investicijų banko pasiūlytus teisės aktų projektus. Tačiau 2014 m. Taryba negavo nė vieno tokio teisės akto, taigi, nacionaliniams parlamentams nebuvo perduotas nė vienas teisės aktas.

Laikydamasi pirmiau nurodyto įsipareigojimo pagal Protokolo Nr. 2 6 straipsnį, Taryba turi perduoti bet kokią nacionalinių parlamentų nuomonę dėl valstybių narių grupės pateikto teisės akto pasiūlymo siūlančioms valstybėms narėms. Taip pat Taryba nacionalinių parlamentų nuomones dėl Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ir Europos investicijų banko teisės aktų pasiūlymų perduos atitinkamai institucijai. Tačiau tokių aktų Taryba 2014 m. negavo.

Taryba ne tik laikosi Sutartimi nustatytų reikalavimų, bet ir informuoja valstybes nares apie nacionalinių parlamentų nuomones dėl Komisijos teisės aktų pasiūlymų. Taigi, 2014 m. Tarybos sekretoriatas delegacijoms išplatino daugiau kaip 250 susijusių pagrįstų nuomonių ir nuomonių, pateiktų pagal politinio dialogo sistemą – visos jos susijusios su Komisijos teisės aktų pasiūlymais.

Galiausiai, vykdydama teisėkūros procedūrą, Taryba, peržiūrėdama su Komisijos pasiūlymais pateikiamus poveikio vertinimus, tikrina, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

2.4.Regionų komitetas

2014 m. Regionų komitetas priėmė ir įgyvendino antrą Subsidiarumo darbo programą 21 , į kurią buvo įtrauktos toliau nurodytos trys iniciatyvos, atrinktos iš Komisijos darbo programos pagal specifinius kriterijus: i) švaraus oro politikos dokumentų rinkinys; ii) pasiūlymas dėl ekologiškos gamybos; iii) atliekų teisės aktai, įtraukti į Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį 22 . Ypač daug dėmesio skirta tam, kaip deleguotieji teisės aktai būtų naudojami teisės aktų pasiūlymų stebėsenai.

Įgyvendindamas Subsidiarumo darbo programą, Regionų komitetas išnagrinėjo ES švaraus oro politikos dokumentų rinkinį 23 . Po konsultacijos su Subsidiarumo ekspertų grupe, Regionų komitetas nuomonėje paskelbė išvadą 24 , kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, ir pritarė, kad oro tarša yra tarpvalstybinis reiškinys, su kuriuo reikia kovoti Europos lygmeniu.

Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo pasiūlymo aštuonias savaites trukusios konsultacijos su Subsidiarumo ekspertų grupe ir Subsidiarumo stebėsenos tinklu leido nacionaliniams parlamentams atlikti subsidiarumo kontrolę 25 . Dauguma respondentų nepritarė tam, kad valstybėms narėms būtų panaikinta galimybė nustatyti ekologinę gamybą reglamentuojančių taisyklių išimtis ir išreiškė susirūpinimą dėl subsidiarumo principo. Jų manymu, pasiūlymu peržengta proporcingumo riba, nes numatytus tikslus būtų galima pasiekti kitais, mažiau ribojančiais būdais. Šie susirūpinimą keliantys klausimai buvo įtraukti į Regionų komiteto nuomonę 26 .

Direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, pasiūlymas 27 buvo ypač svarbus Regionų komitetui, nes daugumoje valstybių narių vietos ir regioninės valdžios institucijos yra atsakingos už ES atliekų srities teisės aktų įgyvendinimą. Aštuonias savaites trukusios Subsidiarumo ekspertų grupės ir Subsidiarumo stebėsenos tinklo konsultacijos suteikė galimybę nacionaliniams parlamentams atlikti subsidiarumo kontrolę. Paaiškėjo, kad dauguma respondentų nemanė, jog nauji ES tikslai dėl atliekų kelia kokių subisidiarumo principo laikymosi problemų. Tačiau keli respondentai išreiškė susirūpinimą dėl proporcingumo principo laikymosi, ir abejoja, ar nauji tikslai dėl atliekų gali būti pasiekti, atkreipdami dėmesį į tai, kad visoje ES dabartiniams tikslams dėl atliekų taikomi skirtingi metodai. Regionų komitetas surengė teritorinio poveikio vertinimo praktinį seminarą 28 , kuriame paaiškėjo, kad kai kuriems regionams bus sunku pasiekti direktyvoje siūlomų tikslų. Pagrindiniai konsultacijų ir teritorinio poveikio vertinimo rezultatai yra pateikti Regionų komiteto nuomonėje 29 . Keliose papildomose 2014 m. Regionų komiteto priimtose nuomonėse, pavyzdžiui, nuomonėje dėl reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo pasiūlymo 30 , nuomonėje dėl sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo pasiūlymo 31 , taip pat nuomonėje dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl pagalbos schemos vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimui švietimo įstaigoms pasiūlymo 32 , išreikštas susirūpinimas dėl Komisijos pasiūlymų atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams.

2014 m. liepos mėn. Regionų komitetas surengė suinteresuotiesiems subjektams iš ES ir iš nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų skirtą praktinį seminarą 33 subsidiarumo klausimais. Praktinio seminaro tikslas – apžvelgti 2013 m. 34 įvykusią 6-ąją konferenciją subsidiarumo klausimais ir išnagrinėti naujus metodus ir sprendimus, kuriais siekiama veiksmingos subsidiarumo stebėsenos. Be to, bendrai Regionų komiteto ir Tiubingeno universiteto (Vokietija) surengtoje konferencijoje „Regioninių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungos reikaluose“ 35 buvo siekiama padidinti informuotumą apie regioninių parlamentų vaidmenį ir jiems iškylančius uždavinius, taikant subsidiarumo kontrolės mechanizmą. Galiausiai, REGPEX 36 partnerių susitikime ir Regionų komiteto interneto platformų susitikime (abu įvyko gruodžio mėn.) buvo padaryta išvada, jog būtina pagerinti regioninių parlamentų informuotumą subsidiarumo klausimais ir suteikti jiems informacijos mainų priemonių. Taip pat daroma nuoroda į Regionų komiteto 2015 m. birželio mėn. paskelbtą 2014 m. metinę ataskaitą dėl subsidiarumo 37 .

2.5.Teisingumo Teismas

2014 m. Teisingumo Teismas nepaskelbė jokių svarbių sprendimų dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų.

3.Pagrindiniai atvejai, kai išreikštas susirūpinimas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi

Direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos pasiūlymas 38

Komisija 2013 m. gruodžio 13 d. paskelbė pasiūlymą, kuriame nurodė veiksmus, kurie turėtų būti laikomi Sąjungos muitų taisyklių pažeidimais, ir nustatė sankcijų dėl tokių veiksmų taikymo sistemą. Pasiūlymu siekiama suderinti pasekmes, kylančias dėl bendrųjų taisyklių pažeidimų; bendrosios taisyklės muitų sąjungoje yra skirtingos, nes jose remiamasi valstybių narių 28 skirtingomis teisinėmis sistemomis ir administracinėmis arba teisminėmis tradicijomis. Taigi, juo siekiama suvienodinti veiksmus dėl ES muitų teisės aktų pažeidimų valstybėse narėse.

Nacionaliniai parlamentai dėl pasiūlymo pateikė tris pagrįstas nuomones 39 , jos sudarė šešis balsus 40 . Trys kiti nacionalinių parlamentų rūmai 41 pateikė nuomonių dėl šio pasiūlymo pagal politinio dialogo sistemą.

Savo pagrįstose nuomonėse nacionaliniai parlamentai teigė, kad neaišku, ar Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, ir išreiškė abejones dėl to, ar siūlomos priemonės būtų geriau reglamentuojamos ES lygmeniu, o ne valstybių narių lygmeniu. Švedijos Riksdag nebuvo įsitikinęs, ar direktyvoje turėtų būti nustatyta bendra formuluotė dėl sankcijų ir jų lygių. Ji taip pat nurodė, kad tam tikrus pasiūlymo elementus, kurie paprastai yra pateikti SESV 83 straipsniu grindžiamuose aktuose (minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių), būtų galima geriau reglamentuoti valstybės narės lygmeniu, ir kad Komisija nesugebėjo parodyti, jog siekiant sustiprinto muitinių bendradarbiavimo reikalingas reglamentas, kuriame būtų numatytos bendro masto sankcijos. Danijos Folketing nuomone, pasiūlymo taikymo sritis neapsiriboja tik būtinu taisyklių dėl ES muitų teisės aktų pažeidimų ir susijusių sankcijų suderinimu. Lietuvos Respublikos Seimas tvirtino, kad pasiūlymo tikslas (t. y. pasiekti, kad būtų veiksmingai įgyvendinti Sąjungos muitų teisės aktai ir teisingai bei vienodai užtikrintas jų vykdymas) nebūtų įgyvendintas, nes siūlomoje direktyvoje nebūtų nustatyta, ar valstybės narės dėl tų muitų pažeidimų taikytų administracinės ar baudžiamosios teisės sankcijas. Atsakymuose į pagrįstas nuomones Komisija pabrėžė, kad, esant dideliems muitų teisės pažeidimų ir sankcijų valstybėse narėse skirtumams, nebuvo galima veiksmingai užtikrinti, jog suderintų muitų teisės aktų bus laikomasi. Komisijos nuomone, šis skirtumas gali būti pašalintas sudarius bendrą muitų pažeidimų sąrašą ir suderinus atitinkamas sankcijas. Atskiros valstybės narės tokių priemonių negalėtų imtis, todėl veiksmas ES lygmeniu šioje vietovėje labiau tinka. Be to, Komisija taip pat teigė, kad, suderinus muitų pažeidimus ir sankcijas, muitinės įstaigų bendradarbiavimas taptų veiksmingesnis, ir pabrėžė, kad sudarius bendrą muitų pažeidimų sąrašą ir suderinus muitų sankcijas, muitinės sankcijų sistemos taps lengviau palyginamos. Pasiūlymą vis dar svarsto teisėkūros institucijos.

Komisija 2014 m. liepos 2 d. paskelbė į teisės aktų rinkinį įtraukiamą pasiūlymą kurti labiau žiedinę ekonomiką, siekiant padidinti Europos konkurencingumą ir sumažinti brangių ribotų išteklių paklausą. Šiame dokumente siūloma iki 2030 m.perdirbti 70 % komunalinių atliekų ir 80 % pakuočių atliekų, taip pat siūloma nuo 2025 m. uždrausti sąvartynuose laidoti perdirbti tinkamas atliekas. Pasiūlyme nustatyti plataus užmojo tikslai ir pateiktos papildomos pagrindinės nuostatos dėl priemonių, kurių reikia tikslams pasiekti ir stebėti.

Nacionaliniai parlamentai dėl pasiūlymo pateikė tris pagrįstas nuomones 43 , jos sudarė šešis balsus 44 . Trys kiti nacionalinių parlamentų rūmai 45 pateikė nuomonių dėl šio pasiūlymo vykstant politiniam dialogui.

Savo pagrįstose nuomonėse nacionaliniai parlamentai pateikia įvairių argumentų, kodėl pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo. Austrijos Bundesrat tvirtino, kad ES lygmeniu nereikėjo reglamentuoti jokio tarpvalstybinio aspekto ir kad Komisija nesugebėjo tinkamai paaiškinti, kodėl dabartiniai tikslai nebuvo tinkami arba kodėl ne visose valstybėse narėse jie buvo pasiekti. Čekijos Senát teigė, kad pasiūlyme nepagrįsta prielaida, jog siūlomus tikslus realiai įmanoma pasiekti valstybėms narėms ir savivaldybėms pagrįstomis sąnaudomis, todėl Komisija nepagrindė, kokia tikra pridėtinė vertė yra sukuriama siūlomu veiksmu ES lygmeniu. Galiausiai Kroatijos Hrvatski Sabor tvirtino, kad klausimas dėl papildomų tikslų nustatymo atliekų tvarkymo srityje turėtų įeiti į valstybių narių kompetenciją, atsižvelgiant į jų ekonomines aplinkybes.

2014 m. gruodžio 16 d. Komisija priėmė savo 2015 m. darbo programą, pagal kurią ji pasiūlė atsiimti arba iš dalies pakeisti 80 iš 450 pasiūlymų, dėl kurių Europos Parlamentas ir Taryba turi priimti sprendimą 46 . Komisija nurodė, kad ji ketino atsiimti direktyvos pasiūlymą, tačiau tuo pat metu paskelbė, kad iki 2015 m. pabaigos pakeis jį nauju, platesnio užmojo pasiūlymu dėl žiedinės ekonomikos skatinimo. Komisija taip pat dar kartą patvirtino įsipareigojimą skatinti Europos Sąjungoje pereiti prie veiksmingai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos, kuri turėtų didelį teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui, konkurencingumui ir inovacijoms. Po konsultacijų su Europos Parlamentu ir Taryba, Komisija patvirtino, kad ji atsėmė pasiūlymą 2015 m. vasario 25 d. 47 .

Reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX/XXX [Oficialios kontrolės reglamentas] ir panaikinaamas Komisijos reglamenta (EB) Nr. 834/2007, pasiūlymas 48

2014 m. kovo 25 d. Komisija paskelbė pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visuomenės reikalavimai dėl aplinkos ir kokybės būtų patenkinti. Pasiūlymu siekiama trijų pagrindinių tikslų: išsaugoti vartotojų pasitikėjimą, išsaugoti gamintojų pasitikėjimą ir sudaryti geresnes galimybes ūkininkams pereiti prie ekologinės gamybos. Komisija visų pirma pasiūlė: i) sugriežtinti ir suderinti taisykles Europos Sąjungoje ir importuotiems produktams taikomas taisykles, pašalinant daugelį dabartinių išimčių dėl gamybos ir kontrolės; ii) įdiegti rizika grindžiamą kontrolės sistemą; iii) sudaryti geresnes sąlygas smulkiesiems ūkininkams prisijungti prie ekologinio ūkininkavimo, įdiegiant galimybę jiems prisijungti prie grupės sertifikavimo sistemos; iv) geriau atsižvelgti į prekybos ekologiniais produktais tarptautinį aspektą, įtraukiant naujas nuostatas dėl eksporto ir v) supaprastinti teisės aktus, siekiant sumažinti ūkininkų administracines sąnaudas ir pagerinti skaidrumą.

Nacionaliniai parlamentai dėl pasiūlymo pateikė tris pagrįstas nuomones 49 , jos sudaro šešis balsus 50 . Devyneri rūmai pateikė nuomones pagal politinio dialogo sistemą 51 . Savo pagrįstose nuomonėse nacionaliniai parlamentai tvirtino, kad pasiūlymas nesuteikė pakankamai laisvės taikyti regioninės arba nacionalinės teisės aktus, kuriais galėtų būti sprendžiami su regioniniais arba nacionaliniais ypatumais susiję aspektai. Kaip teigė Austrijos Bundesrat, pasiūlymas nesuteikė galimybės įvertinti, ar Komisijos pasiūlytos priemonės buvo pakankamai veiksmingos, kad būtų pasiektas pageidaujamas tikslas, nei galimybės įvertinti, ar tokios priemonės turėjo būti taikomos ES lygmeniu. Pasiūlymas buvo kritikuojamas dėl to, kad nebuvo nustatyta jo poveikio vertė ir atitinkama finansinė ir administracinė našta valstybėms narėms.

Atsakymuose Komisija nurodė, kad dabartinėje pasiūlymo taikymo srityje numatytas išimčių esamoms taisyklėms taikymas lėmė nesąžiningą ES ekologinės veiklos vykdytojų ir importuojamų ekologinių produktų konkurenciją. Kai kurie neigiami veiksniai buvo pavojus prarasti vartotojų pasitikėjimą, teisės aktų sudėtingumas, prekybos problemos (sunkumus užtikrinti atitiktį reikalavimams) ir didelė administracinė našta. Be to, Komisija pabrėžė, kad pasiūlyme numatyta galimybė, prireikus, pakeisti gamybos procesą. Dėl deleguotųjų aktų Komisija pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti visavertį reglamento taikymą, būtinas įgaliojimas priimti teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį. Pasiūlyme nurodytam įgaliojimų perdavimui taikomo aiškūs ir tikslūs kriterijai, paliekantys Komisijai nedidelę pasirinkimo laisvę. Galiausiai, Komisija pabrėžė, kad, rengiant šiuos teisės aktus, turėtų dalyvauti valstybės narės.

Atsižvelgdama į ilgą Europos Parlamento ir Tarybos derybų procesą, Komisija 2014 m. gruodžio mėn. savo darbo programoje paskelbė ketinanti panaikinti siūlomą reglamentą ir pakeisti jį nauja iniciatyva, nebent susitarimas būtų pasiektas per šešis mėnesius.

4.Išvados

2014 m. pagrįstų nuomonių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, gerokai sumažėjo. 2014 m. paskelbtos pagrįstos nuomonės taip pat sudarė daug mažesnę visų vykstant politiniam dialogui paskelbtų nuomonių dalį. „Geltonos kortelės“ procedūros taikyti nereikėjo. Tačiau mažesnis pagrįstų nuomonių skaičius turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į mažesnį artėjant Komisijos kadencijos pabaigai pateiktų teisės aktų pasiūlymų skaičių, ir tai neturėtų būti laikoma požymiu, kad nacionaliniai parlamentai prarado susidomėjimą subsidiarumo principo laikymosi klausimais. Šią išvadą patvirtina šiuo metu vykstančios nacionalinių parlamentų diskusijos dėl subsidiarumo kontrolės mechanizmo.

2014 m., kaip ir ankstesniais metais, visos teisės aktų kūrimo procese dalyvaujančios institucijos aktyviai užtikrino subisidarumo principo kontrolę. Komisija, prieš priimdama teisės aktus, stebėjo, ar jos pasiūlymai atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, vykdydama įvairius vertinimus (rengdama veiksmų planus, poveikio vertinimą), nagrinėdama nacionalinių parlamentų pateiktas pagrįstas nuomones dėl subsidiarumo principo laikymosi problemų ir atsakydama į tas nuomones.

Europos Parlamentas, vykdydamas savo veiklą teisė aktų pasiūlymų srityje, toliau nagrinėjo subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi klausimus ir atsižvelgė į pagrįstas nuomones, gautas iš nacionalinių parlamentų. Jis taip pat pradėjo taikyti naują bendrą metodą ES pridėtinei vertei įvertinti, parengdamas „Išlaidų dėl ES masto veiksmų nebuvimo nustatymo“ ataskaitą, ir pateikė kelis Komisijos poveikio vertinimo vertinimus. Galiausiai, Regionų komitetas tęsė darbą subsidiarumo klausimais, visų pirma, priimdamas ir įgyvendindamas savo antrąją Subsidiarumo darbo programą ir surengdamas kelis praktinius seminarus bei konferencijas dėl subsidiarumo principo ir klausimų, susijusių su subsidiarumo kontrolės mechanizmo įgyvendinimu.

(1) http://ec.europa.eu/smart-regulation/guidelines/tool_1_en.htm Geresnio reglamentavimo principai taikomi visai Komisijos veiklai ir jie yra pateikiami kaip pagrindinių principų rinkinys, taikomas visiems GD ir visoms tarnyboms, dalyvaujančioms ES intervencijų įgyvendinime, taikyme arba vertinime, ir atitinkamoms konsultacijoms su suinteresuotaisiais subjektais. Principai yra apibrėžti Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio priemonėje Nr. 1, žr. .

(2)

http://ec.europa.eu/smart-regulation/roadmaps/index_en.htm − kaip apibrėžta Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje – COM(2015) 215 final – Komisija ateityje pateiks iniciatyvų, kurių poveikio vertinimas turi būti atliktas, įžanginį poveikio vertinimą (pakeisiantį tokių iniciatyvų veiksmų planus).

(3) COM(2015) 215 final.

(4) http://ec.europa.eu/smart-regulation/guidelines/index_en.htm

(5) COM(2014) 221 final.

(6) COM(2014) 6011 final.

(7) Žr. šios ataskaitos priedą.

(8) 505, o 2013 m. – 621.

(9) Komisija gavo 21 pagrįstą nuomonę; kai kurios iš jų susijusios su daugiau nei vienu dokumentu.

(10) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos, COM(2013) 884 final.

(11) Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, COM(2014) 397 final.

(12)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX/XXX, COM(2014)180 final.

(13) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl naujų maisto produktų, COM(2013) 894 final.

(14) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių, COM(2014) 212 final.

(15) DK Folketing „Dvidešimt trys rekomendacijos, siekiant sustiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį Europos sprendimų priėmimo procese“, UK House of Lords „Naconalinių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungoje“ ir NL Tweede Kamer „Europos Ateitis“.

(16) Tačiau terminas yra įtvirtintas Sutartyje ir negali būti keičiamas, nekeičiant Sutarties.

(17) Išskyrus airių ir maltiečių.

(18) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2014-0061+0+DOC+XML+V0//ENhttp://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2014-0061+0+DOC+XML+V0//LT

(19)

„Mapping “„the Cost of Non-Europe 2014 -19“ („Išlaidų dėl ES masto veiksmų nebuvimo nustatymas, 2014–2019 m.“), antrasis leidimas, 2014 m. liepos mėn., Europos pridėtinės vertės skyrius, 2014 m. liepos mėn. http://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=IPOL-EAVA_ET(2014)563350

(20)

„The economic potential of the ten-point Juncker Plan for growth without debt“ („Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio augimo be skolos dešimties punktų plano ekonominis potencialas“), Europos pridėtinės vertės skyrius, http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2014/543844/EPRS_STU(2014)543844_REV1_EN.pdf

(21) CdR 7657/2013.

(22) a) iniciatyvos turėtų būti aiškiai politiškai svarbios vietos ir regionų valdžios institucijoms;b) iniciatyvos turėtų daryti poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai;c) iniciatyvos turėtų galimą subsidiarumo matmenį.

(23) COM(2013) 918 final (Komunikatas), COM(2013) 919 final ir COM(2013) 920 final.

(24) CdR 1217/2014.

(25) COM(2014) 180 final ir susijęs komunikatas COM(2014) 179 final.

(26) CdR 4832/2014.

(27) COM(2014) 397 final.

(28) Šiame seminare Regionų komitetas parengė teritorinio poveikio vertinimą, naudodamasis Quick scan metodika, kurią parengė Europos teritorijų vystymosi ir sanglaudos stebėsenos tinklas (ESPON).

(29) CdR 04083/2014.

(30) CdR 6520/2013.

(31) CdR 03236/2014.

(32) CdR 1287/2014.

(33) „Subsidiarity monitoring under scrutiny: More, less or different?“ („Atidžiai nagrinėjama subsidiarumo stebėsena:didesnė, mažesnė ar tiesiog kitokia?“) po to, kai buvo pritaikytas „pasaulio kavinės“ metodas.

(34) http://portal.cor.europa.eu/subsidiarity/SiteCollectionDocuments/Final%20Brochure.pdf

(35) Su procedūra galite susipažinti http://www.cor.europa.eu/en/events/Pages/regional-parliaments-conference.aspx .

(36) REGPEX (Regioninių parlamentų informacijos mainų platforma), kurią 2012 m. įdiegė Regionų komitetas, yra Subsidiarumo stebėsenos tinklo interneto svetainės dalis, kurią sudaro duomenų bazė, skirta teikti pagalbą regionams teisėkūros įgaliojimų, susijusių su subsidiarumo kontrolės mechanizmu, srityje http://corportal/subsidiarity/regpex/Pages/default.aspx .

(37) Bus paskelbta http://portal.cor.europa.eu/subsidiarity/Publications/Pages/Publicationsandstudies-.aspx .

(38) COM(2013) 884 final.

(39)

DK Folketing (2 balsai), LT Seimas (2 balsai), SE Riksdag (2 balsai).

(40) Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus; jei nacionalinį parlamentą sudaro dveji rūmai, kiekvieniems rūmams skiriama po vieną balsą. Kiekvieni parlamento rūmai turi teisę atskirai pateikti pagrįstas nuomones.

(41)

CZ Senát, MT Kamra tad-Deputati, ir PT Assembleia da República.

(42)

COM(2014) 397 final.

(43) AT Bundesrat (1 balsas), CZ Senát (1 balsas), HR Hrvatski Sabor (2 balsai).

(44) Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus; jei nacionalinį parlamentą sudaro dveji rūmai, kiekvieniems rūmams skiriama po vieną balsą. Kiekvieni parlamento rūmai turi teisę atskirai pateikti pagrįstas nuomones.

(45) CZ Poslanecká sněmovna, DE Bundesrat, DK Folketing, ES Congreso de los Diputados ir Senado (abeji rūmai), FR Sénat, IT Senato della Repubblica, MT Kamra tad-Deputati, PL Senat, PT Assembleia da Repúblic ir UK House of Lords. Nacionalinių parlamentų argumentai dėl subsidiarumo pateikti 2014 m. metinėje ataskaitoje dėl Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių.

(46) Kai kurias iniciatyvas buvo pasiūlyta atsiimti, nes jos nebeatitiko Komisijos naujų prioritetų, o kitais atvejais Komisija išliko tvirtai įsipareigojusi pasiūlymuose nurodytiems tikslams, tačiau pasiūlymais nebebuvo įmanoma pasiekti pirminio tikslo (dėl ilgų derybų Europos Parlamente ir Taryboje). Pastaruoju atveju Komisija ketina pasiūlyti naujus, geresnius būdus pageidaujamiems tikslams pasiekti.

(47) OL C 80, 2015 3 7, p. 17.

(48) COM(2014) 180 final.

(49)

AT Bundesrat (1 balsas), LU Chambre des Députés (2 balsai).

(50) Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus; jei nacionalinį parlamentą sudaro dveji rūmai, kiekvieniems rūmams skiriama po vieną balsą. Kiekvieni parlamento rūmai turi teisę atskirai pateikti pagrįstas nuomones.

(51) AT Bundesrat, CZ Senát, ES Congreso de los Diputados ir Senado (abeji rūmai), IT Senato della Repubblica, LT Seimas, LU Chambre des Députés, NL Tweede Kamer ir PT Assembleia da República. Nacionalinių parlamentų argumentai, nesusiję su subsidiarumu, pateikti 2014 m. metinėje ataskaitoje dėl Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių.

3	COM(2014) 180	Pasiūlymas dėl Reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. XXX/XXX	2	3	LU Chambre des Députés (2 balsai) AT Bundesrat (1 balsas)
4	COM(2013) 894	Pasiūlymas dėl Reglamento dėl naujų maisto produktų	2	2	FR Assemblée nationale (1 balsas) FR Sénat (1 balsas)
5	COM(2014) 212	Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių	2	2	AT Nationalrat (1 balsas) AT Bundesrat (1 balsas)
6	COM(2013) 796	Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą	1 3	2	ES Congreso de los Diputados ir Senado (abeji parlamento rūmai po 2 balsus)
7	COM(2013) 814	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms	1	2	SE Riksdag (2 balsai)

8	COM(2013) 821	Pasiūlymas dėl Direktyvos, kuria siekiama užtikrinti tam tikrus nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme elementus	1	1	UK House of Commons (1 balsas)
9	COM(2013) 822	Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl procesinių garantijų baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams	1	1	NL Tweede Kamer (1 balsas)
10	COM(2013) 893	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl maisto produktų, pagamintų iš gyvūnų klonų, pateikimo rinkai	1	1	UK House of Commons (1 balsas)
11	COM(2014) 4 4	Pasiūlymas dėl Direktyvos, kuria dėl nuorodų į zootechnikos teisės aktus iš dalies keičiamos direktyvos 89/608/EEB, 90/425/EEB ir 91/496/EEB	1	1	IT Senato della Repubblica (1 balsas) 5
12	COM(2014) 5 6	Pasiūlymas dėl Reglamento dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų prekybai Sąjungoje veisliniais gyvūnais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų importui į Sąjungą	1	1	IT Senato della Repubblica (1 balsas) 7

13	COM(2014) 43	Pasiūlymas dėl Reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti	1	1	FR Sénat (1 balsas)
14	COM(2014) 167	Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (nauja redakcija)	1	1	NL Tweede Kamer (1 balsas)
15	COM(2014) 221	Pasiūlymas dėl Sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo	1	1	UK House of Commons (1 balsas)
Atskirai apskaičiuotų pagrįstų nuomonių dėl dokumentų skaičius		22
Pagrįstų nuomonių, kurios bendrai susijusios su daugiau nei vienu dokumentu 8 , skaičius		1 9
IŠ VISO gautų pagrįstų nuomonių skaičius		21