Briuselis, 2015 04 22

COM(2015) 176 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Sprendimų dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priėmimo proceso peržiūra


1.ĮVADAS

Europos Komisijos nariai buvo paskirti remiantis Europos Parlamentui pateiktomis politinėmis gairėmis. Šiose gairėse Komisija įsipareigojo persvarstyti esamus teisės aktus dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) leidimų. 

Šiame komunikate pateikiami Komisijos sprendimų, susijusių su GMO leidimų išdavimu, priėmimo apžvalgos rezultatai ir pateikiami argumentai, kuriais remdamasi Komisija priėmė teisės akto pasiūlymą 1 .

GMO srities sprendimų priėmimo procesas reglamentuojamas specialia teisine sistema ir bendromis institucijų taisyklėmis. Šiame komunikate apibendrinamas tokių sprendimų priėmimo kontekstas, aptariama, kaip praktikoje vyksta leidimų išdavimo procesas, ir aprašomi naujausi pokyčiai.

Jame paaiškinama Komisijos padaryta išvada ir argumentai, į kuriuos buvo atsižvelgta darant šią išvadą, t. y. su GMO susijusios išskirtinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas politinėse gairėse nurodytas įsipareigojimas, visų pirma, demokratiniai bei teisiniai klausimai.

2.GMO SRITIES SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCESAS

2.1. Teisinė sistema

Europos Sąjungoje yra sukurta išsami GMO leidimų, atsekamumo ir ženklinimo sistema.

Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų 2 (toliau – 2003 m. reglamentas) reglamentuojamas maistas, maisto sudedamosios dalys ir pašarai, kurių sudėtyje yra GMO, kurie susideda arba yra pagaminti iš GMO. Reglamente taip pat aptariami kitos paskirties, pavyzdžiui, auginti skirti GMO, jeigu jie naudojami kaip maisto ir pašarų gamybos žaliava. Visi pirmiau minėti dalykai, kuriems taikomas 2003 m. reglamentas, toliau vadinami „genetiškai modifikuotu maistu ir pašarais“.

Kitas šios srities teisės aktas – tai Direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką 3 (toliau – 2001 m. direktyva). Ji taikoma GMO, skirtiems naudoti pagal kitą paskirtį nei maistui ir pašarams (visų pirma auginimui).

Abiejuose teisės aktuose nustatyta leidimų išdavimo procedūra, kuria siekta užtikrinti, kad atitinkami rinkai pateikiami produktai nekeltų pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Todėl šios procedūros esmė – mokslinis rizikos vertinimas: kiekvieną leidimą pateikti produktą rinkai būtina tinkamai pagrįsti, o toks pagrindimas gali būti laikomas patikimu tik atlikus mokslinį vertinimą 4 . Atsakomybė už mokslinius rizikos vertinimus teisės aktais suteikta Europos maisto saugos tarnybai (EFSA), bendradarbiaujančiai su valstybių narių mokslo įstaigomis.

Teisiniu požiūriu sprendimai išduoti GMO leidimą parengiami kaip įgyvendinimo aktai, kuriuos priima Komisija 5 . Lemiamą vaidmenį leidimų išdavimo procese atlieka Komisija, tačiau valstybės narės taip pat aktyviai dalyvauja.

Valstybių narių dalyvavimas leidimų išdavimo etapu

Valstybės narės dalyvauja dviem etapais: nuolatiniame komitete jos balsuoja dėl Komisijos pateiktų sprendimų projektų, o jeigu šiuo etapu nepavyksta priimti sprendimo, jos balsuoja apeliaciniame komitete 6 . Valstybės narės šiuose komitetuose, kaip ir visuose kituose pagal ES teisės aktus įsteigtuose komitetuose, balsuoja kvalifikuota balsų dauguma, kaip apibrėžta Sutartyje 7 .

Jeigu apeliaciniame komitete kvalifikuotos balsų daugumos nesurenkama nei „už“ sprendimo projektą, nei „prieš“, rezultatas – „nuomonės nėra“.

Galutinį sprendimą priima Komisija

Pagal šią procedūrą reglamentuojančias taisykles (Reglamentas (ES) Nr. 182/2011 8 ) numatyta, kad jeigu balsavimo apeliaciniame komitete rezultatas – „nuomonės nėra“ 9 , „Komisija gali priimti įgyvendinimo akto projektą“. Tokia formuluotė reiškia, kad Komisijai palikta tam tikra veiksmų laisvė 10 . Tačiau 2003 m. reglamentas ir 2001 m. direktyva gerokai apriboja jos veiksmų laisvę, kai priimami sprendimai dėl GMO. Pagal išankstinių leidimų sistemą, aiškinamą atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį ir Teisingumo Teismo praktiką 11 , reikalaujama, kad Komisija per pagrįstą laikotarpį priimtų sprendimą (kuriuo leidžiama arba draudžiama pateikti produktą ES rinkai). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai teisės aktuose draudžiama pateikti rinkai produktą (šiuo atveju GMO), išskyrus atvejus, kai dėl jo leidimas yra išduotas, leidimus išduodančiai institucijai (šiuo atveju – Komisijai) neleidžiama neribotą laiką tiesiog susilaikyti nuo bet kokio sprendimo (ar tai būtų sprendimas leisti naudoti, ar uždrausti produktą), darant prielaidą, kad buvo pateiktas teisėtas prašymas išduoti leidimą. Kai balsavimo rezultatas – „nuomonės nėra“, Komisija negali tiesiog susilaikyti nuo sprendimo priėmimo.

Galimos priemonės kilus pavojui ES arba valstybių narių lygmeniu

2003 m. reglamente yra nuostatų, pagal kurias Komisija arba valstybės narės gali imtis priemonių kilus pavojui siekdamos užkirsti kelią leisto naudoti GMO, kuriam išduotas leidimas, pateikimui rinkai arba naudojimui. Tokios priemonės gali būti taikomos tik jeigu yra mokslinių įrodymų, kad produktas gali kelti didelį pavojų sveikatai ar aplinkai.

2.2. Faktinis sprendimų dėl GMO leidimų išdavimo priėmimas

Nuo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 įsigaliojimo valstybėms narėms niekada nepavyko kvalifikuota balsų dauguma nei pritarti sprendimo, kuriuo leidžiama naudoti tiek auginimui, tiek maistui ir pašarams skirtus GMO, projektui, nei jį atmesti 12 . Visais atvejais rezultatas – „nuomonės nėra“. Taip įvykdavo visais procedūros etapais (pagal dabartines taisykles tiek nuolatiniame komitete, tiek apeliaciniame komitete, o anksčiau – Taryboje) (žr. priedo 1–3 lenteles ir 1 diagramą).

Auginti skirti GMO

Europos Sąjungoje auginama nedaug GMO. Nuo 1990 m. auginimo tikslais buvo leista naudoti tik tris GMO, o šiuo metu yra leidžiamas tik vienas produktas (kukurūzai MON 810). Šie kukurūzai auginami penkiose valstybėse narėse, o pasėlių plotas sudaro tik 1,5 % visos teritorijos, skirtos kukurūzų auginimui ES, ploto 13 .

Tai, kad iki šiol buvo išduota nedaug auginimo leidimų, ir tai, kad kelios valstybės narės, norėdamos užkirsti kelią ES teisės aktais leidžiamų GMO naudojimui 14 , nustatė apsaugos sąlygas, rodo daugelio valstybių narių poziciją šiuo klausimu. Pastaraisiais metais sustiprėjo pasipriešinimas GMO auginimui – per 2014 m. vasario mėn. Tarybos posėdį daug valstybių narių pasisakė prieš leidimą naudoti kukurūzus 1507 15 (žr. priedo 1 lentelę).

Genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai

Genetiškai modifikuotų maisto produktų, kuriuos galima nusipirkti, yra nedaug (tačiau tai, kad toks pats leidimas išduodamas ir pašarams, reiškia, kad leidžiamų produktų skaičius yra didelis). Viešosios nuomonės apklausų duomenys patvirtina bendrą įspūdį, kad ES gyventojai nepritaria genetiškai modifikuotam maistui 16 . Daugelis maisto produktais prekiaujančių mažmenininkų nusprendė neprekiauti genetiškai modifikuotu maistu. Galimos priežastys – genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimo reikalavimai 17 , taip pat galimybė gauti alternatyvių genetiškai nemodifikuotų produktų.

Kai kurie vartotojai nori būti tikri, kad nei viename jų perkamo maisto gamybos etape nebuvo naudojama GMO. Todėl nemažai įvairių valstybių narių gyvulių augintojų, prekybininkų ir mažmenininkų reklamuodami savo produkciją nurodo nenaudojantys GMO. Dėl to buvo pradėta naudoti tokius užrašus „šerta pašarais be GMO“ 18 arba „ekologiškas“.

Kitaip nei genetiškai modifikuotų maisto produktų atveju, genetiškai modifikuotų pašarų rinka Europos Sąjungoje yra gana didelė. Tai visų pirma pasakytina apie kombinuotuosius pašarus – pašarinių žaliavų mišinį, dėl jo didelės energetinės vertės ir didelio baltymų kiekio naudojamą ūkiniams gyvūnams šerti. Dauguma ES naudojamų pašarų yra importuojami (2013 m. buvo importuota daugiau kaip 60 % ES reikiamų augalinių baltymų, daugiausiai sojų pupelių ir sojų miltų); importuota daugiausia iš šalių, kur GMO auginimas labai paplitęs – 90 % importo yra iš šalių, kuriose apie 90 % sojų pupelėms auginti naudojamos žemės užsodinta genetiškai modifikuotomis sojų pupelėmis 19 . Genetiškai modifikuotų sojų miltų populiarumą lemia jų prieinamumas, kaina 20 ir konkurencingumas 21 .

Nepaisant to, kad genetiškai modifikuoti pašarai yra plačiai naudojami, balsavimo tendencijos išliko nepakitusios. Pastebima, kad balsavimo dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų rezultatas nuolat būna „nuomonės nėra“ (žr. priedo 2 ir 3 lenteles ir 1 diagramą). Iš esmės balsavimo pozicijos ilgainiui nusistovėjo, tačiau dažnai sprendimo projektui pritariančių valstybių narių skaičius būna didesnis už jam prieštaraujančių valstybių skaičių.

Valstybės narės buvo linkusios nustatyti apsaugos sąlygas, neleidžiančias naudoti GMO auginimui, bet genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų atveju šios sąlygos nebuvo plačiai naudojamos (šiuo metu tik viena valstybė narė yra nustačiusi priemones trijų produktų atžvilgiu). Nepaisant to, valstybių narių, balsuojančių prieš leidimą naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, skaičius rodo, kad, valstybių narių nuomone, joms nesuteikiama galimybė visapusiškai išreikšti savo susirūpinimą.

Išvada dėl sprendimų priėmimo proceso

Priimant sprendimus dėl GMO leidimų tapo įprasta, kad byla grąžinama Komisijai, kad būtų priimtas galutinis sprendimas. Taigi šios srities sprendimai, palyginti su įprasta ES komiteto procedūros taikymo praktika, yra išskirtiniai 22 . Leidimams nepritariančių valstybių narių iškeltos problemos dažniausiai būna pagrįstos ne moksliniais svarstymais, o tiesiog atspindi piliečių susirūpinimą, susijusį ne tik su GMO keliamais pavojais sveikatai ir aplinkai.

Nors pagal esamus teisės aktus Komisija, be EFSA atliekamo rizikos vertinimo, gali atsižvelgti ir į „kitus teisinius veiksnius“, ji negalėjo tinkamai pagrįsti ES masto draudimo naudoti produktus, kuriuos EFSA, atsižvelgusi į šiuos veiksnius, įvertino esant saugius 23 .

De facto tai reiškia, kad Komisija dažnai atsiduria tokioje situacijoje, kai jai reikia priimti sprendimą dėl leidimų neturint valstybių narių paramos atitinkamuose komitetuose. Tokia padėtis susiklosto tik išduodant GMO leidimus.

3.PASKUTINĖ AUGINTI SKIRTŲ GMO, KURIEMS IŠDUOTAS LEIDIMAS, TAISYKLIŲ REFORMA

2010 m. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiami GMO srities teisės aktai, kad būtų papildyti pagrindai, kuriais remdamosi valstybės narės galėtų apriboti ar uždrausti GMO, kuriems išduotas ES leidimas, auginimą savo teritorijoje (pasirinkimo galimybė). Pasiūlymo aiškinamajame memorandume Komisija nurodė, kad „sprendimų priėmimas nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu laikomas tinkamiausiu būdu su GMO auginimu susijusiems klausimams spręsti“. Pasiūlytas pakeitimas įtrauktas į ES teisę kaip Direktyva (ES) 2015/412 24 (toliau – 2015 m. direktyva). Ji suteikia valstybėms narėms galimybę apriboti ar uždrausti auginti GMO savo teritorijoje (arba jos dalyje), su sąlyga, kad tokios priemonės yra pagrįstos įtikinamais argumentais, išskyrus riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai, kitaip tariant, išskyrus kriterijus, kuriuos EFSA jau įvertino savo rizikos vertinime. Tai yra svarbus pokytis, nes valstybėms narėms sudaryta galimybė atsižvelgti į savo nacionalinį kontekstą, kai gali būti kitų teisinių su pavojumi sveikatai ir aplinkai nesusijusių priežasčių apriboti ar uždrausti GMO auginimą. Todėl valstybės narės gali atsižvelgti į aplinkybes, kurių neaprėpia ES leidimų sistema, nes ji grindžiama moksliniais vertinimais, o veikimo mastas apibrėžtas ES teisėje. Ši nuostata taikoma tiek naujiems leidimams, tiek GMO, kurių leidimas jau išduotas ES lygmeniu.

Todėl 2015 m. direktyva valstybėms narėms leidžia lanksčiau nuspręsti, ar jos pageidauja, kad jų teritorijoje būtų auginami GMO, ir toliau paliekama rizikos vertinimu grindžiama ES leidimų sistema. Tad šia direktyva sprendžiama jau daug metų egzistuojanti viena svarbiausių su leidimų procedūra susijusių problemų. Ji visapusiškai atitinka Europos Parlamentui pateiktas Komisijos politines gaires.

Tačiau 2015 m. direktyva taikoma auginti skirtiems GMO, o ne genetiškai modifikuotam maistui ir pašarams, kurių atžvilgiu Europos Sąjungoje išduodama daugiausia leidimų.

4.KOMISIJOS PASIŪLYMAS

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus svarstymus, Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2003 m. reglamentą taip, kad valstybėms narėms būtų suteikta galimybė visoje savo teritorijoje ar jos dalyje uždrausti ar apriboti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, kuriems ES lygmeniu išduotas leidimas, naudojimą remiantis įtikinamais argumentais, išskyrus pavojų žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai, t. y. kriterijus, kuriuos EFSA jau įvertino savo rizikos vertinime 25 .

Valstybių narių priimtos priemonės privalo atitikti vidaus rinkos taisykles, visų pirma SESV 34 straipsnį, kuriuo draudžiamos priemonės, kurių poveikis prilygsta kiekybiniam laisvo prekių judėjimo apribojimui. Todėl šiuo pasiūlymu besinaudojančios valstybės narės priimamas priemones turės pagrįsti svarbiomis viešojo intereso priežastimis remdamosi SESV 36 straipsniu ir Teisingumo Teismo praktika 26 . Kiekviena valstybė narė, pageidaujanti pasinaudoti šia pasirinkimo galimybe, turės tinkamai pagrįsti konkrečiu atveju priimamas priemones, atsižvelgdama į atitinkamą GMO, numatytos priemonės pobūdį ir konkrečias nacionalines ar regionines aplinkybes, kuriomis pateisinama tokia pasirinkimo galimybė. Valstybės narės, naudodamosi šia nauja kompetencija, turi toliau visapusiškai laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant PPO taisyklių.

Šis pasiūlymas atspindėtų ir papildytų su auginti skirtais GMO susijusias teises, kurios pagal 2015 m. direktyvą jau buvo suteiktos valstybėms narėms, ir aprėptų žymiai didesnį jau išduotų maisto ir pašarų leidimų skaičių. ES lygmeniu būtų nustatytos nuoseklios auginti skirtų GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų išdavimo taisyklės. Kaip ir 2015 m. direktyvos atveju, praktinis pasiūlymo poveikis priklausys nuo to, kokiu mastu valstybės narės pasinaudos jo nuostatomis.

Komisijos nuomone, tai yra tinkamas būdas įveikti iššūkius, susijusius su sprendimų priėmimo procesu ES lygmeniu.

Rengdama šį pasiūlymą Komisija atsižvelgė į šiuos svarbiausius aspektus:

pirma, Komisija mano, kad būtina išlaikyti vieną rizikos valdymo sistemą, grindžiamą nepriklausomu rizikos vertinimu, užuot įdiegus sistemą, pagal kurią būtų išduodami tarpusavyje pripažįstami nacionaliniai leidimai. Viena rizikos valdymo sistema yra veiksmingiausias būdas užtikrinti vienodą apsaugos lygį visoje ES ir vidaus rinkos veikimą;

antra, pagal Chartijos 41 straipsnį ir Teismo praktiką dėl išankstinių leidimų režimų Komisija, kaip rizikos valdytoja, yra įpareigota priimti sprendimus dėl paraiškų leidimams gauti. Komisijai neleidžiama sprendimų priėmimą atidėti neribotam laikui, kitaip tariant, nustatyti leidimų išdavimo moratoriumą;

trečia, privaloma paisyti esamos ES teisinės ir institucinės sistemos. Santykinis valstybėms narėms skirtų balsų skaičius Taryboje yra nustatytas Sutartyse, o reglamentas dėl įgyvendinimo aktų priėmimo yra pagrįstas šiomis balsavimo taisyklėmis. Tame pačiame reglamente taip pat nustatytos taisyklės, kurias reikia taikyti tais atvejais, kai kvalifikuotos daugumos nesurenkama nei „už“, nei „prieš“ įgyvendinimo priemonės projektą. Šios taisyklės galioja visoms politikos sritims. Komisija nemano, kad būtų galima pateisinti nukrypimą nuo horizontaliųjų procedūrinių taisyklių, kurios nustatytos ES acquis įgyvendinti.

5.IŠVADA

Komisija mano, kad tikslinga iš dalies pakeisti teisinę sistemą, reglamentuojančią sprendimų dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų priėmimo sistemą. Europos Parlamentui pateiktose Komisijos politinėse gairėse paaiškinta iškilusi konkreti su GMO susijusi problema – tai, kad sistema neleidžia atsižvelgti į demokratiškai išrinktoms vyriausybėms susirūpinimą keliančius konkrečius klausimus. Komisija siūlo leisti valstybėms narėms remtis teisiniais veiksniais, kad jos galėtų uždrausti ar apriboti GMO naudojimą savo teritorijoje, tuo pačiu užtikrinant, kad priemonės atitiktų vidaus rinkos taisykles ir ES institucinę sistemą. Tokiu būdu valstybės narės galės spręsti nacionalinio lygmens klausimus, kurių neaprėpia ES sprendimų priėmimo procesas.

Kaip jau minėta politinėse gairėse, Komisija yra įsipareigojusi stiprinti vidaus rinką. Šiame komunikate padarytos išvados sietinos su sprendimų priėmimo proceso problemomis priimant įgyvendinimo aktus dėl GMO, ir jos negali būti ekstrapoliuojamos už šio konteksto ribų.

Todėl Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai siūlo iš dalies pakeisti teisinę sistemą, reglamentuojančią genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kad nuostatos, kurias šių metų pradžioje patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba, būtų taikomos ne tik auginti skirtiems GMO, bet ir genetiškai modifikuotam maistui ir pašarams.

(1) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose (COM(2015) 177 final).
(2) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).
(3) 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).
(4) Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 ir 19 straipsniuose nustatyta, kad Komisija, be EFSA nuomonės, gali atsižvelgti ir į „kitus su svarstomu klausimu susijusius teisinius veiksnius“.
(5) Pagal Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatytą nagrinėjimo procedūrą.
(6)  Jei nuolatinis komitetas pateikia neigiamą nuomonę (kvalifikuota balsų dauguma nubalsuojama „prieš“) arba balsavimo rezultatas – „nuomonės nėra“, Komisija gali nuspręsti perduoti klausimą apeliaciniam komitetui.
(7) Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 ir 5 dalys. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. kvalifikuota balsų dauguma reiškia 55 % valstybių narių (iš viso yra 28 valstybės narės), atstovaujančių ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų.
(8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(9) Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalis.
(10) Tai skiriasi nuo ankstesnės procedūros, nustatytos Tarybos sprendime 1999/468/EB. Pagal šią procedūrą Komisija neturėjo jokios veiksmų laisvės tais atvejais, kai Taryba negalėjo pateikti nuomonės nei „už“, nei „prieš“ pasiūlytas priemones. Kai balsavimo Taryboje rezultatas – „nuomonės nėra“ (arba jei Tarybai per tris mėnesius nepavyko pasiekti nuomonės), Komisija buvo privalėdavo priimti Tarybai pateiktą pasiūlymą.
(11) Žr. visų pirma žr. ESTT, C-390/99, Canal Satélite Digital SL, pagal kurią išankstinių leidimų išdavimo procedūros, pvz., GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų išdavimo sistema, užkerta kelią produktų teikimui rinkai be leidimo ir todėl atitinka Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) tik tokiu mastu, kad: 1) jos yra pateisinamos teisėtomis priežastimis (pvz., įvertinant galimą poveikį sveikatai ir aplinkai), ir 2) atsižvelgiant į jų trukmę, dėl jų patiriamų išlaidų dydį arba neaiškumus dėl įvykdytinų sąlygų, jos neatbaido susijusių subjektų nuo savo verslo planų vykdymo.
(12) Sąjungoje buvo išduoti tik dviejų GMO, kurie nėra skirti auginti arba maistui ir pašarams, leidimai. Tai gvazdikų (gėlės), kuriuos leidžiama teikti rinkai dekoratyvinio naudojimo tikslais, rūšys. Balsavimo dėl tokių GMO pobūdis yra panašus į balsavimą dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų išdavimo. Visais atvejais balsavimo rezultatas – „nuomonės nėra“; paprastai daugiau valstybių narių balsuoja „už“, nei „prieš“. Balsavimo tendencijos yra gana panašios, nepriklausomai nuo to, ar GMO yra skirti auginti, maistui ir pašarams arba naudoti pagal kitą paskirtį.
(13) 2013 m. duomenimis, 148 660 ha, daugiausia Ispanijoje (136 962 ha), mažesni plotai Portugalijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
(14) Devynios valstybės narės nustatė apsaugos sąlygas, draudžiančias teikti rinkai ir naudoti savo teritorijoje GMO, kuris yra vienintelis šiuo metu Europos Sąjungoje auginti leidžiamas GMO.
(15) Kai 1998 m. nuolatinio komiteto buvo paprašyta balsuoti dėl kukurūzų MON 810 leidimo, kvalifikuota balsų dauguma buvo nubalsuota „už“ (tad Tarybai balsuoti nereikėjo): 10 valstybių narių balsavo „už“, viena – „prieš“, o keturios susilaikė. Kai 2007 m. Taryboje buvo balsuojama dėl bulvių „Amflora“, nuomonės nebuvo – 10 valstybių narių balsavo „už“, 11 – „prieš“, o šešios susilaikė. Kai 2009 m. nuolatiniame komitete buvo balsuojama dėl kukurūzų 1507 ir kukurūzų Bt 11, nuomonės nebuvo – šešios valstybės narės balsavo „už“, 12 valstybių narių – „prieš“, o septynios susilaikė. Kai 2014 m. Taryboje buvo balsuojama dėl kukurūzų 1507, nuomonės nebuvo – penkios valstybės narės balsavo „už“, 19 valstybių narių – „prieš“, o keturios susilaikė (neoficialus balsavimas).
(16) 2010 m. spalio mėn. paskelbta „Eurobarometro“ specialioji apklausa rodo, kad, ES piliečių manymu, genetiškai modifikuotas maistas neteikia naudos, jis gali būti nesaugus arba net žalingas, ir jie nepritaria genetiškai modifikuotų maisto produktų kūrimui.
(17) Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš GMO, ir maisto produktus bei pašarus, kurie gauti iš GMO, turi būti nurodoma, kad esama genetinės modifikacijos. Pagal šį teisės aktą ženklinant maistą ir pašarus galima nenurodyti, kad jie yra genetiškai modifikuoti, jeigu genetiškai modifikuota medžiaga sudaro ne daugiau nei 0,9 % maisto produkto ar pašarų sudedamųjų dalių juos vertinant atskirai arba maisto produkto ir pašaro, kuriuos sudaro vienintelė sudedamojo dalis, su sąlyga, kad tokių medžiagų atsiranda atsitiktinai arba dėl neišvengiamų techninių priežasčių.
(18)  Praktiškai rinka tebėra nedidelė, o produktų asortimentas yra gana menkas. 
(19) 2013 m. 43,8 % į ES importuotų pašarų importuota iš Brazilijos, kur 89 % auginamų sojų pupelių yra genetiškai modifikuotos; 22,4 % – iš Argentinos, kur 100 % auginamų sojų pupelių yra genetiškai modifikuotos; 15,9 % – iš Jungtinių Amerikos valstijų, kur 93 % auginamų sojų pupelių yra genetiškai modifikuotos; 7,3 % – iš Paragvajaus, kur 95 % auginamų sojų pupelių yra genetiškai modifikuotos. Šaltinis: Eurostatas ir Tarptautinė javų taryba (International Grains Council).
(20) Pramonės veiklos rodikliai leidžia manyti, kad pagal ilgalaikius sutartinius susitarimus mokama apie 40 EUR už toną priemoka, kuri genetiškai nemodifikuotų pašarų neatidėliotinų sandorių rinkoje siekia iki 100 EUR už toną.
(21) Nupirkti kombinuotieji pašarai siekia daugiau kaip 32 % ES gyvulininkystės produkcijos vertės.
(22) 2012 m. nuolatiniame komitete pagal komiteto procedūrą balsuota 1946 kartus. Iš jų 82 kartus gautas rezultatas – „nuomonės nėra“. Į apeliacinį komitetą kreiptasi dėl devynių iš šių procedūrų. (Atitinkami 2013 ir 2014 m. duomenys: 1959/53/28 ir 1908/46/21).
(23) Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nurodytais „kitais teisiniais veiksniais“ Komisija gali teisiškai pasinaudoti atsisakymo išduoti leidimą tikslais tik tuo atveju, jei gali tokį sprendimą pagrįsti kitomis svarbiomis viešojo intereso priežastimis, tokiomis kaip nurodytosios SESV 36 straipsnyje ir susijusioje Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, ES Teisingumo Teismas, 1979 2 20, byla 120/78 Rewe-Zentral (Cassis de Dijon) [1979] ECR 649) bei bendruoju interesu, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje ir susijusioje Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, ES Teisingumo Teismas, 2012 7 12, byla C-59/11, Association Kokopelli, ECLI:EU:C:2012:447).
(24) 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/412, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą (OL L 68, 2015 3 13, p. 1).
(25)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose (COM(2015) 177 final).
(26) ES Teisingumo Teismas, 1979 2 20, byla 120/78 Rewe-Zentral (Cassis de Dijon), [1979] ECR 649.

Briuselis, 2015 04 22

COM(2015) 176 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Sprendimų dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priėmimo proceso peržiūra


PRIEDAS

1 lentelė. Balsavimas Taryboje ir apeliaciniame komitete dėl leidimų auginti skirtiems GMO po Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 įsigaliojimo

Metai

GMO, dėl kurių balsuota Taryboje arba apeliaciniame komitete

Valstybių narių skaičius

Valstybės narės, balsavusios „už“

Valstybės narės, balsavusios „prieš“

Susilaikiusios valstybės narės

Bendras balsų skaičius

Balsai „už“

Balsai „prieš“

Susilaikė

2007

Bulvės „Amflora“

27

10

11

6

345

130

119

96

2014

Kukurūzai 1507*

28

5

19

4

352

77

210

65

* neoficialus balsavimas

2 lentelė. Balsavimas Taryboje ir apeliaciniame komitete dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų po Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 įsigaliojimo

Prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai taikytos kvalifikuotos balsų daugumos nustatymo taisyklės (kvalifikuota balsų dauguma = 62 balsai iš 87; 88 balsai iš 124; 232 balsai iš 321 arba 255 balsai iš 345)

Metai

GMO, dėl kurių balsuota Taryboje arba apeliaciniame komitete

Valstybių narių skaičius

Valstybės narės, balsavusios „už“

Valstybės narės, balsavusios „prieš“

Susilaikiusios valstybės narės

Bendras balsų skaičius

Balsai „už“

Balsai „prieš“

Susilaikė

2004

Kukurūzai Bt11

15

6

6

3

87

35

29

23

Kukurūzai NK603

25

9

9

7

124

48

43

33

Rapsai GT73

25

6

14

5

321

78

164

79

2005

Kukurūzai 1507

25

9

10

6

321

123

112

86

Kukurūzai GA21

25

8

13

4

321

94

155

72

Kukurūzai MON863

25

10

12

3

321

152

103

66

Kukurūzai MON863xMON810

25

8

14

3

321

133

142

46

Kukurūzai 1507

25

11

11

3

321

159

102

60

2006

Rapsai Ms8xRf3

25

6

14

5

321

102

156

63

2007

Cukriniai runkeliai H7-1

27

15

9

3

345

197

83

65

Kukurūzai 59122

27

15

8

4

345

197

79

69

Kukurūzai NK603xMON810

27

14

9

4

345

185

108

52

Kukurūzai 1507xNK603

27

14

9

4

345

185

108

52

2008

Kukurūzai MON863xNK603

27

12

11

4

345

157

119

69

Kukurūzai MON863xMON810

27

12

11

4

345

157

119

69

Kukurūzai MON863xMON810xNK603

27

12

11

4

345

157

119

69

Bulvės „Amflora“

27

9

13

5

345

119

162

64

Kukurūzai GA21

27

11

9

7

345

128

83

134

Sojos A2704-12

27

12

12

3

345

174

148

23

Medvilnė LLcotton25

27

13

12

2

345

186

148

11

Sojos MON89788

27

13

8

6

345

164

79

102

2009

Rapsai T45

27

12

14

1

345

160

178

7

Kukurūzai MON89034

27

14

10

3

345

167

113

65

Kukurūzai MON88017

27

13

10

4

345

164

87

94

Kukurūzai 59122xNK603

27

12

11

4

345

152

116

77

Kukurūzai MIR604

27

13

12

2

345

181

128

36

2010

Kukurūzai 1507x59122

27

13

11

3

345

183

116

46

Kukurūzai 59122x1507xNK603

27

13

11

3

345

183

116

46

Kukurūzai MON88017xMON810

27

13

11

3

345

183

116

46

Kukurūzai MON89034xNK603

27

13

12

2

345

183

145

17

Kukurūzai Bt11xGA21

27

13

11

3

345

183

116

46

Kukurūzai Bt11

27

14

9

4

345

186

84

75

2011

Medvilnė GHB614

27

16

10

1

345

222

113

10

Kukurūzai MON89034xMON88017

27

15

11

1

345

219

116

10

Kukurūzai 1507

27

17

9

1

345

251

84

10

Medvilnė 281-24-236/3006-210-23

27

14

10

3

345

190

87

68

Kukurūzai Bt11xMIR604

27

13

11

3

345

178

99

68

Kukurūzai MIR604xGA21

27

13

12

2

345

178

109

58

Kukurūzai Bt11xMIR604xGA21

27

13

12

2

345

178

109

58

2012

Sojos A5547-127

27

14

10

3

345

181

113

51

Rapsai 40-3-2

27

14

8

5

345

181

80

84

Sojos MON87701

27

14

10

3

345

181

96

68

Sojos 356043

27

14

10

3

345

181

94

70

Sojos MON87701xMON89788

27

12

10

5

345

149

87

109

Kukurūzai MIR162

27

14

10

3

345

164

94

87

2013

Rapsai Ms8xRf3*

27

14

8

4

345

164

77

97

Žiedadulkės MON810

28

14

12

2

352

168

145

39

Kukurūzai SmartStax

28

13

12

3

352

161

123

68

Kukurūzai MON89017x1507xNK603

28

13

12

3

352

161

123

68

Kukurūzai MON87460

28

12

12

4

352

154

123

75

2014

Rapsai GT73

28

14

11

3

352

164

101

87

Medvilnė T304-40

28

15

12

1

352

197

126

29

Sojos MON87708*

28

12

9

4

352

149

81

99

Kukurūzai T25*

28

13

8

4

352

161

74

94

Sojos 305423*

28

13

9

3

352

161

103

65

Sojos MON87705*

28

13

10

2

352

161

110

58

Sojos BS-CV127-9*

28

13

9

3

352

161

81

87

Kukurūzai NK603

28

13

11

4

352

161

97

94

* Kai kurių valstybių narių atstovai balsavime nedalyvavo.

3 lentelė. Balsavimas apeliaciniame komitete dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų po Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 įsigaliojimo

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai taikomos kvalifikuotos balsų daugumos nustatymo taisyklės (kvalifikuota balsų dauguma reiškia 55 % arba daugiau valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 % ES piliečių).

Metai

GMO

Valstybių narių skaičius

Valstybės narių, balsavusių „už“, skaičius

Valstybės narių, balsavusių „prieš“, skaičius

Susilaikiusių valstybės narių skaičius

% ES piliečių, kuriems atstovauta balsais „už“

% ES piliečių, kuriems atstovauta balsais „prieš“

% ES piliečių, kuriems atstovauta susilaikant

2014

Medvilnė GHB614xCotton25*

28

10

13

4

29,57 %

30,46 %

30,73 %

Rapsai MON88302*

28

10

12

5

29,57 %

29,62 %

31,57 %

Medvilnė MON88913*

28

10

11

6

29,57%

16,64 %

44,56 %

2015

Sojos MON87769

28

11

13

4

38,76 %

30,54 %

30,70 %

Medvilnė MON531

28

10

15

3

37,35 %

32,49 %

30,17 %

Medvilnė MON1445

28

10

16

2

37,35 %

34,70 %

27,96 %

Medvilnė MON531xMON1445

28

10

16

2

37,35 %

34,70 %

27,96 %

Medvilnė MON15985

28

11

15

2

39,55 %

32,49 %

27,96 %

* Kai kurių valstybių narių atstovai balsavime nedalyvavo.

1 diagrama. Kaip 2004–2015 m. Taryboje arba apeliaciniame komitete buvo balsuojama dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų.