1. Įvadas

Reglamentu (EB) Nr. 177/2008[1] (toliau – Verslo registrų reglamentas) nustatoma bendra verslo registrų sistema statistikos tikslais. Jis įsigaliojo 2008 m. kovo 25 d. ir juo panaikintas Reglamentas (EEB) Nr. 2186/93[2] (toliau – Panaikintas verslo registrų reglamentas).

Verslo registrų reglamentu siekiama:

· aukštos kokybės ir suvienodintų statistinių verslo duomenų registrų valstybėse narėse;

· geresnių statistinių duomenų apie globalizaciją.

Šiems tikslams įgyvendinti Verslo registrų reglamente reikalaujama, kad valstybės narės:

· imtųsi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų savo verslo registrų kokybę;

· perduotų Eurostatui duomenis apie tarptautinių įmonių grupes ir jų sudedamuosius vienetus.

Numatoma, kad pagerinus statistinių verslo registrų kokybę ilgainiui sumažės verslo statistinių duomenų rengimo išlaidos ir administracinė našta respondentams. Tačiau, norint pasiekti reikiamus kokybės bei suderinamumo lygius ir gauti pageidaujamos naudos, įgyvendinant Verslo registrų reglamentą nacionalinės statistikos institucijos trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu iš pradžių patirs šiek tiek daugiau išlaidų, o administracinė našta šiek tiek padidės.

Verslo registrų reglamento 6 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, „kurioje pirmiausia nurodomos statistinės sistemos išlaidos, našta verslui ir nauda“.

Šioje ataskaitoje nagrinėjami svarbiausi Verslo registrų reglamento įgyvendinimo aspektai, atsižvelgiant į Komisijos (Eurostato) priimtas priemones ir Verslo registrų reglamento poveikį:

· nacionalinių statistikos institucijų ir Eurostato (statistikos sistemos) išlaidos;

· administracinė našta respondentams;

· nauda, kurios bus gauta pagerinus statistinių verslo registrų kokybę ir patobulinus statistinį globalizacijos reiškinių vertinimą.

Ataskaitos pateikimo terminas susijęs vis dar rengiamu visa apimančiu ir supaprastintu Verslo statistikos integravimo pagrindų reglamentu ir su tuo susijusiais planais panaikinti keletą reglamentų, įskaitant Verslo registrų reglamentą.

2. Verslo registrų reglamento apžvalga

Visos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės rengia verslo registrus statistikos tikslais. Verslo registrų reglamentu nustatoma bendra tokių registrų sistema, nustatant vienodą tvarką dėl, be kita ko, šių aspektų: vienetų apibrėžties, verslo registrų duomenų aprėpties, atnaujinimo, charakteristikų ir kokybės.

Nagrinėjant šią temą, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:

· verslo registrai yra labai svarbus išteklius tinkamam statistinių apklausų planavimui, vykdymui ir koordinavimui, nes, norint veiksmingai atrinkti imtį, būtina, kad verslo apklausų sistemoje būtų naujausi duomenys;

· tobulinant ir standartizuojant verslo registrus (taip užtikrinant jų kokybę), galima gerokai pagerinti statistinės veiklos rezultatus;

· reikalinga bendra nacionalinių statistinių verslo registrų suderinimo sistema, kad būtų galima rengti oficialius verslo ir ekonomikos statistinius duomenis, kurie būtų nuoseklūs ir palyginami skirtingose šalyse ir skirtingose statistikos srityse;

· verslo registrų ir jų naudojimo standartizavimas – būtina duomenų integravimo sąlyga.

Palyginti su panaikintu Verslo registrų reglamentu, Verslo registrų reglamento nuostatomis dar labiau konsoliduojama bendra suderintų nacionalinių registrų sistema. Jame taip pat pateikiama daugiau reikalavimų dėl papildomų kintamųjų, ypač įmonių grupės lygmeniu, o tai atitinka bendrosios rinkos kūrimą ir vykstantį ekonomikos virsmą globalia bei stiprėjantį veiklos integravimą skirtinguose sektoriuose.

Pagal Verslo registrų reglamentą leista sudaryti registrą „EuroGroups“ (toliau – EGR) kaip naudingą statistinę priemonę teikti informaciją apie visus kontrolės ryšius tarptautinių įmonių grupių viduje.

Sudarant EGR, Eurostatas ir valstybės narės keičiasi sudėtingais skirtingų duomenų rinkiniais; procese dalyvauja ir nacionalinės statistikos institucijos, nacionaliniai centriniai bankai bei Europos Centrinis Bankas.

Be to, Verslo registrų reglamentu nustatomos nuostatos dėl Komisijos (Eurostato) bei valstybių narių nacionalinių statistikos institucijų ir Komisijos (Eurostato) bei centrinių bankų keitimosi konfidencialiais duomenimis apie tarptautines įmonių grupes ir jų sudedamuosius vienetus.

Verslo registrų reglamentu išplečiama statistinių verslo registrų aprėptis, kad būtų galima rinkti kuo tikslesnius duomenis apie visas įmones, aktyviai veikiančias šalies ekonomikoje. Dėl šios priežasties Verslo registrų reglamentu nustatoma, kad į verslo registrus privalu įtraukti šiuos NACE 2 red. skirsnius:

· A skirsnis – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė;

· O skirsnis – viešasis administravimas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas.

Verslo registrų reglamente pateikta sąvokos „statistiniai vienetai“ apibrėžtis sudaryta pagal 1993 m. kovo 15 d. Tarybos Reglamentą (EEB) Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų gamybos sistemai stebėti ir analizuoti Bendrijoje[3] (toliau – Statistinių vienetų reglamentas). Verslo registrų reglamente išvardyta, kokie statistiniai vienetai turi būti registruojami verslo registruose: juridinis vienetas, vietinis vienetas, įmonė, įmonių grupė. Statistinių vienetų reglamente nustatytos apibrėžtys nebuvo tinkamai taikytos visose valstybėse narėse. Eurostatas ir nacionalinės statistikos institucijos vis dar dirba išvien, siekdamos suderinti statistinių vienetų taikymą.

3. Priemonės, skirtos padėti įgyvendinti Verslo registrų reglamentą

Siekiant užtikrinti Verslo registrų reglamento įgyvendinimą, buvo sukurta priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms šio proceso metu.

Reglamentai, kuriais remiamas Verslo registrų reglamento įgyvendinimas

Siekiant padėti įgyvendinti Verslo registrų reglamentą, buvo priimti du Komisijos reglamentai:

(1) 2009 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 192/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 177/2008, nustatančio bendrą verslo registrų sistemą statistikos tikslais, nuostatos dėl Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių keitimosi konfidencialiais duomenimis[4]: jame nustatomas Komisijai (Eurostatui) perduodamų individualių vienetų ir atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms perduodamų duomenų apie tarptautines įmonių grupes formatas, saugumo ir konfidencialumo priemonės bei perdavimo tvarka. Duomenys bus perduodami elektroninėmis priemonėmis; Komisija (Eurostatas) juos įkels per savo bendrą duomenų prieigą. Informaciją, kurią nacionalinės valdžios institucijos apibrėžė kaip konfidencialią, Komisija (Eurostatas) ir atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos saugo saugioje kontroliuojamoje ribotos prieigos zonoje;

(2) 2010 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1097/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 177/2008, nustatančio bendrą verslo registrų sistemą statistikos tikslais, nuostatos dėl Komisijos (Eurostato) ir centrinių bankų keitimosi konfidencialiais duomenimis[5]: juo nustatoma duomenų, kuriais keičiasi Komisija (Eurostatas) bei nacionaliniai centriniai bankai ir Komisija bei Europos centrinis bankas, formatas, saugumo ir konfidencialumo priemonės ir perdavimo tvarka, siekiant užtikrinti, kad perduodami duomenys būtų naudojami išimtinai statistinėms reikmėms. Duomenimis galima keistis tik gavus aiškų atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos leidimą.

Nukrypti leidžiančios nuostatos

Kaip numatyta Verslo registrų reglamento 14 straipsnyje, jei verslo registruose reikia atlikti daug pakeitimų, Komisija valstybės narės prašymu gali leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pereinamuoju laikotarpiu ne ilgiau kaip iki 2010 m. kovo 25 d. Žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei, viešajam administravimui ir gynybai bei privalomam socialiniam draudimui, taip pat papildomoms su įmonių grupėmis susijusioms charakteristikoms, Komisija valstybių narių prašymu gali leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pereinamuoju laikotarpiu ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 25 d. Nukrypti leidžiančias nuostatas buvo leista taikyti iš viso 15 valstybių narių, kurių prašymai buvo pagrįsti ir argumentuoti teisėtu poreikiu. Suteikus daugiau laiko, valstybės narės galėjo toliau derinti savo nacionalines statistikos sistemas, kad jos atitiktų Verslo registrų reglamentą.

Verslo registrų rekomendacijų vadovas

Vadovaudamasi Verslo registrų reglamento 7 straipsniu, Komisija paskelbė verslo registrų rekomendacijų vadovą, kuriame paaiškintos Verslo registrų reglamento nuostatos, kad jos būtų teisingai ir nuosekliai aiškinamos visose valstybėse narėse. Šiuo tikslu, glaudžiai bendradarbiaujant su Eurostatu ir valstybėmis narėmis, atnaujintas galiojantis verslo registrų rekomendacijų vadovas; naujoji jo versija paskelbta 2010 m. kovo 1 d. Verslo registrų reglamento rekomendacijų vadovą sudaro:

(i) pagrindinės dalys: tikslai, vienetai, turinys ir prieiga (1–10 skyriai);

(ii) vienetų demografija: pakeitimai ir tęstinumas (11–16, 21–22 skyriai);

(iii) turinys: atnaujinimai ir tobulinimas (17–20 skyriai);

(iv) gairės konkrečioms sritims (23–24 skyriai);

(v) nurodymai dėl Eurostato ir valstybių narių keitimosi duomenimis;

(vi) verslo registrų terminų žodynas.

Naujoji verslo registrų rekomendacijų vadovo versija yra priemonė, kurią naudojant galima pasiekti geresnių sprendimų teisingam ir nuosekliam reglamento aiškinimui nustatant gerosios patirties pavyzdžius ir teikiant dėl jų rekomendacijų.

Valstybėms narėms teikiama finansinė parama

Kad būtų lengviau įgyvendinti Verslo registrų reglamentą, Eurostatas skyrė valstybėms narėms dotacijų, kad šios galėtų plėtoti savo nacionalines sistemas.

Valstybėms narėms teikiami mokymai

Eurostato rengiamos mokymų programos apie statistinius verslo registrus – dar viena priemonė, skirta padėti valstybėms narėms įgyvendinti Verslo registrų reglamentą.

4. Verslo registrų reglamento įgyvendinimo vertinimas

Pagrindinis informacijos apie Verslo registrų reglamento įgyvendinimą šaltinis – apklausa, kurią Eurostatas kasmet atlieka 30 šalių (valstybėse narėse ir dviejose ELPA šalyse –Šveicarijoje ir Norvegijoje). Apskritai metinėje apklausoje daugiausia atsižvelgiama į Verslo registrų reglamento įgyvendinimo kokybinius aspektus, ypač šias sritis:

· šaltinius, kuriais buvo naudotasi atnaujinant verslo registrus;

· registruotų vienetų rūšis (ypač juridinį vienetą, įmonę, vietinį vienetą ir įmonių grupę);

· registruotų vienetų skaičių;

· aprėptį atsižvelgiant į NACE 2 red.;

· charakteristikų registravimą (kintamuosius, naudojamus verslo registruose ir išvardytus Verslo registrų reglamento priede).

Buvo numatoma, kad gerokai pagerinus kokybę – o tai ir yra pagrindinis Verslo registrų reglamento tikslas – padidės nacionalinių statistikos institucijų išlaidos ir respondentų administracinė našta. Tikėtasi, kad šis poveikis įvairiose šalyse labai skirsis, nes skiriasi nacionalinių verslo registrų raidos etapai.

2013 m. į klausimyną įtraukta papildomų ad hoc klausimų, susijusių su statistikos sistemos išlaidomis ir našta verslui, kurių patiriama įgyvendinant Verslo registrų reglamentą.

Jeigu nenurodyta kitaip, tolesnių skirsnių turinys susijęs su metinėmis apklausomis (įskaitant atsakymus, gautus iš dviejų ELPA šalių) ir administraciniais įrašais apie dotacijas, kurias Eurostatas skyrė valstybėms narėms.

4.1. Statistikos sistemos išlaidos

4.1.1. Išlaidos, kurių patiria atitinkamų šalių nacionalinės statistikos institucijos

Išlaidas, kurių per vienus metus patiria Europos statistikos sistema, kurioje tvarkomi verslo registrai, ir papildomas išlaidas, kurių atsiranda dėl Verslo registrų reglamento pakeitimų, galima įvertinti tik apytiksliai, o dauguma šalių pateikė tik dalį informacijos arba negalėjo pateikti jokios skaitinės informacijos.

Tai galima paaiškinti tuo, kad, inter alia, statistinių verslo registrų derinimas yra ilgas ir laipsniškas procesas, pradėtas įgyvendinti Panaikintu verslo registrų reglamentu, ir jis vis dar tęsiasi.

Dauguma šalių (18) negalėjo tiksliai atskirti išlaidų, susijusių su Verslo registrų reglamento įgyvendinimu, nuo didesnių bendrųjų išlaidų (t. y. bendro IT sistemos pertvarkymo, keliose srityse dirbančio bendro personalo ir kt.). Kai kurios šalys savarankiškai patobulino savo nacionalinius verslo registrų reglamentus, todėl reikalavimus, numatytus Verslo registrų reglamente, jau buvo įgyvendinusios prieš jam įsigaliojant.

Pasak nacionalinių statistikos institucijų, daugiausia išlaidų patirta dėl IT sistemos tobulinimo, kad ši atitiktų Verslo registrų reglamente keliamus reikalavimus, ir papildomų personalo išlaidų.

Patirtos išlaidos geriau perteiktos kokybiškai. Visos 30 šalių atsakė, o ir iš bendrų rezultatų matyti, jog maždaug 75 % atvejų dėl Verslo registrų reglamento įgyvendinimo nebuvo patirta jokių išlaidų, jos buvo labai nedidelės arba mažos, ir buvo įvertinta, kad tik apie ketvirtadalį atvejų dėl šio reglamento poveikio patirta didelių išlaidų. Kai kurios valstybės narės nurodė, kad dėl Verslo registrų reglamento įgyvendinimo nepatyrė jokių papildomų išlaidų, nes jo reikalavimus buvo įvykdžiusios dar prieš jį įgyvendindamos.

1 lentelė. Nacionalinių statistikos institucijų išlaidų sąmatos

Išlaidų sąmatos || Šalių skaičius || Juridinių vienetų, kuriems taikomas Verslo registrų reglamentas, procentinė dalis (2013 m. apklausa)

Jokių arba labai nedidelės || 16 || 54,0 %

Mažos || 7 || 18,8 %

Didelės || 7 || 27,2 %

Daugumos šalių nuomone, įgyvendinus Verslo registrų reglamentą, nesumažėjo nei jų išlaidos, kurių patyrė atlikdamos apklausas (28 iš 30 šalių), nei laikas, kurio reikėjo šioms apklausoms atlikti (29 šalys).

4.1.2. Eurostato skirta finansinė parama

Atsižvelgdama į tai, kad skiriasi valstybių narių statistiniai verslo registrų kūrimo etapai, ir į išlaidas, kurių patiriama įgyvendinant Verslo registrų reglamentą, Komisija skyrė lėšų valstybėms narėms paremti. Į šias lėšas turi būti atsižvelgta vertinant bendrą statistikos sistemos kainą.

Vykdant daugumą projektų buvo siekiama parengti arba pertvarkyti verslo registrą ir (arba) pagerinti jo duomenų aprėptį.

2008–2013 m. dotacijos buvo skiriamos nacionalinių verslo registrų tobulinimui, kad šie geriau atitiktų EGR. Bendri šių dotacijų tikslai buvo:

· EGR duomenų ir nacionalinių verslo registrų duomenų atitikties gerinimas ir tikrinimas;

· nacionalinių pirmenybės ir prioriteto teikimo EGR taisyklių nustatymas;

· centrinio EGR ir nacionalinių statistinių verslo registrų reglamentų aplinkos sąveika;

· EGR taikytinų metodų ir priemonių tobulinimas ir įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu.

Bendra dotacijų, skirtų valstybėms narėms, suma[6]:

Metai || Sumokėta suma (EUR) || Pagrindinė sritis, kuriai skirta parama

2008 || 352 850 || Kokybė, sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

2009 || 370 793 || Kokybė, sistemų tobulinimas (procesai)

2010 || 440 579 || Sistemų tobulinimas (procesai)

2011 || 354 765 || Aprėptis, sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

2012 || 66 937 || Sistemų kūrimas (procesai)

2013 || 606 366 || Sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

Iš viso sumokėta || 2 192 290

Skyrus minėtas sumas, padėta gerinti nacionalinių verslo registrų pajėgumus teikti informaciją apie tarptautines įmonių grupes, kuri bus įtraukta į EGR.

Valstybėms narėms taip pat suteikta parama, kad jos įgyvendintų veiksmingesnius būdus, kaip pasinaudoti jau esamais šalies ekonomikos duomenimis supaprastinant duomenų rinkimą, siekiant išvengti dvigubos naštos verslui ir pagerinti statistinės informacijos kokybę. Tai buvo padaryta taikant tokias priemones: duomenų rinkimas internetu, automatizuotas duomenų iš skirtingų registrų integravimas, automatizuotas statistinių duomenų, pateiktų įmonių sąskaitose, perdavimas elektroniniams klausimynams rengti ir kt.

4.2. Našta verslui

Pasirodė, kad pradinis naštos verslui padidėjimas, kurio tikėtasi, įvairiose šalyse labai skirtingas ir jį gana sunku įvertinti. Svarbiausias ir teikiantis daugiausia vilčių rezultatas yra tas, kad nė vienu atveju našta verslui nepasiekė tokio lygio, kad dėl jos respondentams kiltų didelių problemų.

Didžioji dauguma atsakymus pateikusių nacionalinių statistikos institucijų galėjo pateikti tik kokybinio vertinimo rezultatus.

Nacionalinės statistikos institucijos pranešė, kad maždaug 70 % į apklausą įtrauktų juridinių vienetų našta verslui nedidėjo. Dviejose šalyse našta verslui, įgyvendinus Verslo registrų reglamentą, netgi sumažėjo.

Nacionalinių statistikos institucijų teigimu, įgyvendinus Verslo registrų reglamentą, maždaug 30 % juridinių vienetų našta verslui šiek tiek padidėjo.

Būta atvejų, kai našta verslui keliais pirmaisiais Verslo registrų reglamento įgyvendinimo metais kai kuriose šalyse padidėjo, nes buvo išplėsta sektorių aprėptis ir prireikė įtraukti papildomų kintamųjų įmonių grupės lygmeniu.

2 lentelė. Nacionalinių statistikos institucijų atliktas naštos pokyčių vertinimas

Nacionalinių statistikos institucijų atliktas bendras naštos verslui pokyčių vertinimas || Naštos verslui pokytis || Šalių skaičius || Juridinių vienetų, kuriems taikomas Verslo registrų reglamentas, procentinė dalis

– (našta sumažėjo) || 2 || 5,7 %

0 (našta nepakito) || 18 || 63,5 %

+ (našta šiek tiek padidėjo) || 10 || 30,7 %

++ (našta gerokai padidėjo) || 0 || –

Beveik visose šalyse (29) Verslo registrų reglamentu nebuvo daroma jokio poveikio verslui skirtų apklausų skaičiui ir esamų apklausų paprastinimui. 23 šalys atsakė, kad į esamas apklausas neprireikė įtraukti papildomų klausimų.

4.3. Verslo registrų reglamentu teikiama nauda (nacionaliniu ir ESS lygmenimis)

Verslo registrų reglamento įgyvendinimas pasirodė esąs naudingas statistinių verslo registrų kokybei gerinti; juo suteikta galimybė įgyvendinti tolesnius svarbius veiksmus siekiant statistiškai įvertinti globalizaciją.

Galima apibendrinti, kad pagrindinė nauda, apie kurią nacionaliniu lygmeniu pranešė nacionalinės statistikos institucijos, yra tokia:

· tikslesni atskirų statistikos sričių duomenys (9 šalys);

· įvairių statistikos sričių koordinavimas (13 šalių);

· išsamesni duomenys apie valstybės įmones (7 šalys);

· gauta pradinių duomenų nacionaliniam įmonių grupių registrui (19 šalių);

· suderinti įmonių grupių srities duomenys (15 šalių);

· pagerintos priemonės analizės tikslams (7 šalys);

· pagerintos priemonės duomenų sklaidos tikslams (2 šalys).

Be to, įgyvendinusios Verslo registrų reglamentą, 15 šalių galėjo veiksmingiau naudoti administracinius šaltinius, 7 šalys galėjo plačiau taikyti komercinius šaltinius, o 13 šalių galėjo naudotis papildomais administraciniais šaltiniais.

Kai kurios šalys pabrėžė, kad, turėdamos informacijos apie įmonių grupes, galėjo parengti su užsieniu susijusių įmonių prekybos vidaus statistikos duomenis remdamosi turimais duomenimis, todėl neprireikė rengti apklausos ir (arba) papildomų klausimų.

Reikšmingiausia Verslo registrų reglamentu teikiama nauda – visos Europos statistikos sistemos lygmeniu teikiama nauda. Labai svarbu tobulinti EGR, kad būtų plėtojami tikslūs ir palyginami statistiniai duomenys apie Europos įmones ir rengiami statistiniai duomenys apie globalizaciją.

Parengus Verslo registrų reglamentą ir į jį įtraukus informaciją apie juridinių vienetų kontrolę, užtikrinta, kad Europos Sąjungoje veikiančių tarptautinių įmonių grupių struktūra ir jų nacionalinės sudedamosios dalys šiuo metu būtų žymimos arba nacionaliniuose verslo registruose, arba EGR, o valstybės narės nustatė procedūras, kurias taikydamos bendradarbiaus siekdamos pagerinti duomenų kokybę.

Papildomos naudos gauta padidinus darnumą ir suderinamumą Europos statistikos sistemos lygmeniu. Pagal Verslo registrų reglamentą atliekant svarbius tobulinimo veiksmus bus vykdomi projektuose numatyti darbai, susiję su mikroduomenų siejimu ir duomenų saugojimu, bei bus pradėta profiliuoti dideles ir sudėtingas įmonių grupes Europos lygmeniu.

Papildomi spręstini klausimai

Apibrėždamos įmonę (statistinį vienetą, nurodomą didžiojoje su verslu susijusių statistinių duomenų dalyje), dauguma valstybių narių atsižvelgia tik į juridinį vienetą. Tokia praktika daro neigiamą poveikį Europos verslo statistikos aktualumui, tikslumui ir palyginamumui, nes dėl jos didėja atotrūkis tarp to, kokia ekonomika yra iš tikrųjų, ir to, kaip ji apibrėžiama statistiškai (pvz., pateikiamas per didelis įmonių skaičius).

Verslo registrų reglamentu pradėta bendra procedūra, taikyta plačiau negu įprasta Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių sąveikai; jame taip pat reikalauta užtikrinti gerą koordinavimą ir valstybių narių bendradarbiavimą ryšių palaikymo srityje, taip pat keičiantis patirties ir darbo praktikos pavyzdžiais. Be to, jame sudaryta galimybė veiksmingai ir plačiai taikyti administracinius šaltinius ir naudoti papildomus administracinius ir komercinius šaltinius.

Kitas rezultatas, pasiektas įgyvendinus Verslo registrų reglamentą: buvo paskelbtas verslo registrų vadovas kaip priemonė, kuria skatinama gerinti valstybių narių verslo registrų principų ir turinio kokybę, nuoseklumą ir palyginamumą. Verslo registrų vadovas atnaujintas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

Tolesni patobulinimai

Europos statistikos sistema siekiama skatinti nuoseklų Statistinių vienetų reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse. Siekiant šio tikslo stengiamasi nustatyti bendruosius tarptautinių įmonių grupių tvarkymo principus.

Verslo registrų reglamentu nustatytas pagrindas tikslesnei ir palyginamai statistinių verslo registrų sistemai kurti ir padedama gerinti teikiamos informacijos nuoseklumą ir kokybę. Šie darbai dar nebaigti, tačiau jie tęsiami stiprinant pagrindines verslo registrų funkcijas numatomame Verslo statistikos integravimo pagrindų reglamente. Siekiama sukurti prielaidų horizontaliajai ir vertikaliajai statistinių verslo duomenų integracijai ir sudaryti sąlygas sumažinti naštą verslui ir nacionalinių statistikos institucijų išlaidas.

5. Išvados

Kadangi rasta pusiausvyra, viena vertus, tarp aktualios naudos ir, kita vertus, mažų sistemos išlaidų bei mažos naštos verslui, Verslo registro įgyvendinimas vertintinas teigiamai, net jeigu dėl sunkumų, kurių patirta taikant Statistinių vienetų reglamente nustatytas įmonės apibrėžtis, Verslo registrų reglamentą buvo sunkiau įgyvendinti.

[1]               2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 177/2008, nustatantis bendrą verslo registrų sistemą statistikos tikslais ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2186/93. OL L 61, 2008 3 5, p. 6.

[2]               1993 m liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2186/93 dėl Bendrijos koordinavimo rengiant verslo registrus statistikos tikslais. OL L 196, 1993 8 5, p. 1.

[3]               OL L 76, 1993 3 30, p. 1.

[4]               OL L 67, 2009 3 12, p. 14.

[5]               OL L 312, 2010 11 27, p. 1.

[6]               Norėdami gauti daugiau informacijos apie valstybes nares, kurioms Eurostatas skyrė finansinę paramą, ir tikslias dotacijų sumas, žiūrėkite šios ataskaitos priedą.

PRIEDAS

Finansinės paramos, skirtos valstybėms narėms 2008–2013 m., apžvalga

Šalis || Metai || Suma (EUR) || Pagrindinė sritis, kuriai skirta parama

Belgija || 2009 || 30 950 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2010 || 118 803 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2011 || 52 849 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 202 602 ||

Bulgarija || 2008 || 6 379 || Kokybė

|| 2009 || 7 142 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2011 || 42 244 || Aprėptis ir sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 55 765 ||

Kipras || 2008 || 6 166 || Sistemų tobulinimas (procesai)

Čekija || 2008 || 12 948 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (procesai)

Danija || 2008 || 14 962 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

|| 2009 || 25 460 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2010 || 28 847 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2011 || 57 740 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 127 009 ||

Estija || 2008 || 3 840 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (procesai)

Suomija || 2008 || 25 542 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2009 || 38 118 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2010 || 36 470 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2011 || 43 164 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 143 295 ||

Prancūzija || 2008 || 18 762 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2009 || 5 883 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2010 || 18 247 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2013 || 209 271 || Sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

|| Iš viso || 252 163 ||

Vokietija || 2008 || 101 182 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

|| 2009 || 47 317 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2010 || 46 467 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2012 || 66 937 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2013 || 90 309 || Sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

|| Iš viso || 352 212 ||

Vengrija || 2009 || 18 794 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2011 || 49 298 || Sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

|| Iš viso || 68 092 ||

Airija || 2009 || 12 996 || Sistemų tobulinimas (procesai)

Latvija || 2008 || 5 941 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2009 || 6 962 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 12 903 ||

Lietuva || 2008 || 2 686 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2009 || 8 843 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 11 529 ||

Malta || 2008 || 3 134 || Sistemų tobulinimas (procesai)

Nyderlandai || 2008 || 20 411 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

|| 2009 || 43 283 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 63 695 ||

Lenkija || 2008 || 14 366 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2010 || 24 126 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2013 || 25 070 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 63 561 ||

Portugalija || 2008 || 32 501 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

|| 2009 || 36 724 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2010 || 102 814 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2013 || 69 861 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 241 900 ||

Rumunija || 2008 || 8 723 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2009 || 6 062 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2011 || 33 491 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 48 276 ||

Slovakija || 2008 || 7 687 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2009 || 20 712 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2013 || 151 242 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 179 641 ||

Slovėnija || 2011 || 59 511 || Sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

|| 2013 || 22 017 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 81 528 ||

Ispanija || 2008 || 5 851 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2013 || 38 597 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 44 448 ||

Švedija || 2008 || 25 179 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2009 || 45 311 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2010 || 64 805 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 135 295 ||

Jungtinė Karalystė || 2008 || 36 590 || Kokybė ir sistemų tobulinimas (šaltinis ir procesai)

|| 2009 || 16 235 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| 2011 || 16 468 || Sistemų tobulinimas (procesai)

|| Iš viso || 69 293 ||

Iš viso ES || 2008 || 352 850 ||

|| 2009 || 370 793 ||

|| 2010 || 440 579 ||

|| 2011 || 354 765 ||

|| 2012 || 66 937 ||

|| 2013 || 606 366 ||

|| Iš viso || 2 192 290 ||