KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2014 m. valstybių narių pateiktų fiskalinių duomenų kokybės

TURINYS

1.    Pagrindiniai faktai 3

2.    Pagrindiniai faktai apie 2014 m. valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenis  3

2.1.     Savalaikiškumas, patikimumas ir išsamumas. 3

2.1.1.      Savalaikiškumas. 3

2.1.2.      Patikimumas. 4

2.1.3.      Lentelių išsamumas ir pagrindžiamoji informacija. 5

2.1.4.      Papildomos lentelės, susijusios su finansų krize. 6

2.1.5.      Tarpvalstybinio skolinimo klausimynas. 6

2.2.     Sąskaitų rengimo taisyklių laikymasis ir statistinių duomenų nuoseklumas. 7

2.2.1.      Dalijimasis informacija ir paaiškinimai 7

2.2.2.      Vizitai dialogo ir metodologijos tikslais. 7

2.2.3.      Konkrečios Eurostato rekomendacijos. 8

2.2.4.      Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje pradedamas tyrimas. 8

2.2.5.      Naujausi metodiniai klausimai 9

2.2.6.      Derėjimas su pagrindžiančiomis valdžios sektoriaus sąskaitomis. 9

2.3.     Skelbimas. 10

2.3.1.      Pagrindinių duomenų ir išsamių duomenų teikimo lentelių skelbimas. 10

2.3.2.      Išlygos dėl duomenų kokybės. 10

2.3.3.      Pateiktų duomenų koregavimas. 10

2.3.4.      Metaduomenų skelbimas (aprašai) 10

3.      Išvados. 11

1. Pagrindiniai faktai

Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo[1] su pakeitimais 8 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija (Eurostatas) (toliau – Eurostatas) Europos Parlamentui ir Tarybai reguliariai teiktų pranešimus apie valstybių narių pateiktų faktinių duomenų kokybę. Šioje metinėje ataskaitoje pateikiamas bendras duomenų savalaikiškumo, patikimumo, išsamumo, atitikties sąskaitų rengimo taisyklėms ir nuoseklumo vertinimas. Ankstesnę ataskaitą (dėl 2013 m. pranešimų) Komisija priėmė 2014 m. kovo 7 d.[2]

Eurostatas reguliariai vertina valstybių narių pateiktų faktinių duomenų ir juos pagrindžiančių valdžios sektoriaus sąskaitų, pirmąkart parengtų 2014 m. spalio mėn. remiantis 2013 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (2010 m. ESS)[3], kokybę. Vertinant daugiausia dėmesio skiriama veiksniams, kuriais galima paaiškinti valdžios sektoriaus deficitą ar perteklių ir valdžios sektoriaus skolos pokytį. Valstybės narės šią informaciją Eurostatui siunčia du kartus per metus: ji teikiama „Pranešimo pagal PDP lentelėse“ ir kaip papildoma informacija – „Klausimyne dėl pranešimų pagal PDP lentelių“ ir „Papildomoje finansų krizei skirtoje lentelėje“, ji taip pat teikiama dvišaliuose valstybių narių paaiškinimuose. Eurostatas taip pat palaiko nuolatinį dialogą su valstybėmis narėmis, rengdamas reguliarius vizitus PDP dialogo tikslais.

Ši ataskaita pagrįsta 2014 m. PDP duomenų teikimo pagrindiniais nustatytais faktais ir išvadomis, daugiausia dėmesio skiriant naujausiems 2014 m. spalio mėn. pateiktiems duomenims. Prireikus šie duomenys lyginami su 2014 m. balandžio mėn. ir 2013 m. pateiktais duomenimis.

2. Pagrindiniai faktai apie 2014 m. valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenis

2.1. Savalaikiškumas, patikimumas ir išsamumas 2.1.1. Savalaikiškumas

Du kartus per metus – iki balandžio 1 d. ir spalio 1 d. – valstybės narės privalo pateikti Eurostatui faktinius ir numatomus PDP duomenis[4]. 2014 m. pateikti 2010–2014 m. PDP duomenys. 2014 m. duomenys yra nacionalinių valdžios institucijų numatyti duomenys, o 2010–2013 m. duomenys – faktiniai[5]. Pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 8 straipsnio 1 dalį Eurostatas vertina valstybių narių pateiktus faktinius, o ne numatomus duomenis.

Duomenų teikimo terminų laikomasi tinkamai. 2014 m. abu PDP pranešimus su faktiniais duomenimis visos valstybės narės pateikė iki teisės aktais nustatyto termino.  Kalbant apie numatomus duomenis, kai kurios šalys numatomus 2014 m. duomenis pateikė vėliau nei faktinius duomenis.

2.1.2. Patikimumas

2014 m. balandžio–spalio mėn. pranešimų duomenys daugiausia buvo tikslinami dėl pradėtos taikyti naujos 2010 m. ESS ir kitų statistinių pokyčių. Priešingai nei ankstesniais metais daugiau tikslintas ne deficito santykis, o skolos santykis, visų pirma dėl valdžios sektoriui priskiriamų vienetų perklasifikavimo ir labai išaugusio BVP.

Naujojoje 2010 m. ESS yra trys toliau nurodyti pagrindiniai metodiniai pakeitimai.

· Pakeistas kriterijus, naudojamas nustatant valdžios sektoriaus apimtį, todėl gali reikėti perklasifikuoti valdžios sektoriui priskiriamus arba nepriskiriamus vienetus.

· Pakeistas vyriausybei išmokėtų vienkartinių išmokų, susijusių su pensijų fondų turto perdavimu, įrašymas į sąskaitas.

· Panaikintas grynųjų palūkanų srautams, susijusiems su apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais palūkanų normų sandoriais, taikytas koregavimas.

Prie spalio mėn. pranešimo spaudai pridėta išsami lentelė, kurioje pateikta informacija apie pagrindinius pokyčius pagal valstybes nares ir metus[6].

2013 m. didžiausias teigiamas deficito duomenų tikslinimas[7] (kaip BVP procentinė dalis) atliktas Airijoje (+1,5 procentinio punkto (p. p.)), Liuksemburge (+0,6 p. p.), Kipre (+0,5 p. p.) ir Graikijoje (+0,5 p. p.). Didžiausias neigiamas deficito duomenų tikslinimas[8] atliktas Lietuvoje (-0,5 p. p.), o penkiose valstybėse narėse jis sudarė -0,3 p. p. Paprastai BVP tikslinimas neturi didelės įtakos valdžios sektoriaus deficito santykiui, bet dėl 2010 m. ESS ir kitų (kai kuriais atvejais su kriterijais susijusių) pakeitimų kai kurios valstybės narės reikšmingai patikslino savo BVP (paprastai padidindamos). Patikslinus padidintas BVP labai pagerino 2013 m. Kipro (+0,5 p. p.), Airijos (+0,4 p. p.), Slovėnijos (+0,4 p. p.) ir JK (+0,3 p. p.) deficito santykį.

Kalbant apie 2013 m. deficito duomenų tikslinimą dėl pradėtos taikyti 2010 m. ESS, didžiausias teigiamas duomenų tikslinimas užfiksuotas Airijoje (+0,9 p. p.) ir Graikijoje (+0,3 p. p.), o didžiausias neigiamas duomenų tikslinimas – Lietuvoje (-0,5 p. p.) ir Jungtinėje Karalystėje (-0,4 p. p.).

Didelis 2013 m. deficito duomenų tikslinimas (nesusijęs su valdžios sektoriaus sąskaitoms pradėta taikyti 2010 m. ESS ar BVP pokyčiais) taip pat užfiksuotas Liuksemburge (+0,5 p. p.), Slovakijoje (+0,3 p. p.), Estijoje (-0,3 p. p.) ir Belgijoje (-0,4 p. p.).

Kai kurios valstybės narės reikšmingai patikslino savo 2013 m. skolos santykį. BVP tikslinimas paprastai didesnį vardiklio poveikį turi valdžios sektoriaus skolos santykiui nei valdžios sektoriaus deficito santykiui. Patikslinus padidintas BVP turi reikšmingą skolos santykį mažinantį poveikį (visų pirma tais atvejais, kai skolos lygis aukštas).

Savo 2013 m. skolos santykį 2 ar daugiau BVP procentiniais punktais patikslino devynios valstybės narės: Kipras (-9,5 p. p.), Nyderlandai (-4,9 p. p.), Italija (-4,8 p. p.), JK (-3,3 p. p.), Malta (-3,2 p. p.), Švedija (-2,0 p. p.), Belgija (+3,0 p. p.), Austrija (+6,7 p. p.) ir Kroatija (+8,6 p. p.).

BVP pokyčio poveikis skolos santykiui buvo ypač pastebimas Airijoje ir Kipre, nors Airijoje jį iš esmės kompensavo 2010 m. ESS poveikis (taip nutiko ir Portugalijoje).

Visose ES šalyse, išskyrus Daniją, skolos (skaitiklio) tikslinimas dėl pradėtos taikyti 2010 m. ESS buvo akivaizdžiai daug reikšmingesnis nei dėl kitų priežasčių atliktas tikslinimas. Vis dėlto toks kitų rūšių tikslinimas turėjo palyginti didelį poveikį Belgijoje (+1,7 p. p.), Danijoje (+1,1 p. p.) ir Prancūzijoje (+0,9 p. p.).

2.1.3. Lentelių išsamumas ir pagrindžiamoji informacija

Duomenų teikimo lenteles pildyti teisiškai privaloma, nes tik remdamasis teisingai užpildytomis lentelėmis Eurostatas gali tinkamai vertinti duomenų kokybę. Reglamento (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės Eurostatui privalo teikti reikiamą statistinę informaciją, kuri „(v)isų pirma (...) yra:

a)         nacionalinių sąskaitų duomenys;

b)         aprašai;

c)         pranešimų pagal PDP lentelės;

d)         su pranešimais susiję papildomi klausimynai ir paaiškinimai.“

Yra keturios pagrindinės pranešimų pagal PDP lentelės. 1 lentelėje pateikiami valdžios sektoriaus deficito ar pertekliaus ir skolos duomenys; 2A–2D lentelėse pateikiami duomenys, kuriais paaiškinamas nacionalinių apibrėžčių perėjimas nuo valdžios sektoriaus balanso prie kiekvieno valdžios subsektoriaus deficito ar pertekliaus; 3A–3D lentelėse pateikiami duomenys, kuriais paaiškinamas valdžios sektoriaus deficito ar pertekliaus ir kitų esminių veiksnių poveikis valdžios sektoriaus skolos ir skolos konsolidavimo pokyčiams. 4 lentelėje daugiausia nurodyti prekybos kreditai ir išankstiniai mokėjimai[9]. 1–3 PDP lenteles teisiškai privaloma pateikti. 1 ir 2A (centrinė valdžia) lentelės apima 2010–2014 m., o kitos lentelės – 2010–2013 m.[10]

Dauguma valstybių narių užpildė visas pranešimų pagal PDP lenteles[11]. 2014 m. spalio mėn. teikdamos duomenis pranešimų pagal PDP 2-ose lentelėse visos valstybės narės išsamiai nurodė einamojo likučio ir pertekliaus arba deficito pagal PDP visuose subsektoriuose ryšį. Laikoma, kad Jungtinėje Karalystėje einamasis likutis nustatytas pagal 2010 m. ESS. Todėl pranešta apie labai nedidelius patikslinimus, kuriais siekiama paversti einamąjį likutį į perteklių arba deficitą pagal ESS. Kai kurios kitos šalys taip pat praneša tik apie ribotą pereinamųjų eilučių skaičių.

Ne visos valstybės narės pateikė išsamų 3-ios PDP lentelės duomenų suskirstymą. Visų pirma kai kur trūksta išsamios informacijos apie paskolas ir nuosavybės priemones.

Nepaisant kai kurių valstybių narių pažangos, bendra 4-os PDP lentelės aprėptis daugeliu atvejų tebėra netinkama. Visų pirma kelios šalys neteikia išsamių prekybos kreditų ir išankstinių mokėjimų įsipareigojimų likučio duomenų, kurie padeda tiksliau įvertinti valdžios sektoriaus įsipareigojimų padėtį.

PDP lentelės galėtų būti pildomos išsamiau. Tačiau likusios problemos greičiausiai neturės didelio poveikio duomenų kokybei.

Visos valstybės narės atsakė į „Klausimyno dėl pranešimų lentelių“[12] klausimus. Atsakymų aprėptis ir kokybė, palyginti su ankstesniais metais, toliau gerėjo, tačiau vis dar reikia daryti pažangą, nes kai kurios šalys pateikė ne visus klausimyne prašomus duomenis. Tai visų pirma centrinės valdžios reikalavimų ir skolų anuliavimo duomenys, kitų gautinų / mokėtinų sumų suskirstymas, valstybės garantijų įrašymas į sąskaitas (daugiausia apima vietos valdžios institucijų subsektorių) ir kapitalo injekcijų duomenys.

2.1.4. Papildomos lentelės, susijusios su finansų krize

Nuo 2009 m. liepos 15 d. Eurostatas papildomoje lentelėje renka finansų krizės duomenis. 2014 m. surinkti duomenys susiję su 2007–2013 m. Visos valstybės narės, išskyrus aštuonias (Bulgariją, Čekiją, Estiją, Kroatiją, Maltą, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją), pranešė, kad 2007–2013 m. vyriausybė ėmėsi įvairių su finansų krize susijusių veiksmų. Eurostatas kartu su PDP pranešimais spaudai paskelbė pranešimą, kuriame nagrinėjami šie duomenys[13].

2.1.5. Tarpvalstybinio skolinimo klausimynas

Valstybės narės taip pat teikia duomenis apie dvišalį tarpvalstybinį skolinimą, kuris paprastai vykdomas pagal finansinės paramos programas. PDP pranešime spaudai pateikiama ši informacija, taip pat informacija apie tarpvalstybinį skolinimą naudojantis Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF). 2013 m. duomenys daugiausia susiję su skolinimu Graikijai, Airijai ir Portugalijai.

Dėl finansų krizės toks dvišalis tarpvalstybinis skolinimas ir tarpvalstybinis skolinimas naudojantis EFSF gerokai padidėjo. Jis išskaičiuojamas iš suvestinių ES-28 ir euro zonos skolos pagal Mastrichto kriterijus rodiklių[14], kadangi abu rodikliai yra pateikiami konsoliduotai. Dėl šio konsolidavimo suvestiniai ES-28 ir euro zonos rodikliai neatitinka aritmetinės valstybių narių skolos sumos (t. y. siekiant išvengti dvigubos apskaitos minėtas tarpvalstybinis skolinimas neįtraukiamas).

Todėl į pateiktus 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. valstybių narių duomenis įtrauktos su EFSF susijusios sumos.

2.2. Sąskaitų rengimo taisyklių laikymasis ir statistinių duomenų nuoseklumas 2.2.1. Dalijimasis informacija ir paaiškinimai

Per pranešimo laikotarpį nuo spalio 1 d., paskutinės duomenų teikimo dienos, iki 2014 m. spalio 21 d., kai duomenys buvo paskelbti, Eurostatas kreipėsi į visų valstybių narių nacionalines statistikos institucijas prašydamas pateikti išsamesnės informacijos ir paaiškinti konkrečių sandorių traukimo į sąskaitas taisyklių taikymą. Eurostatas ir nacionalinės valdžios institucijos aktyviai susirašinėjo šiuo klausimu. Pirmas prašymų pateikti paaiškinimus paketas visoms šalims nusiųstas prieš spalio 4 d. Antrasis prašymų paketas nusiųstas 21 šaliai, trečiasis – penkioms šalims. Ketvirtasis ir penktasis prašymų pateikti paaiškinimus paketas nusiųstas vienai valstybei narei. Kai kurių šalių Eurostatas prašė atsiųsti patikslintas pranešimų lenteles.

2.2.2. Vizitai dialogo ir metodologijos tikslais

Reglamente (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais numatyti vizitai dialogo ir metodologijos tikslais. Vizitai dialogo tikslais į valstybes nares rengiami reguliariai, siekiant patikrinti pateiktus duomenis, išnagrinėti metodinius klausimus, aptarti aprašuose pateiktus statistinius šaltinius ir įvertinti konkrečių sąskaitų rengimo taisyklių laikymąsi, pvz., valdžios sektoriaus atskyrimą, duomenų įtraukimo į sąskaitas laiką ir valdžios sektoriaus sandorių ir įsipareigojimų klasifikavimą. Pastaraisiais metais reguliarių vizitų PDP dialogo tikslais daugėjo, o dėl jų dažnumo sprendžiama taikant Eurostato parengtą šalies rizikos vertinimo procedūrą.

Jei kyla konkretus svarbus su valstybe nare susijęs klausimas, kurį galima išspręsti tik susitikus su susijusiomis valdžios institucijomis, taikant sutrumpintą procedūrą surengiamas ad hoc vizitas valstybėje narėje.

Iki 2014 m. lapkričio mėn. vizitų PDP dialogo tikslais Eurostatas vyko į šias šalis: Bulgariją (sausio 22–23 d.), Belgiją (vasario 3–5 d.), Vokietiją (vasario 26–27 d.), Graikiją (kovo 20–21 d.), Maltą (gegužės 20–21 d.), Vengriją (birželio 10–11 d.), Prancūziją (birželio 25–26 d.), Austriją (liepos 7–8 d.), Graikiją (rugsėjo 22–23 d.), Kiprą (rugsėjo 24–25 d.), Daniją (rugsėjo 24–25 d.), Portugaliją (lapkričio 10–11 d.), Čekijos Respubliką (lapkričio 19–20 d.) ir Airiją (lapkričio 26–28 d.). Be to, surengti ad hoc vizitai į Belgiją (vasario 13–14 d.), Lenkiją (rugsėjo 2 d.), Rumuniją (rugsėjo 8 d.) ir Liuksemburgą (rugsėjo 18 d.). Birželio 2–4 d. Eurostatas surengė techninį vizitą į Kroatiją, kovo 5–6 d. pasirengimo įsivesti eurą vizitą į Lietuvą, o rugsėjo 8–9 d. mokomąjį vizitą į Kroatiją.

Kiekvieno vizito dialogo tikslais metu nustatyti galutiniai faktai, įskaitant sutartų veiksmų aprašą ir jo būklę, siunčiami Ekonomikos ir finansų komitetui ir skelbiami Eurostato svetainėje. Įgyvendinus šiuos veiksmus duomenų kokybė ilgainiui ima gerėti.

Vizitai metodologijos tikslais organizuojami tik tuomet, jei Eurostatas nustato didelę riziką arba duomenų kokybės problemų, ypač susijusių su metodais, sąvokomis ar taikomais klasifikatoriais. 2014 m. vizitų metodologijos tikslais nesurengta.

2.2.3. Konkrečios Eurostato rekomendacijos

Valstybės narės reguliariai kreipiasi į Eurostatą konsultacijų įvairiais nacionalinių sąskaitų rengimo klausimais, susijusiais su numatomais ar jau atliktais veiksmais. Eurostatas teikia rekomendacijas vadovaudamasis galiojančiomis gairėmis. Laikydamasis Reglamente (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais nustatytų skaidrumo reikalavimų, Eurostatas skelbia rekomendacijas[15], jei susijusi valstybė narė tam neprieštarauja. 2014 m. paskelbta 16 ex ante Eurostato rekomendacijų.

2.2.4. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje pradedamas tyrimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1173/2011 Komisija įgaliojama pradėti tyrimą, jei kyla įtarimas, kad dėl tyčia pateiktų klaidingų duomenų ar didelio aplaidumo manipuliuojama statistiniais duomenimis. Reglamentu (ES) Nr. 1173/2011 nustatytos tyrimo procedūros ir numatyta galimybė už manipuliavimą statistiniais duomenimis skirti finansines sankcijas (iki 0,2 proc. BVP).

2014 m. liepos 11 d. Europos Komisija nusprendė pradėti oficialų tyrimą dėl galimo manipuliavimo statistiniais duomenimis Ispanijos Valensijos regione (Comunidad Valenciana)[16].

Per tyrimą bus išnagrinėta, ar tyčia arba dėl didelio aplaidumo buvo pateikti klaidingi duomenys apie regiono išlaidas ir dėl to 1988–2011 m. teikti klaidingi nacionaliniai Ispanijos skolos ir deficito duomenys.

Tai pirmas kartas, kai Komisija pasinaudoja naujais pagal šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdymo rinkinį jai suteiktais įgaliojimais ištirti įtariamą manipuliavimą valstybės narės skolos ir deficito duomenimis. Jei Komisija nutars, kad iš tyrimo matyti, kad buvo pateikti klaidingi duomenys, ji gali rekomenduoti Tarybai skirti baudą valstybei narei. Tyrimas tebevyksta. Komisija neabejoja dabartinių Ispanijos PDP statistinių duomenų tikslumu.

2.2.5. Naujausi metodiniai klausimai

Kaip įprasta, Eurostatas įvertino tinkamą 2010 m. ESS taisyklių taikymą, visų pirma atsižvelgdamas į naujausius savo sprendimus pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 10 straipsnio 2 dalį. Šie sprendimai įtraukti į Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovą (Manual on Government Deficit and Debt, MGDD), kurio naujausia redakcija paskelbta 2014 m. rugpjūčio mėn.[17] Naująją redakciją sudaro aštuonios dalys, bet reikėjo atnaujinti tik kai kuriuos skyrius, kad jie būtų suderinti su 2010 m. ESS.

Eurostatas teikia papildomas metodines PDP ir VSFS (valdžios sektoriaus finansų statistikos) sąskaitų rengimo taisyklių gaires, kuriomis papildomos bendros 2010 m. ESS taisyklės. Jis jas leidžia pasikonsultavęs su valstybėmis narėmis. 2014 m. Eurostatas paskelbė tris gaires:

- The classification of Central Stockholding Entities (CSEs) in ESA 2010;

- Deferred Tax Assets (DTAs) and recording of tax credits related to DTAs in ESA 2010;

- Treatment of Claw-back clauses in the sales of assets by government in national accounts.

Nuo 2013 m. sausio mėn. Eurostatas savo svetainėje skelbia PDP procedūrų aprašą. Šio dokumento tikslas – aprašyti procedūras ir principus, kuriuos Eurostatas taiko tikrindamas PDP duomenis.

2.2.6. Derėjimas su pagrindžiančiomis valdžios sektoriaus sąskaitomis

Reglamentu (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais nustatyti pranešimo terminai (balandžio 1 d. ir spalio 1 d.) buvo numatyti siekiant užtikrinti nuoseklumą su pagrindžiančiomis metų ir ketvirtinėmis valdžios sektoriaus sąskaitomis, kaip pranešama įvairiose ESS pranešimų lentelėse Eurostatui. Eurostatas sistemingai analizuoja PDP pranešimų derėjimą su pagrindžiančiomis valdžios sektoriaus sąskaitomis. Pavyzdžiui, visos valdžios sektoriaus išlaidos ir pajamos turėtų atitikti pateiktus deficito duomenis. Tačiau valdžios sektoriaus ketvirtinių finansinių sąskaitų atveju nustatyta, kad euro zonos šalys laikinuosius duomenis turi pateikti prieš PDP terminą t+85 dienų intervalu.

Bendra PDP duomenų atitiktis pagal 2010 m. ESS pateiktoms valdžios sektoriaus sąskaitoms pastaraisiais metais pagerėjo, ir nefinansinių duomenų atitiktis paprastai geresnė nei finansinių. Kalbant apie 2014 m. spalio mėn. pateiktus duomenis, PDP duomenų ir metinių ir ketvirtinių pagrindinių valdžios sektoriaus suvestinių rodiklių (2 ir 25 ESS lentelės) nefinansiniai duomenys ir ketvirtiniai valdžios sektoriaus skolos duomenys visiškai atitiko vieni kitus. Tačiau vis dar reikia, kad valstybės narės užtikrintų geresnę PDP ir ESS lentelių finansinių duomenų atitiktį. 2014 m. spalio mėn. penkių valstybių narių (Belgijos, Vokietijos, Graikijos, Liuksemburgo ir Austrijos) pateiktuose PDP duomenyse ir ketvirtinėse finansinėse sąskaitose buvo akivaizdžių neatitikimų. Keturių šalių atveju buvo pastebėta smulkių neatitikimų.

2.3. Skelbimas 2.3.1. Pagrindinių duomenų ir išsamių duomenų teikimo lentelių skelbimas

Reglamento (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta taip: „Per tris savaites po to, kai suėjo <…> duomenų pateikimo terminai <…>, Komisija (Eurostatas) pateikia faktinius duomenis apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, kad būtų taikomas Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros. Duomenys perduodami juos paskelbiant viešai.“

Duomenys apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą paskelbti 2014 m. balandžio 23 d.[18] ir spalio 21 d.[19] kartu su visomis duomenų lentelėmis, kurias pateikė valstybės narės. Nuo 2012 m. vasario mėn. apytiksliai T+115 dienų intervalu Eurostatas reguliariai skelbia pranešimą spaudai dėl valdžios sektoriaus skolos pagal Mastrichto kriterijus ketvirtinių duomenų. Nuo 2014 m. vasario mėn. Eurostatas taip pat skelbia pranešimą spaudai, skirtą ketvirtiniam valdžios sektoriaus deficitui.

Kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais, valstybės narės turi skelbti faktinius deficito ir skolos duomenis. Visos valstybės narės skelbia deficito ir skolos skaičius nacionaliniu lygmeniu. Dauguma valstybių narių pranešė Eurostatui, kad jos skelbia visas PDP lenteles. Šešios valstybės narės (Bulgarija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija ir Slovakija) skelbia tik kai kurias duomenų lenteles, o viena valstybė narė (Prancūzija) nacionaliniu lygmeniu PDP lentelių neskelbia.

2.3.2. Išlygos dėl duomenų kokybės

Eurostatas nurodė išlygą dėl Nyderlandų 2014 m. balandžio mėn. PDP pranešime pateiktų duomenų, susijusią su neaiškumais dėl valstybės veiksmų, susijusių su bendrovės „SNS Reaal“ nacionalizavimu ir restruktūrizavimu 2013 m., poveikio statistiniams duomenims. Šis klausimas buvo išsiaiškintas su Nyderlandų statistikos institucijomis ir Eurostatas 2014 m. spalio mėn. PDP pranešime išlygą atšaukė.

2014 m. balandžio mėn. Eurostatas taip pat atšaukė išlygą dėl Austrijos 2013 m. spalio mėn. PDP pranešime pateiktų duomenų, susijusią su neaiškumais dėl Federalinės audito tarnybos Zalcburgo žemei skirtos ataskaitos išvadų poveikio statistiniams duomenims. Po Austrijos statistikos institucijų atliktų tyrimų pateikti deficito ir skolos skaičiai buvo atitinkamai pataisyti.

2.3.3. Pateiktų duomenų koregavimas

Eurostatas nekoregavo valstybių narių 2014 m. balandžio ir spalio mėn. PDP pranešimuose pateiktų duomenų.

2.3.4. Metaduomenų skelbimas (aprašai[20])

Reglamente (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais nurodyta, kad PDP aprašai priskiriami statistinei informacijai, kurią turi pateikti valstybės narės, kad Eurostatas galėtų patikrinti atitiktį ESS taisyklėms. Be to, jame nurodyta, kad šiuos aprašus privaloma skelbti nacionaliniu lygiu. Eurostatas atnaujino PDP aprašų formatą, dėl kurio reikėjo padaryti struktūrinių pokyčių ir teikti išsamesnę informaciją. Atnaujinti PDP aprašai paskelbti 2013 m. gruodžio 12 d.[21]

Eurostato svetainėje pateikti dvidešimties valstybių narių naujieji PDP aprašai. Kitos valstybės narės – Belgija, Kroatija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija ir Jungtinė Karalystė – naujuosius aprašus teberengia. Eurostatas palaiko nuolatinį dialogą su valstybėmis narėmis dėl jų įgyvendinimo planų. Vėlavimas aiškinamas tuo, kad pirmenybė teikiama 2010 m. ESS įgyvendinimui. Susitarta dėl naujo prie 2010 m. ESS priderinto aprašo šablono, kurį numatyta paskelbti maždaug 2015 m. pabaigoje.

3. Išvados

Eurostatas pripažįsta, kad apskritai dabar teikiami nuoseklesni ir išsamesni duomenys. Tačiau lieka tam tikrų neišspręstų problemų ir valstybės narės turėtų aktyviau imtis veiksmų, kad pagerintų teikiamų prekybos kreditų duomenų aprėptį bei kokybę ir pasiektų to paties lygio kokybę, apskaičiuodamos kitus valdžios sektoriaus įsipareigojimus. Tai visų pirma taikytina Belgijai, Danijai, Vokietijai, Airijai, Graikijai, Prancūzijai, Kroatijai, Italijai, Kiprui, Maltai, Nyderlandams ir Jungtinei Karalystei.

2014 m. Eurostatas nurodė išlygą dėl 2014 m. balandžio mėn. PDP pranešime Nyderlandų pateiktų duomenų. 2014 m. spalio mėn. išlyga atšaukta. Nenurodyta jokių kitų išlygų dėl duomenų, pateiktų 2014 m. spalio mėn. PDP pranešime spaudai, kuris buvo pirmasis pagal 2010 m. ESS pateiktas PDP pranešimas, ir tie duomenys daugiau nekoreguoti. Ankstesnių deficito ir skolos duomenų tikslinimas buvo visiškai pateisinamas dėl 2010 m. ESS įgyvendinimo. Apskritai Eurostatas daro išvadą, kad 2014 m. padaryta tolesnė pažanga gerinant fiskalinių duomenų teikimo kokybę. Apibendrinant valstybės narės pateikė geresnės kokybės informaciją tiek pranešimų pagal PDP lentelėse, tiek kituose susijusiuose statistinių duomenų rinkiniuose.

[1]               OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

[2]               COM(2014) 122 final.

[3]               OL L 174, 2013 6 26, p. 1–727.

[4]               Reglamento (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais 3 straipsnio 1 ir 3 dalys.

[5]               Faktiniai duomenys gali būti galutiniai, pusiau galutiniai arba apskaičiuotieji.

[6]               Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1015035/2022675/Revisions-gov-deficit-debt-2010-2013.pdf/e1fb4083-c18a-4f69-9dbc-138fb73ad9a5.

[7]               Sumažėjęs biudžeto deficitas.

[8]               Padidėjęs biudžeto deficitas.

[9]               Žr. pareiškimus, įtrauktus į 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos posėdžio protokolą: https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/gfs/images/e/e7/Statements_9817.en93.pdf 

[10]             Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais nėra tiesiogiai reikalaujama pateikti kitų planuojamų duomenų PDP lentelėse, išskyrus 1 ir 2A lenteles.

[11]             Valstybių narių pateiktas pranešimų pagal PDP lenteles galima rasti Eurostato svetainėje. Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/web/government-finance-statistics/excessive-deficit-procedure/edp-notification-tables

[12]             Klausimyną sudaro trylika skirsnių, kuriuose prašoma pateikti kiekybinę ir kartais kokybinę kelių sričių informaciją, pvz., mokesčių ir socialinių įmokų sandorių bei sandorių su ES, karinės įrangos įsigijimo, valstybės garantijų, skolų anuliavimo, valstybės kapitalo injekcijų į viešąsias bendroves, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo ir pan.

[13]             Žr.  http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1015035/2022675/Background-note-fin-crisis-Oct-2014-final.pdf

[14]             Pagal prie Sutarčių pridėtą Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros taikymo valdžios sektoriaus skola yra nominaliąja verte išreikšta ir konsoliduota valdžios sektoriaus bendroji skola metų pabaigoje. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 479/2009 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 220/2014, ją sudaro tokios kategorijos: valiuta ir indėliai (AF.2), skolos vertybiniai popieriai (AF.3) ir paskolos (AF.4), kaip apibrėžta 2010 m. ESS.

[15]             Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/web/government-finance-statistics/methodology/advice-to-member-states

[16]             C(2014) 4856 final.

[17]             Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/web/products-manuals-and-guidelines/-/KS-GQ-14-010

[18]             Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/5178982/2-23042014-AP-EN.PDF/83e13609-68f7-4cac-9dd7-0ccf92663564?version=1.0

[19]             Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/5182258/2-21102014-AP-EN.PDF/497e3b55-dca0-482f-93e0-d82f81bc92d7?version=1.0

[20]             Metodų, procedūrų ir šaltinių, naudotų faktiniams deficito ir skolos duomenims skaičiuoti ir susijusioms valdžios sektoriaus sąskaitoms parengti, aprašai.

[21]             http://ec.europa.eu/eurostat/web/government-finance-statistics/excessive-deficit-procedure/edp-inventories