ŽALIOJI KNYGA Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas /* COM/2015/063 final */
Įžanga Komisijos
prioritetas, kuris yra ir Europos prioritetas – darbo vietų kūrimas
ir ekonomikos augimas. Kad Europos ekonomika vėl augtų,
mūsų uždavinys – išnaudoti investavimo į Europos įmones ir
infrastruktūrą galimybes. 315 mlrd. EUR investicinis
paketas padės paskatinti šį procesą. Tačiau, kad
suintensyvintume ilgalaikes investicijas, turime sukurti tikrą
bendrąją kapitalo rinką – kapitalo rinkų sąjungą
visoms 28 valstybėms narėms. Palyginti su
kitomis pasaulio šalimis, Europos įmonės tebėra labai
priklausomos nuo bankų finansavimo ir santykinai mažiau nuo kapitalo
rinkų. Stipresnės
kapitalo rinkos papildytų bankus, kaip finansavimo šaltinį, ir
padėtų: ·
pritraukti
daugiau investicijų visoms įmonėms, ypač MVĮ, ir
infrastruktūros projektams; ·
pritraukti
daugiau investicijų į ES iš kitų pasaulio šalių; ir ·
padidinti
finansų sistemos stabilumą, užtikrindamos įvairesnių
finansavimo šaltinių. Iš esmės
mūsų užduotis – rasti būdų, kaip susieti investuotojus ir
taupančiuosius su ekonomikos augimu. Kapitalo rinkų sąjungai
sukurti nepakaks vienintelės priemonės. Vietoj to bus imamasi
įvairių veiksmų, kai kurių iš jų poveikis vertinant
atskirai bus nedidelis, tačiau bendras rezultatas bus reikšmingas. Reikia
nustatyti ir panaikinti kliūtis, kurios trukdo investuoti pinigus, ir
įveikti sunkumus, kurie trukdo įmonėms rasti investuotojų.
Taip pat turime užtikrinti, kad mūsų sistema – investavimo grandine –
tos lėšos būtų kuo veiksmingiau paskirstytos tiek nacionaliniu,
tiek tarpvalstybiniu mastu. Kodėl tai
reikėtų daryti? Keletas pavyzdžių įrodo galimą
naudą. Vidutinio dydžio įmonės – ekonomikos augimo varikliai
daugelyje šalių – JAV gauna penkis kartus daugiau lėšų iš
kapitalo rinkų negu Europos Sąjungoje. Jeigu mūsų rizikos
kapitalo rinkos būtų tokios pat stiprios, 2008–2013 m.
įmonėms finansuoti būtų buvę galima skirti
90 mlrd. EUR lėšų. Jeigu MVĮ pakeitimo vertybiniais
popieriais lygį būtų galima saugiai grąžinti net į
dvigubai žemesnį lygį, nei jis buvo 2007 m. (palyginti su
dabartine padėtimi), tai galėtų sudaryti maždaug
20 mlrd. EUR papildomo finansavimo lėšų. Tiesa, daugelis
aktualių klausimų – nemokumo ir vertybinių popierių
teisės aktai, apmokestinimo tvarka – svarstomi daug metų.
Tačiau poreikis daryti pažangą yra kaip niekada aktualus. Nors tai
bus ilgalaikis projektas, kurį reikės vykdyti daugelį metų,
tai neturėtų trukdyti padaryti greitą pažangą. Todėl
per ateinančius mėnesius bus: ·
parengti
pasiūlymai, siekiant remti aukštos kokybės pakeitimą
vertybiniais popieriais ir atlaisvinti bankų balansus, kad būtų
galima skolinti lėšas; ·
persvarstyta
Prospekto direktyva, kad įmonėms, ypač mažesnėms,
būtų lengviau pritraukti lėšų ir rasti investuotojų
kitose valstybėse; ·
pradėtos
kurti geresnės sąlygos MVĮ kredito informacijai gauti, kad
investuotojams būtų lengviau į jas investuoti; ·
bendradarbiaujama
su pramonės sektoriaus atstovais, kad būtų sukurta bendra
Europos neviešo platinimo tvarka, siekiant skatinti tiesiogines investicijas
į mažesnes įmones; ·
remiamas
naujų Europos ilgalaikių investicijų fondų formavimas,
siekiant skirti investicijas infrastruktūrai ir kitiems ilgalaikiams
projektams. Šia žaliąja
knyga pradedamos trijų mėnesių konsultacijos. Norime sužinoti
nuomones parlamentų narių, valstybių narių, kapitalo
rinkų darbuotojų ir visų grupių, kurios suinteresuotos
darbo vietų kūrimu, ekonomikos augimu ir Europos piliečių
interesais. Gauta informacija padės parengti veiksmų planą, kaip
iki 2019 m. įgyvendinti sklandžiai veikiančios kapitalo rinkų
sąjungos pagrindinius elementus. Mūsų
kryptis aiški: kurti bendrąją kapitalo rinką pagal principą
„iš apačios į viršų“, nustatyti kliūtis ir jas vieną
po kitos šalinti, suteikti naują impulsą ir padėti stiprinti
pasitikėjimą investicijomis į Europos ateitį. Laisvas
kapitalo judėjimas yra vienas iš pagrindinių principų, kuriais
remiantis sukurta ES. Praėjus daugiau kaip penkiasdešimt metų nuo
Romos sutarties sudarymo norėtume pasinaudoti galimybe paversti šią
viziją tikrove. 1 skirsnis.
Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas Laisvo kapitalo
judėjimo principas įtvirtintas Romos sutartyje seniau nei prieš
penkiasdešimt metų. Tai – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos
laisvių ir ji turėtų būti svarbiausia bendrojoje rinkoje.
Tačiau, nepaisant padarytos pažangos, šiandien kapitalo rinkos išlieka
susiskaidžiusios ir dažniausiai yra organizuotos nacionaliniu lygmeniu. Iš
finansų rinkų integracija stiprėjo, tačiau nuo tada, kai
prasidėjo krizė, ji visoje ES sumažėjo, o bankai ir
investuotojai grįžta į šalies rinkas. Palyginti su
kitomis jurisdikcijomis, kapitalo rinka grindžiamas finansavimas Europoje yra
santykinai nepakankamai išvystytas. Mūsų nuosavo kapitalo, skolos ir
kitos rinkos atlieka ne tokį svarbų vaidmenį finansuojant
augimą, o Europos įmonės vis dar labai priklausomos nuo
bankų, todėl ekonomika jautriai reaguoja į bankų skolinimo
sąlygų griežtinimą. Taip pat trūksta investuotojų
pasitikėjimo ir Europos lėšos ne visada gali būti panaudojamos
produktyviausiai. Investicijų lygis Europoje dabar gerokai mažesnis už
istorinį vidurkį, o Europos kapitalo rinkos yra mažiau konkurencingos
pasauliniu mastu. Skirdamos
finansavimą ekonomikai, kapitalo rinkos turi imtis svarbesnio vaidmens,
kad paremtų tvarų grįžimą prie ekonomikos augimo ir darbo
vietų kūrimo bei kitas verslo aplinkos reformas. Praktiškai tai
reiškia, kad reikia nustatyti kapitalo judėjimo kliūtis tarp
investuotojų ir tų, kuriems reikia finansavimo, ir jas pašalinti
nacionaliniu ar tarpvalstybiniu mastu. Kapitalo
rinkų sąjungos kūrimas yra viena pagrindinių Komisijos
darbo programos iniciatyvų. Ji užtikrintų didesnį ekonomikos
finansavimo įvairinimą ir sumažintų kapitalo pritraukimo
išlaidas, ypač MVĮ. Užtikrinus didesnį kapitalo rinkų,
ypač nuosavo kapitalo, integravimą Europos ekonomika taptų
atsparesnė sukrėtimams ir būtų sudarytos sąlygos
didesnėms investicijoms, nedidinant įsiskolinimo lygio. Kapitalo
rinkų sąjunga turėtų užtikrinti geresnį
investuotojų kapitalo judėjimą (pasinaudojant veiksminga rinkos
infrastruktūra ir tarpininkais) į Europos investicinius projektus ir
taip pagerinti rizikos ir kapitalo paskirstymą visoje ES ir galiausiai
užtikrinti, kad Europa taptų atsparesnė būsimiems
sukrėtimams. Todėl
Komisija įsipareigojo iki 2019 m. įgyvendinti gerai
reguliuojamos ir integruotos kapitalo rinkų sąjungos, apimančios
visas valstybes nares, pagrindinius elementus, siekdama užtikrinti, kad
kapitalo rinkų ir nebankinių finansų įstaigų teikiama
nauda platesnio masto ekonomikai būtų kuo didesnė. Kapitalo
rinkų sąjunga turėtų priartinti ES prie padėties, kai,
pavyzdžiui, MVĮ galėtų gauti finansavimą taip pat lengvai,
kaip ir didelės įmonės; investavimo išlaidos ir galimybė
naudotis investiciniais produktais taptų vienodos visoje ES; gauti
finansavimą kapitalo rinkose taptų vis paprasčiau, o siekiant
gauti lėšų kitoje valstybėje narėje, nekiltų nereikalingų
teisinių ar priežiūros kliūčių. Nors šie pokyčiai
padės sumažinti priklausomybę nuo bankų finansavimo, bankai,
kaip didelės ūkio dalies kreditoriai ir kapitalo rinkų
tarpininkai, vis tiek atliks pagrindinį vaidmenį kapitalo rinkų
sąjungoje ir toliau bus labai svarbūs Europos ekonomikos dalyviai. Ne visi šie
uždaviniai yra nauji, tačiau juos reikia skubiai spręsti,
atsižvelgiant į ES augimo poreikį, kuris suteikia reikiamą
impulsą daryti pažangą. Šios žaliosios knygos tikslas – pradėti
diskusijas ES ir nacionaliniu lygmenimis, įtraukiant abi ES teisės
aktus priimančias institucijas, kitas ES institucijas, nacionalinius
parlamentus ir visas suinteresuotąsiąs šalis dėl galimų
trumpalaikių ir ilgesnio laikotarpio priemonių šiems tikslams
pasiekti. Kapitalo
rinkų sąjunga skirsis nuo bankų sąjungos: stiprėjant
kapitalo rinkoms, reikia imtis veiksmų, kurie skirsis nuo pagrindinių
bankų sąjungos elementų. Vis dėlto tai, kad bankų
sąjunga daugiausia dėmesio skiria tam, kad panaikintų ryšį
tarp bankų žlugimo ir valstybių euro zonoje, užtikrins
stabilumą, kuris padės kurti kapitalo rinkų sąjungą
visose ES valstybėse narėse. Gerai integruotos kapitalo rinkos taip
pat prisidės prie ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumo. Kapitalo
rinkų sąjunga turėtų būti grindžiama šiais
pagrindiniais principais: -
ji
turėtų užtikrinti kuo didesnę kapitalo rinkų teikiamą
naudą ekonomikai, augimui ir darbo vietų kūrimui; -
ji
turėtų sukurti kapitalo rinką, kuri būtų bendra visoms
28 valstybėms narėms: šalinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms
ES ir skatinti tvirtesnius ryšius su pasaulio kapitalo rinkomis; -
ji
turėtų būti grindžiama tvirtais finansinio stabilumo pagrindais,
veiksmingai ir nuosekliai taikomu bendru finansinių paslaugų
taisyklių sąvadu; -
ji
turėtų užtikrinti veiksmingą vartotojų ir investuotojų
apsaugos lygį; -
ji
turėtų padėti pritraukti investicijų iš viso pasaulio ir
padidinti ES konkurencingumą. 1.1. Kapitalo
rinkų sąjungos kūrimas Kapitalo
rinkų sąjungos kūrimas yra ilgalaikis projektas. Jau
pradėtas darbas, siekiant parengti bendrą taisyklių
sąvadą, ir daug pagrindinių reformų[1] jau
įgyvendinama. Komisijos požiūris bus grindžiamas likusių
prioritetų įvertinimu, atsižvelgiant į galimą poveikį
ir įgyvendinamumą, paremtas išsamia ekonomine analize, poveikio
vertinimu ir konsultacijomis. Remdamasi
šių konsultacijų rezultatais, Komisija stengsis nustatyti veiksmus,
būtinus siekiant įgyvendinti šiuos tikslus: -
sudaryti
geresnes galimybes gauti finansavimą visoms įmonėms
(ypač MVĮ) visoje Europoje ir investiciniams projektams (pvz.,
infrastruktūros srities); -
užtikrinti
daugiau ir įvairesnių ES ir
viso pasaulio investuotojų teikiamų finansavimo šaltinių
ir -
užtikrinti,
kad rinkos veiktų efektyviau ir veiksmingiau, suvesti investuotojus
ir tuos, kuriems reikia finansavimo mažesnėmis išlaidomis, tiek
valstybėse narėse, tiek tarpvalstybiniu mastu. Komisija
išsamiai konsultuojasi dėl problemų pobūdžio, galimų
priemonių ir jų pirmenybės nustatymo. Teisės aktai ne
visada gali būti tinkamas politinis šių uždavinių sprendimas, ir
daugeliu atvejų pateikti sprendimus teks rinkai. Su teisėkūra
nesusiję veiksmai ir veiksmingas konkurencijos ir bendrosios rinkos
teisės aktų įgyvendinimas gali būti geriausias būdas
siekti pažangos kitose srityse. Komisija rems rinka pagrįstus sprendimus tuomet,
kai jie gali būti veiksmingi, o reguliavimo pakeitimus – tik tada, kai jie
būtini. Šį
dokumentą sudaro toliau nurodyti skirsniai. 2 skirsnyje
aprašyta dabartinė Europos kapitalo rinkų struktūra ir
pateikiama preliminari kai kurių kliūčių, kurios iškyla
siekiant sukurti stipresnes ir integruotesnes kapitalo rinkas, analizė.
Išsamesnė analizė pateikiama lydimajame Tarnybų darbiniame
dokumente. 3 skirsnyje prašoma pateikti nuomonių dėl
pirminių politikos prioritetų, kuriuos ketinama įgyvendinti,
remiantis Komisijos komunikatu „Investicijų planas Europai“[2],
įskaitant tokius klausimus, kaip Europos ilgalaikių investicijų
fondų (EIIF) reglamento įgyvendinimas, aukštos kokybės
pakeitimas vertybiniais popieriais, MVĮ kredito informacija, neviešas
platinimas ir Prospekto direktyvos persvarstymas. 4 skirsnyje
prašoma pateikti nuomonių dėl prieigos prie finansavimo
kliūčių, finansavimo šaltinių įvairinimo,
būdų užtikrinti veiksmingesnį rinkų veikimą ir
sričių, kuriose galima imtis veiksmų, remiantis gauta informacija.
Kliūtys tarpvalstybiniam kapitalo judėjimui yra susijusios su tokiais
klausimais, kaip nemokumo, įmonių, mokesčių ir
vertybinių popierių teisės aktai; siekiant nustatyti kiekvienos
srities problemos mastą ir rasti tinkamus sprendimus bei nustatyti jų
pirmenybę, dar reikia papildomos analizės ir informacijos. Kapitalo
rinkų sąjungą, labiau atveriančią nacionalines rinkas
investuotojams, emitentams ir tarpininkams, skatinančią laisvą
kapitalo judėjimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais,
taip pat reikėtų vertinti kaip priemonę, padedančią
plėtoti rinkas nacionaliniu mastu. Atsižvelgiant į skirtingą
kapitalo rinkų plėtros lygį visoje ES ir į specifines
problemas įvairiose valstybėse narėse, siekiant įgyvendinti
politinius sprendimus, gali tekti imtis nacionaliniu mastu tinkamai
pritaikytų veiksmų, remiantis, inter alia, Komisijos
konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, priimtomis įgyvendinant
Europos semestrą. Komisija kviečia valstybes nares konsultuotis
dėl specifinių jų kapitalo rinkų plėtros problemų
ir pateikti savo išvadas diskusijose. 2 skirsnis.
Dabartinės Europos kapitalo rinkų problemos 2.1. Dabartinė
kapitalo rinkų padėtis Europoje Be tiesioginio
bankų skolinimo, kapitalo rinkos yra pagrindinė priemonė, kuri
padeda potencialiems investuotojams rasti tuos, kam reikia finansavimo, ir
užtikrina ekonomikos finansavimo šaltinių įvairovę.
1 diagramoje supaprastintai pavaizduotas lėšų judėjimas
ekonomikoje. Nors kapitalo rinkos daugiausia kuria tiesioginio finansavimo
sąlygas, jos taip pat glaudžiai susijusios su finansų tarpininkais,
kurie dažnai nukreipia taupančiųjų lėšas investuotojams. 1 diagrama.
Supaprastintas kapitalo rinkų vaizdas platesnio masto finansų
sistemoje Per pastaruosius
dešimtmečius kapitalo rinkos ES išsiplėtė. Pavyzdžiui, bendra ES
akcijų rinkos kapitalizacija 2013 m. pabaigoje siekė
8,4 trln. EUR (maždaug 65 % BVP), palyginti su
1,3 trln. EUR 1992 m. (22 % BVP). Visa neapmokėtų
skolos vertybinių popierių vertė 2013 m. viršijo
22,3 trln. EUR (171 % BVP), palyginti su 4,7 trln. EUR
(74 % BVP) 1992 m.[3]
Vis dėlto,
palyginti su kitomis jurisdikcijomis, rinkos lieka nepakankamai išvystytos. JAV
viešojo akcinio kapitalo rinkos yra beveik dukart didesnės nei ES
(skaičiuojant procentine BVP dalimi), o Šveicarijos – tris su puse karto
didesnės (2 diagrama). 2 diagrama. Akcijų rinkos kapitalizacija ir skolos vertybiniai popieriai (% BVP) || || || || || JAV privačiojo akcinio kapitalo rinkos taip pat yra maždaug dvigubai didesnės už tokias pačias ES rinkas, o JAV neviešo obligacijų platinimo rinkos yra iki trijų kartų didesnės. Be to, visose ES valstybėse narėse labai skiriasi kapitalo rinkos plėtros lygis. Pavyzdžiui, JK šalies akcijų rinkos kapitalizacija viršijo 121 % BVP, palyginti su mažiau nei 10 % Latvijoje, Kipre ir Lietuvoje. || || || Šaltinis: 2014 m. ECMI statistinis paketas. || || || || 3 diagrama. Įmonių finansavimo modeliai (% visų įsipareigojimų) || Tradiciškai Europa yra labiau priklausoma nuo bankų finansavimo: finansuojant įmonių sektorių, bankų skolinimas atlieka daug svarbesnį vaidmenį negu skolos vertybinių popierių emisija rinkoje (3 diagrama). Apskritai dėl šios didesnės priklausomybės nuo bankų skolinimo Europos ekonomika, ypač MVĮ, jautriau reaguoja, kai sugriežtinamos bankų skolinimo sąlygos, kaip atsitiko per finansų krizę. || || || Šaltinis: Eurostatas, EBPO. Pastaba: paskolas sudaro banko paskolos ir įmonių tarpusavio paskolos. || || || || Galimybės
gauti finansavimą kapitalo rinkose labai skiriasi priklausomai nuo
įmonės ir nuo to, kurioje ES valstybėse jos suteikiamos. ES
labai išaugo ne finansų įmonių išleidžiama įmonių
obligacijų emisija – iš dalies šis reiškinys atspindėjo palankias
rinkos sąlygas, kurios emitentams susidarė dėl mažų
palūkanų normų obligacijų. Tačiau obligacijas
daugiausia leido didelės įmonės, o ne mažosios ir vidutinio
dydžio įmonės (MVĮ). Obligacijų emisija taip pat buvo
sutelkta didesnėse rinkose, o ne tose rinkose, kuriose buvo didžiausios
įmonių finansavimo problemos. Nors iki
krizės ES kapitalo rinkos tapo integruotesnės tuo aspektu, kad daug
finansinių priemonių įsigijo pirkėjai iš kitų
valstybių narių, krizė parodė, kad tam tikrą dalį
šios integracijos lėmė skola grindžiami didmeniniai bankų
tarpusavio finansavimo srautai, kurie, įvykus staigiems sukrėtimams,
galėjo greitai pasikeisti. Nuosavo kapitalo rinkoms ES tebėra
būdingas tendencingumas savo šalies atžvilgiu, tai reiškia, kad nei galima
rizika, nei atlygis nėra dalijami kelioms valstybėms narėms.
Tarpvalstybinė skolos vertybinių popierių dalis taip pat lieka
mažesnė, nei būtų galima tikėtis visiškai integruotoje
rinkoje. Net geriausiai ES veikiančios nacionalinės rinkos nėra
pakankamai didelės, kad susidarytų kritinė masė, todėl
investuotojų bazė yra mažesnė ir siūloma mažiau
finansinių priemonių. 2.2. Kapitalo
rinkų sąjungos kūrimo problemos ir galimybės Yra daug
įvairių ES kapitalo rinkų integracijos ir plėtros
kliūčių, kurias lėmė istoriniai, kultūriniai,
ekonominiai ir teisiniai veiksniai; kai kurios iš jų yra
įsisenėjusios ir jas sunku pašalinti. Tokios kliūtys apima,
pavyzdžiui, nuo seno įmonių teikiamą pirmenybę tam tikroms
finansavimo priemonėms, pensijos skyrimo ypatybes, prudencinių
taisyklių taikymą ir administracines kliūtis, įmonių
valdymo ir bendrovių teisės aspektus, duomenų trūkumą
ir daugelio mokesčių sistemų ypatybes, taip pat neveiksmingas
rinkos struktūras. Netgi gerai integruotose kapitalo rinkose kai kurie iš
šių skirtumų išliks. Siekiant užtikrinti visapusiškai integruotos
bendrosios kapitalo rinkos naudą, būtina įveikti problemas, visų
pirma toliau nurodytose trijose pagrindinėse srityse. Pirma, kiek tai
susiję su paklausa, svarbus prioritetas yra gerinti galimybes gauti
finansavimą, įskaitant rizikos kapitalo finansavimą, ypač
MVĮ (pavyzdžiui, novatoriškoms ir sparčiai augančioms naujai
įsteigtoms įmonėms). Laikui bėgant sėkmė
priklausys nuo to, ar bus išspręstos su informacija susijusios problemos,
nuo pagrindinių rinkos segmentų suskaidymo ir patekimo į
kapitalo rinkas išlaidų mažėjimo. Be to, specifinės kliūtys
kyla finansuojant ilgalaikius projektus, įskaitant investicijas į
infrastruktūrą. Antra, kiek tai
susiję su pasiūla, ES kapitalo rinkų plėtra priklausys nuo
kapitalo rinkos priemonėms skirto lėšų srauto. Didinant
institucinių ir mažmeninių investicijų į kapitalo
rinkas srautą, būtų skatinami įvairesni finansavimo
šaltiniai. Europoje skiriant vis daugiau profesinių ir privačių
pensijų, galėtų padidėti lėšų srautai,
tenkinantys įvairesnius investavimo poreikius naudojant kapitalo rinkos
priemones, ir sklandžiau vyktų perėjimas prie rinkos principais
grindžiamo finansavimo. Stiprinant mažmeninių investuotojų
pasitikėjimą kapitalo rinkomis ir finansų tarpininkais,
būtų galima padidinti namų ūkių santaupų, kurios
dabar daugiausia skiriamos nuosavo būsto įkeitimo paskoloms ir banko
indėliams, srautus į kapitalo rinkos priemones. Tokiu būdu
didinant Europos kapitalo rinkų pasaulinį konkurencingumą ir
patrauklumą, taip pat būtų galima padidinti investicijų
srautus. Trečia, ar
pavyks sukurti didesnes, integruotesnes ir stipresnes kapitalo rinkas,
priklausys nuo to, ar bus įveiktos kliūtys, dėl kurių
suskaidomos rinkos ir trukdoma plėtoti konkrečius rinkos segmentus. Gerindama
rinkų veiksmingumą, ES galėtų gauti naudos, kurią
teikia didesnė ir stipresnė rinka. Tai ir didesnė konkurencija,
didesnis pasirinkimas ir mažesnės išlaidos investuotojams, taip pat
veiksmingesnis rizikos paskirstymas ir geresnis rizikos pasidalijimas. Labiau
integravus kapitalo rinkas, ypač nuosavo kapitalo, Europos ekonomika
taptų atsparesnė sukrėtimams ir būtų sudarytos
sąlygos didesnėms investicijoms, nedidinant įsiskolinimo lygio.
Gerai veikiant kapitalo rinkoms, ekonomikoje bus geriau paskirstomas kapitalas,
bus lengviau vykdyti verslą ir prisiimti riziką, taip pat investuoti
į infrastruktūrą ir naujas technologijas. 3
skirsnis. Skubių veiksmų prioritetai Komisija
nurodė keletą sričių, kuriose, kaip pripažįstama,
būtina pažanga ir galima pasiekti greitų rezultatų. Šiame
skirsnyje išdėstomos galimybės ir siekiama sužinoti
suinteresuotųjų šalių nuomonę dėl konkrečių
kiekvienos srities elementų. 3.1. Kliūčių
patekti į kapitalo rinkas mažinimas Prospektas –
išsamus dokumentas, kuriame išdėstyta informacija apie įmonę ir
investicijų sąlygos bei rizika. Finansavimo ieškančioms
įmonėms šis dokumentas yra vartai į kapitalo rinkas, ir dauguma
įmonių, siekiančių išleisti skolos arba nuosavybės
vertybinius popierius, turi jį parengti. Labai svarbu, kad kapitalo
rinkoms jis netaptų nereikalinga kliūtimi. Komisija peržiūrės
dabartinę prospekto tvarką, pradėdama atskiras viešas
konsultacijas, kurios skelbiamos kartu su šia žaliąja knyga, siekdama
sudaryti įmonėms (įskaitant MVĮ) palankesnes sąlygas
pritraukti kapitalo visoje ES[4]
ir skatindama „MVĮ augimo rinkų“ platformų formavimą.
Atliekant peržiūrą bus nagrinėjama, kada reikalingas prospektas,
racionalizuojamas patvirtinimo procesas ir paprastinama prospektuose pateikiama
informacija. 3.2. Į
MVĮ orientuotų investuotojų bazės išplėtimas Per krizę
MVĮ buvo sunkiau gauti finansavimą negu didesnėms
įmonėms. Paprastai informacija apie MVĮ yra ribota ir dažniausiai
ją turi bankai, ir kai kurios MVĮ sunkiai randa daugiau
nebankinių investuotojų, kurie galėtų patenkinti jų
finansavimo poreikius. Gerinant kredito informaciją, būtų galima
sukurti veiksmingą ir tvarią MVĮ skirtą kapitalo
rinką. Parengus bendrą minimalų palyginamos informacijos
šabloną, skirtą kredito ataskaitoms teikti ir kreditui vertinti,
būtų galima lengviau pritraukti MVĮ finansavimą. Be to,
turint standartizuotą kredito kokybės informaciją, būtų
galima lengviau plėtoti MVĮ paskolų refinansavimo finansines
priemones, kaip antai pakeitimo vertybiniais popieriais priemonę. Pradėtas su
kreditų vertinimu balais susijęs darbas, kuriam labai pritarė
valstybės narės. Kreditų vertinimo balais sistema suteikia
investuotojams ir kreditoriams informacijos apie MVĮ kreditingumą.
Tačiau Europoje maždaug 25 % visų įmonių ir maždaug
75 % įmonių savininkų valdomų įmonių neturi
nustatyto kredito balo. Jeigu šioje srityje būtų imtasi veiksmų,
būtų galima įvairinti novatoriškų ir sparčiai
augančių naujai įsteigtų įmonių finansavimą.
Siekdama tęsti šį darbą, pirmiausia Komisija planuoja
2015 m. surengti praktinius seminarus MVĮ kredito informacijos tema. 3.3. Pakeitimo
vertybiniais popieriais tvarumo didinimas Pakeitimas
vertybiniais popieriais, procesas, kai toks turtas, kaip hipoteka, tarpusavyje
susiejamas tam, kad investuotojai galėtų į jį investuoti,
gali būti veiksminga rizikos perkėlimo priemonė ir padidinti
bankų skolinimo pajėgumą. Tačiau nuo krizės pradžios
ši veikla ir toliau silpnėjo, nepaisant žemo Europos pakeitimo
vertybiniais popieriais nuostolių lygio. 2014 m. Europoje pakeitimo
vertybiniais popieriais priemonių emisija siekė maždaug
216 mlrd. EUR, palyginti su 594 mlrd. EUR 2007 m.[5]
Paprastomis, skaidriomis ir standartizuotomis pakeitimo vertybiniais popieriais
priemonėmis pagrįsta tvari ES aukštos kokybės pakeitimo
vertybiniais popieriais rinka galėtų tapti grandimi tarp
bankų ir kapitalo rinkų. Neseniai
paskelbtais Mokumo II direktyva ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio
deleguotaisiais aktais jau pradėtas darbas, siekiant užtikrinti
visapusišką ir nuoseklų prudencinį požiūrį į
paprastą, skaidrų ir standartizuotą pakeitimą vertybiniais
popieriais. Be šių iniciatyvų, centriniai bankai, priežiūros
institucijos, nacionalinės valdžios institucijos ir privačiojo
sektoriaus atstovai pasisakė už visapusiškesnį požiūrį
į pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių atkūrimą ES.
Investuotojams
ES masto iniciatyva turėtų užtikrinti aukštus pakeitimo vertybiniais
popieriais priemonių standartus, teisinį tikrumą ir šių
priemonių palyginamumą. Ši sistema turėtų padidinti
pagrindinės informacijos, ypač susijusios su MVĮ paskolomis,
skaidrumą, nuoseklumą ir prieinamumą, taip pat skatinti
augimą antrinėse rinkose, kad pagerėtų sąlygoms ir
emisijai, ir investicijoms. Be šios žaliosios knygos konsultacijų,
Komisija konsultuosis, kokiomis konkrečiomis priemonėmis galima
pasiekti šių tikslų. 3.4. Ilgalaikių
investicijų skatinimas Investicijų
lygis ES labai sumažėjo, palyginti su jų didžiausiu lygiu
2007 m., ir toliau lieka gerokai mažesnis už įstorinį. Europos
Komisija jau paskelbė investicijų planą, pagal kurį per
ateinančius trejus metus į ekonomiką bus pritraukta bent
315 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų
investicijų, įsteigus naują Europos strateginių
investicijų fondą (ESIF)[6],
ir paskelbė Komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos
finansavimo, kuriame apibrėžtos įvairios investicijų skatinimo
priemonės. Neseniai užbaigta kurti Europos ilgalaikių
investicijų fondų (EIIF) reglamentavimo sistema investuotojams sudarys
galimybių ilgam laikui investuoti į įmones ir
infrastruktūros projektus. EIIF turėtų būti patrauklūs
investuotojams, ypač, pvz., draudimo įmonėms ar pensijų
fondams, kuriems reikalingi pastovių pajamų srautai arba ilgalaikis
kapitalo augimas. Prašome pareikšti
nuomonę dėl galimo tolesnio Komisijos ir valstybių narių
vaidmens, remiant EIIF diegimą, taip pat dėl galimo šiuo
metu nacionalinėms sistemoms taikomų lengvatų taikymo EIIF. 3.5. Europos
neviešo platinimo rinkų kūrimas Vienas
iš būdų įmonėms pritraukti lėšų yra pasinaudoti
neviešu platinimu, kai bendrovė pateikia vertybinių popierių
pasiūlymą individualiam investuotojui arba nedidelei
investuotojų grupei ne viešosiose rinkose. Tai gali būti ekonomiškai
efektyvesnis būdas įmonėms pritraukti lėšų ir išplėsti
galimybes gauti lėšų vidutinio dydžio ir didelėms
bendrovėms ir galimiems infrastruktūros projektams. Vidutinio dydžio
Europos įmonės JAV neviešo platinimo rinkoje veikia daugelį
metų; 2013 m. jos pritraukė 15,3 mlrd. JAV dolerių[7].
Nuo finansų krizės pradžios neviešo platinimo populiarumas
Europoje paspartėjo ir kai kurios valstybės narės
sukūrė neviešo platinimo rinkas. Vokietijos ir Prancūzijos
nacionalinėse neviešo platinimo rinkose 2013 m. išleista
15 mlrd. EUR vertės skolos vertybinių popierių. Kliūtys,
trukdančios vystyti visos Europos rinkas, apima nacionalinių nemokumo
teisės aktų skirtumus, standartizuotų procesų,
dokumentų ir informacijos apie emitentų kreditingumą
trūkumą. Siekdamas
plėtoti Europos neviešo platinimo rinkas, sektoriaus įstaigų
konsorciumas pirmiausia parengė neviešo platinimo bendros rinkos
praktikos, principų ir standartizuotų dokumentų rinkos
vadovą, suderinamą su įvairiomis teisinėmis sistemomis.
Vadovas buvo neseniai paskelbtas ir greitai turėtų pasirodyti
pirmosios emisijos. Komisija palankiai vertina šį rinkos principais
grindžiamą metodą, kuris galėtų padėti greitai sukurti
Europos neviešo platinimo rinką. Klausimai 1) Be
penkių prioritetinių sričių, kuriose, kaip nustatyta,
reikia imtis veiksmų artimiausiu metu, kokioms kitoms sritims
turėtų būti teikiama pirmenybė? 2) Kokių
papildomų veiksmų, susijusių su MVĮ kredito informacijos
prieinamumu ir standartizavimu, būtų galima imtis, siekiant stiprinti
MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių finansavimo rinką
ir užtikrinti didesnę investuotojų bazę? 3) Kokią
paramą galima teikti EIIF, siekiant remti jų kūrimą? 4) Ar
ES reikia imtis kokių nors veiksmų, siekiant remti neviešo
platinimo rinkų vystymą, išskyrus paramą rinkos principais
grindžiamoms pastangoms, kuriomis siekiama susitarti dėl bendrų
standartų? 4
skirsnis. Kapitalo rinkų vystymo ir integravimo priemonės Siekiant
užtikrinti visapusiškai integruotos bendrosios kapitalo rinkos naudą,
būtina įveikti problemas, visų pirma trijose pagrindinėse
srityse: -
sudarant
geresnes galimybes gauti finansavimą visoms Europos
įmonėms (ypač MVĮ) ir investiciniams projektams, pvz.,
infrastruktūros; -
pagausinant
ir įvairinant finansavimo
šaltinius,
kuriuos teikia investuotojai ES ir viso pasaulyje; ir -
užtikrinant,
kad rinkos veiktų efektyviau ir veiksmingiau ir mažesnėmis
sąnaudomis suvestų investuotojus su tais, kam reikia finansavimo,
tiek valstybėse narėse, tiek tarpvalstybiniu mastu. 4.1.
Galimybių gauti finansavimą didinimas Atsižvelgiant
į nuosavo kapitalo ir obligacijų rinkų dydį ir reikšmę
ir siekiant užtikrinti veiksmingą kapitalo rinkų sąjungą ir
kuo daugiau galimybių gauti finansavimą, bus labai svarbu, kad jos
veiktų sklandžiai,. Tačiau finansavimo srautui kyla daug
kliūčių, ypač kai jo reikia mažesnėmis ar vidutinio
dydžio įmonėmis, taip pat ilgesnės trukmės projektais
(pavyzdžiui, infrastruktūros), nors šios įmonės ir tokie
projektai yra labai svarbūs, siekiant didinti gamybos pajėgumus ir
ekonomikos augimą. Šios finansavimo problemos yra ypač ryškios tose
valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės. MVĮ nuo
seno buvo pirmiausia priklausomos nuo bankų finansavimo. Per krizę
bankai, priimdami sprendimus dėl skolinimo, neišvengiamai tapo išrankesni
tiek dėl savo pačių balanso suvaržymų, tiek dėl
didesnės tikimybės, kad skolininkai neįvykdys
įsipareigojimų. Nors kapitalo rinkos gali padėti bankams atlikti
skolinimo MVĮ vaidmenį, dėl pastarųjų
įvairovės ir nepakankamos kredito informacijos joms dažnai geriau tinka
santykiais grindžiamas skolinimas. Tačiau
alternatyviems finansavimo šaltiniams gali tekti svarbus vaidmuo, ypač novatoriškų
sektoriuose naujai įsteigtų įmonių ir mažų, bet
sparčiai augančių įmonių atžvilgiu. Šių
įmonių pinigų srautai paprastai iš pradžių būna maži
ir, norėdamos galėtų plėsti savo verslą, jos priklauso
nuo išorės finansavimo. Įmonėms, turinčioms daug
nematerialiojo turto, kurio negalima lengvai panaudoti kaip užstato banko
paskoloms gauti, dažnai yra sunku gauti banko lėšų ir kitų
finansavimo priemonių (pvz., lizingo ir faktoringo) arba jų nepakanka.
Galimybė
gauti finansavimą viešojo kapitalo rinkose daug kainuoja ne tik MVĮ,
bet ir vidutinio dydžio įmonėms, kurios dažniau nei MVĮ
gali pasinaudoti viešosiomis rinkomis, kad pritrauktų lėšų.
Nuosavybės vertybinių popierių emisijoms ir skolos priemonių
platinimui būdingos didelės fiksuotos išsamaus patikrinimo išlaidos
ir reglamentavimo reikalavimai. Šios išlaidos ir reikalavimai apima
investuotojams arba priežiūros institucijoms reikalingos informacijos
atskleidimo, kitų įmonių valdymo reikalavimų laikymosi ir
išorės reitingų užsakymo išlaidas. Be to, ankstyvajame veiklos
vystymo etape įmonės gali būti komerciniu požiūriu
suinteresuotos neatskleisti išsamios informacijos apie savo verslo planą.
Jos gali nenorėti atsisakyti kontrolės arba vengti didesnio
išorės tikrinimo. Dėl šių ypatybių mažosioms ir vidutinio
dydžio įmonėms dažnai sunku patekti į viešojo akcinio kapitalo
ir skolos rinkas, todėl jos daugiausia naudojasi privačiojo
sektoriaus skolos ir nuosavo kapitalo rinkomis, kurios paprastai yra mažiau
standartizuotos, sudėtingesnės ir dažnai brangesnės. Didelės
įmonės paprastai yra pakankamo dydžio, kad
galėtų užsitikrinti fiksuotas naudojimosi kapitalo rinkomis išlaidas,
ir yra pakankamai didelės, kad kiekviena atskira emisija būtų
pakankamai didelė, kad pritrauktų platintojų, investuotojų
ir analitikų dėmesį. Tačiau nors įmonių
obligacijų emisija per pastaruosius metus gerokai padidėjo ir iš
dalies kompensavo bankų skolinimo sumažėjimą,
kotiruojamųjų akcijų emisija Europoje ir toliau lieka silpna.
Padidinus rinkų veiksmingumą ir efektyvumą, būtų
galima sumažinti patekimo į tas rinkas išlaidas, ir tai būtų
naudinga visoms įmonėms. Galiausiai ES
reikia daug naujų investicijų į infrastruktūrą,
kad išlaikytų jos konkurencingumą. Tačiau skirti lėšas
tokiems projektams trukdo trumparegiškumas, reglamentavimo kliūtys ir kiti
veiksniai. Be to, daugeliui infrastruktūros projektų būdingos
viešųjų gėrybių savybės, o tai reiškia, kad vien
privačiojo finansavimo negali pakakti optimaliam investicijų lygiui pasiekti.
Nors ESIF labai padės skatinti investicijas į infrastruktūros
projektus[8],
Komisija skatina pareikšti nuomonę dėl kitų priemonių,
kuriomis galima siekti šio tikslo. Informacijos
problemų sprendimas Europoje dauguma
MVĮ kreipiasi į bankus tik tuomet, kai nori gauti finansavimą.
Nors beveik 13 % šių prašymų yra atmetami, dažnai taip yra
dėl to, kad jie neatitinka bankų pageidaujamo rizikos pobūdžio,
net jei yra gyvybingi. Kartais bankai nukreipia MVĮ pas alternatyvius
finansuotojus, tačiau taip būna ne visada: kartais nei bankai, nei
MVĮ neturi pakankamai žinių apie alternatyvas. Bankai
galėtų būti raginami geriau informuoti MVĮ, kurių
kredito paraiškos atmetamos, ir didinti informuotumą apie alternatyvias finansavimo
galimybes MVĮ, kurių kredito paraiškos atmetamos. Tarptautiniai
finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) atliko svarbų
vaidmenį, skatinant bendrą ES apskaitos kalbą, ir sudarė
palankesnes sąlygas didelėms biržinėms ES įmonėms
patekti į pasaulines kapitalo rinkas. Tačiau, jeigu mažesnėms
įmonėms, visų pirma toms, kurios nori patekti į specialias
prekybos vietas, būtų taikomi visi TFAS, atsirastų
papildomų išlaidų. Supaprastinto, bendro ir aukštos kokybės
apskaitos standarto, pritaikyto į tam tikrų prekybos vietų[9]
sąrašus įtrauktoms įmonėms, kūrimas galėtų
būti žingsnis į priekį skaidrumo ir palyginamumo prasme;
proporcingai taikant tą standartą, būtų galima padėti
toms įmonėms, ieškančioms tarpvalstybinio finansavimo, tapti
patrauklesnėmis investuotojams iš kitų valstybių narių. Šis
standartas galėtų tapti „MVĮ augimo rinkų“ platformų
ypatumu ir jį būtų galima naudoti platesniu mastu. Infrastruktūros
projektų arba projektų bazės skaidrumas
galėtų padidinti jų patrauklumą privatiesiems
investuotojams ir padėti reguliavimo institucijoms patvirtinti
investicijoms į infrastruktūrą labiau pritaikytą
prudencinę tvarką. 2014 m. gruodžio mėn. Investicijų
darbo grupės ataskaitoje pasiūlyta sukurti centrinę ES lygmens
interneto svetainę, kurioje būtų pateikiamos nuorodos į
valstybių narių projektus ir (arba) projektų bazes, ir
įtraukti į ją informaciją apie ES projektus (pvz.,
finansuojamus iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir
Europos struktūrinius ir investicijų fondų). Remdamasi Investicijų
darbo grupės ataskaita, Komisija pasiūlė sukurti Europos
investicinių projektų bazę, kad investuotojams būtų
lengviau gauti informacijos apie investavimo galimybes visoje ES ir kad kuo
daugiau investuotojų dalyvautų finansavimo veikloje[10]. Šiuo
tikslu reikės sukurti specialią interneto svetainę ir bendrus
informacijos pateikimo standartus. Tokia projektų bazė bus kuriama
remiantis darbu, kuris jau pradėtas kai kuriose valstybėse
narėse. Standartizavimas
kaip postūmio rinkoms priemonė Nors
standartizavimas ir turi trūkumų, kai kurioms rinkoms galima suteikti
postūmį bendromis rinkos taisyklėmis, skaidria informacija apie
produktų savybes ir nuoseklia priežiūra bei vykdymo užtikrinimu.
Atlikus tam tikro lygio standartizavimą, galima pritraukti daugiau
investuotojų, sustiprinti rinkas ir padidinti jų likvidumą. Tai
ypač pasakytina apie mažesnes valstybes nares, kurių rinka negali
pasiekti mažiausio veiksmingo dydžio, jeigu joje įmanoma sutelkti tik tos
šalies kapitalą. Kai bendri standartai nereikalingi arba juos sunku
pasiekti, politikos pastangas būtų skirti tam, kad iš visos
būtų atrinkta geriausia praktika, kaip skatinti tam tikrų
finansinių priemonių kūrimą. Integruotesnės
Europos padengtų obligacijų rinkos
sukūrimas sudarytų geresnes sąlygas bankams vykdyti ekonomiškai
efektyvų finansavimą ir suteiktų investuotojams
įvairesnių investavimo galimybių. Sėkmingas padengtų
obligacijų, kaip finansavimo priemonės, taikymas yra glaudžiai
susijęs su specialių nacionalinių teisinių sistemų plėtojimu.
2015 m. Komisija konsultuosis dėl ES padengtų obligacijų
sistemos privalumų ir galimos struktūros ir, remdamasi gerai
veikiančių nacionalinių sistemų patirtimi, nurodys
politikos galimybes, kaip galima siekti didesnės integracijos
padengtų obligacijų rinkose. Komisija taip pat apsvarstys, ar
investuotojams reikėtų suteikti daugiau informacijos apie užstatu
užtikrintas padengtas obligacijas ir kitas struktūrizuotos skolos
priemones, panašiai kaip struktūrizuotų finansinių
priemonių atveju, kai taikomi reikalavimai dėl paskolos duomenų
atskleidimo. Nepaisant
pastaruoju metu išaugusios įmonių obligacijų emisijos,
šioms priemonėms būdingas žemas standartizavimo ir kainų
skaidrumo lygis. Nors pastaraisiais metais kai kuriose valstybėse
narėse atsirado mažmeniniams investuotojams skirtų naujų
elektroninių prekybos obligacijomis platformų, dėl
standartizavimo stokos gali kilti kliūčių kuriant prekybos
obligacijomis vietas ir likvidžią antrinę rinką. Labiau
standartizuotos įmonių skolos vertybinių popierių emisijos galėtų
užtikrinti likvidesnę antrinę įmonių obligacijų
vystymo rinką. Komisija norėtų sužinoti nuomonę dėl
to, ar reikėtų toliau nagrinėti labiau standartizuotos
įmonių obligacijų rinkos kūrimo galimybę ir ar tai
galima geriausiai pasiekti rinkos iniciatyva ar reguliavimo priemonėmis. Dar viena nauja
investicijų kategorija, galinti užtikrinti papildomų finansavimo
galimybių, yra aplinkosaugos, socialinės ir įmonių
valdymo investicijos, pavyzdžiui, ekologinės obligacijos.
Ekologinių obligacijų pajamos skiriamos projektams ir veiklai,
kuriais remiami su klimatu ar kiti su aplinkos tvarumu susiję tikslai.
Sparčiai augti šiai rinkai padeda rinkos principais grindžiamas
standartizavimo procesas, kuriame atsižvelgiama į ekologinių
obligacijų atrankos kriterijus, kuriuos, be kitų subjektų,
parengė Pasaulio bankas, Europos investicijų bankas ir Europos
rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Rinkos dalyviai šiuo metu rengia
neprivalomas gaires – „Ekologinių obligacijų principus“, kuriuose
rekomenduojama laikytis skaidrumo ir paaiškinant ekologinių obligacijų
emisijos metodą skatinamas ekologinių obligacijų rinkos
plėtojimo nuoseklumas. Alternatyvių
finansavimo būdų kūrimas Nors
atrodytų, kad dėl elektroninio tokių priemonių, kaip
tarpusavio skolinimas ir visuomenės finansavimas, pobūdžio šiomis
priemonėmis būtų galima labai prisidėti prie ekonomikos
finansavimo tarpvalstybiniu mastu, mažai kas rodo, kad tokia veikla vykdoma
tarpvalstybiniu ar Europos mastu. Remdamasi Komunikatu dėl visuomenės
finansavimo[11],
Komisija renka informaciją apie sektoriaus įmonių
požiūrį į informacijos atskleidimą ir valstybių
narių požiūrį į reglamentavimą. Pagal pirminius
rezultatus galima spręsti, kad šiose srityse taikomos įvairios
nacionalinės priemonės gali skatinti visuomenės finansavimo veiklą
šalyje, tačiau jos nebūtinai gali derėti tarpusavyje tarpvalstybiniu
mastu. Klausimai 5) Kokios
papildomos priemonės galėtų padėti išplėsti galimybes
gauti finansavimą ir skirti lėšas tiems, kam jų reikia? 6) Ar
reikėtų imtis tokių priemonių, kaip standartizavimas,
siekiant skatinti didesnį įmonių obligacijų rinkų
likvidumą? Jeigu taip, kokių priemonių reikia ir ar galima jas
įgyvendinti rinkos priemonėmis, ar reikia imtis reguliavimo
veiksmų? 7) Ar,
be rinkos dalyvių rengiamų gairių rėmimo, reikia imtis
kitų ES masto veiksmų, siekiant padėti plėtoti standartizuotas,
skaidrias ir patikrinti įmanomas aplinkosaugos, socialines ir
įmonių valdymo investicijas, įskaitant ekologines obligacijas? 8) Ar
tikslinga kurti bendrą ES lygmens apskaitos standartą mažosioms ir
vidutinio dydžio įmonėms, įtrauktoms į DPS sąrašus? Ar
toks standartas turėtų tapti „MVĮ augimo rinkų“
platformų ypatybe? Jeigu taip, kokiomis sąlygomis? 9) Ar yra kliūčių,
trukdančių plėtoti tinkamai reguliuojamas visuomenės
finansavimo arba tarpusavio skolinimo priemones, taip pat ir tarpvalstybiniu
mastu? Jeigu taip, kaip reikėtų jas šalinti? 4.2.
Finansavimo šaltinių plėtojimas ir įvairinimas Kapitalo
rinkų dydis galiausiai priklausys nuo kapitalo rinkos priemonėms
skirtų santaupų. Taigi, kad kapitalo rinkos sėkmingai
veiktų, į jas reikia pritraukti institucinių, mažmeninių
ir tarptautinių investuotojų. Institucinių
investicijų skatinimas Ilgalaikių
institucinių investuotojų vaidmuo kapitalo rinkose darosi vis
svarbesnis. Tačiau reglamentavimo kliūtys ir kiti veiksniai gali
trukdyti investuoti ilgalaikes institucines lėšas į ilgalaikius
projektus, taip pat į infrastruktūros projektus. Europos
turto valdymo įmonės valdo daugiau kaip
17 trln. EUR turto ir, nukreipdamos investuotojų pinigus į
ekonomiką, jos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį.
Sėkminga jų veikla didele dalimi tiesiogiai priklauso nuo Europos
investicinių fondų sistemų. KIPVPS (kolektyvinio investavimo
į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų)[12]
sistema, skirta savitarpio fondams, yra pripažintas tarptautinis standartas, o
Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva (AIFVD)[13] buvo
sukurta sistema, pagal kurią gali veikti Europos alternatyvių
investicijų valdytojai. Fondų
steigimas, tapimas jų įgaliotais valdytojais ir jų pardavimas
tarpvalstybiniu mastu yra susiję su reglamentavimo išlaidomis, kurios šiuo
metu yra skirtingos įvairiose valstybėse narėse. Sumažinus
fondų steigimo ir apskritai prekybos tarpvalstybiniu mastu išlaidas, sumažėtų
kliūtys patekti į rinką ir padidėtų konkurencija. Be
naujų rinkos dalyvių, taip pat svarbu, kad fondai galėtų
augti ir pasinaudoti masto ekonomija. Komisija
norėtų sužinoti nuomonę dėl to, kokiomis papildomomis
priemonėmis būtų galima paskatinti institucinius investuotojus
pritraukti ir investuoti daugiau lėšų ir į įvairesnį
turtą, pvz., į ilgalaikius projektus, naujai įsteigtas
įmones ir MVĮ. Pensijų
ir draudimo
sektoriuje taip pat sutelkta daug – maždaug 12 trln. EUR – turto,
kuris gali būti panaudotas investicijoms finansuoti. Pagal naują prudencinę tvarką
(„Mokumas II“[14]),
kuri bus taikoma draudikams nuo 2016 m. sausio 1 d., pašalinus
nacionalinius apribojimus įmonių turto portfelio sudėčiai,
jos galės daugiau investuoti į ilgalaikį turtą[15]. Be
to, Komisija užtikrino, kad, taikant standartinę draudikų kapitalo
reikalavimų apskaičiavimo formulę, nekiltų
kliūčių ilgalaikėms investicijoms bei ilgalaikių
įsipareigojimų ir ilgalaikio turto derinimui[16].
Nors šios pastangos buvo palankiai įvertintos, kai kurie subjektai
investicijoms į infrastruktūrą ragino taikyti specialią
tvarką, susijusią su draudikų ir bankų kapitalo
reikalavimų kalibravimu. Reikia toliau dėti pastangas, siekiant
nustatyti mažesnės rizikos investicijas į infrastruktūros skolos
ir (arba) nuosavybės vertybinius popierius ir po to galbūt
peržiūrėti prudencines taisykles ir sukurti infrastruktūros
poklasius. Kapitalu
grindžiamos pensijos skyrimo sistemos kai kuriose valstybėse
narėse atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Tokios sistemos, valdomos
apdairiai ir atsižvelgiant į jų socialinę funkciją, gali
padėti užtikrinti pensijų sistemų tvarumą ir
adekvatumą; jos taip pat tampa vis svarbesniais investavimo į Europos
ekonomiką šaltiniais. Šiuo metu svarstomos naujos profesinių pensijų
taisyklės galėtų pašalinti kliūtis pensijų fondų
valdytojams daugiau investuoti į ilgalaikį turtą. Be to,
keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat būtų
galima pagerinti nacionalinių sistemų suderinamumą. Asmeninių
pensijų paslaugas teikiantiems subjektams taikomi įvairūs ES
teisės aktai. Dėl to kyla klausimas, ar, pasiūlius
standartizuotą produktą, pavyzdžiui, pasinaudojant Europos masto arba
29-ąja sistema pašalinus kliūtis patekti į tarpvalstybinę
rinką, būtų galima sustiprinti bendrąją asmeninės
pensijos skyrimo rinką. Atliekant bet kokius pakeitimus, reikėtų
užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugos lygį, kartu didinti
aprėptį, plėsti diegimą ir užtikrinti tinkamą
santaupų apsaugą. Privatusis
akcinis ir rizikos kapitalas, kaip tradicinių banko
paskolų arba skolos ar nuosavybės vertybinių popierių
emisijos alternatyva, atlieka svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje.
Tačiau rizikos kapitalo rinkos dažnai yra nepakankamo masto; tai
būdinga ne tik biržoms, kurių specializacija – sparčiai
augančių įmonių finansavimas, bet ir rizikos kapitalo investicijoms
į naujas įmones veiklos pradžios ar plėtros etapu arba į
aukštųjų technologijų įmones. Be to, valstybėse
narėse labai skiriasi rizikos kapitalo rinkų išsivystymas: maždaug
90 % visų rizikos kapitalo fondų valdytojų yra
susitelkę aštuoniose valstybėse narėse[17]. Kai kuriose
valstybėse narėse rizikos kapitalo fondams sunku pasiekti
reikiamą mastą, kad galėtų išskaidyti savo portfelio
riziką. Daugiausia taip yra dėl šių pagrindinių
priežasčių: investavimo į nuosavybės vertybinius popierius
kultūros nebuvimo, informacijos trūkumo, rinkos susiskaidymo ir
didelių išlaidų. Siekdama
skatinti rizikos kapitalo lėšų, kaip investicijų į
nuosavą kapitalą arba paskolų, skyrimą tam tikromis
sąlygomis naujai įsteigtoms įmonėms ir socialinėms
įmonėms, 2013 m. ES priėmė Europos rizikos kapitalo
fondų (ERKF)[18]
ir Europos socialinio verslumo fondų (ESVF)[19]
reglamentus. Kol kas šie fondai diegiami gana sėkmingai, tačiau dar
yra galimybių daryti tolesnę pažangą. Gali būti, kad iškils
įvairių kliūčių intensyviau kurti fondus. Iškilo
konkreti problema: valdytojai, kurių portfelis yra didesnis nei
500 mln. EUR, negali prašyti leisti įsteigti ir naudoti
tokį fondą, o, prekiaudami fondais Europos Sąjungoje, negali
naudoti šių fondų pavadinimų. Atsirandant vis
įvairesnių rinkos dalyvių, galėtų išaugti
prieinamų ERKF ir ESVF fondų skaičius. Viešasis
finansavimas taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį, kadangi
keliose valstybėse narėse regioninės valdžios institucijos yra
didelės rizikos kapitalo finansuotojos. Tokiomis ES finansinėmis
priemonėmis, kaip Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa
(KIP), Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESIF)[20] ir
nuosavu kapitalu grindžiamas finansavimas, remiamas pagal
struktūrinių fondų programas, pavyko sėkmingai pritraukti
rizikos kapitalą MVĮ. Šiais rezultatais bus remiamasi vykdant ES
Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME)[21] ir
programą „Horizontas 2020“. Be to, 2014 m. liepos mėn. pakeistos
valstybės pagalbos taisyklės, kad prireikus būtų galima
užtikrinti didesnį valstybės įsikišimą plėtojant
rizikos finansų rinką ir sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ
ir mažoms arba novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms
patekti į tą rinką[22].
Dabar kyla klausimas, kaip išplėsti rizikos kapitalo fondų mastą
ir kaip prie to būtų galima prisidėti bendromis viešojo ir
privačiojo sektorių lėšomis. Jeigu
investuotojams trūksta galimybių pasitraukti, tai irgi gali tapti
kliūtimi plėtoti rizikos kapitalo finansavimą. Komisijai
būtų įdomu sužinoti, ar galima imtis priemonių, siekiant
sukurti geresnę aplinką neformaliems investuotojams[23],
rizikos kapitalui ir pradiniam viešam akcijų platinimui, kad
investuotojams būtų užtikrinta geresnė pasitraukimo strategija
ir būtų skatinamas rizikos kapitalo tiekimas naujai įsteigtoms
įmonėms. Bankai, kaip
emitentai, investuotojai ir tarpininkai, turbūt ir toliau bus pagrindiniai
kapitalo rinkų veikėjai ir dalyviai ir, kaip finansavimo ir
informacijos teikėjai, toliau atliks svarbų vaidmenį
tarpininkaudami kreditavimo veikloje. Be to, atsiranda naujų technologijų
ir verslo modelių, pvz., tarpusavio skolinimas arba kitų
rūšių nebankinis tiesioginis skolinimas, kuriais siekiama teikti
finansavimą MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms. Komisija
kviečia pateikti nuomonę dėl to, ar yra didelių
kliūčių patekti į rinką, siekiant teikti ir
plėtoti šias bankų skolinimą papildančias paslaugas. Klausimai 10) Kokiomis politikos
priemonėmis būtų galima paskatinti institucinius investuotojus
pritraukti lėšų ir investuoti daugiau ir į įvairesnį
turtą, visų pirma į ilgalaikius projektus, MVĮ ir
sparčiai augančias naujai įsteigtas įmones? 11) Kokių veiksmų
būtų galima imtis, siekiant sumažinti fondų valdytojams
tenkančias investicinių fondų steigimo ir prekybos visoje ES
išlaidas? Kokios kliūtys trukdo fondams pasinaudoti masto ekonomijos
privalumais? 12) Ar rengiant specialią
tvarką investicijoms į infrastruktūrą, reikėtų
orientuotis į tam tikrus aiškiai nustatomus turto poklasius? Jeigu taip,
kuriems iš jų Komisija turėtų teikti pirmenybę, ateityje
peržiūrėdama tokias prudencines taisykles, kaip IV kapitalo
reikalavimo direktyva, Kapitalo reikalavimų reglamentas ir
„Mokumas II“? 13) Ar pasiūlius
standartizuotą produktą arba pašalinus esamas kliūtis patekti
į tarpvalstybinę rinką, būtų sustiprinta bendroji
asmeninės pensijos skyrimo rinka? 14) Ar, atlikus EKRF ir ESVF
reglamentų pakeitimų, didesnių ES fondų valdytojams
būtų lengviau valdyti šių rūšių fondus? Ar
reikėtų atlikti kokių nors kitų pakeitimų, kad
šių rūšių fondų padaugėtų? 15) Kaip ES reikėtų
toliau plėtoti privatųjį akcinį ir rizikos kapitalą,
kaip alternatyvų ekonomikos finansavimo šaltinį? Visų pirma,
kokiomis priemonėmis būtų galima skatinti didinti rizikos
kapitalo fondų mastą ir gerinti rizikos kapitalo investuotojų
galimybes pasitraukti? 16) Ar
yra kliūčių saugiai didinti tiek bankinį, tiek
nebankinį tiesioginį skolinimą įmonėms, kurioms reikia
finansavimo? Mažmeninių
investicijų skatinimas Paprastai
mažmeninių investuotojų noras tiesiogiai investuoti į kapitalo
rinkas nėra didelis visoje ES, daugiausia jų lėšos investuojamos
per kolektyvines institucines investicijas. Tačiau Europos namų
ūkiai banko sąskaitose laiko daug santaupų, kurias kai kuriais
atvejais būtų galima panaudoti produktyviau. Mažėjančios
indėlių palūkanų normos galėtų būti tam
tikra paskata namų ūkiams perkelti daugiau savo finansinio turto iš
bankų į rinkos vertybinius popierius. Tokie savitarpio
fondų produktai, kaip KIPVPS, yra populiarios tarp mažmeninių
investuotojų kaip priemonės investuoti į kapitalo rinkas.
Nepaisant to, tiesioginio mažmeninių investuotojų dalyvavimo KIPVPS
santykis išlieka palyginti žemas: 2013 m. privatūs namų
ūkiams teko tik 26 % investicinių fondų nuosavybės
euro zonoje[24].
Kad galėtų užtikrinti didesnį investicinių fondų
produktų pasirinkimą ir didesnę konkurenciją, Komisijai
būtų įdomu sužinoti nuomonę dėl to, kaip
būtų galima padidinti tarpvalstybinį mažmeninį
dalyvavimą KIPVPS. Mažmeniniai
investuotojai norės investuoti į kapitalo rinkas tik tuomet, jeigu
pasitikės tomis rinkomis ir jose veikiančiais finansų tarpininkais
ir manys, kad gali saugiai užsitikrinti didesnę savo santaupų
grąžą. Pagrindinė finansų sektoriaus atsakomybė ir
uždavinys – atkurti investuotojų pasitikėjimą. Pagerinus
finansinį išprusimą, vartotojai taip pat galėtų
veiksmingiau ir lengviau rinktis finansinius produktus ir juos palyginti. Yra
vykdoma keletas nacionalinių programų, kurių tikslas – gerinti
finansinį išprusimą, taip pat ES projektas „Vartotojų
teisių pamokos“. Kai kuriais atvejais taip pat galėtų būti
naudingi kai kuriose valstybėse narėse naudojami labiau
standartizuoti arba paprastesni finansiniai produktai. Reguliavimas ir
priežiūra gali padėti didinti investuotojų
pasitikėjimą. Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai
(EIOPA) suteikta daugiau galių dėl investuotojų apsaugos
FPRD (angl. MIFID) II[25]
ir kitais reglamentais. Kaip minėta neseniai Komisijos paskelbtoje Europos
priežiūros institucijų (EPI) apžvalgoje[26],
prireikus šių institucijų įgaliojimus, susijusius su
vartotojų ir investuotojų apsauga, būtų galima patikslinti
ir sustiprinti. Sustiprinus
tarpvalstybinę konkurenciją mažmeninių finansinių
paslaugų sektoriuje, galėtų padidėti
pasirinkimas, sumažėti kainos ir pagerėti paslaugų kokybė.
Šiais aspektais gali būti naudingas finansinių paslaugų teikimas
elektroninėmis ir mobiliosiomis priemonėmis su sąlyga, kad
būtų galima spręsti apsaugos nuo sukčiavimo,
įsilaužimo ir pinigų plovimo problemas kartu užtikrinant, kad
vartotojams būtų paprasta naudotis tomis priemonėmis. Komisija
pradės parengiamąjį darbą, kad nustatytų, kaip
mažmeninių finansinių paslaugų bendroji rinka galėtų
atnešti daugiau naudos vartotojams. Klausimai 17) Kaip būtų galima
padidinti tarpvalstybinį mažmeninių subjektų dalyvavimą
KIPVPS? 18) Kaip
EPI dar gali padėti užtikrinti vartotojų ir investuotojų
apsaugą? 19) Kokiomis politikos
priemonėmis būtų galima padidinti mažmenines investicijas?
Ką dar būtų galima padaryti, siekiant suteikti daugiau
galimybių ES piliečiams patekti į kapitalo rinkas ir juos
apsaugoti? 20) Ar yra geriausios
nacionalinės praktikos, kaip kurti paprastus ir skaidrius investicinius
produktus vartotojams, pavyzdžių, kuriais būtų galima
pasidalyti? Tarptautinių
investicijų pritraukimas Europos kapitalo
rinkos turi būti atviros ir konkurencingos pasauliniu mastu, gerai
reguliuojamos ir integruotos, kad galėtų pritraukti užsienio
investicijų, t. y. turi būti išlaikyti aukšti ES standartai, kad
būtų užtikrintas rinkos vientisumas, finansinis stabilumas ir
investuotojų apsauga. Atsižvelgiant į pasaulinį kapitalo
rinkų pobūdį, svarbu, kad kapitalo rinkų sąjunga
būtų kuriama, atsižvelgiant į platesnį pasaulinį
kontekstą. Nors po
krizės bendrojo kapitalo srautai sumažėjo visuose regionuose, Europos
Sąjungoje (ypač euro zonoje) bendrojo kapitalo įplaukų ir
netenkamų pinigų srautų masto sumažėjimas, kaip BVP
procentinė dalis, buvo didžiausias. 2013 m. visi bendrojo kapitalo
įplaukų elementai (portfelio investicijos, tiesioginės užsienio
investicijos ir skolos su bankų tarpininkavimu) buvo mažesni nei
2007 m. Pagal
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenis 2013 m. pabaigoje viso pasaulio
tarpvalstybinio portfelio investicijos sudarė 25 trln. EUR.
Bendros ES valstybių narių tarpusavio tarpvalstybinio portfelio
investicijos buvo 9,6 trln. EUR, o portfelio investicijos iš ES
nepriklausančių šalių sudarė 5 trln. EUR.
Todėl dar yra daug galimybių pritraukti iš trečiųjų
šalių papildomų investicijų į nuosavą kapitalą ir
skolos priemones. ES
tarptautinės prekybos ir investicijų politika[27]
atlieka svarbų vaidmenį remiant tarptautines investicijas.
Tarptautinės prekybos ir investicijų susitarimai liberalizuoja
kapitalo judėjimą, reguliuoja patekimą į rinką ir
investicijas, be kita ko, finansinėms paslaugoms teikti, ir gali
padėti užtikrinti tinkamo lygio investuotojų apsaugą Europoje ir
vienodas sąlygas visoje ES[28].
Be to, Komisija prisideda prie tarptautinio darbo, susijusio su laisvu kapitalo
judėjimu, įskaitant, pavyzdžiui, EBPO kapitalo judėjimo
liberalizavimo kodeksus. Reikėtų
sudaryti palankesnes sąlygas ES investicinių fondų vienetų
ir kitų investicinių priemonių tiesioginei prekybai
trečiosiose šalyse. Tai galėtų būti pasiekta mažinant
kliūtis ES finansų įstaigoms ir paslaugoms patekti į
trečiųjų šalių rinkas, be kita ko, prireikus atveriant rinkas
tarpvalstybiniam turto valdymui būsimuose prekybos susitarimuose. Atsižvelgiant
į šias tendencijas, Komisijai įdomu sužinoti nuomonę dėl
priemonių, kurių būtų galima imtis, siekiant padidinti ES
rinkų patrauklumą tarptautiniams investuotojams. Klausimai 21) Kokių papildomų finansinių paslaugų reguliavimo veiksmų būtų galima imtis, siekiant užtikrinti, kad ES būtų konkurencinga tarptautiniu mastu ir taptų patrauklia vieta investuoti? 22) Kokių priemonių galima imtis, siekiant padėti ES įmonėms lengviau rasti investuotojų ir patekti į kapitalo rinkas trečiosiose šalyse? 4.3.
Rinkos veiksmingumo didinimas. Tarpininkai, infrastruktūros ir platesnio
pobūdžio teisinė sistema Bendro
taisyklių sąvado vykdymo užtikrinimas ir konkurencija Pastaraisiais
metais bendro taisyklių sąvado rengimas buvo svarbus žingsnis kuriant
labiau suderintą kapitalo rinkų, kuriose įmonės gali
konkuruoti tarpvalstybiniu mastu vienodomis sąlygomis, reglamentavimo
sistemą. Sėkmingas bendro taisyklių sąvado taikymas taip
pat priklauso nuo to, kaip veiksmingai įgyvendinamos taisyklės ir
nuosekliai užtikrinamas jų vykdymas. Vis dar yra keletas svarbių ES
teisės aktų, kuriais leidžiama nustatyti papildomų
reikalavimų, t. y. leidžiamas vadinamasis valstybių narių
„perteklinis reglamentavimas“. Todėl taip pat pasitaikė atvejų,
kai taisyklės buvo skirtingai aiškinamos. Komisija, bendradarbiaudama su
valstybėmis narėmis ir EPI, siekia užtikrinti, kad ES finansų
teisės aktai būtų teisingai įgyvendinami ir vykdomi vietos
lygmeniu. Pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad
vartotojai gautų geriausius produktus ir paslaugas tinkamomis kainomis ir
kad investicijų srautai būtų nukreipiami ten, kur jie bus
panaudojami produktyviausiai, atlieka konkurencija. Jei įmanoma, reikėtų
pašalinti konkurentams kliūtis patekti į rinką ir užtikrinti
galimybę naudotis finansų rinkos infrastruktūra. Siekdama remti
veiksmingesnes ir gerai veikiančias kapitalo rinkas, pastaraisiais metais
keletu atvejų Komisija pasinaudojo savo konkurencijos įgaliojimais.
Komisija ir toliau sieks užtikrinti, kad būtų griežtai taikomi
konkurencijos teisės aktai, siekiant išvengti konkurencijos
apribojimų ar iškraipymų, trukdančių sukurti integruotas ir
gerai veikiančias kapitalo rinkas. Taip pat
reikėtų užtikrinti laisvo kapitalo judėjimo principo
vykdymą, siekiant pašalinti nepagrįstas investicijų srautų
ES kliūtis. Pavyzdžiui, priimančiųjų valstybių
narių reikalavimai, nustatyti rinkos dalyviams, turintiems jų
buveinės valstybės narės išduotą Europos prekybos
pasą, tam tikrais atvejais galėtų būti nepagrįsta
kliūtis laisvam kapitalo judėjimui. Investuotojams skirta
stabilesnė, skaidresnė ir nuspėjamesnė sistema
galėtų padėti stiprinti pasitikėjimą ir didinti bendrosios
rinkos, kaip ilgalaikio investavimo vietos, patrauklumą. Priežiūros
konvergencija Nors kapitalo
rinkų reglamentavimo sistemos iš esmės yra suderintos, reformų
sėkmė taip pat priklauso nuo taisyklių įgyvendinimo ir
nuoseklaus jų vykdymo užtikrinimo. Skatinant konvergenciją, EPI tenka
svarbus vaidmuo. Komisija neseniai paskelbė ataskaitą dėl EPI ir
Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) veiklos[29] ir
joje nustatė keletą sričių, kuriose galima atlikti
patobulinimų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais.
Komisija ir toliau vykdys EPI veikimo ir veiklos, taip pat jų valdymo ir
finansavimo peržiūras. EPI tenka
svarbus vaidmuo toliau skatinant didesnę priežiūros
konvergenciją, daugiau dėmesio skiriant tarpusavio peržiūrai ir
daugiau ja naudojantis, taip pat imantis atitinkamų tolesnių
veiksmų. Be to, tariamų ES teisės aktų pažeidimų
atvejais prireikus naudojant ginčų sprendimo priemones ir naudojantis
tyrimo įgaliojimais, būtų lengviau nuosekliai įgyvendinti
ir taikyti ES teisės aktus visoje bendrojoje rinkoje. Būtų
galima papildomai svarstyti EPI vaidmenį šioje srityje. Jeigu dėl
nacionalinės priežiūros tvarkos gali skirtis investuotojų
apsaugos lygiai, kilti kliūčių tarpvalstybinei veiklai ir
įmonės gali būti atgrasomos nuo finansavimo paieškų kitose valstybėse
narėse, EPI gali tekti imtis papildomų veiksmų, siekiant didinti
konvergenciją. Duomenys
ir informacijos teikimas Bendri
duomenų ir informacijos teikimo principai visoje ES galėtų
padėti užtikrinti glaudesnę kapitalo rinkos integraciją.
Pavyzdžiui, nuosavo kapitalo rinkose „konsoliduota informacinė juosta“ yra
labai svarbi, siekiant užtikrinti informacijos po sandorio sudarymo
kokybę, prieinamumą ir pateikimą laiku. Jeigu rinkos principais
grindžiamų pastangų nepakanka, siekiant užtikrinti konsoliduotą
informacinę juostą, kuri rinkos dalyviams būtų lengvai
prieinama ir kuria jie galėtų naudotis pagrįstomis
komercinėmis sąlygomis, gali tekti apsvarstyti kitus sprendimus,
pvz., pavesti komerciniam subjektui teikti konsoliduotos informacinės
juostos paslaugas. Komisija taip pat sieks užtikrinti, kad konsoliduota
informacija būtų nekliudomai skleidžiama komerciniu požiūriu
pagrįstomis sąlygomis. Rinkos dalyviams
taip pat galėtų būti naudingi veiksmingesni priežiūros ir
rinkos informacijos teikimo būdai (įtraukiant nacionalinės
valdžios institucijas arba ESMA), pvz., kiek tai susiję su bendrais IT
metodais, taikomais vykdant tam tikrus informacijos teikimo reikalavimus.
Būtų naudinga sužinoti nuomonę dėl to, ar reikia imtis
tolesnių veiksmų (ir kokių), siekiant gerinti duomenų
kokybę ir informacijos teikimą ES. Rinkos
infrastruktūra ir vertybinių popierių teisės aktai Rinkos infrastruktūra ir
vertybinių popierių teisės aktai, t. y. sistema, kuria
remiantis nukreipiamos investicijos, ir teisės aktai, kurie reglamentuoja
jos veikimą, yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys investicijų
veiksmingumą ir galimybes lengvai investuoti. Šiuo metu diegiama rinkos
infrastruktūroms taikoma reglamentavimo sistema: teisės aktai,
kuriais siekiama užtikrinti pagrindinių sandorio šalių ir centrinių
vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) patikimumą, ir
Eurosistemos vykdomas projektas „Target 2Securities“ (T2S). Kaip paskelbta
Komisijos darbo programoje, Komisija ketina pateikti pasiūlymą
dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama
sukurti europinę sisteminės svarbos finansų įstaigų,
pvz., pagrindinių sandorio šalių, gaivinimo ir pertvarkymo
sistemą. Tačiau yra keletas su rinkos infrastruktūra, kuria
remiama prekyba, susijusių aspektų, kuriuos būtų galima dar
patobulinti. Užstatas yra svarbi finansų
sistemos dalis, nes juo užtikrinama daug rinkos sandorių ir jis yra
apsaugos priemonė tuo atveju, jeigu iškyla problemų. Šiuo
metu užstato judėjimo galimybės visoje ES yra ribotos, todėl
rinkos negali veikti efektyviai. Nuo finansų krizės užstato paklausa
didėjo, kadangi rinkoje reikėjo saugesnio finansavimo ir atsirado
tokių naujų reglamentavimo reikalavimų, kaip numatytieji Europos
rinkos infrastruktūros reglamente (ERIR)[30]
ir Kapitalo reikalavimų reglamente (KRR)[31].
Toliau didėjant užstato paklausai, kyla pavojus, kad tie patys vertybiniai
popieriai gali būti panaudojami keliems sandoriams užtikrinti (taip buvo
iki krizės), ir šiuo metu dedamos tarptautinio lygio pastangos šiems
klausimams spręsti. Prašoma pareikšti nuomonę dėl to, ar reikia
imtis veiksmų, kad būtų lengviau tinkamai reguliuoti užstato
srautus visoje ES. Be to, nors
padaryta didelė pažanga derinant taisykles, reikalingas vertybinių
popierių rinkų skaidrumui ir vientisumui užtikrinti, teisės
aktai, susiję su investuotojų teisėmis į vertybinius
popierius, valstybėse narėse skiriasi. Todėl investuotojai
patiria sunkumų, vertindami kapitalo investicijų riziką
skirtingose valstybėse narėse. Diskusijos šiuo klausimu
prasidėjo 2003 m. pateikus antrąją Giovaninni
ataskaitą ir vyksta jau ilgiau kaip dešimtmetį. Tačiau šis
klausimas yra sudėtingas, nes jis susijęs su nuosavybės,
sutarčių, įmonių ir nemokumo teisės aktais, taip pat
su vertybinių popierių ir kolizinių normų teisės
aktais. Priešingos nuomonės šalininkai teigia, kad derinti taisykles ES
lygmeniu ir turėti bendrą ES masto vertybinių popierių
apibrėžimą nebūtina. Be to, teigiama, kad 2015 m. viduryje
pradėjus taikyti sistemą „Target2Securities“ bus pašalinta
teisinė ir veiklos rizika, susijusi su vertybinių popierių
perleidimu ir turėjimu įvairiose jurisdikcijose, sumažintos išlaidos
ir gali būti padidintos tarpvalstybinės investicijos. Atsižvelgiant
į šiuos suvaržymus, būtų naudinga sužinoti nuomonę dėl
to, ar galima ir norima daryti vertybinių popierių nuosavybės
taisyklių teisės aktų tikslinius pakeitimus, kuriais
būtų galima iš esmės prisidėti prie didesnio kapitalo
rinkų integravimo Europos Sąjungoje. Dar vienas
svarbus aspektas kuriant visos Europos pakeitimo vertybiniais popieriais ir
finansinio užtikrinimo susitarimų rinką (šis aspektas būdingas
ir kitai veiklai, pvz., faktoringui) yra užtikrinti didesnį teisinį
tikrumą tarpvalstybinio reikalavimų perdavimo atvejais ir dėl
tokių perdavimų pirmumo tvarkos, ypač tokiais atvejais, kaip
nemokumas. 2015 m. Komisija paskelbs ataskaitą, kurioje bus nurodytos
problemos ir galimi jų sprendimai. Bankai vaidina
pagrindinį vaidmenį ne tik skolinimo veikloje, bet ir tarpininkaudami
kapitalo rinkoje, visų pirma užtikrindami likvidumą rinkos formavimo
būdu. Iš kai kurių tyrimų matyti, kad kai kuriuose rinkos
segmentuose pasirodė likvidumo mažėjimo požymių, tačiau
taip pat matyti, kad laikotarpiu iki krizės likvidumas galėjo
būti nepakankamai įvertintas. Kai kas likvidumo sumažėjimą
priskiria būtinai rinkos korekcijai, taip pat po krizės
sumažėjusiam pasitikėjimui rinka, tuo tarpu kiti jį priskiria
prie pasaulinių reguliavimo priemonių, kurių imtasi po
krizės. Komisijai įdomu sužinoti nuomonę dėl to, kaip
nustatyti griežtas likvidumo sąlygas geresne kaina, visų pirma, ar būtų
galima imtis kokių nors priemonių, siekiant palaikyti
pažeidžiamų segmentų likvidumą, ir ar yra kliūčių
patekti į rinką naujiems rinkos dalyviams, kurie gali padėti
suvesti pirkėjus su pardavėjais. Įmonių
teisės aktai, įmonių valdymas, nemokumas ir mokesčiai Nors yra ES
teisės aktų, susijusių su įmonių valdymo sritimi
(pvz., reglamentuojančių valdymo ataskaitas[32],
tarpvalstybinį naudojimąsi akcininkų teisėmis[33]),
tačiau įmonių valdymas dažnai lieka išimtinė
nacionalinių teisės aktų ir standartų sritis. Po
finansų krizės per dvi konsultacijas buvo peržiūrėta ES
įmonių valdymo sistema[34].
Šiuo metu vykstančio Akcininkų teisių direktyvos persvarstymo
tikslas – raginti institucinius investuotojus ir turto valdytojus suteikti
įmonėms daugiau ilgalaikio kapitalo. Smulkiųjų
akcininkų teisių apsauga lemia geresnį
įmonių valdymą ir didesnį įmonių patrauklumą
užsienio investuotojams, nes pastarieji dažnai gali būti smulkieji
investuotojai. Patikimas įmonių valdymas taip pat priklauso nuo to,
ar įmonių valdybos veiksmingai kontroliuoja įmonės vadovus.
Kadangi įmonių valdybos gina investuotojų interesus,
pritraukiant investicijas labai svarbu, kad įmonių valdybos
dirbtų veiksmingai ir gerai. Nepaisant to,
kad yra kelios bendrovių teisės direktyvos[35],
įmonėms vis dar kyla didelių tarpvalstybinio judumo ir
restruktūrizavimo kliūčių. Siekiant pašalinti
tarpvalstybinio įmonių steigimo ir veiklos kliūtis, gali
būti naudingos papildomos bendrovių teisės aktų reformos. Dėl
skirtingų nacionalinių kolizinių normų,
susijusių su įmonės vidaus veikla, gali atsirasti teisinis
neapibrėžtumas, nes gali susidaryti tokia padėtis, kai įmonei
vienu metu taikomi įvairių valstybių narių įstatymai,
pavyzdžiui, tais atvejais, kai įmonė yra įsteigta vienoje
valstybėje narėje, o veikla daugiausia vykdoma iš kitos
valstybės narės. Nors diskusijos
dėl esminių nemokumo teisės aktų derinimo
pastaruosius 30 metų vangiai vyksta dėl to, kad tai sudėtinga
tema, padaryta didelė pažanga tarpvalstybinių nemokumo bylų
kolizinių normų srityje[36].
Tačiau pagrindinės nacionalinės nemokumo sistemos vis dar
skiriasi pagrindinėmis savybėmis ir veiksmingumu[37].
Sumažinus šiuos skirtumus, būtų galima padėti sukurti Europos
masto nuosavo kapitalo ir skolos rinkas, mažinant neapibrėžtumą
investuotojams, kuriems reikia įvertinti riziką keliose
valstybėse narėse. Be to, taisyklių, kuriomis leidžiama atlikti
ankstyvą skolos restruktūrizavimą daugelyje valstybių
narių, stoka arba jų netinkamumas, dar vienos galimybės
nuostatų nebuvimas, pernelyg ilgas oficialių nemokumo bylų
nagrinėjimas ir didelės jų išlaidos gali lemti prastus kreditorių
skolų susigrąžinimo rodiklius ir atgrasyti investuotojus. Siekdama
pažangos nemokumo srityje, Komisija priėmė Rekomendaciją
dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą[38],
kuria ragina valstybes nares įgyvendinti ankstyvo restruktūrizavimo
procedūras ir dar vienos galimybės nuostatas. Rekomendacijoje
valstybės narės taip pat raginamos apsvarstyti galimybę
principus taikyti ir per dideliam vartotojų įsiskolinimui bei jų
nemokumui. Rekomendaciją planuojama įvertinti 2015 m. Valstybėse
narėse taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka gali trukdyti kurti
bendrą kapitalo rinką. Pavyzdžiui, dėl jos gali iškilti
kliūčių tokioms tarpvalstybinėms investicijoms, kaip
pensijos ir gyvybės draudimas. Remdamasi Baltąja knyga dėl
pensijų[39],
Komisija atliko tyrimą dėl diskriminacinių taisyklių,
susijusių su pensijų ir gyvybės draudimo kapitalu, įmokomis
ir išmokomis. Vėliau prireikus Komisija imsis veiksmų, jei nustatys,
kad taikomos diskriminacinės taisyklės ir diskriminacinės
mokesčių taisyklės, susijusios su gyvybės draudimo
įmonių ir pensijų fondų tarpvalstybinėmis
investicijomis į nekilnojamąjį turtą. Taip pat tęsiami
darbai, siekiant supaprastinti išskaičiuojamojo mokesčio
lengvatų taikymo tvarką, susijusią su poprekybine veikla. Be to, kad
skirtingiems rinkos dalyviams įvairiose valstybėse narėse
taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka, taip pat skiriasi skirtingų
rūšių finansavimo apmokestinimo tvarka – dėl to gali atsirasti
konkurencijos iškraipymų. Pavyzdžiui, dėl skirtingos apmokestinimo
tvarkos, taikomos skolos ir nuosavo kapitalo finansavimui, gali padidėti
įmonių priklausomybė nuo skolos ir bankų finansavimo. Be
to, dėl įvairiose valstybėse narėse skirtingai
apibrėžiamos skolos ir nuosavo kapitalo ir jų atitinkamos
apmokestinimo tvarkos, įskaitant reguliuojamojo kapitalo priemones, gali
kilti kliūčių taikyti vienodas sąlygas, gali būti
suskaidytos rinkos ir sudarytos galimybės perkelti pelną. Galiausiai
ypač sunku gauti finansavimą naujai įsteigtoms
įmonėms, nes, neturėdamos užstato ir dar negalėdamos pateikti
įrodymų apie patirtį, jos negali suteikti finansuotojams
jokių garantijų. Tačiau naujai įsteigtos įmonės
gali sukurti inovacijų, kuriomis gali nukonkuruoti didelius rinkos
senbuvius. Neseniai atliktame tyrime, kurį užsakė Europos Komisija[40],
padaryta išvada, kad mokesčių paskatos MTTP išlaidoms,
taikomos jaunoms novatoriškoms įmonėms, yra veiksminga praktika. Technologijos Svarbus kapitalo
rinkų integravimo veiksnys yra sparti naujų technologijų, kurios
padėjo plėtoti, pvz., elektronines prekybos platformas, didelio
dažnio prekybą ir vadinamąsias „FinTech“ įmones, plėtra.
„FinTech“ gali būti apibrėžiamas kaip novatoriškų
finansinių paslaugų ir galimybių gauti kapitalo naudojant naujas
(skaitmenines) technologijas, pvz., visuomenės finansavimą, derinys.
Neseniai parengtos ataskaitos duomenimis, nuo 2008 m. pasaulinės
investicijos į „FinTech“ rizikos įmones patrigubėjo ir
2013 m. siekė beveik 3 mlrd. USD; ši tendencija
turėtų tęstis, o pasaulinės investicijos iki 2018 m.
turėtų išaugti iki 8 mlrd.USD[41].
Europos ir
nacionalinių įmonių teisės aktai atsiliko nuo
technologijų plėtros, pavyzdžiui, į juos nepakankamai įtraukta
skaitmeninimo pranašumų. Įmonės, akcininkai ir viešosios
valdžios institucijos vis dar dažnai keičiasi informacija popieriuje.
Pavyzdžiui, daugelyje įmonių akcininkai vis dar negali balsuoti
elektroniniu būdu ir nėra taikomas įmonių registravimas
internetu Europos mastu. Šiose srityse naudojant šiuolaikines technologijas,
būtų galima sumažinti išlaidas ir administracinę naštą, be
to, užtikrinti veiksmingesnį bendravimą, ypač tarpvalstybiniu
mastu. Klausimai: 23) Ar
yra šiame dokumente neaptartų priemonių, kuriomis būtų
galima pagerinti rinkų veikimą ir efektyvumą, ypač tokiose
srityse, kaip nuosavo kapitalo ir obligacijų rinkos veikimas ir
likvidumas? 24) Jūsų
nuomone, ar yra sričių, kuriose bendras taisyklių sąvadas
yra nepakankamai išplėtotas? 25) Ar
manote, kad EPI įgaliojimai yra pakankami, kad būtų užtikrinta
nuosekli priežiūra? Kokios papildomos priemonės, susijusios su
priežiūra ES mastu, iš esmės padėtų kurti kapitalo
rinkų sąjungą? 26) Atsižvelgiant
į ankstesnę patirtį, ar yra vertybinių popierių
nuosavybės taisyklių tikslinių pakeitimų, kuriais
būtų galima prisidėti prie didesnio kapitalo rinkų
integravimo ES? 27) Kokių
priemonių būtų galima imtis, siekiant pagerinti tarpvalstybinius
užstato srautus? Ar reikėtų gerinti teisinį užstato ir
baigiamosios užskaitos susitarimų įgyvendinamumą tarpvalstybiniu
mastu? 28) Kokios
yra pagrindinės integruotų kapitalo rinkų kliūtys,
kylančios dėl bendrovių teisės, įskaitant
įmonių valdymo sritį? Ar yra tikslinių priemonių,
kurios padėtų įveikti šias kliūtis? 29) Kokius
konkrečius nemokumo teisės aktų aspektus reikėtų
suderinti, kad būtų skatinamas visos Europos kapitalo rinkos
kūrimas? 30) Kokias
mokestines kliūtis reikėtų nagrinėti pirmiausia, siekiant
labiau integruoti kapitalo rinkas ES ir užtikrinti tvirtesnę finansavimo
sistemą įmonių lygmeniu, ir kokiomis priemonėmis
būtų galima tai padaryti? 31) Kaip
ES galėtų geriausiai remti rinkoje kuriamas naujas technologijas ir
verslo modelius, kad tai būtų naudinga integruotoms ir veiksmingoms
kapitalo rinkoms? 32) Ar yra kitų, šioje
žaliojoje knygoje neaptartų klausimų, dėl kurių,
jūsų nuomone, reikia imtis veiksmų, siekiant sukurti kapitalo
rinkų sąjungą? Jeigu taip, kokie tai klausimai ir kokių
veiksmų būtų galima imtis? 5 skirsnis. Tolesni veiksmai Remdamasi
šių konsultacijų rezultatais, Komisija apsvarstys, kokių
prioritetinių veiksmų reikia imtis, kad iki 2019 m.
būtų įgyvendinti integruotos, gerai reguliuojamos, skaidrios ir
likvidžios kapitalo rinkų sąjungos, skirtos visoms 28 valstybėms
narėms, pagrindiniai elementai. Be paramos rinkos principais grindžiamoms
iniciatyvoms, kai įmanoma, ES veiksmai galėtų apimti ne
teisėkūros priemones, teisės aktus, konkurencijos teisės
aktų vykdymo užtikrinimo ir pažeidimų prevencijos veiksmus, taip pat
konkrečioms valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, susijusias
su Europos semestru. Valstybės narės raginamos apsvarstyti, ar yra
kliūčių, kylančių dėl nacionalinių
teisės aktų ir praktikos, ir kaip geriausia jas įveikti. Suinteresuotosios
šalys raginamos siųsti atsakymus į žaliojoje knygoje pateiktus
klausimus iki 2015 m. gegužės 13 d., užpildant klausimyną
internete: http://ec.europa.eu/finance/consultations/2015/capital-markets-union/index_en.htm.
Vykstant
konsultacijoms Europos Komisija:
bendradarbiaus
su Europos Parlamentu, kad gautų tiesioginius Parlamento narių
atsiliepimus;
ragina
valstybes nares rengti konsultacijas ir renginius, kuriuose dalyvautų
visuomenės ir nacionalinių parlamentų nariai, siekiant
skatinti nacionalines diskusijas dėl kapitalo rinkų
sąjungos; ir
skaidriai
ir proporcingai organizuos praktinius seminarus, kad pasikonsultuotų
su konkrečios techninės kompetencijos turinčiais
specialistais (pavyzdžiui, akademikais, rinkos dalyviais) ir
galėtų susidaryti pagrįstą nuomonę
konkrečiais klausimais.
2015 m.
vasarą Komisija surengs konferenciją, kad užbaigtų
konsultacijas. Po to 2015 m. bus paskelbtas Kapitalo rinkų
sąjungos veiksmų planas. [1] Pavyzdžiui,
finansinių priemonių rinkų (FPRD II), piktnaudžiavimo rinka
(PRR / PRD), alternatyvaus investavimo fondų valdytojų
(AIFVD), Europos rinkos infrastruktūros (ERIR) ir centrinių
vertybinių popierių depozitoriumų (CVPDR) teisės aktai. [2] COM(2014) 903 final,
2014 11 26. [3] 2014 m. ECMI
statistinis paketas. [4] Programos
REFIT (Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa) dalis. [5] SIFMA / AFME
Europos struktūrizuotų finansinių duomenų lentelės
(2014 m. 4-asis ketvirtis). [6] Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos strateginių
investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES)
Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013, pasiūlymas, COM(2015) 10.
[7] Žr. ICMA 2014 m.
3-iojo ketvirčio ataskaitą. [8] Vykdant
investicijas į infrastruktūrą, Europos struktūriniai ir
investicijų fondai (ESI fondai) taip pat gali atlikti svarbų
vaidmenį, jei yra įvykdyti atitinkami tinkamumo kriterijai. [9] Pavyzdžiui,
daugiašalės prekybos sistemos (DPS). [10] Žr. COM(2015) 10 final
9 straipsnį. [11] COM(2014) 172. [12] Direktyva
2014/91/ES. [13] Direktyva 2011/61/ES,
kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei
reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010. [14] Direktyva 2009/138/EB. [15] Bankų prudencinio
reguliavimo srityje Komisijos deleguotuoju aktu dėl padengimo likvidžiuoju
turtu rodiklio atskirai numatytos didesnės paskatos investicijoms į
infrastruktūrą ir MVĮ, kurios palengvintų investavimą
į MVĮ. [16]
http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-578_en.htm. [17] JK, Vokietijoje,
Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Ispanijoje. [18] Reglamentas
(ES) Nr. 345/2013. [19]
Reglamentas (ES) Nr. 346/2013. [20] Reglamentas (ES)
Nr. 1303/2013. [21] Reglamentas (ES) Nr. 1287/2013. [22] 2014/C
19/04. [23] Neformalūs
investuotojai (verslo angelai) yra individualūs investuotojai, paprastai
turintys verslo patirties, kurie suteikia kapitalo naujai įsteigtoms
įmonėms. [24] Europos fondų ir
turto valdymo asociacijos 2014 m. „Fact Book“. [25] Direktyva
2014/65/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva
2011/61/ES. [26] COM(2014) 509. [27] COM(2010) 343. [28] Prekybos ir investicijų susitarimuose ES taip pat siekia
suteikti tinkamas garantijas, kad užtikrintų tinkamą tokių
sričių, kaip sauga, sveikata, aplinkos apsauga ar kultūrų
įvairovė, apsaugą. [29] COM(2014) 509. [30] Reglamentas (ES)
Nr. 648/2012. [31] Reglamentas (ES)
Nr. 575/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 648/2012. [32] Direktyva 2006/46/EB. [33] Direktyva 2007/36/EB. [34]
COM(2010) 284 ir COM(2011) 164. [35] Pavyzdžiui, Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 ir Direktyva 2005/56/EB. [36] Reglamentą
1346/2000 dėl bankroto bylų 2015 m. pakeis patobulinta
teisinė priemonė. [37]
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2014) 61 final. [38]
Komisijos rekomendacija C(2014) 1500. [39] Baltoji
knyga „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų
darbotvarkė“ priimta 2012 m. vasario 16 d., remiantis
2010 m. žaliosios knygos konsultacijomis. Baltojoje knygoje atsižvelgiama
į problemas, susijusias su pensijų sistemų tinkamumu ir tvarumu,
ir pateikiamos įvairios ES masto politikos priemonės. [40] CPB (2014), „Study on
R&D tax incentives“ („MTTP mokesčių paskatų tyrimas“),
„Taxation Papers“ Nr. 52. [41] http://www.accenture.com/SiteCollectionDocuments/PDF/Accenture-Rise-of-Fintech-New-York.pdf.