KOMISIJOS ATSAKYMAI Į EUROPOS AUDITO RŪMŲ SPECIALIOSIOS ATASKAITOS „SU KAIMO PLĖTROS LĖŠŲ PANAUDOJIMU SUSIJUSIOS KLAIDOS: KOKIOS JŲ PRIEŽASTYS IR KAIP JOS ŠALINAMOS?“ PASTABAS /* COM/2015/051 final */

KOMISIJOS ATSAKYMAI Į EUROPOS AUDITO RŪMŲ SPECIALIOSIOS ATASKAITOS

„SU KAIMO PLĖTROS LĖŠŲ PANAUDOJIMU SUSIJUSIOS KLAIDOS: KOKIOS JŲ PRIEŽASTYS IR KAIP JOS ŠALINAMOS?“ PASTABAS

Santrauka

II. Komisija palankiai vertina Audito Rūmų pagrindinių klaidų priežasčių ataskaitą, kurioje apibendrinami rengiamo patikinimo pareiškimo paskutinių trejų metų rezultatai ir kurioje iš esmės patvirtinamos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl kaimo plėtros politikos įgyvendinimo klaidų pagrindinių priežasčių vertinimo ir taisomųjų veiksmų (ši ataskaita 2013 m. birželio mėn. pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai)[1].

Audito Rūmai teigia, kad kaimo plėtros politikos srityje vidutinis klaidų lygis 2011–2013 m. buvo 8,2 %. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad EŽŪFKP atveju klaidų lygis šiek tiek sumažėjo (nuo 8,4 % 2011 m. iki 7,9 % 2013 m.).

Šis klaidų lygis yra didesnis, nei atskiri klaidų lygiai, kuriuos Europos Audito Rūmai (EAR) kasmet skelbia savo metinės ataskaitos 4 skyriuje. Taip yra todėl, kad ši analizė apima 461 operaciją iš 532 per trejus metus iš viso atliktų operacijų (apimančių sveikatos, aplinkos ir žuvininkystės politiką). Klaidų lygis yra mažesnis nei vidutinis 71 su šia ataskaita nesusijusios operacijos atvejais. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai apibrėžia imtį ir kasmet skaičiuoja klaidos lygį politikos lygmeniu (kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos).

Kaimo plėtra sudaro 90 % politikos išlaidų ir ją įgyvendinant, apskritai, pasitaiko dažniau klaidų, nei kitose politikos grupės srityse. Kai kurių tinkamumo reikalavimų, taikomų kaimo plėtros priemonių atveju, sudėtingumas buvo svarbi aukšto klaidų lygio priežastis.

III. Nuo 2012 m. aukšto klaidų lygio problemą Komisija sprendė reikalaudama, kad valstybės narės (VN) pateiktų nacionalinius veiksmų planus, ir stebėdama jų įgyvendinimą. Remiantis įgyta patirtimi ir Audito Rūmų rekomendacijomis, ilgainiui šie veiksmų planai buvo patobulinti.

Tikėtini visų veiksmų rezultatai ne visada bus akivaizdūs trumpuoju laikotarpiu, visų pirma, prisiimant daugiamečius įsipareigojimus įgyvendinamų priemonių atveju. Vis dėlto, bendros pastangos sumažinti klaidų lygį, įgyvendinant veiksmų planus, jau davė pirmuosius rezultatus: 2013 m. klaidų lygis sumažėjo kaimo plėtros politikos srityje.

Komisija toliau stebės, kaip įgyvendinami audito ir operacijų veiksmų planai, dalyvaudama dvišaliuose posėdžiuose, stebėjimo komitetuose ir metiniuose peržiūros posėdžiuose.

V. Komisija taip pat nustatė savo pačios audito, susijusio su viešaisiais pirkimais, trūkumus. Siekiant juos pašalinti, jau atlikti esminiai finansiniai pataisymai.

Viešieji pirkimai yra vienas iš svarbiausių kaimo plėtros veiksmų planų elementų.

Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas dar nereiškia, kad 100 % su tais pirkimais susijusių išlaidų yra netinkamos. Projekto tikslas gali būti pasiektas ir sukurta konkreti pridėtinė vertė.

2014–2020 m. laikotarpiui Komisija jau pateikė gaires specialistams dėl to, kaip išvengti bendrųjų klaidų Europos struktūrinių ir investicinių fondų projektuose. Šios gairės buvo pristatytos valdymo institucijoms ir mokėjimo agentūroms 2014 m. spalio mėn. įvykusiame seminare dėl klaidų lygio.

VI. Esminiai trūkumai, susiję su žemės ūkio produktų perdirbimą remiančia priemone, yra tikrinami atliekant audito atitikties procedūras.

Tyčinių pažeidimų atžvilgiu Komisija įgyvendina kovos su sukčiavimu strategiją, rengia specialius seminarus keliose valstybėse narėse.

Komisija pritaria šiai išvadai.

Siekdama patobulinti kontrolės sistemą ir taip išvengti klaidų, Komisija ir toliau teiks valstybėms narėms rekomendacijas ir gaires, taip pat skleis geriausią praktiką.

Be to, prieš atliekant mokėjimus, turi būti įsitikinta, kad mokėjimo agentūros atitinka akreditavimo kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 907/2014 I priede (2014–2020 m. programa). Komisijos tarnybos tikrina akreditavimą atlikdamos ex post auditus.

VIII. Dėl ribotų paskatų pagalbos gavėjams laikytis ūkininkavimo įsipareigojimų: agrarinės aplinkosaugos schemos atspindi ūkininkų savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus (jie viršija privalomus įsipareigojimus) teikti naudą aplinkai ir viešąsias gėrybes. Kompensacinis agrarinės aplinkosaugos išmokų (padengiančių patirtas išlaidas ir negautas pajamas) pobūdis nereiškia, kad ūkininkai iš karto gaus ekonominės naudos, nors ilgalaikiu laikotarpiu ji nėra atmestina.

Dėl žemo įsipareigojimų kontrolės lygio: remiantis galiojančiais teisės aktais, kai, atlikus patikras vietoje, nustatoma didelė neatitiktis, valstybė narė privalo padidinti pagalbos gavėjų, kurie yra tikrinami vietoje, procentinį dydį. Šios taisyklės taikymo teisingumą Komisija tikrina atlikdama atitikties auditus.

Nustatytas ūkininkavimo įsipareigojimų kontrolės lygis, atliekant administracines patikras, yra 100 %, o patikras vietoje – 5 %. Kaip nurodyta 2013 m. paskelbtoje metinėje veiklos ataskaitoje (MVA), visos BŽŪP valdymo ir kontrolės išlaidos sudaro 4 mlrd. EUR. Todėl daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kontrolės veiksmingumo, o ne kontrolės apimties didinimui.

Sankcijų klausimu Komisija mano, kad sankcijos dėl reikalavimų nesilaikymo turi būti proporcingos ir kartu išlaikyti atgrasomosios priemonės funkcijas.

IX. Veiksmų planų rengimas buvo sumanytas kaip prevencinis procesas, pagrįstas Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu (2013) 244, ir remiantis pačių valstybių narių atliktu pagrindinių priežasčių, turėjusių poveikį klaidų lygiui, vertinimu. Į šį procesą buvo palaipsniui įtraukiama (sistemingai atsižvelgiant į audito rezultatus ir siūlant konkrečius taisomuosius veiksmus) atsakomojo pobūdžio perspektyva. Dviguba perspektyva (prevencinė ir atsakomųjų veiksmų) vis dar yra šio proceso dalis. Iš paskutinio veiksmų plano atnaujinimo matyti, kad beveik 50 % veiksmų priežastis buvo konkretūs Audito Rūmų arba Komisijos audito rezultatai, o kita veiksmų dalis buvo pagrįsta valstybių narių savarankišku įvertinimu.

Be to, ex-ante vertinime dėl visų priemonių, įtrauktų į 2014–2020 m. KPP, patikrinamumo ir kontroliuojamumo taip pat sprendžiamas klaidos lygio rizikos klausimas prevenciniu tikslu.

X Komisija pritaria nuomonei, kad svarbu pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp taisyklių skaičiaus ir sudėtingumo, kartu garantuojant, kad išlaidos būtų teisėtos ir teisingos.

XI.

a) Komisija sutinka su šia rekomendacija. Konkretūs Audito Rūmų nurodyti klausimai turėtų būti sprendžiami įtraukiant juos į veiksmų planus tik tada, jei buvo nustatyta trūkumų. Komisija pripažįsta, kad yra svarbu teikti rekomendacijas dėl trijų pagrindinių klaidų priežasčių ir skleisti geriausią praktiką. Tai bus daroma pasinaudojant Europos kaimo plėtros tinklu ir organizuojant seminarus.

Be to, Komisija jau pateikė valstybėms narėms specialias gaires dėl viešųjų pirkimų ir agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių, įskaitant dvigubą finansavimą.

Tyčinis taisyklių apėjimas yra įtrauktas į kovos su sukčiavimu strategiją, todėl seminarai ta tema buvo organizuoti keliose valstybėse narėse.

b) Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Šiuo metu Komisija vertina naujų programų kontroliuojamumą ir patikrinamumą, o apie bet kokius pastebėtus trūkumus praneš dalyvaudama Stebėjimo komitetuose ir metinės peržiūros posėdžiuose su valdymo institucijomis.

Be to, audito metu nustatyti faktai bus kruopščiai nagrinėjami, siekiant aptikti ir ištaisyti visus klaidų, susijusių su nacionalinėmis įgyvendinimo taisyklėmis, šaltinius, ir bus prašoma nedelsiant padaryti pakeitimus, jei to reikėtų.

Patirtimi, įgyta įgyvendinant programas ir su jomis susijusias nacionalines taisykles, bus dalijamasi pasinaudojant EKPT ir organizuojant specialius klaidų lygiui aptarti skirtus seminarus.

c) Komisija iš dalies sutinka su rekomendacija, nes ji negali turėti įtakos nei tokios analizės apimčiai ir rezultatui, nei būsimiems teisės aktų leidėjų politiniams sprendimams kitu programavimo laikotarpiu.

2017 m. Komisija parengs strateginę fondo ataskaitą, kurioje apibendrins valstybių narių pateiktas metines pažangos ataskaitas (Reglamento Nr. 1303/2013 53 straipsnis). Be to, Komisija ir valstybės narės Reglamento Nr. 1303/2013 21 straipsnyje numatyto peržiūros proceso metu įvertins kaimo plėtros programų įgyvendinimo rezultatus. Atsižvelgdama į šiuos ir kitus įrodymus (pvz., audito metu nustatytus faktus), Komisija įvertins politikos koncepciją ir galimą poreikį teikti pasiūlymus dėl kito programavimo laikotarpio.

Programavimo laikotarpio pabaigoje Komisija, prieš pateikdama pasiūlymą dėl kito programavimo laikotarpio, išsamiai išnagrinės, ar kiekvieną paramos priemonę reikia taikyti ir toliau.

Komisija sutinka, kad administracinės patikros turėtų būti atliekamos, kai tai įmanoma, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad agrarinės aplinkosaugos operacijų atveju dažniausiai tai nėra įmanoma.

Įžanga

1. ES skyrė 96 mlrd. EUR, o iš valstybių narių numatoma gauti 55 mlrd. EUR.

4. Audito Rūmai teigia, kad kaimo plėtros politikos srityje vidutinis klaidų lygis 2011–2013 m. buvo 8,2 %. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad EŽŪFKP atveju klaidų lygis šiek tiek sumažėjo (nuo 8,4 % 2011 m. iki 7,9 % 2013 m.).

Šis klaidų lygis yra didesnis, nei atskiri klaidų lygiai, kuriuos Europos Audito Rūmai (EAR) kasmet skelbia savo metinės ataskaitos 4 skyriuje. Taip yra todėl, kad ši analizė apima 461 operaciją iš 532 per trejus metus iš viso atliktų operacijų (jos apima sveikatos, aplinkos ir žuvininkystės politiką). Klaidų lygis yra mažesnis nei vidutinis 71 su šia ataskaita nesusijusios operacijos atvejais. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai apibrėžia imtį ir kasmet skaičiuoja klaidos lygį konkrečios politikos (kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos) lygmeniu.

5. Klaidų lygis nebūtinai reiškia, kad politikos tikslai nebus pasiekti – tai galima teigti tik įvertinus remiamų operacijų rezultatus. Siekiant kaimo plėtros politikos politinių tikslų, šios politikos įgyvendinimo tam tikras sudėtingumas tyra neišvengiamas dėl kaimo plėtros (KP) tikslų plataus užmojo. Atsižvelgiant į tai, reikia pripažinti, kad, jei nebus naudojami nepagrįsti kontrolės ištekliai ir, atitinkamai, dėl to nepatiriant pernelyg didelių išlaidų, 2 % arba mažesnį klaidų lygį bus labai sunku pasiekti.

Nustatytų klaidų tipai ir paplitimas

12. Dėl Audito Rūmų nurodytų klaidų reikėtų pažymėti, kad Komisija, pati atlikdama investicinių priemonių ir su plotais susijusių schemų auditą, aptiko trūkumų, panašių į tuos, kuriuos nustatė Audito Rūmai. Siekiant apsaugoti ES biudžetą, atitinkamoms valstybėms narėms nurodyta atlikti finansinius pataisymus (arba dėl tokių pataisymų vykdomos atitikties patvirtinimo procedūros). Be to, nustačius trūkumus, buvo reikalaujama, kad atitinkamos valstybės narės imtųsi taisomųjų veiksmų.

14. Kaimo plėtros politika įgyvendinama pasitelkiant nacionalinę ar regioninę kaimo plėtros programą. Dauguma klaidų susijusios su programose ir kitose nacionalinėse taisyklėse nustatytomis specialiomis sąlygomis. Tos taisyklės reikalingos politikai įgyvendinti, tačiau valstybių narių uždavinys yra užtikrinti, kad tos nacionalinės taisyklės neviršytų to, kas tikrai būtina politikos tikslams pasiekti.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu į visas kaimo plėtros programas reikalaujama įtraukti priemonių patikrinamumo ir kontroliuojamumo ex ante vertinimą, kurį kartu atliktų valdymo institucija ir mokėjimo agentūra.

26. Atlikdama savo auditus Komisija taip pat nustatė su viešųjų pirkimų procedūromis susijusių trūkumų. Tiems trūkumams pašalinti jau atlikti finansiniai pataisymai.

Viešieji pirkimai yra vienas iš svarbiausių kaimo plėtros veiksmų planų elementų.

Be to, 2013 m. gruodžio 19 d. Komisija priėmė naujas finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo turi atlikti Komisija, nustatymo gaires [2]. Pagal šias gaires viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas turi būti vertinamas vadovaujantis proporcingumo principu.

Rekomendacinis dokumentas dėl dažniausių pažeidimų valdant Europos struktūrinius ir investicijų fondus jau pateiktas valstybėms narėms (4-asis seminaras dėl klaidų lygio, 2014 m. spalio mėn.).

27. Pastabos dėl 1 lentelės.

Rumunija. Klaida, apie kurią pranešta, nustatyta EAR 2012 m. Audito Rūmų patikinimo pareiškime. RO veiksmų planas dėl klaidų lygio apima priemones viešųjų pirkimų procedūrų trūkumams šalinti.

Nyderlandai. 2012 m. provincija atgaline data panaikino viešųjų pirkimų taisykles – panaikinimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Tačiau šiuo atveju tai neturėjo būti taikoma. Komisija tai toliau tikrina kartu su valstybe nare.

Vokietija (Brandenburgas–Berlynas). Kadangi paskutiniai įsipareigojimai dėl plačiajuosčio ryšio galėjo būti prisiimti 2012 m., nebuvo galima įgyvendinti jokių papildomų prevencinių ar taisomųjų veiksmų. Plačiajuosčiam ryšiui 2014–2020 m. laikotarpiu parama nėra numatyta.

2 langelis. Su esamais tiekėjais tiesiogiai sudarytos sutartys

Švedija nurodė „viešuosius pirkimus“, kaip pagrindinę klaidų priežastį, ir įtraukė taisomuosius ir prevencinius veiksmus į savo veiksmų planą dėl klaidų lygio.

32. 2 lentelėje nurodyti trūkumai yra įtraukti į atitinkamus veiksmų planus, kuriais siekiama pagerinti administracinę kontrolės sistemą.

35. Komisija sutinka su nuomone, kad supaprastinimas neturėtų pažeisti patikimo finansų valdymo principų.

Naujoje 2014–2020 m. BŽŪP teisinėje sistemoje pateikti supaprastinimo veiksniai, kurie neturi neigiamo poveikio patikimam finansų valdymui (pvz., vienkartinės išmokos, standartinės išlaidos). Reglamento Nr. 1305/2013 60 straipsnyje nustatyta, kad tinkamomis finansuoti laikomos tik tos išlaidos, kurios patiriamos pateikus paramos paraišką.

3 langelis. Veiksmingo tinkamumo kriterijaus panaikinimo pavyzdys

Šie trūkumai yra įtraukti į atitinkamus veiksmų planus, kuriais siekiama pagerinti administracinę kontrolės sistemą.

Tačiau pagal naują teisinę sistemą tai jau nėra įmanoma. Žr. atsakymą į 35 dalies pastabas.

38. Vienkartinės sumos, kaip kad paramos jauniesiems ūkininkams atveju, gali neatitikti kitų priemonių politikos tikslų. Todėl paprastinant įgyvendinimą turi būti užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp politikos tikslų įgyvendinimo ir patikimo finansavimo. Klaidų lygio sumažinimo teikiama nauda neturėtų būti vienintelis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti.

40. Komisija norėtų pabrėžti, kad nesąžiningos išlaidos kaimo plėtros srityje, kurias nustatė ir apie kurias pranešė valstybės narės, sudaro 0,11 %[3].

43. Atlikdama savo auditus Komisija taip pat nustatė mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kriterijaus tikrinimo trūkumų ir tai, kad nesilaikoma atitinkamų privataus pirkimo procedūrų. Nustačius trūkumus, siekiant apsaugoti ES biudžetą, atitinkamoms valstybėms narėms nurodyta atlikti grynuosius finansinius pataisymus (arba dėl tokių pataisymų vykdomos atitikties patvirtinimo procedūros). Be to, buvo reikalaujama, kad atitinkamos valstybės narės imtųsi taisomųjų veiksmų.

Dabartinėje 2014–2020 m. teisinėje sistemoje nėra numatyta jokių bendrovės dydžio apribojimų, kurie būtų taikytini, kai bendrovė siekia gauti investicijų į materialųjį turtą paramą. Valstybės narės gali, atsižvelgdamos į SSGG ir poreikių vertinimą, skirti pagalbą konkretiems gavėjams. Šiuos papildomus reikalavimus turi būti įmanoma kontroliuoti ir patikrinti.

46. Panašios nuostatos bus taikomos 2014–2020 m. laikotarpiu.

48. Komisija pritaria, kad nacionalinės valdžios institucijos veikiausiai galėjo pačios nustatyti daugelį Audito Rūmų aptiktų klaidų. BŽŪP taisyklės valstybėms narėms suteikia visas priemones, kad būtų galima sumažinti didžiąją klaidų rizikos rūšių dalį.

Siekdama patobulinti kontrolės sistemą ir taip išvengti klaidų, Komisija ir toliau teiks valstybėms narėms rekomendacijas ir gaires, taip pat skleis geriausią praktiką.

5 langelis. Nepakankamos valstybės narės institucijų patikrų kokybės pavyzdys

Šie trūkumai yra įtraukti į atitinkamus veiksmų planus, kuriais siekiama pagerinti administracinę kontrolės sistemą.

51. Atlikdama savo auditus Komisija taip pat nustatė administracinių patikrų trūkumų. Buvo reikalaujama, kad atitinkamos valstybės narės imtųsi taisomųjų veiksmų, o tais atvejais, kai tai buvo būtina, pareikalauta atlikti finansinius pataisymus.

57. Atlikdama savo auditus Komisija taip pat nustatė agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų tikrinimo trūkumų, ir atitinkamų valstybių narių buvo paprašyta imtis taisomųjų veiksmų. Be to, tais atvejais, kai tai buvo būtina, buvo pareikalauta, kad atitinkamos valstybės narės atliktų finansinius pataisymus.

7 langelis. Paprastų agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų nesilaikymo pavyzdžiai

Nustatyti trūkumai Maltoje yra didžiąja dalimi susiję su tuo, kad paramos pagal agrarinės aplinkosaugos priemonę gavėjai nesilaiko įsipareigojimų. Maltos administracija ėmėsi daugelio tikslingo informavimo veiksmų ir kai kuriems paramos gavėjams pravedė individualius mokymus.

59. Agrarinės aplinkosaugos schemos atspindi ūkininkų savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus (jie viršija privalomus įsipareigojimus) teikti naudą aplinkai ir su aplinka susijusias viešąsias gėrybes. Kompensacinis agrarinės aplinkosaugos išmokų (padengiančių patirtas išlaidas ir negautas pajamas) pobūdis nereiškia, kad ūkininkai iš karto gaus ekonominės naudos, nors ilgalaikiu laikotarpiu ji nėra atmestina.

62. Dėl žemo agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų kontrolės lygio: remiantis taikomais teisės aktais, kontrolės lygio, kai, atlikus patikras vietoje, nustatoma didelė neatitiktis, susijusi su konkrečia pagalbos schema arba priemone, arba su konkrečiu regionu ar regiono dalimi, valstybė narė yra įpareigota padidinti pagalbos gavėjų, kurie yra tikrinami vietoje, procentinį dydį.

Priklausomai nuo valstybės narės ir atskiros priemonės, faktinis patikrų vietoje lygis gali būti didesnis nei 5 %. Taikymo teisingumas tikrinamas Komisijai atliekant atitikties auditus.

Atliekant patikrą vietoje, tikrinami visi tinkamumo kriterijai, įsipareigojimai ir kitos prievolės. Jei atliekant patikrą vietoje negali būti patikrintas kuris nors iš minėtųjų elementų, organizuojamas antras vizitas.

63. Remiantis galiojančiais teisės aktais, administracinės patikros turi apimti visus elementus, kuriuos galima ir įmanoma kontroliuoti administracinėmis priemonėmis (įskaitant agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus).

Atlikdama atitikties auditus Komisija taip pat tikrina, ar patikros vietoje galėtų būti papildomos administracinėmis patikromis. Atitinkamais atvejais valstybėms narėms yra išduodamos rekomendacijos ir taikomi finansiniai pataisymai.

Be to, naujoje 2014–2020 m. BŽŪP teisinėje sistemoje yra nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų visų jų ketinamų įgyvendinti kaimo plėtros priemonių patikrinamumą ir kontroliuojamumą. Priemonių patikrinamumo ir kontroliuojamumo ex-ante vertinimas turi būti įtrauktas į kaimo plėtros programą.

64. Komisija mano, kad sankcijos dėl reikalavimų nesilaikymo turi būti proporcingos ir kartu išlaikyti atgrasomosios priemonės funkcijas.

Pagal naująją teisinę sistemą, apskaičiuojant sumažinimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į pažeidimo pasikartojimą. Valstybės narės turi apibrėžti faktinį į teisės aktus įtrauktų kriterijų taikymą, taip pat pagal juos taikomas normas ir sumas.

65. Jei nustatomas didelis įsipareigojimų nesilaikymas, gavėjui neskiriama parama pažeidimo nustatymo metais ir kitais metais.

10 langelis. Papildomos valstybių narių taikomos tinkamumo sąlygos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms skirtiems mokėjimams

Šie trūkumai yra įtraukti į atitinkamus veiksmų planus, kuriais siekiama pagerinti administracinę kontrolės sistemą.

74. Nuo 2012 m. aukšto klaidų lygio problemą Komisija sprendė reikalaudama, kad valstybės narės (VN) pateiktų nacionalinius veiksmų planus, ir stebėdama jų įgyvendinimą. Remiantis įgyta patirtimi ir Audito Rūmų rekomendacijomis, ilgainiui šie veiksmų planai buvo patobulinti.

Tikėtini visų veiksmų rezultatai ne visada bus akivaizdūs trumpuoju laikotarpiu, visų pirma, prisiimant daugiamečius įsipareigojimus įgyvendinamų priemonių atveju. Vis dėlto Komisijos ir valstybių narių bendros pastangos sumažinti klaidų lygį, įgyvendinant veiksmų planus, jau davė pirmuosius rezultatus: 2013 m. sumažėjo klaidų lygis kaimo plėtros politikos srityje.

Komisija toliau stebės, kaip įgyvendinami audito ir operacijų veiksmų planai, dalyvaudama dvišaliuose posėdžiuose, stebėjimo komitetuose ir metiniuose peržiūros posėdžiuose.

75. Komisijos įgaliojimai buvo sustiprinti nauju BŽŪP reglamentu (ES) Nr. 1306/2013. 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei narei tarpiniai mokėjimai gali būti sustabdyti ar sumažinti, jeigu nustatoma, kad vienas arba keli svarbiausi atitinkamos nacionalinės kontrolės sistemos elementai yra neveiksmingi, arba nebuvo įgyvendintos būtinos taisomosios priemonės. 36 straipsnio 7 dalyje numatytas tarpinių mokėjimų nutraukimas, kaip pirma greito reagavimo priemonė, jeigu iškyla abejonių dėl išmokų teisėtumo ir tvarkingumo.

Be to, siekdama išvengti finansinių pataisymų, kiekviena mokėjimo agentūra, dėl kurios AGRI GD metinėje veiklos ataskaitoje buvo nurodytos abejonės, turės veikti nedelsdama.

Komisija mano, kad sankcijos dėl reikalavimų nesilaikymo turi būti proporcingos ir kartu išlaikyti atgrasomosios priemonės funkcijas.

76. Į audito metu nustatytus faktus buvo sistemingiau atsižvelgiama paskutiniuose atnaujintuose veiksmų planuose (2014 m. rugsėjo mėn.). Valstybės narės turėjo daug plačiau atsižvelgti į Audito Rūmų ir Komisijos audito rezultatus. Iš tikrųjų, 46 % valstybių narių veiksmų buvo atsižvelgiama į konkrečius audito metu nustatytus faktus, iš kurių 50 % buvo paimta iš Audito Rūmų ataskaitų.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai kad visi reikšmingi Audito Rūmų nurodyti atvejai yra toliau stebimi Komisijos (jei tinkama, yra taikoma ir atitikties vertinimo procedūra).

77. 2014 m. rugsėjo mėn. atliekant trečią kartą atnaujinant veiksmų planus, siekiant didesnio veiksmų efektyvumo, valstybių narių buvo prašoma pateikti stebėjimo rodiklius ir naujausius žinomus rezultatus.

78. Jau 4 kartus surengti ir išimtinai klaidų lygiui aptarti skirti kaimo plėtros ir žemės ūkio fondų komiteto posėdžiai (seminarai) yra sistemingo proceso, kuriuo keičiamasi geriausia ir naujoviška praktika, dalis. Be to, reikėtų pažymėti, kad geriausia praktika dalijamasi ne tik rengiant seminarus ir vykdant EKPT veiklą, bet ir oficialiuose Kaimo plėtros komiteto posėdžiuose ir tris kartus per metus vykstančiuose visų valstybių narių mokėjimo agentūrų direktorių posėdžiuose.

Nuo 2015 m. Europos kaimo plėtros tinklas (EKPT) taps dar viena geriausios praktikos skleidimo 2014–2020 m. laikotarpiu priemone. EKPT surengs specialius renginius, keisis atitinkama informacija ir įtrauks suinteresuotąsias šalis į informuotumo didinimo iniciatyvas.

79. Komisija užtikrina reguliarų keitimasį informacija su valstybėmis narėmis dėl klausimų, susijusių su klaidų lygiu, ir pateikė išsamų rekomendacinių dokumentų rinkinį dėl kaimo plėtros priemonių ir kitų susijusių horizontaliųjų temų (pvz., supaprastinto išlaidų skaičiavimo būdai, viešųjų pirkimų taisyklės).

Visų pirma, SWD (2013) 244 dėl klaidų lygio kaimo plėtros politikos srityje nurodytos bendros pagrindinės klaidų priežastys, kurios galiausiai galėtų būti svarbios visoms valstybėms narėms: pagaliau jos pačios galėtų nurodyti, su kokiomis klaidomis jos susiduria, ir nustatyti atitinkamus rizikos mažinimo veiksmus.

80. Komisija ėmėsi veiksmų dėl audito metu nustatytų trūkumų, o valstybių narių yra sistemingai prašoma įtraukti tų trūkumų šalinimą į veiksmų planus.

81. Kaip paaiškėjo po 2014 m. spalio mėn. atlikto programų atnaujinimo, valstybėms narėms atlikus priemonių patikrinamumo ir kontroliuojamumo ex ante (prevencinį) vertinimą, ir atidžiau atsižvelgus į audito rezultatus, bus galima pagerinti veiksmų planų veiksmingumą.

90. Audito Rūmų nurodytas pakeitimas buvo padarytas dėl to, kad administracinių nuobaudų mažoms sumoms taikymo išlaidos gali būti neproporcingos gaunamai naudai, ir todėl kyla pavojus patikimam finansų valdymui.

91. Komisija gerai suvokia tolesnių reguliavimo proceso etapų svarbą. Šiuo atžvilgiu valstybių narių atsakomybė buvo padidinta, nustatant reikalavimą valdymo institucijoms ir mokėjimo agentūroms atlikti programoje numatytų priemonių patikrinamumo ir kontroliuojamumo ex ante vertinimą. Be to, Komisija dabar taiko griežtesnes prevencines priemones (konkrečiai, sustabdymus ir laikiną nutraukimą), kurios turėtų turėti atgrasomąjį poveikį klaidų atžvilgiu.

Kaip patvirtino Audito Rūmai šioje specialiojoje ataskaitoje, perteklinis reglamentavimas (papildomos ir nepagrįstos nacionalinės ir (arba) regionų taisyklės) turi tik nedidelį poveikį klaidų lygiui.

93. Nuo 2012 m. aukšto klaidų lygio problemą Komisija sprendė reikalaudama, kad valstybės narės (VN) pateiktų nacionalinius veiksmų planus, ir stebėdama jų įgyvendinimą. Remiantis įgyta patirtimi ir Audito Rūmų rekomendacijomis, ilgainiui šie veiksmų planai buvo patobulinti.

Tikėtini visų veiksmų rezultatai ne visada bus akivaizdūs trumpuoju laikotarpiu, visų pirma, prisiimant daugiamečius įsipareigojimus įgyvendinamų priemonių atveju. Vis dėlto Komisijos ir valstybių narių bendros pastangos sumažinti klaidų lygį, įgyvendinant veiksmų planus, jau davė pirmuosius rezultatus: 2013 m. sumažėjo klaidų lygis kaimo plėtros politikos srityje.

Komisija toliau stebės, kaip įgyvendinami audito ir operacijų veiksmų planai, dalyvaudama dvišaliuose posėdžiuose, stebėjimo komitetuose ir metiniuose peržiūros posėdžiuose.

95.

Pirma įtrauka.

Komisija taip pat nustatė savo pačios audito, susijusio su viešaisiais pirkimais, trūkumus. Siekiant juos pašalinti, jau atlikti esminiai finansiniai pataisymai.

Viešieji pirkimai yra vienas iš svarbiausių elementų kaimo plėtros veiksmų planuose.

Vis dėlto, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas dar nereiškia, kad 100 % su tais pirkimais susijusių išlaidų yra netinkamos. Projekto tikslas gali būti pasiektas ir sukurta konkreti pridėtinė vertė.

Antra įtrauka.

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Siekdama patobulinti kontrolės sistemą ir taip išvengti klaidų, Komisija ir toliau teiks valstybėms narėms rekomendacijas ir gaires, taip pat skleis gerąją patirtį.

Be to, prieš atliekant mokėjimus, turi būti įsitikinta, kad mokėjimo agentūros atitinka akreditavimo kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 907/2014 I priede (2014 – 2020 m. programa). Komisijos tarnybos tikrina akreditavimą atlikdamos ex-post auditus.

96. Dėl ribotų paskatų gavėjams laikytis ūkininkavimo įsipareigojimų: agrarinės aplinkosaugos schemos atspindi ūkininkų savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus (jie viršija privalomus įsipareigojimus) teikti naudą aplinkai ir viešąsias gėrybes. Kompensacinis agrarinės aplinkosaugos išmokų (padengiančių patirtas išlaidas ir negautas pajamas) pobūdis nereiškia, kad ūkininkai iš karto gaus ekonominės naudos, nors ilgalaikiu laikotarpiu ji nėra atmestina.

Sankcijų klausimu Komisija mano, kad sankcijos dėl reikalavimų nesilaikymo turi būti proporcingos ir kartu išlaikyti atgrasomosios priemonės funkcijas.

97. Veiksmų planų rengimas buvo sumanytas kaip prevencinis procesas, pagrįstas Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu (2013) 244, ir remiantis pačių valstybių narių atliktu pagrindinių priežasčių, turėjusių poveikį klaidų lygiui, vertinimu. Į šį procesą buvo palaipsniui įtraukiama (sistemingai atsižvelgiant į audito rezultatus ir siūlant konkrečius taisomuosius veiksmus) atsakomojo pobūdžio perspektyva. Dviguba perspektyva (prevencinė ir atsakomųjų veiksmų) vis dar yra šio proceso dalis. Iš paskutinio veiksmų plano atnaujinimo matyti, kad beveik 50 % veiksmų priežastis buvo konkretūs Audito Rūmų arba Komisijos audito rezultatai, o kita veiksmų dalis buvo pagrįsta valstybių narių savarankišku įvertinimu.

Be to, visų priemonių, įtrauktų į 2014–2020 m. KPP, patikrinamumo ir kontrolės galimumo ex-ante vertinime klaidos lygio rizikos klausimas taip pat sprendžiamas vadovaujantis prevencijos perspektyva.

1 rekomendacija

Komisija sutinka su šia rekomendacija. Konkretūs Audito Rūmų nurodyti klausimai turėtų būti sprendžiami įtraukiant juos į veiksmų planus tik tada, jei buvo nustatyta trūkumų.

Komisija pripažįsta, kad yra svarbu teikti rekomendacijas dėl trijų pagrindinių klaidų priežasčių ir skleisti geriausią praktiką. Tai bus daroma pasinaudojant Europos kaimo plėtros tinklu ir organizuojant seminarus.

Be to, Komisija jau pateikė valstybėms narėms specialias gaires dėl viešųjų pirkimų ir agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių, įskaitant dvigubą finansavimą.

Tyčinis taisyklių apėjimas yra įtrauktas į kovos su sukčiavimu strategiją, todėl seminarai ta tema buvo organizuoti keliose valstybėse narėse.

Viešieji pirkimai

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Vis dėlto Komisija norėtų pabrėžti, kad 2014–2020 m. laikotarpiui ji jau pateikė gaires specialistams dėl to, kaip išvengti bendrųjų klaidų Europos struktūrinių ir investicinių fondų projektuose. Šios gairės buvo pristatytos valdymo institucijoms ir mokėjimo agentūroms 2014 m. spalio mėn. įvykusiame seminare dėl klaidų lygio.

Tyčinis taisyklių apėjimas

Komisija sutinka su rekomendacija, kuri yra skirta valstybėms narėms.

Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Komisija sutinka su rekomendacija, kuri yra skirta valstybėms narėms, ir norėtų pabrėžti, kad, Komisija, atlikdama atitikties auditus, sistemingai tikrina, ar patikros vietoje galėtų būti papildomos administracinėmis patikromis. Tokiu atveju valstybėms narėms teikiamos rekomendacijos padidinti administracinių patikrų mastą, ir yra taikomi finansiniai pataisymai.

Į visas kaimo plėtros programas turi būti įtrauktas priemonių, įskaitant agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, operacijas ir konkrečius įsipareigojimus, ex ante vertinimas. Tais atvejais, kai šios kontrolės priemonės yra nepakankamos, KPP turi būti atitinkamai iš dalies pakeista (Reglamento Nr. 1305/2013 62 straipsnis). Be to, visiškas paramos sumažinimas yra numatytas reikšmingų įsipareigojimų nesilaikymo atvejais arba pažeidus tinkamumo kriterijus, taip pat paramos gavėjui atimama galimybė gauti paramą pažeidimo nustatymo metais ir kitais metais.

Sankcijų klausimu Komisija mano, kad sankcijos dėl reikalavimų nesilaikymo turi būti proporcingos ir kartu išlaikyti atgrasomosios priemonės funkcijas.

2 rekomendacija

Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Šiuo metu Komisija vertina naujų programų kontroliuojamumą ir patikrinamumą, o apie bet kokius pastebėtus trūkumus praneš dalyvaudama Stebėjimo komitetuose ir metinės peržiūros posėdžiuose su valdymo institucijomis.

Patirtimi, įgyta įgyvendinant programas ir su jomis susijusias nacionalines taisykles, bus dalijamasi pasinaudojant EKPT ir organizuojant specialius klaidų lygiui aptarti skirtus seminarus.

3 rekomendacija

Komisija iš dalies sutinka su rekomendacija, nes ji negali turėti įtakos nei tokios analizės apimčiai ir rezultatui, nei būsimiems teisės aktų leidėjų politiniams sprendimams kitu programavimo laikotarpiu.

2017 m. Komisija parengs strateginę fondo ataskaitą, kurioje apibendrins valstybių narių pateiktas metines pažangos ataskaitas (Reglamento Nr. 1303/2013 53 straipsnis). Be to, Komisija ir valstybės narės Reglamento Nr. 1303/2013 21 straipsnyje numatyto peržiūros proceso metu turės įvertinti kaimo plėtros programų įgyvendinimo rezultatus. Atsižvelgdama į šiuos ir kitus įrodymus (pvz., audito metu nustatytus faktus), Komisija įvertins politikos koncepciją ir galimą poreikį teikti pasiūlymus dėl kito programavimo laikotarpio.

Programavimo laikotarpio pabaigoje Komisija, prieš pateikdama pasiūlymą dėl kito programavimo laikotarpio, išsamiai išnagrinės, ar kiekvieną paramos priemonę reikia taikyti ir toliau.

Paskutinė įtrauka:

[1] SWD(2013) 244, 2013 06 27.

[2] Komisijos sprendimas C(2013) 9527.

[3] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai – „2013 m. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. Metinė ataskaita“, COM(2014) 474 final.

52015DC0051