2015 9 30   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/3

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA

2015 m. balandžio 29 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, I skirsnis – Europos Parlamentas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013, finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0082/2015),

A.

kadangi Parlamento apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Parlamento finansinė būklė ir kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;

B.

kadangi Audito Rūmams atlikus su Parlamentu ir priežiūros ir kontrolės sistemomis susijusių temų auditą nenustatyta jokių reikšmingų trūkumų, o 2013 m. administracinės išlaidos įvertintos kaip veiksmingos;

C.

kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateiktas klausimynas ir dauguma atsakymų buvo aptarti Biudžeto kontrolės komitete dalyvaujant už biudžetą atsakingam Pirmininko pavaduotojui, Generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui; atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą nebuvo gauta jokių atsakymų nei raštu, nei žodžiu į nemažai narių pateiktų klausimų, taigi, Parlamentas negalėjo gauti atitinkamos informacijos ir priimti informacija pagrįstų sprendimų, susijusių su tam tikrais svarbiais Parlamento atliekamo biudžeto įvykdymo patvirtinimo aspektais;

D.

kadangi būtinas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad Parlamento administracija ir politiniai lyderiai būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams; kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą;

E.

kadangi 2014 m. liepos 11 d. priimtoje Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad Sąjungos biudžete galima būtų sutaupyti 114 mln. EUR per metus, jeigu Parlamentas centralizuotų savo veiklą;

F.

kadangi Parlamentas yra vienintelė iš visų institucijų, patvirtinanti biudžeto vykdymą ne Generaliniam sekretoriui ar pirmininko pavaduotojui, tačiau savo Pirmininkui;

Europos Parlamento sąskaitos

1.

 pažymi, kad galutiniai Parlamento asignavimai 2013 m. buvo 1 750 463 939 EUR – jie sudarė 19,07 % Daugiametės finansinės programos pagal V išlaidų kategoriją visų 2013 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, o palyginti su 2012 m. biudžetu (1 717 868 121 EUR), ši suma yra 1,9 % didesnė;

2.

 pažymi, kad bendra 2013 m. gruodžio 31 d. apskaitytų pajamų suma buvo 158 117 371 EUR (2012 m. – 175 541 860 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 25 991 783 EUR (2012 m. – 22 274 843 EUR);

3.

 atkreipia dėmesį į tai, kad 70 % visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių: 10 skyriaus (institucijos nariai), 12 skyriaus (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (pastatai ir susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) išlaidos;

4.

 atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remdamasis Parlamentas uždarė 2013 finansinių metų sąskaitas, t. y.:

a)   Turimi asignavimai (EUR)

2013 m. asignavimai:

1 750 463 939

nesavaiminiai perkėlimai iš 2012 finansinių metų

0

savaiminiai perkėlimai iš 2012 finansinių metų

305 457 875

asignavimai, atitinkantys 2013 m. asignuotąsias įplaukas

25 991 783

perkėlimai, atitinkantys 2012 m. asignuotąsias įplaukas

106 900 532

Iš viso

2 188 814 129

b)   2013 finansinių metų asignavimų panaudojimas (EUR)

įsipareigojimai

2 162 476 429

atlikti mokėjimai

1 769 756 705

savaime perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų įplaukų asignavimus

384 709 057

nesavaiminiai į kitus metus perkelti asignavimai

734 000

panaikinti asignavimai

33 114 755

c)   Biudžeto įplaukos (EUR)

gauta 2013 m.

158 117 371

d)

 Bendras 2013 m. gruodžio 31 d. balansas (EUR)

1 573 957 198

5.

 atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. buvo panaudota 99,02 % asignavimų, pervestų į Parlamento biudžetą, o asignavimų panaikinimas siekė 0,8 % ir kad, kaip ir ankstesniais metais, pasiektas labai aukštas biudžeto įvykdymo lygis;

6.

 vis dėlto pažymi, kad toks aukštas biudžeto įvykdymo procentinis dydis neatskleidžia, ar jis apima visų metų pabaigoje turimų asignavimų perkėlimą į biudžeto eilutes, susijusias su pastatais, visų pirma šiuos asignavimus naudojant išankstiniams kapitalo mokėjimams, siekiant ateityje mokėti mažiau palūkanų; todėl prašo, kad prieš prasidedant kaupiamųjų perkėlimų procedūrai būtų pateikti su biudžeto įvykdymu susiję duomenys;

7.

 šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad 54 mln. EUR buvo pervesta iš laikinų asignavimų išlaidų kategorijų ir kitų šaltinių siekiant padėti finansuoti Konrado Adenauerio pastato (KAD), kuris yra pagrindinis statybos projektas Liuksemburge, plėtimo ir atnaujinimo darbus;

8.

 supranta, kad tokie avansinių lėšų pervedimai sudarys galimybę sutaupyti maždaug 18,1 mln. EUR finansinių mokesčių, kurie būtų patirti statybos ir laipsniško paskolos padengimo laikotarpiu; vis dėlto primena kompetentingoms institucijoms, kad išankstinis pastatų apmokėjimas ar išpirkimas turėtų tapti biudžeto strategijos dalimi; todėl ragina kompetentingas institucijas sudaryti aiškų būsimo Parlamento nekilnojamojo turto įsigijimo politikos biudžetą;

9.

 primena savo administracijai, kad Parlamentas jau ne kartą yra raginęs savo pastatų politiką tinkamai įtraukti į biudžetą; tikisi, kad tai bus daroma nuo 2016 biudžetinių metų;

10.

 kritiškai vertina tai, kad vėl padidėjo perkėlimų į 2013 m. laikotarpį lygis: perkelta 305 457 875 EUR (2012 m. – 222 900 384 EUR);

Audito Rūmų nuomonės dėl 2013 m. sąskaitų patikimumo ir jose perteiktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

11.

 teigiamai vertina tai, kad atlikus auditą su Parlamentu susijusiose srityse nebuvo nustatyta jokių reikšmingų trūkumų;

12.

 primena, kad Audito Rūmai atlieka specialųjį visų Sąjungos institucijų, kaip bendros politikos grupės, administracinių ir kitų išlaidų įvertinimą;

13.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog atlikus operacijų testus paaiškėjo, kad labiausiai tikėtinas šios politikos grupės klaidų lygis yra lygus 1 %, todėl operacijoms reikšmingos įtakos neturi, o patikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo įvertintos kaip veiksmingos;

14.

 pažymi, kad audito metu buvo išnagrinėta 153 mokėjimų operacijų imtis, kurią sudarė 95 mokėjimai, susiję su darbuotojais, 17 – su pastatais ir 41 – su kitomis išlaidomis; pabrėžia, kad administracinės ir kitos išlaidos yra laikomos mažos rizikos sritimi, ir ragina Audito Rūmus daugiau dėmesio skirti sritims, kuriose pasitaiko daugiau klaidų, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymui, su pastatais susijusioms išlaidoms ir sutarčių vykdymui;

15.

 primena, kad, perėjus prie vienos Parlamento būstinės, būtų galima sutaupyti daug lėšų;

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

16.

 pažymi, kad 2015 m. sausio 26 d. surengtame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą, pasirašytą 2014 m. liepos 23 d., ir pareiškė, kad 2013 m. buvo atlikti šie Parlamento administracijos audito darbai:

—

konsultavimas dėl Parlamento komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų reprezentacinių ir priėmimo išlaidų,

—

tolesnės universaliosios priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus. 2013 m. I ir II etapai,

—

Mokslinių ir technologinių sprendimų vertinimo (STOA) skyriaus naudojimosi išorės ekspertų paslaugomis auditas,

—

Konrado Adenauerio (KAD) pastato projekto periodinė peržiūra. 1 etapas. Projekto valdymo ir administravimo sistema,

—

naujos finansų valdymo sistemos projekto peržiūra. 1 etapas. Projekto apimtis, valdymas, ištekliai ir rizikos valdymas,

—

Išorės politikos generalinio direktorato naudojimosi išorės ekspertų paslaugomis auditas,

—

informacijos biurų ir avansinių išlaidų mokėjimo („įforminimas“) auditas;

17.

 audito ataskaitoje dėl Konrado Adenauerio (KAD) pastato projekto pabrėžia, kad:

—

turi būti užtikrintas nuolatinis partnerystės su Liuksemburgo valdžios institucijomis veiksmingumas ir efektyvumas per visą projekto trukmės laikotarpį,

—

turi būti užtikrintas tinkamas KAD projekto grupės personalas per visą projekto trukmės laikotarpį,

—

turi būti išsamiau apibrėžtos ir paaiškintos finansų valdymo ir kontrolės procedūros, kurios taikomos nuomos sutarties, sudarytos su turto nekilnojamojo turto įmone „SI KAD PE“, įgyvendinimui.

18.

 prašo ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 20 d. pateikti trumpą (trijų puslapių) svarbiausių kritinių vidaus audito metinės ataskaitos išvadų suvestinę;

Parlamento vidaus kontrolės sistemos auditas

19.

 pažymi, kad 2013 m. pabaigoje, sėkmingai atlikus tolesnius auditus, iš 452 vidaus kontrolės sistemos veiksmų, dėl kurių buvo pradžioje sutarta, vis dar liko neužbaigta 13 veiksmų; pažymi, kad dėl keturių iš tų 13 veiksmų padaryta pažanga ir dėl to likutinė rizika įvertinta iš naujo ir laikoma ne didele, o vidutine;

20.

 primygtinai ragina skyriaus ir centro valdybą, kad ši nedelsdama įgyvendintų likusius neužbaigtus veiksmus; ragina juos laikytis griežtesnio veiksmų, kuriuos reikia įgyvendinti, grafiko; ragina vidaus auditorių informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie padarytą pažangą; ragina juos taip pat įvertinti šioje rezoliucijoje siūlomų priemonių išlaidas bei galimus sutaupymus bei įtraukti jas atliekant 2013 m. biudžeto vykdymo patvirtinimo stebėseną;

Tolesnės priemonės, kurių imtasi priėmus 2012 m. rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

21.

 atkreipia dėmesį į Biudžeto kontrolės komitetui 2014 m. spalio 28 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir Generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais; apgailestauja, kad kai kurios Parlamento rekomendacijos nebuvo tinkamai įgyvendintos;

22.

 atkreipia dėmesį į tai, kad praėjus penkeriems metams po naujojo Parlamento narių padėjėjų statuto įgyvendinimo iki 2014 m. pabaigos turėjo būti pateiktas šio statuto vertinimas, kaip Generalinis sekretorius įsipareigojo padaryti savo atsakymuose žodžiu ir raštu dėl Parlamento rekomendacijų, susijusių su 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, įgyvendinimo; ragina, kad vertinimas būtų atliktas drauge su Parlamente tebedirbančių praėjusios kadencijos Parlamento narių akredituotų padėjėjų atstovais, kad jis būtų pateiktas ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. ir kad Biudžeto kontrolės komitetui būtų pranešta apie vertinimo rezultatus; pažymi, kad 2013 m. gruodžio 31 d. Parlamente dirbo 1 763 akredituoti Parlamento narių padėjėjai;

23.

 pažymi, kad 2013 m. pabaigoje buvo užregistruotas 3,5 mln. EUR maitinimo tarnybos sąskaitos deficitas; yra nustebęs, kad per 2002–2011 m. laikotarpį klientų skaičiaus padidėjimas maždaug 150 % nepadėjo šiai tarnybai užsitikrinti stabilios ekonominės padėties; primena savo prašymą antrąkart keičiant kainas (Biuro patvirtinta 2013 m. birželio 10 d.) Parlamente laikytis tokios pačios kainų politikos, kokios laikomasi kitose institucijose; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į kitokią Komisijos maitinimo tarnybų ir kavinių kainų struktūrą; be to, pažymi, kad gerokai padidinus siūlomų valgių kainas nebuvo pagerinta nei kokybė, nei įvairovė – jos kaip tik gerokai pablogėjo;

24.

 stebisi, kodėl prie kai kurių Parlamento komitetų posėdžių salių tiekiamai kavai taikoma priemoka, dėl kurios kava pasidaro 20 % brangesnė už tokią pačią kavą, kurią galima gauti iš tos pačios rūšies automatų arba Parlamento kavinėse; pažymi, kad šią paslaugą teikia ta pati bendrovė, kuri atsakinga už maitinimą ir eksploatuoja Parlamente įrengtus automatus „Nespresso“; mano, jog turi būti paaiškinta, kodėl Parlamentui pratęsus sutartį su šiuo rangovu susidarė papildomų išlaidų;

25.

 mano, kad mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) prieigos prie visų Sąjungos koncesijų rinkų galimybių didinimą reikėtų laikyti ypač svarbiu; mano, kad Parlamento suteikta koncesija įmonei, kuri yra šiuo metu atsakinga už maitinimą Parlamento rūmuose Briuselyje, yra kliūtis įgyvendinti paslaugų teikimo laisvę, nes tokia koncesija iš kitų MVĮ atima prekybos teises ir galimybes, kuriomis jos iki šiol vargiai galėjo pasinaudoti; ragina Parlamentą apsvarstyti galimybę į koncesijų sutartis įtraukti tam tikras lankstumo nuostatas, siekiant užtikrinti, kad kiti ūkio subjektai turėtų tikrą ir nediskriminacinę galimybę teikti konkrečias paslaugas; mano, kad tai, be kita ko, paskatintų geriau panaudoti išteklius ir sudarytų sąlygas geresnės kokybės paslaugoms, kuriomis būtų galima naudotis už geriausią kainą;

Parlamento 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

26.

 atkreipia dėmesį į už biudžetą atsakingų pirmininkų pavaduotojų, Generalinio sekretoriaus ir Biudžeto kontrolės komiteto keitimąsi nuomonėmis dalyvaujant Audito Rūmų atstovui ir vidaus auditoriui 2015 m. sausio 26 d.;

27.

 dar kartą patvirtina, kad Parlamento valdymo organai ir administracija yra atsakingi už Parlamentui skirtus išteklius vykdant biudžetą ir todėl itin svarbu, kad visa sprendimų priėmimo procedūra būtų vykdoma visiškai skaidriai, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai iš tikrųjų galėtų teisingai suprasti, kaip Parlamentas priima sprendimus ir naudoja turimus išteklius;

28.

 kritikuoja tai, kad Generalinis sekretorius neatsakė į daugelį Parlamento narių pateiktų klausimų; pakartoja, kad siekiant užtikrinti veiksmingą Parlamento biudžeto įgyvendinimo priežiūrą visada reikėjo, reikia ir reikės glaudaus Parlamento administracijos ir Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimo; todėl ragina Generalinį sekretorių atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus ir pateikti atsakymą raštu į šiuos klausimus:

Europos Parlamento strateginė veiklos sistema

a)

 Generalinis sekretorius, 2014 m. birželio 3 d. Europos Parlamentui pristatydamas strateginę veiklos sistemą (SEF), nurodė, kad ji yra grindžiama Palo Alto mieste (Kalifornija) esančioje Stanfordo inžinerijos mokykloje išplėtota akademine teorija. Ar Generalinis sekretorius gali paaiškinti, kaip buvo nuspręsta, kad SEF turėtų būti paremta šia teorija? Ar prieš pasirenkant Stanfordo teoriją buvo svarstytos, nagrinėtos ir palygintos kitos kitų universitetų ar specializuotų įstaigų, ypač europietiškų, ar kitų tarptautinių institucijų išplėtotos teorijos? Jeigu taip, kodėl pasirinkta Stanfordo inžinerijos mokyklos parengta teorija? Kas ir kaip priėmė šį sprendimą?

b)

 Ar naudojimasis Stanfordo teorija yra nemokamas, ar už jį reikia mokėti kokį nors mokestį? Jeigu taip, kiek tai kainavo?

c)

 Ar plėtojant SEF prireikė rengti specialius Parlamento darbuotojų mokymus Stanforde ar kitose akademinėse institucijose? Jeigu taip, kas (kokie tų asmenų pareigybių lygiai ir pareigos) juose dalyvavo ir kiek šie mokymai kainavo kiekvienam asmeniui? Ar ateityje numatyti kiti mokymai? Jei taip, kiek jie kainuos?

d)

 Ar numatyta dėl SEF pradėti tarnybų diskusijas ar diskusijas su Personalo komitetu ir profesinėmis sąjungomis? Kaip ir kada SEF bus įgyvendinama ir kokios numatomos šio įgyvendinimo sąnaudos?

Strateginiai dokumentai

e)

 Per pastaruosius mėnesius Generalinis sekretorius EP Biurui pateikė keletą strateginių dokumentų dėl Parlamento veiklos, kurie turi esminį tiesioginį poveikį ne tik administracinei sričiai, bet ir Parlamento požiūriui į ES teisėkūrą ir įvairių sričių politiką. Atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai labai svarbūs mūsų darbo organizavimui ir būsimai plėtrai, kodėl nenumatyta diskusijų ir sprendimų priėmimo procedūros, kuri sudarytų sąlygas dalyvauti visoms suinteresuotosioms šalims, už EP Biuro ribų?

Efektyvaus išteklių naudojimo priemonių strategija

f)

 Prieš siūlant ir taikant naujas posėdžių darbo valandas, ar buvo įvertintas poveikis, kurį šie darbo valandų pokyčiai darys EP narių darbo organizavimui (posėdžiams, darbo susitikimams, susitikimams su organizacijomis ir piliečiais ir t. t., kurie nėra oficialūs posėdžiai, numatyti riboti laiko tarpsniai)? Kodėl nebuvo konsultuotasi su EP nariais dėl sprendimo, kuris taip tiesiogiai veikia jų darbo organizavimą?

Europos Parlamento nariai

g)

 Kaip vertinami parlamentinių paslaugų, teikiamų Parlamento nariams, tarnybos, pagrįstos vieno langelio principu, veiklos pirmieji mėnesiai?

Komunikacijos generalinis direktoratas

Komunikacijos strategija ir pasirengimas 2014 m. rinkimų informacinei kampanijai

h)

 Per 2014 m. gegužės mėn. vykusį Europos jaunimo susitikimą, kuris buvo šios kampanijos dalis, Strasbūre susirinko 5 000 jaunuolių. Ar organizuojant šį renginį buvo atsižvelgta į ekonominę padėtį Europoje ir į įvaizdį, kurį jauniems europiečiams galėtų sudaryti tokio masto renginiui skirtos išlaidos?

i)

 Ar manoma, kad koncepcija „Veik. Spręsk. Paveik“ iš esmės pasiteisino? Kokiais veiklos rezultatų vertinimo rodikliais būtų galima įvertinti šią sėkmę? Kaip koncepcija yra naudojama po rinkimų ir ar pasibaigus EP teisėkūros ir vertybėms išryškinti skirtoms kampanijoms buvo parengta vertinimo ataskaita? Prašome pateikti Biudžeto kontrolės komitetui vertinimo ataskaitos kopiją.

j)

 Koks buvo 2012–2014 m. daugiametės dotacijų programos, kurios tikslas – didinti informuotumą apie Europos Parlamento vaidmenį, įvertinimas ir ar galima tuos įvertinimus pateikti Biudžeto kontrolės komitetui?

Parlamento narių akredituoti padėjėjai

k)

 Ar jau įvertintas Parlamento narių akredituotų padėjėjų įdarbinimo priemonės „APA-PEOPLE“, pradėtos taikyti prasidėjus naujai kadencijai, veiksmingumas?

l)

 Kodėl buvo kelis mėnesius vėluojama į atitinkamus adresatų sąrašus įtraukti kai kuriuos akredituotus Parlamento narių padėjėjus (8-osios kadencijos padėjėjus Briuselyje), dėl ko jie negalėjo gauti su darbu susijusios informacijos? Ar buvo imtasi kokių nors priemonių?

Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas

Aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos

m)

 Norėtume sužinoti, dėl kokios priežasties SQM pastate kainos yra 25 % didesnės nei ASP valgykloje ir ar tai netrukdo ketinimui pervilioti klientus iš perpildytos ASP valgyklos?

Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas

n)

 Kokios buvo nustatytos saugumo didinimo priemonės po neseniai įvykusių saugumo taisyklių pažeidimo atvejų, ypač po 2014 m. spalio 7 d. incidento su kurdų protestuotojais? Ar bus atnaujinta naujoji visuotinio saugumo koncepcija?

o)

 Ar Parlamentas įsigijo automobilių numerių elektroninę registracijos sistemą? Kiek ji kainavo? Ar ši sistema buvo įdiegta ir naudojama prie įvažiavimo į garažą siekiant patikrinti, ar automobilio numeris atitinka įvažiavimo leidime pateiktą informaciją?

29.

 didesnio Parlamento politinės ir administracinės veiklos skaidrumo ir veiksmingumo sumetimais rekomenduoja, kad visos posėdžių darbotvarkės ir protokolai ir Parlamento sprendimų priėmimo organų priimti sprendimai būtų nedelsiant ir bendra tvarka skelbiami visiems Parlamento nariams, darbuotojams ir plačiajai visuomenei; primena, kad buvęs Darbo tvarkos taisyklių komitetas buvo labai naudingas kaip forumas, kuriame buvo galima diskutuoti ir skaidriai bei viešai tobulinti reglamentavimo procesą ir Parlamento vidaus reikalų aspektus; šiuo klausimu rekomenduoja, kad būtų įsteigtas neutralus Darbo tvarkos taisyklių ir vidaus reikalų komitetas, kad būtų galima visus tokius klausimus spręsti ir tuos sprendimus įteisinti per Parlamento plenarinę sesiją;

30.

 reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Europos Parlamentas 2013–2014 m. reklaminei veiklai, apibūdintai kaip institucijos rinkimų kampanija, skyrė 17,8 mln. EUR, nors rinkėjų aktyvumas 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose vėl sumažėjo iki 42,54 % (2009 m. jis siekė 43 %); ragina Parlamentą patvirtinti naują strategiją, kurios tikslas – padidinti Europos Parlamento rinkimų valstybėse narėse patrauklumą;

31.

 pabrėžia, kad 2014 m. rinkimų komunikacijos strategijos išorės ex post vertinimo ataskaita turėtų būti parengta 2015 m. birželio mėn.; prašo informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie jos paskelbimo datą; tikisi, kad ataskaitoje bus pateikta išsami lėšų analizė;

32.

 pažymi, kad Europos Parlamento viešosios nuomonės apžvalgos „Eurobarometras“ (EB/EP 82.5) rezultatai rodo, jog 2014 m. rinkimų kampanijos metu 23 % respondentų turėjo labai neigiamą nuomonę apie Parlamentą, o 43 % – neutralią; pažymi, kad žiniasklaidos analizė rodo, jog neigiama nuomonė dažnai yra susijusi su Parlamento nariams taikoma finansine tvarka, susijusia su išmokomis, atlyginimais ir Parlamento biudžetu apskritai; todėl yra įsitikinęs, kad struktūriniai tobulinimai yra būtini siekiant pagerinti pasitikėjimą Parlamentu ir padidinti jam teikiamą paramą, pavyzdžiui, užtikrinant visišką bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos skaidrumą ir išsamią apskaitą;

33.

 pažymi, kad įsteigtas naujas Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, kuris daugiausia atskiriems Parlamento nariams teiks nepriklausomas akademines konsultacijas, tokiu būdu papildydamas teminių skyrių, kurie tenkina Parlamento organų poreikius, darbą;

34.

 palankiai vertina tarnybos, kuri vertina Sąjungos teisės aktų poveikį, įsteigimą; ragina šią tarnybą didžiausią dėmesį skirti kompromisiniams dokumentams, dėl kurių derasi Parlamentas, ir daliniams Komisijos pasiūlymų pakeitimams; ragina ne vėliau kaip 2015 m. spalio 30 d. pateikti greito teisėkūros dokumentų vertinimo ir jų poveikio vertinimo strategiją, skirti daugiau dėmesio šiai tarnybai tarp Parlamento narių ir parengti bendrų sąnaudų sąmatą; ragina šią tarnybą reguliariai keistis informacija su atitinkamomis Komisijos, Tarybos ir nacionalinių parlamentų tarnybomis;

35.

 atkreipia dėmesį į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos Parlamento 2014 m. vasario 5 d. galiausiai pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą, kurį įgyvendinant visų pirma didelė abiejų komitetų personalo dalis buvo perkelta į naują Europos Parlamento tyrimų tarnybą (EPRS); mano, kad reikėtų gerinti veiksmingą tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ir mano, kad sutelkus žinias ir perkamąją galią srityse, kuriose institucijoms reikia panašaus pobūdžio pagalbos, turėtų būti įmanoma pagerinti rezultatus ir galbūt sumažinti bendras išlaidas; tikisi, kad plėtojant šį trijų institucijų susitarimą bus pasiekti šie tikslai, kad įgyvendinimas bus proporcingas ir vienodai naudingas visoms trims institucijoms; prašo visų šių institucijų praėjus vieneriems metams po to bendradarbiavimo įgyvendinimo pradžios atlikti atskirą šio susitarimo poveikio vertinimą žmogiškųjų išteklių, išlaidų, sinergijos, pridėtinės vertės ir turinio požiūriais;

36.

 pažymi, kad įsteigtas Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas; primena, kad Parlamento saugumo užtikrinimo pavedimas vidaus tarnyboms 2013 m. leido sutaupyti 195 000 EUR, o per 2013–2016 m. periodą numatoma sutaupyti daugiau kaip 11 mln. EUR; mano, kad reikia derėtis su Belgijos vyriausybe ir prašyti ją labiau prisidėti prie Parlamento saugumo, turint mintyje tai, kad Belgija turi ekonominės naudos dėl to, kad jos teritorijoje įsikūrusios Sąjungos institucijos; ragina atlikti saugumo paslaugų kokybės įvertinimą prieš Apsaugos ir saugumo generalinio direktorato įsteigimą ir po jo. Vertinimas Biudžeto kontrolės komitetui turi būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 30 d.; primygtinai ragina atlikti lyginamąjį kitų institucijų saugumo sistemų tyrimą;

37.

 pakartoja, kad Parlamento patalpų ir prie pat jų esančios teritorijos saugumo užtikrinimui turėtų būti skiriamas didžiausias prioritetas; prašo, kad automobilių stovėjimo aikštelių saugumo gerinimas būtų įtrauktas kaip šio darbo dalis;

38.

 yra susirūpinęs dėl to, kad administracijoje nėra lyčių pusiausvyros: 2013 m. gruodžio 31 d. 29 % skyrių vadovų, 34 % direktorių ir 33 % generalinių direktorių buvo moterys; ragina įgyvendinti lygių galimybių planą, visų pirma užimamų vadovų pareigų srityje, kad šis disbalansas būtų kuo greičiau panaikintas;

39.

 ragina užtikrinti geresnę Parlamento administracijos vadovybės postus užimančių asmenų pusiausvyrą pagal kilmės šalį; prašo iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą, kaip šis tikslas buvo įgyvendintas;

40.

 prašo iki 2015 m. pabaigos pateikti metines personalo pokyčių ir išlaidų personalui suvestines, suskirstant jas pagal pareigų kategorijas ir vadovavimo lygmenis; prašo Parlamento administracijos pateikti informacijos, ar atlikus panašius tarptautinių parlamentinių asamblėjų administracijos tyrimus galėtų būti gauta Parlamento darbui svarbių išvadų; pažymi, kad specialistams patikėtas darbas taip pat turėtų būti įtrauktas į ataskaitas, siekiant skatinti skaidrumo dvasią ir drauge užtikrinti didžiausią naudą rinkėjams; susirūpinęs pažymi, kad tai, jog Europos Parlamento pirmininko biure dirba didelis skaičius darbuotojų (iš viso 35 asmenys, įskaitant du vairuotojus ir asmeninį tvarkdarį), kelia daug abejonių ir yra blogas išlaidų mažinimo ir fiskalinės atsakomybės pavyzdys Parlamente;

41.

 atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. balandžio 15 d. Biuras priėmė Parlamento narių elgesio kodekso įgyvendinimo priemones; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad šios priemonės yra nepakankamai įgyvendinamos, o jų aiškinimas yra skirtingas, kaip pranešė NVO koalicija (1), ir ragina sustiprinti Patariamojo komiteto poziciją suteikiant jam iniciatyvos pradėti vykdyti Parlamento narių pateiktų interesų deklaracijų atsitiktines patikras teisę;

42.

 palankiai vertina tai, kad Parlamento nariai turi skaidriau informuoti apie pašalinę veiklą, kuria jie užsiima eidami valstybines pareigas; tačiau primena, kad Europos Parlamento nariai, kaip ir nacionalinių parlamentų nariai, neturi išimtinių įgaliojimų ir todėl gali užsiimti kita profesine veikla; laikosi nuomonės, kad nariams pateikus tikslesnį deklaracijos šabloną būtų galima padidinti skaidrumą ir išvengti galimų interesų konfliktų; prašo Generalinio sekretoriaus sukurti viešą duomenų bazę, prie kurios būtų prisijungiama per Parlamento interneto svetainę ir kurioje būtų nurodoma visa pašalinė atskirų Parlamento narių veikla;

43.

 pabrėžia, kad EP narių bendrų išlaidų kompensavimas turi būti skaidresnis; ragina Biurą parengti aiškesnes atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, taisykles nesudarant papildomų išlaidų Parlamentui;

44.

 yra susirūpinęs dėl to, kad nevykdomas Parlamento narių tarnybinių automobilių naudojimo ex post tikrinimas, ir abejoja, ar Parlamento pirmininkui būtina turėti du tarnybinius automobilius;

45.

 džiaugiasi, kad 5 % sumažinus Parlamento narių kelionių ir personalo komandiruočių išlaidas 2013 m. buvo sutaupyta 4 mln. EUR; mano, kad reikėtų taikyti griežtą politiką siekiant sumažinti kelionių išlaidas (turėtų būti sudaromi susitarimai su avialinijų kompanijomis), ir ragina Generalinį sekretorių tuo tikslu pateikti pasiūlymų;

Lankytojų grupių subsidijavimo schemos valdymas

46.

 yra labai susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmų pateiktoje Sąjungos biudžeto finansinio valdymo padėties apžvalgoje nurodyta, jog praktika, kai su lankytojų grupėmis susijusios išlaidos kompensuojamos grynaisiais pinigais, laikytina „didelės rizikos klausimu“; pabrėžia, kad 2013 m. 73 % subsidijų sumokėta grynaisiais pinigais ir tik 27 % – banko pavedimu; yra susirūpinęs dėl to, kad lankytojų grupėms mokant grynaisiais pinigais kyla didelis pavojus reputacijai ir saugumui;

47.

 pabrėžia, kad reikia ir būtų naudinga lankytojų grupes prieš jų vizitą informuoti apie tvarias atvykimo į Pralamentą alternatyvas; rekomenduoja pradėti taikyti skirtingas kompensavimo normas, kurios būtų nustatomos pagal pasirinktą transporto priemonę ir jų taršos intensyvumą;

48.

 pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba, siekdami užtikrinti ilgalaikį Sąjungos biudžeto taupymą, turi reaguoti į būtinybę parengti perėjimo prie vienos būstinės planą, kaip nurodyta keliose ankstesnėse Parlamento rezoliucijose;

Vidaus politikos generalinis direktoratas ir Išorės politikos generalinis direktoratas

49.

 atkreipia dėmesį į delegacijų, jungtinių parlamentinių asamblėjų, ad hoc delegacijų ir rinkimų stebėjimo misijų ne Sąjungos teritorijoje 2013 m. išlaidas, kurios siekė 5 794 360 EUR; prašo iki 2015 m. pabaigos pateikti šių sričių atitinkamą išlaidų suvestinę 2005–2015 m. laikotarpiu;

50.

 susirūpinęs pažymi, kad vienos parlamentinės asamblėjos delegacijos išlaidos siekė 493 193 EUR; ragina Biurą nustatyti paprastus, bet veiksmingus principus, kuriais vadovaujantis būtų galima rasti ekonomiškesnę delegacijų vizitų išlaidų struktūrą, visų pirma atsižvelgiant į jų politinę svarbą, trukmę ir rezultatus;

Tarpparlamentinės delegacijos

51.

 mano, kad labai svarbu nedelsiant sukurti ir išplėsti tarpparlamentinių delegacijų interneto svetainių turinį; be to, mano, kad labai svarbu, jeigu bus biudžeto galimybės, tiesiogiai transliuoti internetu viešus delegacijų posėdžius taip, kaip transliuojami parlamentinių komitetų posėdžiai;

Komunikacijos generalinis direktoratas

52.

 apgailestauja, kad 2012–2014 m. daugiametė dotacijų programa, skirta informuotumui apie Parlamento vaidmenį didinti, kainavo apie 14 500 000 EUR; reiškia abejones, ar ta dotacijų programa susijusi su Parlamento pagrindinėmis kompetencijos sritimis ir užduotimis, kylančiomis iš jo teisėkūros, biudžeto sudarymo ir įvykdymo patvirtinimo prerogatyvų; ragina savo administraciją prieš pradedant 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą laiku pateikti Biudžeto kontrolės komitetui šios dotacijų programos išorės įvertinimą;

53.

 prašo pateikti išsamią visų iš Parlamento biudžeto finansuotų subsidijų ryšių projektams suvestinę, nurodant atitinkamą projektų biudžetą ir susijusius paramos gavėjus;

54.

 prašo pateikti organizacijoms „MEP Ranking“ ir „Vote Watch Europe“ iš Parlamento biudžeto skirtų išlaidų, jei tokių yra, suvestinę; kritikuoja tai, kad Parlamento narių darbas šiose organizacijose vertinamas remiantis kiekybiniais kriterijais, todėl gali kilti klaidingų paskatų ir gali būti atliekamas nereikalingas darbas; mano, kad vykdydami savo pareigas Parlamento nariai susiduria su vis didesnėmis biurokratinėms kliūtimis, o jų laisvė vis labiau ribojama;;

EuroparlTV

55.

 primena, kad internetinės televizijos EuroparlTV biudžetas 2013 m. buvo 8 mln. EUR, o 2014 m. – 5 mln. EUR, ir palankiai vertina tai, kad tarnybos veikla buvo išplėsta: pradėta daug naujų projektų ir imtasi naujo pobūdžio veiklos; pažymi, kad nuo 2012 iki 2014 m. vidutinis mėnesinis žiūrėtų vaizdo įrašų skaičius padidėjo nuo 53 000 iki 400 000;

56.

 primena, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Biurui priėmus sprendimą 2014 m. buvo pradėtas išorės tyrimas siekiant nuspręsti, kaip turėtų būti vykdoma tolesnė Parlamento internetinės televizijos (EuroparlTV) veikla; pažymi, kad tyrimo rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos per pirmąjį 2015 m. pusmetį;

LUX premija

57.

 pažymi, kad 2013 m. su LUX kino premija susijusios išlaidos siekė 448 000 EUR. Jos atitiko 2012 m. išlaidas (434 421 EUR) ir apėmė:

—

oficialią atrankos ir konkurso procedūrą,

—

informaciją Briuselyje ir Strasbūre,

—

informaciją tikslinėms Parlamento narių ir specializuotų žiniasklaidos partnerių grupėms bei visuomenei,

—

subtitrų vertimą į 24 oficialiąsias kalbas,

—

premiją laimėjusio filmo versijos, pritaikytos klausos ar regėjimo sutrikimų turintiems asmenims, sukūrimą,

—

Parlamento dalyvavimą svarbiausiuose Europos kino renginiuose siekiant populiarinti LUX kino premiją.

58.

 ragina efektyviau naudoti savo biudžeto lėšas;

59.

 prašo iki 2015 m. pabaigos atlikti reprezentatyvią Parlemento narių apklausą ir išsiaiškinti, ar LUX kino premija yra plačiai žinoma, ir, jei taip, kaip ji vertinama atitinkamose valstybėse narėse;

Informacijos biurai

60.

 susirūpinęs pažymi, kad informacijos biurų komandiruočių išlaidos 2013 m. siekė 1 839 696 EUR (komandiruočių į Strasbūrą išlaidos sudarė 1 090 290 EUR); apgailestauja dėl to, kad informacijos biurų komandiruočių į Strasbūrą išlaidos nuo 2012 m. padidėjo maždaug 7 %; dar 2 % padidėjimas užfiksuotas įsteigus naują informacijos biurą Kroatijoje; prašo nurodyti svarbiausias informacijos biurų darbuotojų tarnybinių kelionių priežastis, atskirai nurodant kelionių į Strasbūrą ir Briuselį priežastis; prašo pateikti visų informacijos biurų darbuotojų tarnybinių kelionių suvestinę 2005 m., 2010 m. ir 2015 m., kad būtų galima palyginti duomenis; primygtinai ragina pirmenybę teikti vaizdo konferencijoms (tai nemažina Parlamento darbo efektyvumo), ir taip struktūriškai mažinti Parlamento biudžeto išlaidas ir aplinkai daromą poveikį;

61.

 pažymi, kad keleto valstybių narių informacijos biurų interneto svetainės nebuvo atnaujintos nuo rinkimų; atkreipia dėmesį į poveikį, kurį šis faktas galėtų turėti plačiosios visuomenės pasitikėjimui Parlamentu; primygtinai ragina atlikti informacijos biurams skirtų lėšų panaudojimo tyrimą ir pateikti paaiškinimą, kodėl skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi interneto ryšio išlaidos;

Parlamento logotipas

62.

 atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitė Parlamento logotipas; išreiškia nepritarimą, nes Parlamentui ir vėl nebuvo laiku pranešta apie šį sprendimą; ragina atsakingas tarnybas paaiškinti, kodėl padarytas šis pakeitimas, kaip buvo priimtas šis sprendimas ir kokios su šiuo pakeitimu susijusios išlaidos;

63.

 ragina atlikti išsamią visų Parlamento patiriamų Europos istorijos namų projekto išorės ir vidaus išlaidų, išskaidytų į planavimo išlaidas (įskaitant preliminarų planavimą), investicines išlaidas ir einamąsias išlaidas (įskaitant statybos ir techninės priežiūros rezervą, asmenines išlaidas ir eksponavimo išlaidas), apžvalgą; pažymi, kad Komisija prisideda prie Europos istorijos namų projekto finansavimo jam kasmet skirdama 800 000 EUR sumą; pažymi, kad Europos istorijos namų projektas turės teigiamą poveikį ne tik Sąjungos institucijoms, bet ir Belgijos valstybei, nes tai bus nauja pajamas duodanti turistų lankoma vieta; todėl rekomenduoja paprašyti, kad Belgijos valstybė paremtų Europos istorijos namų steigimą;

Personalo generalinis direktoratas

64.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento pareigūnai (nuolatiniai valstybės tarnautojai) iš principo gali būti įdarbinami tik surengus viešuosius konkursus, kuriuose laimi apie 10 % kandidatų (jų amžiaus vidurkis 34 metai); reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungos institucijos, įskaitant Parlamentą, neturi jokios politikos jaunesnių kaip 30 metų žmonių užimtumo skatinimo klausimu nepaisant to, kad jaunimo užimtumas yra vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų;

65.

 pažymi, kad kyla sunkumų įdarbinant pareigūnus ar tarnautojus, ypač iš kai kurių valstybių narių; pažymi, kad dabartinės institucijų siūlomos darbo užmokesčio skalės ir pradinio lygio sąlygos yra mažiau patrauklios naujiems darbuotojams; pabrėžia, kad daugeliui valstybių narių gyventojų, ypač ES-15, iš kurių atvykusiems darbuotojams kaip tik dabar sueina išėjimo į pensiją amžius, tai nėra nei konkurencingi atlyginimai, nei patrauklios karjeros galimybės; pabrėžia, kad, esant tokioms aplinkybėms, neišvengiamas Europos viešosios administracijos darbuotojų skaičiaus sumažėjimas greitai turės neigiamą poveikį teikiamų paslaugų kokybei ir sukels riziką, kad padidės geografinis disbalansas;

66.

 prašo ištirti Personalo komiteto organizuojamą veiklą, nurodant veiklos rūšis, tekusias išlaidas ir suderinamumą su patikimu finansų valdymu;

67.

 prašo Personalo generalinio direktorato ir atsakingų tarnybų aktyviai skatinti moteris užimti Parlamente aukšto lygio postus arba įvertinti lyčių pusiausvyros trūkumo priežastis ir, jei reikia, siūlyti priemones, kurios sudarytų palankias sąlygas moterims integruotis į aukšto lygio postus Parlamento administracijoje;

68.

 atkreipia dėmesį į dideles darbuotojų išlaidas išvažiuojamiesiems seminarams (angl. away days) ir panašiems renginiams 2013 m. (140 730 eurų aštuoniems renginiams); mano, kad krizės ir apskritai biudžeto mažinimo laikotarpiu Sąjungos institucijų darbuotojų išlaidos išvažiuojamiesiems seminarams turi būti proporcingos ir, kiek įmanoma, šie renginiai turėtų vykti institucijų patalpose, nes jų pridėtinė vertė nepateisina tokių didelių išlaidų;

Parlamento narių padėjėjai

69.

 išreiškia paramą priemonėms, kurių buvo imtasi organizuojant darbą, susijusį su maždaug 1 700 akredituotų Parlamento narių padėjėjų sutarčių galiojimo pabaiga rengiantis 7-osios Parlamento kadencijos pabaigai ir naujos kadencijos pradžiai, ypač priemonę „APA-People“; tačiau mano, kad siekiant užtikrinti didesnę spartą ir našumą reikėjo paskirti daugiau administracijos darbuotojų tam tikriems Parlamento narių akredituotų padėjėjų įdarbinimo reikalams tvarkyti; pabrėžia, kad paskirtų darbuotojų skaičius ir paskirti techniniai ištekliai buvo nepakankami norint išvengti vėlavimo pasirašyti kai kurių padėjėjų sutartis, įskaitant sutarčių pertraukimą ir vėlavimus išmokėti išlaidų kompensacijas, išmokas ir atitinkamai – atlyginimus; vis dėlto pripažįsta, kad procesas gerokai patobulėjo, palyginti su 2009 m., ir kad Parlamentas turi ir toliau dėti pastangas gerinti įdarbinimo procedūrų spartą ir našumą; yra susirūpinęs dėl to, kad Parlamento narių akredituotų padėjėjų, kurių teisės sumažintos dėl ankstyvų rinkimų į Parlamentą sutrumpinus jų sutarčių galiojimo trukmę bent vienu mėnesiu, atveju nerasta jokios išeities; pabrėžia, kad reikia suderinti atitinkamus teisės aktus dėl būtinų laikotarpių teisėms į pensiją įgyti su pokyčiais, susijusiais su realia parlamentine kadencija;

70.

 apgailestauja, kad 2013 m. Parlamento socialinėje ataskaitoje, kaip ir ankstesnėse ataskaitose labai mažai duomenų apie Parlamento narių akredituotus padėjėjus, nors jie sudaro 29,4 % Parlamento darbuotojų; ragina Parlamentą ištaisyti šį dokumento trūkumą, nes ta ataskaita yra labai svarbi siekiant gerinti institucijos personalo valdymą;

71.

 apgailestauja dėl 2013 m. gruodžio 12 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-129/12 ir labai apgailestauja dėl to, kad Parlamentas pripažintas kaltu už tai, kad nesugebėjo Parlamento narių akredituotiems padėjėjams suteikti pagalbos priekabiavimo ir neteisėto atleidimo iš darbo atvejais; atkreipia dėmesį į 2014 m. balandžio 14 d. Biuro sprendimą įsteigti patariamąjį komitetą priekabiavimo darbo vietoje prevencijos klausimais, siekiant užtikrinti, kad Parlamento narių akredituoti padėjėjai su tuo nesusidurtų; vis dėlto yra susirūpinęs dėl neproporcingos šio komiteto sudėties – jis sudarytas iš trijų kvestorių, vieno administracijos atstovo ir vieno Parlamento narių akredituotų padėjėjų atstovo; pabrėžia, kad bent iki 2014 m. lapkričio mėn. komitetas išnagrinėjo tris skundus ir „kvestoriai nusprendė, kad nėra pagrindo imtis tolesnių veiksmų“; todėl ragina Biurą persvarstyti savo sprendimą dėl komiteto sudėties, kad būtų užtikrinta proporcingesnė komiteto sudėtis ir į jį įeitų bent du Parlamento narių akredituotų padėjėjų atstovai;

72.

 susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad daug Parlamento narių akredituotų padėjėjų nebaigia kalbų kursų – 32 %, palyginti su 8 % kitų darbuotojų; ragina Parlamentą imtis reikiamų priemonių, kad kalbų kursai būtų geriau suderinti su specifinėmis Parlamento narių akredituotų padėjėjų darbo sąlygomis;

73.

 atsižvelgdamas į palyginti didelį Parlamento narių akredituotų padėjėjų ir kitų darbuotojų naudojimosi laikinojo nedarbingumo atostogomis skirtumą, ragina Parlamentą išnagrinėti, kokios galimos priežastys jį lemia;

74.

 pažymi, kad Parlamento narių akredituotų padėjėjų gaunami dienpinigiai kelionėms į Strasbūrą yra 30–45 % mažesni už dienpinigius, kuriuos gauna kiti darbuotojai; taip pat pažymi, kad Parlamento narių akredituotų padėjėjų išlaidos kompensuojamos per trišalę sistemą, todėl tam tikrais atvejais gali būti neapmokamos komandiruočių į Strasbūrą išlaidos; ragina Biurą imtis reikiamų priemonių tokiai nelygybei panaikinti ir nustatyti tokias pačias kompensacijas Parlamento narių akredituotiems padėjėjams, kokias gauna kiti darbuotojai;

75.

 reiškia susirūpinimą dėl to, kad skirtingų Parlamento narių įdarbintų vietinių padėjėjų skaičius labai skyrėsi: 2013 m. jis svyravo nuo 0 iki 43; prašo atlikti tyrimą siekiant įvertinti, ar buvo laikomasi įdarbinimo procedūrų tais atvejais, kai vietinių padėjėjų skaičius buvo labai didelis, ir įvertinti priežastis, kodėl reikia tiek daug padėjėjų; prašo atlikti vietinių padėjėjų įdarbinimo procedūrų ir pasiūlymų šį procesą supaprastinti įvertinimą siekiant išvengti kiekvienam Parlamento nariui tenkančio per didelio vietinių padėjėjų skaičiaus; ragina Parlamentą užtikrinti didesnį vietinių padėjėjų ir paslaugų teikėjų įdarbinimo skaidrumą; ragina internete viešai paskelbti visų Parlamento narių įdarbintų paslaugų teikėjų sąrašą;

76.

 atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2008 m. liepos mėn. patvirtinto Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 43 straipsnio d punktą Parlamento nariai negali prašyti padėjėjais įdarbinti nei savo sutuoktinių, nei nuolatinių santuokos neįregistravusių partnerių, nei tėvų, vaikų, brolių ar seserų;

77.

 yra susirūpinęs dėl vėlavimo patvirtinti vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus; ragina nedelsiant jas įgyvendinti;

Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas

Parlamento pastatų politika

78.

 pažymi, kad trijose darbo vietose Parlamentas užima 1,1 mln. m2 plotą; 81 % šio ploto jam priklauso nuosavybės teise; mano, kad itin svarbu parengti tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas Parlamento pastatų tvarumas turint mintyje didėjančias jų priežiūros išlaidas;

79.

 ragina Parlamentą ir Komisiją pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą dėl bendro Europos namų valdymo turint tikslą, viena vertus, parengti daugiamečių nekilnojamojo turto planavimo tyrimų strategiją siekiant įvertinti, ar geriau nekilnojamąjį turtą įsigyti, ar jį nuomoti, ir, kita vertus, supaprastinti administracines ir finansines kasdienio turto valdymo procedūras;

80.

 pažymi, kad nuo 2013 m. liepos mėn. Europos namai Sofijoje veikia visu pajėgumu; pažymi, kad išlaidas, susijusias su statybos konstrukcijos defektais ir neatitikimais, turėjo sumokėti pardavėjas; dėl to sutarta prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį;

Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinis direktoratas ir Vertimo raštu generalinis direktoratas

81.

 džiaugiasi, kad 2013 m. įgyvendinus Biuro sprendimą dėl taupaus daugiakalbio režimo vertimo žodžiu tarnybos sutaupė 15 mln. EUR, o vertimo raštu tarnybos – 10 mln. EUR, nepažeisdamos daugiakalbystės principo ir nekenkdamos Parlamento darbo kokybei; primena, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant keistis geriausia patirtimi, sukaupta skatinant efektyvumą ir sudarant galimybes taupyti;

Finansų generalinis direktoratas

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

82.

 pažymi, kad padidėjo Savanoriško pensijų kaupimo fondo įvertintas aktuarinis deficitas, apskaičiuojamas pagal fondo turtą, ir 2013 m. pabaigoje jis sudarė 197,5 mln. EUR; pabrėžia, kad šiuos numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis ateinančius dešimtmečius;

83.

 pažymi, kad galiausiai neįmanoma įvertinti, ar fondas veikia veiksmingai ir tinkamai, ir rekomenduoja atlikti išorės vertinimą;

84.

 vis dėlto pažymi, kad galimas visų fondo lėšų išnaudojimas kelia nerimą, nes Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją ir tuo atveju, jei fondas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų;

85.

 pažymi, kad Teisingumo Teismas 2013 m. nutarė, jog sprendimas padidinti fondo narių pensinį amžių nuo 60 iki 63 metų, siekiant išvengti ankstyvo kapitalo išnaudojimo ir suderinti jį su naujuoju Parlamento narių statutu, yra galiojantis;

Nariams teikiamos paslaugos

86.

 ragina Parlamentą užtikrinti, kad Europos Parlamento narių pradžios tinklalapyje be duomenų apie akredituotus Parlamento narių padėjėjus ir vietinius padėjėjus būtų viešai skelbiami paslaugų teikėjų įmonių pavadinimai ir Parlamento nariams teikiamos paslaugos;

Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas

87.

 atkreipia dėmesį į Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato vykdomą darbuotojų internalizavimo procesą ir žadamą išlaidų sumažėjimą bei didesnę IT srities darbuotojų kompetenciją; primena, kad prieš keletą metų ta pati priežastis – didesnė darbuotojų kompetencija, susijusi su nuolatinėmis inovacijomis – nurodyta siekiant patikėti šį sektorių išorės rangovams; ragina Generalinį sekretorių bendradarbiauti su Europos personalo atrankos tarnyba siekiant rasti būdų, kaip pagreitinti įdarbinimo procedūras ir pritraukti geriausius IT technologijų ir saugumo srities ekspertus;

88.

 primena, kad kilo grėsmė kai kurių Parlamento narių, jų padėjėjų ir pareigūnų asmeninių konfidencialių el. pašto dėžučių saugumui po to, kai Parlamentas tapo komunikacijos perėmimo atakos objektu, programišiui prisijungus prie komunikacijos tarp asmeninių išmaniųjų telefonų ir Parlamento viešo belaidžio vietinio tinklo;

89.

 pažymi, kad trečioji šalis atliko nepriklausomą visų Parlamento IRT ir telekomunikacijų sistemų saugumo auditą, kuriuo buvo siekiama baigti rengti aiškias gaires, kuriomis vadovaujantis 2015 m. būtų parengta patikimesnė IRT saugumo politika; pažymi, kad IRT saugumo auditas turėjo būti atliktas 2014 m. gruodžio mėn.; primena, kad atsižvelgiant į tai, jog pastaruoju metu padidėjo grėsmė saugumui, tai turėtų būti prioritetas, prašo, kad jo Biudžeto kontrolės komitetas būtų informuotas apie rezultatus, kai tik ataskaita bus baigta rengti;

90.

 atkreipia dėmesį į neatidėliotinas ir vidutinės trukmės priemones, kurias 2013 m. gruodžio 9 d. patvirtino Biuras ir kurios skirtos Parlamento judriojo ryšio įrangos naudojimo saugumo taisyklėms sustiprinti;

91.

 primygtinai reikalauja, kad Parlamentas toliau bendradarbiautų su Komisijos Informatikos generaliniu direktoratu siekdamas nustatyti, kuo būtų galima tinkamai pakeisti senas IRT priemones ir infrastruktūras, kurios būtų atviresnės, sąveikesnės ir nuo pardavėjo nepriklausančios technologijos, siekiant Parlamentui užtikrinti ekonomiškai efektyvią aukštos kokybės IT aplinką;

92.

 palankiai vertina tai, kad prieš keletą metų pakeitimams teikti pradėta naudoti labai naudinga ir sėkminga programa „at4am“; mano, kad reikia ją gerinti ir atnaujinti, visų pirma atsižvelgiant į tokias naudingas jos funkcijas, kaip automatinis taisymas ir atsarginės kopijos išsaugojimas;

93.

 ragina, kad, siekiant skaidrumo ir lygių galimybių susipažinti su dokumentais, visi Parlamento nariai, o ne tik visateisiai ar pavaduojantys Peticijų komiteto nariai, galėtų naudotis programa „ePetition“, kuri suteikia galimybes susipažinti su visomis piliečių Parlamento Peticijų komitetui pateiktomis peticijomis;

Ekologiškas Parlamentas

94.

 yra susipažinęs su Parlamento „naujo darbo pasaulio“ koncepcija, EMAS akreditavimu ir jo procesu bei popieriaus taupymo programa, įskaitant taikomąsias programas „e-Committee“ ir „e-Meeting“; ragina pritaikyti šią programą prie esamų išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių programų;

95.

 atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant telekonferencijas ir dirbant nuotoliniu būdu būtų galima veiksmingiau išnaudoti laiką, Parlamentas taptų aplinką tausojančia darbo vieta, sumažėtų administracinės ir kelionių išlaidos;

96.

 atkreipia dėmesį į tai, kad dėl darbuotojų kelionių tarp Briuselio, Liuksemburgo ir Strasbūro išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 2006 iki 2012 m. sumažėjo 34 %; ragina Biurą užtikrinti visišką skaidrumą ir nurodyti, koks šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis susidaro dėl Parlamento narių kelionių iš kilmės šalių į Briuselį ir Strasbūrą; palankiai vertina išmetamųjų teršalų, kurių negalima sumažinti ir išvengti, kompensavimo priemones, rekomenduoja taikyti tolesnę kompensavimo politiką įgyvendinant projektus pagal JT pripažintą švarios plėtros mechanizmo vadinamąjį aukso standartą;

97.

 ragina Generalinį sekretorių parengti Parlamento narių kelionėms naudojamų dėžių skaičiaus mažinimo planą; siūlo naudoti mažesnes dėžes arba taikyti bendro naudojimo sistemą; taip būtų sumažintos išlaidos tiek finansiniu, tiek anglies pėdsako požiūriu;

98.

 ragina atsakingas tarnybas sukurti tvarią ir nuoseklią visiško 239 biudžeto eilutės panaudojimo, siekiant iki maksimalios sumos kompensuoti išmetamą CO2 kiekį, koncepciją, kad būtų galima kompensuoti institucijos išmetamą CO2 kiekį, kurio negalima išvengti, įgyvendinant projektus pagal JT pripažintą švarios plėtros mechanizmo vadinamąjį aukso standartą;

99.

 prašo, kad kondicionavimo sistema būtų paremta energijos vartojimo efektyvumu, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis ekologinis poveikis;

Metinė sudarytų sutarčių ataskaita

100.

 pažymi, kad 2013 m. iš viso buvo sudarytos 264 sutartys; 120 sudaryta taikant atvirą arba ribotą procedūrą (jų vertė 465 mln. EUR), o 144 – taikant derybų procedūrą (bendra vertė 152 mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad nors bendras pagal derybų procedūrą sudarytų sutarčių skaičius 2013 m. buvo 37 % mažesnis (144 sutartys, palyginti su 241 sutartimis 2012 m.), pagal šią procedūrą sudarytų sutarčių vertė beveik nepasikeitė;

101.

 šiame kontekste pabrėžia poreikį visų sutarčių ir kvietimų teikti pasiūlymus atveju įgyvendinti žaliųjų viešųjų pirkimų koncepciją; ragina „žaliosioms“ sutartims nustatyti vis didesnius plataus užmojo privalomus tikslus, visų pirma maisto ir maitinimo paslaugų, transporto priemonių ir transporto, sanitarinės ir vandens įrangos, popieriaus, atliekų tvarkymo, IT ir vaizdo atkūrimo įrangos, apšvietimo, valymo ir baldų srityse.

102.

 pažymi, kad dauguma 2013 m. sudarytų sutarčių yra paslaugų pirkimo sutartys (61 %, bendra vertė 374 mln. EUR) ir kad generaliniai direktoratai sudarė 14 sutarčių, kurių vertė didesnė kaip 10 mln. EUR; pabrėžia, kad būtina užtikrinti atitinkamą šių didelės vertės sutarčių kontrolės sistemą, pagal kurią būtų galima nuolat stebėti užsakymų vykdymą;

103.

 pažymi, kad 2013 ir 2012 m. sudarytos sutartys pagal sutarties tipą suskirstytos taip:

Sutarties tipas

2013

2012

Skaičius

Procentinė dalis (%)

Skaičius

Procentinė dalis (%)

Paslaugos

189

72

242

70

Tiekimas

48

18

62

18

Darbai

19

7

36

12

Statyba

8

3

4

1

Iš viso

264

100 

344

100 


Sutarties tipas

2013

2012

Vertė (EUR)

Procentinė dalis (%)

Vertė (EUR)

Procentinė dalis (%)

Paslaugos

374 147 951

61

493 930 204

57

Tiekimas

91 377 603

15

145 592 868

17

Darbai

15 512 763

2

48 386 872

5

Statyba

136 289 339

22

180 358 035

21

Iš viso

617 327 656

100 

868 267 979

100 

(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2013 m., p. 7)

104.

 pažymi, kad 2013 ir 2012 m. sudarytos sutartys pagal taikytą procedūrą suskirstytos taip:

Procedūros tipas

2013

2012

Skaičius

Procentinė dalis (%)

Skaičius

Procentinė dalis (%)

Atviras konkursas

106

40

98

28

Ribotas konkursas

14

5

5

2

Derybos

144

55

241

70

Konkursas

—

—

—

0

Išimtinės

—

—

—

0

Iš viso

264

100 

344

100 


Procedūros tipas

2013

2012

Vertė (EUR)

Procentinė dalis (%)

Vertė (EUR)

Procentinė dalis (%)

Atviras konkursas

382 045 667

62

381 116 879

44

Ribotas konkursas

83 288 252

13

245 156 318

28

Derybos

151 993 737

25

241 994 782

28

Konkursas

—

—

—

0

Išimtinės

—

—

—

0

Iš viso

724 297 066

100 

603 218 807

100 

(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2013 m., p. 9)

Išimtinės derybų procedūros

105.

 pažymi, kad išimtinės derybų procedūros taikytos 39 % 2013 m. pradėtų derybų procedūrų atvejų; yra susirūpinęs dėl to, kad 2013 m. sudarant 56 sutartis pasinaudota išimtine derybų procedūra, ir prašo nurodyti ne tik bendrą sutarčių skaičių, bet ir bendrą šių sutarčių vertę;

106.

 laikosi nuomonės, kad leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų pateikti išsamius ir skaidrius pagrindimus, kodėl jie naudojasi išimtine derybų procedūra; reikalauja, kad Centrinis finansų skyrius metinėje ataskaitoje pateiktų informaciją apie su biudžeto įvykdymą tvirtinančia institucija sudarytas sutartis;

Frakcijos (4 0 0 biudžeto punktas)

107.

 pažymi, kad 2013 m. frakcijoms ir nepriklausomiems nariams skirti 4 0 0 biudžeto punkto asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

Frakcija

2013

2012

Metiniai asignavimai (*1)

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis (%)

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis (%)

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos (2011 m.)

PPE:

21 680

4 399

18 437

85,04

7 642

21 128

2 024

18 974

89,81

4 178

S&D

15 388

6 849

17 649

114,69

4 588

14 908

6 313

14 520

97,40

6 702

ALDE

6 719

2 172

7 142

106,30

1 749

6 673

2 281

6 855

102,72

2 100

Verts/ALE

4 366

1 787

4 778

109,44

1 375

4 319

1 460

4 002

92,65

1 778

GUE/NGL

2 658

1 076

3 317

124,79

416

2 563

1 094

2 602

101,52

1 055

Europos konservatoriai ir reformuotojai (ECR)

4 046

1 602

4 598

113,64

1 050

3 765

1 219

3 407

90,51

1 577

EFD

2 614

939

2 422

92,65

1 132

2 538

881

2 494

98,29

925

Nepriklausomi Parlamento nariai

1 316

367

931

70,74

441

1 362

413

963

70,73

367

Iš viso

58 786

19 193

59 274

100,83

18 394

57 255

15 687

53 817

94,00

18 680

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

108.

 pažymi, kad 2013 m. į 4 0 2 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (2):

Partija

Santrumpa

Nuosavi ištekliai (*2)

EP dotacija

Pajamos, iš viso

EP dotacijos % nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų (iki 85 %)

Pajamų perteklius (perkėlimas į rezervą) arba praradimas

Europos liaudies partija

PPE:

1 439

6 464

9 729

85

192

Europos socialistų partija

PSE

1 283

4 985

6 841

85

118

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą

ALDE

518

2 232

3 009

85

33

Europos žaliųjų partija

EGP

461

1 563

2 151

78

– 36

Europos konservatorių ir reformatorių aljansas

AECR

307

1 403

1 970

85

45

Europos kairiųjų partija

EL

233

948

1 180

68

– 258

Europos demokratų partija

EDP/PDE

91

437

528

85

0

ES demokratai

EUD

48

197

245

85

12

Europos laisvasis aljansas

EFA

93

439

592

85

12

Europos krikščionių politinis judėjimas

ECPM

61

305

366

85

8

Europos laisvės aljansas

EAF

68

384

452

85

1

Europos nacionalinių judėjimų sąjunga

AEMN

53

350

403

85

– 38

Judėjimas už laisvą ir demokratinę Europą

MELD

107

594

833

85

0

Iš viso

 

4 762

20 301

28 299

83

89

109.

 pažymi, kad 2013 m. į 4 0 3 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (3):

Fondas

Santrumpa

Susijęs su partija

Nuosavi ištekliai (*3)

EP dotacija

Pajamos, iš viso

EP dotacijos % nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų (iki 85 %)

Europos studijų centras

CES

PPE

772

3 985

4 757

85

Europos pažangiųjų tyrimų fondas

FEPS

PSE

491

2 762

3 253

85

Europos liberalų forumas

ELF

ALDE

214

1 108

1 322

85

Žaliasis Europos fondas

GEF

EGP

158

881

1 039

85

Transformuoti Europą

TE

EL

130

538

668

85

Europos demokratų institutas

IED

PDE

50

219

269

85

Centras „Maurits Coppieters“

CMC

EFA

50

227

277

85

Naujoji kryptis. Europos reformų fondas

ND

AECR

183

645

828

85

Europos laisvės fondas

EFF

EAF

39

210

249

85

Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo organizacija

OEIC

EUD

20

123

143

85

Europos krikščionių politinis fondas

ECPF

ECPM

31

170

201

85

Fondas už laisvą ir demokratinę Europą

FELD

MELD

60

280

340

85

Identités & Traditions europénnes

ITE

AEMN

31

177

208

85

Iš viso

 

—

2 229

11 325

13 554

85

(1)  ALTER-ES: „Mind the Gap“ (http://www.alter-eu.org/sites/default/files/documents/Mind%20the%20Gap%20briefing.pdf)

(*1)  Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

(2)  Šaltinis: PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.295/BUR) ir PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.297/BUR) 12 punktas.

(*2)  Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

(3)  Šaltinis: PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.295/BUR) ir PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.297/BUR) 12 punktas.

(*3)  Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.