(1)

daugelio finansinių priemonių ir finansinių sutarčių įkainojimas priklauso nuo lyginamųjų indeksų tikslumo ir teisingumo. Sunkūs manipuliavimo palūkanų normų lyginamaisiais indeksais, pvz., LIBOR ir EURIBOR, ir valiutos kursų lyginamaisiais indeksais atvejai, kai vartotojai ir investuotojai patyrė didelių nuostolių ir buvo dar labiau pakirstas piliečių pasitikėjimas finansų sektoriumi, taip pat įtarimai energijos, naftos ir valiutos kursų lyginamųjų indeksų manipuliavimu parodė, kad lyginamieji indeksai gali būti veikiami interesų konfliktų ir jiems taikoma veikimo savo nuožiūra ir silpno valdymo tvarka , kuri jų neapsaugo nuo manipuliavimo. Dėl indeksų, kurie naudojami kaip lyginamieji indeksai, netikslumo ir neteisingumo arba kilus abejonių dėl jų tikslumo ir teisingumo gali būti pakirstas pasitikėjimas rinka, padaryta nuostolių vartotojams ir investuotojams ir iškraipyta realioji ekonomika. Todėl būtina užtikrinti lyginamųjų indeksų ir jų nustatymo proceso tikslumą, pagrįstumą ir teisingumą;

(2)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (4) pateikiami tam tikri reikalavimai dėl lyginamųjų indeksų, naudojamų į prekybos sąrašus įtrauktų finansinių priemonių kainai nustatyti, patikimumo. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (5), pateikiami tam tikri reikalavimai dėl emitentų naudojamų lyginamųjų indeksų. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (6) pateikiami tam tikri reikalavimai, kuriais KIPVPS investiciniai fondai turi vadovautis naudodami lyginamuosius indeksus. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo (7) pateikiamos tam tikros nuostatos, kuriomis draudžiama manipuliuoti didmeniniams energetikos produktams taikomais lyginamaisiais indeksais. Tačiau šie teisės aktai apima tik tam tikrus tam tikrų lyginamųjų indeksų aspektus ir pašalinami ne visi lyginamųjų indeksų rengimo proceso trūkumai;

(3)

lyginamieji indeksai yra itin svarbūs nustatant tarpvalstybinių sandorių kainą ir taip sudarant geresnes veiksmingo įvairiausių finansinių priemonių ir paslaugų vidaus rinkos veikimo sąlygas. Daugelis lyginamųjų indeksų, kurie finansinėse sutartyse, visų pirma hipotekos, naudojami kaip orientacinės normos, yra rengiami vienoje valstybėje narėje, bet kredito įstaigų ir vartotojų yra naudojami kitose valstybėse narėse. Be to, šios kredito įstaigos dažnai apdraudžia savo riziką arba gauna finansavimą, kad galėtų sudaryti šias finansines sutartis, tarpvalstybinėje tarpbankinėje rinkoje. Nacionalinės teisės aktus dėl lyginamųjų indeksų priėmė tik dvi valstybės narės, tačiau atitinkamose jų lyginamųjų indeksų sistemose jau yra skirtingų aspektų, susijusių, pavyzdžiui, su taikymo sritimi. Be to, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) 2013 m. patvirtino lyginamųjų indeksų principus, ir, kadangi tais principais suteikiama tam tikro lankstumo dėl tikslios jų taikymo srities ir įgyvendinimo ▌, valstybės narės greičiausiai priims nacionalinės teisės aktus, kuriais tie principai bus įgyvendinti skirtingai;

(3a)

finansiniai lyginamieji indeksai naudojami ne tik finansinių priemonių ir sutarčių emisijos ir sukūrimo atvejais. Finansų sektorius lyginamuosius indeksus taip pat naudoja vertindamas investicinių fondų veiklos rezultatus, kad galėtų sekti investicijų grąžą, nustatyti portfelio turto paskirstymą arba apskaičiuoti rezultatų mokesčius. Įvairių į derinį įtrauktų indeksų koeficientų nustatymas ir peržiūra siekiant nustatyti finansinės priemonės arba finansinės sutarties išmokėjimo sumą ar vertę arba siekiant įvertinti investicinio fondo veiklos rezultatus taip pat prilygsta naudojimui, nes vykdant tokią veiklą nėra galimybės veikti savo nuožiūra, priešingai nei teikiant lyginamuosius indeksus. Su tam tikru lyginamuoju indeksu susietų finansinių priemonių turėjimas neturėtų būti laikomas lyginamojo indekso naudojimu;

(4)

šie skirtingi požiūriai nulemtų vidaus rinkos susiskaidymą, nes lyginamųjų indeksų administratoriams ir naudotojams skirtingose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės . Todėl vienoje valstybėje narėje parengtus lyginamuosius indeksus gali būti trukdoma naudoti kitose valstybėse narėse. Nesant suderintos sistemos, kuria būtų užtikrintas Sąjungos finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse naudojamų lyginamųjų indeksų tikslumas ir teisingumas, tikėtina, kad valstybių narių teisės aktų skirtumai taps kliūtimi sklandžiam lyginamųjų indeksų teikimo vidaus rinkos veikimui;

(5)

ES vartotojų apsaugos taisyklėmis nėra sprendžiamas konkretus lyginamųjų indeksų finansinėse sutartyse tinkamumo klausimas. Dėl su netinkamų lyginamųjų indeksų naudojimu susijusių vartotojų skundų ir bylinėjimosi keliose valstybėse narėse tikėtina, kad nacionaliniu mastu remiantis teisėtais vartotojų apsaugos interesais būtų priimtos skirtingos priemonės, kurios galėtų nulemti vidaus rinkos susiskaidymą, nes būtų sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, susijusios su skirtingais vartotojų apsaugos lygiais;

(6)

todėl, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir gerinti jos veikimo sąlygas, visų pirma finansų rinkų požiūriu, ir garantuoti aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugą, yra tikslinga Sąjungos mastu nustatyti lyginamųjų indeksų reguliavimo sistemą;

(7)

siekiant užtikrinti, kad nuostatos, kuriomis tiesiogiai nustatomi įpareigojimai asmenims, dalyvaujantiems rengiant lyginamuosius indeksus, teikiant jiems nustatyti reikalingus duomenis ir juos naudojant, būtų vienodai taikomos visoje Sąjungoje, tas taisykles tikslinga ir būtina pateikti reglamento forma. Lyginamųjų indeksų teikimo teisinėje sistemoje būtinai nustatomi tikslūs reikalavimai dėl visų skirtingų aspektų, būdingų lyginamųjų indeksų teikimui, todėl net mažiausi požiūrių į vieną iš šių aspektų skirtumai galėtų labai trukdyti teikti lyginamuosius indeksus tarpvalstybiniu mastu. Todėl pasirinkus reglamentą, kuris yra tiesiogiai taikomas ir todėl nacionalinės teisės aktų nebūtina priimti, turėtų būti sumažintos galimybės imtis skirtingų nacionalinių priemonių, užtikrintas nuoseklus požiūris, didesnis teisinis tikrumas ir galimybė išvengti didelių kliūčių lyginamuosius indeksus teikti tarpvalstybiniu mastu;

(8)

šio reglamento taikymo sritis turėtų būti kuo platesnė, kiek tai yra būtina prevencinei reguliavimo sistemai sukurti. Rengiant ir nustatant lyginamuosius indeksus veikiama savo nuožiūra ir savaime kyla tam tikrų rūšių interesų konfliktų, o tai reiškia, kad atsiranda galimybių ir paskatų manipuliuoti tais lyginamaisiais indeksais. Šie rizikos veiksniai būdingi visiems lyginamiesiems indeksams, todėl jiems visiems reikėtų taikyti tinkamus valdymo ir kontrolės reikalavimus. Vis dėlto rizikos laipsnis skiriasi, todėl požiūris, kurio laikomasi, kiekvienu atveju turėtų pritaikytas prie konkrečių aplinkybių. Kadangi lyginamojo indekso pažeidžiamumas ir svarba ilgainiui kinta, reglamentuojant tik šiuo metu svarbius ar pažeidžiamus indeksus nebūtų pašalinta rizika, kurią bet kuris lyginamasis indeksas gali kelti ateityje. Visų pirma gali būti taip, kad šiuo metu ne taip plačiai naudojami lyginamieji indeksai bus plačiai naudojami ateityje, taigi net menkiausias manipuliavimas jais gali turėti didelį poveikį;

(9)

itin svarbus veiksnys nustatant šio reglamento taikymo sritį turėtų būti tai, ar nuo lyginamojo indekso išvesties vertės priklauso finansinės priemonės arba finansinės sutarties vertė ▌. Taigi taikymo sritis neturėtų priklausyti nuo pradinių duomenų pobūdžio. Todėl į taikymo sritį turėtų būti įtraukti lyginamieji indeksai, apskaičiuoti remiantis tiek ekonominiais pradiniais duomenimis, tokiais kaip akcijų kainos, tiek neekonominėmis vertėmis ar skaičiais, tokiais kaip oro sąlygų parametrai. Ši sistema turėtų apimti su tokia rizika susijusius lyginamuosius indeksus ir joje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad visame pasaulyje teikiama daug indeksų ir kad jie daro skirtingą poveikį finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai. Šiame reglamente taip pat turėtų būti numatytas proporcingas atsakas į riziką, kurią kelia įvairūs lyginamieji indeksai. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems lyginamiesiems indeksams, naudojamiems finansinių priemonių, kurios yra įtrauktos į prekybos sąrašus arba kuriomis prekiaujama reguliuojamose prekybos vietose, kainai nustatyti . Visos šiame reglamente nurodomos dienos turėtų reikšti kalendorines dienas ;

(10)

daug vartotojų yra sudarę finansines sutartis, visų pirma hipoteka užtikrintas vartojimo kredito sutartis, susietas su lyginamaisiais indeksais, kuriems kyla ta pati rizika. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas rodikliams (indeksams) ar orientacinėms normoms, nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/17/ES (8);

(11)

indekso arba esamų indeksų derinio, į kuriuos neįtraukiami nauji pradiniai duomenys, naudojimas fondo veiklos rezultatams arba finansiniam produktui vertinti turėtų būti laikomas lyginamojo indekso naudojimu;

(12)

visiems lyginamųjų indeksų administratoriams gali grėsti interesų konfliktai, jie gali veikti savo nuožiūra ir turėti netinkamas valdymo ir kontrolės sistemas. Be to, kadangi administratoriai kontroliuoja lyginamojo indekso rengimo procesą, reikalauti, kad jie gautų veiklos leidimus ir būtų prižiūrimi arba užsiregistruotų , yra veiksmingiausias būdas užtikrinti lyginamųjų indeksų teisingumą;

(13)

duomenų teikėjams gresia galimi interesų konfliktai, jie veikia savo nuožiūra, todėl gali užsiimti manipuliavimu. Lyginamojo indekso duomenų teikimas – savanoriška veikla. Jei dėl kokios nors iniciatyvos duomenų teikėjai turės gerokai pakeisti savo verslo modelius, jie gali nustoti teikti duomenis. Tačiau subjektams, kuriems jau taikomas reguliavimas ir priežiūra, dėl gero valdymo ir kontrolės sistemų reikalavimų neturėtų susidaryti didelių išlaidų ar neproporcingos administracinės naštos. Todėl šiuo reglamentu nustatomi tam tikri įpareigojimai prižiūrimiems duomenų teikėjams;

(14)

administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, savanoriškai kontroliuojantis lyginamojo indekso teikimą, visų pirma administruojantis lyginamąjį indeksą, renkantis ir analizuojantis pradinius duomenis, nustatantis lyginamąjį indeksą ir tiesiogiai jį skelbiantis arba pavedantis jį skelbti trečiajam asmeniui . Tačiau jei asmuo tik skelbia lyginamąjį indeksą arba juo remiasi vykdydamas žurnalistinę veiklą, bet nekontroliuoja to lyginamojo indekso teikimo, tam asmeniui neturėtų būti taikomi šiuo reglamentu administratoriams nustatyti reikalavimai;

(15)

indeksas apskaičiuojamas pagal formulę arba kokią nors kitą metodiką remiantis pagrindinėmis vertėmis. Rengiant šią formulę, atliekant skaičiavimą arba nustatant pirminius duomenis veikiama savo nuožiūra. Dėl šio veikimo savo nuožiūra kyla manipuliavimo rizika, todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems lyginamiesiems indeksams, kuriems būdinga ši charakteristika. Tačiau kai finansinė priemonė susiejama su vienintele kaina arba verte, pvz., kai pasirinkimo sandorio referencinė kaina yra vienintelio vertybinio popieriaus kaina, tuomet skaičiavimo, pirminių duomenų ar veikimo savo nuožiūra nėra. Todėl vienintelės kainos arba vienintelės vertės referencinės kainos neturėtų būti laikomos lyginamaisiais indeksais taikant šį reglamentą. Pagrindinių sandorio šalių rengiamos referencinės arba galutinės kainos neturėtų būti laikomos lyginamaisiais indeksais, nes jos naudojamos sprendžiant dėl atsiskaitymo, garantinių įmokų bei rizikos valdymo, taigi nuo jų nepriklauso pagal finansinę priemonę mokėtina suma arba finansinės priemonės vertė;

(16)

įgyvendinant šį reglamentą, Europos Centrinio Banko ir Europos centrinių bankų sistemos nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumas, kai jie vykdo savo įgaliojimus, užduotis ir pareigas, jiems pavedamus Sutartimis, taip pat atitinkamos valstybės narės ar trečiosios valstybės konstitucinei struktūrai priklausančių nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumas turėtų būti visapusiškai gerbiamas ;

(17)

▌siekiant užtikrinti lyginamųjų indeksų teisingumą, turėtų būti reikalaujama, kad lyginamųjų indeksų administratoriai įgyvendintų tinkamas valdymo priemones, kad galėtų kontroliuoti šiuos interesų konfliktus ir išsaugoti pasitikėjimą lyginamųjų indeksų teisingumu. Net jei administratoriai veiksmingai valdomi, daugumai jų kyla tam tikrų interesų konfliktų ir jiems gali tekti atlikti vertinimus ir priimti sprendimus, kurie daro poveikį įvairiems suinteresuotiesiems subjektams. Todėl svarbu užtikrinti, kad administratoriai būtų nustatę nepriklausomą funkciją, kurią vykdantys asmenys prižiūrėtų valdymo priemonių, kuriomis vykdoma veiksminga priežiūra, įgyvendinimą ir veiksmingumą;

(18)

dėl manipuliavimo lyginamaisiais indeksais ar jų nepatikimumo gali būti padaryta žala investuotojams ir vartotojams. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta sistema, pagal kurią administratoriai ir duomenų teikėjai turi saugoti informaciją, taip pat užtikrinti su lyginamojo indekso paskirtimi ir pradiniais duomenimis susijusį skaidrumą, taip sudarant geresnes sąlygas veiksmingiau ir sąžiningiau nagrinėti galimus skundus pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę;

(19)

auditui atlikti ir šio reglamento vykdymo veiksmingumui užtikrinti reikalinga ex post analizė ir įrodymai. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti sistemą, kad lyginamųjų indeksų administratoriai pakankamai laiko saugotų atitinkamą informaciją, susijusią su lyginamojo indekso skaičiavimu. Tikrovė, kurią siekiama įvertinti lyginamuoju indeksu, ir aplinka, kurioje ta tikrovė vertinama, laikui bėgant gali pasikeisti. Todėl būtina, kad lyginamųjų indeksų teikimo procesas ir metodika būtų periodiškai audituojami ar peržiūrimi trūkumams ir galimiems patobulinimams nustatyti. Konkretaus lyginamojo indekso teikimo sutrikimai gali daryti poveikį daugeliui suinteresuotųjų subjektų ir jie gali padėti nustatyti šiuos trūkumus. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti sistemą, kad būtų nustatyta nepriklausoma skundų nagrinėjimo procedūra , kurios laikydamiesi administratoriai užtikrintų suinteresuotiesiems subjektams galimybę pranešti lyginamojo indekso administratoriui apie skundus ir kurią taikant būtų užtikrinta, kad lyginamojo indekso administratorius objektyviai įvertintų kiekvieno skundo esmę;

(20)

lyginamųjų indeksų teikimo srityje svarbios funkcijos, kaip antai lyginamojo indekso skaičiavimas, pradinių duomenų rinkimas ir lyginamojo indekso platinimas, dažnai perduodamos tretiesiems asmenims. Siekiant užtikrinti valdymo priemonių veiksmingumą, būtina užtikrinti, kad naudojantis tokiomis užsakomosiomis paslaugomis lyginamojo indekso administratorius nebūtų atleidžiamas nuo jokių savo įpareigojimų ir atsakomybės ir tokiomis paslaugomis būtų naudojamasi taip, kad nebūtų trikdomas nei administratoriaus gebėjimas vykdyti šiuos įpareigojimus ar įgyvendinti šią atsakomybę, nei atitinkamos kompetentingos institucijos gebėjimas vykdyti jų priežiūrą;

(21)

lyginamojo indekso administratorius yra pagrindinis pradinių duomenų gavėjas ir gali nuosekliai vertinti šių pradinių duomenų teisingumą ir tikslumą ▌;

(22)

administratoriaus darbuotojai gali nustatyti galimus šio reglamento pažeidimus arba galimus trūkumus, dėl kurių galėtų būti manipuliuojama arba bandoma manipuliuoti indeksais. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti sistemą , kad darbuotojai galėtų konfidencialiai perspėti administratorius apie galimus šios reglamento pažeidimus;

(23)

bet kokia galimybė veikti savo nuožiūra teikiant pradinius duomenis suteikia galimybę manipuliuoti lyginamuoju indeksu. Tais atvejais, kai pradiniai duomenys yra pagrįsti sandoriais, galimybių veikti savo nuožiūra yra mažiau, todėl sumažėja ir galimybių manipuliuoti duomenimis. Todėl paprastai, kai tai įmanoma, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų naudoti su faktiniais sandoriais susijusius pradinius duomenis, bet galima naudoti kitus duomenis tais atvejais, kai sandorių duomenų nepakanka lyginamojo indekso teisingumui ir tikslumui užtikrinti;

(24)

lyginamojo indekso tikslumas ir patikimumas vertinant ekonomikos tikrovę, kuriai stebėti jis yra skirtas, priklauso nuo naudojamos metodikos ir pradinių duomenų. Todėl būtina patvirtinti skaidrią metodiką, kuria užtikrinamas lyginamojo indekso patikimumas ir tikslumas;

(25)

siekiant užtikrinti, kad lyginamasis indeksas nuolat būtų tikslus, gali būti būtina pakeisti jo metodiką, tačiau bet kokie metodikos pokyčiai daro poveikį lyginamojo indekso naudotojams ir suinteresuotiesiems subjektams. Todėl būtina patikslinti lyginamojo indekso metodikos keitimo tvarką, įskaitant konsultacijų poreikį, kad naudotojai ir suinteresuotieji subjektai galėtų imtis būtinų veiksmų atsižvelgdami į šiuos pokyčius arba pranešti administratoriui, jei šie pokyčiai jiems kelia abejonių;

(26)

lyginamųjų indeksų teisingumas ir tikslumas priklauso nuo duomenų teikėjų teikiamų pradinių duomenų teisingumo ir tikslumo. Labai svarbu, kad duomenų teikėjų įpareigojimai tokių pradinių duomenų atžvilgiu būtų aiškiai nustatyti, kad jais būtų galima kliautis ir kad jie derėtų su lyginamojo indekso administratoriaus kontrolės priemonėmis bei metodika. Todėl , kai tikslinga ir įmanoma, bendradarbiaujant su duomenų teikėjais, lyginamojo indekso administratorius turėtų parengti elgesio kodeksą, kuriame nustatytų šiuos reikalavimus ir duomenų teikėjų pareigas, susijusias su pradinių duomenų teikimu ;

(27)

daug lyginamųjų indeksų nustatomi taikant formulę, pagal kurią jie apskaičiuojami remiantis pradiniais duomenimis, gaunamais iš reguliuojamų prekybos vietų , patvirtintų skelbimo arba informacijos teikimo mechanizmo subjektų , energijos biržų arba apyvartinių taršos leidimų aukcionų. Šiais atvejais esamas reguliavimas ir priežiūra užtikrina pradinių duomenų teisingumą ir skaidrumą ir nustato valdymo reikalavimus bei pranešimo apie pažeidimus procedūras . Todėl , jeigu visi pagrindiniai pradiniai duomenys yra gaunami iš prekybos vietų, kurioms taikomi skaidrumo po prekybos sandorio reikalavimai, įskaitant trečiosios valstybės rinką, laikomą lygiaverte Sąjungos reguliuojamai rinkai, šiems lyginamiesiems indeksams turėtų būti netaikomi tam tikri šio reglamento įpareigojimai, kad būtų išvengta dvigubo reglamentavimo, atsižvelgiant į tai, kad jų priežiūra užtikrinamas naudojamų pradinių duomenų teisingumas;

(28)

duomenų teikėjams gali kilti interesų konfliktų ir jie gali nustatydami pradinius duomenis veikti savo nuožiūra. Todėl būtina, kad duomenų teikėjams , kai įmanoma ir tikslinga, būtų taikomos valdymo priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad tokie konfliktai būtų valdomi, o pradiniai duomenys būtų tikslūs, atitiktų administratoriaus reikalavimus ir juos būtų galima patvirtinti;

(29)

įvairių rūšių lyginamųjų indeksų ir įvairių lyginamųjų indeksų sektorių charakteristikos ir trūkumai yra skirtingi ir jie susiję su nevienoda rizika. Šio reglamento nuostatos turėtų būti papildomai patikslintos tam tikrų sektorių ir tam tikrų rūšių lyginamiesiems indeksams. ▌Biržos prekių lyginamieji indeksai yra plačiai naudojami ir turi sektoriui būdingų charakteristikų, todėl būtina šiame reglamente nustatyti, kaip šios nuostatos būtų taikomos šiems lyginamiesiems indeksams . Be to, šiame reglamente reikėtų numatyti tam tikrą lankstumą, kad atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius, ypač Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) darbą, būtų galima laiku atnaujinti diferencijuotus skirtingiems lyginamųjų indeksų sektoriams taikomus reikalavimus;

(29a)

siekiant užtikrinti proporcingą reguliavimą, kad pagal šį reglamentą lyginamasis indeksas būtų laikomas ypatingai svarbiu, jis turi būti laikomas sisteminio pobūdžio arba sistemingai naudojamu indeksu ir būti neapsaugotas nuo manipuliavimo;

(30)

sutrikimai teikiant tam tikrus ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus gali padaryti didelį poveikį finansiniam stabilumui, tvarkingam rinkų veikimui ar investuotojams, todėl būtina taikyti papildomus reikalavimus tų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų teisingumui ir pagrįstumui užtikrinti. Tą galimą neigiamą ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų poveikį finansiniam stabilumui gali pajusti viena valstybė narė arba daugiau. Nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA turi nustatyti, kurie lyginamieji indeksai priskiriami prie ypatingos svarbos indeksų;

(30a)

atsižvelgiant į strateginę ypatingos svarbos indeksų reikšmę geram vidaus rinkos veikimui, ESMA turi būti suteikti įgaliojimai, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17  (9) straipsnyje nustatytos procedūros, priimti sprendimus, tiesiogiai taikomus administratoriui ir, jei taikytina, lyginamojo indekso duomenų teikėjams, jeigu nacionalinė kompetentinga institucija netaikė šio reglamento arba pažeidė Sąjungos teisę;

(31)

duomenų teikėjai, nutraukę duomenų teikimą, gali pakenkti ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų patikimumui , nes tų lyginamųjų indeksų galimybės įvertinti susijusią rinkos ar ekonomikos tikrovę būtų labai sumažintos . Todėl , siekiant išsaugoti šių lyginamųjų indeksų patikimumą, būtina numatyti atitinkamos kompetentingos institucijos įgaliojimus reikalauti, kad prižiūrimi subjektai duomenis ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams nustatyti teiktų privalomai . Privalomu pradinių duomenų teikimu nesiekiama įpareigoti prižiūrimų subjektų sudaryti sandorius arba įsipareigoti juos sudaryti;

(31a)

kai lyginamasis indeksas priskiriamas prie ypatingos svarbos indeksų, jo administratorius gali pasinaudoti monopolijos padėtimi to lyginamojo indekso naudotojų nenaudai. Turint tai mintyje, siekiant išvengti piktnaudžiavimo rinka, reikia, kad to ypatingos svarbos lyginamojo indekso kompetentingų institucijų kolegija prižiūrėtų pardavimo kainą ir administratoriaus išlaidas;

(32)

kad galėtų tinkamai pasirinkti lyginamuosius indeksus ir suprastų, su kokia rizika jie susiję, lyginamųjų indeksų naudotojai turi žinoti, kas vertinama konkrečiu lyginamuoju indeksu ir kokie jo trūkumai. Todėl konkretaus lyginamojo indekso administratorius turėtų paskelbti pažymą, kurioje nurodomi šie elementai ▌. Administratorius turėtų leisti atitinkamai kompetentingai institucijai, kai ji, atlikdama tyrimą, to paprašo, susipažinti su pradiniais duomenimis;

▌

(34)

šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) 2013 m. liepos 17 d. paskelbtus Finansinių lyginamųjų indeksų principus (toliau – IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principai) ir 2012 m. spalio 5 d. IOSCO paskelbtus Naftos kainas nurodančių agentūrų principus (toliau – IOSCO PRA principai) , kurie taikomi kaip pasaulinis lyginamųjų indeksų reguliavimo reikalavimų standartas ▌;

(34a)

fizinės biržos prekių rinkos pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurių būtina paisyti siekiant išvengti žalos biržos prekių lyginamųjų indeksų teisingumui ir neigiamos įtakos biržos prekių rinkos skaidrumui, Europos energijos tiekimo saugumui, konkurencingumui ir vartotojų interesams. Todėl tam tikros šio reglamento nuostatos nėra tinkamos taikyti biržos prekių lyginamiesiems indeksams. IOSCO, bendradarbiaujant, be kita ko, su Tarptautine energetikos agentūra ir Tarptautiniu energetikos forumu, sukurti biržos prekių lyginamųjų indeksų principai yra specialiai skirti taikyti visiems biržos prekių lyginamiesiems indeksams, todėl šiame reglamente numatoma, kad tam tikri reikalavimai nebus taikomi biržos prekių lyginamiesiems indeksams;

(34b)

šiuo reglamentu taip pat įvedama pripažinimo sistema, kad trečiosiose valstybėse esantys lyginamųjų indeksų administratoriai galėtų teikti savo lyginamuosius indeksus Sąjungoje, jeigu jie laikosi visų šiame reglamente nustatytų reikalavimų arba atitinkamų IOSCO principų nuostatų;

(34c)

šiuo reglamentu įvedama patvirtinimo sistema, pagal kurią Sąjungoje esantys administratoriai, turintys veiklos leidimą arba užsiregistravę pagal Sąjungos teisės nuostatas, gali tam tikromis sąlygomis patvirtinti trečiosiose valstybėse teikiamus lyginamuosius indeksus. Tokia patvirtinimo sistema turėtų būti įvesta trečiųjų valstybių administratoriams, susijusiems arba glaudžiai bendradarbiaujantiems su Sąjungoje esančiais administratoriais. Trečiojoje valstybėje pateiktus lyginamuosius standartus patvirtinęs administratorius turėtų būti atsakingas už tuos patvirtintus lyginamuosius indeksus ir užtikrinti, kad jie atitiktų šiame reglamente nurodytas atitinkamas sąlygas arba visus atitinkamų IOSCO principų reikalavimus;

(35)

išduoti lyginamojo indekso administratoriaus veiklos leidimą ir vykdyti jo priežiūrą turėtų valstybės narės, kurioje tas administratorius yra, kompetentinga institucija . Administratorių, kuris teikia tik lyginamuosius indeksus, nustatomus taikant formulę, pagal kurią indeksas apskaičiuojamas remiantis pradiniais duomenimis, kurie visi tiesiogiai gaunami iš reguliuojamų prekybos vietų, patvirtintų skelbimo ar informacijos teikimo mechanizmų subjektų, energijos biržų arba apyvartinių taršos leidimų aukcionų, ir (arba) administratorių, kuris teikia tik ne ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus, registruoti ir prižiūrėti turėtų kompetentinga institucija. Administratoriaus registracija turėtų nedaryti poveikio atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomai priežiūrai. ESMA turėtų tvarkyti administratorių registrą Sąjungos lygmeniu;

(36)

tam tikromis aplinkybėmis asmuo gali teikti indeksą, bet gali nežinoti, kad šis indeksas susiejamas su finansine priemone. Taip visų pirma gali atsitikti, kai lyginamojo indekso naudotojai ir administratorius yra skirtingose valstybėse narėse. Todėl būtina didinti skaidrumo lygį, kalbant apie tai, kuris lyginamasis indeksas naudojamas. Tai galima pasiekti patobulinus prospektų arba pagrindinės informacijos dokumentų, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisę, turinį ir pranešimų apie finansines priemones turinį bei jų sąrašą, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014  (10);

(37)

priežiūros veiksmingumas užtikrinamas valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ESMA suteikiant veiksmingas priemones ir įgaliojimus ir skiriant išteklius. Todėl šiame reglamente visų pirma turėtų būti numatomi būtiniausi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, kurie pagal nacionalinę teisę turėtų būti patikėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ESMA . Naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos ir ESMA turėtų veikti objektyviai ir nešališkai ir sprendimus priimti savarankiškai;

(38)

siekiant nustatyti šio reglamento pažeidimus, kompetentingoms institucijoms ir ESMA pagal nacionalinę teisę būtina turėti galimybę patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas, kad galėtų konfiskuoti dokumentus. Galimybė patekti į tokias patalpas yra būtina esant pagrindui įtarti, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su patikrinimo ar tyrimo dalyku, ir jie gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti. Be to, galimybė patekti į tokias patalpas būtina tais atvejais, kai asmuo, iš kurio jau pareikalauta pateikti informaciją, to reikalavimo nevykdo arba kai yra pagrįstas pagrindas manyti, kad, pateikus tokį reikalavimą, jis nebūtų vykdomas arba kad dokumentai ar informacija, su kuriais yra susijusi reikalaujama informacija, būtų pašalinti, sugadinti arba sunaikinti. Jei pagal nacionalinę teisę reikia išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, tokiu įgaliojimu patekti į patalpas turi būti naudojamasi gavus tokį išankstinį teisminės institucijos leidimą;

(39)

prižiūrimų subjektų turimi telefono pokalbių įrašai ir duomenų srauto išklotinės gali būti labai svarbūs, o kartais ir vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis galima nustatyti ir įrodyti šio reglamento, visų pirma valdymo ir kontrolės reikalavimų laikymosi, pažeidimus. Šie įrašai ir išklotinės gali padėti patikrinti už pateiktus duomenis atsakingo asmens ir už jų patvirtinimą atsakingų asmenų tapatybę ir tai, ar laikomasi reikalavimo organizaciniu požiūriu atskirti darbuotojus. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti prižiūrimų subjektų turimų telefono pokalbių įrašų, elektroninių pranešimų ar kitų duomenų srauto išklotinių tais atvejais, kai yra pagrindo įtarti, kad tokie įrašai ar išklotinės, susiję su patikrinimo ar tyrimo dalyku, gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti;

(40)

kai kurios šio reglamento nuostatos taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims trečiosiose valstybėse, kurie gali naudoti lyginamuosius indeksus, būti lyginamųjų indeksų duomenų teikėjai arba kitaip dalyvauti lyginamųjų indeksų nustatymo procese. Todėl kompetentingos institucijos turėtų sudaryti susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis. ESMA turėtų koordinuoti tokių bendradarbiavimo susitarimų rengimą ir kompetentingų institucijų keitimąsi iš trečiųjų valstybių gauta informacija;

(41)

šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) , visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, teisės į vartotojų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės į gynybą. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus . Visų pirma, kai šiame reglamente nurodomos saviraiškos kitose žiniasklaidos priemonėse laisvei taikytinos taisyklės ir žurnalistų profesinės taisyklės arba kodeksai, reikėtų atkreipti dėmesį į šias laisves, nes jos garantuojamos Sąjungoje ir valstybėse narėse ir pripažįstamos pagal Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį ir kitas atitinkamas nuostatas. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas spaudai, kitoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, jeigu jie tik skelbia arba nurodo lyginamąjį indeksą vykdydami savo žurnalistinę veiklą ir negali kontroliuoti to lyginamojo indekso teikimo;

(42)

atitinkamų asmenų teisės į gynybą turėtų būti visapusiškai gerbiamos. Visų pirma asmenims, kuriems taikomos procedūros, suteikiama galimybė susipažinti su išvadomis, kuriomis kompetentingos institucijos pagrindė savo sprendimą, ir suteikiama teisė būti išklausytiems;

(43)

su lyginamaisiais indeksais susijęs skaidrumas yra būtinas dėl finansų rinkų stabilumo ir investuotojų apsaugos. Visais atvejais keisdamosi informacija arba ją perduodamos kompetentingos institucijos turėtų laikytis asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (11). Visais atvejais keisdamasi informacija arba ją perduodama ESMA turėtų laikytis asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (12);

(44)

atsižvelgdamos į Komisijos komunikate dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo nustatytus principus ir į dėl to priimtus Sąjungos teisės aktus, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikytinų sankcijų ir administracinių priemonių ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos sankcijos ir administracinės priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios;

(45)

todėl reikėtų numatyti administracines priemones, sankcijas ir baudas siekiant užtikrinti bendrą požiūrį valstybėse narėse ir padidinti jų atgrasomąjį poveikį. Konkrečiais atvejais taikomos sankcijos turėtų būti nustatytos prireikus atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip tyčinės veikos buvimas ar nebuvimas, nustatytos finansinės naudos grąžinimas, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar švelninančios aplinkybės, poreikis, kad baudos būtų atgrasomosios ir prireikus jas apskaičiuojant būtų taikoma nuolaida už bendradarbiavimą su kompetentinga institucija ▌;

(46)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai turėtų atgrasomąjį poveikį visuomenei, paprastai jie turėtų būti skelbiami. Be to, sprendimų skelbimas – svarbi kompetentingų institucijų priemonė rinkos dalyviams informuoti, koks elgesys laikomas šio reglamento pažeidimu, ir geresniam rinkos dalyvių elgesiui skatinti. Jei toks skelbimas galėtų padaryti neproporcingą žalą susijusiems asmenims, kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, kompetentinga institucija turėtų apie sankcijas ir priemones skelbti nuasmenintą skelbimą arba atidėti paskelbimą. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę neskelbti apie sankcijas, kai laikoma, kad nuasmeninti arba atidėti skelbimą nepakanka siekiant užtikrinti, kad nekiltų grėsmės finansų rinkoms. Be to, kompetentingos institucijos neprivalo skelbti apie priemones, kurios laikomos nereikšmingomis, o jų skelbimas būtų neproporcingas;

(47)

ypatingos svarbos lyginamieji indeksai gali būti susiję su daugiau nei vienos valstybės narės duomenų teikėjais, administratoriais ir naudotojais. Taigi tokio lyginamojo indekso teikimo nutraukimas ar kiti įvykiai, galintys labai pakenkti jo teisingumui, gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, o tai reiškia, kad tokio lyginamojo indekso priežiūra, jeigu ją vykdytų vien valstybės narės, kurioje jis rengiamas, kompetentinga institucija, nebūtų veiksminga ir efektyvi šalinant riziką, kylančią dėl to ypatingos svarbos lyginamojo indekso. Siekiant užtikrinti veiksmingą kompetentingų institucijų keitimąsi priežiūros informacija ir jų veiklos bei priežiūros priemonių koordinavimą, reikėtų sudaryti kompetentingų institucijų kolegijas , kurioms vadovautų ESMA . Kolegijų veikla turėtų prisidėti prie suderinto šio reglamento taisyklių taikymo ir priežiūros praktikos konvergencijos. ESMA teisiškai įpareigojantis tarpininkavimas yra pagrindinis elementas užtikrinant koordinavimą, priežiūros nuoseklumą ir priežiūros praktikos konvergenciją. Lyginamieji indeksai gali būti susieti su ilgalaikėmis finansinėmis priemonėmis ir finansinėmis sutartimis. Tam tikrais atvejais įsigaliojus šiam reglamentui tokių lyginamųjų indeksų gali būti nebeleidžiama teikti, nes jiems būdingos charakteristikos, kurių negalima pritaikyti taip, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tačiau uždraudus toliau teikti tokius lyginamuosius indeksus finansinės priemonės ar finansinės sutartys gali būti nutrauktos arba gali kilti sumaištis, todėl būtų pakenkta investuotojams. Todėl būtina įrašyti nuostatą, kuria būtų leidžiama toliau teikti tokius lyginamuosius indeksus pereinamuoju laikotarpiu;

(47a)

tais atvejais, kai šis reglamentas taikomas arba gali būti taikomas prižiūrimiems subjektams ir rinkoms, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT)  (13) , ESMA turėtų išsamiai konsultuotis su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), kad galėtų pasinaudoti ACER praktinėmis žiniomis, susijusiomis su energijos rinkomis, ir sumažinti dvigubo reguliavimo riziką;

(47b)

jeigu esamas lyginamasis indeksas neatitinka šio reglamento reikalavimų ir pakeitus tą lyginamąjį indeksą jis atitiktų šio reglamento reikalavimus, tačiau sukeltų force majeure įvykį arba lemtų finansinės sutarties arba finansinės priemonės sąlygų pažeidimą, atitinkama kompetentinga institucija gali leisti ir toliau naudoti tą lyginamąjį indeksą iki tol, kol bus įmanoma nebenaudoti to lyginamojo indekso arba jį pakeisti kitu lyginamuoju indeksu, kad būtų išvengta neigiamų padarinių vartotojams, kuriuos gali sukelti netvarkingas arba staigus lyginamojo indekso naudojimo nutraukimas;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir papildomai patikslinti techninius pasiūlymo elementus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus ▌. Rengiant tuos teisės aktus, turėtų būti atsižvelgiama į svarbiausius tarptautinius lyginamųjų indeksų administravimo, jiems reikalingų duomenų teikimo ir jų naudojimo standartus, ypač IOSCO veiklos rezultatus. Turi būti paisoma proporcingumo principo, ypač ne ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų ir biržos prekių lyginamųjų indeksų atveju;

(49)

Komisija pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius deleguotaisiais aktais , be kita ko, turėtų priimti ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl valdymo ir kontrolės reikalavimų ir standartų projektus , kuriais nustatomas būtiniausias bendradarbiavimo susitarimų su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis turinys;

(50)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, dėl tam tikrų jo aspektų Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie aspektai susiję su trečiųjų valstybių ▌ lyginamuosius indeksus teikiantiems subjektams taikomos teisinės sistemos lygiavertiškumo nustatymu, taip pat su fakto, kad lyginamasis indeksas yra ypatingos svarbos, nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14), kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(51)

Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį įgyvendinimo aktais priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, kuriais nustatomos kompetentingų institucijų ir ESMA keitimosi informacija procedūros ir formos. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti nuoseklų ir veiksmingą lyginamųjų indeksų trūkumų šalinimo režimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes bendrą su lyginamaisiais indeksais susijusių problemų poveikį galima visapusiškai įvertinti tik Sąjungos lygmeniu, ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

centriniams bankams, kai jie vykdo įgaliojimus arba užduotis ir pareigas, kurie jiems yra pavesti Sutartimis ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutu arba kuriuos vykdydami jie turi būti nepriklausomi pagal atitinkamos valstybės narės ar trečiosios valstybės konstitucinę struktūrą;

aa)

valdžios institucijoms, kai jos teikia lyginamuosius indeksus arba kontroliuoja jų teikimą valstybės politikos tikslais, įskaitant užimtumo, ekonominės veiklos ir infliacijos priemones;

ab)

pagrindinėms sandorio šalims;

ac)

administratoriams, kai jie teikia vieninteles kainas arba vienintelės vertės referencines kainas;

ad)

spaudai, kitoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, jeigu jie tik skelbia arba nurodo lyginamąjį indeksą vykdydami savo žurnalistinę veiklą ir negali kontroliuoti to lyginamojo indekso teikimo;

ae)

kredito įstaigoms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES  (15).

1)

indeksas – bet koks skaičius:

1a)

indekso teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis indekso teikimą;

2)

lyginamasis indeksas – bet koks indeksas, kuriuo remiantis nustatoma pagal finansinę priemonę ar finansinę sutartį mokėtina suma arba finansinės priemonės vertė ▌;

2a)

lyginamųjų indeksų grupė – to paties administratoriaus teikiama lyginamųjų indeksų grupė, kai tie indeksai nustatomi pagal panašaus pobūdžio pradinius duomenis ir jais specifiškai įvertinama ta pati ar panaši rinka arba ekonomikos tikrovė;

3)

lyginamojo indekso teikimas – tai:

4)

administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis lyginamojo indekso teikimą;

5)

lyginamojo indekso naudojimas  – tai:

6)

pradinių duomenų teikimas – bet kokių viešai neprieinamų pradinių duomenų, kurie reikalingi nustatant lyginamąjį indeksą ir yra teikiami tuo tikslu, teikimas administratoriui arba kitam asmeniui, kuris juos turėtų perduoti administratoriui;

7)

duomenų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis pradinius duomenis , kurie nėra reguliuojami duomenys ;

8)

prižiūrimas duomenų teikėjas – prižiūrimas subjektas, teikiantis pradinius duomenis Sąjungoje esančiam administratoriui;

9)

duomenis teikiantis asmuo – duomenų teikėjo pradiniams duomenims teikti įdarbintas fizinis asmuo;

9a)

vertintojas – biržos prekių lyginamojo indekso administratoriaus darbuotojas arba bet kuris kitas fizinis asmuo arba trečiasis asmuo, kurio paslaugomis naudojasi arba kurį kontroliuoja administratorius ir kuris yra atsakingas už metodikos ar išvadų taikymą pradiniams duomenims ir kitai informacijai, kad būtų gautas galutinis su tam tikros biržos prekės kaina susijęs įvertinimas;

10)

pradiniai duomenys – duomenys apie vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų vertę ar kainas, įskaitant apskaičiuotąsias kainas, arba kitas vertes, kuriuos administratorius naudoja lyginamajam indeksui nustatyti;

11)

reguliuojami duomenys:

12)

sandorio duomenys – stebimos kainos, normos, indeksai arba vertės, naudojami sandoriuose tarp nesusijusių sandorio šalių aktyviojoje rinkoje, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos;

13)

finansinė priemonė – bet kuri iš priemonių, išvardytų Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnyje, dėl kurių pateiktas prašymas leisti prekiauti prekybos vietoje , kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte, arba kuriomis prekiaujama prekybos vietoje , kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte ;

14)

prižiūrimas subjektas – kuris nors iš šių subjektų:

15)

finansinė sutartis – tai:

16)

investicinis fondas – alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, arba KIPVPS, kuriam taikoma Direktyva 2009/65/EB;

17)

valdymo organas – organas, kuris atlieka priežiūros ir valdymo funkcijas, kuriam priklauso galutinio sprendimo teisė ir kuris turi įgaliojimus nustatyti subjekto strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį;

18)

vartotojas – fizinis asmuo, kuris sudarydamas į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas finansines sutartis veikia siekdamas su savo užsiėmimu, verslu ar profesija nesusijusių tikslų;

19)

tarpbankinių palūkanų normų lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kai pagrindinis turtas pagal šio straipsnio 1 punkto c papunktį yra palūkanų norma, kurią taikydami bankai gali skolinti kitiems bankams arba iš jų skolintis;

19a)

valiutos kurso lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kurio vertė nustatoma atsižvelgiant į vienos valiutos arba valiutų krepšelio kainą, kuri nurodoma viena valiuta;

20)

biržos prekių lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kai pagrindinis turtas pagal šio straipsnio 1 punkto c papunktį yra biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 (27) 2 straipsnio 2 punkte , išskyrus apyvartinius taršos leidimus, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 11 punkte ▌;

20a)

bazinė rizika – rizika, susijusi su lyginamojo indekso pateikiamo pagrindinės rinkos ar ekonomikos tikrovės, kurią norima įvertinti lyginamuoju indeksu, aprašymo teisingumu;

21)

ypatingos svarbos lyginamasis indeksas:

21a)

ne ypatingos svarbos lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kuris neatitinka 13 straipsnyje numatytų ypatingos svarbos lyginamojo indekso kriterijų;

22)

buvimo vieta (esantis) – kalbant apie juridinį asmenį, reiškia valstybę narę arba trečiąją valstybę, kurioje yra jo registruotoji būstinė arba kitas oficialus adresas, o kalbant apie fizinį asmenį – valstybę narę arba trečiąją valstybę, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais;

22a)

viešoji institucija – tai:

a)

užtikrinamas administratoriui pateiktos ar jo parengtos informacijos, kuriai taikomi šiame reglamente nustatyti informacijos atskleidimo ir skaidrumo įpareigojimai, konfidencialumas ir

b)

konkrečiai mažinama konfliktų, kylančių dėl administratoriaus nuosavybės, kontrolės, kitų jo grupėje esančių interesų arba kitų asmenų, kurie gali daryti administratoriui įtaką ar jį kontroliuoti lyginamojo indekso nustatymo procese, rizika.

a)

turėtų reikiamų gebėjimų, žinių ir patirties, kad galėtų vykdyti pavestas užduotis, ir jiems būtų taikomas veiksmingas valdymas ir priežiūra;

b)

nebūtų veikiami nederamos įtakos ar interesų konfliktų ir kad dėl tų asmenų atlyginimo ir jų veiklos rezultatų įvertinimo nekiltų interesų konfliktų ar kitaip nebūtų pažeistas lyginamojo indekso nustatymo proceso teisingumas;

c)

neturėtų interesų ar verslo ryšių, kurie darytų neigiamą poveikį administratoriaus vykdomoms funkcijoms;

d)

negalėtų prie lyginamojo indekso nustatymo prisidėti asmeniškai ar rinkos dalyvių vardu teikdami pirkimo ir pardavimo pasiūlymus ir sudarydami sandorius ir

e)

privalėtų laikytis veiksmingų procedūrų, kuriomis kontroliuojamas keitimasis informacija su kitais darbuotojais, ir nedalyvautų veikloje, kuri gali kelti interesų konflikto riziką.

a)

priežiūros funkcijos įgaliojimai;

b)

priežiūros funkciją vykdančių narių atrankos kriterijai;

c)

bet kurios valdybos ar komiteto, kuriam pavesta atlikti priežiūros funkciją, narių informacijos santrauka, taip pat visos interesų konfliktų deklaracijos ir informacija apie komiteto narių rinkimo, skyrimo ar pašalinimo ir pakeitimo tvarką.

a)

bent kartą per metus peržiūrėti lyginamojo indekso apibrėžtį ir metodiką;

b)

prižiūrėti bet kokius lyginamojo indekso metodikos pakeitimus ir pavesti administratoriui konsultuotis dėl tokių pakeitimų;

c)

prižiūrėti, kaip veikia administratoriaus kontrolės sistema, kaip yra valdomas ir veikia lyginamasis indeksas, taip pat, jei lyginamajam indeksui naudojami duomenų teikėjų teikiami duomenys, kaip laikomasi 9 straipsnio 1 dalyje nurodyto elgesio kodekso;

d)

peržiūrėti ir tvirtinti lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūras, įskaitant bet kokį konsultavimąsi dėl nutraukimo;

e)

prižiūrėti visus trečiuosius asmenis, dalyvaujančius teikiant lyginamąjį indeksą, įskaitant apskaičiavimo ar platinimo tarpininkus;

f)

vertinti vidaus ir išorės auditą ar peržiūras, stebėti taisomųjų veiksmų, nurodytų šių auditų išvadose, įgyvendinimą;

g)

jei lyginamajam indeksui naudojamasi duomenų teikėjų teikiamais duomenimis, stebėti pradinius duomenis ir duomenų teikėjus, taip pat administratoriaus veiksmus, kai pateikti pradiniai duomenys ginčijami arba tvirtinami;

h)

jei lyginamajam indeksui naudojamasi duomenų teikėjų teikiamais duomenimis, imtis veiksmingų priemonių dėl bet kokių elgesio kodekso pažeidimų ir

i)

jei lyginamajam indeksui naudojamasi duomenų teikėjų teikiamais duomenimis, pranešti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie bet kokį netinkamą duomenų teikėjų ar administratorių elgesį, apie kurį sužino priežiūros funkciją vykdantys asmenys, taip pat apie visus pradinius duomenis, kurie gali būti neįprasti ar įtartini.

a)

operacinės rizikos valdymą;

b)

parengtas nenumatytų atvejų ir atkūrimo procedūras, taikomas lyginamojo indekso teikimo sutrikimo atveju.

a)

nustato priemones, kuriomis, kiek įmanoma, užtikrinama, kad duomenų teikėjai laikytųsi 9 straipsnio 1 dalyje nurodyto elgesio kodekso ir pradiniams duomenims taikomų standartų;

b)

nustato priemones pradiniams duomenims stebėti, įskaitant pradinių duomenų stebėseną prieš lyginamojo indekso paskelbimą ir pradinių duomenų tvirtinimą po indekso paskelbimo klaidoms ir neatitiktims nustatyti.

a)

visus pradinius duomenis;

b)

visas administratoriaus ir, jei taikytina, vertintojų išvadas ar sprendimus savo nuožiūra, naudojamus lyginamojo indekso nustatymo procese;

c)

įrašus apie atvejus, kai nepaisyta pradinių duomenų, ypač kai tie duomenys atitiko lyginamojo indekso nustatymo metodikos reikalavimus, ir tokio nepaisymo pagrindimą;

d)

informaciją apie kitus standartinių procedūrų ir metodikų pakeitimus ar nukrypimus nuo jų, įskaitant tuos, kurie padaryti esant nepalankioms rinkos sąlygoms ar sutrikus rinkos veikimui;

e)

duomenis teikiančių asmenų ir fizinių asmenų, administratorių įdarbintų lyginamiesiems indeksams nustatyti, tapatybės duomenis;

f)

visus su skundais susijusius dokumentus ir

g)

atitinkamos su lyginamuoju indeksu susijusių bet kokio administratoriaus įdarbinto asmens ir duomenų teikėjų ar duomenis teikiančių asmenų komunikacijos įrašus.

a)

administratorius būtų nustatęs rašytinėje skundų nagrinėjimo politikoje išsamiai apibūdintą tvarką, kurios laikydamiesi jo abonentai gali teikti skundus dėl konkretaus lyginamojo indekso apskaičiavimo reprezentatyvumo rinkos vertės požiūriu, siūlomų lyginamojo indekso apskaičiavimo pakeitimų, metodikos taikymo konkretaus lyginamojo indekso apskaičiavimo procese ir kitų korekcinių sprendimų, susijusių su lyginamųjų indeksų apskaičiavimo procesais;

b)

būtų skundų nagrinėjimo tvarka ir tikslinis tvarkaraštis;

c)

oficialius skundus, pareikštus dėl administratoriaus ir jo darbuotojų, tas administratorius ištirtų sąžiningai ir laiku;

d)

tyrimas būtų atliekamas nepriklausomai nuo visų darbuotojų, kurie gali būti susiję su skundo dalyku;

e)

administratorius siektų greitai užbaigti savo tyrimą.

a)

lyginamųjų indeksų ir finansų rinkų pokyčius, drauge atsižvelgdama į tarptautinę su lyginamųjų indeksų valdymo reikalavimais susijusios priežiūros praktikos konvergenciją;

b)

įvairių rūšių lyginamųjų indeksų ir administratorių specifines ypatybes, įskaitant sektorių ypatybes ir naudojamų pradinių duomenų rūšis;

c)

ypatingos svarbos ir ne ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų skirtumus;

d)

tai, ar reikalavimai jau yra iš dalies ar visapusiškai įtraukti į kitus atitinkamus reguliavimo reikalavimus, visų pirma susijusius su lyginamaisiais indeksais, kurie yra grindžiami reguliuojamais duomenimis, ir ypač, be kita ko, reikalavimus pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014  (28) , siekiant užtikrinti, kad reikalavimai nesidubliuotų ir neatsirastų kitokios nereikalingos naštos administratoriams.

a)

paslaugų teikėjas gali ir sugeba patikimai ir profesionaliai vykdyti perduotas funkcijas, paslaugas arba veiklą ir tam turi teisės aktuose numatytą veiklos leidimą;

b)

administratorius atitinkamoms kompetentingoms institucijoms leidžia susipažinti su paslaugų teikėjo, kuris dalyvauja lyginamojo indekso nustatymo procese, tapatybės duomenimis ir užduotimis;

c)

administratorius imasi tinkamų veiksmų, jeigu atrodo, kad paslaugų teikėjas galbūt veiksmingai nevykdo perduotų funkcijų ir nesilaiko taikomų įstatymų ir reguliavimo reikalavimų;

d)

administratorius turi reikiamą kompetenciją, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti perduotas funkcijas ir valdyti su užsakomosiomis paslaugomis susijusią riziką;

e)

paslaugų teikėjas praneša administratoriui apie bet kokius pokyčius, kurie gali turėti esminės įtakos jo gebėjimui veiksmingai vykdyti jam perduotas funkcijas ir laikytis taikomų įstatymų ir reguliavimo reikalavimų;

f)

paslaugų teikėjas bendradarbiauja su atitinkama kompetentinga institucija perduotos veiklos klausimais, o administratorius ir atitinkama kompetentinga institucija turi realią galimybę susipažinti su duomenimis, susijusiais su perduota veikla, taip pat patekti į paslaugų teikėjo veiklos patalpas, ir atitinkama kompetentinga institucija turi galimybę pasinaudoti tomis prieigos teisėmis;

g)

administratorius turi galimybę prireikus nutraukti susitarimus;

h)

administratorius imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant nenumatytų atvejų planus, kad išvengtų nederamos operacinės rizikos, susijusios su paslaugų teikėjo dalyvavimu lyginamųjų indeksų nustatymo procese.

a)

pradiniai duomenys yra sandorių duomenys arba, kai tai labiau tikslinga, ne sandorių duomenys, įskaitant įpareigojančias kotiruotes ir patikrinamus įverčius, su sąlyga , kad būtų tiksliai ir patikimai atspindima rinkos ar ekonomikos tikrovė , kuriai įvertinti lyginamasis indeksas yra skirtas; ▌

aa)

a punkte nurodyti pradiniai duomenys turi būti patikrinami;

b)

administratorius pradinius duomenis gauna iš patikimos ir reprezentatyvios duomenų teikėjų grupės ar imties, kad užtikrintų, jog pagal tuos duomenis nustatomas lyginamasis indeksas būtų patikimas ir atspindėtų rinkos ar ekonomikos tikrovę, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas ▌;

ba)

administratorius naudoja tik tų duomenų teikėjų, kurie laikosi 9 straipsnyje nurodyto elgesio kodekso, pradinius duomenis;

bb)

administratorius sudaro asmenų, galinčių teikti administratoriui pradinius duomenis, sąrašą ir į jį taip pat įtraukia procedūras duomenų teikėjo ir kitų duomenis teikiančių asmenų tapatybei įvertinti;

bc)

administratorius užtikrina, kad duomenų teikėjai pateiktų visus svarbius pradinius duomenis, ir

c)

kai lyginamojo indekso pradiniai duomenys nėra sandorių duomenys ir duomenų teikėjas yra daugiau kaip 50 % vertės sandorių rinkoje, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas, šalis, administratorius , jei įmanoma, patikrina, ar pradiniai duomenys yra susiję su rinka, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos. Jeigu administratorius nustato, kad pradiniai duomenys nesusiję su rinka, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos, jis pakeičia pradinius duomenis, duomenų teikėjus arba metodiką siekdamas užtikrinti, kad pradiniai duomenys būtų susiję su rinka, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos, arba nustoja teikti tą lyginamąjį indeksą ▌.

a)

kriterijus, kuriais apibrėžiama, kas gali pateikti administratoriui pradinius duomenis, ir duomenų teikėjų atrankos tvarką;

b)

tvarką, pagal kurią būtų vertinami duomenų teikėjo teikiami pradiniai duomenys ir prireikus būtų nebeleidžiama duomenų teikėjui toliau teikti pradinių duomenų arba duomenų teikėjui dėl reikalavimų nesilaikymo būtų taikomos kitos sankcijos ir

c)

pradinių duomenų tvirtinimo, be kita ko, lyginant su kitais rodikliais ar duomenimis, tvarką jų teisingumui ir tikslumui užtikrinti. Jeigu lyginamasis indeksas atitinka 14a straipsnyje nustatytus kriterijus, šis reikalavimas taikomas tik tais atvejais, kai pagrįstai įmanoma jo laikytis.

a)

gauna duomenis iš kitų šaltinių, kurie patvirtina tuos pradinius duomenis;

b)

užtikrina, kad duomenų teikėjams būtų taikomos tinkamos vidaus priežiūros ir tikrinimo procedūros, suteikiančios galimybę:

a)

yra pagrįsta ir patikima;

b)

turi aiškias taisykles, kuriomis nurodoma, kaip ir kada nustatant tą lyginamąjį indeksą gali būti veikiama savo nuožiūra;

c)

yra griežta, nuosekli ir sudaro sąlygas patvirtinti duomenis, įskaitant grįžtamąjį patikrinimą;

d)

yra atspari ir užtikrinanti, kad lyginamąjį indeksą būtų galima apskaičiuoti įvairiausiomis galimomis aplinkybėmis;

e)

yra atsekama ir patikrinama.

a)

atsižvelgia į tokius veiksnius kaip, pvz., rinkos dydis ir įprastas likvidumas, prekybos ir rinkos dalyvių pozicijų skaidrumas, rinkos koncentracija, rinkos dinamika ir bet kokios imties tinkamumas rinkai ar ekonomikos tikrovei, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas, atspindėti;

b)

nustato, kas to lyginamojo indekso atžvilgiu yra aktyvioji rinka, ir

c)

nustato įvairių rūšių pradiniams duomenims teikiamą pirmenybę.

i)

kiekvienam lyginamajam indeksui arba lyginamųjų indeksų grupei naudojamą metodiką ir

ii)

konsultavimosi procedūrą ir pagrindimą, pagal kuriuos siūlomi esminiai jo metodikos pakeitimai, taip pat tokių pakeitimų pagrindimą, įskaitant apibrėžtį, kas yra esminis pakeitimas, ir tai, kada administratorius naudotojams praneša apie kokius nors pakeitimus.

a)

glaustą paaiškinimą, kurio pakaktų, kad lyginamojo indekso abonentas arba kompetentinga institucija galėtų lengviau suprasti, kaip buvo atlikti skaičiavimai, įskaitant bent vertinamos fizinės rinkos dydį ir likvidumą (pvz., pateiktų sandorių skaičių ir apimtį), apimties intervalą ir vidurkį, kainų intervalą ir vidurkį, orientacines kiekvienos rūšies pradinių duomenų, į kuriuos atsižvelgta atliekant skaičiavimus, procentines dalis; vartojami kainodaros metodikos terminai, tokie kaip „pagrįsta sandoriais“, „pagrįsta kainų skirtumu“ arba „interpoliuota arba ekstrapoliuota“, ir

b)

glaustą paaiškinimą, kokiu mastu ir kokiu pagrindu atliekant kokius nors skaičiavimus remtasi savomis išvadomis, pvz., kodėl nuspręsta į skaičiavimus neįtraukti pradinių duomenų, kurie šiaip atitiko atitinkamos tam skaičiavimui taikomos metodikos reikalavimus, kodėl kainos grįstos skirtumais, interpoliacija, ekstrapoliacija arba kodėl pirkimo kainų ar pardavimo kainų duomenims taikytas didesnis lyginamasis svoris nei sudarytų sandorių duomenims.

a)

lyginamųjų indeksų ir finansų rinkų pokyčius, drauge atsižvelgdama į tarptautinę su lyginamaisiais indeksais susijusios priežiūros praktikos konvergenciją;

b)

įvairių lyginamųjų indeksų ir įvairių rūšių lyginamųjų indeksų specifines ypatybes;

c)

ne ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams taikytiną proporcingumo principą;

d)

lyginamųjų indeksų pažeidžiamumą manipuliavimo atžvilgiu priklausomai nuo naudojamų metodikų ir pradinių duomenų;

e)

tai, kad naudotojams turėtų būti prieinama pakankama informacija, kad jie galėtų suprasti, kaip lyginamasis indeksas teikiamas, ir kad galėtų įvertinti jo, kaip referencinės vertės, aktualumą ir tinkamumą;

f)

tai, ar reikalavimai jau yra iš dalies ar visapusiškai įtraukti į kitus atitinkamus reguliavimo reikalavimus, visų pirma susijusius su lyginamaisiais indeksais, kurie yra grindžiami reguliuojamais duomenimis, ir ypač, be kita ko, reikalavimus pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, siekiant užtikrinti, kad reikalavimai nesidubliuotų ir neatsirastų kitokios nereikalingos naštos administratoriams.

a)

aiški teiktinų pradinių duomenų apibrėžtis ir reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti pradinių duomenų teikimą pagal 7 ir 8 straipsnius;

b)

politika, kuria užtikrinama, kad duomenų teikėjai pateiktų visus atitinkamus pradinius duomenis, ir

c)

sistemos ir kontrolės priemonės, kurias duomenų teikėjas privalo nustatyti, be kita ko:

a)

kontrolės priemones, kuriomis nustatoma, kas gali pateikti administratoriui pradinius duomenis, įskaitant, jeigu proporcinga, tvarką, pagal kurią duomenis parašu tvirtintų viršesnis už duomenis teikiantį asmenį fizinis asmuo;

b)

atitinkamą duomenis teikiančių asmenų mokymą, kuris apimtų bent šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014;

c)

konfliktų valdymo priemones, prireikus įskaitant organizacinį darbuotojų atskyrimą ir priemones, kuriomis galima pašalinti paskatas manipuliuoti kokiu nors lyginamuoju indeksu, atsirandančias dėl atlyginimų politikos;

d)

su pradinių duomenų teikimu susijusios komunikacijos įrašų saugojimą atitinkamą laikotarpį;

e)

įrašų apie atskirų prekybinių operacijų vykdytojų ir prekybos operacijų subjektų pozicijas, susijusias su priemonėmis, susietomis su lyginamuoju indeksu, saugojimą, siekiant palengvinti auditą, tyrimus ir interesų konfliktų valdymo tikslais;

f)

vidaus ir išorės auditų įrašų saugojimą.

a)

lyginamasis indeksas naudojamas kaip referencinė vertė, susieta su finansinėmis priemonėmis ir finansinėmis sutartimis, kurių vidutinė vertė įvertinus per atitinkamą laikotarpį vidutiniškai siekia bent 500 000 000 000 EUR;

b)

lyginamasis indeksas pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu laikantis 2a, 2c ir 2e–2 g dalyse nurodytos procedūros.

—

patikslinama, kaip skaičiuojama finansinių priemonių rinkos vertė;

—

patikslinama, kaip skaičiuojama išvestinių finansinių priemonių bendroji nominalioji vertė;

—

patikslinama, kokios trukmės laikotarpį reikia paimti, siekiant tinkamai išmatuoti lyginamojo indekso vertę;

—

bent kas [trejus] metus po šio reglamento įsigaliojimo dienos atliekama 500 000 000 000 EUR ribinės vertės peržiūra.

a)

įvairūs naudojimo būdai, kalbant apie rinkos dalyvius ir naudojimą neprofesionaliųjų klientų rinkose;

b)

galimybė vietoj to lyginamojo indekso naudoti įmanomą rinkos sąlygomis pakaitalą;

c)

finansinių priemonių ir finansinių sutarčių, susietų su tuo lyginamuoju indeksu, vertė valstybėje narėje ir jos svarba valstybės narės bendram nacionaliniam produktui;

d)

indekso naudojimo ir, kai taikytina, duomenų teikimo lyginamajam indeksui koncentracija valstybėse narėse;

e)

bet kokie kiti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti galimą tokio lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba jo tapimo nepatikimu poveikį valstybės narės rinkoms, finansiniam stabilumui arba namų ūkių ir įmonių finansavimui.

2i.

2j.

a)

nedelsdamas pranešti apie tai savo kompetentingai institucijai ir

b)

per keturias savaites nuo tokio pranešimo dienos pateikti įvertinimą, kaip tas lyginamasis indeksas turėtų būti perduotas naujam administratoriui, arba

c)

per keturias savaites nuo tokio pranešimo dienos pateikti įvertinimą, kaip reikėtų nustoti teikti lyginamąjį indeksą, atsižvelgiant į 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą.

a)

informuoti ESMA ir

b)

atlikti savo pačios įvertinimą, kaip tas lyginamasis indeksas turėtų būti perduotas naujam administratoriui arba kaip reikėtų nustoti jį teikti, atsižvelgiant į 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą administratoriaus vykdomą jo lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūrą.

a)

lyginamojo indekso teikimas bus perduotas naujam administratoriui arba

b)

bus galima tvarkingai nustoti teikti lyginamąjį indeksą, arba

c)

lyginamasis indeksas pasidarys nebe ypatingos svarbos indeksu.

a)

remiantis 4 dalimi reikalauti, kad prižiūrimi subjektai, įskaitant subjektus, kurie dar nėra susijusio ypatingos svarbos lyginamojo indekso duomenų teikėjai, teiktų pradinius duomenis administratoriui pagal metodiką, elgesio kodeksą ir kitas taisykles. Toks reikalavimas taikomas tinkamos trukmės pereinamąjį laikotarpį, priklausomai nuo vidutinio su atitinkamu lyginamuoju indeksu susietos sutarties laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo pirminio sprendimo įpareigoti teikti duomenis priėmimo dienos;

b)

atlikusi peržiūrą kaip nustatyta 5b dalyje po šios dalies a punkte nurodyto pereinamojo laikotarpio, pratęsti privalomo duomenų teikimo laikotarpį ne ilgesniu kaip 12 mėnesių laikotarpiu;

c)

nustatyti datą, iki kurios pradiniai duomenys turi būti teikiami, neįpareigodama prižiūrimų subjektų prekiauti ar įsipareigoti prekiauti;

d)

prašo administratorių atlikti ypatingos svarbos lyginamojo indekso nustatymo elgesio kodekso, metodikos ar kitų taisyklių pakeitimus siekiant padidinti jo reprezentatyvumą ir pagrįstumą, pasitarusi su administratoriumi;

e)

prašo administratorių lyginamojo indekso naudotojams pateikti priemonių, kurias administratorius rengiasi priimti, kad būtų padidintas lyginamojo indekso reprezentatyvumas ir pagrįstumas, rašytinę ataskaitą ir sudaryti sąlygas su ja susipažinti.

a)

kad lyginamasis indeksas gali būti naudojamas po to, kai duomenų teikėjai, įpareigoti teikti pradinius duomenis, nustoja juos teikti;

b)

kad tikėtina, jog duomenų teikėjai toliau teiks pradinius duomenis bent vienerius metus, jei įgaliojimai bus atšaukti;

c)

pasikonsultavusi su duomenų teikėjais ir naudotojais, kad yra teikiamas tinkamas pakaitinis lyginamasis indeksas ir ypatingos svarbos lyginamojo indekso naudotojai gali prieinama kaina prie jo pereiti. Toks perėjimas nelaikomas esamos sutarties pažeidimu; arba

d)

kad nėra tinkamų kitų duomenų teikėjų, o atitinkamiems prižiūrimiems subjektams nustojus teikti duomenis lyginamasis indeksas susilpnėtų tiek, kad jį reikėtų nustoti skelbti.

a)

aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiama rinkos ar ekonomikos tikrovė, kuri vertinama lyginamuoju indeksu, ir aplinkybės, kuriomis toks vertinimas gali tapti nepatikimas;

c)

▌aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomi lyginamųjų indeksų elementai, kuriuos nustatant gali būti veikiama savo nuožiūra, ir kriterijai, kurie taikomi veikimui savo nuožiūra▌;

d)

atkreipia dėmesį į galimybę, kad dėl tam tikrų veiksnių, įskaitant išorės veiksnius, kurių administratorius negali kontroliuoti, gali prireikti padaryti lyginamojo indekso pakeitimus arba jo nebeteikti; ir

e)

pataria , kad bet kokios su lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutartys ar kitos finansinės priemonės turėtų būti pajėgios atlaikyti galimus lyginamojo indekso pakeitimus ar nutraukimą arba tokiose sutartyse ar priemonėse turėtų būti kitaip atsižvelgta į tokių pakeitimų ar nutraukimo galimybę.

a)

visų pagrindinių su lyginamuoju indeksu susijusių sąvokų apibrėžtys;

b)

pagrindimas, kodėl nustatyta tam tikra metodika, ir šios metodikos peržiūros ir patvirtinimo procedūros;

c)

kriterijai ir procedūros, naudojami lyginamajam indeksui nustatyti, įskaitant pradinių duomenų aprašymą, įvairių rūšių pradiniams duomenims teikiamą pirmenybę, būtiniausius duomenis, kurių reikia lyginamajam indeksui nustatyti, bet kokių modelių ar ekstrapoliacijos metodų naudojimą ir bet kokią lyginamojo indekso sudedamųjų dalių derinimo tvarką;

d)

kontrolės priemonės ir taisyklės, kuriomis administratorius ar bet kokie duomenų teikėjai turi vadovautis veikdami savo nuožiūra ar remdamiesi nuovoka tokio veikimo savo nuožiūra ar rėmimosi savo nuovoka nuoseklumui užtikrinti;

e)

procedūros, kuriomis vadovaujamasi nustatant lyginamąjį indeksą nepalankiausiais laikotarpiais arba tais laikotarpiais, kai sandorių duomenų šaltinių gali nepakakti, jie gali būti netikslūs ar nepatikimi, taip pat galimi lyginamojo indekso trūkumai tokiais laikotarpiais;

f)

procedūros, kurios taikomos, jei pradiniuose duomenyse ar nustatant lyginamąjį indeksą būta klaidų, įskaitant atvejus, kuriais lyginamąjį indeksą reikės nustatyti iš naujo ir

g)

galimų lyginamojo indekso trūkumų, įskaitant jo veikimą nelikvidžiose ar suskaidytose rinkose ir galimą pradinių duomenų koncentraciją, nustatymas.

a)

Komisija pagal 2 arba 2a dalį priėmė lygiavertiškumo sprendimą ▌;

b)

administratorius turi veiklos leidimą toje trečiojoje šalyje arba yra toje trečiojoje šalyje įregistruotas ir prižiūrimas;

c)

administratorius pranešė EVPRI apie sutikimą, kad prižiūrimi subjektai galėtų Sąjungoje naudoti jo faktinius ar numatomus lyginamuosius indeksus ▌;

d)

administratorius yra tinkamai įregistruotas pagal 25a straipsnį ir

e)

veikia šio straipsnio 3 dalyje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai.

a)

toje trečiojoje šalyje turintys veiklos leidimą ar įregistruoti administratoriai laikytųsi privalomų reikalavimų, prilygstančių šio reglamento reikalavimams, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar nustatant trečiosios šalies teisinę sistemą ir priežiūros praktiką laikomasi 2013 m. liepos 17 d. paskelbtų IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų ir 2012 m. spalio 5 d. paskelbtų IOSCO naftos kainas nurodančių agentūrų priežiūros principų ; ir

b)

privalomų reikalavimų laikymasis toje trečiojoje šalyje yra nuolat veiksmingai prižiūrimas ir užtikrinamas;

ba)

a)

EVPRI ir susijusių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę susipažinti su visa EVPRI susijusia informacija apie administratorių, kuriam veiklos leidimas išduotas toje trečiojoje šalyje;

b)

skubaus pranešimo EVPRI mechanizmas, kai trečiosios šalies kompetentinga institucija mano, kad administratorius, kuriam veiklos leidimas išduotas toje trečiojoje šalyje ir kurį ji prižiūri, pažeidžia jam išduoto veiklos leidimo sąlygas ar kitą vietos teisės aktą;

c)

procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu ▌.

a)

▌veikla aiškiai prieštarauja jo lyginamųjų indeksų naudotojų interesams ar tinkamam rinkų veikimui; arba

b)

▌ jis smarkiai pažeidė jam trečiojoje šalyje taikomas vietos teisės ar kitas nuostatas, kuriomis vadovaudamasi Komisija priėmė sprendimą pagal 20 straipsnio 2 arba 2a dalį.

a)

EVPRI perdavė klausimą spręsti trečiosios šalies kompetentingai institucijai ir ta kompetentinga institucija nesiėmė tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti ir tinkamam rinkų veikimui Sąjungoje užtikrinti arba neįrodė, kad susijęs administratorius atitinka toje trečiojoje šalyje jam taikomus reikalavimus;

b)

EVPRI apie savo ketinimą panaikinti administratoriaus registraciją tos trečiosios šalies kompetentingai institucijai pranešė mažiausiai prieš 30 dienų iki panaikinimo.

i)

jei trečiojoje šalyje įsisteigusį administratorių prižiūri trečiosios šalies institucija, turi būti sudarytas tinkamas susijusios kompetentingos institucijos arba EVPRI ir trečiosios šalies administratoriaus institucijos bendradarbiavimo susitarimas, kad būtų užtikrintas bent veiksmingas dalijimasis informacija;

ii)

trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, teisės aktai, reglamentai arba administracinės nuostatos nedraudžia kompetentingai institucijai arba EVPRI veiksmingai vykdyti pagal šį reglamentą nustatytų priežiūros funkcijų.

a)

tvirtinantis administratorius patikrino ir gali įrodyti savo kompetentingai institucijai, kad lyginamojo indekso ar lyginamųjų indeksų grupės teikimas atitinka reikalavimus, kurie:

b)

tvirtinantis administratorius turi reikiamą kompetenciją, kad galėtų veiksmingai stebėti su lyginamaisiais indeksais susijusios veiklos vykdymą trečiojoje šalyje ir valdyti susijusią riziką.

a)

dokumentus, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, jog jis atitinka 5 straipsnio 3a dalyje, 5c, 6, jei taikytina, 7b ir 15 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir

b)

bendrą kiekvieno lyginamojo indekso referencinę vertę arba apytikrį jos dydį.

a)

aiškiai atsisako veiklos leidimo arba per ankstesnius dvylika mėnesių neteikė jokių lyginamųjų indeksų;

b)

veiklos leidimą gavo arba užsiregistravo pateikęs melagingą informaciją arba kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)

nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam išduotas veiklos leidimas arba jis buvo užregistruotas , arba

d)

smarkiai ar pakartotinai pažeidė šio reglamento nuostatas.

a)

pagal 23 ir 23a straipsnius leidimus gavusių arba užregistruotų administratorių tapatybė ir už jų priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija;

b)

administratorių, kurie pranešė ESMA apie savo sutikimą, nurodytą 20 straipsnio 1 dalies c punkte, tapatybė ir už jų priežiūrą atsakinga trečiosios valstybės kompetentinga institucija;

c)

administratorių, pripažintų pagal 21a straipsnį, tapatybė ir už jų priežiūrą atsakinga trečiosios valstybės kompetentinga institucija;

d)

lyginamieji indeksai, patvirtinti laikantis 21b straipsnyje nustatytos procedūros, ir tvirtinančių administratorių tapatybė.

a)

yra gavusi raštišką tos kompetentingos institucijos sutikimą ir ta informacija yra atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems ta kompetentinga institucija yra davusi sutikimą, arba

b)

▌toks atskleidimas būtinas teisminiam nagrinėjimui.

a)

patikrinimą ar tyrimą vietoje atlikti pati;

b)

leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti atliekant patikrinimą ar tyrimą vietoje;

c)

paskirti auditorius arba ekspertus , kurie padėtų atlikti arba atliktų patikrinimus ar tyrimus vietoje ▌.

a)

susipažinti su bet kokiu susijusiu dokumentu ir kitais bet kokio pavidalo duomenimis, gauti ar pasidaryti jų kopiją;

b)

prašyti ar reikalauti informacijos iš bet kurio asmens, ▌ kurie nuolat dalyvauja lyginamojo indekso teikimo arba duomenų teikimo procese, įskaitant visus paslaugų teikėjus pagal 6 straipsnio 3a dalį, taip pat iš jų vadovų, ir prireikus kviesti ir apklausti tokius asmenis siekiant gauti informacijos;

c)

biržos prekių lyginamųjų indeksų ▌atveju reikalauti, kad duomenų teikėjai pateiktų , kai taikytina, standartinės formos informaciją apie susijusias neatidėliotinų sandorių rinkas ir pranešimus apie sandorius, ir turėti tiesioginę prieigą prie prekybos dalyvių sistemų;

d)

atlikti patikrinimus ar tyrimus vietoje, išskyrus fizinių asmenų privačias gyvenamąsias vietas;

e)

patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas, kad galėtų konfiskuoti dokumentus ir kitus bet kokio pavidalo duomenis, esant pagrindui įtarti, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su patikrinimo ar tyrimo dalyku, ir jie gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti. Jei pagal nacionalinę teisę reikia išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, tokiu įgaliojimu naudojamasi tik gavus tokį reikiamą išankstinį leidimą;

f)

reikalauti prižiūrimų subjektų turimų telefono pokalbių įrašų, elektroninės komunikacijos ar kitų duomenų srauto išklotinių;

g)

pareikalauti įšaldyti ir (arba) areštuoti turtą;

i)

reikalauti laikinai nutraukti bet kokią praktiką, kurią kompetentinga institucija laiko prieštaraujančia šiam reglamentui;

j)

laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą;

k)

imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie lyginamojo indekso teikimą, be kita ko, reikalaujant, kad šį lyginamąjį indeksą paskelbęs ar išplatinęs asmuo paskelbtų taisomąjį pareiškimą apie ankstesnius lyginamojo indekso duomenis ar skaičius;

ka)

peržiūrėti atitikties deklaraciją ir reikalauti ją pakeisti.

a)

tiesiogiai;

b)

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis ar rinkos subjektais;

c)

savo atsakomybe perduodamos užduotis tokioms institucijoms ar rinkos subjektams;

d)

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

a)

šio reglamento 5 , 5a, 5b, 5c, 5d , 6, 7 , 7a, 7b, 8, 9, ▌11, 14, 15, ▌17, ▌, 19, ▌23 ir 23a straipsnių pažeidimus ir

b)

nebendradarbiavimą atliekant tyrimą ar patikrinimą arba prašymo pagal 30 straipsnį nevykdymą.

a)

nurodyti, kad pažeidimą padaręs administratorius ar prižiūrimas subjektas nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;

b)

reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar sumokėti nuostolių, kurių dėl to pažeidimo buvo išvengta, sumą, jeigu tą pelną ar nuostolius galima nustatyti;

c)

paskelbti viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas administratorius arba prižiūrimas subjektas ir to pažeidimo pobūdis;

d)

panaikinti administratoriui išduotą veiklos leidimą arba sustabdyti jo galiojimą;

e)

bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už tokį pažeidimą, laikinai uždrausti vykdyti valdymo funkcijas administratoriaus arba duomenų teikėjo organizacijoje;

f)

skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą sumą galima nustatyti, arba

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

aa)

lyginamojo indekso svarbą finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai;

b)

atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)

atsakingo juridinio asmens ▌visą apyvartą ar atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)

atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)

atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant reikalavimo užtikrinti, kad toks asmuo atsilygintų už gautą pelną ar sumokėtų išvengtų nuostolių sumą;

f)

susijusio asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

g)

priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi atsakingas asmuo, kad būtų išvengta pakartotinio pažeidimo.

a)

atideda sprendimo skirti sankciją ar priemonę paskelbimą iki tol, kol nebebus priežasčių jo neskelbti;

b)

paskelbia nuasmenintą sprendimą skirti sankciją ar priemonę tokiu būdu, kuris neprieštarauja nacionalinei teisei, jei tokiu nuasmeninto sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga. Tuo atveju, kai nusprendžiama paskelbti nuasmenintą sprendimą dėl sankcijos ar priemonės, atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, jog per tą laikotarpį išnyks priežastys, dėl kurių reikėtų skelbti nuasmenintą sprendimą;

c)

apskritai neskelbia sprendimo skirti sankciją ar priemonę, jeigu manoma, jog taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta:

a)

informacijos, kuria turi keistis kompetentingos institucijos;

b)

kompetentingų institucijų tarpusavio sprendimų priėmimo proceso;

c)

atvejų, kuriais kompetentingos institucijos privalo konsultuotis vienos su kitomis;

d)

pagalbos, teiktinos pagal 14 straipsnio 5a dalį , užtikrinant 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių vykdymą.

a)

kai kompetentinga institucija neperdavė esminės informacijos;

b)

kai gavus prašymą pagal 3 dalį administratoriaus kompetentinga institucija pranešė prašymą pateikusiai institucijai, kad tos dalies reikalavimai yra neįvykdyti, arba per pagrįstą laiką neįvykdė tokio prašymo;

c)

kai kompetentingos institucijos nesusitarė dėl 6 dalyje nurodytų klausimų;

d)

kai ▌nesutariama dėl priemonės, kurios imtasi pagal ▌23 ir 24 ▌straipsnius.

a)

ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų ir privalomo dalyvavimo režimo pagal 13 ir 14 straipsnius ir 3 straipsnyje pateiktos ypatingos svarbos lyginamojo indekso apibrėžties veikimą ir veiksmingumą, taip pat

b)

VI antraštinėje dalyje nustatyto priežiūros režimo ir kolegijų pagal 34 straipsnį veiksmingumą ir Sąjungos įstaigos vykdomos tam tikrų lyginamųjų indeksų priežiūros tinkamumą.