12.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 50/26


Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 2/2015, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

(2015/C 50/02)

I.   ĮVADAS

2012 m. spalio 18 d. Komisija pateikė pirmiau nurodytą pasiūlymą, kuris grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalimi, o keletas siūlomų nuostatų – 114 straipsniu.

Pasiūlymu (1) siekiama iš dalies pakeisti Direktyvą dėl degalų kokybės (98/70/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/30/EB; toliau – Degalų kokybės direktyva) ir Direktyvą dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių (2009/28/EB; toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ), remiantis šiose dviejose direktyvose Komisijai nustatytu reikalavimu pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinamas netiesioginio žemės paskirties keitimo (2) poveikis išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir aptariami būdai, kaip tą poveikį sumažinti, o prireikus kartu pateikti pasiūlymą. (3)

2013 m. liepos 11 d. Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetas balsavo dėl savo ataskaitos, o 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamentas priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą. (4)

2014 m. birželio 13 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl pasiūlymo projekto. Teisininkams lingvistams peržiūrėjus tekstą, Taryba 2014 m. gruodžio 9 d. priėmė poziciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnyje nustatytą įprastą teisėkūros procedūrą.

Atlikdama šį darbą Taryba atsižvelgė į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę. Regionų komitetas nusprendė nepareikšti nuomonės.

II.   TIKSLAS

Dabartinio Komisijos pasiūlymo tikslas – pradėti perėjimą prie biodegalų, kuriuos naudojant užtikrinama, kad būtų išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pranešant ir apie numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo. Komisija pabrėžia, kad esamos investicijos turėtų būti apsaugotos, o dabartinio Komisijos pasiūlymo tikslai ir jo pagrindiniai elementai yra:

apriboti įprastinių biodegalų (siejamų su pavojumi, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo susidarys išmetamųjų teršalų) dalį, siekiant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos planinių rodiklių,

gerinti biodegalų gamybos procesų rodiklius, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (mažinti susijusį išmetamą teršalų kiekį), padidinant naujiems įrenginiams taikomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ribą, su sąlyga, kad apsaugomi jau veikiantys įrenginiai,

skatinti didesnę pažangiųjų biodegalų, kuriuos naudojant netiesioginio žemės paskirties keitimo mastas yra mažas, rinkos skverbtį, užtikrinant, kad tokių degalų naudojimas galėtų padėti siekti Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos tikslų geriau nei įprastų biodegalų naudojimas,

gerinti ataskaitų apie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį teikimą, įpareigojant valstybes nares ir degalų tiekėjus pranešti apie numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo naudojant biodegalus.

III.   TARYBOS POZICIJOS ANALIZĖ

1.   Bendrosios nuostatos

Nors Taryba pritaria Komisijos ir Parlamento nuomonei dėl pagrindinių pasiūlymo tikslų, ji laikosi nuomonės, kad pirminiame pasiūlyme turi būti padaryti keli pakeitimai. Taryba siekia rasti subalansuotą požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į būtinybę spręsti klausimus, susijusius su:

pasauliniu netiesioginio žemės paskirties keitimo reiškiniu,

siekiu teikti paskatas pažangesniems biodegalams,

aiškesne investicijų perspektyva ir investicijų, padarytų remiantis galiojančiais ES teisės aktais, apsauga.

Laikantis šio požiūrio, Tarybos pozicija iš dalies keičiamas pirminis Komisijos pasiūlymas siekiant visų pirma atspindėti dabartinę padėtį ir netikrumą, susijusį su numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir biodegalų gamybos bei vartojimo aplinkybėmis ir perspektyvomis, šį pasiūlymą performuluojant ir išbraukiant kai kurias teksto nuostatas. Tai reiškia, kad Taryba nepritarė visiems per pirmąjį svarstymą Europos Parlamento priimtoje nuomonėje išdėstytiems ir su išbrauktomis teksto dalimis susijusiems pakeitimams. Be to, nemažai pasiūlytų pakeitimų buvo nepriimti dėl to, kad buvo laikoma, jog jais nėra tinkamai prisidedama prie direktyvos tikslų, o kitos nuostatos buvo performuluotos siekiant aiškesnės ir griežtesnės direktyvos.

Tolesniuose skirsniuose apibūdinami esminiai pakeitimai.

2.   Pagrindiniai politikos klausimai

i)   Įprastinių biodegalų dalies riba ir nauji įrenginiai

Komisija pasiūlė iki 5 % apriboti biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų, dalį siekiant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos tikslų, tačiau nenustatyti jokių jų bendro vartojimo apribojimų.

Taryba sutinka, kad ribos nustatymas gali būti viena iš politikos priemonių, siekiant sušvelninti netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį, tačiau, jos nuomone, Komisijos pasiūlymą reikia keisti atsižvelgiant į pirmiau minėtus tikslus. Tarybos pozicijoje nustatoma 7 % riba. Reikia pažymėti, kad Parlamentas taip pat padidino Komisijos pasiūlytą ribą, pasiūlydamas 181 pakeitimą (iki 6 %, įskaitant energetinius augalus). Taryba nepritaria Parlamento 184/REV pakeitimui, pagal kurį riba taip pat taikoma ir Degalų kokybės direktyvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumo sumažinimo tikslui, ir pažymi, kad Komisija į savo pasiūlymą neįtraukė ribos taikymo. Tarybos nuomone, jos taikymas nėra tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad Degalų kokybės direktyvos tikslas yra sumažinti ES naudojamų kuro rūšių derinio taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą.

Be to, nors Taryba ir pritaria ribos nustatymui siekiant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos tikslų, ji taip pat mano, kad nustatoma riba neturėtų riboti valstybių narių lankstumo nustatant, kad biodegalų kiekiai, viršijantys nustatytą ribą, turėtų būti laikomi netvariais, taigi jiems neturėtų būti galimybių gauti paramą valstybėse narėse. Todėl Taryba negali pritarti Europos Parlamento 89 pakeitimui.

Naujų įrenginių klausimu Taryba iš esmės gali pritarti Komisijos požiūriui, kuriam taip pat pritaria Parlamentas, nustatyti 60 % minimalaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ribą, taikomą naujuose įrenginiuose gaminamiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams (nuo direktyvos įsigaliojimo dienos, o ne nuo siūlomos fiksuotos dienos – 2014 m. liepos 1 d.).

ii)   Netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikio numatymas, ataskaitų teikimas ir peržiūra

Į pirminį tekstą Komisija yra įtraukusi įpareigojimų valstybėms narėms / degalų tiekėjams į teikiamas ataskaitas įtraukti numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, kad būtų galima apskaičiuoti biodegalų ir skystųjų bioproduktų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą. Siūlomi atitinkami nauji priedai (Degalų kokybės direktyvos V priedas ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos VIII priedas), kuriuose numatomas kiekis, išmetamas tam tikrose žaliavų grupėse dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (5).

Taryba mano, kad šiomis nuostatomis turėtų būti geriau atspindėtas netikrumo, susijusio su modeliavimu, prielaidomis ir numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, mastas, tuo pačiu siekiant sustabdyti netiesioginio žemės paskirties keitimo reiškinio plėtrą ir remiant tolesnį geriausių mokslinių įrodymų rinkimą. Todėl į Tarybos pateiktą pirmiau minėtų priedų tekstą įtraukti intervalai, kuriais iliustruojamas toks netikrumas dėl preliminaraus numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo. Valstybės narės ir (arba) degalų tiekėjai praneštų apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš kiekvienos kategorijos žaliavų, išvardytų tuose prieduose, kiekius, o tuo pagrindu Komisija parengtų savo ataskaitą, įskaitant verčių intervalus, siekiant tikslo susiaurinti netikrumo mastą ir taip sukurti patikimesnį mokslinį pagrindą. Be to, kalbant apie ataskaitų teikimą ir peržiūrą, Komisija taip pat išnagrinėtų galimą ES politikos poveikį, pavyzdžiui, aplinkos, klimato ir žemės ūkio politikos, ir tai, ar į tokius veiksnius būtų galima atsižvelgti.

Taip pat įtraukti griežtesni peržiūros elementai, juos derinant su nauja biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriuos naudojant netiesioginio žemės paskirties keitimo mastas yra mažas, apibrėžtimi, įskaitant biodegalų, kuriuos naudojant netiesioginio žemės paskirties keitimo mastas yra mažas, pavyzdžiui, tokių, kurie gauti dėl didesnio derliaus, identifikavimo ir sertifikavimo kriterijų nustatymą, taip pat nagrinėjamos biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriuos naudojant netiesioginio žemės paskirties keitimo mastas yra mažas, gamybos sertifikavimo schemos, imantis projektų lygio mažinimo priemonių. Nuostatose dėl peržiūros išlaikoma galimybė patikslintus numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius įtraukti į tvarumo kriterijus. Be to, Tarybos pozicijoje, straipsnyje dėl peržiūros Komisijos prašoma (kaip ir Parlamento 189, 107 ir 190 pakeitimuose) į peržiūrą įtraukti naujausią prieinamą informaciją apie pagrindines netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikio prielaidas, pavyzdžiui, žemės ūkio derliaus ir našumo tendencijų, priskyrimo šalutiniams produktams, pastebimo visuotinio žemės paskirties keitimo ir miškų naikinimo masto.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą svarstymą apie kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, pobūdį, Taryba negali sutikti su Parlamento 60 pakeitimu, kuriuo siekiama į Degalų kokybės direktyvą įtraukti netiesioginio žemės paskirties keitimo veiksnius nuo 2020 m. apskaičiuojant būvio ciklo metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį naudojant biodegalus. Be to, Tarybos pozicijoje laikomasi bendro požiūrio siekti kuo didesnio Degalų kokybės ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos pakeitimo nuoseklumo.

Taryba yra tos nuomonės, kad siekiant abejų iš dalies keičiamų direktyvų nuoseklumo, naujasis Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos VIII priedas, iš dalies pakeistas Tarybos pozicijos, turėtų būti išlaikomas kartu su Degalų kokybės direktyvos V priedu ir neturėtų būti išbrauktas, kaip nurodyta Parlamento 164 pakeitime.

iii)   Paskatos pažangiesiems biodegalams

Siekiant padidinti paskatas pažangiesiems biodegalams (neskaitant įprastiems biodegalams nustatytos ribos), Komisija pasiūlė schemą, kaip dar labiau propaguoti tokius biodegalus, gaminamus iš žaliavų, kurioms nereikia papildomos žemės, siūlydama, kad jų energetinė vertė būtų skaičiuojama kaip keturis kartus didesnė siekiant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 10 % rodiklio transporto srityje. Siūlomas naujas tos direktyvos IX priedas, įtraukiant tokias žaliavas kaip atliekos ir liekanos.

Į savo poziciją Parlamentas įtraukė valstybėms narėms privalomus tikslus palaipsniui pasiekti, kad 2016 m. bent 0,5 % suvartojamo energijos kiekio būtų sudaryta iš pažangiųjų biodegalų pagamintos energijos, o 2020 m. – bent 2,5 %. IX priedas yra padalytas į tris skirtingas kategorijas A, B ir C dalyse, kuriose nurodyta, kad kai kurios žaliavos skaičiuojamos vieną kartą, kai kurios du, o kai kurios keturis kartus 10 % rodiklio transporto srityje, o žaliavos, siekiant pažangiųjų degalų rodiklių, nurodytos tik A ir C dalyse.

Taryba pritaria siekiui skatinti pažangiųjų biodegalų, kurie kelia nedidelę riziką, kad reikės netiesioginio žemės paskirties keitimo, vartojimą. Tačiau Taryboje vyravo didelės abejonės dėl tam tikrų žaliavų skaičiavimo keturis kartus, kaip siūlė Komisija, naudos – buvo pareikštas susirūpinimas dėl to, kad galimi rinkos iškraipymai bei sukčiavimo atvejai, be to, tokia schema nebuvo laikoma veiksmingiausia priemone skatinti naudoti pažangiuosius biodegalus. Todėl Tarybos pozicijoje pateikiama keletas aspektų, kaip skatinti vartoti pažangiuosius biodegalus ir tuo pačiu palikti valstybėms narėms lankstumo atsižvelgiant į jų potencialą ir nacionalines aplinkybes: reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų nacionalinius pažangiųjų biodegalų planinius rodiklius, o tokio rodiklio rekomenduojama vertė 0,5 procentinio punkto iš 10 % planinio rodiklio dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos transporto srityje, kaip numatyta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje. Jos gali nusistatyti žemesnį rodiklį, remdamosi trimis priežasčių kategorijomis. Tačiau jos turėtų pateisinti žemesnio nei 0,5 procentinio punkto rodiklio nustatymą ir pranešti apie šio trūkumo siekiant nacionalinio pažangiųjų biodegalų planinio tikslo priežastis. Komisija paskelbs apibendrinamąją ataskaitą apie tai, kaip valstybėms narėms pavyko pasiekti nacionalinius pažangiųjų biodegalų planinius rodiklius.

Taigi, nors Taryba ir mano, kad teisiškai neprivalomų papildomų planinių rodiklių nustatymas nacionaliniu lygiu yra veiksminga paskata ir aiškus ženklas investuotojams, tačiau Taryba negali pritarti nei pažangiųjų degalų planinių rodiklių pobūdžiui, nei nustatymo būdui, kaip pateikiama Parlamento pozicijoje, nes susirūpinimą kelia tokių biodegalų prieinamumas ir sąnaudos. Atrodo, kad Tarybos ir Parlamento (111 pakeitimas) nuomonės sutampa dėl būtinybės į peržiūrą įtraukti tokių biodegalų prieinamumo įvertinimą, atsižvelgti į aplinkos, ekonomikos ir socialinius klausimus šiame kontekste, taip pat dėl galimybės nustatyti papildomus kriterijus siekiant užtikrinti jų tvarumą.

Kaip papildoma paskata naudoti pažangiuosius biodegalus, Tarybos pozicijoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos statistinių perdavimų priemonė išplečiama, kad apimtų tokius pažangiuosius biodegalus, o šių biodegalų dalies dvigubas skaičiavimas yra išplečiamas iki bendrų tos direktyvos tikslų.

Tarybos pozicija apima pakeistą naują IX priedą, kuris buvo išplėstas į jo A dalį įtraukiant daugiau tokių elementų, kaip miškininkystės atliekos ir liekanos bei asmeninių namų ūkių biologinės atliekos, kurios visos būtų skaičiuojamos kaip dvigubos energetinės vertės siekiant šių planinių rodiklių. B dalis apimtų tik panaudotą maistinį aliejų ir gyvulių riebalus, kurių suvartota dalis nebūtų skaičiuojama siekiant skirtojo nacionalinio pažangiųjų biodegalų tikslo.

Kaip tęstinumo nuostata, IX priede neišvardytos biodegalų žaliavos, kurios priskirtos atliekoms, liekanoms, nemaistinės celiuliozės medžiagoms ar lignoceliuliozės medžiagoms ir kurios buvo naudojamos jau veikiančiuose įrenginiuose iki šios direktyvos priėmimo, gali būti skaičiuojami siekiant nacionalinio pažangiųjų biodegalų planinio rodiklio. Tarybos nuomone, IX priede naudojamam supaprastintam ir aiškiam skirstymui kategorijomis turėtų būti teikiama didesnė pirmenybė, nei Parlamento pozicijoje numatytai sudėtingai IX priedo struktūrai.

Taryba iš esmės pritaria Parlamento norui sugriežtinti nuostatas, kad būtų sumažinta galima sukčiavimo rizika, pavyzdžiui, kad dėl tų pačių siuntų Sąjungoje bus pareikštas daugiau nei vienas reikalavimas arba kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos, kad atitiktų IX priedo reikalavimus, ir įtraukė atitinkamus elementus, kuriuos galima rasti 101 ir 185 pakeitimuose, kad valstybės narės skatintų plėtoti ir naudoti sistemas, kurias taikant būtų galima atsekti ir stebėti žaliavas ir iš jų pagamintus biodegalus visoje vertės grandinėje, ir užtikrinti, kad nustačius sukčiavimo atvejus būtų imamasi veiksmų. Be to, Tarybos pozicija apima valstybėms narėms taikomą prievolę teikti ataskaitas – tai leis Komisijai įvertinti priemonių, kurių buvo imtasis siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir su juo kovoti, veiksmingumą bei tai, ar reikalingos papildomos priemonės, be kita ko Sąjungos lygmeniu.

Kalbant apie valstybių narių ir Komisijos ataskaitų apie iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų pasiūlą ir tvarumą teikimą, Tarybos pozicija tai pat apima prievolę valstybėms narėms ir Komisijai tinkamai atsižvelgti į Atliekų pagrindų direktyvoje nustatytus atliekų hierarchijos principus, biomasės pakopinio naudojimo principą, būtinų anglies atsargų išlaikymą dirvožemyje ir dirvožemio bei ekosistemų kokybę, bet šioje pozicijoje Parlamento 59 pakeitimas, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tikrinama, kaip laikomasi atliekų hierarchijos, nelaikomas tinkamu ir įgyvendintinu. Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento 12 ir 109 pakeitimuose Komisija panašiai raginama pateikti ataskaitą, be kita ko, dėl pažangiųjų biodegalų prieinamumo ir dėl biologinių degalų, pagamintų iš atliekų, liekanų, šalutinių produktų ir nemaistinių kultūrų, ekonominį poveikį.

iv)   Paskatos imtis atsinaujinančios elektros energijos ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių

Komisijos pasiūlyme aptariami būdai, kaip sumažinti netiesioginio žemės paskirties keitimo pavojų, tiesiogiai susijusį su biodegalų gamyba ir vartojimu. Tačiau Taryba laikosi nuomonės, kad labiau naudojant elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat, kaip visaapimantį tikslą, būtų galima skatinti transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Todėl Tarybos tekste pateikiami keli veiksniai, kurie gali būti naudojami apskaičiuojant dauginimo koeficientus, skirtus apskaičiuoti elektrifikuoto geležinkelių transporto ir elektrinių kelių transporto priemonių suvartotos iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalį, siekiant padidinti jų naudojimą ir skverbimąsi į rinką.

Parlamento pozicijoje palyginamų nuostatų nerasta. Tačiau Parlamentas ragina Komisiją pateikti rekomendacijas dėl papildomų priemonių, kuriomis būtų skatinamas transporto energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas, kuriuos būtų galima įskaičiuoti apskaičiuojant transportui sunaudojamos atsinaujinančiosios energijos kiekį, atsižvelgiant į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytą 10 % transporto sektoriuje sunaudojamos energijos tikslą (153 ir 154 pakeitimai). Nors Taryba didesnį energijos vartojimo efektyvumą bendrai vertina kaip svarbų indėlį mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, ji nemano, kad priemonės ir jų poveikis turėtų būti įtrauktos į direktyvą, kuria iš dalies keičiama Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva.

v)   Atitiktis tvarumo kriterijams: savanoriškos schemos ir abipusis pripažinimas

Ir Taryba, ir Parlamentas, nagrinėdami ataskaitų dėl savanoriškų schemų, sukurtų vadovaujantis Degalų kokybės ir Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvomis, veikimo ir peržiūros klausimus, įtraukė išsamias ir labai panašias ataskaitų teikimo nuostatas, leidžiančias Komisijai įvertinti, pvz., schemų nepriklausomumą, skaidrumą, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir bendrą schemų patikimumą (54, 58 ir 103 pakeitimai), o Tarybos tekste Komisijos prašoma pateikti pasiūlymą dėl Degalų kokybės ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvų nuostatų, susijusių su savanoriškomis schemomis (jei tinka), dalinio pakeitimo, siekiant skatinti geriausią praktiką.

Kalbant apie savanoriškų schemų ir biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų atitikties nacionalinių schemų savitarpio pripažinimą, Tarybos nuomone, sąlygos, kuriomis savitarpio pripažinimo principai taikomi tarp visų schemų, turėtų būti patikslintos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Šiuo tikslu Tarybos pozicijoje yra numatytos Degalų kokybės ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvų nuostatos, pagal kurias valstybė narė gali pranešti apie savo nacionalinę schemą Komisijai, kuri ją įvertintų pirmenybine tvarka. Sprendimas dėl taip pateiktos nacionalinės schemos atitikties būtų priimtas pasitelkiant nagrinėjimo procedūrą, o kitose schemose, įskaitant pagal atitinkamus straipsnius sukurtas savanoriškas schemas, negalėtų būti atsisakyta taikyti teigiamai įvertintos schemos savitarpio pripažinimą. Parlamento pozicija apima automatinį tikrinimo schemų savitarpio pripažinimą (102 pakeitimas), kurį Taryba laiko netinkamu.

vi)   Deleguotieji aktai

Komisija pasiūlė daug tiek Degalų kokybės direktyvos, tiek Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos pakeitimų, visų pirma dėl įgaliojimų suteikimo Komisijai priimti teisės aktus remiantis SESV 290 ir 291 straipsniais.

Taryba peržiūrėjo šias nuostatas, deramai atsižvelgdama į SESV įvestus pakeitimus po abiejų direktyvų priėmimo, visų pirma į 290 straipsnį dėl įgaliojimų priimti ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas. Todėl Taryba nusprendė apriboti įgaliojimų suteikimą Komisijai penkerių metų laikotarpiu, kai tie įgaliojimai susiję su Degalų kokybės direktyvos keitimu siekiant priimti aktus dėl papildymo biodegalų gamybos būdams taikomomis apskaičiuotomis tipinėmis ir numatytosiomis vertėmis ir leidžiamų analitinių metodų, susijusių su degalų specifikacijomis, pritaikymu ir benzino, kurio sudėtyje yra bioetanolio, leidžiamu garų slėgio nuokrypiu, o Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos atveju – IX priedo biodegalų žaliavų ir degalų sąrašo galimu papildymu ir papildymu apskaičiuotomis biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdams taikomomis tipinėmis ir numatytosiomis vertėmis. Todėl Taryba negali priimti Parlamento pozicijos pakeitimų, kuriais peržiūrimos arba papildomos nuostatos dėl įgaliojimų, kurie nėra paliekami Tarybai, suteikimo Komisijai.

Kalbant apie kitas Komisijos siūlomas nuostatas dėl įgaliojimo suteikimo, Taryba, atlikusi nuodugnią kiekvieno konkretaus atvejo analizę, padarė išvadą, kad labiau apgalvota yra naudoti arba įgyvendinimo aktus, arba įprastą teisėkūros procedūrą.

vii)   Konstatuojamosios dalys

Taryba pakeitė konstatuojamąsias dalis, kad jos atitiktų pakeistas direktyvos dėstomąsias dalis, taigi, Tarybos nuomonė dėl Parlamento pakeistų konstatuojamųjų dalių atitinka Tarybos nuomonę dėl Parlamento dėstomųjų dalių pakeitimų. Be to, žr. toliau 4 punkte informaciją dėl konstatuojamųjų dalių.

3.   Kiti politikos klausimai

Išmetamųjų teršalų, dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo ir pažangiųjų biodegalų srityje Taryba laikosi nuomonės, kad siekiant didesnio aiškumo ir suderinamumo, į Degalų kokybės ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvas reikia įtraukti kelias naujas apibrėžtis. Nors Parlamento pozicijoje pateikiama daug naujų apibrėžčių (34–37 ir 69–76 pakeitimai), kurios, Tarybos nuomone, nėra reikalingos, galima atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios iš siūlomų naujų apibrėžčių sutampa, bent iš dalies, su kai kuriomis Tarybos pasiūlytomis apibrėžtimis (visų pirma kalbant apie „nemaistines celiuliozės medžiagas“ ir „lignoceliuliozės medžiagas“).

Kalbant apie su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimą, Taryba nutarė, kad, priešingai nei numatyta Komisijos pasiūlyme, biodegalams ir skystiesiems bioproduktams numatytas priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės, turėtų būti išlaikytas.

4.   Kiti Europos Parlamento priimti pakeitimai

Kiti pakeitimai, kurie nelaikomi būtinais ar tinkamais siekiant direktyvos tikslų ir todėl neįtraukti į Tarybos poziciją, yra šie:

įpareigojimas degalų tiekėjams užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiamas benzinas, turintis konkretų maksimalų deguonies ir etanolio kiekį (38 pakeitimas), įpareigojimas valstybėms narėms užtikrinti, kad benzine būtų konkreti energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis (152/rev pakeitimo dalis), ir nuostata dėl į dyzeliną įmaišytos RRME procentinės dalies (39 pakeitimas),

aviacijoje naudojamų biodegalų tiekėjai (40 pakeitimas),

trečiųjų šalių teisės pagal įstatymą ir laisvas, išankstinis ir informuoto asmens sutikimas dėl žemės, naudojamos biodegalams gaminti, naudojimo ir teisinio žemės naudojimo (49 ir 96 pakeitimai),

Komisijos ataskaita apie didesnės biodegalų paklausos poveikį socialiniam tvarumui, biodegalų gamybos poveikį galimybei įsigyti augalinių baltymų ir poveikį galimybei įsigyti maisto produktų prieinamomis kainomis (50 pakeitimas),

dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl biodegalų tvarumo sudarymas su trečiosiomis šalimis ir tokių susitarimų turinys (55 ir 100 pakeitimai),

kilmės garantijos laikantis planinių rodiklių ir statistinių perdavimų, bendrų projektų ar bendrų paramos schemų naudojimas (88 pakeitimas),

tvari žemėtvarkos praktika (97 pakeitimas),

Eurostato leidinys, kuriame skelbiama su biodegalų prekyba susijusi informacija, importo bei eksporto duomenys ir informacija apie užimtumą biokuro pramonėje (98 ir 99 pakeitimai),

kitos konstatuojamosios dalys (4, 8, 13, 129, 16, 17, 22, 24, 25, 27, 30 pakeitimai).

IV.   IŠVADA

Rengdama poziciją, Taryba visapusiškai atsižvelgė į Komisijos pasiūlymą ir Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją. Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad nemažai Europos Parlamento pasiūlytų pakeitimų jau yra iš esmės, iš dalies arba visiškai įtraukti į jos poziciją.


(1)  Dok. 15189/12 ENV 789 ENER 417 ENT 257 TRANS 346 AGRI 686 POLGEN 170 CODEC 2432

(2)  Angl. ILUC.

(3)  Direktyvos 2009/30/EB 7d straipsnio 6 dalis ir Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 6 dalis.

(4)  A7-0279/2013

(5)  Javai ir kiti krakmolingi augalai, cukrūs ir aliejiniai augalai.