20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/117

Pranešėjas

Stéphane BUFFETAUT

1.1.

Energetikos sąjungos pagrindų strategija paskelbta 2015 m. vasario mėn. Taigi ji bus pradėta įgyvendinti 2016 m. Sukurti šią strategiją paskatino įvairių ekspertų grupių ir Europos veikėjų diskusijos apie sąvoką „Europos energetikos bendrija“, o projektą visų pirma inicijavo Jacques Delors institutas ir Jerzy Buzek. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuo pat pradžių visiškai pritarė šiai iniciatyvai.

1.2.

Kai kurios valstybės narės ne itin palankiai vertino šį projektą, nes dėl jo tektų peržiūrėti sutartis, o tokia procedūra šiais euroskepticizmo laikais vis dėlto būtų rizikinga. Tačiau mintis apie geresnį energetikos politikos koordinavimą, veiksmingos energetikos diplomatijos poreikis, kovos su klimato kaita įsipareigojimai, didėjanti Europos Sąjungos energetinė priklausomybė, būtinybė mažinti išorės jėgų poveikį tiekimui, energetikos permainų siekis ir socialinės priemonės su šiomis permainomis susijusiems sektoriams skatino imtis Europos masto iniciatyvos. Taip buvo sukurta institucijų lygmeniu paprastesnė energetikos sąjunga, kurios tikslas siekti veiksmingumo užtikrinant konvergenciją tam tikrose srityse ir įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus.

1.3.

Reikėtų priminti, kad EESRK jau seniai rėmė veiksmus, kuriais siekta sukurti Europos energetikos sąjungą arba bent užtikrinti geresnį energetikos politikos koordinavimą (1), diplomatiją energetikos srityje ir energetikos permainas, kartu pabrėžė būtinybę į šią veiklą visapusiškai įtraukti pilietinę visuomenę, kuri tiesiogiai susijusi ne tik kaip vartotoja, bet ir kaip perėjimo prie naujos energetikos sistemos, kuris būtų neįmanomas be pilietinės visuomenės dalyvavimo ir taip pat be jos sutelkimo, dalyvė ir kuri ateityje taps dar aktyvesne decentralizuotos energijos gamintoja.

1.4.

Komisijos komunikatu siekiama įvertinti pirmuosius devynis energetikos sąjungos mėnesius. Atsižvelgiant į iššūkių svarbą ir siektinų permainų užmojį akivaizdu, kad ši apžvalga negali būti visapusiška, o tik dalinė. Taigi reikia atsargiai vertinti pirmąją informaciją, nes tai tėra politikos, kuri turės būti ilgai ir atkakliai vykdoma, pradžia.

1.5.

Aplinkybės, kuriomis bus vykdoma ši politika, yra žinomos: COP 21 prisiimti įsipareigojimai, didelis geopolitinis nestabilumas energetikos srityje, Europos klimato ir energetikos tikslai, energijos tiekimo saugumas, energijos vartojimo efektyvumas, Europos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, infrastruktūros vystymas ir energijos vidaus rinkos sukūrimas. Akivaizdu, kad politiniai iššūkiai yra labai dideli ir jų nebus galima įveikti tik paprastais administraciniais ir reguliavimo veiksmais. Mums visų pirma reikia tvirtos politinės valios ir bendros aiškios, bet realistiškos valstybių narių vizijos, kuria būtų atsižvelgta į ekonominę padėtį ir esamas technines galimybes, nes faktai lemia politinę valią.

1.6.

EESRK palankiai vertina pirmąją 2015 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitą, tačiau apgailestauja dėl tam tikrų iniciatyvos įgyvendinimo analizės schemos trūkumų. Juos pašalinus, būtų sustiprinta Komisijos siūloma strategija ir būtų galima tikėtis didesnio pilietinės visuomenės pritarimo šiam projektui, kurį įgyvendinant vyks energetikos permainos, galinčios kelti nerimą.

1.7.

Komitetas mano, kad pagrindinės Komisijos išanalizuotos sritys yra svarbios, tačiau jos turėtų būti papildytos. Dabartinėje dokumento redakcijoje nagrinėjami šie klausimai:

EESRK mano, kad energetikos sąjungos socialinis aspektas nėra pakankamai išplėtotas ir kad šis aspektas turėtų būti vienas iš kriterijų vertinant energetikos sąjungą. Viena vertus, šios sąjungos poveikis turėtų būti teigiamas naujų darbo vietų kūrimo, konkurencingumo ir inovacijų požiūriu, tačiau, antra vertus, ji taip pat galėtų paveikti tam tikrus veiklos sektorius, kuriems reikės papildomų socialinės paramos ir mokymo priemonių. Svarbu, kad šios priemonės būtų prevencinės ir padėtų užtikrinti, kad susiję darbuotojai neprarastų darbo ir kad vykdomas profesinis mokymas leistų iš anksto numatyti būsimus pokyčius energetikos sektoriuje. Todėl tikslinga rengiant kitą metinę ataskaitą į vertinimo kriterijus įtraukti ir socialinį aspektą. Be to, būtina numatyti ekonomines sprendimų, kuriais siekiama energetikos permainų, pasekmes, nes akivaizdu, kad socialinės pasekmės labai priklauso nuo ekonominių sprendimų poveikio.

1.8.

Europos Komisija energijos vartojimo efektyvumą laiko atskiru energijos šaltiniu. EESRK primygtinai rekomenduoja atsisakyti šios formuluotės, kuri yra klaidinanti ir moksliškai netiksli, nes sutaupyta energija niekada negalės pakeisti jokio pirminės energijos šaltinio. Šia pastaba nenorima sumenkinti didelės energijos vartojimo efektyvumo svarbos Europos energetikos sistemos ateičiai. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuose ją vartojančiuose sektoriuose gali būti veiksminga Europos ekonomikos sąnaudų mažinimo priemonė.

1.9.

Komitetas tikisi, kad kartu su socialiniais partneriais pilietinė visuomenė bus įtraukta į metinės ataskaitos rengimo procesus. Vartotojų asociacijoms, atstovaujamosioms šeimų asociacijoms, verslo atstovams, ūkininkams, aplinkosaugininkų organizacijoms, mokslininkams ir tyrėjams, t. y. pilietinei visuomenei, visapusiškai svarbūs Europos sprendimai šioje srityje. Todėl EESRK prašo užmegzti Europos dialogą energetikos klausimais, kuris suteiktų galimybę labiau įtraukti pilietinę visuomenę svarstant ir įgyvendinant Europos energetikos politiką. Šis dialogas galėtų būti organizuojamas rengiant metinę energetikos sąjungos būklės ataskaitą ir sutelkti dėmesį į nustatytus svarbiausius aspektus siekiant įvertinti jos įgyvendinimą.

1.10.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais statistiniai duomenys yra gana seni arba jie visai nepateikiami. Todėl būtina dėti pastangas gauti iš valstybių narių naujesnių duomenų, nes jų neturint bus sudėtinga stebėti įgyvendinamo energetikos sąjungos projekto poveikį.

1.11.

Galiausiai EESRK pabrėžia, kad energetikos sąjungai įvertinti nepakanka tik administracinių stebėsenos ir informavimo procedūrų. Šios procedūros yra priemonės naudingos ir reikalingos politikai, kurios tikslų turėtų bendrai siekti valstybės narės padedamos pilietinės visuomenės.

2.1.

Šis dokumentas yra visų pirma energetikos sąjungos įgyvendinimo pažangos ataskaita, o ne politinis dokumentas. Jame taikant nustatytus politinius Komisijos kriterijus apžvelgiami valstybių narių duomenys. Taigi Komisijos metodika grindžiama energetikos sąjungos įgyvendinimo pažangos vertinamu ir stebėsena taikant pagrindinius rodiklius. Ši stebėsena iš principo yra subtili, nes politiniai sprendimai energetikos srityje priklauso nuo rinkos pokyčių ir geopolitinių įvykių, į kuriuos valstybės narės turi gana skubiai reaguoti. Todėl trumpalaikiai poreikiai gali prieštarauti ilgalaikiams tikslams, taigi stebėsena turi būti vykdoma gana lanksčiai.

2.2.

Nepaisant šių aplinkybių, Komisija apibrėžė šešias temas, šešias strategines analizės kryptis, kad įvertintų, kaip valstybės narės praktiškai įgyvendina įsipareigojimus kurti šią energetikos sąjungą:

2.3.

Taigi laikydamasi šių krypčių Komisija siekia pateikti pirmąjį energetikos sąjungos įgyvendinimo vertinimą.

3.1.

Komisija mano, kad iš didžiųjų pasaulio ekonomikų Europos Sąjunga efektyviausiai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro atsižvelgiant į tai, kad jos bendras BVP 1990–2014 m. padidėjo 46 %, o išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 23 %. Be to, reikėtų įvertinti visą pasaulį, ypač Europą, sukrėtusios krizės, besitęsiančio ekonominio vangumo, ES deindustrializacijos poveikį šiems duomenims, kurie veikiausiai ne tokie džiuginantys, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio.

3.2.

Komisija taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjunga daugiau nei pusę savo elektros energijos pasigamina neišmesdama šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Reikėtų priminti, kad tokio rezultato nebūtų įmanoma pasiekti be energijos, kurios kartais kai kurios valstybės narės nepripažįsta arba jos atsisako (pvz., branduolinė energija arba užtvankų hidroenergija ir kt.).

3.3.

Nurodytas tikslas ir toliau yra „ilgainiui atsisakyti iškastiniu kuru grindžiamos ekonomikos“. Šiuo požiūriu dabartinis naftos kainų mažėjimas ir svyravimas nėra palankūs veiksniai, net jeigu 20 % atsinaujinančiosios energijos tikslą 2020 m. atrodo įmanoma pasiekti. Tačiau energetikos politika negali būti grindžiama neigiamu ir siauru požiūriu. Todėl EESRK norėtų, kad būtų kiek įmanoma įvertintas vaidmuo, kurį ateityje galėtų atlikti tokie ištekliai, kaip, pavyzdžiui, vėjo, vandenynų, vandenilio ir kt. energija ir kad jų vystymas būtų remiamas vykdant plataus užmojo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politiką.

3.4.

Komisija pažymi, kad norint pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos išteklių reikia didelių investicijų. Todėl nuolat smarkiai mažėjant naftos kainoms šių investicijų palyginamosios sąnaudos tampa dar didesnės. Taigi bus itin atidžiai stebima, kaip konkrečiai įgyvendinami Paryžiuje vykusioje COP konferencijoje prisiimti įsipareigojimai.

3.5.

EESRK pabrėžia, kad COP 21 rezultatais pirmą kartą sukuriamas pagrindas pasaulio mastu suderintai klimato apsaugai ir įteisinamos didžiulės Europos pastangos, kurių įtaka pasaulinei klimato kaitai būtų buvusi tikrai menka, jei kitos pasaulio šalys nebūtų pasukusios tuo pačiu keliu. Taigi galime laikytis Europos veiksmų plano vadovaudamiesi Paryžiaus susitarimu ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė galėtų visapusiškai ir pagal savo pajėgumus prisidėti prie klimato apsaugos.

3.6.

Komisija teigia, kad pradėjo taikyti priemones ir instrumentus, pagal kuriuos energijos vartojimo efektyvumas laikomas atskiru ištekliumi. EESRK primygtinai rekomenduoja atsisakyti šios formuluotės, kuri yra klaidinanti ir moksliškai netiksli, nes sutaupyta energija niekada negalės pakeisti jokio pirminės energijos šaltinio. Taupyti energiją, be abejo, yra būtina, tačiau taupymas nereiškia energijos. Akivaizdu, kad energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbus Europos energetikos sistemos ateičiai. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuose ją vartojančiuose sektoriuose gali būti veiksminga Europos ekonomikos sąnaudų mažinimo priemonė. Idealiu atveju energijos sąnaudų didėjimui proporcingas energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali stabilizuoti dabartinio lygio kainas.

3.7.

Tačiau norint labai padidinti energijos vartojimo efektyvumą neišvengiamai reikia labai didelių vartotojų, pramonės ir viešųjų organizacijų (pastatų, infrastruktūros, automobilių gamybos ir kt. sektoriuose) investicijų. Viena vertus, bendras investicijų ribojimas lems pažangos spartą. Kita vertus, kai kuriuose Europos visuomenės sektoriuose bus daromos didelės investicijos ir jie galės pasinaudoti sutaupytomis lėšomis, tuo tarpu kiti sektoriai to padaryti negalės. Tokia padėtis galėtų padidinti ekonominį atotrūkį tarp įvairių Europos Sąjungos dalių. Todėl EESRK mano, kad reikia numatyti papildomas priemones, kurios leistų visiems užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo naudą.

3.8.

Siekiant sukurti energijos vidaus rinką, reikia naujos energijos perdavimo, elektros tiekimo linijų arba dujotiekių infrastruktūros. Taigi būtinos didelės investicijos. Komisija pagrįstai džiaugiasi šioje srityje pasiekta pažanga ir tuo, kad sukurtas Kopenhagos forumas, kuris neabejotinai naudingas siekiant nustatyti problemas, tačiau tai nėra vienintelis jų sprendimo būdas. Įgyvendinti tam tikri valstybių bendradarbiavimo susitarimai, kaip antai tarp Lenkijos ir Lietuvos arba Norvegijos ir Švedijos. Vis dėlto yra žinoma, kad kai kurių valstybių narių požiūriai į tokius projektus kaip „Nord Stream“ nesutapo: jis buvo kritikuojamas Lenkijoje, Baltijos šalyse ir Švedijoje. Todėl reikia užtikrinti, kad tam tikri investicijų sprendimai neprieštarautų energetikos sąjungos dvasiai. Be to, kai kurie politiniai sprendimai gali būti itin svarbūs investicijoms, todėl jie turi būti priimami atsargiai ir remiantis mokslo ir technikos žiniomis.

3.9.

Pažymėtina, kad Komisija pripažįsta, jog vartotojai – privatūs asmenys, namų ūkiai arba įmonės – pageidauja didesnio energijos kainų ir sąnaudų, kurias reikia vertinti, be kita ko, atsižvelgiant į mūsų pagrindinių konkurentų padėtį, skaidrumo. EESRK tvirtai pritaria ir yra anksčiau reikalavęs, kad teikiama informacija būtų skaidri ir paprasta. Tačiau didėjant energijos nepritekliui, reikia pripažinti, kad būtinos universaliosios energetikos paslaugos ir konkretūs rodikliai, padedantys įvertinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų vaidmenį šioje srityje. Mūsų visuomenė gyvena iš energijos, kuri turi įtakos mūsų gyvenimo patogumui, mūsų kelionėms, komunikacijai, įmonių veiklai. EESRK norėtų, kad pilietinei visuomenei būtų atstovaujama Europos lygmens institucijose, kurios nustato universaliųjų paslaugų veikimo sąlygas. Vartotojams turi būti suteikta galimybė visapusiškai dalyvauti apibrėžiant šias universaliąsias paslaugas ir stebėti, kaip jos vykdomos praktiškai.

3.10.

Žiūrint iš šios perspektyvos, EESRK tampa vis akivaizdžiau, kad reikia naujos diskusijos dėl paskutiniojo XX a. dešimtmečio pabaigoje pradėto energijos gamybos rinkos liberalizavimo. Šis liberalizavimas vyko netiesiogiai, tačiau remiantis iš esmės pagrįstais argumentais, taikant rinkos reikalavimų neatitinkančias priemones, pavyzdžiui, subsidijas (tvarios energijos gamybai) ir apribojimus (išmetamam CO2 kiekiui). Sektoriaus įmonėms ir darbuotojams svarbi patikima investicijas reglamentuojanti sistema, kadangi kalbama apie didžiules sumas, o investicijų grąžos tenka laukti ilgai. Dėl nuolatinių pasikeitimų energetikos politikoje atsirandančio nesaugumo bijoma rizikuoti, todėl stringa technologinių inovacijų, skatinančių darnų Europos energetikos sektoriaus vystymąsi, plėtra.

3.11.

Piliečiai energetikos sąjungos sėkmę taip pat galės įvertinti remdamiesi labai konkrečiais kriterijais: kainų lygiu, kuris pirmiausia priklauso nuo energijos mokesčių, tinklų prieinamumu, energijos tiekimo saugumu (pertrūkių arba bendrųjų gedimų prevencija), vartotojams skirta informacija apie jų naudojamus prietaisus, kuri turi būti paprasta ir lengvai suprantama (pvz., energetinis elektroninių arba elektroninių buitinių prietaisų ženklinimas, automobilių energijos sąnaudos) (2).

3.12.

Be to, reikia pabrėžti, kad energetikos politikos sprendimai yra tiesiogiai svarbūs įmonių darbuotojams. Pereinant prie naujos energetikos sistemos vyksta technologijų pokyčiai ir permainos. Atsiranda naujos profesijos, kitos veikiausiai išnyks uždarius arba sumažinus tam tikros rūšies įmones (pvz., anglių kasyklas arba atomines elektrines). Progresuos arba pasikeis kitos profesijos, pavyzdžiui, stogdengys, dengiantis stogą čerpėmis arba šiferiu, turės išmokti jį dengti saulės baterijų plokštėmis. Taigi įgyvendinant įvairius energetikos sąjungos skyrius reikia tinkamai įvertinti pastangas, kurių prireiks tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių sektorių darbuotojų ir amatininkų mokymui. Taip pat reikia siekti išsaugoti aukšto lygio ir ekonominiam konkurencingumui itin vertingus įgūdžius (pvz., branduolinės energijos srityje). Tačiau kartu būtina iš anksto užtikrinti paramą ir perkvalifikavimo galimybes darbuotojams, kurie gali netekti darbo dėl energetikos permainų įvykstančių pokyčių. Be to, būtina iš anksto įvertinti ekonomines busimų politinių sprendimų pasekmes, kad būtų galima tinkamai nustatyti jų poveikį, ypač turint omenyje didelę pasaulinę konkurenciją.

3.13.

Pačios įmonės įgyvendindamos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos ribojimo tikslus turės visapusiškai atsižvelgti į pasaulinę konkurenciją, ypač energijai imliuose pramonės sektoriuose (pvz., geležies ir plieno, aliuminio, padangų, chemijos pramonėje ir t. t.). Ypač didelių sunkumų siekiant išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų kelia transporto sektorius. Prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo turi prisidėti visos transporto rūšys pagal savo iškastinio kuro vartojimo intensyvumą. Iš tikrųjų turima technika leidžia taikyti tinkamus ir įgyvendinamus sprendimus tik trumpiems atstumams, praktiškai tik miestų keliuose. Transportas ilgais atstumas, išskyrus elektrinį geležinkelių transportą, priklauso nuo iškastinio kuro. Perėjimas prie kitų transporto rūšių gali padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau Europoje tai nelengva. Šiuo tikslu būtinos tikslingesnės investicijos, kad būtų integruotos įvairios transporto rūšys, pirmenybę teikiant mažiau taršioms. Energija taip pat yra geopolitinis ginklas ir priklausomybė vykdant strateginę veiklą yra pavojinga politiniu požiūriu ne tik susijusioms šalims, bet ir piliečiams, t. y. samdomiesiems darbuotojams, vartotojams arba įmonių vadovams. Taigi reikės vengti veiklos perkėlimų, nes dėl to silpnėja ekonominė galia, prarandami vertingi įgūdžiai ir nepriklausomybė.

3.14.

Energetinis saugumas, solidarumas ir pasitikėjimas tarp valstybių narių – tai pagrindiniai energetikos sąjungos sėkmės veiksniai energetinės geopolitikos požiūriu labai nestabiliame pasaulyje. Galima tik pritarti minčiai, kad kuo didesnis energijos vartojimo efektyvumas, kuo daugiau turima atsinaujinančiosios ir pirminės energijos, tuo mažesnė Europos Sąjungos priklausomybė ir pažeidžiamumas. Tai yra akivaizdu. Be to, reikia sudaryti tvarias ekonomines sąlygas.

3.15.

Būtina stabilizuoti ES diplomatinius santykius su Rytų, Pietų, Artimųjų Rytų, Vakarų šalimis partnerėmis, nes tai yra energetikos sąjungos vystymosi ir nepriklausomybės veiksnys. EESRK mano, kad būtina užtikrinti aiškią ir suderintą energetinę diplomatiją trečiųjų šalių atžvilgiu, kuri būtų vykdoma laikantis aiškių Europos Sąjungos interesų.

3.16.

Komisija visiškai pagrįstai pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra būtinos siekiant energetikos permainų. Keletą kartų EESRK pabrėžė, kad būtina koordinuoti valstybių narių pastangas šioje srityje ir vykdyti bendrus projektus, siekiant sumažinti sąnaudas ir pasidalyti mokslinių tyrimų rezultatais. Akivaizdu, kad tikslus energetikos srityje gali padėti pasiekti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pažanga, taip pat ir reglamentavimas. Šiuo požiūriu vienas iš energetikos sąjungos tikslų turėtų būti sutelkti pastangas bendriems projektams ir užkirsti kelią išteklių išskaidymui, kuris nenaudingas mokslinio, techninio ir ekonominio veiksmingumo požiūriu. Todėl savaime suprantama, kad būtina sutelkti lėšas, tačiau mažai tikėtina, kad tam pakaks šiandien dar nepakankamai gerai veikiančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Iš tiesų mūsų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema patiria sunkumų dėl pernelyg žemų anglies dioksido sertifikatų kainų, kurias lemia perteklinė apyvartinių taršos leidimų pasiūla ir todėl neįmanoma pasiekti užsibrėžto išmetamųjų teršalų mažinimo tikslo, taip pat dėl ir subsidijų tam tikroms žaliosios energijos rūšims poveikio.

3.17.

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad socialiniai partneriai turi aktyviai dalyvauti energetikos permainų procese, kuris neabejotinai pareikalaus mokymų ir pastangų prisitaikyti prie naujųjų technologijų ir naujų profesijų. Jokios energetikos permainos neįmanomos be socialinių subjektų ir ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo. Be to, būtina sukurti priemones, kad jie galėtų tapti pokyčių dalyviais, o ne tik juos pasyviai arba paklusniai stebėti. Todėl reikėtų pasiūlyti perkvalifikavimo galimybes darbuotojams, kurie gali prarasti darbo vietas energijos sektoriuje.

3.18.

Komisija toliau plėtoja savo energetikos sąjungos įgyvendinimo viziją. Ji ragina užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo procesą. Komisija priduria, kad šis procesas turi būti įtvirtintas teisės aktuose, tuo tarpu EESRK mano, kad politika negali apsiriboti vien teisėkūros procedūromis arba administraciniu planavimu. Energetikos politikos sėkmę gali užtikrinti suinteresuotųjų Vyriausybių politiniai veiksmai, tautų pritarimas aiškiems ir suprantamiems tikslams, ekonominių realijų įvertinimas, inovacijų vystymas, pilietinės visuomenės parama ir rinkos ekonomikos priemonių panaudojimas. Būtina rengti metinę stebėsenos ataskaitą, tačiau vien jos nepakanka. Ataskaita visada yra oficialus, kartais pernelyg technokratinis ir abstraktus dokumentas. EESRK nuomone, norint išvengti šio pavojaus, reikia sėkmingai užmegzti tikrą Europos dialogą energetikos klausimais, kuriame galėtų dalyvauti piliečiai – vartotojai, aplinkos apsaugos organizacijų atstovai, samdomieji darbuotojai, įmonių vadovai, ūkininkai, miestų ir kaimų gyventojai, pensininkai, kitaip tariant – visa pilietinė visuomenė (3), kuri kiekvieną dieną ir labai konkrečiai susiduria su energijos klausimais. Reikia ne tik laukti, bet ir pasirengti ateičiai, kurioje bus profesionalūs vartotojai, vartotojai, gamintojai arba energijos taupytojai. Tik atsisakius biurokratijos ir tvirtai įsipareigojus imtis politinių veiksmų pavyks sėkmingai sukurti energetikos sąjungą.