13.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/1

1.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, pasiūlymo projektas buvo parengtas siekiant suderinti šias taisykles su viešųjų pirkimų taisyklėmis Direktyvoje 2014/24/ES ir Direktyvoje 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo.

2.

Audito Rūmai pritaria šiam suderinimo tikslui. Pirmiausia todėl, kad šiuo viešųjų pirkimų teisinio pagrindo pagerinimu siekiama padidinti viešųjų lėšų naudojimo efektyvumą ir taip prisidėti prie patikimo finansų valdymo ir teisinio tikrumo, kuriuos valstybės narės (5) ir Sąjunga privalo užtikrinti. Antra, siekdama užtikrinti savo politikų ir veiklų dermę (6) bei laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo (7), Sąjunga turi užtikrinti, kad jos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (Finansinio reglamento) tikslai neprieštarautų pirmiau minėtų direktyvų tikslams. Be to, išskyrus deramai pagrįstus atvejus, ji privalo tiksliai pakartoti bent tas šių direktyvų nuostatas, kurių valstybės narės neįgyvendina savo nuožiūra.

3.

Derinimo procesas reiškia, kad teisės aktų leidėjas priims Finansinį reglamentą iš dalies keičiančias taisykles, o Komisija priims deleguotuosius aktus. Kadangi Finansinio reglamento nuostatos ir įgyvendinimo taisyklės yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, Audito Rūmai mano, kad jie turėtų būti informuojami apie Komisijos siūlomas taikymo taisyklių pataisas anksčiau, nei teisės aktų leidėjas priims Finansinį reglamentą iš dalies keičiančias taisykles.

4.

Kalbant apie Komisijos priimto pasiūlymo iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą teisinį pagrindą, Audito Rūmai pažymi, kad šis pasiūlymas taip pat apima nemažai taisyklių, skirtų sustiprinti ES finansinių interesų apsaugą Komisijoje įdiegiant greito rizikų šiems finansiniams interesams aptikimo sistemą. Taigi šio pasiūlymo teisiniu pagrindu taip pat turėtų būti ir SESV 325 straipsnis. Tačiau nuomonei pareikšti pateikto reglamento pasiūlymo nurodomojoje dalyje nuorodos į šį straipsnį nėra.

5.

Audito Rūmų nuomone, viešųjų pirkimų temos padalijimas tarp, viena vertus, Finansinio reglamento ir, kita vertus, įgyvendinimo taisyklių pažeidžia sutartyse nustatytas ir pagal Teisingumo Teismo praktiką išaiškintas sprendimų priėmimo taisykles ir procedūras. Tai ypač pasakytina apie tam tikrų pagrindinių sąvokų ir terminų, kurie reglamento pasiūlyme nėra nei apibrėžti nei išaiškinti, naudojimą (žr. 21, 23, 35, 39, 41 ir 42 dalis), nors pagal SESV 290 straipsnį deleguotojo akto objektu gali būti tik neesminiai finansinių taisyklių elementai. Šios srities esminės taisyklės turi būti bendra Europos Parlamento ir Tarybos atsakomybė (8).

6.

Taigi, Audito Rūmų nuomone, teisės aktų leidėjas pagal 290 straipsnį negali deleguoti Komisijai įgaliojimo nustatyti esminius su viešaisiais pirkimais susijusius elementus, kaip ji tai daro šiame reglamento pasiūlyme.

7.

Be to, kadangi pagal pasiūlymą dauguma svarbiausių viešųjų pirkimų sąvokų ir koncepcijų tikriausiai bus įtrauktos į reglamentą, nustatantį įgyvendinimo taisykles, Audito Rūmai negali įvertinti, ar ši peržiūra leis visiškai pasiekti viešųjų pirkimo taisyklių išaiškinimo tikslą. Šia prasme vertėtų prisiminti, kad Viešųjų pirkimų direktyva iš tikrųjų buvo siekiama išaiškinti kai kurias esmines sąvokas ir koncepcijas, kad būtų geriau užtikrintas teisinis tikrumas ir būtų atsižvelgta į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (9).

8.

Beje, šiuo padalijimu pakenkiama išaiškinimo tikslui, kuriuo grindžiama viešųjų pirkimų taisyklių reforma ir kuriuo remiantis buvo sumanytas ir sudarytas Direktyvos 2014/24/ES tekstas. Taigi institucijoms taikomų viešųjų pirkimų taisyklių supratimas iš esmės tampa sudėtingesnis dėl paties derinimo proceso, kurį numatoma vykdyti kaip lygiagrečią dviejų teisės aktų peržiūrą, o Direktyvos nuostatas įtraukti neišlaikant norminio teksto struktūros (10).

9.

Audito Rūmai rekomenduoja, kad pirmenybė būtų teikiama sprendimų priėmimo proceso laikymuisi ir išaiškinimo tikslui. Audito Rūmai mano, kad šis tikslas būtų pasiektas, jei visos institucijoms taikomos viešųjų pirkimų taisyklės būtų kodifikuotos atskirame reglamente, kuriame jas būtų lengviau suprasti ir surasti (11).

10.

Direktyvose 2014/23/ES ir 2014/24/ES peržiūrėtomis ir modernizuotomis viešųjų pirkimų taisyklėmis siekiama „padidinti viešųjų išlaidų efektyvumą, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, ir suteikti galimybę perkantiesiems subjektams geriau pasinaudoti viešųjų pirkimų teikiamomis galimybėmis siekti bendrų socialinių tikslų“ (12).

11.

Audito Rūmai rekomenduoja, kad siūlomo reglamento konstatuojamojoje dalyje būtų aiški nuoroda į šiuos tikslus. Dabartiniame pasiūlyme jie tik iš dalies paminėti aiškinamajame memorandume, kuriame sakoma, kad „įtraukiamos [naujos] nuostatos, kaip antai […] aplinkosaugos, socialinės ir darbo teisės laikymasis kaip vienas svarbiausių reikalavimų …“. Be to, šių tikslų integravimas turėtų būti sustiprintas per normatyvinę reglamento dalį.

12.

Taigi, viena vertus, turėtų būti aiškiau išreikštas tikslas geriau panaudoti viešuosius pirkimus siekiant bendrų socialinių tikslų, tuo pat metu nurodant jog taip panaudojant viešuosius pirkimus neturi būti nukrypta nuo ES biudžeto patikimo finansų valdymo. Kita vertus, tarp viešiesiems pirkimams taikomų bendrųjų principų turėtų būti pakartotas įpareigojimas laikytis aplinkosaugos teisės, socialinės teisės ir darbo teisės (žr. 20 dalį) bei nustatytos aiškios nuobaudos jo nesilaikantiems konkursų dalyviams ir rangovams (žr. 34 ir 40 dalis).

13.

Audito Rūmai primena, kad ES institucijoms privalomos su aplinką tausojančiais viešaisiais pirkimais susijusios teisinės prievolės šiuo metu yra ne tokios griežtos kaip atitinkamos prievolės, kurias ES teisės aktai nustato valstybių narių institucijoms (13). Pagal sektorines direktyvas iš valstybių narių reikalaujama išnaudoti viešųjų pirkimų teikiamas galimybes strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslams pasiekti. Todėl šie reikalavimai (14) turėtų būti taikomi ir ES institucijų vykdomiems viešiesiems pirkimams.

14.

Taip pat reglamento pasiūlyme turi būti aiškiai pakartotas tikslas sudaryti palankesnes sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose. Audito Rūmai nuomone, norint paskatinti MVĮ dalyvavimą, turėtų būti įtrauktos šios temos: reikalavimas nurodyti pagrindines sprendimo neskaidyti sutarties į pirkimo dalis priežastis (Direktyvos 2014/24/ES 46 straipsnio 1 dalis), reikalavimas naudotis „e-Certis“ (61 straipsnis), tiesioginiai mokėjimai subrangovams (71 straipsnio 7 dalis), viešųjų pirkimų taisyklių taikymo stebėjimas (83 straipsnio 3 dalis) ir galimybė nemokamai gauti informaciją ir konsultacijas dėl ES institucijas ir įstaigas saistančių viešųjų pirkimų teisės aktų aiškinimo ir taikymo (83 straipsnio 4 dalis).

15.

Audito Rūmai gali tik pritarti ES finansinių interesų apsaugos priemonių sustiprinimui sukuriant veiksmingą rizikos aptikimo sistemą. Jų nuomone, Komisija ir toliau turėtų likti vienintele institucija, kuriai patikėta tvarkyti draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje centrinę duomenų bazę, remiantis kitų ES institucijų ir įstaigų laiku pateikiama informacija.

16.

Vis dėlto reglamento pasiūlymo 106 ir 108 straipsnių nuostatos, susijusios su centralizuotos nuobaudų ūkinės veiklos vykdytojams sistemos, kuri bus sudaryta iš naujų ad hoc komisijų ir kurią valdyti bus patikėta Komisijai, įsteigimu, daugeliu atžvilgių yra nesuderinamos su kitų institucijų ir įstaigų nepriklausomumu sprendžiant organizacinius klausimus. Įvedus tokią sistemą, yra rizika, kad šios institucijos ir įstaigos gali netekti galios nepriklausomai nustatyti savo viešųjų pirkimų procedūras ir administruoti savo pačių sutartis, nepaisant to, kad šį nepriklausomumą joms garantuoja Sutartis ir Finansinis reglamentas ir, kaip įgaliojimus suteikiančios institucijos, jos geriausiai žino kaip šioje srityje veikti. Kita vertus, srityje, kur yra būtina veikti greitai, siūlomas sprendimų priėmimo procesas gali būti ilgas ir sudėtingas. Įvedus tokią sistemą gali kilti kompetencijos konfliktų tarp institucijų ir finansinius interesus įgaliotų saugoti instancijų, visų pirma OLAF (15).

17.

Labai svarbu nepamiršti, kad draudimo ūkinės veiklos vykdytojams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar jų pašalinimo priemonės yra panašios į baudžiamąsias draudimo dalyvauti priemones, kurios taikomos juridiniams asmenims pagal nacionalinę baudžiamąją jurisdikciją. Audito Rūmų nuomone, reglamento pasiūlyme numatyta sistema turėtų būti peržiūrėta atsižvelgiant į nuobaudų teisėtumo ir proporcingumo principus ir užtikrinant teisę į gynybą.

18.

Beje, preambulėje turėtų būti aiškiau išdėstyta, kodėl reikia keisti dabartinę draudimo dalyvauti sistemą. Taisyklių pagerinimo tikslas joje išdėstytas bendrais bruožais ir nėra aišku, kuriuos konkrečius sistemos elementus numatyta gerinti.

19.

Šiame skirsnyje pateikta Audito Rūmų atlikta reglamento pasiūlymo analizė atsižvelgiant į viešųjų pirkimų taisyklių peržiūrėjimo ir modernizavimo tikslus, kuriais remiantis buvo priimtos viešųjų pirkimų direktyvos, ir į Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslą. Atsižvelgdami į šiuos tikslus, Audito Rūmai išnagrinėjo kiekvieną straipsnį. Pastabos pateikiamos tais atvejais, kai suderinimas su direktyvomis atrodo nepakankamas arba kai būtina tobulinti siūlomas finansinių interesų apsaugos priemones.

20.

Darydami nuorodą į Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalį, Audito Rūmai mano, kad būtina pridėti bendrą principą, kuris apimtų sutarčių vykdymą laikantis teisės aktų ir atspindėtų būtinus pasiekti socialinius tikslus. Siūlome įtraukti į 102 straipsnį tokią dalį:

„Skiriant ir vykdant sutartis, perkančiosios organizacijos imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų remiamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas ir kad ūkinės veiklos vykdytojai laikytųsi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse taikytinų pareigų, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba Direktyvos 2014/24/ES X priede išvardytomis tarptautinėmis aplinkos, socialinėmis ir darbo konvencijomis.“

21.

Pasiūlymo dėl reglamento 104 straipsnio 1 dalyje pateikiamas viešųjų pirkimų procedūrų sąrašas. Į šį straipsnį būtina įtraukti visų šių procedūrų apibrėžtis, taip pat sąlygas, kuriomis gali būti taikomos išskirtinio pobūdžio procedūros (kaip antai konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas, derybų procedūra). Visa tai yra svarbiausios viešųjų pirkimų srities sąvokos ir koncepcijos, kurios negali būti deleguotos pagal SESV 290 straipsnį.

22.

Siekiant aiškumo ir išsamumo, pasiūlymo 104 straipsnio 5 dalis turėtų būti papildyta ir pataisyta taip: „Komisijai pagal 210 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nustatančius su įvairiomis viešųjų pirkimų procedūromis, taikomomis skiriant koncesijos ar viešojo pirkimo sutartis, kurių vertė didesnė ar mažesnė nei direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a ir b punkte nustatytos ribinės vertės, ir su dinamine pirkimo sistema bendrais ir tarpinstituciniais viešaisiais pirkimais susijusias išsamias taisykles, mažos vertės sutartimis ir mokėjimu pagal sąskaitas faktūras.“.

23.

Dėl ūkinės veiklos vykdytojams skiriamos draudimo dalyvauti pirkimuose sankcijos pobūdžio, situacijos ir aplinkybės, kuriomis šios sankcijos gali būti taikomos, turi būti išdėstytos aiškiame, tiksliame ir siaurai interpretuojamame teisiniame pagrinde. Šiuo atžvilgiu siūlomame tekste yra nemažai neaiškumų, ypač šiose srityse:

24.

Pagal pasiūlymą situacijos, dėl kurių gali būti uždrausta dalyvauti procedūrose jei rimtai pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai (106 straipsnio 1 dalies e punktas) apsiribotų atvejais, kai yra rizika Sąjungos finansiniams interesams, kadangi taip būtų ribojama 108 straipsnyje nurodytos instancijos veiksmų laisvė. Tačiau tai, kad rangovas rimtai pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus nebūtinai reiškia kad atsiranda rizika finansiniams Sąjungos interesams. Kita vertus, turėtų būti galima uždrausti ūkinės veiklos vykdytojui dalyvauti procedūroje už tai, kad jis nevykdo taikomų įsipareigojimų, nurodytų Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalyje (ir pakartotų pasiūlymo 102 straipsnyje – žr. aukščiau) remiantis šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies a punkto pavyzdžiu.

25.

Turi būti išaiškintas institucijos, atsakingos už draudimo dalyvauti procedūroje sankcijos taikymą, klausimas. Viena vertus, pasiūlyme šie klausimai nenagrinėjami tais atvejais, kai uždraudimo dalyvauti procedūroje nebūtinas instancijos įsikišimas, kadangi, pavyzdžiui, ūkinės veiklos vykdytojo atžvilgiu jau priimtas galutinis nuosprendis arba dėl bankroto procedūros. Kita vertus, kai dėl draudimo dalyvauti procedūroje bylos yra numatomas pagal 108 straipsnį sukurtos instancijos įsikišimas, panašu, kad vien tik ši instancija galės priimti sprendimus dėl uždraudimo dalyvauti ir finansinių sankcijų, ir tokiu būdu perkančioji institucija neteks teisės savarankiškai priimti sprendimus, kurią ji turėjo šioje srityje ir kuri jai yra būtina, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo administracinę veiklą. Tačiau kalbant apie rimtus sutarties pažeidimus būtent perkančioji organizacija geriausiai žino, ar yra pagrindas manyti, kad buvo rimtai pažeisti sutartiniai įsipareigojimai. Ad hoc instancijos įsikišimas nėra pateisinamas ir pažeidžia institucijų autonomijos principą.

26.

106 straipsnio 3 dalyje perkančiajai organizacijai grąžinamas sprendimų dėl sankcijų priėmimo vaidmuo. Tačiau panašu, kad tai prieštarauja 108 straipsnio dvasiai, kuriame teigiama, kad sprendimus taikyti uždraudimo dalyvauti procedūroje nuobaudą priima Komisija per specialiai tam sukurtą instanciją. Būtų logiška, jei ši nuostata būtų perkelta į 107 straipsnį, kuriame kalbama apie ūkinės veiklos vykdytojo pašalinimą iš konkrečios procedūros, kadangi būtent šiame kontekste perkančiajai organizacijai būtinas tam tikras nepriklausomumas vertinant, ar vykdant konkrečią jos pačios paskelbtų viešųjų pirkimų procedūrą būtina taikyti ar išlaikyti draudimą dalyvauti procedūroje.

27.

Kompetentingos sprendimų priėmimo institucijos klausimas taip pat turi būti paaiškintas atsižvelgiant į teisių gynimo priemonių skaidrumo reikalavimą (Finansinio reglamento 97 straipsnis). Kai atitinkama instancija priima sprendimus skirti (uždraudimo dalyvauti ar finansines) sankcijas, apeliacijos prieš jos sprendimus turi būti teikiamos prieš ją įsteigusią Komisiją, kurios vardu ji veikia. Tai taip pat reiškia, kad apeliacijos prieš perkančiosios organizacijos sprendimus atmesti paraiškas arba pasiūlymus, motyvuotus minėtos instancijos paskirta draudimo dalyvauti procedūroje sankcija, yra nepriimtinos, kadangi nepalankus aktas yra sprendimas dėl sankcijos (taip pat žr. 32 dalį).

28.

Remiantis SESV 261 straipsniu, šis tekstas turi suteikti Teisingumo Teismui neribotą jurisdikciją pagal šiuos straipsnius priimtų draudimo dalyvauti procedūroje sankcijų, atžvilgiu.

29.

Paskutinę 108 straipsnio 3 dalies pastraipą būtina papildyti taip, kad būtų galimybė teikti apeliaciją prieš prašymo persvarstyti sprendimą dėl draudimo dalyvauti procedūroje atmetimą pagal 108 straipsnio 3 dalies g punktą.

30.

Siūlomo 108 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad jei yra įtikinamų teisėtų priežasčių išlaikyti tyrimo ar nacionalinio teismo proceso konfidencialumą, draudimas dalyvauti procedūroje dėl sukčiavimo ar pažeidimo (atitinkamai 106 straipsnio 1 dalies d ir f punktai) gali būti paskelbtas prieš tai neišklausius ūkinės veiklos vykdytojo. Šią išimtį iš pagrindinių gynybos teisių būtina pagrįsti išsamiau. Audito Rūmai rekomenduoja, kad kai įstaiga ketina pritaikyti tokį draudimą, ji turėtų gauti išankstinį raštišką būsimojo procesinių garantijų kontrolieriaus leidimą (18).

31.

Pagal reglamento pasiūlymo aiškinamąjį memorandumą ir 15 konstatuojamąją dalį draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai turėtų būti aiškiai atskirti nuo kriterijų, dėl kurių galima pašalinti iš konkrečios procedūros. Tačiau ši nuostata tinka tik 107 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose aprašytoms situacijoms. Iš tiesų, 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytos situacijos ir taikytina procedūra yra identiškos, nesvarbu, ar ekonominės veiklos vykdytojui uždraudžiama dalyvauti procedūroje, ar jis yra pašalinamas iš konkrečios procedūros. Pašalinimas priklausytų ne nuo perkančiosios organizacijos vertinimo, o nuo galutinio nuosprendžio, administracinio sprendimo ar 108 straipsnyje nurodytos instancijos sprendimo. Norint geriau atskirti šias dvi situacijas ir siekiant veiksmingumo bei institucijų autonomijos, 107 straipsnį reikėtų nuosekliai suderinti su Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalimi, kad perkančiajai organizacijai būtų grąžintos visos teisės pašalinti ūkinės veiklos vykdytoją iš konkrečios procedūros.

32.

Kad būtų užtikrinta teisė į gynybą, 107 straipsnį reikėtų papildyti patikslinant, kad perkančioji organizacija, prieš priimdama sprendimą pašalinti iš konkrečios procedūros, turi suteikti konkurso dalyviui ar pareiškėjui galimybę pateikti savo požiūrį į pašalinimą. Sprendimai dėl pašalinimo, priimti remiantis tiesos neatitinkančiais pareiškimais (19) ar dėl to, kad ūkinės veiklos vykdytojas yra dalyvavęs rengiant tų viešųjų pirkimų dokumentus, turi būti laikomi jam nepalankiais aktais. Tačiau tais atvejais kai sprendimą dėl pašalinimo, remdamasi Komisijos priimtu sprendimu taikyti sankciją, priima jos vardu veikianti instancija, turi būti laikoma, jog sprendimas dėl pašalinimo patvirtina sprendimą dėl draudimo dalyvauti procedūroje, kuris sudaro nepalankų aktą. Tokiais atvejais konkurso dalyvių ar pareiškėjų išklausyti nereikia. Siūlome įtraukti tokia dalį: „Prieš priimdama sprendimą dėl pašalinimo iš konkrečios procedūros, perkančioji organizacija suteikia ūkinės veiklos vykdytojui galimybę pateikti pastabas, išskyrus jei pasiūlymas ar prašymas dalyvauti konkurse buvo atmesti remiantis sprendimo dėl draudimo dalyvauti procedūroje sankcija, po to kai šio vykdytojo pastabos buvo išklausytos“.

33.

Pasiūlymo 107 straipsnyje interesų konfliktai nebeteikiami kaip pagrindas pašalinti ūkinės veiklos vykdytoją iš viešųjų pirkimų procedūros. Tačiau ši situacija yra pateikta Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies e punkte. Pasiūlymo 107 straipsnyje tik nurodoma interesų konflikto situacija, į kurią gali patekti konkurso dalyvis, dalyvavęs rengiant pirkimo dokumentus. Ši situacija yra ypatinga ir skiriasi nuo interesų konflikto situacijos, aprašytos Direktyvos 57 straipsnio 4 dalyje. Be abejo, Finansinio reglamento 57 straipsnio prasme dauguma atvejų, kai interesų konfliktai kyla tarp perkančiosios organizacijos darbuotojo ir ūkinės veiklos vykdytojo, perkančioji organizacija iš atitinkamos sutarties skyrimo procedūros turi pašalinti savo darbuotoją, o ne ūkinės veiklos vykdytoją. Tačiau šis pagrindas pašalinti ūkinės veiklos vykdytoją turi būti įtrauktas, kad būtų apimti atvejai, kai ūkinės veiklos vykdytojas yra ekonomiškai susijęs su bendrove, dalyvaujančia vykdant ar valdant dalį biudžeto, skirto sutarčiai, dėl kurios vykdoma pirkimo procedūra. Kad būtų apimta ši pašalinimo priežastis siūlome pridėti tokį punktą: „d) pateko į interesų konflikto situaciją 57 straipsnio prasme, kurios negalima ištaisyti kitomis, mažiau intervencinėmis priemonėmis“.

34.

Laikantis šio peržiūros projekto tikslų, reglamento pasiūlymo 110 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta, remiantis Direktyvos 2014/24/ES 56 straipsniu, kad „perkančiosios organizacijos gali nuspręsti neskirti sutarties ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, kai nustato, kad pasiūlymas neatitinka aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse taikytinų pareigų, nustatytų ES ar nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba Direktyvos 2014/24/ES X priede išvardytomis tarptautinėmis aplinkos, socialinėmis ir darbo konvencijomis“.

Nesant panašios nuostatos, tokius pasiūlymus būtų įmanoma atmesti tik tuomet, jei dėl įsipareigojimų nevykdymo pasiūlymo kaina taptų neįprastai maža ar nebeatitiktų minimalių šiam pirkimui nustatytų reikalavimų.

35.

Reglamente būtina apibrėžti sutarties skyrimo kriterijus, kadangi jie yra esminis viešųjų pirkimų elementas. Todėl jame turi būti apibrėžta, ką reiškia „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“. Šia prasme, reikėtų atsižvelgti į visą Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio tekstą, įskaitant į jo 2 dalies b punktą, kuriame vienas iš minimų skyrimo kriterijų buvo nustatytas teismo praktikoje: „sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų […] kvalifikacija ir patirtis tais atvejais, kai paskirtų darbuotojų kokybė gali daryti didelį poveikį sutarties vykdymo lygiui“. Tai teismo praktikos laimėjimas,– jis atitinka tikruosius perkančiosios organizacijos poreikius ir leidžia padidinti viešųjų išlaidų efektyvumą. Perkančiosios organizacijos turi gebėti, ypač žiniomis pagrįstų paslaugų sutarčių atveju, įvertinti techninę pasiūlymo vertę, atsižvelgiant į konkurso dalyvio konkrečiajai ar bendrajai sutarčiai vykdyti pasiūlytos komandos narių techninę kvalifikaciją ir profesinę patirtį (20). Kadangi šis reglamento pasiūlymas yra derinimo proceso, susijusios su pirmiau minėtais tikslais, dalis, šį esminį sutarčių skyrimo kriterijų elementą įtraukti būtina.

36.

Siekiant užtikrinti Finansinio reglamento nuoseklumą ir aiškumą, 112 straipsnyje turėtų būti nuoroda į 96 straipsnį. Siūlome tokį tekstą: „1. Vykstant viešųjų pirkimų procedūrai, perkančioji organizacija ir kandidatai arba konkurso dalyviai bendrauja taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir vienodos sąlygos ir kad būtų laikomasi 96 straipsnyje nustatytų gero administravimo principų. Pasibaigus pasiūlymų priėmimo terminui, dėl šio bendravimo negali būti pakeisti pirkimo dokumentai arba iš esmės pakeistos pateikto pasiūlymo sąlygos, išskyrus atvejus, kai 104 straipsnio 1 dalyje nustatytoje procedūroje konkrečiai numatytos tokios galimybės.“

37.

Pagal siūlomą 113 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ir 3 dalies a punkto tekstą tuo atveju, kai sudaroma konkreti sutartis pagal bendrąją sutartį skelbiant naują konkursą, perkančioji organizacija neprivalo pranešti tiems konkurso dalyviams, kurių pasiūlymai buvo atmesti, šio atmetimo motyvus, konkursą laimėjusio pasiūlymo santykinius privalumus ir konkurso dalyvio, su kuriuo sudaryta sutartis, pavadinimą. Ši siūloma skaidrumą ir motyvavimo prievolę reglamentuojančių taisyklių išimtis negali būti pateisinta.

38.

Kalbant apie teisinį sutarties keitimo jos vykdymo laikotarpiu pagrindą, Direktyvoje 2014/24/ES yra naujų niuansų, atspindinčių ESTT teismo praktiką šioje srityje. Joje nustatyta, kaip pažymima 107 direktyvos konstatuojamojoje dalyje, kad „nauja pirkimo procedūra reikalinga, jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai“. Šiuo atžvilgiu 114a straipsnio 2 dalyje sakoma: „Perkančioji institucija gali iš esmės keisti sutartį ar bendrąją sutartį nevykdydama viešųjų pirkimų procedūros tik tais atvejais, kurie numatyti pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose, ir jei dėl esminio pakeitimo nepakeičiamas sutarties ar bendrosios sutarties dalykas.“ Kad finansinės taisyklės būtų suderintos su minėta direktyva ir ES teismo praktika, iš šios dalies reikėtų išbraukti žodžius „iš esmės“ ir „esminio“ arba pakeisti juos antonimu.

39.

Reglamento pasiūlyme nėra paaiškinta, kokius pakeitimus galima daryti sutartyje jos vykdymo laikotarpiu. Tačiau šios sąvokos yra esminiai viešųjų pirkimų elementai ir juos Finansiniame reglamente būtina apibrėžti. Išskyrus atvejus, kai tai pateisina ypatingas iš ES biudžeto finansuojamų sutarčių pobūdis, turėtų būti naudojama Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio formuluotė.

40.

Inicijuoti sutartinių netesybų procesą, kuris apima sutarties nutraukimą (žr. Finansinio reglamento 116 straipsnį), yra išskirtinė perkančiosios organizacijos kompetencija. Finansinio reglamento 116 straipsnyje, kaip galima sutarties sustabdymo ar nutraukimo priežastis, turi būti nurodytas rimtas esminių sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, dėl kurio gali būti skirta finansinė ar pašalinimo iš procedūros sankcija dėl rimto sutarties pažeidimo. Šiuos atvejus reikia skirti nuo esminių klaidų atvejų. Be to, rimtų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų atvejais sutartinės netesybos turėtų būti taikomos, net jeigu šie pažeidimai nekenktų ES finansiniams interesams. Tai leistų apimti atvejus, kai dėl sutarties pažeidimų ar aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse taikytinų pareigų, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba Direktyvos 2014/24/ES X priede išvardytomis tarptautinėmis aplinkos, socialinėmis ir darbo konvencijomis, nesilaikymo ES biudžetas nuostolių nepatiria.

41.

Sutarties vertės nustatymo taisyklės yra laikomos esminėmis viešiesiems pirkimams, kadangi nuo jų priklauso kokia bus pasirinkta sutarties skyrimo procedūra. Todėl šios taisyklės turėtų būti įtrauktos į Finansinį reglamentą. Šiuo požiūriu reikėtų pažymėti, kad panašiai kaip bendrųjų sutarčių ir dinaminio pirkimo sistemų sutarčių vertės nustatymo taisyklėse, po kvietimo pareikšti susidomėjimą taikomos procedūros atveju vertė, į kurią reikia atsižvelgti į didžiausią visų sutarčių, numatytų per visą laikotarpį, kol galioja sąrašas, sudarytas po šio kvietimo pareikšti susidomėjimą.

42.

Turint omenyje, kad taisyklės, pagal kurias skiriamos sankcijos už status quo laikotarpio nesilaikymą, yra esminiai viešųjų pirkimų elementai, į 118 straipsnį turėtų būti įtraukta tokia nuostata: „sutartys, pasirašytos nepasibaigus status quo laikotarpiui yra negaliojančios“. Be tokios sankcijos yra pavojus, kad šio įsipareigojimo bus nepaisoma. Beje, status quo laikotarpio reikalavimo laikymasis viešųjų pirkimų srityje yra neatskiriama veiksmingos teisių gynimo sistemos dalis ir tiek ES, tiek valstybės narės turi jį užtikrinti.