6.12.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 438/3 |
Tarybos išvados dėl skiepijimo kaip veiksmingos priemonės visuomenės sveikatos srityje
(2014/C 438/04)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
1. |
PRIMENA, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį Sąjungos veikla, kuria papildoma nacionalinė politika, apima kovą su labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidžiant informaciją ir plėtojant švietimą sveikatos klausimais, bei stebėseną, išankstinį įspėjimą dėl didelių peržengiančio sieną pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovą su jomis. Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus remia jų veiksmus. Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. |
2. |
PRIMENA 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, steigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) (1). ECDC remia užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės veiklą: epidemiologinę priežiūrą, mokymo atlikti rizikos vertinimą programas ir greito įspėjimo bei reagavimo mechanizmus, ir turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad valstybės narės reguliariai keistųsi gerosios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi skiepijimo programų srityje. |
3. |
PRIMENA 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (2), kuriame nustatyta, kad valstybės narės konsultuojasi tarpusavyje bendradarbiaudamos su Komisija Sveikatos saugumo komitete siekdamos koordinuoti savo atsaką į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, įskaitant užkrečiamąsias ligas. Jame taip pat numatyta galimybė savanoriškai dalyvauti bendrame medicininių atsako priemonių pirkime. |
4. |
PRIMENA Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 282/2014 nustatytą trečiąją Sąjungos veiksmų sveikatos srityje (2014–2020 m.) programą (3), kuria siekiama remti gebėjimų reaguoti į dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai stiprinimą ir plėtoti parengties bei atsakomųjų priemonių planavimą atsižvelgiant į ECDC darbo programos teikiamas papildomas galimybes kovos su užkrečiamosiomis ligomis srityje. |
5. |
PRIMENA 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos rekomendaciją 2009/1019/ES dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo (4), kuria valstybės narės raginamos priimti ir įgyvendinti nacionalinius, regioninius ar vietos veiksmų planus arba politiką, skirtus skiepijimo nuo sezoninio gripo mastui didinti, kad ne vėliau kaip 2015 m. būtų pasiektas 75 % rizikos grupių skiepijimo mastas. |
6. |
PRIMENA Tarybos išvadas dėl vaikų imunizacijos (2011/C 202/02) (5), kuriose valstybių narių ir Komisijos prašoma, Intel Ale, dalytis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant gerinti vaikų vakcinavimo nuo ligų, kurioms galima užkirsti kelią vakcinomis, aprėptį. |
7. |
PAŽYMI, kad vakcinos yra vaistai, kuriems taikomos Sąjungos lygmeniu nustatytos taisyklės ir procedūros, kurių rinkodaros teisę suteikia nacionalinės institucijos arba Komisija, remdamosi Europos vaistų agentūros (EMA) atliktu įvertinimu, ir kurių atžvilgiu taikoma stebėsena po rinkodaros teisės suteikimo. |
8. |
PRIMENA, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo veiksmų plane, kuris buvo patvirtintas reaguojant į skiepijimo dešimtmečio iniciatyvą, nustatytas 2015–2020 m. ir vėliau vykdytinos veiklos kursas, grindžiamas regionine vizija ir tikslais imunizacijos bei ligų, kurioms galima užkirsti kelią vakcinomis, kontrolės srityje, apibrėžiant prioritetines veiklos sritis, rodiklius ir tikslus, kartu atsižvelgiant į Europos regiono šalių konkrečius poreikius ir problemas (6). |
9. |
PAŽYMI, kad vertinant vakcinas yra svarbūs tyrimai, atliekami po jų rinkodaros teisės suteikimo, įskaitant rinkodaros teisės turėtojų atliekamus tyrimus, ir šie tyrimai turėtų būti atliekami skaidriai. Vienodai svarbūs yra ir nepriklausomai nuo komercinių interesų atliekami skiepijimo programų poveikio tyrimai. Abiejų rūšių tyrimais gali būti prisidedama prie visuomenės pasitikėjimo imunizacija didinimo. Valstybės narės raginamos finansuoti nepriklausomus tyrimus. |
10. |
PRIPAŽĮSTA, kad užkrečiamosios ligos, įskaitant kai kurias pasikartojančias ligas, pavyzdžiui, tuberkuliozę, tymus, kokliušą ir raudonukę, vis dar kelia problemų visuomenės sveikatos srityje ir jomis gali apsikrėsti ir nuo jų mirti daug žmonių, ir kad pastaruoju metu tokių užkrečiamųjų ligų kaip poliomielitas, paukščių gripas H5N1 ir H7N9, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusas (MERS) ir ebolos viruso sukeliama liga atsiradimas ir protrūkiai patvirtino, kad turi būti ir toliau užtikrinamas didelis budrumas, be kita ko, ligų, kuriomis šiuo metu Sąjungos teritorijoje nesergama, atžvilgiu. |
11. |
PRIPAŽĮSTA, kad nors skiepijimo programos priskiriamos atskirų valstybių narių atsakomybei, o ES egzistuoja įvairios skiepijimo schemos, pastangos, skirtos skiepijimo aprėpčiai didinti, gali būti sustiprintos ir Europos Sąjungoje vykdomu bendradarbiavimui ir geresne sinergija su ES kitų sričių politika, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems gyventojams, nustatytiems įvairiuose regionuose ir atskirose Sąjungos valstybėse narėse, ir didėjančiam judumui. |
12. |
PASTEBI, kad daugeliu vakcinų, kurios naudojamos bendruomenių skiepijimo programose, pavyko užkirsti kelią asmenų susirgimui ir tuo pačiu metu sutrikdyti patogenų plitimą laikantis vadinamojo „minios imuniteto“ principo, taip prisidedant prie sveikesnės pasaulio visuomenės. Todėl bendruomenių imunitetas turėtų būti laikomas nacionalinių skiepijimo planų tikslu. |
13. |
MANO, kad įrodymais grindžiama, ekonomiškai efektyvi, saugi ir veiksminga imunizavimo sistema yra neatskiriama gerai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos dalis. |
14. |
PAŽYMI, kad, atsižvelgiant į Europos gyventojų demografinės struktūros pokyčius, turi būti skiriama daugiau dėmesio užkrečiamųjų ligų prevencijai skiepijant visų amžiaus grupių asmenis, kai tokiu būdu gerinama epidemiologinė ligos kontrolė. |
15. |
PRIPAŽĮSTA, kad imunizacijos programų įgyvendinimui reikia tvarių galimybių gauti ilgalaikį finansavimą ir kokybiškų vakcinų. |
16. |
PRIPAŽĮSTA, kad svarbu, jog plačioji visuomenė suprastų skiepijimo vertingumą, ir PAŽYMI, kad dėl pasitaikančio nežinojimo apie kai kurių vakcinų naudą ir dažnėjančio atsisakymo skiepytis kai kuriose valstybėse gali būti nepakankamai skiepijami kai kurie gyventojai ir atsirasti sveikatos problemų bei kilti brangiai kainuojančių ligų protrūkių. |
17. |
PRIPAŽĮSTA, kad visuomenė turėtų žinoti apie skiepijimo vertingumą, ir PABRĖŽIA itin svarbų sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį informuojanti ir šviečiant gyventojus apie skiepijimo naudą. |
18. |
PRIPAŽĮSTA, kad veiksmingos skiepijimo kampanijos yra naudingos užkertant kelią užkrečiamųjų ligų plitimui, dėl kurio gali būti padaryta ilgalaikė žala gyventojų, visų pirma pažeidžiamo amžiaus grupių, sveikatai arba jie net gali mirti. |
19. |
PRIPAŽĮSTA galimą sustiprintos skiepijimo politikos nacionaliniu lygmeniu teigiamą poveikį naujų vakcinų kūrimui ir jų moksliniams tyrimams Europos Sąjungoje. |
20. |
PAŽYMI, kad valstybės narės turėtų, kai taikoma, informuoti į užsienį vykstančius savo piliečius apie užkrečiamųjų ligų, kuriomis Sąjungoje nesergama, tačiau kuriomis galima užsikrėsti išvykus iš Sąjungos į tarptautines keliones, pavojų. |
21. |
PAŽYMI, kad kai kurie virusai taip pat gali sukelti chroniškas patologijas (kai kurios iš šių patologijų yra neoplazminio pobūdžio, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžys) ir kad skiepijimu galėtų būti prisidedama prie šių ligų prevencijos. |
22. |
MANO, KAD BŪTINA Europos Sąjungoje reguliariai atlikti atskirų užkrečiamųjų ligų prevencijai skirtų vakcinų saugos, veiksmingumo ir poveikio, su užkrečiamosiomis ligomis susijusių pavojų ir skiepijimo naudos analizę ir vertinimą, grindžiamus mokslo žinių pokyčiais. |
23. |
MANO, KAD BŪTŲ NAUDINGA, jei valstybės narės bendradarbiautų ir keistųsi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su užkrečiamųjų ligų prevencija skiepijant, atsižvelgiant į tai, kad užkrečiamosios ligos negali būti izoliuotos Europos Sąjungoje ar už jos ribų esančioje vienoje šalyje, ir tai darytų remiamos ECDC ir PSO. |
24. |
MANO, KAD BŪTINA, jog Sąjungoje būtų remiamos politikos priemonės, kuriomis skatinami moksliniai tyrimai, įskaitant klinikinius tyrimus ir po rinkodaros teisės suteikimo atliekamus tyrimus skiepijimo srityje, be kita ko, atsižvelgiant į finansinius apribojimus, kad būtų tiekiamos saugesnės ir veiksmingesnės vakcinos. |
25. |
PASTEBI, kad dėl sėkmingo tam tikrų sunkių užkrečiamųjų ligų plitimo sustabdymo plačiai naudojant skiepijimą gyventojai gali manyti, kad šios ligos nebekelia pavojaus visuomenės sveikatai. |
26. |
MANO, KAD TIKSLINGA, visų pirma siekiant reaguoti į netikslią informaciją apie skiepijimą kai kuriose valstybėse narėse, tęsti informavimo kampanijas siekiant šviesti visuomenę apie pavojus, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, kurioms galima užkirsti kelią vakcinomis. |
27. |
MANO, KAD NAUDINGA konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant sveikatos priežiūros specialistų organizacijas, akademinio sluoksnio atstovus, pramonės atstovus ir pilietinę visuomenę, siekiant suteikti jiems galimybę pareikšti savo pozicijas, kurios galėtų būti naudingos valstybių narių institucijoms. |
28. PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:
a) |
toliau gerinti epidemiologinę priežiūrą ir geriau vertinti padėtį, susijusią su užkrečiamosiomis ligomis jų teritorijoje, įskaitant ligas, kurioms galima užkirsti kelią vakcinomis; |
b) |
toliau tobulinti nacionalines skiepijimo programas ir stiprinti nacionalinius pajėgumus atlikti faktiniais duomenimis grindžiamą, ekonomiškai efektyvų skiepijimą, be kita ko, pradėti naudoti naujas vakcinas, kai, manoma, kad tai tikslinga; |
c) |
toliau rengti planus ir standartines veiklos procedūras bendradarbiaujant su ECDC ir PSO, kad būtų laiku imtasi veiksmingų atsakomųjų priemonių prieš ligas, kurioms galima užkirsti kelią vakcinomis, per ligų protrūkius, humanitarines krizes ir susidarius ekstremaliosioms situacijoms; |
d) |
toliau skiepijimo programose plėtoti visapusiškus ir koordinuojamus metodus, vadovaujantis sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką principu, užtikrinant sinergiją su platesnio pobūdžio sveikatos apsaugos politika ir aktyviai dirbant kituose prevencijos sektoriuose; |
e) |
užtikrinti vakcinų vertinimo po jų rinkodaros teisės suteikimo ir skiepijimo programų poveikio tyrimų skaidrumą siekiant suteikti patikimos informacijos Vyriausybėms, vaistų priežiūros institucijomis ir gamintojams; |
f) |
aktyviai siūlyti tinkamą skiepijimą gyventojų grupėms, kurioms gresia konkrečių ligų pavojus, ir apsvarstyti galimybes imunizuoti ne tik kūdikius ir ikimokyklinio amžiaus vaikus, parengiant visą žmogaus gyvenimą apimančias skiepijimo programas; |
g) |
informavimo apie pavojus srityje bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, kad būtų padidintas šių specialistų vaidmuo tinkama informacija pagrįstų sprendimų priėmimo procese; |
h) |
toliau intensyvinti veiklą, kuria siekiama prireikus išplėsti į medicinos ir sveikatos mokslų studentams skirtas bazines medicinos mokymo programas įtrauktus imunologijos ir vakcinologijos kursus, o sveikatos priežiūros specialistams suteikti tinkamų mokymosi darbe galimybių; |
i) |
naudojantis tinkamomis priemonėmis ir informavimo kampanijomis informuoti gyventojus siekiant didinti jų pasitikėjimą skiepijimo programomis, taip pat į šį procesą įtraukti viešosios nuomonės formuotojus, pilietinę visuomenę ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus (pavyzdžiui, akademinio sluoksnio atstovus). |
29. PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS:
a) |
toliau su ECDC ir PSO keistis informacija ir duomenimis apie užkrečiamųjų ligų keliamą pavojų ir apie valstybių narių skiepijimo politiką; šiuo tikslu galėtų būti atsižvelgta į ECDC parengtus ir valstybėms narėms pateiktus informavimo priemonių rinkinius (vadovaujantis jau parengto kovos su gripu priemonių rinkinio pavyzdžiu); |
b) |
toliau keistis duomenimis apie visų tikslinių rizikos grupių skiepijimo mastą; |
c) |
teikti tinkama informacija pagrįstus ir aiškius pranešimus apie skiepijimą; |
d) |
ieškoti geriausių būdų, kaip suinteresuotieji subjektai, įskaitant pramonės atstovus ir pilietinę visuomenę, galėtų pareikšti savo pozicijas; |
e) |
skatinti veiksmus, kuriais siekiama sprendžiant svarbius skiepijimo klausimus betarpiškiau ir aktyviau bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, visų pirma daug dėmesio skiriant jų vaidmens propaguojant skiepijimą stiprinimui; |
f) |
keistis informacija apie naujų vakcinų kūrimo ekonominio efektyvumo tyrimus Europos Sąjungoje, kuri padėtų valstybėms narėms rengti nacionalines skiepijimo programas; |
g) |
koordinuoti veiksmus, skirtus į nacionalines skiepijimo programas įtrauktų vakcinų naudojimo propagavimui ir skatinimui, keičiantis informacija apie vakcinų naudojimo pradžiai skirtus informavimo planus ir kampanijas; |
h) |
toliau skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais siekiama kurti naujas vakcinas ir pademonstruoti skiepijimu visą gyvenimą grindžiamo metodo naudą, imunizacijos ekonominį efektyvumą ir informavimo apie pavojus veiksmingumą, visada teikiant pirmenybę piliečių saugumui; |
i) |
rengti bendras veiksmų programas, kurias bendrai finansuotų Komisija ir valstybės narės, kad būtų dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais valstybių narių skiepijimo politikos srityje; |
j) |
skatinti mokslinių tyrimų veiklą ir toliau keistis informacija apie skiepijimo poveikio sergamumui stebėseną ir naujų vakcinų kūrimą. |
30. PRAŠO KOMISIJOS:
a) |
nustatyti ir skatinti imunizacijos propagavimo ir atitinkamų ES teisės aktų bei politikos įgyvendinimo sinergiją, visų pirma daug dėmesio skirti integracinių ir nuoseklių geresnės parengties ekstremaliosioms sveikatos srities situacijoms ir veiksmų koordinavimo metodų nustatymui ir plėtojimui, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją; |
b) |
užtikrinti, kad Europos Sąjungos skiriamas finansavimas būtų panaudojamas dabartiniams ir būsimiems vakcinų moksliniams tyrimams skatinti, įskaitant plataus masto partnerystę tarp akademinio sluoksnio, pramonės atstovų, viešojo bei privačiojo sektorių finansuotojų, ir vakcinų kūrimo kliūtims nustatyti bei pašalinti; |
c) |
užtikrinti, kad Europos Sąjungos ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, akademinio sluoksnio atstovų ar visuomenės sveikatos priežiūros institucijų, skiriamas finansavimas ir atitinkamų visuomenės sveikatos apsaugos įstaigų skiriamas finansavimas būtų panaudojamas po rinkodaros teisės suteikimo atliekamiems tyrimams, įskaitant vakcinų veiksmingumo ir nacionalinių visuomenės sveikatos apsaugos institutų, akademinio sluoksnio atstovų ir kitų partnerysčių įgyvendinamų imunizacijos programų poveikio tyrimus, remti; |
d) |
kartu su ECDC bei EMA ir glaudžiai bendradarbiaujant su PSO išnagrinėti galimybes:
|
e) |
padėti valstybėms narėms kuo geriau pasinaudoti Sąjungos agentūrų ir Komisijos techninių komitetų techninėmis bei mokslinėmis ekspertinėmis žiniomis, kad būtų atsakyta į klausimus; |
f) |
suteikti valstybėms narėms galimybę naudotis technologinėmis bei informacinių technologijų priemonėmis ir gerinti sąsajas su veikiančiais europiniais portalais bei priemonėmis siekiant remti valstybių narių pastangas tobulinti skiepijimą kaip veiksmingą priemonę visuomenės sveikatos srityje. |
(1) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.
(2) OL L 293, 2013 11 5, p. 1.
(4) OL L 348, 2009 12 29, p. 71.
(6) PSO 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo veiksmų planas (PSO EURO dokumentas EUR/RC64/15 Rev.1) buvo priimtas Europos regioninio komiteto 64-ame posėdyje (2014 m. rugsėjo 15–18 d., Kopenhaga), žr. Rezoliuciją EUR/RC64/R5.