1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/2

1.

2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi pripažįstama, kad veiksmingas vadovavimas mokyklai yra vienas iš svarbiausių veiksnių kuriant bendrą mokymo ir mokymosi aplinką, formuojant siekius ir teikiant paramą mokiniams, tėvams bei personalui ir taip skatinant siekti geresnių rezultatų ir kad dėl to yra ypač svarbu užtikrinti, kad mokyklų vadovai turėtų arba galėtų įgyti gebėjimų ir savybių, reikalingų atliekant užduotis, su kuriomis jie vis dažniau susiduria.

2.

2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Taryba, valstybės narės ir Komisija raginamos kuo skubiau užtikrinti, kad būtų vykdoma tolesnė su iniciatyva „Švietimo persvarstymas“ susijusi veikla, o vėliau 2013 m. vasario 15 d. priimtose Tarybos išvadose Investavimas į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas“ valstybių narių prašoma peržiūrėti ir sustiprinti pedagoginių profesijų atstovų, įskaitant mokyklų vadovus, profesijos aprašą ir iki galo išnaudoti bendradarbiavimo ir tarpusavio mokymosi galimybes laikantis atvirojo koordinavimo metodo.

3.

Strategijoje „Europa 2020“ ir visų pirma 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje valstybės narės raginamos išsaugoti ekonomikos augimo potencialą, teikiant pirmenybę investicijoms į švietimą bei mokymą, ir, esant galimybei, jas didinti, tuo pačiu užtikrinant tokių išlaidų veiksmingumą.

—

2013 m. rugsėjo 9–10 d. pirmininkaujant Lietuvai Vilniuje surengtą konferenciją „Lyderystė švietime“, kurioje ES valstybių narių, šalių kandidačių ir ELPA valstybių atstovams bei Europos Komisijai buvo suteikta galimybė dalyvauti politiniuose debatuose šiuo svarbiu klausimu,

—

2013 m. spalio 11–12 Vilniuje surengtą „Comenius“ konferenciją „Jūsų mokyklos kūrimas panaudojant ES programų paramą. Mokyklų vadovams skirta konferencija“.

1.

Europos švietimo ir mokymo sistemoms, kurios žinių visuomenėje yra pagrindiniai ekonomikos augimą, konkurencingumą ir socialinę sanglaudą skatinantys veiksniai, reikalinga stipri ir veiksminga lyderystė visais lygiais. Šiandien švietimo lyderiai susiduria su įvairiais sudėtingais uždaviniais, nes jiems tenka atsakomybė ne tik už mokymo kokybės gerinimą ir pasiekimų lygio didinimą, bet taip pat ir už žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymą.

2.

Siekiant lyderystės švietimo srityje reikia turėti įvairių labai išlavintų gebėjimų, kurių pagrindu būtų pamatinės vertybės. Tam reikalingas atsidavimas savo profesijai, gebėjimas motyvuoti ir įkvėpti, patikimas valdymas, pedagoginiai ir bendravimo įgūdžiai. Geri švietimo srities vadovai savo įstaigoms sukuria strateginę viziją, būna pavyzdžiu tiek mokiniams, tiek ir mokytojams; jie taip pat yra pagrindiniai asmenys, dalyvaujantys kuriant veiksmingą ir patrauklią mokymosi procesui padedančią aplinką. Jie taip pat yra pagrindiniai veikėjai, užmezgantys veiksmingus ryšius tarp įvairių švietimo ir mokymo lygių, šeimų, darbo rinkos ir vietos bendruomenės, siekiant bendro tikslo – didinti mokinių pasiekimų lygį.

3.

Vadovų pareigoms eiti švietimo įstaigose labiausiai kompetentingo personalo atranka, įdarbinimas, parengimas ir išlaikymas, taip pat palankių sąlygų jų profesiniam tobulėjimui sukūrimas yra lygiai taip pat labai svarbūs ir tam didelį dėmesį turėtų skirti sprendimus priimantys asmenys.

4.

Lyderystė švietimo srityje gali būti veiksminga tada, kai:

1.

Naujoviškas požiūris į lyderystę gali padėti pritraukti bei išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos kandidatus ir padėti mokykloms susitvarkyti su mokymosi srityje nuolat sparčiai atsirandančiomis naujovėmis, taip pat padėti visapusiškai išnaudoti jų potencialą.

2.

Taip pat būtina, kad švietimo srities vadovų vaidmuo taptu profesionalus, jis būtų stiprinamas ir remiamas, visų pirma nustatant jiems reikalingas kompetencijas, sukuriant labiau struktūrizuotas galimybes siekti profesinės karjeros ir įvertinant į vadovų pareigas skiriamų asmenų ypatingus profesinio tobulinimosi poreikius bei sudarant tinkamas mokymo galimybes.

3.

Pakankamas lankstumas, savarankiškumas ir atskaitomybė yra būtini, siekiant sudaryti švietimo lyderiams galimybę kurti naujovišką požiūrį į lyderystę, taip pat sukurti sąlygas, kurioms esant darbuotojai būtų skatinami prisiimti vadovaujančius vaidmenis.

4.

Vadovų pareigas einantys darbuotojai turi turėti arba įgyti, taip pat reguliariai lavinti, tokioms pareigoms būtinas kompetencijas, be kita ko, tokias kompetencijas, kurios padėtų jiems veiksmingai naudotis naujomis technologijomis ir valdymo metodais, skatinant novatorišką mokymą(si) ir jų įstaigos veiksmingą valdymą.

1.

Skatinant švietimo įstaigų ir švietimo lyderių savarankiškumą, kiek tai susiję su pedagoginiais klausimais ir vidiniu išteklių skyrimu, tuo pačiu užtikrinant, kad jie turėtų būtinas priemones ir paramą siekiant prisitaikyti ir veiksmingai reaguoti į ypatingas ir besikeičiančias vietos sąlygas.

2.

Aiškiai apibrėžiant vaidmenis ir atsakomybę bei pasirūpinant, kad švietimo lyderiams būtinos kompetencijos būtų remiamos ir tobulinamos pasitelkiant įvairius profesinio tobulinimosi metodus, be kita ko, tokių lyderių tinklų kūrimą.

3.

Sudaryti geresnes sąlygas informacija pagrįstų sprendimų priėmimui ir didesnei atskaitomybei, pavyzdžiui, naudojantis išmaniaisiais duomenimis, numatant kokybės užtikrinimo mechanizmus ir vietovėse, kuriose sąlygos yra mažiau palankios, esančioms mokykloms parengiant specialias priemones.

4.

Renkant įrodymus apie veiksmingos ir sėkmingos lyderystės švietimo srityje metodus esant skirtingoms nacionalinėms aplinkybėms, visų pirma, siekiant optimalios lankstumo, savarankiškumo bei atskaitomybės pusiausvyros, taip pat siekiant įvertinti naujoviško požiūrio poveikį mokymo kokybei ir mokymosi rezultatams.

1.

Užtikrinant didesnę profesionalizaciją; tai būtų labiausiai tinkamų kandidatų pritraukimo priemonė.

2.

Suteikiant švietimo lyderiams galimybę sutelkti dėmesį į mokymo ir mokymosi jų įstaigoje gerinimą, be kita ko, siekiant geresnės pusiausvyros tarp vien tik administracinių užduočių ir pagrindinių užduočių, susijusių su mokymu bei mokymusi.

3.

Ieškant patrauklių švietimo srities vadovams skirtų pradinio rengimo, paramos karjeros pradžioje ir nuolatinio profesinio tobulėjimo formų, įskaitant tarpsektorinį bendradarbiavimą su kitais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, verslo pasaulio atstovais ir socialiniais partneriais, ir jas kuriant.

4.

Skatinant komandinį darbą ir lanksčią vadovavimo aplinką, pavyzdžiui, sudarant galimybes švietimo įstaigose suburti ad hoc komandas, kurios imtųsi spręsti konkrečius sudėtingus klausimus, taip pat už mokyklos ribų sukurti tinklus, kuriuos pasitelkus būtų siekiama keistis patirtimi ir bendradarbiauti.

5.

Skatinant konkrečias priemones, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi, siekiant skatinti švietimo srities vadovų lyčių pusiausvyrą.

1.

Atrenkant būsimus lyderius atsižvelgti į švietimo įstaigų konkrečius poreikius ir taikyti atitinkamus kokybės užtikrinimo kriterijus.

2.

Pripažįstant ir skatinant įstaigų darbuotojų vadovavimo potencialą, visų pirma pasitelkiant „paskirstytą lyderystę“, suteikiant jiems galimybes dirbti su kolegomis iš kitų įstaigų, juos skatinant ir suteikiant jiems galimybes didinti savo potencialą šioje srityje.

3.

Stimuliuojant naujoviškos mokymo ir mokymosi aplinkos kūrimą, be kita ko, tinkamai panaudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT) bei atviruosius švietimo išteklius, kurie būtų ir pedagoginė pagalba, ir valdymo priemonės.

4.

Sukuriant ir palaikant tinklus, kuriuos pasitelkus siekiama inicijuoti ir sukurti veiksmingą požiūrį į lyderystę švietimo srityje ir stimuliuoti bei skatinti švietimo srities vadovų tarpusavio mokymąsi.

1.

Visapusiškai naudotis atviruoju koordinavimo metodu, siekiant propaguoti geriausią patirtį bei remti profesionalaus vadovavimo rengimą mokyklų, suaugusiųjų švietimo ir profesinio rengimo bei mokymo srityse plėtojimą, taip pat atitinkamai nuolat politiniu lygiu teikti grįžtamąją informaciją.

2.

Skatinti bendradarbiavimą ir partnerystes, kuriomis būtų siekiama veiksmingų naujovių vadovavimo srityje ir švietimo lyderių profesinio tobulėjimo, be kita ko, siekiant tarpsektorinio mokyklų, aukštojo mokslo bei profesinio mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo, pasitelkiant Europos lėšomis teikiamą paramą, įskaitant teikiamą pagal „Erasmus+“ programą ir Europos struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo, paramą.

3.

Skatinti keistis geriausia patirtimi ir kurti naujovišką požiūrį į veiksmingą lyderystę švietimo srityje, pavyzdžiui, pasitelkiant „Erasmus+“ programos strateginės partnerystės veiksmus, be kita ko, skatinant švietimo lyderius tiek tarptautiniu mastu, tiek ir vietos bendruomenėje bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, įmonėmis, pilietinės visuomenės asociacijomis ir įvairių lygių švietimo įstaigomis.

4.

Toliau analizuoti galimybes, kurias teikia programa „eTwinning“, taip siekiant remti tarpsektorinį keitimąsi novatoriškos lyderystės pavyzdžiais, sukuriant virtualias erdves, kuriose švietimo srities vadovai galėtų bendradarbiauti ir dalytis veiksmingos bei naujoviškos praktikos pavyzdžiais.

5.

Skatinti toliau vykdyti veiksmingos švietimo lyderystės mokslinius tyrimus ir užtikrinti jų rezultatų sklaidą.

6.

Stiprinti paramą su lyderyste švietimo srityje susijusiems suinteresuotųjų subjektų nacionaliniams ir regioniniams tinklams, taip pat padėti užtikrinti tinkamą informacijos apie jų darbą sklaidą ir su juo susijusius tolesnius veiksmus Europos lygiu, be kita ko, pasitelkiant Vadovavimo mokykloms Europos politikos tinklą ir visapusiškai pasinaudojant vykdant tarptautinį bendradarbiavimą surinktais įrodymais.