52014PC0741

Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos ekonominės erdvės susitarimu įsteigtame EEE jungtiniame komitete dėl to susitarimo 4 protokolo dėl kilmės taisyklių pakeitimo nauju protokolu, suderintu su Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regionine konvencija /* COM/2014/0741 final - 2014/0353 (NLE) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninėje konvencijoje[1] (toliau – Konvencija) išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Susitariančiųjų Šalių sudarytus susitarimus, kilmės.

ES Konvenciją pasirašė 2011 m. birželio 15 d., o savo priėmimo dokumentą Konvencijos depozitarui deponavo 2012 m. kovo 26 d. Todėl, taikant jos 10 straipsnio 3 dalį, Konvencija ES atžvilgiu įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas)[2] Susitariančiosios Šalys – Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas – Konvenciją pasirašė atitinkamai 2011 m. birželio 15 d., 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. birželio 15 d., o savo priėmimo dokumentą Konvencijos depozitarui deponavo atitinkamai 2011 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 12 d. ir 2011 m. lapkričio 28 d. Todėl, taikant jos 10 straipsnio 3 dalį, Konvencija Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino atžvilgiu įsigaliojo atitinkamai 2012 m. sausio 1 d., 2012 m. gegužės 1 d. ir 2012 m. sausio 1 d.

Konvencijos 6 straipsniu nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad Konvencija būtų taikoma veiksmingai. Todėl EEE susitarimo 4 protokolas dėl kilmės taisyklių turėtų būti pakeistas nauju protokolu, kuriame būtų kuo daugiau nuorodų į Konvenciją. Kartu 4 protokolo tekstas atnaujintas ir suderintas, be kita ko, su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.

Šiuo pasiūlymu visas 4 protokolas pakeičiamas nauju protokolu, kad būtų aiškesnis ekonominės veiklos vykdytojams ir šalių administracijoms. Dabartinis protokolas pakeistas taip:

1.           3 straipsnis iš dalies pakeistas, kad įstrižinė kilmės kumuliacija būtų taikoma bet kuriai šaliai, kuri yra ES stabilizacijos ir asociacijos proceso[3] dalyvė, – tai yra vienas iš pagrindinių Konvencijos tikslų. Nuoroda į ES stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančias šalis pridėta 3 straipsnio 1 dalyje, kad būtų išvengta privalomo EUR-MED sertifikavimo. Dėl tos pačios priežasties nuoroda į Farerų Salas perkelta iš 3 straipsnio 2 dalies į 1 dalį.

2.           Turinio nuorodoje į 32 straipsnį žodžiai „Tarpusavio pagalba“ pakeičiami žodžiais „Administracinis bendradarbiavimas“.

3.           Turinio antraštėje „Bendros deklaracijos“, 3 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 4 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje, taip pat bendrose deklaracijose žodis „Bendrija“ pakeičiamas žodžiais „Europos Sąjunga“.

4.           3 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Europos Bendrijų Komisija“ pakeičiami žodžiais „Europos Komisija“.

5.           5 straipsnio 2 dalyje žodžiai „negali būti naudojamos“ pakeičiami žodžiais „neturėtų būti naudojamos“.

6.           6 straipsnio 1 dalyje po m punkto įterpiamas toks punktas:           „n)     cukraus sumaišymas su bet kokia medžiaga;“.           Dabartiniai n–p punktai pernumeruojami į o–q punktus.

7.           32 straipsnio antraštė pakeičiama tokia antrašte:           „Administracinis bendradarbiavimas“.

I–IVb priedų turinys pakeičiamas nuoroda į Konvenciją.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Dėl Tarybos sprendimo projekto su ES valstybėmis narėmis konsultuotasi Muitinės kodekso komiteto Kilmės skyriuje 2013 m. gegužės 13 d. Su Konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis konsultuotasi 2013 m. gegužės 14–15 d. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių darbo grupės susitikime.

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. Poveikio vertinimo taip pat neprireikė, nes siūlomi daliniai pakeitimai yra techniniai ir nekeičia galiojančio protokolo dėl kilmės taisyklių esmės.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2894/94 dėl EEE susitarimo įgyvendinimo tvarkos 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl tokių sprendimų.

Šios nuostatos dalinio pakeitimo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Siūloma priemonė: Tarybos sprendimas.

Šiuo pasiūlymu pakeičiamas 2012 m. kovo 22 d. dokumentas COM(2012) 133, kuris yra atsiimamas.

2014/0353 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos ekonominės erdvės susitarimu įsteigtame EEE jungtiniame komitete dėl to susitarimo 4 protokolo dėl kilmės taisyklių pakeitimo nauju protokolu, suderintu su Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regionine konvencija

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2894/94 dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo įgyvendinimo tvarkos[4], ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       Europos ekonominės erdvės susitarimo[5] (toliau – Susitarimas) 4 protokolas susijęs su kilmės taisyklėmis;

(2)       Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninėje konvencijoje[6] (toliau – Konvencija) išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Susitariančiųjų Šalių sudarytus susitarimus, kilmės;

(3)       ES, Norvegija ir Lichtenšteinas Konvenciją pasirašė 2011 m. birželio 15 d., o Islandija – 2011 m. birželio 30 d.;

(4)       ES savo priėmimo dokumentą Konvencijos depozitarui deponavo 2012 m. kovo 26 d., Norvegija – 2011 m. lapkričio 9 d., Islandija – 2012 m. kovo 12 d., o Lichtenšteinas – 2011 m. lapkričio 28 d. Todėl, taikant jos 10 straipsnio 3 dalį, Konvencija ES ir Islandijos atžvilgiu įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d., o Norvegijos ir Lichtenšteino atžvilgiu – 2012 m. sausio 1 d.;

(5)       Konvencijos 6 straipsniu nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad Konvencija būtų taikoma veiksmingai. Todėl Susitarimo 4 protokolas dėl kilmės taisyklių turėtų būti pakeistas nauju, su Konvencija suderintu protokolu, kuriame būtų kuo daugiau nuorodų į Konvenciją;

(6)       todėl Europos Sąjunga EEE jungtiniame komitete turėtų laikytis pozicijos, išdėstytos pridėtame sprendimo projekte,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pridėtame EEE jungtinio komiteto sprendimo projekte išdėstyta pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis Europos ekonominės erdvės susitarimu įsteigtame EEE jungtiniame komitete dėl to susitarimo 4 protokolo dėl kilmės taisyklių pakeitimo nauju protokolu, kuris suderintas su Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regionine konvencija ir kuriame yra kuo daugiau nuorodų į Konvenciją.

Neesminiams EEE jungtinio komiteto sprendimo projekto pakeitimams Sąjungos atstovai EEE jungtiniame komitete gali pritarti be papildomo Tarybos sprendimo.

2 straipsnis

EEE jungtinio komiteto sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

[2]               OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

[3]               Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas pagal JT ST rezoliuciją 1244/99.

[4]               OL L 305, 1994 11 30, p. 6.

[5]               OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

[6]               OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

PRIEDAS EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. .../2014 kuriuo Europos ekonominės erdvės susitarimo 4 protokolas dėl kilmės taisyklių pakeičiamas nauju protokolu, suderintu su Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regionine konvencija

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1) EEE susitarimo 9 straipsnyje daroma nuoroda į 4 protokolą, kuriame išdėstytos kilmės taisyklės ir numatoma Sąjungos, Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną), Islandijos, Norvegijos, Turkijos, Farerų Salų ir Barselonos proceso dalyvių[1] kilmės kumuliacija;

(2) Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninėje konvencijoje[2] (toliau – Konvencija) išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Susitariančiųjų Šalių sudarytus susitarimus, kilmės;

(3) ES, Norvegija ir Lichtenšteinas Konvenciją pasirašė 2011 m. birželio 15 d., o Islandija – 2011 m. birželio 30 d.;

(4) ES savo priėmimo dokumentą Konvencijos depozitarui deponavo 2012 m. kovo 26 d., Norvegija – 2011 m. lapkričio 9 d., Islandija – 2012 m. kovo 12 d., o Lichtenšteinas – 2011 m. lapkričio 28 d. Todėl, taikant jos 10 straipsnio 3 dalį, Konvencija ES ir Islandijos atžvilgiu įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d., o Norvegijos ir Lichtenšteino atžvilgiu – 2012 m. sausio 1 d.;

(5) Konvencija taikoma stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviams, priklausantiems visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės kumuliacijos zonai;

(6) jeigu visos Susitariančiosios Šalys, priklausančios visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kumuliacijos zonai, prie Konvencijos prisijungia ne vienu metu, tai neturėtų sukelti nepalankesnės padėties, nei ji būtų buvusi pagal ankstesnę 4 protokolo versiją;

(7) Konvencijos 6 straipsniu nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad Konvencija būtų taikoma veiksmingai. Todėl Susitarimo 4 protokolas dėl kilmės taisyklių turėtų būti pakeistas nauju, su Konvencija suderintu protokolu;

(8) EEE jungtinio komiteto sprendime Nr. XX/XX nustatytos Kroatijai skirtos pereinamojo laikotarpio taisyklės, susijusios su 4 protokole nustatytų kilmės taisyklių taikymu. Šios taisyklės turėtų būti toliau taikomos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Susitarimo 4 protokolas pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu tekstu.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, 4 protokolo 41 straipsnis su pakeitimais, padarytais EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. XX/XX[3], toliau taikomas iki 2017 m. sausio 1 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja […], jei EEE jungtiniam komitetui pateikti visi pranešimai pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį[4].

Jis taikomas nuo 2014 m. balandžio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skyriuje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje […]

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

EEE jungtinio komiteto sekretoriai

PRIEDAS

prie EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. […]

„4 PROTOKOLAS

DĖL KILMĖS TAISYKLIŲ

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis      Terminų apibrėžtys

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄVOKOS „KILMĖS STATUSĄ TURINTYS PRODUKTAI“ APIBRĖŽTIS

2 straipsnis      Bendrieji reikalavimai

3 straipsnis      Įstrižinė kilmės kumuliacija

4 straipsnis      Tik tam tikroje teritorijoje gauti produktai

5 straipsnis      Pakankamai apdoroti ar perdirbti produktai

6 straipsnis      Nepakankamas apdorojimas ar perdirbimas

7 straipsnis      Kvalifikacinis vienetas

8 straipsnis      Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai

9 straipsnis      Rinkiniai

10 straipsnis    Neutralūs elementai

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TERITORINIAI REIKALAVIMAI

11 straipsnis    Teritoriškumo principas

12 straipsnis    Tiesioginis vežimas

13 straipsnis    Parodos

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄLYGINIS APMOKESTINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITŲ

14 straipsnis    Draudimas taikyti sąlyginį apmokestinimą arba atleidimą nuo muitų

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KILMĖS ĮRODYMAS

15 straipsnis    Bendrieji reikalavimai

16 straipsnis    EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikato išdavimo tvarka

17 straipsnis    EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatų išdavimas atgaline data

18 straipsnis    EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikato dublikato išdavimas

19 straipsnis    EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatų išdavimas remiantis anksčiau išduotu ar pateiktu kilmės įrodymu

20 straipsnis    Apskaitos atskyrimas

21 straipsnis    Sąskaitos faktūros deklaracijos arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijos išrašymo sąlygos

22 straipsnis    Patvirtintas eksportuotojas

23 straipsnis    Kilmės įrodymo galiojimas

24 straipsnis    Kilmės įrodymo pateikimas

25 straipsnis    Importavimas dalimis

26 straipsnis    Atleidimas nuo reikalavimo pateikti kilmės įrodymą

27 straipsnis    Tiekėjo deklaracijos

28 straipsnis    Patvirtinamieji dokumentai

29 straipsnis    Kilmės įrodymo, tiekėjo deklaracijų ir patvirtinamųjų dokumentų saugojimas

30 straipsnis    Neatitikimai ir formalios klaidos

31 straipsnis    Eurais išreikštos sumos

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO TVARKA

32 straipsnis    Administracinis bendradarbiavimas

33 straipsnis    Kilmės įrodymų patikrinimas

34 straipsnis    Tiekėjo deklaracijų patikrinimas

35 straipsnis    Ginčų sprendimas

36 straipsnis    Sankcijos

37 straipsnis    Laisvosios zonos

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

SEUTA IR MELILJA

38 straipsnis    Protokolo taikymas

39 straipsnis    Specialiosios sąlygos

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis    Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos tranzitu gabenamoms arba saugomoms prekėms

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I priedas          II priedo sąrašo įvadinės pastabos

II priedas         Apdorojimo ar perdirbimo procesų, kuriuos reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą, sąrašas

IIIa priedas     EUR.1 judėjimo sertifikato ir prašymo išduoti EUR.1 judėjimo sertifikatą pavyzdžiai

IIIb priedas     EUR-MED judėjimo sertifikato ir prašymo išduoti EUR-MED judėjimo sertifikatą pavyzdžiai

IVa priedas     Sąskaitos faktūros deklaracijos tekstas

IVb priedas     EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijos tekstas

V priedas         Tiekėjo deklaracijos pavyzdys

VI priedas       Ilgalaikės tiekėjo deklaracijos pavyzdys

BENDROS DEKLARACIJOS

Bendra deklaracija dėl kilmės įrodymų, pagal 4 protokolo 3 straipsnyje nurodytus susitarimus išduotų Europos Sąjungos, Islandijos arba Norvegijos kilmės produktams, priėmimo

Bendra deklaracija dėl Andoros Kunigaikštystės

Bendra deklaracija dėl San Marino Respublikos

Bendra deklaracija dėl Susitariančiosios Šalies pasitraukimo iš Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame protokole:

               a)      gamyba – bet koks apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą ar specifines operacijas;

b)      medžiaga – bet kokia produkto gamybai panaudota sudedamoji dalis, žaliava, komponentas arba detalė ir t. t.;

c)       produktas – gaminamas produktas, net jei jis skirtas naudoti vėliau kitoje gamybos operacijoje;

              d)      prekės – medžiagos ir produktai;

e)      muitinė vertė – vertė, nustatyta pagal 1994 m. Susitarimą dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (PPO susitarimas dėl muitinio įvertinimo);

f)       gamintojo kaina (ex-works kaina) – kaina, sumokėta už produktą EEE gamintojui, kurio įmonėje atliktas galutinis apdorojimas arba perdirbimas, jei kainą sudaro visų panaudotų medžiagų vertė, atskaičiavus visus vidaus mokesčius, kurie eksportuojant gautą produktą yra arba gali būti grąžinami;

g)      medžiagų vertė – panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinė vertė importo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas EEE;

h)      kilmės statusą turinčių medžiagų vertė − g punkte apibrėžtų medžiagų vertė, taikoma mutatis mutandis;

i)       pridėtinė vertė – gamintojo kaina (ex-works kaina), atėmus visų panaudotų kitų šalių, kurios nurodytos 3 straipsnyje ir su kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės medžiagų muitinę vertę, arba, jei muitinė vertė nežinoma arba negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas EEE;

j)       skirsniai ir pozicijos – skirsniai ir pozicijos (keturių skaitmenų kodai), naudojami nomenklatūroje, sudarančioje Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą (toliau šiame protokole – Suderinta sistema, arba SS);

k)      sąvoka „priskiriama“ reiškia, kad produktas arba medžiaga yra priskiriami tam tikrai pozicijai;

l)       siunta – produktai, kuriuos tuo pačiu metu vienas eksportuotojas siunčia vienam gavėjui arba kurie yra nurodyti bendrajame transporto dokumente, pateikiamame juos vežant iš eksportuotojo gavėjui, arba, jei tokio dokumento nėra, vienoje sąskaitoje faktūroje;

              m)      sąvoka „teritorijos“ apima teritorinius vandenis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄVOKOS „KILMĖS STATUSĄ TURINTYS PRODUKTAI“ APIBRĖŽTIS

2 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.        Susitarimo įgyvendinimo tikslais toliau nurodyti produktai laikomi EEE kilmės produktais:

              a)       tik EEE gauti produktai, kaip apibrėžta 4 straipsnyje;

b)      EEE gauti produktai, kuriems panaudotos ne vien tik joje gautos medžiagos, jeigu minėtos medžiagos buvo pakankamai apdorotos arba perdirbtos EEE, kaip apibrėžta 5 straipsnyje.

Šiuo tikslu Susitariančiųjų Šalių, kurioms taikomas Susitarimas, teritorijos laikomos viena teritorija.

2.        Nepaisant 1 dalies, nustatant 3 protokolo I ir II lentelėse nurodytų produktų kilmę Lichtenšteino Kunigaikštystės teritorija nelaikoma EEE teritorijos dalimi, ir tokie produktai yra laikomi EEE kilmės produktais, tik jeigu jie buvo gauti tik kitų Susitariančiųjų Šalių teritorijoje arba pakankamai joje apdoroti ar perdirbti.

3 straipsnis

Įstrižinė kilmės kumuliacija

1.         Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, produktai laikomi EEE kilmės produktais, jei jie yra gauti EEE naudojant Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną)[5], Islandijos, Norvegijos, Farerų Salų, Turkijos, Europos Sąjungos ar bet kurios Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančios šalies[6] kilmės medžiagas ir jei produktai EEE buvo apdoroti arba perdirbti didesniu mastu, nei nurodyta 6 straipsnyje. Minėtos medžiagos nebūtinai turi būti pakankamai apdorotos ar perdirbtos.

2.         Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, produktai laikomi EEE kilmės produktais, jei jie yra gauti EEE naudojant bet kurios kitos šalies, dalyvaujančios ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystėje pagal 1995 m. lapkričio 27–28 d. ES ir Viduržemio jūros regiono konferencijoje priimtą Barselonos deklaraciją, išskyrus Turkiją[7], kilmės medžiagas, su sąlyga, kad produktai EEE buvo apdoroti arba perdirbti didesniu mastu, nei nurodyta 6 straipsnyje. Minėtos medžiagos nebūtinai turi būti pakankamai apdorotos ar perdirbtos.

3.         Jeigu EEE atliktas apdorojimas arba perdirbimas nėra didesnio masto, nei nurodyta 6 straipsnyje, gautas produktas laikomas EEE kilmės produktu tik tuo atveju, jei čia sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios vienos iš 1 ir 2 dalyse nurodytų šalių kilmės statusą, vertę. Priešingu atveju gautas produktas laikomas šalies, kurios kilmės statusą turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią EEE pagaminto produkto vertės dalį, kilmės produktu.

4.         Vienos iš 1 ir 2 dalyse nurodytų šalių kilmės produktai, kurie EEE nebuvo apdoroti arba perdirbti, išlaiko savo kilmę eksportuojant juos į vieną iš tų šalių.

5.         Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu:

a)         tarp šalių, siekiančių įgyti kilmės statusą, ir paskirties šalies sudarytas lengvatinės prekybos susitarimas pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnį;

b)         medžiagos ir produktai įgijo kilmės statusą taikant kilmės taisykles, tapačias pateiktoms šiame protokole,

ir

c)         pranešimai dėl kumuliacijai taikyti būtinų reikalavimų įvykdymo buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje) ir kitose Susitariančiosiose Šalyse ten galiojančia tvarka.

Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija taikoma nuo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje) paskelbtame pranešime nurodytos datos.

Europos Sąjunga per Europos Komisiją informuoja kitas Susitariančiąsias Šalis apie susitarimus, nurodydama tokių susitarimų įsigaliojimo datas ir atitinkamas kilmės taisykles, taikomas susitarimuose su kitomis 1 ir 2 dalyse nurodytomis šalimis.

4 straipsnis

Tik tam tikroje teritorijoje gauti produktai

1. Tik EEE gautais laikomi:

a)         mineraliniai produktai, išgauti iš jos žemės gelmių arba jūros dugno;

b)         joje surinkti augaliniai produktai;

c)         joje atsivesti ir užauginti gyvi gyvūnai;

d)         produktai, pagaminti iš joje užaugintų gyvų gyvūnų;

e)         produktai, gauti iš joje vykdomos medžioklės ar žvejybos;

f)         jūrų žvejybos ir kiti produktai, išgauti iš jūros už Susitariančiųjų Šalių teritorinių vandenų ribų jų laivais;

g)         produktai, pagaminti jų žuvų perdirbimo laivuose tik iš f punkte nurodytų produktų;

h)         joje surinkti naudoti gaminiai, tinkami tik žaliavų regeneravimui, įskaitant naudotas padangas, tinkamas tik restauruoti arba panaudoti kaip atliekas;

i)          joje vykdomos gamybos atliekos ir laužas;

j)          produktai, išgauti iš jūros dugno ar podugnio, esančio už Susitariančiųjų Šalių teritorinių vandenų ribų, su sąlyga, kad jos turi išimtinę teisę eksploatuoti tą jūros dugną ar podugnį;

k)         prekės, pagamintos joje vien tik iš a–j punktuose nurodytų produktų.

2.         1 dalies f ir g punktuose vartojamos sąvokos „jų laivai“ ir „jų žuvų perdirbimo laivai“ yra taikomos tik laivams ir žuvų perdirbimo laivams:

a)         kurie yra užregistruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba ELPA valstybėje arba yra įtraukti į jų registrus;

b)         kurie plaukioja su Europos Sąjungos valstybės narės arba ELPA valstybės vėliava;

c)         kurių ne mažiau kaip 50 proc. priklauso Europos Sąjungos valstybės narės arba ELPA valstybės piliečiams arba bendrovei, kurių pagrindinė buveinė yra vienoje iš šių valstybių, kurios direktorius arba direktoriai, valdybos arba stebėtojų tarybos pirmininkas bei dauguma šios valdybos ar tarybos narių yra Europos Sąjungos valstybės narės arba ELPA valstybės piliečiai, o jei tai ūkinė bendrija arba ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė, – ne mažiau kaip pusė jos kapitalo priklauso toms valstybėms arba tų valstybių viešosioms įstaigoms ar piliečiams;

d)         kurių kapitonas ir laivo komanda yra Europos Sąjungos valstybės narės ar ELPA valstybės piliečiai

ir

e)         kurių bent 75 proc. laivo įgulos narių yra Europos Sąjungos valstybės narės ar ELPA valstybės piliečiai.

5 straipsnis

Pakankamai apdoroti ar perdirbti produktai

(1) Taikant 2 straipsnį produktai, kurie nėra gauti tik tam tikroje teritorijoje, laikomi pakankamai apdorotais ar perdirbtais, jei įvykdomos II priedo sąraše išdėstytos sąlygos.

Minėtose sąlygose nurodomas apdorojimas ar perdirbimas, kurį būtina atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, naudojamomis visiems produktams, kuriems taikomas Susitarimas, pagaminti, ir tos sąlygos taikomos tik tokioms medžiagoms. Todėl jeigu produktas, kuris įgijo kilmės statusą įvykdžius sąraše išdėstytas sąlygas, naudojamas kito produkto gamyboje, gaminamam produktui taikomos sąlygos netaikomos jame panaudotam produktui ir neatsižvelgiama į kilmės statuso neturinčias medžiagas, kurios galėjo būti panaudotos jam pagaminti.

2.   Nepaisant 1 dalies, tos kilmės statuso neturinčios medžiagos, kurios, vadovaujantis II priedo sąraše išvardytomis sąlygomis, neturėtų būti naudojamos tam produktui gaminti, vis dėlto gali būti panaudotos, jeigu:

a)         jų bendra vertė neviršija 10 proc. produkto ex-works kainos;

b)         taikant šią dalį neviršijamas joks sąraše nurodytas kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės procentinis dydis.

Ši dalis netaikoma produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 50–63 skirsniams.

3.   1 ir 2 dalys taikomos atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas.

6 straipsnis

Nepakankamas apdorojimas ar perdirbimas

1.   Nepažeidžiant 2 dalies ir neatsižvelgiant į tai, ar įvykdomi 5 straipsnio reikalavimai, kilmės statusui įgyti nepakankamu produktų apdorojimu ar perdirbimu laikomos šios operacijos:

a)         operacijos, kuriomis užtikrinama, kad produktai išliktų geros būklės juos vežant ir sandėliuojant;

b)         pakuočių išardymas ir surinkimas;

c)         plovimas, valymas; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių dangų nuvalymas;

d)         tekstilės gaminių lyginimas ar presavimas;

e)         paprastos dažymo ir poliravimo operacijos;

f)          javų ir ryžių lukštenimas, dalinis ar visiškas balinimas, poliravimas ir glazūravimas;

g)         cukraus dažymo ar cukraus gabalėlių formavimo operacijos;

h)         vaisių, riešutų ir daržovių lupimas, kauliukų išėmimas ir lukštenimas;

i)          galandimas, paprastas šlifavimas arba paprastas pjaustymas;

j)          persijojimas, perrinkimas, rūšiavimas, klasifikavimas, derinimas (įskaitant rinkinių sudarymą);

k)         paprastas išpilstymas į butelius, skardines, flakonus, bėrimas į maišus, dėjimas į dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimas ir visos kitos paprastos pakavimo operacijos;

l)          ženklų, etikečių, logotipų ir kitų panašių skiriamųjų ženklų tvirtinimas ar spausdinimas ant prekių ar jų pakuočių;

m)        paprastas vienos ar kelių rūšių produktų sumaišymas;

n)         cukraus sumaišymas su bet kokia medžiaga;

o)         paprastas gaminio surinkimas iš dalių, sudarant užbaigtą gaminį, arba produktų išardymas į dalis;

p)         dviejų ar kelių operacijų, išvardytų a–o punktuose, derinys;

q)         gyvūnų skerdimas.

2.   Nustatant, ar konkretaus produkto apdorojimas ar perdirbimas laikytinas nepakankamu, kaip apibrėžta 1 dalyje, atsižvelgiama į visas su tuo produktu EEE atliktas operacijas.

7 straipsnis

Kvalifikacinis vienetas

(1) Taikant šio protokolo nuostatas kvalifikaciniu vienetu laikomas konkretus produktas, kuris, klasifikuojant pagal Suderintos sistemos nomenklatūrą, laikomas baziniu vienetu.

Todėl:

a)         kai produktas, kurį sudaro gaminių grupė arba rinkinys, pagal Suderintos sistemos taisykles priskiriamas vienai pozicijai, ta visuma sudaro kvalifikacinį vienetą;

b)         kai siuntą sudaro tam tikras skaičius vienodų produktų, priskiriamų tai pačiai Suderintos sistemos pozicijai, šio protokolo nuostatos turi būti taikomos atskirai kiekvienam produktui.

2. Jeigu pagal Suderintos sistemos 5 bendrąją taisyklę pakuotė klasifikuojama kartu su produktu, nustatant prekių kilmę ji vertinama kartu su produktu.

8 straipsnis

Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai

Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įrenginiu, mechanizmu, aparatu ar transporto priemone, kurie yra įprastinio įrenginio dalis ir yra įskaičiuoti į jo kainą arba jiems nėra surašyta atskira sąskaita faktūra, laikomi neatskiriamais nuo to įrenginio, mechanizmo, aparato ar transporto priemonės.

9 straipsnis

Rinkiniai

Rinkiniai, kaip apibrėžta Suderintos sistemos 3 bendrojoje taisyklėje, laikomi turinčiais kilmės statusą, jei kilmės statusą turi visi juos sudarantys produktai. Tačiau jeigu rinkinį sudaro kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys produktai, visas rinkinys laikomas turinčiu kilmės statusą, jeigu kilmės statuso neturinčių produktų vertė neviršija 15 proc. rinkinio ex-works kainos.

10 straipsnis

Neutralūs elementai

Siekiant nustatyti, ar produktas turi kilmės statusą, nebūtina nustatyti toliau nurodytų elementų, kurie gali būti panaudoti tam produktui pagaminti, kilmės:

a)     energijos ir kuro;

b)     statinių ir įrenginių;

c)     mechanizmų ir įrankių;

d)     prekių, kurios neįtraukiamos ir kurios nėra skirtos būti įtrauktos į galutinę produkto sudėtį.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TERITORINIAI REIKALAVIMAI

11 straipsnis

Teritoriškumo principas

1.   Išskyrus atvejus, numatytus 3 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalyje, II antraštinėje dalyje išdėstytų kilmės statuso įgijimo sąlygų EEE turi būti laikomasi nepertraukiamai.

2.   Išskyrus 3 straipsnyje numatytus atvejus, jei kilmės statusą turinčios prekės, eksportuotos iš EEE į kitą šalį, grąžinamos, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės statuso, nebent muitinei priimtinu būdu galima įrodyti, kad:

a)         grąžinamos prekės yra tos pačios prekės, kurios buvo eksportuotos,

ir

b)         su jomis nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai prekių būklei išsaugoti, kol jos laikomos toje šalyje arba yra eksportuojamos.

3.   Kai kilmės statusas įgyjamas pagal II antraštinės dalies sąlygas, laikoma, kad už EEE ribų atliktas iš EEE eksportuotų ir vėliau reimportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas neturi poveikio tam statusui, jeigu:

a)         minėtos medžiagos yra gautos tik EEE arba jų apdorojimo ar perdirbimo operacijų, atliktų prieš jas eksportuojant, mastas yra didesnis, nei 6 straipsnyje nurodytos operacijos,

ir

b)         muitinei priimtinu būdu galima įrodyti, kad:

i)          reimportuotos prekės yra gautos apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas

ir

ii)        bendra pridėtinė vertė, sukurta už EEE ribų taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10 proc. galutinio produkto, kuriam prašoma suteikti kilmės statusą, ex-works kainos.

4.   Taikant 3 dalį, II antraštinėje dalyje išdėstytos kilmės statuso įgijimo sąlygos netaikomos už EEE ribų atliktam apdorojimui ar perdirbimui. Tačiau jeigu nustatant galutinio produkto kilmės statusą taikoma II priedo sąrašo taisyklė, kuria nustatoma didžiausia leidžiama visų produktą sudarančių ir kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, bendra susijusios šalies teritorijoje panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, kartu su visa už EEE ribų pagal šio straipsnio nuostatas sukurta pridėtine verte, negali viršyti nurodyto procentinio dydžio.

5.   Taikant 3 ir 4 dalių nuostatas laikoma, kad bendra pridėtinė vertė – visos už EEE ribų patiriamos sąnaudos, įskaitant ten panaudotų medžiagų vertę.

6.   3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos produktams, kurie neatitinka II priedo sąraše išdėstytų sąlygų arba kuriuos pakankamai apdorotais ar perdirbtais galima laikyti tik tuomet, kai taikomas 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis leistinas nuokrypis.

7.   3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos Suderintos sistemos 50–63 skirsniams priskiriamiems produktams.

8.   Bet koks už EEE ribų atliekamas apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomas šis straipsnis, turi būti atliekamas pagal laikinojo išvežimo perdirbti ar panašias procedūras.

12 straipsnis

Tiesioginis vežimas

(1) Susitarimu nustatytas lengvatinis režimas taikomas tik šio protokolo reikalavimus atitinkantiems produktams, kurie tiesiogiai vežami EEE viduje arba per kitų šalių, nurodytų 3 straipsnyje, su kuriomis taikoma kumuliacija, teritorijas. Tačiau vieną atskirą siuntą sudarantys produktai gali būti vežami ir, kai reikia, perkraunami arba laikinai sandėliuojami kitose teritorijose, jei tie produktai išlieka prižiūrimi tranzito ar sandėliavimo šalies muitinės ir su jais neatliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar bet kurias kitas operacijas, kurios yra būtinos gerai produktų būklei išsaugoti.

Kilmės statusą turintys produktai gali būti transportuojami vamzdynais per kitą, ne tik EEE teritoriją.

2.   Importuojančios šalies muitinei pateikiami šie 1 dalies sąlygų įvykdymo įrodymai:

a)          vienas bendras transporto dokumentas, įformintas prekėms vežti iš eksportuojančios šalies per tranzito šalį, arba

b)           tranzito šalies muitinės išduotas sertifikatas, kuriame:

i)          pateikiamas tikslus produktų aprašymas;

ii)         nurodomos produktų iškrovimo ir perkrovimo datos ir, jei tinkama, laivų ar kitų naudotų transporto priemonių pavadinimai

ir

iii)        patvirtinamos sąlygos, kuriomis produktai buvo laikomi tranzito šalyje, arba

c)         jei tokių dokumentų nėra, kiti patvirtinamieji dokumentai.

13 straipsnis

Parodos

1.   Kilmės statusą turintiems produktams, išsiunčiamiems eksponavimo tikslais į kitą šalį, išskyrus nurodytas 3 straipsnyje, su kuriomis taikoma kumuliacija, ir po parodos parduodamiems ir importuojamiems į EEE, importo metu taikomos Susitarimo nuostatos, jeigu muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad:

a)         eksportuotojas išsiuntė šiuos produktus iš vienos iš Susitariančiųjų Šalių į šalį, kurioje vyko paroda, ir ten juos eksponavo;

b)         tas eksportuotojas pardavė ar kitaip perleido produktus asmeniui kitoje Susitariančiojoje Šalyje;

c)         produktai buvo išsiųsti per parodą ar netrukus po jos tokios pat būklės, kokios buvo atsiųsti į parodą,

ir

d)         į parodą išsiųsti produktai nebuvo naudojami jokiems kitiems tikslams, išskyrus jų demonstravimą parodoje.

2.   Kilmės įrodymas išduodamas arba surašomas pagal V antraštinės dalies nuostatas ir įprastu būdu pateikiamas importuojančios šalies muitinei. Jame nurodomas parodos pavadinimas ir adresas. Prireikus gali būti reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, kuriais patvirtinamos prekių eksponavimo sąlygos.

3.   1 dalis taikoma bet kokiai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam renginiui arba demonstravimui, kuris nėra privačiai organizuojamas parduotuvėse ar įmonių patalpose, siekiant parduoti užsienio šalių produktus, ir kurio metu produktai lieka prižiūrimi muitinės.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄLYGINIS APMOKESTINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITŲ

14 straipsnis

Draudimas taikyti sąlyginį apmokestinimą arba atleidimą nuo muitų

1.   Kilmės statuso neturinčioms medžiagoms, panaudotoms gaminant EEE ar vienos iš 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės produktus, kuriems pagal V antraštinės dalies nuostatas yra išduotas arba surašytas kilmės įrodymas, bet kurioje Susitariančiojoje Šalyje netaikomas joks sąlyginis apmokestinimas arba atleidimas nuo muitų.

2.   1 dalyje nustatytas draudimas taikomas bet kokiam susitarimui dėl bet kurioje Susitariančiojoje Šalyje gamybai panaudotoms medžiagoms taikomų muitų arba jiems lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų dalinio ar visiško grąžinimo, atsisakymo juos išieškoti ar leidimo jų nemokėti, tuo atveju, kai toks grąžinimas, atsisakymas išieškoti ar leidimas nemokėti specialiai ar faktiškai yra taikomas tada, kai iš nurodytų medžiagų pagaminti produktai yra eksportuojami, bet netaikomas tada, kai jie paliekami suvartoti.

3.   Produktų, kuriems išduotas ar surašytas kilmės įrodymas, eksportuotojas turi būti pasirengęs muitinės prašymu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad kilmės statuso neturinčioms medžiagoms, panaudotoms susijusiems produktams gaminti, nebuvo taikytas sąlyginis apmokestinimas muitais ir kad visi šioms medžiagoms taikytini muitai ar jiems lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai buvo faktiškai sumokėti.

4.   1–3 dalių nuostatos taip pat taikomos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms pakuotėms, 8 straipsnyje nurodytiems priedams, atsarginėms dalims ir įrankiams bei 9 straipsnyje nurodytiems rinkiniams, jei jie neturi kilmės statuso.

5.   1–4 dalių nuostatos taikomos tik tų rūšių medžiagoms, kurioms taikomas Susitarimas. Be to, jomis netrukdoma žemės ūkio produktams taikyti eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos, taikomos eksportui pagal Susitarimo nuostatas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KILMĖS ĮRODYMAS

15 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Kilmės statusą turintiems produktams, importuojamiems į vieną iš Susitariančiųjų Šalių, taikomos Susitarimo nuostatos, jei pateikiamas vienas iš šių kilmės įrodymų:

a)         EUR.1 judėjimo sertifikatas, kurio pavyzdys pateiktas IIIa priede;

b)         EUR-MED judėjimo sertifikatas, kurio pavyzdys pateiktas IIIb priede;

c)         21 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais – deklaracija (toliau – sąskaitos faktūros deklaracija arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracija), kurią eksportuotojas pateikia sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar bet kuriame kitame komerciniame dokumente, kuriame susiję produktai apibūdinami pakankamai tiksliai, kad juos būtų galima identifikuoti; sąskaitos faktūros deklaracijų tekstai pateikti IVa ir IVb prieduose.

2.   Nepaisant 1 dalies, pagal šį protokolą kilmės statusą turintiems produktams 26 straipsnyje nurodytais atvejais Susitarimo nuostatos taikomos nereikalaujant pateikti nė vieno iš 1 dalyje nurodytų kilmės įrodymų.

16 straipsnis

EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikato išdavimo tvarka

1.   EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą eksportuojančios šalies muitinė išduoda eksportuotojui arba eksportuotojo atsakomybe jo įgaliotajam atstovui pateikus raštišką prašymą.

2.   Šiuo tikslu eksportuotojas arba jo įgaliotasis atstovas užpildo EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą ir prašymo formas, kurių pavyzdžiai pateikti IIIa ir IIIb prieduose. Šios formos pildomos viena iš kalbų, kuria sudarytas Susitarimas, ir pagal eksportuojančios šalies nacionalinės teisės nuostatas. Jei formos pildomos ranka, rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. Produktų aprašymas pateikiamas šiam tikslui skirtame langelyje, nepaliekant tuščių eilučių. Jeigu užpildytame langelyje lieka tuščios vietos, po paskutiniąja aprašymo eilute brėžiama horizontali linija, o tuščias plotas perbraukiamas.

3.   EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą išduoti prašantis eksportuotojas turi būti pasirengęs EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą išduodančios eksportuojančios šalies muitinės reikalavimu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus, kuriais įrodomas susijusių produktų kilmės statusas ir atitiktis kitiems šio protokolo reikalavimams.

4.   Nepažeidžiant 5 dalies nuostatų, Susitariančiosios Šalies muitinė EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda šiais atvejais:

– jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi EEE ar vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, su kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės statusą turinčiais produktais, netaikant kumuliacijos su vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, kilmės medžiagomis, ir atitinka kitus šio protokolo reikalavimus,

– jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, su kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės produktais, netaikant kumuliacijos su vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnyje, kilmės medžiagomis, ir atitinka kitus šio protokolo reikalavimus su sąlyga, kad EUR-MED sertifikatas arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracija buvo išduoti kilmės šalyje.

5.   EUR-MED judėjimo sertifikatą išduoda Susitariančiosios Šalies muitinė, jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi EEE ar vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnyje, su kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės ir atitinka šio protokolo reikalavimus, taip pat:

– kumuliacija taikyta su vienos iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų šalių kilmės medžiagomis arba

– produktai gali būti naudojami, taikant kumuliaciją, kaip medžiagos, skirtos gaminti produktus, skirtus eksportuoti į vieną iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų šalių, arba

– produktai gali būti reeksportuoti iš paskirties šalies į vieną iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų šalių.

6.    EUR-MED judėjimo sertifikato 7 langelyje pateikiamas vienas iš šių įrašų anglų kalba:

– jeigu kilmės statusas įgytas taikant kumuliaciją su vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės medžiagomis:

CUMULATION APPLIED WITH … (šalies / šalių pavadinimas)

– jeigu kilmės statusas įgytas netaikant kumuliacijos su vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės medžiagomis:

„NO CUMULATION APPLIED“

7.   EUR.1 ar EUR-MED sertifikatus išduodanti muitinė imasi visų būtinų priemonių, kad patikrintų produktų kilmės statusą ir atitiktį kitiems šio protokolo reikalavimams. Šiuo tikslu muitinė turi teisę reikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kokį eksportuotojo apskaitos įrašų patikrinimą ar bet kokį kitą patikrinimą, kurį mano esant tinkamą. Ji taip pat užtikrina, kad būtų tinkamai užpildytos 2 dalyje nurodytos formos. Visų pirma ji tikrina, ar produktų aprašymui skirta vieta užpildyta taip, kad neliktų vietos apgaulingiems papildomiems įrašams.

8.   EUR.1 ar EUR-MED judėjimo sertifikato išdavimo data nurodoma sertifikato 11 langelyje.

9.   EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą išduoda muitinės pareigūnai ir perduoda eksportuotojui, kai eksportas faktiškai yra vykdomas arba garantuotas.

17 straipsnis

EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatų išdavimas atgaline data

1.   Nepaisant 16 straipsnio 9 dalies, išimties tvarka EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatas gali būti išduotas jau eksportavus produktus, kuriems jis skirtas, jei:

a)         jis nebuvo išduotas eksporto metu dėl klaidų, neapsižiūrėjimo ar ypatingų aplinkybių

arba

b)         muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatas buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių nebuvo priimtas importuojant.

2.   Nepaisant 16 straipsnio 9 dalies, EUR-MED judėjimo sertifikatas gali būti išduodamas po produktų, kuriems jis skirtas ir kuriems eksporto metu buvo išduotas EUR.1 judėjimo sertifikatas, eksporto, jeigu muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad buvo įvykdytos 16 straipsnio 5 dalies sąlygos.

3.   Kad įvykdytų 1 ir 2 dalių reikalavimus, eksportuotojas prašyme turi nurodyti produktų, kuriems skirtas EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatas, eksportavimo vietą bei datą ir prašymą pagrįsti.

4.   Muitinė EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą atgaline data gali išduoti tik patikrinusi, ar eksportuotojo prašyme pateikti duomenys atitinka kituose susijusiuose dokumentuose pateiktus duomenis.

5.   Atgaline data išduodami EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatai patvirtinami tokiu įrašu anglų kalba:

„ISSUED RETROSPECTIVELY“

Taikant 2 dalį atgaline data išduodami EUR-MED judėjimo sertifikatai patvirtinami tokiu įrašu anglų kalba:

ISSUED RETROSPECTIVELY (Original EUR.1 No. ……… (išdavimo data ir vieta))

6.   5 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatų 7 langelyje.

18 straipsnis

EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikato dublikato išdavimas

1.   Jeigu EUR.1 ar EUR-MED judėjimo sertifikatas pavagiamas, pametamas ar sugadinamas, eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusią muitinę, kad gautų dublikatą, parengtą remiantis jos turimais eksporto dokumentais.

2.   Išduotas dublikatas patvirtinamas tokiu įrašu anglų kalba:

„DUPLICATE“

3.   2 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikato 7 langelyje.

4.   Dublikatas, kuriame nurodoma EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikato originalo išdavimo data, įsigalioja nuo tos datos.

19 straipsnis

EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatų išdavimas remiantis anksčiau išduotu ar pateiktu kilmės įrodymu

Kai kilmės statusą turintys produktai pateikiami Susitariančiosios Šalies muitinės įstaigos priežiūrai, pirminį kilmės įrodymą turi būti galima pakeisti vienu ar daugiau EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatų, jei norima visus šiuos produktus ar tam tikrą jų dalį išsiųsti į kitą vietą EEE teritorijoje. Pakaitinį (-ius) EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą (-us) išduoda muitinės įstaiga, kurios priežiūrai pateikiami produktai.

20 straipsnis

Apskaitos atskyrimas

1.   Jeigu atskirai laikant iš esmės vienodas ir viena kitą galinčias pakeisti kilmės statusą turinčias ir tokio statuso neturinčias medžiagas patiriamos didelės išlaidos ar kyla materialinių sunkumų, suinteresuotųjų šalių raštišku prašymu muitinė gali leisti tokioms atsargoms tvarkyti taikyti vadinamąjį apskaitos atskyrimo metodą (toliau – metodas).

2.   Šiuo metodu užtikrinama, kad per tam tikrą nustatytą laikotarpį gautų produktų, kurie gali būti laikomi turinčiais kilmės statusą, kiekis būtų toks pats, koks būtų gautas fiziškai atskyrus atsargas.

3.   Muitinė gali nustatyti, kad 1 dalyje minėtas leidimas bus suteiktas tik įvykdžius tam tikras sąlygas.

4.   Metodas taikomas ir jo taikymas registruojamas pagal produkto pagaminimo šalyje taikomus bendruosius apskaitos principus.

5.   Metodą taikantis asmuo gali surašyti kilmės įrodymus arba, kai tinkama, prašyti, kad kilmės įrodymai būtų išduoti, dėl tokio kiekio produktų, kuriuos galima laikyti turinčiais kilmės statusą. Metodą taikantis asmuo muitinės prašymu pateikia tų kiekių apskaitos ataskaitą.

6.   Muitinė stebi, kaip naudojamasi leidimu, ir gali jį panaikinti, jei minėtas asmuo netinkamai juo naudojasi arba nesilaiko kurių nors kitų šiame protokole nustatytų sąlygų.

21 straipsnis

Sąskaitos faktūros deklaracijos arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijos išrašymo sąlygos

1.   15 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaraciją gali išrašyti:

a)         22 straipsnyje apibrėžtas patvirtintas eksportuotojas

arba

b)         bet kuris eksportuotojas dėl siuntos, sudarytos iš vienos ar daugiau pakuočių kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra vertė neviršija 6 000 EUR.

2.   Nepažeidžiant 3 dalies, sąskaitos faktūros deklaracija gali būti išrašyta tokiais atvejais:

– jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi EEE ar vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, su kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės produktais, netaikant kumuliacijos su vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, kilmės medžiagomis, ir atitinka kitus šio protokolo reikalavimus,

– jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, su kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės produktais, netaikant kumuliacijos su vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnyje, kilmės medžiagomis, ir atitinka kitus šio protokolo reikalavimus su sąlyga, kad EUR-MED sertifikatas arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracija buvo išduota kilmės šalyje.

3.   EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracija gali būti išrašyta, jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi EEE ar vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnyje, su kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės produktais, atitinka šio protokolo reikalavimus ir:

– kumuliacija taikyta su vienos iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų šalių kilmės medžiagomis arba

– produktai gali būti naudojami, taikant kumuliaciją, kaip medžiagos, skirtos gaminti produktus, skirtus eksportuoti į vieną iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų šalių,

arba

– produktai gali būti reeksportuoti iš paskirties šalies į vieną iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų šalių.

4.   EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijoje pateikiamas vienas iš šių įrašų anglų kalba:

– jeigu kilmės statusas įgytas taikant kumuliaciją su vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės medžiagomis:

CUMULATION APPLIED WITH … (šalies / šalių pavadinimas)

– jeigu kilmės statusas įgytas netaikant kumuliacijos su vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės medžiagomis:

„NO CUMULATION APPLIED“

5.   Sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaraciją išrašantis eksportuotojas turi būti pasirengęs bet kuriuo metu muitinės prašymu pateikti visus reikiamus dokumentus, įrodančius susijusių produktų kilmės statusą ir atitiktį kitiems šio protokolo reikalavimams.

6.   Sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaraciją, kurių tekstai išdėstyti IVa ir IVb prieduose, eksportuotojas išspausdina, įspaudžia ar atspausdina kompiuteriu sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kuriame nors kitame komerciniame dokumente viena iš tame priede nurodytų kalbų ir laikydamasis eksportuojančios šalies nacionalinės teisės aktų. Jei deklaracija išrašoma ranka, rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis.

7.   Sąskaitos faktūros deklaracijas ir EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijas ranka pasirašo pats eksportuotojas. Tačiau 22 straipsnyje nurodytam patvirtintam eksportuotojui pasirašyti tokių deklaracijų nebūtina, jei jis eksportuojančios šalies muitinei pateikia raštišką įsipareigojimą prisiimti visą atsakomybę už kiekvieną sąskaitos faktūros deklaraciją, kurioje jis nurodytas, lyg jis būtų pats tokią deklaraciją pasirašęs ranka.

8.   Sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaraciją eksportuotojas gali surašyti, kai produktai, kuriems ji skirta, yra eksportuojami arba po jų eksporto, su sąlyga, kad ji importuojančioje šalyje bus pateikta ne vėliau kaip per dvejus metus po produktų, kuriems ji skirta, importo.

22 straipsnis

Patvirtintas eksportuotojas

1.   Eksportuojančios šalies muitinė gali suteikti teisę bet kuriam eksportuotojui (toliau – patvirtintas eksportuotojas), dažnai siunčiančiam Susitarime numatytus produktus, išrašyti sąskaitos faktūros deklaracijas arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijas neatsižvelgiant į atitinkamų produktų vertę. Tokį leidimą gauti siekiantis eksportuotojas muitinei priimtinu būdu pateikia visas garantijas, būtinas produktų kilmei ir atitikčiai kitiems šio protokolo reikalavimams patikrinti.

2.    Suteikdama patvirtinto eksportuotojo statusą muitinė gali nustatyti bet kokias sąlygas, kurias mano esant tinkamas.

3.    Muitinė patvirtintam eksportuotojui suteikia muitinės leidimo numerį, kuris nurodomas sąskaitos faktūros deklaracijoje arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijoje.

4.    Muitinė stebi, kaip patvirtintas eksportuotojas naudojasi leidimu.

5.    Leidimą muitinė gali bet kuriuo metu panaikinti. Muitinė leidimą panaikina, jei patvirtintas eksportuotojas nebeteikia 1 dalyje nurodytų garantijų, nebeatitinka 2 dalyje nurodytų sąlygų ar kitaip netinkamai naudojasi leidimu.

23 straipsnis

Kilmės įrodymo galiojimas

1.     Kilmės įrodymas galioja keturis mėnesius nuo išdavimo eksportuojančioje šalyje datos ir per šį laikotarpį turi būti pateiktas importuojančios šalies muitinei.

2.    Kilmės įrodymai, importuojančios šalies muitinei pateikti praėjus 1 dalyje nurodytam terminui, gali būti priimti lengvatiniam režimui taikyti, jei šie dokumentai iki nustatyto termino nebuvo pateikti dėl išimtinių aplinkybių.

3.    Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinė gali priimti kilmės įrodymus, jei produktai jai buvo pateikti iki minėto termino.

24 straipsnis

Kilmės įrodymo pateikimas

Kilmės įrodymai importuojančios šalies muitinei pateikiami laikantis toje šalyje nustatytos tvarkos. Muitinė gali reikalauti kilmės įrodymo vertimo, taip pat gali reikalauti, kad importuotojas kartu su importo deklaracija pateiktų patvirtinimą, kad produktai atitinka Susitarimo įgyvendinimo sąlygas.

25 straipsnis

Importavimas dalimis

Jeigu importuotojo prašymu ir importuojančios šalies muitinės nustatytomis sąlygomis išmontuoti arba nesurinkti produktai, kaip apibrėžta Suderintos sistemos 2 bendrosios taisyklės a punkte, priskiriami Suderintos sistemos XVI ir XVII skyriams arba 7308 ir 9406 pozicijoms, yra importuojami dalimis, importuojant pirmąją siuntą muitinei pateikiamas vienas bendras tokių produktų kilmės įrodymas.

26 straipsnis

Atleidimas nuo reikalavimo pateikti kilmės įrodymą

1.    Produktai, kuriuos mažais paketais fiziniai asmenys siunčia kitiems fiziniams asmenims arba kurie sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį, laikomi turinčiais kilmės statusą ir nereikalaujama pateikti jų kilmės įrodymo, jei šie produktai nėra importuojami prekybos tikslais, yra deklaruoti kaip atitinkantys šio protokolo reikalavimus ir nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. Kai produktai siunčiami paštu, ši deklaracija gali būti įrašyta CN22 / CN23 muitinės deklaracijoje arba prie jos pridėtame lape.

2.   Nereguliarus importas, kurį sudaro tik asmeniniam gavėjų ar keleivių arba jų šeimų naudojimui skirti produktai, nėra laikomas prekybiniu importu, jei produktų pobūdis ir kiekis akivaizdžiai rodo, kad jie nėra importuojami komerciniais tikslais.

3.   Be to, bendra minėtų produktų vertė neturi būti didesnė kaip 500 EUR, kai jie siunčiami mažais paketais, arba ne didesnė kaip 1 200 EUR, kai jie sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį.

27 straipsnis

Tiekėjo deklaracija

1.   Kai EUR.1 judėjimo sertifikatas arba sąskaitos faktūros deklaracija yra išrašomi Susitariančiosios Šalies kilmės statusą turintiems produktams, kuriems gaminti buvo panaudotos iš kitų Susitariančiųjų Šalių įvežtos prekės, kurios buvo apdorotos ar perdirbtos EEE, bet neįgijo preferencinio kilmės statuso, atsižvelgiama į pagal šį straipsnį šioms prekėms pateiktą tiekėjo deklaraciją.

2.   1 dalyje nurodyta tiekėjo deklaracija yra įrodymas, kad atitinkamos prekės buvo apdorotos ar perdirbtos EEE, siekiant nustatyti, ar produktai, kuriuos gaminant buvo panaudotos šios prekės, gali būti laikomi EEE kilmės produktais ir ar jie atitinka kitus šio protokolo reikalavimus.

3.   Išskyrus 4 dalyje numatytus atvejus, tiekėjas išrašo atskirą deklaraciją kiekvienai prekių siuntai V priede nurodyta forma ant popieriaus lapo, kuris yra pridedamas prie sąskaitos faktūros, pristatymo pranešimo ar kito komercinio dokumento, kuriame atitinkamos prekės apibūdinamos pakankamai išsamiai, kad jas būtų galima identifikuoti.

4.   Jeigu tiekėjas reguliariai konkrečiam klientui teikia prekes, kurių apdorojimas ar perdirbimas EEE ilgą laiką, tikėtina, nesikeis, jis gali pateikti vieną tiekėjo deklaraciją, galiojančią ir vėlesnėms tų prekių siuntoms (toliau – ilgalaikė tiekėjo deklaracija).

Ilgalaikė tiekėjo deklaracija paprastai gali galioti ne ilgiau kaip vienus metus nuo jos išdavimo. Šalies, kurioje tokia deklaracija buvo išduota, muitinė gali nustatyti sąlygas, kuriomis gali būti numatytas ilgesnis tokios deklaracijos galiojimo laikas.

Tiekėjas išduoda ilgalaikę tiekėjo deklaraciją VI priede pateikta forma ir apibūdina atitinkamas prekes pakankamai išsamiai, kad jas būtų galima identifikuoti. Atitinkamam klientui ji pateikiama prieš išsiunčiant jam pirmąją prekių, kurioms skirta ta deklaracija, siuntą arba kartu su pirmąja siunta.

Tiekėjas nedelsdamas praneša klientui, jeigu ilgalaikė tiekėjo deklaracija tiekiamoms prekėms nebegalioja.

5.   3 ir 4 dalyse nurodyta tiekėjo deklaracija išspausdinama arba atspausdinama kompiuteriu viena iš kalbų, kuria sudarytas Susitarimas, pagal šalies, kurioje deklaracija yra pateikiama, nacionalinės teisės nuostatas; tiekėjas ją pasirašo ranka. Deklaracija taip pat gali būti surašoma ranka; tokiu atveju rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis.

6.   Deklaraciją pateikiantis tiekėjas turi būti bet kuriuo metu pasirengęs šalies, kurioje pateikiama deklaracija, muitinės prašymu pateikti visus reikiamus dokumentus, kuriais įrodoma, kad toje deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga.

28 straipsnis

Patvirtinamieji dokumentai

16 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai, kuriais įrodoma, kad produktai, kuriems išduotas EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatas ar sąskaitos faktūros deklaracija arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracija, gali būti laikomi EEE arba vienos iš 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės produktais ir atitinka kitus šio protokolo reikalavimus ir kad tiekėjo deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga, inter alia, gali būti šie:

a)     tiesioginiai eksportuotojo arba tiekėjo veiklos siekiant gauti susijusias prekes įrodymai, pavyzdžiui, esantys jo apskaitos įrašuose arba vidaus buhalterijoje;

b)     Susitariančiojoje Šalyje išduoti ar surašyti dokumentai, kuriais įrodomas panaudotų medžiagų kilmės statusas, jei pagal nacionalinę teisę tokie dokumentai naudojami;

c)     EEE išduoti ar surašyti dokumentai, kuriais įrodoma, kad medžiagos buvo apdorotos arba perdirbtos Susitariančiojoje Šalyje, jei pagal nacionalinę teisę tokie dokumentai naudojami;

d)     EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatai ar sąskaitos faktūros deklaracijos arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijos, kuriomis įrodoma panaudotų medžiagų kilmė, išduotos ar parengtos Susitariančiosiose Šalyse pagal šį protokolą arba vienoje iš šalių, nurodytų 3 straipsnyje, taikant kilmės taisykles, tapačias pateiktoms šiame protokole;

e)     tiekėjo deklaracijos, kuriomis įrodoma, kad naudojamos medžiagos buvo apdorotos ar perdirbtos EEE, išduotos vienoje iš šio protokolo Susitariančiųjų Šalių;

f)      tinkami įrodymai, susiję su apdorojimu ar perdirbimu, atliktu už EEE ribų taikant 11 straipsnį, kad to straipsnio reikalavimai buvo įvykdyti.

29 straipsnis

Kilmės įrodymo, tiekėjo deklaracijų ir patvirtinamųjų dokumentų saugojimas

1.   Išduoti EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą prašantis eksportuotojas 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus saugo mažiausiai trejus metus.

2.   Sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaraciją išrašantis eksportuotojas jos kopiją ir 21 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus saugo mažiausiai trejus metus.

3.   Tiekėjas, išrašantis tiekėjo deklaraciją, deklaracijos, sąskaitos faktūros, pristatymo pranešimo ir bet kokio kito komercinio dokumento kopiją ir 27 straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus saugo mažiausiai trejus metus.

Tiekėjas, išrašantis ilgalaikę tiekėjo deklaraciją, deklaracijų, sąskaitų faktūrų, pristatymo pranešimų bei kitų komercinių dokumentų, išduotų atitinkamoms prekėms ir nusiųstų atitinkamiems klientams, kopijas ir 27 straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus saugo mažiausiai trejus metus. Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo ilgalaikės tiekėjo deklaracijos galiojimo termino pabaigos.

4.   EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą išduodanti eksportuojančios šalies muitinė 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymo formą saugo mažiausiai trejus metus.

5.   Importuojančios šalies muitinė jai pateiktus EUR.1 ir EUR-MED judėjimo sertifikatus bei sąskaitos faktūros ir EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijas saugo mažiausiai trejus metus.

30 straipsnis

Neatitikimai ir formalios klaidos

1.   Jei nustatoma, kad yra nedidelių neatitikimų tarp kilmės įrodyme pateiktų duomenų ir duomenų, nurodytų dokumentuose, kurie muitinės įstaigai pateikiami produktų importo formalumams atlikti, kilmės įrodymas ipso facto netampa negaliojančiu, jeigu tinkamai nustatoma, kad jame pateikti duomenys atitinka pateiktus produktus.

2.   Akivaizdžiai formalios klaidos, pavyzdžiui, korektūros klaidos kilmės įrodyme, nekeliančios abejonių dėl šio dokumento įrašų teisingumo, neturėtų būti priežastis jį atmesti.

31 straipsnis

Eurais išreikštos sumos

1.   Tais atvejais, kai produktų sąskaitose faktūrose produktų kainos nurodomos ne eurais, o kita valiuta, atitinkamos šalys, taikydamos 21 straipsnio 1 dalies b punkto ir 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, kiekvienais metais nustato nacionaline Europos Sąjungos valstybės narės ar bet kurios kitos 3 straipsnyje minimos šalies valiuta išreikštas sumas, lygiavertes eurais išreikštoms sumoms.

2.   21 straipsnio 1 dalies b punkto arba 26 straipsnio 3 dalies nuostatos siuntai taikomos atsižvelgiant į tą valiutą, kuri buvo nurodyta sąskaitoje faktūroje, pagal susijusios šalies nustatytą sumą.

3.   Sumos, kurios turi būti nurodytos kuria nors nacionaline valiuta, ta valiuta turi būti lygiavertės kiekvienų metų spalio mėnesio pirmąją darbo dieną eurais išreikštoms sumoms. Sumos Europos Komisijai pranešamos iki spalio 15 d. ir pradedamos taikyti nuo kitų metų sausio 1 d. Europos Komisija atitinkamas sumas praneša visoms susijusioms šalims.

4.   Šalis gali suapvalinti sumą, gautą perskaičiavus eurais išreikštą sumą į jos nacionalinę valiutą, iki didesnio arba mažesnio skaičiaus. Suapvalinta suma nuo sumos, gautos perskaičiavus, negali skirtis daugiau kaip 5 proc. Šalis gali išlaikyti nepakeistą savo ekvivalentą nacionaline valiuta, atitinkantį eurais išreikštą sumą, jei 3 dalyje nurodyto metinio koregavimo metu konvertuojant tą sumą prieš jos suapvalinimą ekvivalentas nacionaline valiuta padidėja mažiau nei 15 proc. Ekvivalentas nacionaline valiuta gali būti nepakeistas, jeigu po konvertavimo jis sumažėja.

5.   Susitariančiųjų Šalių prašymu EEE jungtinis komitetas peržiūri eurais išreikštas sumas. Atlikdamas tokią peržiūrą, EEE jungtinis komitetas įvertina, ar pageidautina faktiškai išlaikyti susijusių apribojimų poveikį. Todėl jis gali nuspręsti pakoreguoti eurais išreikštas sumas.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO TVARKA

32 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

1.   Susitariančiųjų Šalių muitinės per Europos Komisiją pateikia vienos kitoms antspaudų, naudojamų jų muitinės įstaigose EUR.1 ir EUR-MED judėjimo sertifikatams išduoti, pavyzdžius ir muitinės įstaigų, kurioms pavesta tikrinti tuos sertifikatus, sąskaitų faktūrų deklaracijas ir EUR-MED sąskaitų faktūrų deklaracijas ar tiekėjo deklaracijas, adresus.

2.    Siekdamos užtikrinti tinkamą šio protokolo taikymą, Susitariančiosios Šalys per kompetentingas muitinės administracijas padeda vienos kitoms tikrinti EUR.1 ir EUR-MED judėjimo sertifikatų, sąskaitų faktūrų deklaracijų ir EUR-MED sąskaitų faktūrų deklaracijų ar tiekėjų deklaracijų autentiškumą ir šiuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą.

33 straipsnis

Kilmės įrodymų patikrinimas

1.    Paskesni kilmės įrodymų patikrinimai atliekami atsitiktinės atrankos būdu arba kai importuojančios šalies muitinė turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, susijusių produktų kilmės statuso arba atitikties kitiems šio protokolo reikalavimams.

2.    Įgyvendindama 1 dalį, importuojančios šalies muitinė eksportuojančios šalies muitinei grąžina EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą ir sąskaitą faktūrą, jei ji buvo pateikta, sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaraciją ar šių dokumentų kopijas, prireikus nurodydama prašymo atlikti patikrinimą priežastis. Kartu su prašymu atlikti patikrinimą siunčiami visi turimi dokumentai ir informacija, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga.

3.   Patikrinimą atlieka eksportuojančios šalies muitinė. Šiuo tikslu muitinė turi teisę reikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kokį eksportuotojo apskaitos įrašų patikrinimą ar bet kokį kitą patikrinimą, kurį mano esant tinkamą.

4.   Jei importuojančios šalies muitinė nusprendžia sustabdyti lengvatinio režimo taikymą susijusiems produktams tol, kol bus gauti patikrinimo rezultatai, importuotojui leidžiama produktus išleisti laikantis visų būtinų atsargumo priemonių.

5.   Atlikti patikrinimą paprašiusiai muitinei apie jo rezultatus pranešama kuo greičiau. Iš minėtų rezultatų turi būti aiškiai matyti, ar dokumentai autentiški, ar susiję produktai gali būti laikomi EEE arba vienos iš kitų 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės produktais ir ar jie atitinka kitus šio protokolo reikalavimus.

6. Jei esama pagrįstų abejonių ir per dešimt mėnesių po prašymo atlikti patikrinimą negaunama atsakymo arba jei atsakyme nepakanka informacijos susijusio dokumento autentiškumui ar tikrajai produktų kilmei nustatyti, prašymą pateikusi muitinė atsisako taikyti lengvatas, nebent būtų išimtinių aplinkybių.

34 straipsnis

Tiekėjo deklaracijų patikrinimas

1.   Tiekėjo deklaracijų arba ilgalaikių tiekėjo deklaracijų patikrinimai vėliau atliekami atsitiktinai arba kai tos šalies, kurioje išduodant EUR.1 ar EUR-MED judėjimo sertifikatą arba sąskaitos faktūros deklaraciją remiamasi tokiomis deklaracijomis, muitinė turi pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo ar tame dokumente pateiktos informacijos teisingumo.

2.   Įgyvendindama 1 dalį, 1 dalyje nurodytos šalies muitinė grąžina tiekėjo deklaraciją ir sąskaitą faktūrą (-as), pristatymo pranešimą (-us) ir kitus deklaracijoje nurodytų prekių komercinius dokumentus šalies, kurioje buvo išduota deklaracija, muitinei, prireikus nurodydama prašymo atlikti patikrinimą priežastis.

Kartu su prašymu atlikti vėlesnį patikrinimą jos perduoda bet kuriuos dokumentus ar gautą informaciją, leidžiančią daryti prielaidą, kad tiekėjo pateiktoje deklaracijoje informacija yra neteisinga.

3.   Patikrinimą atlieka valstybės, kurioje buvo išduota tiekėjo deklaracija, muitinė. Šiuo tikslu muitinė turi teisę reikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kokį tiekėjo apskaitos įrašų patikrinimą ar bet kokį kitą patikrinimą, kurį mano esant tinkamą.

4.   Atlikti patikrinimą paprašiusiai muitinei apie jo rezultatus pranešama kuo greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar tiekėjo deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga, ir sudaryti galimybes nustatyti, kokiu mastu galima atsižvelgti į tiekėjo deklaracijas išduodant EUR.1 ar EUR-MED judėjimo sertifikatą arba išrašant sąskaitos faktūros deklaraciją ar EUR-MED sąskaitos faktūros deklaraciją.

35 straipsnis

Ginčų sprendimas

Jei dėl 33 ir 34 straipsniuose numatyto patikrinimo kyla ginčų, kurių negali tarpusavyje išspręsti patikrinimo prašanti muitinė bei atsakinga už šio patikrinimo vykdymą muitinė, arba jei jos nesutaria dėl šio protokolo aiškinimo, ginčai perduodami EEE jungtiniam komitetui.

Visais atvejais importuotojo ir importuojančios šalies muitinės ginčai sprendžiami pagal tos šalies teisės aktus.

36 straipsnis

Sankcijos

Kiekvienam asmeniui, kuris, siekdamas pasinaudoti lengvatiniu režimu, neteisingai užpildo dokumentą arba dėl kurio kaltės dokumente pateikiama neteisinga informacija, taikomos sankcijos.

37 straipsnis

Laisvosios zonos

1.    Susitariančiosios Šalys imasi visų būtinų priemonių, kad produktai, kuriais prekiaujama naudojantis kilmės įrodymu ir kurie transportavimo metu laikomi jų teritorijoje esančioje laisvojoje zonoje, nebūtų pakeičiami kitomis prekėmis ir su jais nebūtų atliekamos jokios operacijos, išskyrus įprastines operacijas, skirtas gerai jų būklei išsaugoti.

2.    Nukrypstant nuo 1 dalies, kai EEE kilmės produktai, kuriems surašytas kilmės įrodymas, importuojami į laisvąją zoną ir yra apdorojami ar perdirbami, susijusios institucijos eksportuotojo prašymu išduoda naują EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą, jei atliktas apdorojimas ar perdirbimas atitinka šio protokolo nuostatas.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

SEUTA IR MELILJA

38 straipsnis

Protokolo taikymas

1.   Šiame protokole vartojamas terminas „EEE“ neapima Seutos ir Meliljos. Terminas „EEE kilmės produktai“ netaikomas Seutos ir Meliljos kilmės produktams.

2.   Taikant 49 protokolą dėl Seutos ir Meliljos kilmės produktų, šis protokolas taikomas mutatis mutandis, laikantis 39 straipsnyje nustatytų specialiųjų sąlygų.

39 straipsnis

Specialiosios sąlygos

1.   Jeigu toliau nurodyti produktai buvo vežami tiesiogiai pagal 12 straipsnį, jie laikomi:

1.        Seutos ir Meliljos kilmės produktais:

a)       tik Seutoje ir Meliljoje gauti produktai;

b)      Seutoje ir Meliljoje gauti produktai, kuriems pagaminti buvo panaudoti kiti nei a papunktyje nurodyti produktai, jeigu:

i)            minėti produktai buvo pakankamai apdoroti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5 straipsnyje;

arba

ii)           tai EEE kilmės produktai, jei jų apdorojimo ar perdirbimo mastas yra didesnis nei 6 straipsnyje nurodytų operacijų;

2.         EEE kilmės produktais:

a)      tik EEE gauti produktai;

b)      EEE gauti produktai, kuriems pagaminti buvo panaudoti kiti nei a papunktyje nurodyti produktai, jeigu:

i)            minėti produktai buvo pakankamai apdoroti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5 straipsnyje,

arba

ii)           tai Seutos ir Meliljos arba EEE kilmės produktai, jei jų apdorojimo ar perdirbimo mastas yra didesnis nei 6 straipsnyje nurodytų operacijų.

2.   Seuta ir Melilja laikomos viena teritorija.

3.   Eksportuotojas arba jo įgaliotasis atstovas EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatų 2 langelyje ar sąskaitos faktūros deklaracijose arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijose įrašo „EEE“ ir „Seuta ir Melilja“. Be to, jeigu tai Seutos ir Meliljos kilmės produktai, tai nurodoma EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatų 4 langelyje ar sąskaitos faktūros deklaracijose arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijose.

4.   Už šio protokolo taikymą Seutoje ir Meliljoje atsakinga Ispanijos muitinė.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Nepaisant šio protokolo 3 straipsnio, šio susitarimo 4 protokolo 3 straipsnyje numatytos kumuliacijos taisyklės, pakeistos EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 136/2005[8], toliau galioja Susitariančiosioms Šalims, kol Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninė konvencija bus pradėta taikyti visoms šio susitarimo 4 protokolo 3 straipsnyje išvardytoms šalims.

___________________

I priedas

II priedo sąrašo įvadinės pastabos

Žr. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio I priedą.

Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio I priedo 1 ir 3.1 pastabose daromos nuorodos į šį priedėlį turėtų būti laikomos nuorodomis į šį protokolą.

II priedas

Apdorojimo ar perdirbimo procesų, kuriuos reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą, sąrašas

Žr. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio II priedą.

IIIa priedas

EUR.1 judėjimo sertifikato ir prašymo išduoti EUR.1 judėjimo sertifikatą pavyzdžiai

Žr. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio IIIa priedą.

IIIb priedas

EUR-MED judėjimo sertifikato ir prašymo išduoti EUR-MED judėjimo sertifikatą pavyzdžiai

Žr. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio IIIb priedą.

IVa priedas

Sąskaitos faktūros deklaracijos tekstas

Žr. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio IVa priedą.

IVb priedas

EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijos tekstas

Žr. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio IVb priedą.

V priedas

Tiekėjo deklaracija

Tiekėjo deklaracija, kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti parengta vadovaujantis išnašomis. Tačiau išnašų teksto perrašyti nereikia.

VI priedas

Ilgalaikė tiekėjo deklaracija

Ilgalaikė tiekėjo deklaracija, kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti parengta vadovaujantis išnašomis. Tačiau išnašų teksto perrašyti nereikia.

(1)            Kliento vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas.

(2)            Kai sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime arba kitame prekybiniame dokumente, prie kurio pridedama deklaracija, nurodomos skirtingų rūšių prekės arba prekės, kurių sudėtyje yra skirtingi kiekiai kilmės statuso neturinčių medžiagų, tiekėjas turi aiškiai tai nurodyti.

Pavyzdys:

Dokumente nurodyti skirtingų modelių elektros varikliai, priskiriami 8501 pozicijai, skirti naudoti gaminant skalbykles, priskiriamas 8450 pozicijai. Kilmės statuso neturinčių medžiagų, panaudotų gaminant šiuos variklius, rūšys ir vertės skirtingiems modeliams yra skirtingos. Todėl pirmojoje skiltyje turi būti nurodyti skirtingi modeliai, o visose kitose skiltyse nurodoma informacija turi būti pateikiama atskirai kiekvienam modeliui, kad skalbyklių gamintojas galėtų teisingai įvertinti savo produktų kilmės statusą, atsižvelgdamas į naudojamą elektros variklio modelį.

(3)            Šiose skiltyse prašoma informacija turėtų būti pateikiama tik tuo atveju, jei ji būtina.

Pavyzdžiai:

Taisyklėje, taikomoje drabužiams, priskiriamiems ex 62 skirsniui, nurodoma, kad gali būti naudojami kilmės statuso neturintys verpalai. Jeigu tokių drabužių gamintojas Prancūzijoje naudoja iš Norvegijos importuotą audinį, kuris buvo ten gautas audžiant kilmės statuso neturinčius verpalus, Europos Sąjungos tiekėjui pakanka savo deklaracijoje tokius verpalus nurodyti kaip kilmės statuso neturinčią medžiagą, o jų pozicijos ir vertės nurodyti nebūtina.

Geležinės vielos, priskiriamos 7217 pozicijai, gamintojas, pagaminęs ją iš kilmės statuso neturinčių geležies strypų, antrojoje skiltyje turėtų nurodyti „geležies strypai“. Jeigu ši viela turi būti naudojama gaminant mašiną, kurios taisyklėje pateikiamas visų kilmės statuso neturinčių medžiagų procentinės vertės apribojimas, trečioje skiltyje būtina nurodyti kilmės statuso neturinčių strypų vertę.

(4)         Medžiagų vertė – panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinė vertė importo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas EEE. Tiksli kiekvienos panaudotos kilmės statuso neturinčios medžiagos vertė turi būti nurodoma pirmoje skiltyje nurodytų prekių vienetui.

(5)            Bendra pridėtinė vertė – visos už EEE ribų patirtos išlaidos, įskaitant visų ten panaudotų medžiagų vertę. Tiksli už EEE ribų įgyta bendra pridėtinė vertė turi būti nurodoma pirmoje skiltyje nurodytų prekių vienetui.

(6)         Nurodyti datas. Ilgalaikės tiekėjo deklaracijos galiojimo laikas paprastai neturėtų viršyti 12 mėnesių, atsižvelgiant į šalies, kurioje pateikiama ilgalaikė tiekėjo deklaracija, muitinės nustatytas sąlygas.

BENDRA DEKLARACIJA

dėl kilmės įrodymų, pagal 4 protokolo 3 straipsnyje nurodytus susitarimus išduotų Europos Sąjungos, Islandijos arba Norvegijos kilmės produktams, priėmimo

1.     Taikant EEE susitarimu numatytą lengvatinį muitų tarifų režimą priimami kilmės įrodymai, pagal 4 protokolo 3 straipsnyje nurodytus susitarimus išduoti Europos Sąjungos, Islandijos arba Norvegijos kilmės produktams.

2.     Tokie produktai laikomi EEE kilmės medžiagomis, kai jie panaudojami gaminant produktą EEE. Minėtos medžiagos nebūtinai turi būti pakankamai apdorotos ar perdirbtos.

3.     Be to, tokiu mastu, kuriuo tokiems produktams taikomas EEE susitarimas, reeksportuojant į kitą EEE Susitariančiąją Šalį jie laikomi EEE kilmės produktais.

BENDRA DEKLARACIJA

dėl Andoros Kunigaikštystės

1.     Andoros Kunigaikštystės kilmės produktus, priskiriamus Suderintos sistemos 25–97 skirsniams, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pripažįsta esant Europos Sąjungos kilmės produktais, kaip apibrėžta Susitarime.

2.     Nustatant minėtų produktų kilmės statusą, mutatis mutandis taikomas 4 protokolas.

BENDRA DEKLARACIJA

dėl San Marino Respublikos

1.     San Marino Respublikos kilmės produktus Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pripažįsta esant Europos Sąjungos kilmės produktais, kaip apibrėžta Susitarime.

2.     Nustatant minėtų produktų kilmės statusą, mutatis mutandis taikomas 4 protokolas.

BENDRA DEKLARACIJA

dėl Susitariančiosios Šalies pasitraukimo iš Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos

1.     Jeigu EEE Susitariančioji Šalis raštu praneša Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos depozitarui apie ketinimą pasitraukti iš Konvencijos pagal jos 9 straipsnį, šio susitarimo įgyvendinimo tikslu pasitraukianti Susitariančioji Šalis nedelsdama pradeda derybas dėl kilmės taisyklių su visomis kitomis EEE Susitariančiosiomis Šalimis.

2.     Kol įsigalios tokios naujos derybomis sutartos kilmės taisyklės, pasitraukiančiai Susitariančiajai Šaliai ir kitoms Susitariančiosioms Šalims mutatis mutandis toliau galioja pasitraukimo metu galiojančios Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlyje pateiktos kilmės taisyklės ir tam tikrais atvejais atitinkamos II priedėlio nuostatos. Tačiau nuo pasitraukimo momento laikoma, kad Konvencijos I priedėlyje pateiktomis kilmės taisyklėmis ir tam tikrais atvejais atitinkamomis II priedėlio nuostatomis leidžiama tik dvišalė pasitraukiančios Susitariančiosios Šalies ir kitų EEE Susitariančiųjų Šalių kumuliacija.“

_______________________

[1]               Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Palestina, Sirija ir Tunisas.

[2]               OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

[3]               OL L XX, XXXX X X, p. X. ir EEE priedas Nr. X, XXXX X X p. X).

[4]               [Konstitucinių reikalavimų nenurodyta.] [Konstituciniai reikalavimai nurodyti.]

[5]               Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis.

[6]               Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas pagal JT ST rezoliuciją 1244/99.

[7]               Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Sirija, Tunisas, Palestina (*Šis pavadinimas nelaikomas Palestinos Valstybės pripažinimu ir nekeičia valstybių narių atskirų pozicijų šiuo klausimu.).

[8]               OL L 321, 2005 12 8, p. 1 ir EEE priedas Nr. 63, 2005 12 8, p. 1.