AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Tarybos sprendime 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės[1] (toliau – Tarybos sprendimas) numatyta trijų etapų procedūra, pagal kurią naujai psichoaktyviajai medžiagai visoje Sąjungoje gali būti pradėtos taikyti kontrolės priemonės.

2014 m. birželio 20 d., vadovaudamasi Tarybos sprendimo 6 straipsnio 1 dalimi, Taryba paprašė įvertinti naujos psichoaktyviosios medžiagos 4-metil-5-(4-metilfenil)-4,5-dihidrooksazol-2-amino (taip pat žinomo kaip 4,4'-DMAR arba 4,4'-dimetilaminoreksas) naudojimo, gamybos ir neteisėtos prekybos keliamus pavojus,  nusikalstamų grupuočių dalyvavimą ir galimas pasekmes įvedus šios medžiagos kontrolės priemones.

4,4'-DMAR keliamus pavojus įvertino Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) mokslinis komitetas, veikdamas pagal Tarybos sprendimo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas. 2014 m. rugsėjo 19 d. mokslinio komiteto pirmininkas pateikė Komisijai ir Tarybai rizikos vertinimo ataskaitą.

Pagrindinės rizikos vertinimo išvados:

· panašu, kad nauja psichoaktyvioji medžiaga 4,4'-DMAR turi psichostimuliacinių savybių. 4,4'-DMAR struktūriškai susijusi su dviem 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijoje išvardytomis medžiagomis (4-metilaminoreksu ir aminoreksu);

· 4,4'-DMAR Europos Sąjungos narkotikų rinkoje prieinama mažiausiai nuo 2012 m. gruodžio mėn. ir buvo užfiksuota devyniose valstybėse narėse;

· nors iš turimos informacijos galima spręsti, kad ši medžiaga nebuvo plačiai naudojama, per maždaug vienų metų laikotarpį trijose valstybėse narėse užfiksuotas 31 su 4,4'-DMAR siejamas mirties atvejis ir vienas nemirtino apsinuodijimo atvejis.

Vadovaudamasi Tarybos sprendimo 6 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. rugsėjo 25 d. Taryba nusprendė paprašyti 1-cikloheksil-4-(1,2-difeniletil)piperazino (taip pat žinomo kaip MT-45) rizikos vertinimo. 

MT-45 keliamus pavojus įvertino Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) mokslinis komitetas, veikdamas pagal Tarybos sprendimo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas. 2014 m. spalio 6 d. mokslinio komiteto pirmininkas pateikė Komisijai ir Tarybai rizikos vertinimo ataskaitą.

Pagrindinės rizikos vertinimo išvados:

· nauja psichoaktyvioji medžiaga MT-45 yra unikalią struktūrą turintis sintetinis opioidas, kuris praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvo tiriamas dėl jo analgetinių savybių;

· MT-45 Europos Sąjungos narkotikų rinkoje prieinama nuo 2013 m. spalio mėn. ir buvo užfiksuota trijose valstybėse narėse;

· per devynių mėnesių laikotarpį vienoje valstybėje narėje pranešta apie 28 mirties atvejus, siejamus su MT-45, taip pat 18 nemirtinų apsinuodijimų.

Pagal Tarybos sprendimo 8 straipsnio 1 dalį Komisija per šešias savaites nuo rizikos įvertinimo ataskaitos gavimo dienos pateikia Tarybai iniciatyvą dėl kontrolės priemonių taikymo naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms visoje Sąjungoje arba ataskaitą, kurioje pagrindžiama, kodėl tai nėra būtina.

Nors bendrųjų 4,4'-DMAR ir MT-45 keliamų pavojų moksliniai įrodymai šiuo metu riboti, Komisija laiko, kad yra pagrindas šioms dviems medžiagoms visoje Sąjungoje taikyti kontrolės priemones. Pagrindinė priežastis ta, kad, remiantis rizikos vertinimo ataskaitose pateikta informacija, šių medžiagų toksiškumas gali labai pakenkti žmonių sveikatai. Be to, pavojų didina tai, kad, kaip pranešama, kai kurie naudotojai to nežinodami šias medžiagas vartoja kartu su kitomis psichoaktyviomis medžiagomis arba vietoje jų.

2.   PASIŪLYMO TIKSLAS

Šio Tarybos sprendimo pasiūlymo tikslas – paraginti valstybes nares 4,4'-DMAR ir MT-45 taikyti kontrolės priemones ir baudžiamąsias sankcijas, kaip numatyta jų teisės aktuose, kuriais vykdomi jų įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją.

2014/0340 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl kontrolės priemonių taikymo 4-metil-5-(4-metilfenil)-4,5-dihidrooksazol-2-aminui (4,4'-DMAR) ir 1-cikloheksil-4-(1,2-difeniletil)piperazinui (MT-45) 

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės[2], ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos iniciatyvą,

kadangi:

(1)       remiantis Sprendimo 2005/387/TVR 6 straipsniu neeiliniame Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) išplėstinio mokslinio komiteto posėdyje parengta naujos psichoaktyviosios medžiagos 4-metil-5-(4-metilfenil)-4,5-dihidrooksazol-2-amino (4,4'-DMAR) rizikos įvertinimo ataskaita, ir 2014 m. rugsėjo 19 d. ši ataskaita pateikta Komisijai;

(2)       4,4'-DMAR yra sintetinis pakeisto oksazolino darinys. Tai aminorekso ir 4-metilaminorekso (4-MAR), dviejų sintetinių pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją kontroliuojamų stimuliantų darinys;

(3)       4,4'-DMAR Sąjungos narkotikų rinkoje yra mažiausiai nuo 2012 m. gruodžio mėn., apie ją Ankstyvojo perspėjimo sistemai pranešta 2012 m. gruodžio mėn. Devynios valstybės narės pranešė, kad medžiaga buvo nustatyta poėmių metu, daugiausia baltų ar spalvotų miltelių ar tablečių forma, taip pat biologiniuose ir surinktuose mėginiuose;

(4)       naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinkoje 4,4'-DMAR atsirado kaip „tyrimų cheminė medžiaga“, parduodama interneto mažmenininkų, ir dabar ji parduodama gatvės rinkoje. 4,4'-DMAR parduodama ir vartojama kaip savarankiška medžiaga, tačiau ji taip pat buvo klaidinančiai parduodama neteisėtoje rinkoje kaip ekstazis ir amfetaminai;

(5)       nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. trijose valstybėse narėse užregistruotas 31 su šia medžiaga siejamas mirties atvejis. Daugeliu atvejų 4,4'-DMAR arba buvo mirties priežastis, arba tikėtina, kad kartu su kitomis medžiagomis prisidėjo prie mirties. Viena valstybė narė pranešė apie nemirtino apsinuodijimo atvejį;

(6)       4,4'-DMAR toksiškumo tyrimų neatlikta;

(7)       duomenų apie 4,4'-DMAR vartojimo paplitimą nėra, tačiau iš turimos informacijos matyti, kad ji vartojama nedažnai. Iš informacijos apie mirties atvejus galima daryti išvadą, kad naudotojai to nežinodami vartojo 4,4'-DMAR, kai siekė gauti kitų stimuliantų;

(8)       gaminant, platinant, neteisėtai prekiaujant ir tiekiant 4,4'-DMAR Sąjungoje nusikalstamos grupuotės dalyvauja menkai. 4,4'-DMAR cheminiai prekursoriai ir sintetiniai gamybos būdai nežinomi;

(9)       1961 m. Jungtinių Tautų bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje ir 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijoje 4,4'-DMAR nėra nurodyta kaip kontroliuojama medžiaga; šiuo metu ji nėra ir nebuvo vertinama pagal Jungtinių Tautų sistemą ir toks vertinimas neplanuojamas;

(10)     joks medicininis ar veterinarinis 4,4'-DMAR panaudojimas Sąjungoje nėra nustatytas ar pripažintas. Išskyrus tai, kad 4,4'-DMAR naudojama kaip etaloninės analizės medžiaga bei cheminės sudėties, farmakologijos ir toksikologijos tyrimams, nėra duomenų, kad ji būtų naudojama kitiems tikslams;

(11)     rizikos vertinimo ataskaitoje atskleidžiama, kad yra mažai mokslinių įrodymų, susijusių su 4,4'-DMAR, ir nurodoma, kad jos keliamiems pavojams sveikatai ir socialinei rizikai įvertinti būtini tolesni tyrimai. Tačiau esamų įrodymų ir informacijos pakanka, kad visoje Sąjungoje 4,4'-DMAR būtų taikomos kontrolės priemonės. Dėl 4,4'-DMAR keliamo pavojaus sveikatai, kaip dokumentais patvirtinta jos aptikus keliais mirties atvejais, (taip verti toliau) dėl to, kad naudotojai gali jos pavartoti to nežinodami, ir dėl to, kad ji neturi medicininės vertės, 4,4'-DMAR turėtų būti taikomos kontrolės priemonės;

(12)     kadangi trijose valstybėse narėse 4,4'-DMAR taikomos kontrolės priemonės pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais vykdomi įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją, o dar penkios valstybės narės taiko kitas teisėkūros priemones šiai medžiagai kontroliuoti, visoje Sąjungoje taikomos jos kontrolės priemonės leistų išvengti galimų sunkumų tarpvalstybinio teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityse ir apsaugotų nuo pavojaus, kurį gali kelti jos prieinamumas ir vartojimas;

(13)     remiantis Sprendimo 2005/387/TVR 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis neeiliniame EMCDDA išplėstinio mokslinio komiteto posėdyje parengta naujos psichoaktyviosios medžiagos 1-cikloheksil-4-(1,2-difeniletil)piperazino (MT-45) rizikos įvertinimo ataskaita, ir 2014 m. spalio 6 d. ši ataskaita pateikta Komisijai;

(14)     MT-45 yra piperazino N,N’-disubstitutas, kuriame prie vieno iš piperazino žiedo azoto atomų yra prisijungęs cikloheksano žiedas, o prie kito azoto atomo yra prisijungusi 1,2-difeniletilo dalis. MT-45 yra vienas iš praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje išrastų 1-(1,2-difenil­etil) piperazino analgetikų;

(15)     MT-45 Sąjungos narkotikų rinkoje yra nuo 2013 m. spalio mėn., kur ji parduodama kaip „tyrimų cheminė medžiaga“, daugiausia internete. EMCDDA nustatė 12 tiekėjų ir mažmenininkų internete, siūlančių įsigyti MT-45, svetainių; atrodo, kad kai kurios jų įsikūrusios Sąjungoje;

(16)     viena valstybė narė pranešė apie iš viso 28 mirties atvejus nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. liepos mėn.  Daugeliu atvejų analitiškai patvirtintas MT-45 buvimas biologiniuose mėginiuose. Ta pati valstybė narė taip pat pranešė apie maždaug 18 nemirtino apsinuodijimo atvejų, kurių klinikiniai požymiai buvo panašūs į apsinuodijimo opioidais, o kai kuriais atvejais užfiksuota reakcija į opioido receptorių antagonistą naloksoną;

(17)     atlikta keletas tyrimų su gyvūnais, kurie rodo, kad ūmus MT-45 toksiškumas yra kelis kartus didesnis nei morfino;

(18)     iš turimos informacijos darytina išvada, kad MT-45 nėra plačiai naudojama. Panašu, kad ši medžiaga daugiausia naudojama namų aplinkoje naudotojų, norinčių išbandyti bet kokią naują medžiagą, arba nuo opioidų priklausomų naudotojų, neturinčių prieigos prie heroino ar kokio nors kito opioido. Naudotojai MT-45 gali derinti su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Informacijos apie socialinius pavojus, kurie gali būti susiję su MT-45, nėra;

(19)     nėra įrodymų, kad ją gaminant, platinant, tiekiant ir ja neteisėtai prekiaujant dalyvautų nusikalstamos grupuotės. Valstybėse narėse užfiksuotos MT-45 cheminiai prekursoriai ir sintetiniai gamybos būdai nežinomi;

(20)     1961 m. Jungtinių Tautų bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje ir 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijoje MT-45 nėra nurodyta kaip kontroliuojama medžiaga; šiuo metu ji nėra ir nebuvo vertinama pagal Jungtinių Tautų sistemą ir toks vertinimas neplanuojamas;

(21)     joks medicininis ar veterinarinis MT-45 panaudojimas Sąjungoje nėra nustatytas ar pripažintas. Išskyrus tai, kad MT-45 naudojama kaip etaloninės analizės medžiaga bei cheminės sudėties, farmakologijos ir toksikologijos tyrimams, nėra duomenų, kad ji būtų naudojama kitiems tikslams;

(22)     rizikos vertinimo ataskaitoje atskleidžiama, kad yra mažai mokslinių įrodymų, susijusių su MT-45, ir nurodoma, kad jos keliamiems pavojams sveikatai ir socialinei rizikai įvertinti būtini tolesni tyrimai. Tačiau esami įrodymai ir informacija yra pakankami, kad visoje Sąjungoje MT-45 būtų taikomos kontrolės priemonės. Dėl šios medžiagos keliamo pavojaus sveikatai, kaip dokumentais patvirtinta jos aptikus keliais mirties atvejais, ir dėl to, kad ši medžiaga neturi medicininės vertės, MT-45 turėtų būti taikomos kontrolės priemonės;

(23)     kadangi vienoje valstybėje narėje MT-45 taikomos kontrolės priemonės pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais vykdomi įsipareigojimai pagal Jungtinių Tautų narkotikų konvencijas, o dar septynios valstybės narės taiko kitas teisėkūros priemones šiai medžiagai kontroliuoti, visoje Sąjungoje taikomos jos kontrolės priemonės leistų išvengti galimų sunkumų tarpvalstybinio teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityse ir apsaugotų nuo pavojaus, kurį gali kelti jos prieinamumas ir vartojimas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Kontrolės priemonės visoje Sąjungoje taikomos šioms naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms:

(a) 4-metil-5-(4-metilfenil)-4,5-dihidrooksazol-2-aminui (4,4'-DMAR);

(b) 1-cikloheksil-4-(1,2-difeniletil)piperazinui (MT-45).

2 straipsnis

Ne vėliau kaip [metai po šio sprendimo paskelbimo dienos] valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad 1 straipsnyje nurodytoms psichoaktyviosioms medžiagoms būtų taikomos kontrolės priemonės ir baudžiamosios sankcijos, kaip numatyta šių valstybių teisės aktuose, kuriais vykdomi įsipareigojimai pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 127, 2005 5 20, p. 32.

[2]               OL L 127, 2005 5 20, p. 32.