Aiškinamasis memorandumas

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos Sąjunga ir daugelis jos valstybių narių yra JTEEK konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio[1] šalys. Konvencija taikoma didelių pramoninių avarijų, galinčių įvykti ten, kur vykdoma pavojinga veikla, ir galinčių turėti tarpvalstybinį poveikį, prevencijai, pasirengimui joms ir reagavimui į jas.

Teisinė priemonė, skirta iš Konvencijos kylančioms Europos Sąjungos prievolėms įgyvendinti, yra Seveso II direktyva[2]. Siekiant apibrėžti pavojingą veiklą, Konvencijos I priede ir Seveso II direktyvos I priede pateiktas pavojingų medžiagų kategorijų sąrašas ir vardinis pavojingų medžiagų sąrašas. 2015 m. birželio mėn. Seveso II direktyvą pakeis Seveso III direktyva[3], kuria, be kita ko, iš dalies pakeistas direktyvos I priedas.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2012 m. vykusiame 7-ajame JTEEK konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio šalių konferencijos (ŠK) pasitarime Konvencijos rengimo darbo grupei (KRDG) pavesta pateikti pakeisto Konvencijos I priedo projektą, kuris būtų suderintas su Jungtinių Tautų visuotinai suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (angl. GHS) ir kartu nenukryptų nuo atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų (t. y. Seveso III direktyvos).

Darbo grupė parengė galutinį pakeisto Konvencijos I priedo pasiūlymą, kurį aptarė ES valstybių narių ekspertai ir Komisija. Pasiūlymą patvirtino Konvencijos biuras 2014 m. liepos mėn. pasitarime, ir jis bus pateiktas ŠK priimti 2014 m. gruodžio mėn. pasitarime.

Kadangi šiuo pasiūlymu Konvencijos I priedas suderinamas su Seveso III direktyvos I priedu, jokio poveikio aplinkai arba ekonominio ir socialinio poveikio ES nebus.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teksto projekte Konvencijos I priedas suderinamas su Seveso III direktyvos I priedu. Taigi jis visiškai atitinka Europos Sąjungos teisės aktus, ir todėl, Šalių konferencijai priėmus pasiūlytąjį pakeitimą ir jam įsigaliojus, bus galima atšaukti visas susijusias išlygas, kurias Europos Sąjunga yra pareiškusi dėl dabartinio Konvencijos I priedo.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Siūlomas sprendimas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, aštuntajame JTEEK konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio šalių konferencijos pasitarime Europos Sąjunga turėtų pritarti pakeisto I priedo projekto priėmimui.

2014/0301 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo nustatoma pozicija, priimtina Europos Sąjungos vardu aštuntajame Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio šalių konferencijos posėdyje, dėl pasiūlymo iš dalies keisti I priedą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 9 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       Sąjunga yra JTEEK konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio1 (toliau – Konvencija) šalis;

(2)       Konvencijos I priede pateiktas pavojingų medžiagų kategorijų sąrašas ir vardinis pavojingų medžiagų sąrašas, taip siekiant nustatyti pavojingos veiklos rūšis;

(3)       remiantis Konvencijos 26 straipsnio 4 dalimi, visi I priedo pakeitimai įsigalioja toms Konvencijos šalims, kurios nepranešė jiems prieštaraujančios, praėjus dvylikai mėnesių nuo tada, kai Vykdomasis sekretoriatas tuos pakeitimus, priimtus Šalių konferencijos posėdyje devynių dešimtadalių pasitarime dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma, nusiunčia Šalims, jei bent šešiolika Šalių nepraneša tiems pakeitimams prieštaraujančios;

(4)       dėl I priedo pakeitimo teksto susitarta su Konvencijos rengimo darbo grupe, jį patvirtino Konvencijos biuras ir kitame Šalių konferencijos posėdyje, vyksiančiame 2014 m. gruodžio 3–5 d. Ženevoje, bus pasiūlyta jį priimti;

(5)       pakeitus I priedą jis būtų visiškai suderintas su 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/18/ES3 I priedu;

(6)       todėl reikėtų pritarti Konvencijos I priedo pakeitimui;

(7)       išlyga, kurią pateikė Europos Sąjunga pirmą kartą keičiant Konvencijos I priedą, buvo pagrįsta tuometiniais I priedo ir galiojusių ES teisės aktų neatitikimais, tačiau pakeitus I priedą jų nebeliks. Įsigaliojus Konvencijos I priedo pakeitimui, išlyga turėtų būti atšaukta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios turėtų laikytis Europos Sąjunga aštuntajame Konvencijos šalių konferencijos posėdyje, – pritarti siūlomam Konvencijos I priedo pakeitimui, išdėstytam šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu atšaukti likusias išlygas, pateiktas Tarybos sprendimo 98/685/EB I priede, jei 1 straipsnyje nurodytas Konvencijos I priedo pakeitimas įsigalios pagal Konvencijos 26 straipsnio 4 dalį.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/685/EB dėl Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio sudarymo (OL L 326, 1998 12 3, p. 5).

[2]               1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL L 10, 1997 1 14, p. 13).

[3]               2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1).

PRIEDAS

pridedamas prie

pasiūlymo dėl

TARYBOS SPRENDIMO

kuriuo nustatoma pozicija, priimtina Europos Sąjungos vardu aštuntajame Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio šalių konferencijos posėdyje, dėl pasiūlymo iš dalies keisti I priedą

Pasiūlymas iš dalies keisti JTEEK konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio I priedą,

            pateiktas Konvencijos rengimo darbo grupės

Šalių konferencija,

pripažindama, kad, siekiant taikyti Jungtinių Tautų visuotinai suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos (ST/SG/AC.10/30/Rev.4) kriterijus ir nenukrypti nuo atitinkamų ES teisės aktų, reikia atnaujinti Konvencijos I priede pateiktas medžiagų ir preparatų kategorijas ir vardinį medžiagų ir jų ribinių kiekių sąrašą,

turėdama omenyje savo sprendimą peržiūrėti I priede nurodytas pavojingas medžiagas ir jų kiekius ir savo sprendimą 2004/4 sukurti Konvencijos rengimo darbo grupę,

pritardama I priedo pakeitimo pasiūlymui, kurį ši darbo grupė parengė remdamasi nuodugnia peržiūra (žr. dviejų posėdžių protokolus: 2013 m. rugsėjo mėn. 3–4 d. WGD3 ir 2014 m. balandžio mėn. 28–29 d. WGD4) ir kuriam pritaria Biuras,

iš dalies keičia su pavojingomis medžiagomis susijusį Konvencijos I priedą, siekdama nustatyti pavojingos veiklos rūšis, kaip nurodyta toliau.

Siūlomas Konvencijos I priedo pakeitimas

Pavojingos medžiagos, pagal kurias nustatomos pavojingos veiklos rūšys1

Jeigu medžiaga ar mišinys, nurodyti II dalyje, taip pat yra priskiriami prie vienos ar daugiau I dalyje pateiktų kategorijų, naudojamas II dalyje nurodytas ribinis kiekis.

Siekdamos nustatyti pavojingos veiklos rūšis, Šalys atsižvelgia į pavojingos veiklos vykdymo vietoje esančių arba, pagrįstai prognozuojant, galinčių susidaryti, jei veikla, įskaitant saugojimo veiklą, taptų nebekontroliuojama, pavojingų medžiagų faktines arba hipotetines pavojingas savybes ir (arba) kiekius.

1. I dalis

Medžiagų ir mišinių kategorijos, konkrečiai nenurodytos II dalyje

Kategorija pagal Jungtinių Tautų visuotinai suderintą  cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (GHS) || Ribinis kiekis (metrinėmis tonomis)

||

1.          Ūmus toksiškumas, 1 kategorijos, visi paveikimo būdai2 || 20

2.          Ūmus toksiškumas:             2 kategorijos, visi paveikimo būdai3             3 kategorijos, paveikimo būdas – įkvėpus4 || 200

3.          Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (STOT) – vienkartinio paveikimo (SE) STOT, 1 kategorijos5 || 200

4.          Sprogmenys – nestabilūs sprogmenys arba sprogmenys, kai medžiaga, mišinys arba gaminys priskiriamas GHS kriterijų 2.1.2 skyriaus 1.1, 1.2, 1.3, 1.5 arba 1.6 poklasiams, arba medžiagos ar mišiniai, turinys sprogstamųjų savybių, nustatytų atliekant JT rekomendacijos dėl pavojingų krovinių vežimo (UN Recommendations on the Transport of Dangerous Goods:Tests and criteria) I dalies 2 serijos bandymą ir nepriskiriamų pavojingumo klasėms „organiniai peroksidai“ arba „savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai“6,7 || 50

5.          Sprogmenys, kai medžiaga, mišinys arba gaminys priskiriamas GHS 2.1.2 skyriaus 1.4 poklasiui8 || 200

6.          Degiosios dujos, 1 arba 2 kategorijos9   || 50

7.          Aerozoliai10, 1 arba 2 kategorijos, kurių sudėtyje yra 1 arba 2 kategorijos degiųjų dujų arba 1 kategorijos degiųjų skysčių || 500 (grynojo svorio)

8.          Aerozoliai, 1 arba 2 kategorijos, kurių sudėtyje nėra nei 1 arba 2 kategorijos degiųjų dujų, nei 1 kategorijos degiųjų skysčių11 || 50 000 (grynojo svorio)

9.          Oksiduojančiosios dujos, 1 kategorijos12 || 200

10.        Degieji skysčiai:             1 kategorijos degieji skysčiai arba             2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai, laikomi aukštesnėje nei jų virimo temperatūroje13, arba             kiti skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra ≤ 60 °C, laikomi aukštesnėje nei jų virimo temperatūroje14 || 50

11.        Degieji skysčiai:             2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai, jei dėl konkrečių perdirbimo sąlygų, pavyzdžiui, didelio slėgio ar aukštos temperatūros, gali kilti pramoninės avarijos pavojus15, arba             kiti skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra ≤ 60 °C, jei dėl konkrečių perdirbimo sąlygų, pavyzdžiui, didelio slėgio ar aukštos temperatūros, gali kilti pramoninės avarijos pavojus || 200

12.        2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai, kurių neapima 10 ir 11 kategorijos16 || 50 000

13.        Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai, taip pat organiniai peroksidai:             A ir B tipo savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai arba             A ir B tipo organiniai peroksidai17 || 50

14.        Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai, taip pat organiniai peroksidai:             C, D, E ar F tipo savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai             C, D, E ar F tipo organiniai peroksidai18 || 200

15.        Piroforiniai skysčiai ir kietosios medžiagos, 1 kategorijos || 200

16.        Oksiduojantieji skysčiai ir oksiduojančiosios kietosios medžiagos, 1, 2 arba 3 kategorijos || 200

17.        Pavojinga (-as) vandens aplinkai, ūmaus pavojaus 1 kategorijos arba lėtinio pavojaus 1 kategorijos19 || 200

18.        Pavojinga (-as) vandens aplinkai, lėtinio pavojaus 2 kategorijos20 || 500

19.        Medžiagos ir mišiniai, smarkiai reaguojantys su vandeniu, pvz., acetilchloridas, titano tetrachloridas || 500

20.        1 kategorijos medžiagos ir mišiniai, kuriems kontaktuojant su vandeniu išsiskiria degiosios dujos21 || 500

21.        Medžiagos ir mišiniai, kuriems kontaktuojant su vandeniu išskiria toksiškos dujos (medžiagos ir mišiniai, kuriems kontaktuojant su vandeniu arba drėgnu oru išsiskiriančios dujos priskiriamos 1, 2 arba 3 kategorijos ūmiai toksiškoms medžiagoms, pvz., aliuminio fosfidas, fosforo pentasulfidas) || 200

2. II dalis

Vardinis medžiagų sąrašas

Medžiaga || Ribinis kiekis (metrinėmis tonomis)

||

1a.         Amonio nitratas22 || 10 000

1b.        Amonio nitratas23 || 5 000

1c.         Amonio nitratas24 || 2 500

1d.        Amonio nitratas25 || 50

2a.         Kalio nitratas26 || 10 000

2b.        Kalio nitratas27 || 5 000

3.          Arseno pentoksidas, arseno (V) rūgštis ir (arba) druskos || 2

4.          Arseno trioksidas, arseno (III) rūgštis ir (arba) druskos || 0,1

5.          Bromas || 100

6.          Chloras || 25

7.          Nikelio junginiai įkvepiamų miltelių pavidalu: nikelio monoksidas, nikelio dioksidas, nikelio sulfidas, tinikelio disulfidas, dinikelio trioksidas || 1

8.          Etileniminas || 20

9.          Fluoras || 20

10.         Formaldehidas (koncentracija ≥ 90 %) || 50

11.        Vandenilis || 50

12.         Vandenilio chloridas (suskystintos dujos) || 250

13.        Alkilšvino junginiai || 50

14.        Suskystintos degiosios dujos, 1 arba 2 kategorijos (įskaitant suskystintas naftos dujas) ir gamtinės dujos28 || 200

15.        Acetilenas || 50

16.        Etileno oksidas || 50

17.        Propileno oksidas || 50

18.        Metanolis || 5 000

19.        4,4′-metilen bis (2-chloranilinas) ir (arba) druskos, miltelių pavidalo || 0,01

20.        Metilizocianatas || 0,15

21.        Deguonis || 2 000

22.        Tolueno diizocianatas (2,4-tolueno diizocianatas ir 2,6-tolueno diizocianatas) || 100

23.        Karbonildichloridas (fosgenas) || 0,75

24.        Arsinas (arseno trihidridas) || 1

25.        Fosfinas (fosforo trihidridas) || 1

26.        Sieros dichloridas || 1

27.        Sieros trioksidas || 75

28.        Polichlorodibenzofuranai ir polichlorodibenzodioksinai (įskaitant tetrachlorodibenzodioksiną (TCDD)), apskaičiuoti TCDD ekvivalentu29 || 0,001

29.        Toliau išvardyti kancerogenai arba mišiniai, kuriuose yra toliau išvardytų kancerogenų, jei jų koncentracija didesnė kaip 5 % masės:             4-animobifenilas ir (arba) jo druskos, benzotrichloridas, benzidinas ir (arba) jo druskos, bis(chlormetil) eteris, chlormetilmetileteris, 1,2-dibrometanas, dietilsulfatas, dimetilsulfatas, dimetilkarbamoilchloridas, 1,2-dibrom-3-chlorpropanas, 1,2-dimetilhidrazinas, dimetilnirozaminas, heksametilfosforo triamidas, hidrazinas, 2-naftilaminas ir (arba) jo druskos, 4-nitrodifenilas ir 1,3 propanesultonas || 2

30.        Naftos produktai ir alternatyvus kuras:             (a)         benzinai ir pirminiai benzinai;             (b)         žibalai (įskaitant reaktyvinius degalus);             (c)         gazoliai (įskaitant dyzelinius degalus, buitinio šildymo alyvas ir gazolių sumaišymo sroves);             (d)         sunkusis mazutas;             (e)         alternatyvus kuras, kurio tokia pati paskirtis, o degumas bei pavojai aplinkai panašūs į a–d punktuose nurodytų produktų || 25 000

31.        Bevandenis amoniakas || 200

32.        Boro trifluoridas || 20

33.        Vandenilio sulfidas || 20

34.        Piperidinas || 200

35.        Bis(2-dimetilaminoetil)(metil)aminas || 200

36.        3-(2-etilheksiloksi)propilaminas || 200

37.        Mišiniai, kurių sudėtyje yra natrio hipochlorito, priskiriami ūmaus toksiškumo vandens organizmams 1 kategorijai [H400], kuriuose yra < 5 % aktyviojo chloro ir kurie nepriskiriami jokiai kitai I priedo 1 dalyje nurodytai pavojingumo kategorijai.30 || 500

38.        Propilaminas31 || 2 000

39.        Tret-butilakrilatas31 || 500

40.        2-metil-3- butennitrilas31 || 2 000

41.        Tetrahidro-3,5-dimetil-1,3,5-tiadiazin-2-tionas (dazometas)31 || 200

42.         Metilakrilatas31 || 2 000

43.        Metilpiridinas31 || 2 000

44.        Brom-3-chlorpropanas31 || 2 000

                                Pastabos:

                1               Jungtinių Tautų visuotinai suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos (GHS) (ST/SG/AC.10/30/Rev.4) kriterijai. Šalys turėtų naudotis šiais kriterijais klasifikuodamos medžiagas ir mišinius pagal šio priedo I dalį, nebent jų nacionalinės teisės aktuose būtų nustatyti kiti teisiškai privalomi kriterijai. Mišiniai traktuojami taip pat kaip grynosios medžiagos, jei jų koncentracija atitinka ribas, remiantis jų savybėmis nustatytas pagal GHS, nebent konkrečiai būtų nurodyta jų procentinė sudėtis ar kita indikacija.

                2               Pagal GHS 3.1.2 ir 3.1.3 skyrių kriterijus.

                3               Pagal GHS 3.1.2 ir 3.1.3 skyrių kriterijus.

                4               Medžiagos, priskiriamos 3 kategorijos ūmiai toksiškoms medžiagoms jas prarijus, tais atvejais, kai jų negalima priskirti ūmiai toksiškoms įkvėpus arba ūmiai toksiškoms patekus ant odos dėl to, kad nėra pakankamai įtikinamų toksiškumo įkvėpus arba patekus ant odos duomenų, jos priskiriamos 2 įrašui „Ūmiai toksiškos medžiagos“.

                5               Medžiagos, kurios turi reikšmingą toksinį poveikį žmonėms arba, remiantis bandymų su eksperimentiniais gyvūnais duomenimis, gali būti laikomos pasižyminčiomis reikšmingu toksiniu poveikiu po vienkartinio paveikimo. Išsamesnės gairės pateikiamos GHS 3 dalies 3.8.1 diagramoje ir 3.8.1 lentelėje.

                6               Išbandyti, ar medžiagos bei mišiniai turi sprogiųjų savybių, būtina tik jei pagal Bandymų ir kriterijų vadovo 6 priedėlio 3 dalyje nurodytą atrankos procedūrą nustatyta, kad medžiaga arba mišinys gali turėti sprogiųjų savybių.

                7               Pavojingumo klasei „Sprogmenys“ priskiriami ir sprogieji gaminiai. Jei gaminyje esantis sprogiosios medžiagos arba mišinio kiekis yra žinomas, į tą kiekį atsižvelgiama šios Konvencijos taikymo tikslu. Jeigu gaminyje esantis sprogiosios medžiagos arba mišinio kiekis nėra žinomas, tada šios Konvencijos taikymo tikslu visas gaminys laikomas sprogmeniu.

                8               Jei 1.4 poklasio sprogmenys išpakuojami arba perpakuojami, jie priskiriami 4 įrašui („Sprogmuo“), nebent būtų įrodyta, kad pavojus ir toliau atitinka priskyrimo 1.4 poklasiui kriterijus pagal GHS.

                9               Pagal GHS 2.2.2 skyriaus kriterijus.

                10             Aerozoliai klasifikuojami pagal GHS 2.3 skyriaus kriterijus ir JT rekomendacijose dėl pavojingų krovinių vežimo nurodyto Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 31 skirsnį.

                11             Norint, kad būtų taikomas šis įrašas, turi būti dokumentais įrodyta, kad aerozolio balionėlyje nėra nei 1 arba 2 kategorijos degiųjų dujų, nei 1 kategorijos degiųjų skysčių.

                12             Pagal GHS 2.4.2 skyriaus kriterijus.

                13             Pagal GHS 2.4.2 skyriaus kriterijus.

                14             Skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė kaip 35 °C, tam tikrais reguliavimo tikslais (pvz., transportavimo) gali būti laikomi nedegiaisiais skysčiais, jei Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 32 skirsnio ilgalaikio degumo bandymo L.2 rezultatai yra neigiami. Tačiau tai negalioja tokiomis sudėtingomis sąlygomis kaip aukšta temperatūra ar slėgis, todėl šie skysčiai į šį įrašą vis tiek įtraukti.

                15             Pagal GHS 2.4.2 skyriaus kriterijus.

                16             Pagal GHS 2.4.2 skyriaus kriterijus.

                17             Pagal GHS 2.8.2 ir 2.15.2.2 skyrių kriterijus.

                18             Pagal GHS 2.8.2 ir 2.15.2.2 skyrių kriterijus.

                19             Pagal GHS 4.1.2 skyriaus kriterijus.

                20             Pagal GHS 4.1.2 skyriaus kriterijus.

                21             Pagal GHS 2.12.2 skyriaus kriterijus.

                22             Amonio nitratas (10 000): trąšos, kurios gali irti savaime.

                                Tai taikoma amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms (sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms, kuriose yra amonio nitrato ir kartu fosfato ir (arba) kalio karbonato), kurios gali irti savaime, kaip nustatyta atliekant bandymą „Trough Test“ (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo, III dalies 38.2 poskirsnį), ir kuriose dėl amonio nitrato esantis azotas sudaro:

                                                (a)           15,75 %–24,5 % svorio (kad 15,75 % ir 24,5 % svorio sudarytų dėl amonio nitrato esantis azotas, trąšose turi būti atitinkamai 45 % ir 70 % amonio nitrato) ir kuriose iš viso yra arba ne daugiau kaip 0,4% degiųjų/organinių medžiagų, arba kurios atitinka atitinkamo atsparumo detonacijai bandymo (pvz., 4 colių plieno vamzdžio bandymo) reikalavimus;

                                                (b)           15,75 % svorio arba mažiau; tuomet degiųjų medžiagų kiekis neribojamas.

                23             Amonio nitratas (5 000): trąšų klasė.

                                Taikoma paprastoms amonio nitrato trąšoms ir amonio nitrato sudėtinėms arba kompleksinėms trąšoms, kuriose dėl amonio nitrato esantis azotas sudaro:

                                                (a)           daugiau kaip 24,5 % svorio, išskyrus paprastų amonio nitrato trąšų ir dolomito, kalkių ir (arba) kalcio karbonato mišinius, kurių grynumas yra ne mažesnis kaip 90 %;

                                                (b)           daugiau kaip 15,75 % svorio amonio nitrato ir amonio sulfato mišinių atveju;

                                                (c)           daugiau kaip 28 % svorio (kad 28 % svorio sudarytų dėl amonio nitrato esantis azotas, trąšose turi būti 80 % amonio nitrato) paprastų amonio nitrato trąšų ir dolomito, kalkių ir (arba) kalcio karbonato mišinių, kurių grynumas yra ne mažesnis kaip 90 %, atveju;

                                                (d)           ir kurios atitinka atitinkamo atsparumo detonacijai bandymo (pvz., 4 colių plieno vamzdžio bandymo) reikalavimus.

                24             Amonio nitratas (2 500): techninė klasė.

                                Tai taikoma:

                                                (a)           amonio nitratui ir jo mišiniams, kuriuose dėl amonio nitrato esantis azotas sudaro:

                                (i)            24,5 %–28 % svorio ir kuriuose yra ne daugiau kaip 0,4 % degiųjų medžiagų;

                                                (ii)           daugiau kaip 28 % svorio ir kuriuose yra ne daugiau kaip 0,2 % degiųjų medžiagų,

                                                (b)           vandeniniams amonio nitrato tirpalams, kuriuose amonio nitrato koncentracija yra didesnė kaip 80 % svorio.

                25             Amonio nitratas (50): specifikacijų neatitinkančios medžiagos ir trąšos, kurios neatitinka atitinkamo atsparumo detonacijai bandymo (pvz., 4 colių plieno vamzdžio bandymo) reikalavimų.

                                Tai taikoma:

                                                (a)           gamybos procese išbrokuotų medžiagų ir 23 bei 24 pastabose minimų amonio nitrato bei jo mišinių, paprastų amonio nitrato trąšų ir amonio nitrato sudėtinių arba kompleksinių trąšų, kurias gamintojui grąžina arba grąžino galutinis vartotojas, laikinam sandėliavimui arba perdirbimo gamykloje atliekamam perdarymui, perdirbimui ar apdorojimui, kad būtų galima saugiai naudoti, kadangi jos nebeatitinka 23 ir 24 pastabose nurodytų specifikacijų;

                                                (b)           22 pastabos a punkte ir 23 pastaboje minimoms trąšoms, kurios neatitinka atitinkamo atsparumo detonacijai bandymo (pvz., 4 colių plieno vamzdžio bandymo) reikalavimų.

                26             Kalio nitratas (10 000): kompleksinės kalio nitrato trąšos (priliuotos arba granulių pavidalo), kurioms būdingos tos pačios savybės kaip grynam kalio nitratui.

                27             Kalio nitratas (5 000): kompleksinės kalio nitrato trąšos (kristalų pavidalo), kurioms būdingos tos pačios pavojingos savybės kaip grynam kalio nitratui.

                28             Pagerintos biodujos: pagerintos biodujos šios Konvencijos įgyvendinimo tikslu gali būti klasifikuojamos pagal I priedo 2 dalies 14-ąjį įrašą, jei jos buvo perdirbtos laikantis išvalytoms ir pagerintoms biodujoms taikomų standartų, taip užtikrinant kokybę, lygiavertę gamtinių dujų kokybei, įskaitant metano kiekį, ir jei jose yra ne daugiau kaip 1 % deguonies.

                29             Polichlorodibenzofuranai ir polichlorodibenzodioksinai.

                Polichlorodibenzofuranų ir polichlorodibenzodioksinų kiekiai apskaičiuojami taikant toliau pateikiamus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dioksinų ir dioksinų tipo junginių (TEF) toksiškumo žmonėms ir žinduoliams ekvivalento faktorius, kurie peržiūrėti 2005 m.

PSO 2005 m. TEF

|| || ||

2,3,7,8-TCDD || 1 || 2,3,7,8-TCDF || 0

1,2,3,7,8-PeCDD || 1 || 2,3,4,7,8-PeCDF || 0

|| || 1,2,3,7,8-PeCDF || 0

|| || 1,2,3,6,7,8-HxCDF || 0

1,2,3,4,6,7,8-HpCDD || 0 || 2,3,4,6,7,8-HxCDF || 0

OCDD || 0 || 1,2,3,4,6,7,8-HpCDF || 0

|| || 1,2,3,4,7,8,9-HpCDF || 0

|| || OCDF || 0

Santrumpos. Hx = heksa, Hp = hepta,  O = okta, P = penta, T = tetra.

Informacijos šaltinis. Van den Berg et al, The 2005 World Health Organization Re-evaluation of Human and Mammalian Toxic Equivalency Factors for Dioxins and Dioxin-like Compounds, Toxicological Sciences, vol. 93, No. 2, pp. 223–241 (2006).

                30             Su sąlyga, kad mišinys, jei jo sudėtyje nėra natrio hipochlorito, nepriskiriamas vandens organizmams ūmiai toksiškų medžiagų 1 kategorijai.

                31             Jei ši pavojinga medžiaga taip pat priskiriama 10 kategorijos degiesiems skysčiams arba 11 kategorijos degiesiems skysčiams, taikant šią Konvenciją taikomi mažiausi kvalifikaciniai kiekiai.