AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos Sąjunga ir dauguma jos valstybių narių yra Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio (toliau – Konvencija) šalys. Konvencija taikoma užkertant kelią pramoninėms avarijoms, užtikrinant pasirengimą joms ir likviduojant jų padarinius teritorijoje, kurioje vykdoma pavojinga veikla, galinti sukelti tarpvalstybinį poveikį.

Seveso II direktyva – tai teisės aktas, kuriuo Europos Sąjunga vykdo iš Konvencijos kylančius įsipareigojimus. Siekiant apibrėžti, kas yra pavojinga veikla, Konvencijos I priede ir Seveso II direktyvos I priede nurodytos atskiros pavojingos medžiagos ir jų kategorijos. 2015 m. birželio mėn. Seveso II direktyva bus pakeista Seveso III direktyva, kurioje, be kita ko, iš dalies keičiamas I priedas.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2012 m. įvykusiame 7‑ajame pasitarime JT EEK konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio šalių konferencija (ŠK) pavedė Konvencijos plėtros darbo grupei (KPDG) įvertinti galimus pakeitimus ŠK pasiūlytose srityse. 2014 m. balandžio mėn. surengusi ketvirtąjį pasitarimą KPDG padarė išvadą, kad būtų naudinga padaryti pakeitimų keturiose srityse:

1.         Patikslintos ir naujos apibrėžtys (1 straipsnis). KPDG rekomendavo iš dalies pakeisti kai kurias apibrėžtis siekiant užtikrinti, kad jos būtų suderintos su kitomis EEK konvencijomis (Orhuso konvencija ir Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija)), apibrėžtis pritaikyti prie tarptautiniu mastu pripažintų pokyčių, aiškiau jas suformuluoti, užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir nustatyti nuoseklesnę vidinę Konvencijos sistemą.

2.         Aktyvesnis visuomenės dalyvavimas (9 straipsnis). KPDG rekomendavo iš dalies pakeisti 9 straipsnį, kad Konvencija būtų suderinta su kitomis EEK konvencijomis.

3.         Pasitarimų dažnumas (18 straipsnis). Konvencijoje numatyta, kad Šalių Konferencija sušaukiama kasmet. Tačiau praktikoje pasitarimai rengiami tik kas dvejus metus. KPDG pasiūlė iš dalies pakeisti 18 straipsnį, kad jis būtų suderintas su dabartine praktika.

4.         Pakeitimų taikymas naujoms šalims (29 straipsnis). KPDG rekomendavo 29 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų numatyta, kad vos tik įsigaliojus pakeitimui prie jo automatiškai prisijungia ir prie Konvencijos prisijungiančios valstybės. Taip naujoms šalims būtų užtikrintas didesnis aiškumas ir teisinis tikrumas.

Nė vienas iš galimų pakeitimų šiose srityse nepakeistų Konvencijos taip, kad ES būtų padarytas poveikis aplinkai ar socialinis ir ekonominis poveikis. Kai kurie pakeitimai greičiau turėtų teigiamo poveikio, nes juos įgyvendinus Konvencijos šalyse, kurios nėra ES valstybės narės, būtų nustatyti griežtesni standartai; tokiu būdu ES ir ne ES įmonėms būtų užtikrintos vienodesnės sąlygos ir ES sumažinta avarijų, kurios gali sukelti tarpvalstybinį poveikį, rizika.

Buvo nustatyta, kad visose kitose ŠK pasiūlytose techninėse srityse pakeitimų nereikės, bet pakaks nustatyti gaires.

Kitas svarstomas klausimas yra susijęs su galimu Jungtinių Tautų valstybių narių, kurios nėra JT EEK narės, prisijungimu prie Konvencijos. Svarstant šį klausimą turėtų būti atsižvelgta į atskirų susijusių diskusijų, kurias numatyta surengti 2016 m. rugsėjo mėn. vyksiančioje JT Generalinės Asamblėjos 71‑ojoje sesijoje, rezultatus.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Nepanašu, kad galimais pakeitimais kurioje nors srityje bus daromas koks nors poveikis Europos Sąjungoje galiojantiems teisės aktams, kadangi jiems jau taikomos griežtesnės ES acquis nuostatos arba jie jau yra susiję su Konvencijos vidine sistema.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Iš visų sričių, kuriose gali būti daroma pakeitimų, poveikį biudžetui gali daryti tik klausimas dėl šalių, kurios nėra JT EEK narės, prisijungimo. Galimos kandidatės prisijungti prie Konvencijos būtų paramą gaunančios šalys, todėl Konvencijos biudžetui būtų daromas poveikis. Tačiau finansinis mechanizmas pagal Konvenciją yra grindžiamas savanoriškais įnašais. Todėl šalys gali laisvai nustatyti savo įnašo dydį. Be to, siekiant finansuoti Konvenciją, prie kurios gali prisijungti bet kuri šalis, galėtų būti naudojamasi kitais šaltiniais, pavyzdžiui, Pasaulio aplinkos fondu. Nors tikėtina, kad bendras poveikis biudžetui bus labai nedidelis, tai gali būti vienas iš esminių veiksnių vykstant deryboms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikslinga suteikti įgaliojimus pradėti derybas dėl Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio pakeitimų.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio pakeitimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 3 ir 4 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)        Sąjunga yra viena iš Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio (toliau – Konvencija) šalių;

(2)        2012 m. įvykusioje 7‑ojoje Šalių Konferencijoje šalys paprašė Plėtros darbo grupės įvertinti poreikį tam tikrose srityse padaryti pakeitimų;

(3)        2014 m. balandžio mėn. įvykusiame 4‑ajame Plėtros darbo grupės posėdyje buvo padaryta išvada, kad daugumą klausimų bus galima išspręsti nustatant gaires, bet kartu nustatytos keturios sritys, kuriose padarius pakeitimų Konvencija būtų patobulinta. Šios sritys yra susijusios su apibrėžtimis, visuomenės dalyvavimu, pasitarimų dažnumu ir pakeitimų taikymu naujoms šalims;

(4)        Plėtros darbo grupė padarė išvadą, kad siekiant įvertinti klausimą dėl Jungtinių Tautų valstybių narių, kurios nėra JT EEK narės, galimo prisijungimo prie Konvencijos reikia papildomos informacijos ir diskusijų;

(5)        nesitikima, kad derybos turės poveikio Europos Sąjungoje galiojantiems teisės aktams, atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2012/18/EB išdėstytos griežtesnės nuostatos, susijusios su aptariamomis sritimis;

(6)        Sąjunga turėtų dalyvauti derybose dėl galimų Konvencijos pakeitimų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Sąjungos vardu vesti derybas dėl galimų Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio pakeitimų klausimais, priklausančiais Sąjungos kompetencijai.

2 straipsnis

Derybiniai nurodymai išdėstyti priede.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl

Tarybos sprendimo

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio pakeitimų

Derybų dėl Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio pakeitimų nurodymai

1. Visi sutarti pakeitimai turi atitikti Direktyvoje 2012/18/ES ar kituose atitinkamuose teisės aktuose nustatytas priemones.

2. Visi aptariamų sričių pakeitimai, dėl kurių susitarta, turi sudaryti vieną rinkinį.

3. Komisija turi užtikrinti, kad susitarime būtų atitinkamos nuostatos, kuriomis Sąjungai sudaroma galimybė tapti jo šalimi.

4. Komisija turi pritarti pakeitimams tik jei juos bus pasiūlyta priimti tuo pačiu metu.

5. Komisija Tarybos paskirtam konsultaciniam komitetui teikia ataskaitą apie derybų rezultatus ir atitinkamais atvejais apie visas problemas, kurių gali kilti derybų metu.