AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 395 straipsnio 1 dalį Taryba, Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei taikyti nuo tos direktyvos nuostatų nukrypstančias specialias priemones, kad būtų paprastinama PVM rinkimo tvarka arba užkirstas kelias tam tikriems mokesčių slėpimo ar vengimo būdams.

Raštu, kurį Komisija užregistravo 2014 m. gegužės 26 d., Estija paprašė leisti taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo bendrų principų, taikomų teisei atskaityti su lengvaisiais automobiliais susijusį pirkimo PVM. Vadovaudamasi PVM direktyvos 395 straipsnio 2 dalimi, 2014 m. birželio 11 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Estijos prašymą. 2014 m. birželio 12 d. raštu Komisija pranešė Estijai turinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti.

Bendrosios aplinkybės

PVM direktyvos 168 ir 168a straipsniuose nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę į PVM, mokėtino už apmokestinamiesiems sandoriams įsigytas prekes ir paslaugas, atskaitą. Tos direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama prekių, kurios yra įmonės turto dalis, naudojimą asmeninėms reikmėms laikyti paslaugų teikimu už atlygį, jeigu PVM už šias prekes gali būti įtrauktas į PVM atskaitą. Pagal šią sistemą galima susigrąžinti iš pradžių atskaitytą PVM, susijusį su naudojimu asmeninėms reikmėms.

Lengvųjų automobilių atveju šią sistemą taikyti sudėtinga, visų pirma todėl, kad sunku nustatyti, kada automobiliai naudojami asmeninėms, o kada – verslo reikmėms. Kai duomenys apie naudojimą yra renkami, įmonėms ir administracijai tenka papildoma našta, nes reikia juos tvarkyti ir tikrinti, netgi tuo atveju, jeigu Estija pasinaudotų PVM direktyvos 168a straipsnyje numatyta galimybe apriboti išlaidų, susijusių su tarnybiniais automobiliais, atskaitą iki apmokestinamojo asmens faktinio naudojimo verslo reikmėms procentinės dalies.

Todėl Estija paprašė leisti apriboti teisę į atskaitą nustatyta procentine dalimi, kad verslo įmonėms nereikėtų tvarkyti mokesčių už naudojimą asmeninėms reikmėms apskaitos. Taip supaprastinama sistema visoms susijusioms šalims ir kartu užkertamas kelias mokesčių slėpimui ar vengimui neteisingai tvarkant apskaitą.

Remiantis Estijos pateikta informacija, atrodo, kad vidutiniškai 50 % tarnybinių lengvųjų automobilių naudojami asmeninėms reikmėms. Todėl procentinės dalies apribojimas turėtų būti 50 %.

Naujoji sistema bus taikoma visiems lengviesiems automobiliams, kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios vietos, kurie neviršija 3500 kg svorio ir nenaudojami vien tik verslo reikmėms. Vis dėlto lengviesiems automobiliams, naudojamiems tam tikrai specialiai veiklai, nebūtų taikomas teisės į atskaitą apribojimas ir jiems būtų taikomos įprastos taisyklės, kaip perpardavimui, nuomai ar išperkamajai nuomai įsigytiems automobiliams, keleivių pervežimui skirtiems automobiliams (kai antai taksi) ir vairavimo pamokoms naudojamiems automobiliams.

Leidžiančiai nukrypti nuostatai reikėtų nustatyti galiojimo terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d., kad būtų galima įvertinti, ar apribojimu atskaityti iki 50 % vis dar teisingai parodomas bendras pasidalijimas tarp naudojimo verslo ir asmeninėms reikmėms. Bet koks prašymas pratęsti terminą kartu su ataskaita, kurioje būtų pateikta taikomos procentinės dalies peržiūra, turi būti pateiktas Komisijai iki 2017 m. kovo 31 d.

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Kitoms valstybėms narėms buvo leista taikyti panašias leidžiančias nukrypti nuostatas, susijusias su teise į atskaitą.

PVM direktyvos 176 straipsnyje nurodyta, kad Taryba nustato išlaidas, kurios negali būti įtraukiamos į PVM atskaitą. Kol tokios išlaidos nenustatytos, valstybėms narėms leidžiama ir toliau taikyti išimtis, galiojusias 1979 m. sausio 1 d. Todėl yra kelios esamos padėties nekeitimo nuostatos, kuriomis ribojama teisė į PVM, susijusio su lengvaisiais automobiliais, atskaitą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Neaktualu.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

Poveikio vertinimas

Sprendimo pasiūlymu pirmiausia siekiama supaprastinti su lengvaisiais automobiliais, kurie iš dalies naudojami ne verslo reikmėms, susijusio PVM surinkimą, todėl jis gali turėti teigiamą poveikį. Kartu kovojama ir su mokesčių slėpimu neteisingai tvarkant apskaitą.

Vis dėlto dėl siauros leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo srities ir riboto taikymo laikotarpio bet kuriuo atveju poveikis bus nedidelis.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Leidimas Estijai apriboti teisę į atskaitą iki 50 % PVM, mokėtino už išlaidas, susijusias su tarnybiniais lengvaisiais automobiliais, naudojamais ne vien verslo reikmėms. Apribojus tą teisę į atskaitą, apmokestinamajam asmeniui nebereikia tvarkyti PVM už automobilio naudojimą asmeninėms reikmėms apskaitos.

Teisinis pagrindas

PVM direktyvos 395 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Atsižvelgiant į PVM direktyvos, kuria grindžiamas pasiūlymas, nuostatas, pasiūlymas patenka į išimtinę Sąjungos kompetenciją. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Šis sprendimas yra susijęs su valstybei narei jos pačios prašymu suteiktu leidimu ir nėra privalomas.

Atsižvelgiant į ribotą leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritį, speciali priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui.

Pasirinkta priemonė

Pagal PVM direktyvos 395 straipsnį nukrypti nuo įprastinių PVM taisyklių galima tik Komisijos pasiūlymu vieningai leidus Tarybai. Be to, Tarybos sprendimas yra tinkamiausia priemonė, nes jis gali būti skirtas atskiroms valstybėms narėms.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.           NEPRIVALOMI ELEMENTAI

Į pasiūlymą įtraukta laikinojo galiojimo išlyga.

2014/0288 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo Estijos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos[1], ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       raštu, kurį Komisija užregistravo 2014 m. gegužės 26 d., Estija paprašė leidimo nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB, kuria reglamentuojama teisė atskaityti su lengvaisiais automobiliais susijusį pirkimo PVM, nuostatų;

(2)       2014 m. birželio 11 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Estijos prašymą. 2014 m. birželio 12 d. raštu Komisija pranešė Estijai turinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti;

(3)       Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsniuose nustatoma apmokestinamojo asmens teisė atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM), mokėtiną už jo įsigytas prekes ir paslaugas, jeigu jos naudojamos to asmens apmokestinamiesiems sandoriams. Tos direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punktu nustatomas reikalavimas apskaityti PVM, kai įmonės turtas naudojamas ne verslo reikmėms;

(4)       tiksliai nustatyti, kada turtas naudojamas ne verslo reikmėms, dažnai yra labai sunku, ir net tais atvejais, kai tai padaryti galima, tuo tikslu naudojamas mechanizmas dažnai yra didelė našta jo naudotojams. Pagal prašomą leidimą lengvųjų automobilių, kurie naudojami ne vien tik verslo tikslais, leidžiama atskaityti išlaidų PVM suma turėtų būti nustatyta (išskyrus tam tikras išimtis) kaip vienodo dydžio procentinė norma. Remdamosi šiuo metu turima informacija Estijos institucijos mano, kad būtų pagrįsta taikyti 50 % normą. Kartu siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, reikalavimas apskaityti PVM, mokėtiną už lengvųjų automobilių naudojimą ne verslo reikmėms, turėtų būti laikinai netaikomas, jeigu jiems taikomas apribojimas. Taikant šią supaprastinimo priemonę, nebereikia tvarkyti tarnybinių automobilių naudojimo asmeninėms reikmėms apskaitos ir kartu užkertamas kelias mokesčiams slėpti neteisingai tvarkant apskaitą;

(5)       teisės į atskaitą apribojimas pagal prašomą leidimą turėtų būti taikomas PVM, kuriuo apmokestinamas nurodytų lengvųjų automobilių pirkimas, išperkamoji nuoma, įsigijimas Bendrijoje ir importas, taip pat PVM, kuriuo apmokestinamos su minėtais lengvaisiais automobiliais susijusios išlaidos, įskaitant degalų pirkimą;

(6)       prašomas leidimas turėtų būti taikomas tik lengviesiems automobiliams, kurių didžiausias leistinas svoris neviršija 3500 kilogramų ir kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios vietos, nes bet koks lengvųjų automobilių, sveriančių daugiau kaip 3500 kilogramų arba kuriuose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios vietos, naudojimas ne verslo reikmėms yra nereikšmingas dėl jų pobūdžio arba dėl veiklos, kuriai jie naudojami, rūšies. Taip pat reikėtų pateikti išsamų specialių lengvųjų automobilių, kuriems netaikomas tas leidimas, sąrašą, grindžiamą konkrečiu šių automobilių naudojimu;

(7)       leidimui reikėtų nustatyti galiojimo terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi reikės peržiūrėti leidžiančios nukrypti priemonės būtinumą ir veiksmingumą, taip pat pasidalijimo tarp naudojimo verslo ir ne verslo tikslais procentinę dalį;

(8)       jeigu Estija mano, kad leidimą būtina toliau taikyti po 2017 m., ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. ji turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje būtų pateikta taikomos procentinės normos peržiūra, kartu su prašymu pratęsti leidimą;

(9)       nukrypti leidžianti nuostata turės tik nedidelį poveikį bendrai mokesčių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsnių, Estijai leidžiama iki 50 % apriboti teisę atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM) už išlaidas, susijusias su lengvaisiais automobiliais, naudojamais ne vien verslo tikslais.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 26 straipsnio 1 dalies a punkto, lengvojo automobilio, įtraukto į apmokestinamojo asmens veiklai skirtą turtą, naudojimo ne verslo tikslais Estija nelaiko paslaugų teikimu už atlygį, kai tam automobiliui taikomas apribojimas, leidžiamas pagal šio sprendimo 1 straipsnį.

3 straipsnis

1 straipsnyje nurodytos išlaidos apima lengvųjų automobilių, naudojamų ne vien verslo tikslais, pirkimą, išperkamąją nuomą, įsigijimą Bendrijoje ir importą, taip pat išlaidas, susijusias su tokių automobilių priežiūra, remontu ir degalais.

4 straipsnis

Šis sprendimas turėtų būti taikomas tik lengviesiems automobiliams, kurių didžiausias leistinas svoris neviršija 3500 kilogramų ir kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios vietos.

5 straipsnis

1 ir 2 straipsniai netaikomi šių kategorijų lengviesiems automobiliams:

a) perpardavimui, nuomai ar išperkamajai nuomai įsigytiems automobiliams;

b) keleiviams vežti už atlygį, įskaitant taksi paslaugas, naudojamiems automobiliams;

c) vairavimo pamokoms naudojamiems automobiliams.

6 straipsnis

Šis sprendimas nustoja galioti 2017 m. gruodžio 31 d. Visi prašymai pratęsti šiame sprendime numatyto leidimo galiojimą kartu su ataskaita, kurioje pateikiama peržiūrėta 1 straipsnyje nustatyta procentinė norma, Komisijai pateikiami iki 2017 m. kovo 30 d.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Estijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 347, 2006 12 11, p. 1.