AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2012 m. birželio 25 d. Kipras paprašė finansinės pagalbos per Europos stabilumo mechanizmą (ESM). 2013 m. balandžio 25 d. Taryba nusprendė (Tarybos sprendimas 2013/236/ES), kad Kipras turi tiksliai įgyvendinti makroekonominio koregavimo programą, kuria turi būti sprendžiamos konkrečios rizikos, kurią kelia Kipras euro zonos finansiniam stabilumui, problemos ir kurios tikslas – greitai atkurti tvirtą ir tvarią ekonominę ir finansinę padėtį Kipre.

2013 m. balandžio 24 d. ESM Valdytojų taryba iš principo nusprendė suteikti Kiprui stabilumo paramą, patvirtino Susitarimo memorandumą dėl specialių ekonominės politikos sąlygų (toliau – Susitarimo memorandumas) ir leido Komisijai jį pasirašyti ESM vardu. 2013 m. gegužės 8 d. ESM direktorių taryba patvirtino susitarimą dėl finansinės pagalbos programos.

Makroekonominio koregavimo programos tikslas – atgauti finansų rinkos pasitikėjimą, atkurti tvirtą makroekonominę pusiausvyrą ir sudaryti sąlygas grįžti prie tvaraus ekonomikos augimo. Kad būtų pasiekti šie tikslai, programa pagrįsta trimis ramsčiais. Pirmasis ramstis – finansų sektoriaus strategija, grindžiama šio sektoriaus finansų įstaigų restruktūrizavimu ir mažinimu, taip pat sektoriaus priežiūros stiprinimu siekiant spręsti kapitalo ir likvidumo problemas. Antrasis ramstis – plataus užmojo fiskalinio konsolidavimo strategija, grindžiama 2012 m. pradėtu konsolidavimu, visų pirma taikant einamųjų pirminių išlaidų mažinimo, valdžios sektoriaus pajamų didinimo, viešojo sektoriaus veikimo gerinimo ir fiskalinio konsolidavimo išlaikymo vidutinės trukmės laikotarpiu priemones. Taip siekiama panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą ir stabiliai mažinti bendrosios valstybės skolos ir BVP santykį vidutinės trukmės laikotarpiu. Valdžios institucijos yra įsipareigojusios iki 2016 m. sumažinti deficitą, kad jis neviršytų 3 % BVP. Ir toliau turėtų būti sėkmingai naudojami struktūriniai ir kiti ES fondai, įgyvendinamos ES politikos iniciatyvos darbo vietoms kurti ir augimui skatinti. Šios priemonės padės Kiprui pasiekti ilgalaikį augimą. Trečiasis ramstis – plataus užmojo struktūrinių reformų darbotvarkė, kuri skirta konkurencingumui bei tvariam ir subalansuotam augimui remti, atsižvelgiant į 2012 m. konkrečiai Kiprui skirtas rekomendacijas, ir kuria sudaromos sąlygos šalinti makroekonominius disbalansus. Remiantis 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo[1], turėtų būti gerinamos jaunimo galimybės ir įsidarbinimo perspektyvos.

3 metų programa apima laikotarpį nuo 2013 m. vidurio iki 2016 m. vidurio.

Pagal Sprendimo 2013/236/ES 1 straipsnio 2 dalį Komisija kartu su ECB ir prireikus su TVF atliko penktą peržiūrą, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat šių priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį. Dėl to Susitarimo memorandumas atnaujintas finansų sektoriaus reformos, fiskalinės politikos ir struktūrinių reformų srityse. Dėl finansų sektoriaus patikslintame Susitarimo memorandume nustatyta, kad valdžios institucijos svarstys tolesnį išorės ribojamųjų priemonių liberalizavimą tik tada, kai bus sėkmingai užbaigtas išsamus vertinimas ir sklandžiai pereita prie bendro priežiūros mechanizmo (BPM). Šis liberalizavimas, laiku konsultuojantis su Komisija, ECB ir TVF bei informuojant ESM, bus suderinamas su finansiniu stabilumu ir pakankamomis likvidumo atsargomis. Patikslintame Susitarimo memorandume taip pat nustatytas atnaujintas laipsniško šių ribojamųjų priemonių švelninimo planas. Be to, pagal jį reikalaujama papildomų priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti bankų vykdomą neveiksnių paskolų valdymą. Taip pat įrašyta nuostata, kuria siekiama užbaigti tolesnius veiksmus po 2013 m. atskirų finansų įstaigų audito, prireikus nustatant sankcijas ir viešai paskelbiant galutinį sprendimą. Pagal patikslintą Susitarimo memorandumą reikalaujama nustatyti papildomas priemones, kuriomis būtų gerinamas bendradarbiavimo grupės veiklos pajėgumas. Į jį taip pat įtraukti du ankstesni veiksmai, t. y. Ministrų Tarybai priimti naują išsamią sistemą, kuria nustatomos tinkamos įmonių ir fizinių asmenų nemokumo procedūros, o Atstovų Rūmams priimti teisės aktų sistemos pakeitimus, susijusius su įkeisto turto nuosavybės teisės netekimu, ir kartu detaliai nustatyti šių dviejų naujų sistemų reikiamas dalis. Fiskalinės politikos klausimu 2014 m. pirminio deficito tikslas buvo sumažintas iki ne daugiau kaip 210 mln. EUR (1,3 % BVP), siekiant atsižvelgti į 2014 m. pirmojo pusmečio fiskalinius rezultatus. Be to, pagal patikslintą Susitarimo memorandumą reikalaujama pateikti pasiūlymą, kuriuo užtikrinamas paramos sistemos reformos fiskalinis neutralumas ir kad bus pasiektas 2015 m. fiskalinio deficito tikslas, o 2017 m. pirminio pertekliaus tikslas buvo sumažintas, kad fiskalinis koregavimas 2017–2018 m. būtų sklandesnis. Fiskalinių ir struktūrinių bei struktūrinių reformų srityje pagal patikslintą Susitarimo memorandumą nustatomos papildomos Kipro uostų administracijos ir Kipro elektros energijos administracijos vykdomo privatizavimo priemonės. Pajamų administravimo ir mokestinių prievolių vykdymo klausimu pagal memorandumą reikalaujama paskirti naujojo mokesčių departamento naują komisijos narį ir du jo padėjėjus, sukurti bendrą mokesčių mokėtojų bazę ir priimti reikiamus antrinės teisės aktus, kad sustiprinti mokesčių surinkimo įgaliojimai būtų vykdomi praktiškai. Patikslintame Susitarimo memorandume taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto apmokestinimo reforma turėtų būti įgyvendinta 2015 m. Socialinės paramos sistemos reformos klausimu patikslintame Susitarimo memorandume nustatyta, kad sukuriamas nacionalinis išmokų registras, kurio pagrindu stebėsenos skyrius pateiks paramos sistemos reformos vertinimo ataskaitą, kad būtų užtikrintas biudžeto neutralumas. Būsto rinkos reguliavimo klausimu įtraukti papildomi reikalavimai paspartinti nuosavybės dokumentų išdavimą. Turizmo srityje bus įvertinti galiojančio Kipro turizmo organizacijos įstatymo straipsniai, kurie gali trukdyti konkurencijai, o energetikos srityje bus atliktas preliminarus techninio ir ekonominio potencialo toliau didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, palyginti su tradiciniais pirminės energijos ištekliais, grynosios kainos vertinimas. Patikslintame Susitarimo memorandume taip pat reikalaujama, kad valdžios institucijos numatytų priemones, kuriomis būtų padidintas Energetikos reguliavimo institucijos pajėgumas ir nepriklausomybė.

Įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 472/2013, makroekonominio koregavimo programą reikia priimti kaip Tarybos įgyvendinimo sprendimą. Todėl remdamasi Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnio 2 dalimi teisinio aiškumo ir tikrumo sumetimais Komisija siūlo programą priimti iš naujo. Iš principo programos esmė identiška Tarybos sprendimu 2013/236/ES patvirtintos programos esmei, bet į ją įtraukti ir peržiūros, atliktos pagal Sprendimo 2013/236/ES 1 straipsnio 2 dalį, rezultatai. Kartu siūloma panaikinti Tarybos sprendimą 2013/236/ES.

Siūlomu sprendimu bus užtikrintas visiškas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) sukurtos Sąjungos daugiašalės priežiūros sistemos ir politikos sąlygų, kuriomis paremta ekonomikos koregavimo programa, nuoseklumas. Visų pirma Reglamento (ES) Nr. 472/2013 10 straipsniu numatytas ataskaitų teikimo ir stebėsenos prievolių nuoseklumas.

2014/0248 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/463/ES dėl Kiprui skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo[2], ypač į jo 7 straipsnio 2 ir 5 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 taikomas valstybėms narėms, kurios jo įsigaliojimo metu jau gauna finansinę pagalbą, įskaitant pagalbą per Europos stabilumo mechanizmą (ESM);

(2)       Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 nustatytos valstybėms narėms, kurios gauna finansinę pagalbą, skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo taisyklės, kurios turi atitikti Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties nuostatas;

(3)       atsižvelgdama į 2012 m. birželio 25 d. Kipro prašymą dėl finansinės pagalbos per ESM, 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimu 2013/236/ES[3] Taryba nusprendė, kad Kipras turi tiksliai įgyvendinti makroekonominio koregavimo programą;

(4)       2013 m. balandžio 24 d. ESM Valdytojų taryba iš principo nusprendė suteikti Kiprui stabilumo paramą, patvirtino Susitarimo memorandumą dėl specialių ekonominės politikos sąlygų ir leido Komisijai jį pasirašyti ESM vardu;

(5)       pagal Tarybos sprendimo 2013/236/ES 1 straipsnio 2 dalį Komisija kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir prireikus su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) atliko penktą peržiūrą, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat šių priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį. Atsižvelgiant į šią peržiūrą ir veiksmus, kurių Kipro valdžios institucijos ėmėsi iki 2014 m. antro ketvirčio, esama makroekonominio koregavimo programa buvo atnaujinta;

(6)       įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 472/2013, makroekonominio koregavimo programa priimta kaip Tarybos įgyvendinimo sprendimas[4]. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnio 2 dalimi teisinio aiškumo ir tikrumo sumetimais programa buvo priimta iš naujo. Programos esmė liko identiška Tarybos sprendimu 2013/236/ES patvirtintos programos esmei, bet į ją įtraukti ir peržiūros, atliktos pagal Sprendimo 2013/236/ES 1 straipsnio 2 dalį, rezultatai. Kartu buvo panaikintas Tarybos sprendimas 2013/236/ES;

(7)       Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/463/ES jau iš dalies pakeistas Sprendimu 2014/169/ES. Atsižvelgiant į naujausius pokyčius, jį reikia vėl iš dalies pakeisti;

(8)       Komisija kartu su ECB ir TVF atliko penktą peržiūrą, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat tų priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį. Dėl to reikėtų pokyčių finansų sektoriaus reformos, fiskalinės politikos ir struktūrinių reformų srityse, visų pirma, kiek tai susiję su: i) laipsniško išorės apribojimų švelninimo plano, kurį valdžios institucijos įsipareigoja pradėti tik tada, kai bus sėkmingai užbaigtas išsamus vertinimas ir sklandžiai pereita prie bendro priežiūros mechanizmo (BPM), atnaujinimu; ii) papildomomis priemonėmis, kuriomis siekiama sustiprinti bankų vykdomą neveiksnių paskolų valdymą; iii) reikalavimu užbaigti tolesnius veiksmus po 2013 m. atskirų finansų įstaigų audito, prireikus nustatyti sankcijas ir viešai paskelbti galutinį sprendimą; iv) nuostata priimti papildomas priemones, kuriomis būtų gerinamas bendradarbiavimo grupės veiklos pajėgumas; v) nauja išsamia sistema, kurią priims Ministrų Taryba ir kuria bus nustatytos tinkamos įmonių ir fizinių asmenų nemokumo procedūros, ir teisės aktų sistemos pakeitimais, susijusiais su įkeisto turto nuosavybės teisės netekimu, kuriuos priims Atstovų Rūmai, (tai yra du ankstesni veiksmai) ir kartu detaliai nustatysimomis šių dviejų naujų sistemų reikiamų elementų dalimis; vi) 2014 m. pirminio deficito tikslu, kuris bus sumažintas iki ne daugiau kaip 210 mln. EUR (1,3 % BVP), siekiant atsižvelgti į fiskalinius rezultatus per 2014 m. pirmąjį pusmetį, pasiūlymu, kuriuo bus užtikrinamas paramos sistemos reformos fiskalinis neutralumas, ir 2015 m. fiskalinio deficito tikslu, kai 2017 m. pirminio pertekliaus tikslas buvo sumažintas iki 2,5 % BVP, kad fiskalinis koregavimas 2017–2018 m. būtų sklandesnis; vii) papildomų priemonių nustatymu Kipro uostų administracijai ir Kipro elektros energijos administracijai vykdant privatizavimą; viii) naujojo mokesčių departamento naujo komisijos nario ir dviejų jo padėjėjų paskyrimu, bendros mokesčių mokėtojų bazės sukūrimu ir reikiamų teisės aktų priėmimu, kad sustiprinti mokesčių surinkimo įgaliojimai būtų vykdomi praktiškai; ix) nekilnojamojo turto apmokestinimo reforma, kuri turi būti įgyvendinta 2015 m.; x) papildomų reikalavimų įtraukimu būsto rinkos reguliavimo srityje siekiant paspartinti nuosavybės dokumentų išdavimą; xi) veiksmų plano projekto pateikimu dėl bylų nagrinėjimo vėlavimo pašalinimo, išsamios vėlavimo statistikos ir bylų nagrinėjimo trukmės, taip pat administracinio teismo įsteigimo; xii) galiojančio Kipro turizmo organizacijos įstatymo straipsnių, kurie gali trukdyti konkurencijai, vertinimu ir xiii) preliminariu techninio ir ekonominio potencialo toliau didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, palyginti su tradiciniais pirminės energijos ištekliais, grynosios kainos vertinimu kartu įtraukiant priemones, kuriomis didinamas Energetikos reguliavimo institucijos pajėgumas ir nepriklausomybė;

(9)       per visą Kipro visapusiškų politikos priemonių paketo įgyvendinimo laikotarpį Komisija turėtų teikti papildomas politines rekomendacijas ir techninę pagalbą konkrečiose srityse. Jei valstybė narė, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų, ji turi kreiptis techninės pagalbos į Komisiją, kuri tuo tikslu gali sudaryti ekspertų grupes;

(10)     laikydamosi galiojančių nacionalinių taisyklių ir tvarkos, Kipro valdžios institucijos turėtų prašyti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų nuomonės rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant makroekonominio koregavimo programą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2013/463/ES 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)         5 dalis pakeičiama taip:

„5.     Siekdamas atkurti savo finansų sektoriaus patikimumą, Kipras: i) toliau įgyvendina bankų ir kooperacinių kredito įstaigų sektorių restruktūrizavimą, ii) toliau stiprina priežiūrą ir reguliavimą, vykstant perėjimui prie BPM, iii) vykdo skolos restruktūrizavimo sistemos reformą ir iv) laipsniškai naikina ribojamąsias priemones pagal savo veiksmų planą, kartu apsaugodamas finansinį stabilumą. Programoje numatomos šios priemonės ir rezultatai:

(a) užtikrinti, kad būtų atidžiai stebimos bankų sektoriaus likvidumo sąlygos. Atidžiai stebimi laikini laisvo kapitalo judėjimo apribojimai (be kita ko, grynųjų pinigų išėmimo, mokėjimų ir pervedimų apribojimai). Laipsniškas išorės ribojamųjų priemonių švelninimas suderinamas su finansų sektoriaus stabilumu ir išsaugo pakankamas likvidumo atsargas. Kipro centrinis bankas surengs apribojimų įgyvendinimo patikras vietoje ir imsis tinkamų priežiūros veiksmų, kai reikia. Tolesnį išorės ribojamųjų priemonių liberalizavimą valdžios institucijos svarstys tik tada, kai bus sėkmingai užbaigtas išsamus vertinimas ir sklandžiai pereita prie BPM. Siekiama kontrolę taikyti tik tiek laiko, kiek iš tiesų reikia, kad būtų sumažinta rimta grėsmė finansų sistemos stabilumui. Gavus išsamaus vertinimo rezultatus bus atnaujintas ir paskelbtas laipsniško išorės ribojamųjų priemonių švelninimo veiksmų planas. Nuo centrinio banko finansavimo arba valstybės pagalbos priklausančių šalies bankų finansavimas ir kapitalo planai turi realiai atspindėti numatytą bankų sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimą, taip pat turėtų būti mažinama priklausomybė nuo skolinimosi iš centrinių bankų, išvengiant skubaus turto išpardavimo ir kreditų krizės;

(b) pritaikyti minimalius kapitalo reikalavimus, atsižvelgiant į balanso įvertinimo ir visos ES mastu vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis parametrus;

(c) užtikrinti, kad prieš suteikiant bet kokią valstybės pagalbą, visi restruktūrizavimo planai būtų oficialiai tvirtinami pagal valstybės pagalbos taisykles. Bankai, patiriantys kapitalo stygių, gali, jei kitų priemonių nepakanka, prašyti valstybės rekapitalizavimo pagalbos pagal valstybės pagalbos procedūras. Bankai, vykdantys restruktūrizavimo planus, teikia ataskaitas apie šių planų įgyvendinimo pažangą;

(d) užtikrinti, kad būtų sukurtas ir veiktų kreditų registras;

(e) atsižvelgiant į perėjimą prie BPM, užtikrinti visišką reglamentavimo sistemos, susijusios su paskolų suteikimu, turto vertės sumažėjimu bei atidėjiniais, įgyvendinimą;

(f) įvesti privalomo informacijos atskleidimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad bankai valdžios institucijoms ir rinkoms reguliariai praneštų apie savo operacijų restruktūrizavimo pažangą;

(g) užtikrinti valdymo direktyvos patikslinimą, kuriuo, be kita ko, būtų apibrėžta bankų vidaus audito padalinių ir bankų priežiūros institucijų tarpusavio sąveika;

(h) stiprinti bankų valdymą, įskaitant draudimą skolinti nepriklausomiems valdybos nariams arba susijusioms šalims;

(i) užtikrinti būtinus darbuotojus ir pakeitimus, atsižvelgiant į naują Kipro centrinio banko prisiimtą atsakomybę, taip pat užtikrinti, kad būtų atskirtos bankų pertvarkymo ir priežiūros funkcijos, į nacionalinę teisę perkeltos bendro taisyklių sąvado nuostatos, įskaitant Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių garantijų sistemų direktyvą;

(j) stiprinti neveiksnių paskolų valdymą, atsižvelgiant į BPM pokyčius ir terminus. Tai apima: Elgesio kodekso ir bankų įsiskolinimo valdymo politikos ir praktikos peržiūrą; Kipro centrinio banko nustatytų restruktūrizavimo tikslų stebėseną; priemones, kuriomis skolintojams leidžiama gauti tinkamą finansinę informaciją apie skolininkų finansinę būklę ir prašyti skolų negrąžinančių skolininkų finansinio turto ir pajamų išskaitymo, jį gauti ir vykdyti; priemones, kurios leidžia ir palengvina esamų pavienių skolų kartu su visais užstatais ir garantijomis perdavimą iš skolintojų trečiosioms šalims negavus skolininko sutikimo;

(k) mažinti suvaržymus konfiskuoti užstatą. Tai daroma kartu su teisės aktų rengimu pagal išsamią reformų sistemą, kuria nustatomos tinkamos įmonių ir fizinių asmenų nemokumo procedūros, taip pat užtikrinant sklandų ir veiksmingą patikslintų nuosavybės teisės netekimo ir nemokumo sistemų veikimą. Be to, po reformos bus peržiūrėta naujoji privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimo teisinė sistema ir nustatytos papildomos priemonės, kai reikia;

(l) užbaigti kooperacinių kredito įstaigų reguliavimo ir priežiūros suderinimą su komercinių bankų reguliavimu ir priežiūra;

(m) užtikrinti, kad bendradarbiavimo grupė laiku ir visiškai įgyvendintų sutartą restruktūrizavimo planą ir imtųsi papildomų priemonių, kad pagerintų veiklos pajėgumus pirmiausia įsiskolinimo valdymo, valdymo informacijos sistemos, valdymo ir valdymo pajėgumų srityse;

(n) toliau stiprinti pinigų plovimo prevencijos sistemą ir įgyvendinti veiksmų planą, kuriuo, atsižvelgiant į geriausią patirtį, užtikrinamas geresnės praktikos, susijusios su išsamiu klientų tikrinimu ir subjektų skaidrumu, taikymas, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įtraukiant į reguliarią išorinę bankų priežiūrą.“

2)         8 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)     įstatymo, kuriuo sukuriama tvirta valstybinių ir pusiau valstybinių įmonių valdymo sistema, priėmimą ir privatizavimo plano, kuriuo padedama gerinti ekonominį veiksmingumą ir atkurti skolos tvarumą, įgyvendinimą;“;

3)         13 dalis pakeičiama taip:

„13.   Paspartinamas bylų nagrinėjimas teismuose ir iki programos pabaigos pašalinamas bylų nagrinėjimo vėlavimas. Kipras imasi iniciatyvų stiprinti savo turizmo sektoriaus konkurencingumą, įgyvendindamas konkretų veiksmų planą, pagal kurį bus pasiekti kiekybiškai apibrėžti tikslai, įskaitant neseniai patikslintoje 2011‑2015 m. turizmo strategijoje nustatytus tikslus, ir iš dalies pakeisdamas Kipro turizmo organizacijos įstatymą, visų pirma straipsnius, kurie gali trukdyti konkurencijai turizmo sektoriuje. Kipras įgyvendina aviacijos politikos strategiją, skirtą pritaikyti Kipro išorės oro susisiekimo politiką, atsižvelgiant į ES išorės oro susisiekimo ir ES oro susisiekimo susitarimus, kartu užtikrinant pakankamas oro jungtis.“

4)         14 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)    visapusiškus pertvarkyto energetikos ir dujų sektoriaus reguliavimo tvarkos ir rinkos organizavimo, įskaitant preliminarų potencialo didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vertinimą, pagrindus ir“

5)         16 dalis pakeičiama taip:

„16.     Kuriamą išsamią ir nuoseklią augimo strategiją Kipras įtraukia į nacionalinę institucinę sistemą, kuri naudojasi vykdoma viešojo administravimo, viešųjų finansų valdymo reforma, kitais Kipro makroekonominio koregavimo programoje nustatytais įsipareigojimais ir susijusiomis ES iniciatyvomis, atsižvelgdamas į partnerystės susitarimą dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų įgyvendinimo. Augimo strategiją plėtos, koordinuos ir vykdys viena įstaiga, kuri bus įsteigta jau sukurtos augimo darbo grupės pagrindu ir bus įtvirtinta nacionalinėje institucinėje sistemoje.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Kipro Respublikai.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas                                                                        […]

[1]               OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

[2]               OL L 140, 2013 5 27, p. 1.

[3]               2013 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/236/ES, skirtas Kiprui, dėl specialiųjų priemonių finansiniam stabilumui ir tvariam augimui atkurti (OL L 141, 2013 5 28, p. 32).

[4]               2013 m. rugsėjo 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/463/ES dėl Kiprui skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/236/ES (OL L 250, 2013 9 20, p. 40).