AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           Žmonių Europos kontekste Komisija didelį dėmesį skiria tam, kad Sąjungos teisė būtų paprastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis.

              Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir todėl dalies jų reikėtų ieškoti pradiniame akte, o kitų – vėlesniuose keičiančiuose aktuose. Todėl siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus.

              Dėl šios priežasties siekiant, kad teisė būtų aiški ir skaidri, svarbu kodifikuoti taisykles, kurios buvo dažnai keičiamos.

2.           1987 m. balandžio 1 d. Komisija nusprendė[1], kad visi aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti ne daugiau nei dešimt kartų, turėtų būti kodifikuojami ir pabrėžė, kad šis reikalavimas yra minimalus bei kad Komisijos padaliniai turėtų stengtis parengti kodifikuotas tekstų, už kuriuos jie yra atsakingi, redakcijas per trumpesnį laikotarpį siekdami užtikrinti, jog jų nuostatos būtų aiškios ir lengvai suprantamos.

3.           Tai buvo patvirtinta 1992 m. gruodžio mėn. Edinburgo Europos vadovų taryboje pirmininkavusios valstybės išvadose[2], pabrėžiančiose kodifikavimo, kuris konkrečiu momentu tam tikroje srityje taikomai teisei suteikia apibrėžtumo, svarbą.

              Kodifikavimas turi būti vykdomas laikantis įprastos Sąjungos aktų priėmimo tvarkos.

              1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į tai, kad kodifikuojamuose teisės aktuose negali būti daromi esminiai pakeitimai, sudarė tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo nusprendė kodifikuojamiems teisės aktams taikyti pagreitinto priėmimo tvarką.

4.           Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims[3]. Naujas reglamentas pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į jį įtrauktos[4]; šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus.

5.           Pasiūlymas dėl kodifikuoto teisės akto buvo parengtas remiantis preliminariu Reglamento (EB) Nr. 994/98 ir jį iš dalies keičiančio teisės akto konsoliduotu tekstu, kurį 22 oficialiomis kalbomis parengė Europos Sąjungos leidinių biuras naudodamas duomenų apdorojimo sistemą. Kadangi straipsniams suteikiami nauji numeriai, kodifikuoto reglamento II priede nurodomas buvusių ir naujų straipsnių numerių atitikimas.

ê 733/2013 1 str. 1 p.

2014/0192 (COD)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

ê 994/98 (pritaikytas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį Ö dėl Europos Sąjungos veikimo Õ, ypač į jos Ö 109 Õ straipsnį,

atsižvelgdama į Ö Europos Õ Komisijos pasiūlymą,

Ö atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę Õ[5],

atsižvelgdama į Ö Europos Õ ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[6],

Ö kadangi: Õ

ê

(1)       Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98[7] buvo iš esmės keičiamas[8]. Dėl aiškumo ir racionalumo tas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

ê 994/98 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(2)       pagal Sutarties Ö dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Õ nuostatas už įvertinimą, ar pagalba yra suderinama su Ö vidaus Õ rinka, iš esmės yra atsakinga Komisija;

ê 994/98 3 konstatuojamoji dalis

(3)       tam, kad vidaus rinka veiktų teisingai, būtina valstybės pagalbai griežtai ir veiksmingai taikyti konkurencijos taisykles;

ê 994/98 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4)       reikėtų, kad tose srityse, kuriose Komisija turi pakankamai patirties apibrėžti bendrus suderinamumo kriterijus, Komisija Ö galėtų reglamentu nustatyti Õ, kad kai kurios pagalbos rūšys pagal vieną arba daugiau Ö SESV 107 Õ straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas neprieštarauja Ö vidaus Õ rinkai ir joms neturi būti taikoma Ö SESV 108 Õ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

ê 994/98 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(5)       Ö bendrųjų Õ išimčių reglamentais galima pasiekti daugiau skaidrumo ir teisinio aiškumo. Juos tiesiogiai gali taikyti nacionaliniai teismai, nepažeidžiant Ö Europos Sąjungos Õ sutarties Ö (toliau – ESS) 4 straipsnio 3 dalies Õ ir Ö SESV 267 Õ straipsnių;

ê 733/2013 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(6)       valstybės pagalba yra objektyvi sąvoka, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Komisijos įgaliojimai priimti bendrąsias išimtis, kaip numatyta Ö šiame Õ Reglamente, taikomi tik toms priemonėms, kurios atitinka visus SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijus ir todėl yra valstybės pagalba. Tai, kad tam tikros rūšies pagalba įtraukiama į Ö šio Õ reglamento arba į išimties reglamento Ö taikymo sritį Õ, iš anksto nereiškia, kad priemonė priskiriama valstybės pagalbai, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje;

ê 733/2013 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(7)       Komisija Ö turėtų galėti Õ pareikšti, kad tam tikromis sąlygomis pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai Ö bei inovacijoms Õ, pagalba aplinkos apsaugai, pagalba užimtumui ir mokymui bei pagalba, suderinta su Komisijos patvirtintu kiekvienai valstybei narei skiriamos regioninės pagalbos žemėlapiu, yra suderinama su vidaus rinka ir netaikomas reikalavimas apie ją pranešti;

ê 733/2013 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(8)       pagal iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ – vieną iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų – inovacijos tapo prioritetine Sąjungos politikos sritimi. Be to, daug pagalbos inovacijoms priemonių yra palyginti nedidelės ir jomis nesukeliama didelių konkurencijos iškraipymų;

ê 733/2013 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(9)       kultūros ir paveldo išsaugojimo sektoriuje tam tikros valstybių narių taikomos priemonės negalėtų būti laikomos pagalba, nes jos neatitinka visų SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijų, pavyzdžiui, dėl to, kad pagalbos gavėjas nevykdo ekonominės veiklos arba nėra poveikio prekybai tarp valstybių narių. Tačiau jei kultūros ir paveldo išsaugojimo priemonės yra laikomos valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, Komisija Ö turėtų galėti pareikšti, kad tam tikromis sąlygomis pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir netaikomas reikalavimas apie ją pranešti Õ. Nedideli kultūros, kūrybos ir paveldo išsaugojimo projektai paprastai nesukelia didelių iškraipymų ir naujausi atvejai parodė, kad tokios pagalbos poveikis prekybai yra nedidelis;

ê 733/2013 6 konstatuojamoji dalis

(10)     išimtys kultūros ir paveldo išsaugojimo sektoriuje galėtų būti nustatomos remiantis Komisijos patirtimi, kaip nustatyta gairėse, pavyzdžiui, kinematografinių ir audiovizualinių kūrinių atveju, arba nustatomos atsižvelgiant į konkrečius atvejus. Rengdama tokias bendrąsias išimtis, Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad jos turėtų apimti tik tas priemones, kurios yra laikomos valstybės pagalba, kad jos turėtų būti iš esmės taikomos tik toms priemonėms, kuriomis prisidedama prie „ES valstybės pagalbos modernizavimo“ tikslų ir kad bendrosios išimtys taikomos tik pagalbai, kurios atžvilgiu Komisija jau turi pakankamai patirties. Be to, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad pagrindinė kompetencija kultūros srityje priklauso valstybėms narėms, į tai, kad pagal SESV 167 straipsnio 1 dalį kultūrų įvairovė ypač saugoma, ir į ypatingą kultūros pobūdį;

ê 733/2013 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(11)     Ö Kalbant apie Õ valstybės pagalbos priemones, skirtas gaivalinių nelaimių padarytai žalai atlyginti, Ö bei valstybės pagalbos priemones, skirtas tam tikrų nepalankių oro sąlygų padarytai žalai žuvininkystės sektoriuje atlyginti, Õ skiriamos sumos Ö šiose srityse Õ paprastai yra nedidelės ir gali būti nustatytos aiškios suderinamumo sąlygos. Ö Šiuo Õ reglamentu Komisijai Ö turėtų galėti Õ atleisti nuo reikalavimo pranešti apie tokią pagalbą Komisijos patirtis rodo, kad tokia pagalba nesukelia didelių iškraipymų ir remiantis sukaupta patirtimi galima nustatyti aiškias suderinamumo sąlygas;

ê 733/2013 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(12)     remiantis SESV 42 straipsniu valstybės pagalbos taisyklės tam tikromis sąlygomis netaikomos tam tikroms pagalbos priemonėms, skirtoms SESV I priede išvardytiems žemės ūkio produktams. 42 straipsnis netaikomas miškininkystės sektoriui arba Ö tame Õ priede neišvardytiems produktams. Komisija turėtų galėti išimtį taikyti tam tikrų rūšių miškininkystės sektoriui skiriamai pagalbai, be kita ko, pagalbai, įtrauktai į kaimo plėtros programas, ir Ö SESV I Õ priede neišvardytų maisto sektoriaus produktų skatinimo ir reklamos srities pagalbai; Komisijos patirtis rodo, kad šių sričių konkurencijos iškraipymai yra nedideli ir gali būti nustatytos aiškios suderinamumo sąlygos;

ê 733/2013 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(13)     pagal. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006[9] 7 straipsnį SESV 107, 108 ir 109 straipsniai taikomi valstybių narių žuvininkystės sektoriaus įmonėms teikiamai pagalbai, išskyrus valstybių narių Ö mokėjimus, atliekamus Õ pagal Reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir jo laikantis. Papildoma valstybės pagalba jūrų ir gėlavandeniams biologiniams ištekliams išsaugoti paprastai daro nedidelį poveikį prekybai tarp valstybių narių, padeda siekti Sąjungos tikslų jūrų ir žuvininkystės politikos srityje ir nesukelia rimtų konkurencijos iškraipymų. Skiriamos sumos paprastai yra nedidelės ir gali būti nustatytos aiškios suderinamumo sąlygos;

ê 733/2013 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(14)     sporto Ö sektoriuje Õ, visų pirma mėgėjų sporto Ö srityje Õ, tam tikros valstybių narių taikomos priemonės negalėtų būti laikomos pagalba, nes jos neatitinka visų SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijų, pavyzdžiui, dėl to, kad pagalbos gavėjas nevykdo ekonominės veiklos arba nėra poveikio prekybai tarp valstybių narių. Tačiau jei tos sporto srities priemonės yra laikomos valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, Komisija Ö turėtų galėti pareikšti, kad tam tikromis sąlygomis pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir netaikomas reikalavimas apie ją pranešti Õ. Sporto srities valstybės pagalbos priemonių, visų pirma mėgėjų sporto srityje arba mažos apimties pagalbos priemonių, poveikis prekybai tarp valstybių narių paprastai yra nedidelis ir nesukelia rimtų konkurencijos iškraipymų. Be to, skiriamos sumos paprastai yra nedidelės. Remiantis sukaupta patirtimi galima nustatyti aiškias suderinamumo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad pagalba sportui nekeltų didelių iškraipymų;

ê 733/2013 12 konstatuojamoji dalis

(15)     oro ir jūrų transportui teikiamos pagalbos atveju Komisijos patirtis rodo, kad socialinio pobūdžio pagalba atokių regionų, pavyzdžiui, atokiausių regionų ir salų, įskaitant vieno regiono salų valstybes nares ir retai gyvenamas teritorijas, gyventojų transportui nesukelia didelių iškraipymų, jeigu ji skiriama nediskriminuojant pagal vežėjo tapatybę. Be to, gali būti nustatytos aiškios suderinamumo sąlygos;

ê 733/2013 13 konstatuojamoji dalis

(16)     pagalbos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai srityje Komisija pastaraisiais metais įgijo didelės patirties ir parengė gaires[10]. Komisijos patirtis rodo, kad pagalba tam tikrų rūšių plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai nesukelia didelių iškraipymų ir jai galėtų būti taikoma bendroji išimtis, su sąlyga, kad laikomasi atitinkamų suderinamumo sąlygų ir kad tokia infrastruktūra yra išdėstyta „baltosiose zonose“, t. y. vietovėse, kuriose nėra tokios pačios kategorijos infrastruktūros (plačiajuostės arba labai sparčios naujos kartos prieigos (toliau – NKP)) ir kuriose greičiausiai artimiausioje ateityje tokia infrastruktūra nebus plėtojama, kaip apibrėžta gairėse pateiktais kriterijais. Tai pasakytina apie pagalbą baziniam plačiajuosčiam ryšiui ir pagalbą mažoms individualios priemonėms, susijusioms su NKP tinklais, ir pagalbą su plačiajuosčiu ryšiu susijusiems civilinės inžinerijos darbams ir pasyviajai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai;

ê 733/2013 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(17)     infrastruktūros atžvilgiu tam tikros valstybių narių taikomos priemonės negalėtų būti laikomos pagalba, nes jos neatitinka visų SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijų, pavyzdžiui, dėl to, kad pagalbos gavėjas nevykdo ekonominės veiklos, nėra poveikio prekybai tarp valstybių narių arba pagal priemonę suteikiama kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, kuri atitinka visus Altmarko bylos jurisprudencijos kriterijus[11]. Tačiau jei infrastruktūros finansavimas yra laikomas valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, Komisija Ö turėtų galėti pareikšti, kad tam tikromis sąlygomis pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir netaikomas reikalavimas apie ją pranešti Õ. Kalbant apie infrastruktūrą, nedidelėmis pagalbos infrastruktūros projektams sumomis gali būti veiksmingai remiami Sąjungos tikslai, jeigu pagalba iki minimumo sumažinamos išlaidos ir galimi tik nedideli konkurencijos iškraipymai. Todėl Komisija turėtų galėti taikyti išimtį valstybės pagalbai infrastruktūros projektams, kuriais remiami šiame reglamente minėti tikslai ir kiti bendros svarbos tikslai, visų pirma strategijoje „Europa 2020“ nurodyti tikslai[12]. Tai galėtų apimti paramą projektams, susijusiems su daugiasektoriais tinklais ar priemonėmis, kai reikalingos santykinai nedidelės pagalbos sumos. Tačiau bendrosios išimtys infrastruktūros projektams gali būti taikomos tik tuo atveju, jei Komisija turi pakankamai patirties, kad apibrėžtų aiškius ir griežtus suderinamumo kriterijus, užtikrindama, kad galimo konkurencijos iškraipymo rizika būtų nedidelė ir kad didelėms pagalbos sumoms tebebūtų taikomas reikalavimas pranešti apie pagalbą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį;

ê 994/98 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(18)     norint užtikrinti, kad šiuo reglamentu numatyta pagalba būtų suderinama su Ö vidaus Õ rinka, reikėtų, kad Komisija, priimdama reglamentus, pagal kuriuos kai kurioms pagalbos rūšims nėra taikomas Ö SESV 108Õ straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas Ö pranešti apie pagalbą Õ, nurodytų pagalbos tikslą, gavėjų rūšis ir didžiausią pagalbą, kuriai taikoma išimtis, pagalbos didėjimo reglamentavimo ir monitoringo sąlygas;

ê 733/2013 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(19)     kiekvienai pagalbos rūšiai, dėl kurios Komisija priima bendrosios išimties reglamentą, nustatytas didžiausias pagalbos dydis Ö gali būti Õ išreiškiamas pagalbos intensyvumu, nustatytu tinkamų finansuoti išlaidų grupei, arba didžiausiomis pagalbos sumomis. Ö Be to, Komisija taip pat turėtų galėti taikyti bendrąsias išimtis Õ tam tikrų rūšių priemonėms, susijusioms su valstybės pagalba, nes dėl ypatingo tokių priemonių, kaip antai, finansų inžinerijos priemonių arba tam tikrų formų priemonių, kuriomis siekiama skatinti rizikos kapitalo investicijas, pobūdžio didžiausias pagalbos dydis negali būti išreikštas būtent pagalbos intensyvumu arba didžiausiomis sumomis. Tokios sudėtingos priemonės gali apimti skirtingų lygių pagalbą: tiesioginiams pagalbos gavėjams, tarpiniams pagalbos gavėjams ir netiesioginiams pagalbos gavėjams. Atsižvelgiant į didėjančią tokių priemonių svarbą ir jų indėlį siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti galima Ö joms Õ taikyti išimtį. Todėl turėtų būti įmanoma tokių priemonių atveju didžiausią pagalbos dydį konkrečiai skiriant paramą išreikšti didžiausiu valstybės paramos, skirtos tai priemonei arba su ja susijusios, lygiu. Didžiausias valstybės paramos lygis gali apimti paramos elementą, kuris gali būti ne valstybės pagalba, su sąlyga, kad priemonė apima bent kažkiek elementų, kurie apima valstybės pagalbą, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, ir kurių elementai nėra ribiniai;

ê 994/98 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(20)     tam, kad Komisija galėtų išnagrinėti kiekvienos suteiktos pagalbos poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių ir jos suderinamumą su Ö vidaus Õ rinka, gali būti naudinga nustatyti didžiausius dydžius arba kitokias atitinkamas sąlygas, kai būtina Ö pranešti Õ apie skiriamą pagalbą;

ê 994/98 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(21)     reikėtų, kad Komisija, priimdama reglamentus, pagal kuriuos kai kurioms pagalbos rūšims netaikomas Ö SESV 108 Õ straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas Ö pranešti apie pagalbą Õ, galėtų numatyti papildomas išsamias sąlygas, tam, kad užtikrintų, kad šiuo reglamentu numatyta pagalba būtų suderinta su Ö vidaus Õ rinka;

ê 994/98 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(22)     Komisija, atsižvelgdama į Ö vidaus Õ rinkos plėtrą ir veikimą, turėtų turėti galimybę reglamentu nustatyti, kad tam tikra pagalba neatitinka visų Ö SESV 107 Õ straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir jai gali būti netaikomas Ö SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytas Õ reikalavimas Ö pranešti apie pagalbą Õ, su sąlyga, kad tai pačiai įmonei per tam tikrą laikotarpį suteikta pagalba neviršija tam tikros nustatytos sumos;

ê 994/98 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(23)     remiantis Ö SESV 108 Õ straipsnio 1 dalimi, Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuolat privalo peržiūrėti visas egzistuojančias pagalbos sistemas. Tuo tikslu ir norint užtikrinti didžiausią galimo skaidrumo bei pakankamos kontrolės laipsnį pageidautina, kad Komisija sukurtų patikimą informacijos apie jos priimamų reglamentų taikymo registravimo ir saugojimo sistemą, kuria galėtų naudotis visos valstybės narės, ir tam, kad galėtų įvykdyti šį įpareigojimą, Komisija iš valstybių narių gautų visą būtiną informaciją apie pagalbos Ö , kuriai netaikomas reikalavimas pranešti apie tokią pagalbą, Õ skyrimą, kurį valstybės narės galėtų išnagrinėti ir įvertinti Ö Valstybės pagalbos Õ patariamajame komitete. Tuo tikslu taip pat pageidautina, kad Komisija galėtų pareikalauti, kad jai būtų pateikta bet kokia informacija būtina veiksmingai peržiūrėti pagalbos sistemas;

ê 733/2013 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(24)     Reglamentu valstybės narės Ö turėtų pateikti Õ pateikti informacijos apie jų suteiktą pagalbą, kuriai taikomas išimties reglamentas, santraukas. Tų santraukų skelbimas yra būtinas norint užtikrinti valstybių narių patvirtintų priemonių skaidrumą. Augant elektroninių ryšių priemonių naudojimui, šių santraukų skelbimas Komisijos interneto svetainėje yra Ö greitas Õ ir Ö veiksmingas Õ būdas, kuriuo užtikrinama daugiau skaidrumo, o tai naudinga suinteresuotosioms šalims. Todėl jas reikėtų skelbti Komisijos interneto svetainėje;

ê 994/98 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(25)     pagalbos skyrimo kontrolė yra susijusi su labai sudėtingais ir įvairiais faktiniais, teisiniais ir ekonominiais klausimais nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Dėl to Komisija turėtų nuolat peržiūrėti pagalbos rūšis, Ö kurioms netaikomas reikalavimas pranešti apie tokią pagalbą Õ. Komisija turi turėti galimybę panaikinti arba iš dalies pakeisti reglamentus, priimtus pagal šį reglamentą, jeigu pasikeičia aplinkybės, susijusios su bet kuriuo iš svarbių veiksnių, sąlygojusių jų priėmimą, arba jeigu to reikalauja Ö vidaus Õ rinkos progresyvi raida arba veikimas;

ê 994/98 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(26)     Komisija, nuolat ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų turėti galimybę tiksliai apibrėžti tų reglamentų taikymo sritį ir su jomis susijusias sąlygas. Tam, kad būtų sudarytos sąlygos Komisijai bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, yra tikslinga Ö , kad Õ Komisija prieš priimdama reglamentus pagal šį reglamentą Ö konsultuotųsi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu Õ;

ê 733/2013 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(27)     reglamentų projektai ir kiti dokumentai, kuriuos turi išnagrinėti Valstybės pagalbos patariamasis komitetas pagal Ö šį Õ reglamentą, turėtų būti skelbiami Komisijos interneto svetainėje siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą;

ê 733/2013 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(28)     prieš paskelbiant reglamento projektą turi būti pasikonsultuota su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu. Siekiant skaidrumo, reglamento projektas turėtų būti paskelbtas Komisijos interneto svetainėje tuo pačiu metu, kai Komisija pirmą kartą konsultuojasi su Patariamuoju komitetu,

ê 994/98 (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrosios išimtys

1. Šio reglamento 8 straipsnyje numatyta tvarka priimtais reglamentais ir remiantis Ö SESV 107 Õ straipsniu, Komisija gali paskelbti, kad Ö vidaus Õ rinkai neprieštarauja ir Ö pranešti Õ Komisijai, kaip reikalaujama Ö SESV 108 Õ straipsnio 3 dalyje, nebūtina apie:

ê 733/2013 1 str. 2 p. a pap. (pritaikytas)

a)           pagalbą, skiriamą:

i)       mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

ii)      moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;

iii)     aplinkos apsaugai;

iv)     užimtumui ir mokymui;

v)      kultūrai ir paveldui išsaugoti;

vi)     gaivalinių nelaimių padarytai žalai atlyginti;

vii)    tam tikrų nepalankių oro sąlygų padarytai žalai žuvininkystės sektoriuje atlyginti;

viii)   miškininkystės sektoriui;

ix)     SESV I priede neišvardytiems maisto sektoriaus produktams skatinti;

x)      jūrų ir gėlavandeniams biologiniams ištekliams išsaugoti;

xi)     sporto sektoriui;

xii)    atokių regionų gyventojų transportui, jeigu ši pagalba yra socialinio pobūdžio ir skiriama nediskriminuojant pagal vežėjo tapatybę;

xiii)   bazinei plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, mažoms individualioms infrastruktūros priemonėms, apimančioms naujos kartos prieigos tinklus, su plačiajuosčiu ryšiu susijusiems civilinės inžinerijos darbams ir pasyviajai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai vietovėse, kuriose tokios infrastruktūros nėra arba tokia infrastruktūra greičiausiai artimiausioje ateityje nebus plėtojama;

xiv)   infrastruktūrai, kuria remiami tikslai, išvardyti i–xiii papunkčiuose Ö bei Õ šios dalies b punkte, ir remiami kiti bendros svarbos tikslai, visų pirma strategijoje „Europa 2020“ nurodyti tikslai;

ê 994/98

b)           pagalbą, kuri suderinta su Komisijos patvirtintu kiekvienai valstybei narei skiriamos regioninės pagalbos žemėlapiu.

2. 1 dalyje minimuose reglamentuose kiekvienai pagalbos rūšiai nurodoma:

a)           pagalbos tikslas;

b)           pagalbos gavėjų rūšys;

ê 733/2013 1 str. 2 p. b pap.

c)           didžiausias pagalbos dydis, išreikštas pagalbos intensyvumu, nustatytu tinkamų finansuoti išlaidų grupei, arba didžiausiomis pagalbos sumomis, arba tam tikros rūšies pagalbos atveju, kai gali būti sunku tiksliai nustatyti pagalbos intensyvumą arba pagalbos sumą, visų pirma pagalbos finansų inžinerijos priemonėms arba rizikos kapitalo investicijoms ar panašaus pobūdžio pagalbos atveju, išreikštas didžiausiu valstybės paramos, skirtos tai priemonei arba su ja susijusios, lygiu, nedarant poveikio atitinkamų priemonių priskyrimo valstybės pagalbai reikalavimams atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 1 dalį;

ê 994/98 (pritaikytas)

d)           pagalbos kaupimo sąlygos;

e)           monitoringo sąlygos, kaip tai apibrėžta 3 straipsnyje.

3. Be to, 1 dalyje minimi reglamentai gali:

a)           nustatyti didžiausią pagalbos dydį arba kitas sąlygas, kai būtina Ö pranešti Õ apie suteiktą pagalbą;

b)           išskirti tam tikrus sektorius iš srities, kuriai taikomi tokie reglamentai;

c)           pagalbai, kuriai taikomos išimtys pagal tokius reglamentus, numatyti papildomas suderinamumo su Ö vidaus Õ rinka sąlygas.

2 straipsnis

De minimis

1. Pagal šio reglamento 8 straipsnyje nustatytą tvarką priimtu reglamentu Komisija gali nuspręsti, kad, atsižvelgiant į Ö vidaus Õ rinkos raidą ir veikimą, kai kuri pagalba neatitinka visų Ö SESV 107 Õ straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir todėl gali jai būti netaikoma Ö SESV 108 Õ straipsnio 3 dalyje nustatyta Ö pranešimo Õ tvarka, su sąlyga, kad tai pačiai įmonei per nustatytą laikotarpį suteikta pagalba neviršija tam tikros nustatyto dydžio sumos.

2. Komisijos prašymu valstybės narės bet kuriuo metu praneša jai bet kokią papildomą informaciją, susijusią su 1 dalyje minimu pagalbos netaikymu.

3 straipsnis

Skaidrumas ir monitoringas

1. Priimdama reglamentus pagal 1 straipsnį, Komisija nustato valstybėms narėms išsamias taisykles, kaip užtikrinti pagalbos, kuriai pagal tuos reglamentus netaikomas reikalavimas Ö pranešti apie pagalbą Õ, monitoringą ir skaidrumą. Tokias taisykles sudaro, 2, 3 ir 4 dalyse išdėstyti reikalavimai.

ê 733/2013 1 str. 3 p.

2. Valstybės narės, įgyvendindamos pagalbos sistemas arba suteikdamos individualią, sistemai nepriklausančią pagalbą, kurioms pagal 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus reglamentus buvo taikoma išimtis, perduoda Komisijai informacijos apie tokias pagalbos sistemas arba tokią individualią pagalbą, nepriklausančią pagalbos sistemai, kuriai taikoma išimtis, santraukas, kad jos būtų paskelbtos Komisijos interneto svetainėje.

ê 994/98 (pritaikytas)

3. Valstybės narės registruoja ir renka visą informaciją apie bendrųjų išimčių taikymą. Jeigu Komisija turi informacijos, kuri kelia jai abejonių, ar išimtį taikyti leidžiantis reglamentas yra taikomas teisingai, valstybės narės perduoda Komisijai bet kokią informaciją, kurią Komisija mano esant būtiną įvertinti, ar pagalba atitinka tą reglamentą.

4. Mažiausiai kartą per metus valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie taikytas bendrąsias išimtis pagal Komisijos konkrečius reikalavimus, pageidautina kompiuterinėse laikmenose. Komisija sudaro galimybes visoms valstybėms narėms susipažinti su tomis ataskaitomis. 7 straipsnyje Ö nurodytas Õ komitetas kartą per metus patikrina ir įvertina tas ataskaitas.

4 straipsnis

Reglamentų galiojimo laikas ir jų pakeitimai

1. Reglamentai, priimti pagal 1 ir 2 straipsnius, galioja konkretų laiką. Išimtis, taikoma pagalbai Ö remiantis Õ reglamentu Ö , priimtu pagal Õ 1 ir 2 straipsnį, galioja Ö to Õ reglamento galiojimo Ö laikotarpiu Õ ir Ö šio straipsnio Õ 2 ir 3 Ö dalyse numatytu Õ tikslinimo Ö laikotarpiu Õ.

2. Pagal 1 ir 2 straipsnius priimti reglamentai gali būti panaikinami arba iš dalies keičiami, jeigu pasikeičia sąlygos, susijusios su bet kuriuo svarbiu veiksniu, sąlygojusiu to reglamento priėmimą, arba jei to reikalauja Ö vidaus Õ rinkos raida arba veikimas. Tokiu atveju naujasis reglamentas nustato šešių mėnesių Ö tikslinimo Õ laikotarpį, kad būtų patikslinta pagal ankstesnįjį reglamentą numatyta pagalba.

3. Pagal 1 ir 2 straipsnius priimtuose reglamentuose numatomas laikas, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, tam atvejui, jeigu tokių reglamentų taikymas nėra pratęsiamas pasibaigus jų galiojimo laikui.

5 straipsnis

Įvertinimo ataskaita

Kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento taikymą. Ataskaitos projektą ji pateikia apsvarstyti 7 straipsnyje nurodytam komitetui.

6 straipsnis

Suinteresuotų šalių išklausymas

Komisija ketindama, priimti reglamentą, paskelbia to reglamento projektą, kad visi suinteresuoti asmenys ir organizacijos per atitinkamą laiką, kurį nustato Komisija ir kuris bet kokiu atveju negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo, galėtų pateikti savo pastabas dėl projekto.

7 straipsnis

Ö Valstybės pagalbos Õ patariamasis komitetas

Įsteigiamas Ö Valstybės pagalbos Õ patariamasis komitetas (toliau – Komitetas). Komitetą sudaro valstybių narių atstovai, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

8 straipsnis

Komiteto konsultacijos

1. Komisija konsultuojasi su Komitetu:

ê 733/2013 1 str. 4 p. a pap.

a)           tuo pat metu, kai paskelbia bet kokio reglamento projektą pagal 6 straipsnį;

ê 994/98 (pritaikytas)

è1 733/2013 1 str. 4 p. b pap.

b)           prieš priimdama bet kokį reglamentą.

2. Konsultacijos su Komitetu vyksta Komisijos sušauktame susirinkime. è1 Prie pranešimo pridedami svarstytini projektai bei dokumentai ir jie gali būti skelbiami Komisijos interneto svetainėje. ç Susirinkimas turi įvykti ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo to laiko, kai yra išsiųstas pranešimas.

Šis laikas gali būti sutrumpintas, kai konsultacijos vyksta 1 dalies b punkte nurodytu atveju, jeigu reglamentą reikia priimti skubos tvarka arba paprasčiausiai pratęsti jo galiojimą.

3. Komisijos atstovas pateikia Komitetui tvirtintinų priemonių projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą, jei reikia, balsuojant.

4. Nuomonė įrašoma į protokolą. Be to, kiekviena valstybė narė turi teisę prašyti į protokolą įrašyti jos nuomonę. Komitetas gali rekomenduoti skelbti nuomonę Europos Ö Sajungos Õ oficialiajame leidinyje.

5. Komisija visapusiškai atsižvelgia į Komiteto pareikštą nuomonę. Ji informuoja Komitetą, kokiu būdu buvo atsižvelgta į jo nuomonę.

9 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 994/98 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

ê 994/1998 (pritaikytas)

10 straipsnis

Ö Įsigaliojimas Õ

Šis reglamentas įsigalioja Ö dvidešimtą Õ dieną po jo paskelbimo Europos Ö Sajungos Õ oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               COM(87) 868 PV.

[2]               Žr. Išvadų 3 priedo A dalį.

[3]               Įtrauktas į 2014 m. teisės aktų leidybos programą.

[4]               Žr. šio pasiūlymo I priedą.

[5]               OL C […], […], p. […].

[6]               OL C […], […], p. […].

[7]               1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 142, 1998 5 14, p. 1).

[8]               Žr. I priedą.

[9]               2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, 2006 8 15, p. 1).

[10]             Komisijos komunikatas – Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gairės (OL C 25, 2013 1 26, p. 1).

[11]             2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH (C-280/00, [2003], Rink. p. I-7747).

[12]             Žr. 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją 2010/410/ES dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (OL L 191, 2010 7 23, p. 28) ir 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 308, 2010 11 24, p. 46).