AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1         Politinės aplinkybės

Viešasis sektorius atlieka svarbias ūkio funkcijas – vykdo reguliavimą, teikia paslaugas ir yra darbdavys. Jam tenka daugiau kaip 25 proc. ES valstybių narių darbo vietų ir daug ūkinės veiklos. Skatindamas ir reguliuodamas privatųjį sektorių veiksmingas ir našus viešasis sektorius gali būti labai stipriu ūkio augimo veiksniu. Kai valdžios institucijos sprendžia sudėtingą uždavinį, kaip, viena vertus, konsoliduoti finansus ir, kita vertus, skatinti augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą, tada visiškai pagrįsta viešajame sektoriuje siekti didesnio efektyvumo, geresnio valdymo, spartesnio įgyvendinimo ir aktyvesnio naudotojų dalyvavimo[1].

Daugiamečiai tokių temų, kaip antai sąveika, e. valdžia, atvirieji duomenys, nuotolinė kompiuterija ir socialinės inovacijos, darbai subrandino nemažai realistiškų koncepcijų ir priemonių. Esminė naujovė yra galimybė naudojantis atviraisiais duomenimis, dalyvavimo priemonėmis ir sąveikiomis platformomis neregėtai sparčiai, efektyviai ir kokybiškai kurti ir diegti viešąsias gėrybes ir paslaugas. Tarpusavyje susietos ir bendradarbiaujančios atviros valdžios institucijos, sąveikiai ir saugiai telkdamos įvairių sektorių įnašus, turi didelių galimybių, todėl šio plataus užmojo sumanymo įgyvendinimas lems tai, ar bendroji skaitmeninė rinka bus sukurta sėkmingai.

2013 m. augimo apžvalgoje[2] rašoma, kad tarpvalstybinė elektroninių paslaugų sąveika ir Europos viešojo administravimo institucijų skaitmeninimas, Komisijos manymu, yra svarbūs augimo ir didesnio efektyvumo veiksniai. Administravimo institucijų sąveika yra viena iš svarbiausių efektyvesnio ir veiksmingesnio skaitmeninių paslaugų teikimo prielaidų, o dalijimasis esamais sąveikos sprendimais ir pakartotinis jų naudojimas galėtų sumažinti išlaidų didėjimą. Tai yra svarbūs našumo veiksniai, galintys duoti naudos ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis tobulinant ir modernizuojant viešojo administravimo institucijas[3].

Reaguodama į dabartinę ūkio krizę, Komisija ėmėsi dar vienos svarbios iniciatyvos, strategijos „Europa 2020“[4], kurią įgyvendinus pažangiu, tvariu ir integruotu tapęs ES ūkis užtikrintų aukštą užimtumo, našumo ir socialinės sanglaudos lygį. Kai kurie pagrindiniai šia strategija sprendžiami uždaviniai yra tiesiogiai susiję su Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimu. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje programoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė“[5] pabrėžiama, kad sąveika yra būtina siekiant kuo didesnio socialinio ir ūkinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) potencialo, todėl darbotvarkė bus veiksminga tik užtikrinus sąveiką. Vienas iš Europos skaitmeninės darbotvarkės ramsčių – sąveika ir standartai – yra glaudžiai susietas su politiniais kitų aktualių iniciatyvų, pavyzdžiui, Europos sąveikos strategijos, Europos sąveikumo sistemos[6] ir e. Komisijos strategijos[7], prioritetais.

2013 m. spalio 24–25 d. priimtose išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad turėtų būti tęsiamas viešojo administravimo institucijų modernizavimas ir greitai diegiamos tokios nuo sąveikos priklausomos paslaugos, kaip antai e. valdžia, e. sveikata, e. sąskaitų išrašymas ir e. viešasis pirkimas. Tada piliečiams ir įmonėms visoje Europoje bus teikiama daugiau ir geresnių skaitmeninių paslaugų, taupomos viešojo sektoriaus paslaugų lėšos, didinamas jų efektyvumas, skaidrumas ir kokybė.

1995 m. pradėtomis įgyvendinti sąveikos programomis pasiekta nemažai laimėjimų. Komisija daugelį metų laikosi įsitikinimo, kad būtina siekti sąveikos sprendimų. Norint, kad Komisija ir valstybės narės pertvarkytų ir modernizuotų paslaugas visoje Europoje, dabar reikia visų šalių ryžto. Tokiomis aplinkybėmis sąveika, kaip viena iš svarbiausių prielaidų, yra būdas pasiekti „administravimo institucijų veiksmingą tarpvalstybinį ir tarpsektorinį […] bendravimą teikiant elektronines viešąsias paslaugas ir padedant įgyvendinti ES politiką ir veiklą“, kaip raginama ankstesnės programos sprendime (ISA sprendimo[8] 1 straipsnio 2 dalis).

Todėl, atsižvelgus į faktinius poreikius, šiuo pasiūlymu tęsti Komisijos sąveikos programą bus reikšmingai prisidėta prie Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimo.

Pasiūlymas yra susietas su kitomis viešojo administravimo institucijų modernizavimo iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos skaitmenine darbotvarke, programa „Horizontas 2020“[9], Europos infrastruktūros tinklų priemone[10] ir tokiais tinklais, kaip antai Europos viešojo administravimo tinklu ir Europos struktūriniais ir investicijų fondais (pastaraisiais dviem atvejais susiejimas užtikrinamas finansuojamus projektus derinant prie visos ES sąveikos struktūrų ir specifikacijų). Neseniai paskelbtoje inovacijų Europos viešajame sektoriuje skatinimo ataskaitoje[11] rašoma, kad sąveika ir pagal ankstesnę programą vykdomas darbas padeda diegti skaitmenines viešojo sektoriaus inovacijas ir įveikti kliūtis.

Todėl naujoji programa turėtų būti pagrindas ir priemonė, kuriuos pasitelkus būtų galima įgyvendinti informacinėms ir ryšių technologijomis grindžiamą viešojo sektoriaus modernizavimą Europoje ir tokiu būdu žymiai prisidėti prie bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo.

1.2         Sąveikos svarba

Šiandien Europos piliečiai gali laisvai dirbti ir keisti gyvenamąją vietą, o įmonės gali laisvai prekiauti ir vykdyti veiklą visoje Europos Sąjungoje. Tam jiems dažnai tenka elektroninėmis priemonėmis bendrauti su valstybių narių institucijomis. Kad bendrauti būtų lengviau, valstybės narės savo institucijas palaipsniui modernizuoja – tobulindamos veiklos procesus ir IRT infrastruktūrą, mažina administracinę naštą bei išlaidas ir didina teikiamų paslaugų efektyvumą ir veiksmingumą.

Šis darbas dirbamas nacionaliniu lygmeniu, ir jam stinga sąveikos Europos lygmeniu, todėl kartu su tokiais pokyčiais dažnai atsiranda elektroninės kliūtys (toliau – e. kliūtys), trukdančios piliečiams ir įmonėms efektyviai naudotis viešosiomis paslaugomis ir stabdančios sklandų vidaus rinkos veikimą.

Tuo pat metu Europoje susiduriama su uždaviniais, kuriems vis labiau reikia bendrų politikos sprendimų, vadinasi, ir sutelktų valstybių narių pastangų jiems įgyvendinti. Už daugelio teisės aktų taikymą yra bendrai atsakingos valstybės narės ir Komisija, todėl reikia bendrauti tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu lygmeniu, naudojant IRT sąveikos sprendimus, kurie šiandien yra neatsiejami nuo daugelio teisės aktų ir yra pagrindinė tokio bendravimo priemonė.

1.3         Pagrindiniai faktai

1995–1999 m. keitimosi duomenimis tarp administracijų programos[12] tikslas buvo skatinti transeuropinių telematinių tinklų, kuriais naudodamosi valstybių narių institucijos galėtų vienos su kitomis ir (arba) su ES institucijomis keistis duomenimis, kūrimą ir veiklą.

Įgyvendinant paskesnę 1999–2004 m.[13][14] programą IDA II siekta didesnio e. valdžios paslaugų teikimo Europos įmonėms ir piliečiams efektyvumo.

2005–2009 m. programos IDABC[15] tikslas buvo suderintas visos Europos e. valdžios paslaugų teikimas valstybės valdymo institucijoms, įmonėms ir piliečiams.

Europos viešojo administravimo institucijoms skirtų sąveikos sprendimų 2010–2015 m. programos ISA[16] tikslas buvo paremti Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą, kad sudarius sąlygas efektyviai ir veiksmingai bendrauti įvairių valstybių ir sektorių institucijos galėtų teikti elektronines viešąsias paslaugas ir taip padėtų vykdyti Sąjungos politiką ir veiklą.

Pagal programas vykdomais darbais reikšmingai prisidėta prie Europos viešojo administravimo institucijų elektroninių informacijos mainų sąveikos. 2012 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė Europos Parlamentas pripažino šį indėlį ir apskritai programos ISA reikšmingumą procesui, kuriuo apibrėžiamas, skatinamas ir remiamas Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų ir struktūrų diegimas, siekiama sinergijos, skatinama infrastruktūrą, skaitmeninių paslaugų ir programinės įrangos sprendimus naudoti pakartotinai ir kai viešojo administravimo institucijų sąveikos reikalavimai paverčiami skaitmeninių paslaugų standartais. Parlamentas taip pat paragino 2014–2020 m. ES viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimams skirti daugiau finansinių išteklių.

2015 m. gruodžio 31 d. programa ISA baigsis, todėl reikia naujos ES viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programos siekiant:

· užfiksuoti ir išnagrinėti bendrą sąveikos būklę Europoje ir išvengti sąveikos skaidymo;

· sukurti sąlygas taikyti, populiarinti ir remti visuminį metodą, kuriuo būtų renkami, vertinami, vystomi, nustatomi, parengiami serijinei gamybai, naudojami, tobulinami ir techniškai prižiūrimi sąveikos sprendimai, įskaitant sprendimus, kuriuos pritaikius būtų lengviau pakartotinai naudoti duomenis ir jais keistis, ir taip paremti Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su įmonėmis ir piliečiais ir

· populiarinti ir remti esamų sprendimų, įskaitant kitų Sąjungos politikos sričių sprendimus, pakartotinį naudojimą, integravimą ir sujungimą.

Naujoji programa padės spręsti uždavinius, užtikrinti tęstinumą ir kartu sudaryti sąlygas keistis idėjomis ir patirtimi.

1.4         Susijusios ES iniciatyvos ir sąveika kitose politikos srityse

Pagal ankstesnę programą ISA vykdytas darbas buvo nuolat koordinuojamas platesniu mastu ir derinamas su darbu, vykdomu pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos IRT politikos rėmimo programą, taip pat su Komisijos vidaus IRT strategija ir pagal 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planą vykdoma veikla. Vykdant programą ISA, paremtos šios ir panašios iniciatyvos, jei jomis buvo prisidedama prie ES viešojo administravimo institucijų sąveikos.

Programa ISA buvo taip pat gerai suderinta su Europos infrastruktūros tinklų priemonės programa, pagal kurią Sąjunga finansuoja transeuropinius transporto, energetikos ir ryšių tinklus. Europos infrastruktūros tinklų priemone prisidedama prie tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų diegimo ir veikimo. Siūloma programa papildo Europos infrastruktūros tinklų priemonę, nes pagal ją taip pat numatyta paslaugas parengti iki naudojimo lygio, kad tuomet jas būtų galima priskirti prie Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Ji taip pat yra viena iš tų programų, pagal kurias sudaromos prielaidos ir suteikiamos paskatos inovacijoms Europos viešajame sektoriuje.

Sąveika yra reikšminga ir nuotolinės kompiuterijos srityje. Komisijos komunikate „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“[17] pažymėta, kad sąveika svarbi kuriant standartais grindžiamas keičiamo masto viešąsias paslaugas, atitinkančias judžios visuomenės dalies ir įmonių, norinčių pasinaudoti Europos bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais, poreikius. Pasiūlytoje programoje atsižvelgiama į Europos nuotolinės kompiuterijos iniciatyvos veiklą, susijusią su sąveika.

Sąveika užtikrina ES politikos kūrimo ir jos sėkmingo įgyvendinimo įvairiuose sektoriuose prielaidas. Sąveika yra būtina, kad politika būtų veiksmingai ir našiai įgyvendinama toliau išvardytose (bet ne vien tokiose) srityse:

· Vidaus rinka. Pagal Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje[18] valstybės narės privalo paslaugų teikėjams suteikti galimybę visas procedūras ir formalumus atlikti naudojantis elektroninėmis priemonėmis, kad paslaugas jie galėtų teikti ir kitose šalyse. Be to, Direktyva 2012/17/ES[19] nustatytas bendrovių teisės srities reikalavimas per centrinę platformą organizuoti valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveiką. Sujungus bendrovių registrus, atsiras galimybė vykdyti tarpvalstybinius registrų informacijos mainus, bus lengviau suteikti piliečiams ir įmonėms ES lygio prieigą prie įmonių duomenų, todėl Europoje padidės verslo aplinkos teisinis tikrumas;

· Aplinka. Direktyvoje INSPIRE[20] nustatytas reikalavimas priimti bendras įgyvendinimo taisykles, kuriomis būtų nustatytos sąveikos priemonės, o nacionalinės infrastruktūros objektus pritaikyti taip, kad būtų užtikrinta erdvinių duomenų ir paslaugų sąveika ir tarpvalstybinis prieinamumas Sąjungoje.

· Vidaus reikalai ir teisingumas. Veiksmingumas priklauso nuo didesnės Europos duomenų bazių sąveikos ir sinergijos, pavyzdžiui, naudojant Vizų informacinę sistemą (VIS), Šengeno informacinę sistemą II (SIS II), Europos daktiloskopinės informacijos sistemą (Eurodac) ir e. teisingumo portalą.

· Muitinė, mokesčiai ir akcizai. Programų „Fiscalis 2013“[21] ir „Muitinė 2013“[22] lėšomis finansuojamas ir visas valstybes nares aprėpiančias bei jose veiklos procesus vykdyti padedančias transeuropines IRT sistemas įdiegusios Komisija ir nacionalinės administravimo institucijos per 20 naudojimosi jomis metų sukaupė patirtį, rodančią, kad sąveika yra vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių. Įgyvendinant programas „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“ sukurtais ištekliais galima be pakeitimų dalytis ir juos naudoti pakartotinai kitose politikos srityse.

· Sveikata. Direktyvoje 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo pateiktos taisyklės, kaip palengvinti prieigą prie saugios kokybiškos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros. Direktyvoje aiškiai numatyta siekti didesnės nacionalinių IRT sistemų sąveikos, kad būtų galima keistis elektroniniais sveikatos duomenimis. Farmacijos srities Europos telematikos tinklą valdo Europos vaistų agentūra, nacionalinės valdžios institucijos ir Komisija. Juo naudojantis racionalizuojamas vaistų leidimų išdavimas ir palaikomas sąveikus Europos farmakologinio budrumo tinklas.

· Gyvūnų sveikata ir maisto sauga. Pastaruosius dešimt metų taikomi ir palaipsniui tobulinami veiksmingi sprendimai, kuriais užtikrinamas visiškas gyvūnų ir gyvūninių produktų atsekamumas. Visos šio proceso grandys (nuo įmonių iki administravimo institucijų) dalyvauja sistemoje TRACES. Jų (įskaitant trečiąsias šalis) elektroniniai duomenų mainai grindžiami tarptautiniais standartais (UNCEFACT), taip pat diegiama elektroninio parašo sistema, kad elektroninėmis priemonėmis būtų galima apdoroti beveik visus oficialius dokumentus.

· Europos fondai. Visa informacija, susijusia su Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondu, pagalbos gavėjai ir vadovaujančiosios institucijos, tvirtinančiosios institucijos, audito institucijos bei tarpinės institucijos keičiasi naudodamosi elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis[23], kad būtų lengviau užtikrinti nacionalinių ir ES struktūrų sąveiką, o pagalbos gavėjams visą reikiamą informaciją reikėtų pateikti tik vieną kartą.

· Viešojo sektoriaus informacija. Direktyvoje 2013/37/ES[24] numatyta, kad viešojo sektoriaus institucijos, jei įmanoma ir tinka, turėtų leisti naudoti dokumentus, pateikdamos juos atviruoju ir elektroniniu formatu kartu su didžiausio įmanomo tikslumo ir išsamumo metaduomenimis taip, kad būtų užtikrintas sąveikumas, pakartotinis naudojimas ir prieinamumas.

· Elektroninė atpažintis. Komisijos pateiktame elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje reglamento pasiūlyme[25] pabrėžiama, kad Europos Sąjungai reikia sukurti struktūrą, kuri padėtų užtikrinti tarpvalstybinę sąveiką ir pagerintų nacionalinių priežiūros schemų, naudojamų visoje ES pripažįstamai elektroninei atpažinčiai ir elektroniniam tapatumo nustatymui atlikti, koordinavimą.

· IRT standartizacija. Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos[26] sąveika laikoma būtinu standartizacijos rezultatu ir pažymima, kad, norint užtikrinti sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti ES naudotojų pasirinkimo laisvę IRT srityje, dera skatinti, kad Sąjungos lygiu būtų naudojami atitinkami standartai, arba reikalauti, kad jų būtų laikomasi. Todėl įgyvendinant šią programą turėtų būti skatinama ir, kai tinka, remiama dalinė arba visiška esamų sąveikos sprendimų standartizacija.

· Europos statistikos rengimas. Reglamente (EB) Nr. 223/2009[27] dėl Europos statistikos, kuriuo nustatomi Europos statistikos sistemos pagrindai, ir paskesniame Komisijos komunikate COM(2009) 404 „Dėl ES statistikos rengimo metodo: ateinančio dešimtmečio vizija“ [28] sąveika laikoma viena iš svarbiausių didesnio efektyvumo, mažesnės administracinė naštos ir kokybiškesnės ES statistikos ES piliečiams, įmonėms ir politikams prielaidų.

· Viešasis pirkimas. Pagal 2014 m. kovo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2014/25/ES, 2014/24/ES ir 2014/23/ES valstybės narės turi įgyvendinti elektroninį viešąjį pirkimą. Ten nurodyta, kad priemonės ir prietaisai, naudojami komunikuojant elektroninėmis priemonėmis, taip pat jų techninės charakteristikos, turi būti sąveikūs su visuotinai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų produktais. 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento priimtoje Direktyvoje 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose[29] numatyta parengti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kad visoje Europos Sąjungoje būtų užtikrinta elektroninių sąskaitų faktūrų sistemų sąveika.

Siekiant pasinaudoti visomis minėtų sektorinių iniciatyvų galimybėmis būtina apsvarstyti tarpsektorinę sąveiką ir į ją atsižvelgti šioje programoje.

1.5         Pasiūlymo pagrindas

Kad su piliečiais ir įmonėmis galėtų bendrauti efektyviai ir veiksmingai, valstybės narės turėtų modernizuoti administravimo institucijas ir nacionaliniu bei Europos lygmenimis teikti sąveikias skaitmenines paslaugas.

Administravimo institucijos dar neišsprendė problemų, susijusių su vidaus organizacijos sudėtingumu, struktūrų stygiumi, IRT architektūros ir sąveiką užtikrinančių priemonių, kultūrinio suskaidymo ir atsietų institucinių įstaigų bendradarbiavimo stygiumi.

2012 m. atlikus tarpinį programos ISA vertinimą, padaryta išvada, kad programa padeda[30] tenkinti valstybių narių poreikius, nes poreikiai, kuriems skirtos Komisijos buvusios ir esamos programos (IDA, IDABC ir ISA), tebėra svarbūs Europos viešojo administravimo institucijoms.

Todėl šios programos reikia siekiant:

– valstybėms narėms ir Komisijai sukurti sąlygas lengviau bendradarbiauti;

– užfiksuoti ir išnagrinėti bendrą sąveikos būklę Europoje;

– sukurti sąlygas taikyti, populiarinti ir remti visuminį metodą, kuriuo būtų renkami, vertinami, vystomi, nustatomi, parengiami serijinei gamybai, naudojami, tobulinami ir techniškai prižiūrimi sąveikos sprendimai, įskaitant sprendimus, kuriuos pritaikius būtų lengviau pakartotinai naudoti duomenis ir jais keistis, ir taip paremti Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su įmonėmis ir piliečiais ir

– tuo pat metu populiarinti ir remti esamų sprendimų, įskaitant iš kitų ES politikos sričių gautus sprendimus, pakartotinį naudojimą, integravimą ir sujungimą.

Vienas iš esminių sąveikos įgyvendinimo, ypač IRT sektoriuje, sėkmės veiksnių yra imtis priemonių tinkamu teisiniu lygmeniu ir taip pasiekti didžiausią poveikį. Turėtų būti užtikrinta, kad siūlomo teisės akto poveikis informacinėms ir ryšių technologijoms būtų įvertintas ir pamatuotas jau ES teisės aktų leidybos pradžioje ir būtų laiku nustatyti IRT poreikiai, kad įsigaliojęs jis būtų įgyvendintas sklandžiai.

Pagal pateiktą programą bus remiamas ir skatinamas siūlomų arba priimtų Sąjungos teisės aktų poveikio vertinimas IRT aspektu, taip pat sprendimų, būtinų tokiems teisės aktams įgyvendinti, planavimas.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1         Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Suinteresuotųjų šalių nuomonės apie programos ISA ateitį (šio pasiūlymo dalyką) buvo renkamos nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2014 m. sausio mėn. oficialiose penkių etapų konsultacijose su valstybėmis narėmis. Konsultuotasi su dvylika Komisijos generalinių direktoratų[31]; šiame pasiūlyme į jų nuomones atsižvelgta.

Dviejuose oficialiuose ISA komiteto posėdžiuose ir trijuose ISA koordinavimo grupės posėdžiuose Komisija valstybėms narėms pateikė naujosios programos ISA teisinių pagrindų rengimo ataskaitas. Vykdant šį kartotinį procesą surinkti valstybių narių atsiliepimai apie siūlomą teisės aktą.

2013 m. kovo mėn. Komisija valstybėms narėms pirmiausia pranešė ketinanti priimti oficialų sprendimą dėl programą ISA pakeisiančios programos. 2013 m. spalio mėn. ji pateikė ISA koordinavimo komitetui teisės akto projektą ir paprašė valstybių narių pateikti savo nuomones.

Iš 16 valstybių narių[32] 2013 m. lapkričio mėn. gautų nuomonių paaiškėjo, kad:

· naujuoju teisės aktu reikėtų siekti, kad nebūtų dubliuojamas darbas ir vyktų koordinavimas su kitomis ES programomis (nurodė dešimt valstybių narių);

· turėtų būti toliau stebimi programos rezultatai ir išmatuota programos nauda (nurodė septynios valstybės narės);

· naujoji programa ISA turėtų papildyti bendrą sąveikos panoramą taikant tokį architektūros modelį arba priemonę, kaip Europos sąveikos objektų katalogą (angl. European Interoperability Cartography) (nurodė šešios valstybės narės) ir

· programa turėtų būti orientuota į poreikius (nurodė šešios valstybės narės).

Kitos mažiau reikšmingos pastabos:

· reikia, kad teisės akto peržiūroje dalyvautų skirtingos suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, piliečiai, įmonės, mokslo įstaigos, ir taip būtų atsižvelgta į jų situaciją;

· naujajame teisės akte turėtų būti pabrėžiama pakartotinio duomenų, paslaugų ir sprendimų naudojimo svarba;

· teisės akte turėtų būti konkretūs teiginiai, kuriais būtų skatinama modernizuojant viešojo administravimo institucijas paprastinti procesus, ir

· naujoji programa turėtų veikti kaip valstybių narių ir Europos institucijų bendradarbiavimo terpė, užtikrinanti ne vien sprendimų diegimą, bet ir jų tvarumą, kad nebūtų dubliuojamas darbas.

Naujausios valstybių narių nuomonės gautos 2014 m. sausio 16 d. ISA komiteto posėdyje, kuriame pristatytas ir sutartas naujosios programos priėmimo kalendorinis planas. Be to, sutarta, kad nors teisės aktą ketinama taikyti taip pat piliečiams ir įmonėms, vis dėlto, siekiant užtikrinti ištisinę sąveiką, jis turėtų būti skirtas pirmiausia viešojo administravimo institucijoms.

2.2         Poveikio vertinimas

Šios programos poveikio vertinimas grindžiamas pagal ankstesnių programų vertinimą (2012 m. programos ISA tarpinį vertinimą ir Europos sąveikumo strategijos įgyvendinimo peržiūrą) parengtu metavertinimu, taip pat valstybių narių nuomonėmis.

Iš esmės teigiamo tarpinio programos ISA vertinimo išvada – su Komisijos politikos prioritetais ir valstybių narių poreikiais suderinta programa ISA įgyvendinta efektyviai ir darniai, o gautus rezultatus Komisijos tarnybos ir valstybės narės naudojo pakartotinai. Tačiau įvardyti tam tikri trūkumai ir rekomenduota imtis veiksmų dėl:

· komunikacijos ir informuotumo didinimo;

· suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir projekto valdymo tęstinumo ir

· funkcijų ir darbo nedubliavimo, didesnio pakartotinio naudojimo ir tvarumo užtikrinimo.

Be to, vertintojų nuomone, keturios iš vienuolikos ankstesnės programos (IDABC) galutinio vertinimo rekomendacijų gali būti taikomos programai ISA.

Šioje programoje atsižvelgta į tarpinės ataskaitos rekomendacijas, numatytos konkrečios trūkumų šalinimo priemonės ir siekiama konsoliduoti, populiarinti ir plėtoti esamą programos ISA veiklą. Naujoji programa ypač padės rasti, sukurti ir naudoti sąveikos sprendimus, kurie paskui bus pateikti be apribojimų naudoti Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, nacionalinėms, regionų ir vietos viešojo administravimo institucijoms, todėl bendradarbiauti įvairių valstybių arba sektorių institucijoms bus lengviau. Įgyvendinant programą bus rengiami atskiri sąveikos sprendimai arba bus papildomos ir remiamos kitos Sąjungos iniciatyvos, nes programa bus sąveikos sprendimų bandymo terpė arba tų sprendimų tvarumo laidas.

Todėl programa padės sumažinti visų suinteresuotų subjektų tarpvalstybinio bendravimo išlaidas ir administracinę naštą, labiau sustiprins vidaus rinką ir judėjimo Europos Sąjungoje be administracinių kliūčių laisvę ir bus naudinga sklandžiai diegiant ES teisės aktams būtinas IRT sistemas.

Jei ši programa nebūtų priimta, veiksmingas ir efektyvus Europos viešojo administravimo institucijų bendravimas netektų dabartinės paramos, todėl keliskart padidėtų išlaidos ir reikėtų papildomų darbo sąnaudų. Be to, dėl išplitusių nesuderinamų sprendimų neplanuotai atsirastų naujų arba dar didesnių e. kliūčių, todėl tokie sprendimai stabdytų sklandų vidaus rinkos veikimą ir trukdytų judėjimo laisvei, o Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimo tikslas yra visiškai priešingas.

Taip pat naujų sąveikos sprendimų kūrimas ir naudojimas nebepadėtų užtikrinti efektyvaus ir veiksmingo keitimosi duomenimis tarp Europos viešojo administravimo institucijų. Be naujos programos būtų imtasi kur kas mažiau ES iniciatyvų sąveikai paremti, nors tokios iniciatyvos yra Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinių arba tarpsektorinių elektroninių skaitmeninių paslaugų teikimo išankstinė sąlyga.

Pradėdama šią programą, ES labai padės užtikrinti sklandų Europos viešojo administravimo institucijų bendravimą, kuris bus tiesiogiai naudingas valstybėms narėms, įmonėms ir piliečiams.

Programa duos ūkinės naudos, nes vidaus rinka veiks tinkamiau, kai bus pritaikyti sprendimai, kuriais:

a)         trumpinamas viešojo administravimo institucijų atsako į piliečių ir įmonių užklausas laikas;

b)         nustatomi ir panašiems veiklos poreikiams pakartotinai naudojami esami sprendimai ir

c)         automatizuojamos tarpvalstybinės ir tarpsektorinės operacijos, todėl taupomi ištekliai ir laikas.

Būtų kuriama socialinė vertė, nes programos veikla galiausiai duos naudos piliečiams ir įmonėms, t. y. tarpvalstybinių ir tarpsektorinių elektroninių viešųjų paslaugų, grindžiamų tokiais bendrais ir pasidalijamaisiais sprendimais, naudotojams.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1         Siūlomo teisės akto santrauka

Įgyvendinant pateiktąją programą, pakeisiančią programą ISA, bus telkiama, skatinama ir plėtojama pastarosios veikla.

Naujoji programa padės:

· rasti, sukurti ir naudoti sąveikos sprendimus, kurie paskui bus pateikti neribotai naudoti Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, nacionalinėms, regionų ir vietos viešojo administravimo institucijoms, todėl bendrauti įvairių valstybių arba sektorių institucijoms bus lengviau;

· rengti atskirus sąveikos sprendimus arba papildyti ir remti kitas Sąjungos iniciatyvas, nes programa bus sąveikos sprendimų bandymo terpė arba tų sprendimų tvarumo laidas ir

· įvertinti esamų ir pasiūlytų ES teisės aktų poveikį IRT aspektu.

3.2         Teisinis pagrindas

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 170 straipsnį, kad padėtų pasiekti SESV 26 ir 174 straipsniuose nustatytus tikslus ir suteiktų Europos Sąjungos piliečiams, ūkio subjektams bei regionų ir vietos bendruomenėms galimybę gauti visą vidaus sienų neturinčios erdvės teikiamą naudą, Sąjunga turėtų prisidėti prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo imdamasi veiksmų tų tinklų tarpusavio ryšiams, sąveikumui ir prieinamumui skatinti .

Pagal SESV 172 straipsnį (anksčiau Europos bendrijos steigimo sutarties 156 straipsnis) „171 straipsnio 1 dalyje minėtas gaires ir kitas priemones Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu. Gairėms ir bendrų interesų projektams, susijusiems su valstybės narės teritorija, reikalingas tos valstybės narės pritarimas.“

3.3         Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas, jeigu pasiūlymas nepriskiriamas išimtinei ES kompetencijai.

Veikdamos pavieniui valstybės narės negali iki galo įgyvendinti pasiūlymo tikslų, nes jos pavieniui negalėtų užtikrinti tarpvalstybinėms arba tarpsektorinėms elektroninėms viešosioms paslaugoms būtino rezultato – sąveikos – arba nesukurtų bendrųjų ir pasidalijamųjų Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų.

ES priemonėmis pasiūlymo tikslai bus įgyvendinti veiksmingiau, nes įgyvendinant programą bus nustatyti ir pradėti naudoti sąveikos sprendimai, kuriais bus skatinamas sklandus viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinis arba tarpsektorinis bendravimas, todėl atsiras sąlygos teikti elektronines viešąsias paslaugas, padėsiančias įgyvendinti ES politiką ir veiklą.

Vadinasi, programa turi neatsiejamą ES matmenį. Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

3.4         Proporcingumo principas

Programa padės teikti bendruosius ir pasidalijamuosius sprendimus, t. y. bendrąsias struktūras, tipiškas priemones ir bendrąsias paslaugas, kurias, jei tinka, galės naudoti Europos viešojo administravimo institucijos keisdamosi informacija tarp valstybių arba sektorių. Nenumačius kitų nuostatų, valstybės narės tokius sprendimus taikytų savo nuožiūra.

Bendrųjų struktūrų ir tipiškų priemonių kūrimas ir tobulinimas bus finansuojami pagal programą, o šių struktūrų ir priemonių naudojimą finansuos atitinkamo administracinio lygmens naudotojai. Pagal programą bus skatinamas bendrųjų paslaugų nustatymas, parengimas serijinei gamybai (t. y. sprendimo subrandinimas veiklai), tačiau jų faktinis naudojimas bus finansuojamas tik jei jis bus naudingas ES interesams. Kitais atvejais paslaugų naudojimą, įskaitant jų decentralizuotą teikimą, finansuos naudotojai.

Pagal programą sukurti sprendimai sumažins finansinę ir administracinę naštą, tenkančią tarpusavyje bendraujančioms Europos viešojo administravimo institucijoms. Todėl pasiūlymas atitinka proporcingumo principą.

3.5         Pasirinkta priemonė

Siūlomas teisės aktas yra Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (kaip anksčiau programai ISA), nes šiuo konkrečiu atveju sprendimas yra tinkamiausia proporcingumo principo laikymosi priemonė.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Naujosios programos ISA2 įgyvendinimo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. finansinis paketas yra 130 928 000 EUR. Pasiūlytas finansinis paketas atitinka 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą.

Išsamesnės informacijos pateikta kartu su pasiūlymu pateiktoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

5.           NEPRIVALOMI ELEMENTAI

Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE, todėl turėtų būti jai taikomas.

Šalys kandidatės

Siūlomoje veikloje gali dalyvauti šalys kandidatės.

2014/0185 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programa (ISA2)

Sąveika kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[33],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[34],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       keliose (2005 m. lapkričio 24 d. Mančesterio, 2007 m. rugsėjo 19 d. Lisabonos, 2009 m. lapkričio 18 d. Malmės ir 2010 m. balandžio 19 d. Grenados) ministrų deklaracijose ministrai Komisiją ragino sukurti valstybėms narėms sąlygas lengviau bendradarbiauti įdiegiant tarpvalstybinius ir tarpsektorinius sąveikos sprendimus, kuriais naudojantis viešosios paslaugos taptų efektyvesnės ir saugesnės. Be to, valstybės narės pripažino, kad geresnes viešąsias paslaugas būtina teikti naudojant mažiau išteklių ir kad e. valdžios galimybes galima padidinti skatinant bendradarbiavimą ir gerinant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sąlygas;

(2)       2010 m. gegužės 19 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“[35] (tai viena iš strategijos „Europa 2020“[36] pavyzdinių iniciatyvų) Komisija pabrėžė, kad sąveika yra būtina siekiant kuo didesnio socialinio ir ūkinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) potencialo, todėl darbotvarkė bus veiksminga tik užtikrinus sąveiką;

(3)       2010 m. gruodžio 16 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“[37] Komisija pateikė Europos sąveikumo strategiją ir Europos sąveikumo sistemą;

(4)       sąveika padeda sėkmingai įgyvendinti politiką Sąjungos lygiu. Sąveika yra būtina veiksmingam ir efektyviam politikos įgyvendinimui toliau išvardytose srityse;

(5)       vidaus rinkos srityje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB[38] valstybės narės įpareigojamos paslaugų teikėjams suteikti galimybę visas procedūras ir formalumus atlikti naudojantis elektroninėmis priemonėmis, kad paslaugas jie galėtų teikti ir kitose šalyse;

(6)       Direktyva 2012/17/ES[39] nustatytas bendrovių teisės srities reikalavimas per centrinę platformą organizuoti valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveiką. Sujungus bendrovių registrus, atsiras galimybė vykdyti tarpvalstybinius registrų informacijos mainus, bus lengviau piliečiams ir įmonėms suteikti ES lygio prieigą prie įmonių duomenų, todėl Europoje padidės įmonių aplinkos teisinis tikrumas;

(7)       Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB[40] nustatytas aplinkos srities reikalavimas priimti bendras įgyvendinimo taisykles, kuriomis būtų nustatytos sąveikos priemonės. Direktyvoje visų pirma reikalaujama nacionalinės infrastruktūros objektus pritaikyti taip, kad Sąjungoje būtų užtikrinta erdvinių duomenų ir paslaugų sąveika ir tarpvalstybinis prieinamumas;

(8)       vidaus reikalų ir teisingumo srityje nuo didesnė Europos duomenų bazių sąveika yra Vizų informacinės sistemos (VIS)[41], Šengeno informacinės sistemos II (SIS II)[42], Europos daktiloskopinės informacijos sistemos (Eurodac)[43] ir e. teisingumo portalo[44] pagrindas. Be to, 2012 m. rugsėjo 24 d. Tarybos priimtose išvadose raginama sukurti Europos teisės aktų identifikatorių ir atkreipiamas dėmesys į poreikį sąveikiai ieškoti oficialiuosiuose leidiniuose ir valstybės leidiniuose paskelbtos teisinės informacijos ir ja keistis, tais tikslais naudojant unikalius identifikatorius ir struktūrizuotus metaduomenis;

(9)       sąveika muitinės, mokesčių ir akcizų srityje yra vienas iš esminių veiksnių, kodėl sėkmingai veikia programų „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“ lėšomis finansuojamos ir visas valstybes nares aprėpiančios bei jose sąveikius veiklos procesus vykdyti padedančios transeuropinės IRT sistemos, kurias įdiegė ir naudoja Komisija ir nacionalinės administravimo institucijos. Įgyvendinant programas „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“ sukurtais ištekliais galima dalytis ir juos naudoti pakartotinai kitose politikos srityse;

(10)     Direktyvoje 2011/24/ES[45] pateiktos sveikatos priežiūros srities taisyklės, kaip palengvinti prieigą prie saugios kokybiškos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros. Visų pirma, pagal direktyvą kuriamas e. sveikatos tinklas siekiant išspręsti elektroninių sveikatos sistemų sąveikos klausimą. Gali būti priimtos tinklo gairės, kuriomis apibrėžiamas būtiniausių duomenų rinkinys, kuriuo reikėtų keistis tarp valstybių neplanuotos ir skubios pagalbos teikimo atvejais, ir tarpvalstybinės e. receptų paslaugos;

(11)     Europos fondų srityje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013[46] 122 straipsnį reikalaujama, kad visa informacija paramos gavėjai ir vadovaujančiosios institucijos, tvirtinančiosios institucijos, audito institucijos ir tarpinės institucijos keistųsi per elektroninio keitimosi duomenimis sistemas. Šios sistemos reikalingos tam, kad būtų lengviau užtikrinti nacionalinių ir ES struktūrų sąveiką, o pagalbos gavėjams visą reikiamą informaciją reikėtų pateikti tik vieną kartą;

(12)     Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/37/ES[47] viešojo sektoriaus informacijos klausimais pabrėžiama, kad viešojo sektoriaus institucijos, jei įmanoma ir kai tinka, turėtų leisti naudoti dokumentus, pateikdamos juos atviruoju ir elektroniniu formatu kartu su didžiausio įmanomo tikslumo ir išsamumo metaduomenimis taip, kad būtų užtikrintas sąveikumas, pakartotinis naudojimas ir prieinamumas;

(13)     2012 m. birželio 4 d. Europos Komisijos pateiktame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje pasiūlyme[48] elektroninės atpažinties klausimais pabrėžiama, kad Sąjungoje reikia sukurti struktūrą, kuri padėtų užtikrinti tarpvalstybinę sąveiką ir pagerintų nacionalinių priežiūros schemų, naudojamų visoje ES pripažįstamai elektroninei atpažinčiai ir elektroniniam tapatumo nustatymui atlikti, koordinavimą;

(14)     IRT standartizacijos srities Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos[49] sąveika laikoma būtinu standartizacijos rezultatu;

(15)     mokslinių tyrimų ir inovacijų srities Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji programa „Horizontas 2020[50], aiškiai nurodoma, kad sąveikūs IRT sprendimai ir standartai yra svarbiausios prielaidos užmegzti Sąjungos lygmens pramoninės partnerystės ryšius. Telkiant bendradarbiavimą prie bendrų atvirų technologijų platformų, turinčių sklaidos ir sverto poveikį, įvairiems suinteresuotiesiems subjektams atsiras galimybė gauti naudos iš pokyčių ir kurti tolesnes inovacijas;

(16)     pagal 2014 m. kovo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2014/25/ES[51], 2014/24/ES[52] ir 2014/23/ES[53] viešojo prikimo srityje valstybės narės turi įgyvendinti elektroninį viešąjį pirkimą. Ten nurodyta, kad priemonės ir prietaisai, naudojami komunikuojant elektroninėmis priemonėmis, taip pat jų techninės charakteristikos, privalo būti sąveikūs su visuotinai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų produktais. Be to, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento priimtoje Direktyvoje 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose[54] numatyta parengti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kad visoje Europos Sąjungoje būtų užtikrinta elektroninių sąskaitų faktūrų sistemų sąveika;

(17)     sąveika yra viena iš pagrindinių Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013[55] sukurtos Europos infrastruktūros tinklų priemonės, taikomos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir paslaugų srityje, elementų. Reglamente 2014/283/ES dėl gairių transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje[56] aiškiai nustatytas šis Europos infrastruktūros tinklų priemonės veiklos prioritetas jos tikslams pasiekti ‒ tai sąveikumas, galimybė palaikyti ryšį, darnus diegimas, transeuropinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros naudojimas, modernizavimas ir jų koordinavimas Europos lygiu;

(18)     politiniu lygiu Taryba ne kartą ragino dar labiau didinti sąveiką Europoje ir toliau modernizuoti Europos viešojo administravimo institucijas. Konkrečiai 2013 m. spalio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos priimtose išvadose pabrėžiama, kad viešojo administravimo institucijos turėtų būti toliau modernizuojamos sparčiai diegiant tokias nuo sąveikos priklausomas paslaugas, kaip e. valdžia, e. sveikata, e. sąskaitų faktūrų išrašymas ir e. viešasis pirkimas;

(19)     jei sąveikos klausimas kiekviename sektoriuje būtų sprendžiamas izoliuotai, atsirastų rizika, kad nacionaliniu arba sektoriaus lygmeniu priimti skirtingi arba nesuderinami sprendimai sukurtų naujas e. kliūtis, trukdančias tinkamai veikti vidaus rinkai, ir taip varžytų judėjimo laisvę, darytų žalą rinkų atvirumui bei konkurencingumui ir kliudytų teikti bendrojo intereso paslaugas piliečiams ir įmonėms. Kad sumažintų šią riziką, valstybės narės ir Sąjunga turėtų bendromis pastangomis užkirsti kelią rinkos skaidymui ir, įgyvendindamos teisės aktus, užtikrinti tarpvalstybinę arba tarpsektorinę sąveiką ir tuo pačiu metu mažinti administracinę naštą bei išlaidas, populiarinti bendrai sutartus IRT sprendimus ir užtikrinti deramą valdymą;

(20)     paeiliui įgyvendinant kelias programas siekta užtikrinti darnų visuminių ir atskiriems sektoriams skirtų sąveikos strategijų, teisinių pagrindų, gairių, paslaugų ir priemonių, kuriais vykdomi visos Sąjungos masto politikos reikalavimai, rengimą ir įgyvendinimą, pavyzdžiui:

– Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1719/1999/EB[57] ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1720/1999/EB[58] nustatytos programos IDA (1999–2004 m.);

– Sprendimu 2004/387/EB dėl e. valdžios[59] nustatytos programos IDABC (2005–2009 m.) ir

– Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 922/2009/EB[60] nustatytos programos ISA (2010–2015 m.);

(21)     pagal programas IDA, IDABC ir ISA vykdyta veikla reikšmingai prisidėta prie viešojo administravimo institucijų elektroninių informacijos mainų Sąjungoje užtikrinimo. 2012 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė[61] Europos Parlamentas pripažino programos ISA indėlį ir bendrai jos reikšmingumą, kai apibrėžiamas, populiarinamas ir remiamas Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų ir struktūrų diegimas, siekiama sinergijos, skatinama sprendimus naudoti pakartotinai ir kai viešojo administravimo institucijų sąveikos reikalavimai paverčiami skaitmeninių paslaugų standartais;

(22)     2015 m. gruodžio 31 d. Sprendimas Nr. 922/2009/EB neteks galios, todėl siekiant užfiksuoti ir išnagrinėti bendrą sąveikos būklę Europoje ir išvengti sąveikos skaidymo Sąjungai reikia naujos Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programos (ISA2). Programa padės sukurti sąlygas remti ir populiarinti visuminį metodą, kuriuo būtų renkami, vertinami, vystomi, nustatomi, parengiami serijinei gamybai, naudojami, tobulinami ir techniškai prižiūrimi sąveikos sprendimai, įskaitant sprendimus, kuriuos pritaikius būtų lengviau pakartotinai naudoti duomenis ir jais keistis, ir taip paremti Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį arba tarpsektorinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su įmonėmis ir piliečiais. Įgyvendinant programą taip pat bus populiarinamas esamų sprendimų, įskaitant iš kitų Sąjungos politikos sričių gautus sprendimus, pakartotinis naudojimas, integravimas ir sujungimas;

(23)     pagal pateiktą programą ISA2 priimti arba taikomi sprendimai, kiek įmanoma, turėtų būti paslaugų, padedančių bendrauti Europos viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams ir užtikrinančių, palengvinančių ir įgalinančių tarpvalstybinę arba tarpsektorinę sąveiką, nuosekliai derančios aplinkos dalis;

(24)     piliečiams ir įmonėms turėtų būti naudingos bendros, pakartotinai naudojamos ir sąveikios tiesioginio aptarnavimo paslaugos, sukurtos geriau integravus procesus ir keičiantis duomenimis Europos viešojo administravimo institucijų tarnybiniais kanalais;

(25)     programa ISA2 Sąjungoje turėtų būti viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė;

(26)     sąveika yra tiesiogiai susijusi su standartais ir bendrosiomis specifikacijomis ir yra priklausoma nuo jų naudojimo. Įgyvendinant programą ISA2 turėtų būti populiarinama ir, jei tinka, remiama dalinė arba visiška esamų sąveikos sprendimų standartizacija. Šis darbas turėtų būti derinamas su kita Sąjungos lygio standartizacijos veikla, Europos standartizacijos organizacijomis ir kitomis tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis;

(27)     viešojo administravimo institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo prioritetų. Su ja susijusių Komisijos paskelbtų 2011, 2012 ir 2013 m. augimo apžvalgų duomenimis, Europos viešojo administravimo institucijų kokybė tiesiogiai veikia ūkio aplinką, todėl yra lemiamos reikšmės skatinant darbo našumą, konkurencingumą ir augimą. Tai aiškiai atsispindi konkrečioms valstybėms parengtose rekomendacijose, kuriose raginama imtis priemonių pertvarkyti viešojo administravimo institucijas;

(28)     vienas iš Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 nustatytų teminių tikslų yra „valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas“. Todėl programa ISA2 turėtų būti siejama su kitomis viešojo administravimo institucijų modernizavimo iniciatyvomis, pavyzdžiui, su Europos skaitmenine darbotvarke, taip pat su susijusiais tinklais, pavyzdžiui, Europos viešojo administravimo tinklu (EUPAN), ir turėtų būti siekiama jų sinergijos;

(29)     Europos viešojo administravimo institucijų sąveika aktuali visiems (Europos, nacionaliniam, regionų ir vietos) valdymo lygmenims. Todėl svarbu, kad sprendimuose būtų atsižvelgta į atitinkamus tų valdymo lygmenų, taip pat, kai tinka, į piliečių ir įmonių poreikius;

(30)     nacionalinės administravimo institucijų pastangos gali būti remiamos konkrečiomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų priemonėmis. Glaudžiai bendradarbiaujant pagal programą ISA2, tikėtina tokių priemonių nauda turėtų maksimaliai padidėti užtikrinus, kad finansuojami projektai būtų suderinti su visos Sąjungos sąveikos struktūromis ir specifikacijomis, pavyzdžiui, su Europos sąveikumo sistema;

(31)     šiuo sprendimu nustatomas viso programos ISA2 įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[62] 17 punkte;

(32)     turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti pasirengimo narystei lėšas, kad programoje ISA2 būtų lengviau dalyvauti šalims kandidatėms ir kad jose būtų lengviau priimti ir toliau diegti tos programos sprendimus;

(33)     vykdant programą ISA2 turėtų būti prisidedama prie visų strategijos „Europa 2020“ ir Europos skaitmeninės darbotvarkės tęsiamųjų iniciatyvų įgyvendinimo. Kad nebūtų dubliuojamas darbas, programoje turėtų būti atsižvelgiama į kitas IRT sprendimų, paslaugų ir infrastruktūros srities Sąjungos programas, ypač į Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 nustatytą Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 nustatytą programą „Horizontas 2020“;

(34)     siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011[63];

(35)     Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo teisės aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tęstine darbo programa, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(36)     šio sprendimo tikslai – palengvinti Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį ir tarpsektorinį efektyvų ir veiksmingą elektroninį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su piliečiais bei įmonėmis; sukurti galimybes teikti elektronines viešąsias paslaugas, padedančias įgyvendinti Sąjungos politiką ir veiklą. Šių tikslų valstybės narės, veikdamos pavieniui, pasiekti negali, nes Europos lygio koordinavimo funkciją sukurti valstybių narių lygmeniu joms būtų sudėtinga ir brangu, o, atsižvelgiant į pasiūlytos priemonės mastą ir poveikį, būtų geriau tikslų siekti Sąjungos lygiu, todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, priemones gali priimti Sąjunga. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis Dalykas ir tikslas

1.           Sprendimu nustatoma 2016–2020 m. Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programa (toliau – programa ISA2).

Vykdant programą ISA2 sudaromos sąlygos Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybiniam ir tarpsektoriniam efektyviam ir veiksmingam elektroniniam bendradarbiavimui tarpusavyje ir su piliečiais bei įmonėmis ir taip siekiama sukurti galimybes teikti elektronines viešąsias paslaugas, padedančias įgyvendinti Sąjungos politiką ir veiklą.

2.           Pagal programą ISA2 Sąjunga nustato, kuria ir naudoja sąveikos sprendimus, kuriais įgyvendinama Sąjungos politika. Šie sprendimai paskui pateikiami neribotai naudoti Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, nacionalinėms, regionų ir vietos viešojo administravimo institucijoms, todėl viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinis arba tarpsektorinis bendradarbiavimas bus lengvesnis .

3.           Pagal programą ISA2 rengiami atskiri sąveikos sprendimai arba ja papildomos ir remiamos kitos Sąjungos iniciatyvos, programą taikant kaip sąveikos sprendimų bandymo terpę arba jų tvarumo laidą.

4.           Programa ISA2 pakeičia Sprendimu Nr. 922/2009/EB nustatytą Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų programą (toliau – programa ISA) ir pagal ją konsoliduojama, skatinama ir plėtojama pastarosios veikla.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) sąveika – atskirų ir skirtingų organizacijų gebėjimas bendrai veikti siekiant abiem šalims naudingų ir sutartų tikslų vykdant informacijos ir žinių tarpusavio mainus organizacijoms priimtinais veiklos procesais, kai duomenų mainams naudojamos tų organizacijų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemos;

(2) sąveikos sprendimai – arba pagal programą ISA2 atskirai finansuojamos ir kuriamos, arba derinant su kitomis Sąjungos iniciatyvomis kuriamos nustatytais Europos viešojo administravimo institucijų poreikiais grindžiamos bendrosios struktūros, bendrosios paslaugos ir tipiškos priemonės, kuriomis palengvinamas atskirų ir skirtingų organizacijų bendradarbiavimas;

(3) „sprendimų terpės“ funkcija – bandomosios fazės sąveikos sprendimų rengimas arba palaikymas iki jų paruošimo naudoti pagal kitas Sąjungos programas arba iniciatyvas;

(4) „sprendimų tvarumo laido“ funkcija – tolesnis visiškai paruoštų naudoti sąveikos sprendimų rengimas ir palaikymas iki jų įdiegimo pagal kitas Sąjungos programas arba iniciatyvas:

(5) bendrosios struktūros – specifikacijos, standartai, metodikos, gairės, bendri semantiniai fondai ir panašios koncepcijos bei dokumentai;

(6) bendrosios paslaugos – organizacinis ir techninis pajėgumas pateikti naudotojams bendrą rezultatą; jos apima bendrus įvairioms politikos arba geografinėms sritims naudotojų keliamus reikalavimus atitinkančias veiklos sistemas, taikomąsias sistemas ir tipinę skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat jų palaikomąjį naudojimo valdymą;

(7) tipiškos priemonės – sistemos, bazinės platformos, pasidalijamosios bei bendradarbiavimo platformos ir tipiškos sudedamosios dalys, atitinkančios įvairioms politikos arba geografinėms sritims naudotojų keliamus reikalavimus;

(8) veiksmai – projektai, naudojimo fazės sprendimai ir su jais susijusios priemonės;

(9) projektas – gerai apibrėžtų užduočių, kuriomis palaipsniui tenkinami nustatyti naudotojų poreikiai, riboto laiko seka;

(10) susijusios priemonės:

– strateginės ir informuotumo didinimo priemonės;

– pagalbinės programos ISA2 valdymo priemonės;

– dalijimosi patirtimi ir keitimosi tinkamos praktikos pavyzdžiais bei jų populiarinimo priemonės;

– skatinimo pakartotinai naudoti esamus sąveikos sprendimus priemonės;

– bendruomenės kūrimo ir pajėgumo didinimo priemonės ir

– priemonės, skirtos kurti sinergijai su kitomis iniciatyvomis, kurios svarbios sąveikai kitose Sąjungos politikos srityse;

(11) Europos bazinė sąveikos architektūra – tipiškos struktūros architektūra, kurią sudaro principų ir gairių, taikomų Europos Sąjungoje įgyvendinant sąveikos sprendimus, rinkinys;

(12) Europos sąveikos objektų katalogas – Sąjungos institucijų ir valstybių narių pateiktų Europos viešojo administravimo institucijoms skirtų sąveikos sprendimų saugykla, kurioje tie sprendimai saugomi vienodu formatu ir atitinka konkrečius pakartotinio naudojimo ir sąveikos kriterijus, galimus atvaizduoti Europos bazinėje sąveikos architektūroje.

3 straipsnis Veikla

Pagal programą ISA2 remiama ir skatinama:

(a) vertinti, tobulinti, nustatyti, parengti serijinei gamybai, veikimui ir pakartotiniam naudojimui esamus tarpvalstybinius arba tarpsektorinius sąveikos sprendimus;

(b) parengti, nustatyti, parengti serijinei gamybai, veikimui ir pakartotiniam naudojimui naujus tarpvalstybinius arba tarpsektorinius sąveikos sprendimus;

(c) įvertinti pasiūlytų arba priimtų Sąjungos teisės aktų poveikį IRT aspektu;

(d) išsiaiškinti, kokios teisės aktų spragos varžo Europos viešojo administravimo institucijų sąveiką;

(e) nustatyti, prižiūrėti ir tobulinti Europos bazinę sąveikos architektūrą;

(f) sudaryti ir prižiūrėti Europos sąveikos objektų katalogą – priemonę palengvinti pakartotinį esamų sąveikos sprendimų naudojimą ir išsiaiškinti, kuriose srityse tokių sprendimų stinga;

(g) per Sąjungos standartizacijos platformas ir, jei tinka, bendradarbiaujant su Europos ir tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis, įvertinti, atnaujinti ir populiarinti esamas bendrąsias specifikacijas ir standartus, taip pat rengti, nustatyti ir populiarinti naujas bendrąsias specifikacijas ir standartus ir

(h) parengti sąveikos sprendimų naudos matavimo ir kiekinės išraiškos procesus.

Be to, programa ISA2 gali turėti „sprendimų terpės“ funkciją bandant naujus sąveikos sprendimus ir „sprendimų tvarumo laido“ funkciją naudojant esamus sąveikos sprendimus.

4 straipsnis Bendrieji principai

Pagal programa ISA2 pradėti arba tęsiami veiksmai:

(a) grindžiami naudingumu ir orientuojami į nustatytus poreikius;

(b) atitinka šiuos pagrindinius principus:

– subsidiarumo ir proporcingumo,

– didžiausio dėmesio naudotojui,

– įtraukties ir prieinamumo,

– saugumo ir privatumo,

– daugiakalbystės,

– administracinių procedūrų paprastinimo,

– skaidrumo,

– informacijos saugojimo,

– atvirumo,

– pakartotinio naudojimo,

– technologinio neutralumo ir pritaikomumo, taip pat

– veiksmingumo ir efektyvumo;

(c) yra plėtojamieji ir gali būti taikomi kitose veiklos arba politikos srityse ir

(d) yra tvarūs finansų, organizavimo ir technikos atžvilgiais.

5 straipsnis Veiksmai

1.           Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija pagal 6 straipsnyje nustatytas įgyvendinimo taisykles įgyvendina pagal 7 straipsnį parengtoje tęstinėje darbo programoje nurodytus veiksmus.

2.           Projektų formos veiksmai, jei tinka, yra sudaryti iš šių fazių:

– pradžia;

– planavimas;

– įgyvendinimas;

– pabaiga ir

– stebėjimas bei kontrolė.

Konkrečių projektų fazės apibrėžiamos ir nustatomos, kai veiksmas įtraukiamas į tęstinę darbo programą.

3.           Įgyvendinant programą ISA2 naudojamos susijusios priemonės.

6 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

1.           Įgyvendinant programą ISA2 reikia tinkamai atsižvelgti į Europos sąveikos strategiją, Europos sąveikumo sistemą ir jų būsimą atnaujinimą.

2.           Skatinama, kad projekte dalyvautų kuo daugiau valstybių narių. Valstybės narės gali ir yra skatinamos prie projekto prisijungti bet kuriuo jo etapu.

3.           Siekiant užtikrinti nacionalinių ir Sąjungos informacinių sistemų sąveiką, nustatomi sąveikos sprendimai, grindžiami galiojančiais ir naujais Europos standartais ar viešai prieinamomis arba atviromis informacijos mainų ir paslaugų integravimo specifikacijomis.

4.           Kuriant ar tobulinant sąveikos sprendimus, jei tinka, remiamasi ar papildomai dalijamasi turima patirtimi, tinkamos praktikos pavyzdžiais bei skatinama jais naudotis. Skatinamas visų suinteresuotųjų šalių dalijimasis patirtimi ir tinkamos praktikos pavyzdžiais, taip pat skatinamos aktualios viešos konsultacijos.

5.           Vengiant dubliuoti darbą ir siekiant paspartinti naujų sąveikos sprendimų kūrimą, jei tinka, atsižvelgiama į rezultatus, pasiektus pagal kitas tos pačios srities Sąjungos ir valstybių narių iniciatyvas.

6.           Pagal programą ISA2 sąveikos sprendimai įgyvendinami deramai atsižvelgiant į Europos bazinę sąveikos architektūrą.

7.           Sąveikos sprendimai ir jų atnaujinimai įrašomi į Europos sąveikos objektų katalogą ir, jei tinka, pateikiami Europos viešojo administravimo institucijoms naudoti pakartotinai.

8.           Laikydamasi pagal 7 straipsnį parengtos tęstinės darbo programos, Komisija periodiškai stebi, kaip sąveikos sprendimai diegiami ir pakartotinai naudojami visoje Sąjungoje.

9.           Siekiant kuo labiau padidinti sinergiją ir užtikrinti papildomas ir jungtines pastangas, veiksmai, jei tinka, koordinuojami su kitomis šios srities Sąjungos iniciatyvomis.

10.         Jei tinka, skatinama, kad visiems pagal programą ISA2 finansuojamiems veiksmams ir sąveikos sprendimams būtų pakartotinai naudojami turimi sąveikos sprendimai.

7 straipsnis Tęstinė darbo programa

1.           Programos ISA2 pradžioje Komisija priima įgyvendinimo teisės aktus, kuriais šio sprendimo taikymo laikotarpiui nustatoma tęstinė veiksmų įgyvendinimo darbo programa, ir bent kartą per metus ją iš dalies keičia. Įgyvendinimo teisės aktai priimami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pagal tęstinę darbo programą nustatomi 5 straipsnyje nurodyti veiksmai, jų prioritetai, parengiami jų dokumentai, taip pat tie veiksmai atrenkami, rengiami, įgyvendinami, vertinami ir populiarinami jų rezultatai.

2.           Į tęstinę darbo programą gali būti įtraukti tik tie veiksmai, kurie atitinka tam tikras taisykles ir priėmimo kriterijus. Taisyklės, kriterijai ir visi jų pakeitimai yra neatsiejama tęstinės darbo programos dalis.

3.           Į tęstinę darbo programą gali būti įtrauktas pagal programą ISA arba kitą Sąjungos iniciatyvą įgyvendinti pradėtas bet kurios fazės projektas.

8 straipsnis Biudžeto nuostatos

1.           Lėšos skiriamos, kai naudojimo fazės sprendimas įtraukiamas į tęstinę darbo programą arba sėkmingai užbaigus tęstinėje darbo programoje ir visuose jos pakeitimuose apibrėžtą projekto fazę.

2.           Tęstinės darbo programos pakeitimai, susiję su daugiau kaip 400 000 EUR biudžeto asignavimais vienam veiksmui, tvirtinami taikant 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.           Jei vykdant programos ISA2 veiksmus reikėtų įsigyti išorės paslaugų, taikomos Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytos ES viešojo pirkimo taisyklės.

9 straipsnis Finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai ir sąveikos sprendimai

1.           Pagal programą ISA2 finansuojamas bendrųjų struktūrų ir tipiškų priemonių parengimas, nustatymas ir tobulinimas. Šių struktūrų ir priemonių naudojimą finansuoja naudotojai.

2.           Pagal programą ISA2 finansuojamas bendrųjų paslaugų parengimas, nustatymas, parengimas serijinei gamybai ir tobulinimas. Centralizuotas tokių paslaugų naudojimas Sąjungos lygmeniu gali būti finansuojamas ir programos lėšomis, jei toks naudojimas, Komisijos nuomone, naudingas Sąjungos interesams ir yra tinkamai pagrįstas tęstinėje darbo programoje. Visais kitais atvejais paslaugų naudojimas finansuojamas kitomis priemonėmis.

3.           Jei sąveikos sprendimai su programa ISA2 susieti pasinaudojus „sprendimų terpės“ arba „sprendimų tvarumo laido“ funkcijomis, jie yra finansuojami pagal programą tol, kol bus įtraukti į kitas programas arba iniciatyvas.

4.           Susijusios priemonės finansuojamos programos lėšomis.

10 straipsnis Komitetas

1.           Komisijai padeda pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 įsteigtas Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų komitetas (toliau – ISA2 komitetas).

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.           Atsižvelgdama į tinkamai pagrįstas priežastis, dėl kurių privaloma skubėti, Komisija, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnio 182 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo teisės aktus. Tie teisės aktai galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

11 straipsnis Stebėjimas ir vertinimas

1.           Komisija ir ISA2 komitetas reguliariai stebi, kaip įgyvendinama programa ISA2, koks jos poveikis ir ar ja patenkinti naudotojai. Jie nagrinėja sinergiją su papildomomis Sąjungos programomis.

2.           ISA2 komitetui Komisija kasmet teikia programos įgyvendinimo ataskaitą.

3.           Atliekamas tarpinis ir galutinis programos vertinimas, apie kurio rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai pranešama atitinkamai iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakingas Europos Parlamento komitetas tuomet gali paprašyti Komisijos pristatyti vertinimo rezultatus ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

4.           Vertinime nagrinėjami tokie klausimai, kaip programos veiksmų svarba, veiksmingumas, efektyvumas, naudingumas, tvarumas ir darna. Paskutiniame vertinime, be kitų dalykų, nagrinėjama, kokiu mastu pasiektas programos tikslas.

5.           Programos veiklos rodikliai vertinami pagal 1 straipsnyje nustatytą tikslą ir tęstinės darbo programos veiksmus. Laimėjimai matuojami visų pirma pagal svarbiausių sąveikos prielaidų skaičių ir viešojo administravimo institucijoms skirtų palaikomųjų priemonių, pateiktų Europos viešojo administravimo institucijoms ir jų naudojamų, skaičių. Programos rezultatų ir poveikio matavimo rodikliai apibrėžiami tęstinėje darbo programoje.

6.           Vertinime taip pat nagrinėjama, ar veiksmai padeda Sąjungai daryti bendrų politikos krypčių pažangą, nustatomos galimo tobulinimo sritys ir tikrinama, ar gaunama sinergija drauge įgyvendinant kitas Sąjungos iniciatyvas tarpvalstybinės arba tarpsektorinės sąveikos ir Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimo srityse.

7.           Įgyvendinti veiksmai arba veiksmai, kurių įgyvendinimas sustabdytas, yra bendrojo programos vertinimo dalis. Jų būklė bendroje Europos sąveikos sprendimų panoramoje stebima ir vertinama priimtinumo naudotojams, naudojimo ir pakartotinio naudojimo atžvilgiais.

8.           Programos ISA2 vertinime, jei tinka, pateikiama informacija apie:

(a) kiekybinę naudą, kuri gaunama sąveikos sprendimais susiejant IRT ir naudotojų poreikius;

(b) kiekybinį teigiamą sąveikos sprendimų, grindžiamų IRT , poveikį.

12 straipsnis Tarptautinis bendradarbiavimas

1.           Programoje ISA2 gali dalyvauti Europos ekonominės erdvės šalys ir šalys kandidatės, remdamosi atitinkamais susitarimais su Sąjunga.

2.           Skatinamas bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis arba institucijomis, ypač pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę ir Rytų partnerystę, taip pat su kaimyninėmis valstybėmis, ypač Vakarų Balkanų ir Juodosios jūros regionuose. Susijusios išlaidos pagal programą ISA2 nefinansuojamos.

3.           Jei tinka, pagal programą skatinama jos sprendimus pakartotinai naudoti trečiosiose šalyse.

13 straipsnis Ne Sąjungos iniciatyvos

Nedarant įtakos Sąjungos politikai kitose srityse, pagal programą ISA2 nustatytus arba naudojamus sąveikos sprendimus galima naudoti pagal ne Sąjungos iniciatyvas nekomerciniais tikslais, jei dėl to Sąjungos bendrajam biudžetui nesusidaro papildomų išlaidų ir nepažeidžiamas pagrindinis sąveikos sprendimo naudojimo Sąjungoje tikslas.

14 straipsnis Finansinės nuostatos

1.           Finansinis paketas Sąjungos veiksmams pagal šį sprendimą įgyvendinti per visą jo galiojimo laikotarpį yra 130 928 000 EUR.

2.           Metinius asignavimus biudžeto institucija tvirtina neviršydama finansinėje programoje numatytų apribojimų.

3.           Iš programai skirtų finansinių asignavimų taip pat gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėjimo, patikrinimo, audito ir vertinimo veikla, kurią reikia nuolat vykdyti valdant programą ir siekiant jos tikslų.

15 straipsnis Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų (ISA2)

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[64]

Informacinės ir ryšių technologijos – Veiklos programa pagal 26 antraštinę dalį „Komisijos vykdomas administravimas“

Veikla – 26 03 Paslaugos valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

üPasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[65]

¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Šio sprendimo tikslai – palengvinti Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį ir tarpsektorinį efektyvų ir veiksmingą elektroninį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su piliečiais bei įmonėmis; sukurti galimybes teikti elektronines viešąsias paslaugas, padedančias įgyvendinti Sąjungos politiką ir veiklą.

Konkretūs tikslai:

-         tobulinti, naudoti ir pakartotinai naudoti esamus tarpvalstybinius arba tarpsektorinius sąveikos sprendimus;

-         parengti, naudoti ir pakartotinai naudoti naujus tarpvalstybinius arba tarpsektorinius sąveikos sprendimus;

-         įvertinti pasiūlytų arba priimtų Sąjungos teisės aktų poveikį IRT aspektu ir nustatyti sritis, kuriose sąveika gali būti skatinama naujais teisės aktais;

-         sukurti Europos bazinę sąveikos architektūrą (EIRA), kuria bus naudojamasi kaip sąveikos sprendimų rengimo ir vertinimo priemone;

-         sukurti priemonę, kuria būtų palengvintas pakartotinis esamų sąveikos sprendimų naudojimas, ir išsiaiškinti, kuriose srityse tokių sprendimų nėra;

-         įvertinti ir populiarinti esamas bendrąsias specifikacijas ir standartus, taip pat parengti naujas bendrąsias specifikacijas bei standartus ir

-         sukurti sąveikos sprendimų naudos matavimo ir kiekinės išraiškos mechanizmus.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

26 konkretus tikslas

Suderintas visos Europos e. valdžios paslaugų teikimas viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams

-         Investavimas į šiuolaikiškas viešojo administravimo institucijas. Sąveikos sprendimai

Atitinkama VGV / VGB veikla

VGB veikla – 26.03 Paslaugos valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Sukūrus geresnius Europos viešojo administravimo institucijų, taip pat tokių institucijų ir įmonių bei piliečių sąveikos sprendimus, labai pagerės valstybių narių informacijos mainai ir atsiras galimybių gerokai sumažinti išlaidas.

Pagal programą ISA2 Informatikos generalinis direktoratas (DIGIT) dirbs drauge su kitomis Komisijos tarnybomis ir glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis tokiais klausimais, kaip svarbiausios sąveikos prielaidos, veiksmingo ES politikos krypčių ir teisės aktų įgyvendinimo rėmimas, lengvesnės sąlygos teikti elektronines viešąsias paslaugas, kuriomis naudojasi Europos viešojo administravimo institucijos, ir tokių paslaugų palaikymas.

Pagal programą aktyviai skatinamas Sąjungos iniciatyvoms, valstybėms narėms, piliečiams ir įmonėms naudingas Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimas.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Komisija apibrėžė bendrąjį tikslą ir kelis konkrečius tikslus (žr. 1.4.1 skirsnį).

Tikimasi, kad šių tikslų pasiekimą atspindės rezultatų rodikliai, kuriais remiantis galima formaliai išmatuoti programos priemonių pagrįstumą. Rodikliai ir tikėtini rezultatai parengti vykdant ex-ante vertinimą ir pateikti atitinkamuose susijusiuose dokumentuose.

Toliau išvardytos programos veiksmų kryptis atitinkančios penkios tikslų, rezultatų ir rodiklių kategorijos:

–        svarbiausios sąveikos prielaidos;

–        veiksmingo ES teisės aktų įgyvendinimo rėmimas;

–        viešojo administravimo institucijų priemonių palaikymas;

–        susijusios priemonės ir

–        stebėjimas.

Programos poveikis biudžetui parodytas 3.2.2 lentelėje. Vertinant programą atsižvelgiama į tokius klausimus, kaip antai veiksmų svarba, veiksmingumas, efektyvumas, naudingumas, tvarumas ir darna, taip pat atsižvelgiant į programos tikslą ir tęstinę darbo programą įvertinami veiklos rodikliai.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Programa ISA2 turės atitikti šiuos poreikius: svarbiausių sąveikos prielaidų sukūrimas, parama veiksmingam Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui, parama Europos viešojo administravimo institucijų priemonėms, rėmimasis esamomis arba naujomis bendrosiomis struktūromis, bendrosiomis paslaugomis ir pakartotinai naudojamomis tipiškomis priemonėmis.

Šie poreikiai išsiaiškinti keičiantis nuomonėmis su kitų Sąjungos politikos sričių subjektais ir valstybių narių atstovais, vykdant ex-ante vertinimą ir aiškinamajame memorandume aprašytas oficialias konsultacijas. Pagrindinės pagal programą vykdomos veiklos naudos gavėjos yra Europos viešojo administravimo institucijos. Įmonės ir piliečiai naudą gaus netiesiogiai – per viešojo administravimo institucijų paslaugas.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Už visas programos ISA2 veiklos sritis atsako kartu valstybės narės ir Europos Sąjunga. Todėl programos priemonės taikomos tik tada, kai galima įrodyti pridėtinę vertę Europai, kaip išdėstyta aiškinamajame memorandume.

Programos valdymo komitetas užtikrins, kad ši programa derėtų su valstybių narių lygiu vykdoma veikla ir ją papildytų. Siekiant kuo didesnės darnos ir sinergijos, Sąjungos lygmeniu vykdomu tarnybų koordinavimu bus užtikrinta, kad veikla būtų suderinta su kitų politikos sričių veikla (pavyzdžiui, Europos semestru, ataskaitomis ir rekomendacijomis konkrečių šalių klausimais), su Europos infrastruktūros tinklų priemone ir antruoju Skaitmeninės darbotvarkės ramsčiu. Glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant valstybių narių ir kitų politikos sričių veiklą, programoje bus galima nuolat vertinti tikruosius poreikius, veiklos proporcingumą ir subsidiarumo principo paisymą.

Kaip pabrėžiama aiškinamajame memorandume, programa ISA2 pirmiausia padidins Sąjungos veiklos finansinę ir ekonominę vertę ir padės stiprinti ir įgyvendinti Sąjungos politiką ir teisės aktus užtikrindama didelę sinergiją, nes bus koordinuojama tarpvalstybinė arba tarpsektorinė veikla.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos pateiktoje ankstesnės programos ISA tarpinio vertinimo ataskaitoje pabrėžiamos iš esmės teigiamos vertinimo išvados. Programoje ISA2 atsižvelgiama į visas rekomendacijas.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Kaip rašoma aiškinamajame memorandume, sinergiją gauti tikimasi užtikrinus, kad programa derėtų su Europos infrastruktūros tinklų priemone ir ją papildytų.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

üPasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ü  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2016 01 01 iki 2020 12 31

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[66]

ü Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

– ü per savo departamentus, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos delegacijose;

– ¨  per vykdomąsias įstaigas;

¨Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– ¨ EIB arba Europos investicijų fondui;

– ¨ Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose nurodytoms įstaigoms;

– ¨ viešosios teisės subjektams;

– ¨ viešąsias paslaugas teikiančioms privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Programa ISA2 prasideda 2016 m. sausio 1 d.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas

Numatomas nuolatinis programos įgyvendinimo stebėjimas pagal patikimo finansų valdymo principą ir Komisijos administracines procedūras. Prie stebėjimo priskiriama metinė pažangos, padarytos įgyvendinant pagal programą remiamą veiklą, ataskaita valdymo komitetui.

Programos atveju bus atliekamas tarpinis ir galutinis vertinimas, apie kurių rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai pranešama atitinkamai iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakingas Europos Parlamento komitetas tuomet gali paprašyti Komisijos pristatyti vertinimo rezultatus ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Atliktas ir prie sprendimo pasiūlymo pridėtas ex-ante vertinimas. Tinkamai atsižvelgta į šio vertinimo ir į tarpinio programos ISA vertinimo rekomendacijas. Pasiūlyme atsižvelgta į tam tikrą rekomendacijose nurodytą riziką.

Pagal programą ISA2 bus parengtas ir remiamas Europos sąveikos objektų katalogas – priemonė užfiksuoti ir išnagrinėti sąveikos būklę Europoje, taip pat nustatyti, kokių sprendimų esama ir kokių stinga. Tuo remiantis pagal programą bus toliau remiami esami sprendimai, rengiami nauji sprendimai ir kuriamos sąlygos lengviau taikyti įgyvendinant kitas Sąjungos iniciatyvas gautus sąveikos sprendimus, kurie galėtų būti tinkami panaudoti Sąjungos skaitmeninių paslaugų teikimo kanaluose. Taip nereikės dubliuoti darbo, bus stiprinamas valstybių narių ir Komisijos tarnybų bendradarbiavimas ir aktyviai populiarinamas pakartotinis esamų sprendimų naudojimas.

2.2.2.     Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

Programos asignavimams Komisija taikys dabartinius kontroles metodus.

2.2.3.     Kontrolės priemonių sąnaudų ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas

Numatyta daug finansų ir administracinės kontrolės priemonių. Programa bus įgyvendinama naudojant viešąjį pirkimą pagal Finansiniame reglamente nustatytas taisykles ir procedūras.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

2.3.1.     Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones

Visam procesui taikomos viešojo pirkimo taisyklės ir procedūros. Prie jų priskiriama:

–        darbo programos rengimas atsižvelgiant į valdymo komiteto nuomonę, numatant etapus, pagal kuriuos skiriamos lėšos, ir užtikrinant rezultatų ir išlaidų kontrolės galimybę;

–        deramas konkurso specifikacijų rengimas užtikrinant galimybę kontroliuoti, kiek pasiekta numatytų rezultatų pasiekimo ir kiek patirta išlaidų;

–        kokybinė ir finansinė paraiškų analizė;

–        kitų Komisijos departamentų dalyvavimas visame procese;

–        rezultatų tikrinimas ir sąskaitų faktūrų nagrinėjimas keliais lygmenimis prieš vykdant mokėjimą; taip pat

–        vidaus auditas.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų  rūšis || Įnašas

Numeris [...][Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA ([67]) || ELPA šalių[68] || šalių kandidačių[69] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1A || 26.01.04.01 Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų rėmimo išlaidos || NDA || TAIP || TAIP || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [...][Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1A || 26.03.01.01 Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimai[70] (ISA2) || DA || TAIP || TAIP || NE || NE

1A || 26.03.01.51 Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) rėmimo išlaidos || DA || TAIP || TAIP || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris || 1A — Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

GD DIGIT || || || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO

ŸVeiklos asignavimai || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || 24,448 || 25,115 || 25,783 || 26,452 || 27,130 || || || 128,928

Mokėjimai || (2) || 6,500 || 23,800 || 24,500 || 26,000 || 48,128 || || || 128,928

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[71] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || 0,400 || 0,400 || 0,400 || 0,400 || 0,400 || || || 2,000

IŠ VISO asignavimų GD DIGIT || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 24,848 || 25,515 || 26,183 || 26,852 || 27,530 || || || 130,928

Mokėjimai || =2+2a +3 || 6,900 || 24,200 || 24,900 || 26,400 || 48,528 || || || 130,928

ŸIŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 24,848 || 25,515 || 26,183 || 26,852 || 27,530 || || || 130,928

Mokėjimai || (5) || 6,900 || 24,200 || 24,900 || 26,400 || 48,528 || || || 130,928

ŸIŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų Daugiametės finansinės programos 1A išlaidų kategorijai || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 24,848 || 25,515 || 26,183 || 26,852 || 27,530 || || || 130,928

Mokėjimai || =5+ 6 || 6,900 || 24,200 || 24,900 || 26,400 || 48,528 || || || 130,928

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO

GD DIGIT ||

ŸŽmogiškieji ištekliai || 2,416 || 2,416 || 2,416 || 2,416 || 2,416 || || || 12,080

ŸKitos administracinės išlaidos || 0,120 || 0,120 || 0,120 || 0,120 || 0,120 || || || 0,600

IŠ VISO GD DIGIT || Asignavimai || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || || || 12,680

IŠ VISO asignavimų Daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorijai || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || || 12,680

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal Daugiametės finansinės programos 1–5 išlaidų kategorijas || Įsipareigojimai || 27,384 || 28,051 || 28,719 || 29,388 || 30,066 || || || 143,608

Mokėjimai || 9,436 || 26,736 || 27,436 || 28,936 || 51,064 || || || 143,608

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ü  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis[72] || Vidutinės išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

KONKRETUS TIKSLAS pagal 1.4.1 ir 1.4.4 dalis || || || || || || || || || || || || || || || ||

Svarbiausios sąveikos prielaidos || || || || 6,000 || || 6,000 || || 6,000 || || 7,000 || || 7,000 || || || || || || 32,000

Veiksmingo ES teisės aktų įgyvendinimo rėmimas || || || || 10,000 || || 12,000 || || 12,000 || || 14,000 || || 14,000 || || || || || || 62,000

Europos viešojo administravimo institucijų priemonių rėmimas || || || || 3,000 || || 3,500 || || 4,000 || || 4,500 || || 4,500 || || || || || || 19,500

Susijusios priemonės || || || || 2,550 || || 2,550 || || 2,550 || || 2,550 || || 2,550 || || || || || || 12,750

Stebėjimas || || || || 0,535 || || 0,535 || || 0,535 || || 0,535 || || 0,535 || || || || || || 2,675

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 22,094 || || 24,594 || || 25,094 || || 28,594 || || 28,594 || || || || || || 128,925

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– ü  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || IŠ VISO

DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 2,416 || 2,416 || 2,416 || 2,416 || 2,416 || || || 12,080

Kitos administracinės išlaidos || 0,120 || 0,120 || 0,120 || 0,120 || 0,120 || || || 0,600

DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || || || 12,680

Neįtraukta į DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[73] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || 2,536 || || || 12,680

Būtini žmogiškųjų išteklių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ü  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą pateikti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || || Iš viso

|| ŸEtatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) — AD || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || || || 10

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) — AST || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || || || 4

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) — AST/SC || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || || || 2

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

ŸIšorės darbuotojai (visos darbo dienos ekvivalento vienetais, FTE)[74] ||

|| XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) — SNE || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || || || 3

|| XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) — CA || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || || || 1

|| XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[75] || - būstinėje || || || || || || || ||

|| - delegacijos || || || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

|| IŠ VISO || 20 || 20 || 20 || 20 || 20 || || || 20

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || AD pareigūnai atsako už faktinį programos valdymą: darbo programos rengimą, biudžeto valdymą, viešųjų kvietimų teikti paraiškas programai įgyvendinti valdymą, su programos įgyvendinimu susijusios sutarties valdymą, tolesnį projektų stebėjimą, ryšius su Komisijos tarnybomis ir valstybių narių ekspertais, ekspertų posėdžių, seminarų ir konferencijų organizavimą. Taip pat dalyvauja skyriaus vadovas. AST ir AST/SC pareigūnai talkina šiose srityse: - sekretoriato darbai, komandiruočių organizavimas (2 asmenys); - biudžeto valdymas, kvietimai teikti paraiškas, sutartys ir sąskaitų apmokėjimas (2 asmenys); - informacijos sklaida ir ryšiai (2 asmenys); - logistika: posėdžių ir seminarų organizavimas, ekspertų kvietimas, ekspertų išlaidų atlyginimas, dokumentų valdymas (1 asmuo).

Išorės darbuotojai || Deleguoti nacionaliniai ekspertai padeda faktiškai valdyti programą talkindami AD pareigūnams daugiausia tose srityse, kuriose reikia koordinuoti veiklą su valstybėmis narėmis, vykdyti tolesnį projektų stebėjimą bei organizuoti ekspertų posėdžius, seminarus ir konferencijas. Sutartininkai visų pirma padeda: a) skleisti ir vykdyti programos veiklą ir b) faktiškai valdyti tam tikrą veiklą, ypač su kitomis Komisijos tarnybomis susijusiose srityse.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ü  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

Pasiūlymas atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[76].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– ü  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų finansinių metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[77]

Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/policy/public-sector-innovation/index_en.htm.

[2]               Komisijos ataskaita „2013 m. metinė augimo apžvalga“, COM(2012) 750 final, 2012 11 28.

[3]               Europos sąveikos strategijos įgyvendinimo 2012 m. apžvalga. Politinių, socialinių ir ekonominių, taip pat teisinių veiksnių ataskaita (European Interoperability Strategy 2012 Implementation Review, report on political, socio-economic and legal factors)

[4]               Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, KOM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3. .

[5]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, KOM(2010) 245 galutinis, 2010 8 28. .

[6]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“, KOM(2010) 744 galutinis, 2010 12 16. .

[7]               Komisijos pirmininko pavaduotojo M. Šefčovičiaus pranešimas Komisijai „2012–2015 m. e. Komisija. Užtikrinti į vartotoją orientuotas skaitmenines paslaugas“, SEC(2012) 492 final, 2012 8 1.

[8]               2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), OL L 260, 2009 10 3, p. 20.

[9]               2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

[10]             2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

[11]             Europos viešojo sektoriaus inovacijų stiprinimas: naujos struktūros kūrimas, Ekspertų grupės ataskaita dėl viešojo sektoriaus inovacijų (Powering European Public Sector Innovation: Towards A New Architecture. Report of the Expert Group on Public Sector Innovation). EUR 13825 EN, 2013.

[12]             1995 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimas 95/468/EB dėl Bendrijos finansavimo, susijusio su telematiniu keitimusi duomenimis tarp administracijų Bendrijoje (IDA), OL L 269, 1995 11 11, p. 23–25.

[13]             1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1719/1999/EB dėl transeuropinių tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus, skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų (IDA), OL L 203, 1999 8 3, p. 1.

[14]             1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1720/1999/EB, kuriuo patvirtinamas veiksmų ir priemonių paketas siekiant užtikrinti transeuropinių tinklų sąveikos gebą ir galimybę jais naudotis elektroniniams duomenų mainams tarp valstybės valdymo institucijų (IDA), OL L 203, 1999 8 3, p. 9.

[15]             2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC), OL L 181, 2004 5 18, p. 25.

[16]             2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), OL L 260, 2009 10 3, p. 20.

[17]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“, COM(2012) 529.

[18]             2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

[19]             2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos.

[20]             2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE). OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

[21]             2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1482/2007/EB, nustatantis Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti („Fiscalis 2013“) ir panaikinantis Sprendimą Nr. 2235/2002/EB, OL L 330, 2007 12 15, p. 1–7.

[22]             2007 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 624/2007/EB nustatantis muitinių veiksmų programą Bendrijoje („Muitinė 2013“), OL L 154, 2007 6 14, p. 25–31.

[23]             2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

[24]             2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, OL L 175, 2013 6 27, p. 1.

[25]             Europos Komisijos pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje pasiūlymas, COM(2012) 238 final, 2012 6 4.

[26]             2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

[27]             2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą, OL L 87, 2009 3 31, p. 164–173.

[28]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES statistikos rengimo metodo: ateinančio dešimtmečio vizija, COM(2009) 404 galutinis, 2009 8 10.

[29]             2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose, OL L 133, 2014 5 6, p. 1–11.

[30]             Tarpinis programos ISA vertinimas (Interim evaluation of the ISA programme), Kurt Salmon, 2012 10 31.

[31]             SG, COMP, MARE, JRC, PO, DGT, EMPL, REGIO, HOME, JUST, ENTR, CNECT.

[32]             Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Švedija ir Vokietija.

[33]               OL C , , p. .

[34]               OL C , , p. .

[35]               COM(2010) 245.

[36]               COM(2010) 2020.

[37]               COM(2010) 744.

[38]               2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

[39]               2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos.

[40]               2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

[41]               2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas), OL L 218, 2008 2 13, p. 60–81.

[42]             2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, OL L 381, 2006 12 28, p. 4–23.

[43]             2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją, OL L 316, 2000 12 15, p. 1–10.

[44]             https://e-justice.europa.eu

[45]             2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, OL L 88, 2011 4 4, p. 45–65.

[46]             2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

[47]             2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, OL L 175, 2013 6 27, p. 1.

[48]             COM(2012) 238. OL C [..], [..], p.[..]

[49]             2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

[50]             2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB, OL L 347, 2013 12 20, p. 104.

[51]             2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, OL L 94, 2014 3 28, p 243.

[52]             2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, OL L 94, 2014 3 28, p. 65‒242.

[53]             2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl pastatų energinio naudingumo, OL L 94, 2014 3 28, p. 1.

[54]             2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose, OL L 133, 2014 5 6, p. 1.

[55]             2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010, OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

[56]             2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB, OL L 86, 2014 3 21, p. 14.

[57]             1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1719/1999/EB dėl transeuropinių tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus, skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų (IDA); OL L 203, 1999 8 3, p. 1.

[58]             1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1720/1999/EB, kuriuo patvirtinamas veiksmų ir priemonių paketas siekiant užtikrinti transeuropinių tinklų sąveikos gebą ir galimybę jais naudotis elektroniniams duomenų mainams tarp valstybės valdymo institucijų (IDA); OL L 203, 1999 8 3, p. 9.

[59]             2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams, OL L 144, 2004 4 30, p. 62 ir OL L 181, 2004 5 18, p. 25 (klaidų ištaisymas).

[60]             2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), OL L 260, 2009 10 3, p. 20.

[61]             Dokumentas Nr. A7-0083/2012.

[62]             2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, OL C 373, 2013 12 20, p. 1–11.

[63]             2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai   OL L 55, 2011 12 28, p. 13.

[64]               VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[65]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[66]               Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[67]               DA – diferencijuotieji asignavimai; NDA – nediferencijuotieji asignavimai

[68]               ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. .

[69]               Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[70]               Šis naujas biudžeto punktas pakeičia dabartinę biudžeto eilutę 26 03 01 01: Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimai (ISA) ISA veiksmų užbaigimui bus skirtas biudžeto punktas 26 03 01 02: Užbaigimas ....

[71]               Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[72]               Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[73]               Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[74]               CA – sutartininkai; LA – vietiniai darbuotojai; SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas; INT – per agentūrą įdarbinti darbuotojai; JED – jaunesnieji delegacijos ekspertai.

[75]               Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[76]               Žr. (2007–2013 m.) Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[77]               Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.