AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2013 m. vasario mėn. Komisijos komunikate dėl ES kosmoso pramonės politikos „Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“[1] nurodyta, kad vienas iš ES kosmoso pramonės politikos tikslų – sukurti nuoseklią reglamentavimo sistemą, kad būtų pagerintas teisinis nuoseklumas ir paskatintas Europos kosmoso produktų ir paslaugų rinkos formavimasis. Atsižvelgiant į tai, komunikate visų pirma siūloma nagrinėti galimybę imtis reglamentavimo iniciatyvos dėl didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų rengimo ir sklaidos komerciniais tikslais. Taryba 2013 m. gegužės 30 d. išvadose dėl minėto komunikato pripažįsta, kad, siekiant puoselėti kosminės veiklos saugumą, saugą, tvarumą ir ekonominę plėtrą, reikėtų išnagrinėti galiojančias teisines sistemas ir ragina Komisiją įvertinti, ar būtina sukurti kosmoso srities teisės aktų sistemą tinkamam vidaus rinkos veikimui užtikrinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiame direktyvos pasiūlyme nagrinėjamas Žemės stebėjimo palydovų duomenų komercinės sklaidos Sąjungoje klausimas, o ypač didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų (angl. k. high resolution satellite data, toliau – HRSD), kaip atskiros kategorijos duomenų, kurių komercinę sklaidą reikia reglamentuoti atskira tvarka, apibrėžties ir kontrolės klausimas. Pasiūlymu siekiama užtikrinti tinkamą didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų produktų ir paslaugų vidaus rinkos veikimą bei plėtrą ir sukurti skaidrią, sąžiningą ir darnią teisinę sistemą valstybėse narėse. Ši direktyva būtina, nes ES teisės aktais nesuteikiama jokių aiškių garantijų, kad komercinės veiklos vykdytojai Sąjungoje galėtų laisvai ir nevaržomai skleisti palydovų duomenis, išskyrus  duomenis, kuriuos būtų galima apibrėžti kaip didelės skiriamosios gebos palydovų duomenis ir kurių sklaida dėl didesnės rizikos, galinčios kilti tokius duomenis tvarkant be leidimo, turėtų būti kontroliuojama. Be to, nacionaliniuose teisės aktuose nenustatyta bendros strategijos dėl didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų tvarkymo ir šiais duomenimis pagrįstų paslaugų ir produktų. Todėl Europoje reglamentavimo sistema yra susiskaidžiusi, jai trūksta nuoseklumo, skaidrumo ir ji yra nepakankamai nuspėjama, o tai trukdo rinkai plėtoti visą savo potencialą. Be to, dėl augančio didelės skiriamosios gebos duomenų pajėgumų turinčių valstybių narių skaičiaus, dabartinės reglamentavimo sistemos susiskaidymo problema gali dar labiau pasunkėti, todėl vidaus rinkoje atsirastų naujų kliūčių ir būtų dar labiau pakenkta konkurencingumui.

Siekiant išspręsti minėtas problemas ir užtikrinti nuoseklumą, šiuo pasiūlymu siūloma suderinti valstybių narių teisės aktus, kuriais reglamentuojama palydovų duomenų sklaida. Jis padės sumažinti pramonei kylančias biurokratines kliūtis ir palengvins pastangas, dedamas siekiant laikytis teisinių reikalavimų. Nustačius aiškesnes įmonių steigimo ir veiklos sąlygas bus padidintas verslo nuspėjamumas. Verslo nuostolių, galinčių atsirasti dėl neaiškių ir nenuspėjamų duomenų įgijimo sąlygų, sumažės ir bus galima pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis. Tai turės didelio teigiamo poveikio didelės skiriamosios gebos palydovų duomenis teikiančių įmonių steigimui ir veiklai, taip pat duomenų pardavimui.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Beveik dvejus metus Komisija tiesiogiai arba per išorės konsultantus dėl su šiuo pasiūlymu susijusių klausimų konsultavosi su visais instituciniais veikėjais valstybėse narėse ir įvairiais vertės grandinės veikėjais, vykdančiais kosmoso ir geoerdvinę veiklą.

Dviejuose Komisijos užsakytuose tyrimuose, kuriuos atliko išorės konsultantai, išnagrinėta dabartinė su HRSD susijusi reglamentavimo sistema; tais tyrimais kartu su kitais šaltiniais Komisija rėmėsi atlikdama poveikio vertinimą. Atlikus tyrimus nustatyta skirtingų taisyklių ir požiūrių į HRSD sklaidą.

Vokietijos ir Prancūzijos, kol kas vienintelių valstybių narių, kurios yra priėmusios konkrečius šios srities teisės aktus savo HRSD techniniams pajėgumams reglamentuoti, ekspertai pateikė Komisijai išsamios informacijos apie jų šalyse taikomas specialias reglamentavimo sistemas. Taip pat jie palankiai įvertino idėją kurti bendrą ES sistemą. 2012 m. kovo mėn. buvo surengtas kosmoso srities teisės ekspertų seminaras, kuriame patvirtinta, kad palydovų duomenų reglamentavimo sistema Europoje susiskaidžiusi. Nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. spalio mėn. Komisija keletą kartų teikė savo svarstymus dėl HRSD Kosmoso politikos ekspertų grupei (KPEG), kurią sudaro nacionaliniai kosmoso srities ekspertai. Buvo aptariami su reguliuojamojo pobūdžio intervencija susiję klausimai ir galimybės.

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kurios vyko internete pateikus duomenų perpardavėjams skirtą klausimyną ir surengus viešą klausymą, skirtą duomenų teikėjų ir duomenų perpardavėjų nuomonėms išklausyti, buvo surengtos 2013 m. birželio ir liepos mėn.

Pagrindines šių konsultacijų išvadas galima apibendrinti taip:

– pramonės atstovai, visų pirma duomenų perpardavėjai, patvirtina, kad dabartinei palydovų duomenų, ypač HRSD, platinimo sistemai trūksta skaidrumo, nuspėjamumo ir ja neužtikrinamos vienodos sąlygos, o tai trukdo rinkai plėtoti visą savo potencialą. Didžioji dauguma mano, kad jei būtų imtasi veiksmų tokiai padėčiai ištaisyti, verslo aplinka pagerėtų;

– apskritai valstybės narės yra pasirengusios priimti bendrą ES strategiją dėl palydovų duomenų sklaidos, kuria būtų suteiktos aiškios garantijos dėl laisvo mažos skiriamosios gebos duomenų judėjimo ir ypač užtikrintas veiksmingas ir integruotas saugumo ir rinkos klausimų, susijusių su didelės skiriamosios gebos palydovų duomenimis, sprendimas. Nustatytos priemonės turėtų būti proporcingos ir jomis turėtų būti užtikrintas reikiamas saugumo lygis. Valstybės narės taip pat pabrėžė, kad galutinę atsakomybę už su saugumu susijusius sprendimus turi prisiimti nacionalinės institucijos.

Prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime pateikiamos trys – be pradinio scenarijaus – politikos galimybės, pagal kurias tikslų siekiama Europos Sąjungoje nustatant Žemės stebėjimo duomenų tvarkymo ir sklaidos sistemą: 1 galimybė – pradinis scenarijus, 2 galimybė – rekomendacijos ir gairės, 3 galimybė – pagrindinė teisėkūros procedūra priimta priemonė ir 4 galimybė – išplėstinė teisėkūros procedūra priimta priemonė.

Nustatytos problemos, įskaitant skaidrumo ir nuspėjamumo trūkumą bei vienodų sąlygų neužtikrinimą, kyla dėl to, kad nėra didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų bendros apibrėžties, nenustatyti pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, ar didelės skiriamosios gebos palydovų duomenys turėtų būti laikomi didesnės rizikos, nėra aiškių leidimų išdavimo procedūrų, laisvo judėjimo garantijų ir aiškių reikalavimų, kurių reikėtų laikytis norint tapti HRSD duomenų teikėju. Visomis minėtomis politikos galimybėmis, išskyrus pradinį scenarijų, būtų siekiama išspręsti šias problemas. 3 ir 4 politikos galimybių skirtumas susijęs su taikymo aprėptimi – 4 galimybėje numatytas licencijų dėl duomenų teikėjo statuso suteikimo išdavimas, o 3 galimybėje tai paliekama valstybių narių kompetencijai.

3 politikos galimybė yra tinkamiausia – ją pasirinkus būtų gauta pakankamai ekonominės, strateginės ir socialinės naudos ir pasiektas aukšto lygio veiksmingumas ir efektyvumas, o valstybėms narėms suteikta kuo daugiau galimybių kontroliuoti duomenų teikimo įmones savo teritorijoje.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Kadangi šia iniciatyva siekiama suderinimo, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, tinkamas direktyvos teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis.

Minėta Sutarties nuostata taikoma iš esmės dviem skirtingais atvejais:

– kai teisės aktais padedama pašalinti galimas kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis;

– kai teisės aktais padedama pašalinti pastebimus konkurencijos iškraipymus, kurie gali atsirasti dėl nacionalinių taisyklių įvairovės.

Teismų praktikoje nustatytas praktinis standartas pagal SESV 114 straipsnį pateiktiems pasiūlymams nagrinėti ir nurodyta, kad siūlomos priemonės turi būti tikrai skirtos vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo sąlygoms gerinti ir iš tikrųjų galėtų turėti tokį poveikį[2].

Šis pasiūlymas atitinka reikalavimus pagal SESV 114 straipsnį dėl šių priežasčių:

– pirmiausia, suteikus aiškias mažos skiriamosios gebos palydovų duomenų laisvo judėjimo garantijas patikslinama, kad visi į apibrėžtį neįtraukti duomenys bus laikomi „parengtais komercinei veiklai“ ir bus galima nedelsiant laisvai juos skleisti netrukdant verslo ciklams (5 straipsnis);

– antra, nustačius bendrus HRSD techninius parametrus (4 straipsnis), bus galima nustatyti bendrą pažangios teisinės sistemos taikymo sritį ir nustatyti HRSD vidaus rinkos, kaip specifinės Žemės stebėjimo rinkos dalies, ribas. Be to, patikslinus, kokios rūšies ar kokybės palydovų duomenys galbūt galėtų pakenkti saugumo interesams ir kokių duomenų sklaida turi būti vykdoma laikantis tam tikrų sąlygų, galima nustatyti tinkamiausius visuomenei apsaugoti procedūrinius reikalavimus;

– trečia, šia direktyva padidinus reglamentavimo sistemos nuoseklumą, skaidrumą ir nuspėjamumą siekiama pašalinti nacionalinio jurisdikcinio pobūdžio kliūtis, kylančias laisvam HRSD judėjimui Sąjungoje, ir (arba) užkirsti joms kelią laikantis patikros ar leidimų išdavimo taisyklių. Numatyta, kad pagal šią direktyvą patvirtinta HRSD sklaida negali būti iš naujo vertinama, jai trukdoma ar vėliau apribojama, jei ta sklaida atitinka atliktos patikros arba leidimų išdavimo reikalavimus (6 straipsnio 3 dalis);

– ketvirta, šiame pasiūlyme, kuriuo siekiama teigiamos integracijos, numatytos pagrindinės HRSD sklaidos procedūros, kuriomis duomenų teikėjai skatinami sudaryti vienodas ir nediskriminacines sąlygas visiems ES duomenų perpardavėjams, kad būtų išvengta galimų konkurencijos iškraipymų ir, be to, būtų sudaryta daugiau galimybių HRSD rinkoje (7 ir 8 straipsniai).

Pasiūlyme pasirinktas reglamentavimo metodas yra dalinio suderinimo metodas. Jame patvirtinamas mažos skiriamosios gebos duomenų laisvo judėjimo principas ir derinami tik tam tikri pagrindiniai nacionalinės HRSD srities teisės aktų reglamentavimo elementai, kurie yra pakankamai gerai parengti, kad būtų galima juos suderinti.

Todėl, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus (SESV 5 straipsnio 3 ir 4 dalys), numatytas įstatymų derinimas yra ribotas.

Konkrečiau:

– atsižvelgiant į subsidiarumo principą, pasiūlyme nustatomas Sąjungos matmuo, t. y. bendras požiūris į palydovų duomenų sklaidą Sąjungoje, ir, remiantis pasiūlytomis techninėmis apibrėžtimis, atskiriami mažos skiriamosios gebos ir didelės skiriamosios gebos palydovų duomenys. Pasiūlyme taip pat nustatytas bendras sandoriais ir metaduomenimis pagrįstas didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaidos vertinimo metodas ir skaidrios procedūros, o visi nereglamentuojami klausimai paliekami spręsti nacionalinėms valstybių narių institucijoms pagal nacionalines reglamentavimo tradicijas (pvz., licencijų išdavimas duomenų teikėjams ir jų kontrolė);

– atsižvelgiant į proporcingumo principą – kruopščiai atrinkus derintinus reglamentavimo elementus, pasiūlymu užtikrinama, kad Sąjungos veiksmai bus proporcingi nustatytoms problemoms ir kad numatytos priemonės iš tiesų yra tinkamiausios siekiant pasiūlytos direktyvos 1 straipsnyje nustatytų tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju nacionalinės teisės aktais tinkamai sprendžiami su veikla susiję klausimai ir kad dėl teisėtų valstybių narių saugumo interesų nacionalinės teisės aktai gali šiek tiek skirtis, padaryta išvada, kad reglamentas, kuriuo būtų visiškai pakeisti galiojantys nacionalinės teisės aktai ir taikoma visa apimanti Sąjungos tvarka, nėra nei pagrįstas, nei valstybių narių pageidaujamas.

Taigi direktyva būtų užtikrintas reikiamas teisėkūros lankstumo lygis ir reglamentavimo veiksmais būtų derinami tik patys svarbiausi ir pakankamai išplėtoti pagrindiniai Žemės stebėjimo palydovų duomenų pardavimo reglamentavimo elementai.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio veiklos biudžetui. Pridedamoje finansinėje pažymoje nurodytas konkretus poveikis biudžetui.

2014/0176 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl Žemės stebėjimo palydovų duomenų komercinės sklaidos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       2013 m. vasario 28 d. Komisijos komunikate „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“[4] nurodyta, kad vienas iš ES kosmoso pramonės politikos tikslų – sukurti nuoseklią reglamentavimo sistemą, kad būtų pagerintas teisinis nuoseklumas ir paskatintas Sąjungos kosmoso produktų ir paslaugų rinkos formavimasis. Atsižvelgiant į tai, komunikate visų pirma siūloma galimybė imtis reglamentavimo iniciatyvos dėl didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų rengimo ir sklaidos komerciniais tikslais;

(2)       2013 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadose dėl komunikato dėl ES kosmoso pramonės politikos pripažįstama, kad, siekiant užtikrinti kosminės veiklos saugumą, saugą, tvarumą ir ekonominę plėtrą, reikia išnagrinėti galiojančias teisines sistemas ir palankiai priimamas Komisijos ketinimas įvertinti, ar būtina sukurti kosmoso srities teisės aktų sistemą tinkamam vidaus rinkos veikimui užtikrinti laikantis subsidiarumo principo;

(3)       Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1159/2013[5] leidžiama į šios direktyvos taikymo sritį neįtraukti GMES ir „Copernicus“ duomenų;

(4)       komercinės veiklos vykdytojų vykdomą didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaidą iki šiol atskirai reglamentavo valstybės narės, kuriose įsisteigę minėti veiklos vykdytojai;

(5)       nacionalinės teisės aktuose nenustatyta bendra strategija dėl didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų tvarkymo ir šiais duomenimis pagrįstų paslaugų ir produktų. Todėl reglamentavimo sistema Sąjungoje yra susiskaidžiusi, jai trūksta nuoseklumo, skaidrumo ir ji yra nepakankamai nuspėjama, o tai trukdo rinkai plėtoti visą savo potencialą;

(6)       valstybių narių, turinčių didelės skiriamosios gebos duomenų pajėgumų, daugėja ir nacionalinės reglamentavimo sistemos vis labiau skiriasi. Todėl dėl reglamentavimo sistemos susiskaidymo vidaus rinkoje atsiranda naujų kliūčių ir dar labiau kenkiama konkurencingumui;

(7)       siekiant išspręsti minėtas problemas šia direktyva turėtų būti užtikrintas tinkamas didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų ir išvestinių produktų bei paslaugų vidaus rinkos veikimas ir plėtra, o Sąjungoje sukurta skaidri, sąžininga ir darni teisinė sistema. Suderinus valstybių narių teisės aktus, susijusius su didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaida, ir užtikrinus darnias tų duomenų sklaidos kontrolės procedūras, turėtų būti sumažintos pramonei kylančios biurokratinės kliūtys ir palengvintas teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymas. Šia direktyva nustačius aiškesnes įmonių steigimo ir veiklos sąlygas padidės verslo nuspėjamumas;

(8)       veikianti didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų ir išvestinių produktų bei paslaugų vidaus rinka skatintų plėtoti konkurencingą Sąjungos kosmoso ir paslaugų pramonę, sudarytų daugiau galimybių Sąjungos įmonėms kurti ir teikti novatoriškas Žemės stebėjimo sistemas bei paslaugas ir skatintų naudoti didelės skiriamosios gebos palydovų duomenis. Todėl būtinas bendras Sąjungos standartas, taikomas didelės skiriamosios gebos palydovų duomenims, kuriuo taip pat būtų atsižvelgiama į riziką, galinčią kilti neapdairiai paskelbus didelės skiriamosios gebos palydovų duomenis;

(9)       siekiant nustatyti bendrą Sąjungos didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų standartą, reikėtų parengti didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų apibrėžtį, pagrįstą Žemės stebėjimo sistemos, jos jutiklių ir jutiklių veiksenų, naudojamų Žemės stebėjimo duomenims generuoti, techniniais pajėgumais. Žemės stebėjimo sistemos, jos jutiklių ir jutiklių veiksenų techniniai pajėgumai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, yra spektrinė skiriamoji geba, spektro aprėptis, erdvinė skyra, radiometrinė skiriamoji geba, laiko skiriamoji geba ir padėties tikslumas. Apibrėžtis turėtų būti sukurta atsižvelgiant į panašių Žemės stebėjimo duomenų pasaulinėse rinkose prieinamumą ir galimą žalą Sąjungos ar valstybių narių interesams, įskaitant vidaus ir išorės saugumo interesus, kuri gali būti padaryta atskleidus Žemės stebėjimo duomenis. Pagal šią apibrėžtį taip pat bus galima nustatyti kitus, ne tik didelės skiriamosios gebos Žemės stebėjimo palydovų duomenis, ir ja remiantis bus užtikrinamas laisvas šių duomenų judėjimas, jei neatsiras galimybė, kad juos naudojant bus pakenkta minėtiems interesams;

(10)     suteikus galimybę įvertinti visus su didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaida susijusius kintamuosius, būtų galima atlikti tikslų vertinimą; taip būtų skatinamas didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų naudojimas, o susijusios įmonės gautų didžiausios komercinės naudos. Saugumo požiūriu veiksmingesnis yra sklaidos vertinimas, o ne vien tik didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų vertinimas;

(11)     vykdant didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų specialią patikros procedūrą prieš pirmą kartą juos pateikiant rinkai, būtų skatinama naudoti tokius duomenis ir būtų stiprinamos Sąjungos Žemės stebėjimo rinkos, taip pat apsaugomi Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesai. Patikros procedūros kriterijais turėtų būti atsižvelgiama į visus svarbius didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaidos veiksnius, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų nustatyti tinkamiausias sąlygas sklaidai; šio tikslo siekiama apibrėžiant šiuos kriterijus ir parengiant tinkamiausią pagal juos nustatytų standartų procedūrą. Į kriterijus turėtų būti įtraukti numatytos sklaidos metaduomenys, siekiant užtikrinti, kad patikrą galima atlikti nevertinant pačių didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų, taigi prieš tų duomenų generavimą ir sklaidą. Visų pirma dėl patikros procedūros skaidrumo ir ją taikant gautų aiškių rezultatų, kuriais remiantis galima sparčiai ir automatiškai įgyvendinti veiksmus, ši procedūra yra veiksminga filtravimo priemonė, kuria turėtų būti skatinamas komercinis didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų naudojimas ir susijusių įmonių veikla;

(12)     siekdamos užtikrinti, kad įmonių ir administraciniai poreikiai būtų patenkinami veiksmingiausiu ir efektyviausiu būdu, valstybės narės gali sutikti, kad patikros procedūrą atliktų duomenų teikėjas arba kitas tinkamas privatusis subjektas;

(13)     daugeliu atveju, nustačius tam tikrus patikros procedūros kriterijus ir atlikimo taisykles, turėtų būti įmanoma vykdyti didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaidą; vis dėlto, siekiant skatinti tokių duomenų sklaidą, taip pat reikėtų parengti leidimų išdavimo procedūrą, pagal kurią, atsižvelgiant į visas atskiro atvejo aplinkybes, būtų atliekamas išsamus kiekvieno konkretaus atvejo vertinimas. Šioje direktyvoje išvardijami interesai, kuriems apsaugoti gali būti atsisakoma išduoti leidimą;

(14)     valstybės narės, rengdamos administracines procedūras šios direktyvos nuostatoms įgyvendinti, visų pirma leidimų išdavimo procedūrą, turėtų laikytis tinkamo administravimo proceso principo;

(15)     siekiant užtikrinti laisvą didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų, kuriuos generavo trečiosiose šalyse veikiančios Žemės stebėjimo sistemos, judėjimą, šioje direktyvoje nustatomos sąlygos, kurių laikydamosi valstybės narės neturėtų uždrausti, apriboti laisvo tokių duomenų judėjimo ar jam trukdyti;

(16)     siekiant atsižvelgti į technologijų plėtrą ir didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų prieinamumą pasaulinėse rinkose, įtraukta nuostata dėl reguliarios šios direktyvos peržiūros;

(17)     kad Komisija galėtų stebėti įgyvendinimo procesą, valstybėms narėms turėtų būti privalu Komisijai pateikti informacijos, būtinos Sąjungos didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų rinkos raidai įvertinti;

(18)     šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityje, ji taip pat neturėtų būti aiškinama taip, kad valstybėms narėms būtų trukdoma naudotis savo kompetencija šioje srityje ir kad būtų trukdoma atsižvelgti į Sąjungos saugumo ir užsienio politikos interesus;

(19)     šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos nedarant poveikio sutarčių teisės ir kitų susijusių sričių teisės, įskaitant konkurencijos teisę, intelektinės ar pramoninės nuosavybės teisę, konfidencialumo, komercinių paslapčių, privatumo ir vartotojų teisių, bendrų taisyklių taikymui;

(20)     Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB[6] turėtų būti taikoma su didelės skiriamosios gebos Žemės stebėjimo palydovų duomenų komercine sklaida susijusioms paslaugoms. Jei kyla prieštaravimų tarp Direktyvos 2006/123/EB ir šios direktyvos nuostatų, vadovaujamasi šios direktyvos nuostatomis;

(21)     ši direktyva neturėtų būti taikoma jokioms paslaugoms, kurias vienas kitam teikia palydovinio ryšio operatorius ir duomenų teikėjas ir kurios pastarajam suteikia prieigą prie didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų. Kai duomenų teikėjas teikia paslaugas Žemės stebėjimo sistemai, atitinkama sutartis su duomenų teikėju sudaroma laikantis taikytinų viešųjų pirkimų teisės aktų;

(22)     taikomi Sąjungos teisės aktai dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB[7] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001[8] dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo;

(23)     kadangi dėl galiojančių nacionalinių taisyklių skirtumų ir nesutapimų šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti Žemės stebėjimo duomenų vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl, siekiant sumažinti biurokratines kliūtis ir pagerinti sąlygas įmonėms, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, proporcinga priimti Sąjungos lygmens priemones laikantis subsidiarumo principo, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)     pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų[9] valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Tikslas ir dalykas

(1) Šios direktyvos tikslas – sukurti Žemės stebėjimo duomenų vidaus rinką ir suderinti tam tikras tokių duomenų sklaidos taisykles.

(2) Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo, šia direktyva nustatomos taisyklės ir procedūros, susijusios su Žemės stebėjimo palydovų duomenų sklaida.

2 straipsnis Taikymo sritis

(1) Ši direktyva taikoma Žemės stebėjimo duomenų, kuriuos generuoja Žemės stebėjimo sistemos, sklaidai.

(2) Šia direktyva nedaromas poveikis šių Žemės stebėjimo duomenų, kuriuos generuoja Žemės stebėjimo sistemos, sklaidai:

(a) GMES duomenų, laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1159/2013[10] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 911/2010[11], kuriems taikoma atitinkama duomenų ir informacijos politika;

(b) programos „Copernicus“ specializuotų misijų duomenų,  laikantis [COM NB][12] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 377/2014[13], kuriems taikoma „Copernicus“ duomenų ir saugumo politika.

(3) Ši direktyva netaikoma 1 dalyje nurodytų palydovų duomenų sklaidai, kai saugumo ir gynybos tikslais tokią sklaidą vykdo ir prižiūri Sąjunga arba viena ar daugiau valstybių arba kai ta sklaida vykdoma jų vardu.

3 straipsnis Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) Žemės stebėjimo sistema – orbitinė transporto sistema, palydovas arba palydovų grupė, kurie, naudodami vieną ar daugiau jutiklių, yra pajėgūs generuoti Žemės stebėjimo duomenis;

(2) Žemės stebėjimo duomenys – apdorojus iš Žemės stebėjimo sistemos jutiklio ar jutiklių gaunamus signalus generuojami duomenys, taip pat su jais susijusi informacija, nesvarbu, koks yra jų apdorojimo lygis ir saugojimo arba pateikimo pobūdis;

(3) didelės skiriamosios gebos palydovų duomenys – Žemės stebėjimo duomenys, kaip apibrėžta 4 straipsnyje;

(4) duomenų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, turintis tiesioginę prieigą prie didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų, kurių 7 ir 8 straipsniuose nurodytos patikros ir leidimų išdavimo procedūros nebuvo atliktos, arba tokius duomenis gaunantis iš Žemės stebėjimo sistemos operatoriaus ir užsakovo prašymu arba savo iniciatyva vykdantis jų sklaidą;

(5) jutiklis – Žemės stebėjimo sistemos dalis, kuri registruoja bet kokio spektro intervalo elektromagnetines bangas arba gravitacijos laukus ir generuoja Žemės stebėjimo duomenis;

(6) jutiklio veiksena – būdas, kuriuo vienas ar daugiau jutiklių generuoja Žemės stebėjimo duomenis, kiek tai susiję su konkrečiu Žemės stebėjimo duomenų įgijimu;

(7) sklaida – duomenų teikėjo vykdoma veikla, kai didelės skiriamosios gebos palydovų duomenys, generuoti vykdant Žemės stebėjimą, pateikiami trečiosioms šalims;

(8) didesnės rizikos duomenų sklaida – sklaida, kuri galėtų įvairiu mastu pakenkti Sąjungos arba valstybių narių interesams, įskaitant vidaus ir išorės saugumo interesus.

4 straipsnis Didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų apibrėžtis

Didelės skiriamosios gebos palydovų duomenys apibrėžiami remiantis tiksliomis techninėmis specifikacijomis. Šios techninės specifikacijos nustatytos priede.

5 straipsnis Žemės stebėjimo duomenų sklaida

Valstybės narės nedraudžia ir neriboja kitų duomenų, išskyrus didelės skiriamosios gebos palydovų duomenis, sklaidos arba laisvo judėjimo arba jiems netrukdo dėl priežasčių, kuriomis remiantis sklaida laikoma didesnės rizikos duomenų sklaida.

6 straipsnis Didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaida

(1) Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės teritorijoje veikiančios Žemės stebėjimo sistemos generuojamų didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaida nebūtų vykdoma jų teritorijoje be atitinkamos kompetentingų nacionalinių institucijų priežiūros.

(2) Valstybės narės, kurių teritorijoje įsisteigęs duomenų teikėjas, užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų duomenų sklaida būtų vykdoma laikantis patikros ir leidimų išdavimo procedūrų, nustatytų 7 ir 8 straipsniuose.

(3) Valstybės narės nedraudžia ir neriboja laisvo didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų judėjimo arba jam netrukdo dėl priežasčių, kuriomis remiantis sklaida laikoma didesnės rizikos duomenų sklaida, jei sklaida buvo patvirtinta pagal 7 ir 8 straipsniuose nustatytas procedūras.

7 straipsnis Patikros procedūra

(1) Valstybės narės užtikrina, kad vykdant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų sklaidą jų teritorijoje būtų taikoma patikros procedūra.

(2) Patikros procedūros tikslas – nustatyti, ar vykdoma skelbtinų duomenų sklaida ir ar ji gali būti vykdoma be papildomo leidimo, ar sklaida laikoma didesnės rizikos duomenų sklaida ir jai vykdyti reikia leidimo, kaip nustatyta 8 straipsnyje.

(3) Per patikros procedūrą sudaromos sąlygos atlikti metaduomenų ex-ante tyrimą ir nagrinėjami šie su numatoma sklaida susiję kriterijai:

(a) šalies, prašančios Žemės stebėjimo duomenų, tapatybė;

(b) asmenys ir asmenų grupės, kurie gali turėti prieigą prie Žemės stebėjimo duomenų;

(c) informacijos, kurią teikia iš jutiklio gauti ir apdoroti Žemės stebėjimo duomenys, charakteristikos;

(d) tikslinė zona, kurią apima Žemės stebėjimo duomenys;

(e) Žemės stebėjimo duomenų generavimo trukmė ir laikotarpis tarp duomenų generavimo ir numatomos sklaidos;

(f) antžeminės priėmimo stotys, kurioms iš palydovo turi būti perduodami Žemės stebėjimo duomenys.

(4) Valstybės narės apibrėžia 3 dalyje nurodytus kriterijus ir nustato veiklos taisykles, pagal kurias jie derinami atliekant patikros procedūrą. Apibrėžiant kriterijus ir veiklos taisykles atsižvelgiama į:

(a) panašių Žemės stebėjimo duomenų prieinamumą pasaulinėse rinkose;

(b) galima žalą Sąjungos arba valstybių narių interesams, įskaitant vidaus ir išorės saugumo interesus, kurią gali padaryti Žemės stebėjimo duomenų sklaida.

(5) Valstybės narės užtikrina, kad kriterijai ir veiklos taisyklės būtų viešai paskelbti, apibrėžti ir nustatyti laikantis nediskriminavimo principo ir pagal juos nebūtų suteikiama veiksmų laisvės nuspręsti, ar sklaida laikoma didesnės rizikos duomenų ar skelbtinų duomenų sklaida.

(6) Valstybės narės nustato tinkamą privatųjį arba viešąjį subjektą, atsakingą už patikros procedūros atlikimą. Šis subjektas prašančiajai šaliai nedelsiant praneša patikros procedūros rezultatus.

8 straipsnis Leidimų išdavimo procedūra

(1) Valstybės narės nustato leidimų išdavimo procedūrą, pagal kurią kompetentinga nacionalinė institucija gali leisti vykdyti duomenų sklaidą, kuri laikoma didesnės rizikos duomenų sklaida pagal 7 straipsnyje nustatytą patikros procedūrą.

(2) Taikant 1 dalį duomenų teikėjas, norintis vykdyti didesnės rizikos duomenų sklaidą, pateikia prašymą kompetentingai nacionalinei institucijai.

(3) Kompetentinga nacionalinė institucija gali atmesti prašymą išduoti leidimą vykdyti didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaidą, jei ji mano, kad tokia sklaida galėtų pakenkti bet kuriam iš toliau nurodytų interesų:

(a) esminiams Sąjungos arba valstybės narės saugumo interesams;

(b) esminiams Sąjungos arba valstybės narės užsienio politikos interesams;

(c) esminiams Sąjungos arba valstybės narės visuomenės saugumo interesams;

(4) Jeigu kompetentinga nacionalinė institucija nustato, kad nė viena iš 3 dalyje nurodytų prašymo atmetimo priežasčių nėra pagrįsta, ji išduoda leidimą vykdyti atitinkamą sklaidą.

(5) Išduodama leidimą kompetentinga nacionalinė institucija gali nustatyti tam tikras sąlygas, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi 3 dalyje nustatytų tikslų. Tokios sąlygos turi būti pagrįstos objektyviais kriterijais ir neturi būti diskriminuojančios.

(6) Išduodama leidimą kompetentinga nacionalinė institucija gali nuspręsti pasikonsultuoti su valstybės narės, kuri susijusi su pirmąja didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaida, kompetentinga nacionaline institucija.

(7) Valstybės narės, taikydamos vieną administracinę procedūrą, gali išduoti leidimą vykdyti duomenų sklaidą reguliariai arba apimančią dideles tikslines vietoves.

(8) Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga nacionalinė institucija priimtų 3 dalyje nurodytą sprendimą kuo greičiau ir ne vėliau kaip per septynias dienas nuo 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo. Kompetentinga nacionalinė institucija praneša apie šį sprendimą duomenų teikėjui.

(9) Valstybės narės suteikia galimybę apskųsti sprendimą 3 ir 5 dalyse nurodytai kompetentingai nacionalinei institucijai.

(10) Valstybės narės gali nustatyti mokesčius už 2 dalyje nurodytus prašymus, jei jie pagrįsti ir proporcingi kompetentingos nacionalinės institucijos patirtoms leidimų išdavimo procedūros sąnaudoms.

9 straipsnis Iš trečiųjų šalių gauti didelės skiriamosios gebos palydovų duomenys

Valstybės narės nedraudžia ir neriboja laisvo didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų, kuriuos generuoja trečiosiose šalyse veikiančios Žemės stebėjimo sistemos, judėjimo arba jam netrukdo dėl priežasčių, kuriomis remiantis sklaida laikoma didesnės rizikos duomenų sklaida, jei valstybės narės, kurioje įsikūręs didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų sklaidą iš trečiosios šalies vykdantis duomenų teikėjas, kompetentinga nacionalinė institucija išdavė leidimą laisvam didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų judėjimui ir vykdo veiksmingą jo priežiūrą.

10 straipsnis Kompetentingos nacionalinės institucijos

(1) Valstybės narės paskiria kompetentingą nacionalinę instituciją ar kompetentingas nacionalines institucijas, atsakingas už šios direktyvos taikymą.

(2) Taikant 8 straipsnį kompetentinga nacionalinė institucija yra valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų teikėjas, kompetentinga nacionalinė institucija.

11 straipsnis Valstybių narių ataskaitų teikimas

(1) Valstybės narės pateikia Komisijai šią informaciją:

(a) Žemės stebėjimo sistemų, generuojančių didelės skiriamosios gebos palydovų duomenis ir veikiančių jų teritorijose, sąrašą ir atitinkamą palydovinio ryšio operatorių;

(b) duomenų teikėjų jų teritorijoje sąrašą;

(c) 10 straipsnyje nurodytas paskirtąsias kompetentingas nacionalines institucijas;

(2) Valstybės narės kasmet teikia Komisijai statistinę informaciją, susijusią su 7 straipsnyje nurodyta patikros procedūra ir 8 straipsnyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, įskaitant šią informaciją:

(a) bendrą patikrintų duomenų perdavimo operacijų skaičių;

(b) procentinę patikros procedūrų, kurias atlikus nustatoma, ar sklaida laikoma skelbtinų ar didesnės rizikos duomenų sklaida, dalį;

(c) pagal 7 straipsnio 3 dalies a punktą Žemės stebėjimo duomenų iš vidaus rinkos, iš kitos Sąjungos šalies ir ne iš Sąjungos prašančių šalių procentinę dalį;

(d) bendrą leidimų išdavimo prašymų skaičių;

(e) atmestų prašymų išduoti leidimą vykdyti sklaidą procentinę dalį.

(3) Valstybės narės 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją pateikia elektronine forma.

12 straipsnis Peržiūra

Per trejus metus nuo 13 straipsnyje nurodyto perkėlimo laikotarpio pabaigos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

13 straipsnis Perkėlimas

(1) Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

(2) Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

(3) Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

14 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

SUPAPRASTINTA FINANSINĖ PAŽYMA

(teiktina su visais visuotinės svarbos Komisijos vidaus sprendimais, turinčiais poveikį administracinio pobūdžio asignavimams ar žmogiškiesiems ištekliams, kai netaikytina kitos rūšies finansinė pažyma – Vidaus taisyklių 27 straipsnis)

1    Sprendimo projekto pavadinimas:

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl Žemės stebėjimo palydovų duomenų komercinės sklaidos

2    Susijusi (-os) politikos sritis (-ys) ir atitinkama VGB veikla

Politikos sritys: kosmosas ir vidaus rinka.

VGB: žmogiškieji ištekliai ir kitos administracinės išlaidos.

3    Teisinis pagrindas

      ¨ Administracinis savarankiškumas               X Kita (nurodyti): SESV 114 str.

4    Aprašymas ir pagrindas:

Atsižvelgdamas į 2013 m. vasario mėn. Komisijos komunikatą dėl ES kosmoso pramonės politikos „Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“, Įmonių ir pramonės GD parengė Direktyvos dėl Žemės stebėjimo palydovų duomenų komercinės sklaidos pasiūlymą. Direktyva siekiama užtikrinti tinkamą komercinių palydovų duomenų produktų ir paslaugų vidaus rinkos veikimą bei plėtrą ir sukurti skaidrią, nuspėjamą, sąžiningą ir nuoseklią teisinę sistemą valstybėse narėse.

5    Trukmė ir numatomas finansinis poveikis:

5.1         Taikymo laikotarpis:

¨         Laikino galiojimo sprendimas: sprendimas galioja nuo [data] iki [data]

X         Neriboto galiojimo sprendimas: galioja nuo 2015 01 01.

5.2 Numatomas poveikis biudžetui:

              Sprendimo projektu numatoma:

¨         sutaupyti lėšų

X         papildomų sąnaudų (jei taip, nurodykite susijusios daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją (-as)):                      5 išlaidų kategorija

Užpildykite numatomo finansinio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams ar žmogiškiesiems ištekliams lentelę (priede). Jei sprendimo projektas neriboto galiojimo, reikia nurodyti kiekvienų plėtojimo metų sąnaudas ir kiekvienų veikimo visu pajėgumu metų sąnaudas (skiltyje „Sąnaudos (iš viso / metinės)“.

5.3         Trečiųjų šalių finansavimo pagal sprendimo projektą įnašai:

Jeigu pasiūlyme numatytas bendras valstybių narių arba kitų įstaigų (nurodyti kokios) vykdomas finansavimas, nurodykite tokio bendro finansavimo dalies orientacinį dydį, jei jis žinomas.

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai n || Metai n+1 || Metai n+2 || Metai n+3 || Metai n+4 || Metai n+5 || Metai n+6 || Iš viso

Nurodyti bendrojo finansavimo šaltinį / įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

5.4         Duomenų išaiškinimas

Vidutinės su darbuotojais susijusios sąnaudos pateikiamos puslapio apačioje http://www.cc.cec/budg/pre/legalbasis/pre-040-020_preparation_en.html

Šis pasiūlymas neturi poveikio biudžetui, kiek tai susiję su veiklos asignavimais arba administraciniam vykdymui skirtais asignavimais. Poveikis biudžetui yra ribotas ir susijęs tik su žmogiškaisiais ištekliais ir kitomis administracinėmis išlaidomis, kurias patyrė Komisija, siekdama užtikrinti pagal siūlomą teisinę priemonę prisiimtų įsipareigojimų, t. y. teisėkūros procedūra priimtų aktų stebėsenos, vertinimo ir, jei reikia, peržiūros arba atnaujinimo, vykdymą. Iš viso poveikis biudžetui yra labai mažas ir sudarys maždaug 0,3 mln. EUR 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu.

6    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa:

X       Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

¨      Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

¨      Įgyvendinant pasiūlymą reikės taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[14].

7    Sutaupytų lėšų arba papildomų sąnaudų poveikis išteklių paskirstymui:

X       Reikiamus išteklius galima surinkti perskirsčius darbo vietas departamentų viduje

¨      Reikiami ištekliai šiam (šiems) departamentui (-ams) jau paskirti

¨      Reikiamų išteklių būtų prašoma per kitą asignavimų skyrimo procedūrą

Reikalingi žmogiškieji ir administraciniai ištekliai bus finansuojami iš lėšų, kurios atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

PRIEDAS.

NUMATOMAS FINANSINIS POVEIKIS (sutaupytos lėšos arba papildomos sąnaudos) ADMINISTRACINIO POBŪDŽIO ASIGNAVIMAMS ARBA ŽMOGIŠKIESIEMS IŠTEKLIAMS

FTE = Visos darbo dienos ekvivalentas    XX yra atitinkama politikos sritis arba antraštinė dalis                                                                               mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)  

FTE, asmenys per metus || Metai || Metai || Metai || Metai || Metai || Metai || Metai || Iš viso

N (2014) || n+1 || n+2 || n+3 || n+4 || n+5 || n+6

5 išlaidų kategorija || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || ||

Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir (arba) laikinieji darbuotojai)

XX 01 01 01 (Komisijos būstinės ir atstovybės) || || || || || || || 0,25 || 0,033 || 0,25 || 0,033 || 0,25 || 0,033 || 0,25 || 0,033 || 1 AD || 0,132

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || || || || || || || || ||

Išorės personalas ||

XX 01 02 01  (visas biudžetas) || || || || || || || || || || || || || || || ||

XX 01 02 02  (Delegacijos) || || || || || || || || || || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || || || || || || || || ||

Tarpinė suma – 5 išlaidų kategorija || || || || || || || 0,25 || 0,033 || 0,25 || 0,033 || 0,25 || 0,033 || 0,25 || 0,033 || 1 || 0,132

Neįtraukta į 5 išlaidų kategoriją ||

Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir (arba) laikinieji darbuotojai)

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || || || || || || || ||

Išorės personalas

XX 01 04 yy || || || || || || || || || || || || || || || ||

– būstinėse || || || || || || || || || || || || || || || ||

– delegacijose || || || || || || || || || || || || || || || ||

XX 01 05 02  (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || || || || || || || ||

10 01 05 02  (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || || || || || || || || ||

Tarpinė suma – neįtraukta į 5 išlaidų kategoriją || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || || || || || || || || || || ||

Reikalingi žmogiškieji ir administraciniai ištekliai bus finansuojami iš lėšų, kurios atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Kiti administraciniai asignavimai              XX yra atitinkama politikos sritis arba antraštinė dalis                                                                                  mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)  

|| Metai || Metai || Metai || Metai || Metai || Metai || Metai || IŠ VISO

n || n+1 || n+2 || n+3 || n+4 || n+5 || n+6

5 išlaidų kategorija || || || || || || || ||

Būstinės: || || || || || || || ||

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės ir reprezentacinės išlaidos || || || || 0,004 || 0,004 || 0,004 || 0,004 || 0,016

XX 01 02 11 02 – Konferencijų ir posėdžių sąnaudos || || || || || || || ||

XX 01 02 11 03 – Komitetai || || || || || || || ||

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos || || || || || || || 0,15 || 0,15

XX 01 03 01 03 – IRT įranga[15] || || || || || || || ||

XX 01 03 01 04 – IRT paslaugos2 || || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės ( jei reikia, nurodyti) || || || || || || || ||

Delegacijos || || || || || || || ||

XX 01 02 12 01 – Komandiruočių, konferencijų ir reprezentacinės išlaidos || || || || || || || ||

XX 01 02 12 02 – Tęstinis darbuotojų mokymas || || || || || || || ||

XX 01 03 02 01 – Įsigijimo, nuomos ir kitos susijusios išlaidos || || || || || || || ||

XX 01 03 02 02 Įranga, baldai, tiekiamos prekės ir paslaugos || || || || || || || ||

Tarpinė suma – 5 išlaidų kategorija || || || || 0,004 || 0,004 || 0,004 || 0,154 || 0,166

Neįtraukta į 5 išlaidų kategoriją || || || || || || || ||

XX 01 04 yy – Techninės ir administracinės pagalbos (nepasitelkiant išorės darbuotojų) išlaidos iš veiklai finansuoti skiriamų asignavimų (buvusios BA eilutės) || || || || || || || ||

– būstinės || || || || || || || ||

– delegacijos || || || || || || || ||

XX 01 05 03 – Kitos valdymo išlaidos, skirtos netiesioginiams moksliniams tyrimams || || || || || || || ||

10 01 05 03 – Kitos valdymo išlaidos, skirtos tiesioginiams moksliniams tyrimams || || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės ( jei reikia, nurodyti) || || || || || || || ||

Tarpinė suma – neįtraukta į 5 išlaidų kategoriją || || || || || || || ||

BENDRA SUMA || || || || 0,037 || 0,037 || 0,037 || 0,187 || 0,298

Reikalingi žmogiškieji ir administraciniai ištekliai bus finansuojami iš lėšų, kurios atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus..

[1]               COM(2013) 108 final.

[2]               Sprendimas byloje C–380/03 „Tabako reklama II“ [2006], Rink. p. I–11573, paras. 80, 81.

[3]               OL C, , p. .

[4]               COM(2013) 108 final.

[5]               2013 m. liepos 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1159/2013, kuriuo nustatomos GMES naudotojų registracijos ir licencijų išdavimo sąlygos ir apibrėžiami prieigos prie GMES duomenų bei GMES paslaugų informacijos apribojimo kriterijai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) (OL L 309, 2013 11 19, p. 1).

[6]               2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

[7]               1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

[8]               2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

[9]               OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

[10]             2013 m. liepos 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1159/2013, kuriuo nustatomos GMES naudotojų registracijos ir licencijų išdavimo sąlygos ir apibrėžiami prieigos prie GMES duomenų bei GMES paslaugų informacijos apribojimo kriterijai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) (OL L 309, 2013 11 19, p. 1).

[11]             2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos 2011–2013 m. (OL L 276, 2010 10 20, p. 1).

[12]            

[13]             2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 (OL L 122, 2014 4 24, p. 44).

[14]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (2007–2013 m. laikotarpiui) 19 ir 24 punktus.

[15]             IRT: Informacinės ir ryšių technologijos

PRIEDAS Techninės specifikacijos

4 straipsnyje nurodytos techninės specifikacijos yra bet kurie toliau nurodyti Žemės stebėjimo sistemos, jos jutiklių ir jutiklių veiksenų pajėgumai generuoti Žemės stebėjimo duomenis ir:

(a) kurių erdvinė skyra (pajėgumas nustatyti ir diferencijuoti geometrines struktūras bet kokia erdvine kryptimi) yra 2,5 metro arba mažiau;

(b) kurių erdvinė skyra – 5 metrai arba mažiau 8–12 mikrometrų spektro intervale (šiluminiai infraraudonieji spinduliai);

(c) kurių erdvinė skyra – 3 metrai arba mažiau 1 milimetro – 1 metro spektro intervale (mikrobangos);

(d) kurie turi daugiau nei 49 spektrinius kanalus (daugiaspektriai jutikliai) ir kurių erdvinė skyra – 10 metrų arba

(e) kuriems būdingas padėties tikslumas yra 5 metrai arba mažiau.