AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           Pasiūlymo aplinkybės

Europos visuomenė senėja. Visos Europos Sąjungos (ES) pensijų sistemos turi prisitaikyti, kad būtų užtikrintos adekvačios, saugios ir tvarios pensijos. Tai padaryti nėra paprasta. Norint veiksmingai išspręsti šiuos uždavinius, reikia glaudžiai derinti valstybių narių veiksmus. Siūlomu Direktyvos 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros[1] pakeitimu bus užtikrinta, kad šios įstaigos būtų geriau valdomos, veiktų skaidriau ir galėtų plėsti savo tarpvalstybinę veiklą ir taip būtų stiprinama vidaus rinka.

Dėl daugelio dalykų direktyvą reikėjo peržiūrėti jau seniai.

Pirma, siekiant apsaugoti pensijų sistemų narius ir išmokų gavėjus ir palengvinti tarpvalstybinį pensijų skyrimą, po ekonomikos ir finansų krizės reikia nustatyti aukštesnius valdymo standartus, kurie būtų pagrįsti geriausia valstybių narių praktika. Kai kurios įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, yra didelės finansų įstaigos ir jų žlugimas galėtų paveikti finansinį stabilumą ir turėti svarbių socialinių pasekmių. Tai ypač svarbu, kadangi vis daugiau profesinių pensijų sistemų yra nustatyto dydžio įmokų sistemos. Šių pensijų sistemų narių pensijoms kyla pavojus tuo atveju, jeigu rizika būtų nepakankamai valdoma arba pačios sistemos netinkamai valdomos[2].

Antra, reikia sumažinti reguliavimo skirtumus, reikalavimų dubliavimąsi ir pernelyg sunkias tarpvalstybines procedūras. Iš Komisijos konsultacijų paaiškėjo, kad tai yra viena iš kliūčių, trukdančių plėtoti tarpvalstybines profesinių pensijų rinkas, ir jeigu tos kliūtys būtų sumažintos, bendrovėms, įskaitant MVĮ ir daugiašales įmones, būtų lengviau veiksmingiau organizuoti savo pensijų skyrimo veiklą Europos mastu[3]. Šiandien yra nedaug tarpvalstybinių įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, tokių kaip visos Europos pensijų fondas judiems mokslo darbuotojams[4] ar planuojama tarpvalstybinė pensijų sistema Austrijos darbdaviams[5]. Tačiau, atsižvelgiant į mažėjantį valstybinių pensijų sistemų skaičių, ir taip didelis spaudimas profesinių pensijų sektoriui veikiausiai labai smarkiai išaugs, o tarpvalstybinės įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, gali užimti vis didesnę profesinių pensijų skyrimo sektoriaus dalį. Iš tiesų, keliose valstybėse narėse priimti nauji teisės aktai, kuriais siekiama, kad tarpvalstybinės įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, jas rinktųsi kaip savo veiklos vietą[6].

Trečia, akivaizdu, kad ES esama didelių informacijos, teikiamos pensijų sistemų nariams ir išmokų gavėjams, spragų. Daugelis pensijų sistemų narių nežino, kad jų teisės į pensiją nėra garantuotos ar kad įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, galėtų sumažinti teises, net kai jos yra sukauptos, priešingai nei kitų finansinių sutarčių atvejais[7]. Jie taip pat dažnai nežino, kad jų teisėms į pensiją didelį poveikį daro mokesčiai.

Šis pasiūlymas grindžiamas keliomis pastaraisiais metais pradėtomis iniciatyvomis, kaip antai Baltąja knyga dėl pensijų[8] ir Žaliąja knyga dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo[9]. Atsižvelgiant į pastarąjį dokumentą, šiuo direktyvos keitimu taip pat siekiama sustiprinti įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, gebėjimą investuoti į turtą, kuris yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio, ir remti tvaraus realiosios ekonomikos augimo finansavimą.

Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, sektorius plėtojamas daugelyje valstybių narių, kuriose profesinėms pensijoms iki šiol nebuvo teikiama daug reikšmės, be kita ko, kuriamos reglamentavimo sistemos. Jeigu šiuolaikiška ES reglamentavimo sistema nebus sukurta dabar, gali būti, kad valstybės narės toliau plėtos skirtingus sprendimus ir taip didins reglamentavimo nenuoseklumą. Be to, reikia daug laiko, kad profesinių pensijų sistemų rezultatai pagerėtų. Nieko nedarant dabar, būtų prarastos galimybės sutaupyti lėšų ir padidinti investicijų grąžą, o milijonai europiečių negalėtų tinkamai planuoti finansų. Dėl to taip pat neproporcingai padidėtų našta jaunesnėms kartoms ir susilpnėtų kartų solidarumas.

Šiuo pasiūlymu nesvarstoma galimybė įvesti naujų mokumo taisyklių, kurios bet kuriuo atveju nėra aktualios nustatyto dydžio įmokų pensijų sistemoms. Be to, 2013 m. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI) atliktame kiekybiniame poveikio tyrime[10] nurodyta, kad, norint priimti sprendimą dėl mokumo aspektų, reikia išsamesnių su šiais aspektais susijusių duomenų.

1.1.        Pasiūlymo tikslai

Bendrasis šio pasiūlymo tikslas – palengvinti profesinių pensijų kaupimą. Saugesnės, veiksmingesnės profesinės pensijos padidintų pensijų adekvatumą ir tvarumą, nes padidėtų papildomų pensijų kaupimo indėlis į pensijų pajamas. Be to, būtų sustiprintas įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, kaip institucinių investuotojų į ES realiąją ekonomiką, vaidmuo ir padidintas Europos ekonomikos gebėjimas ilgalaikio taupymo lėšas skirti augimą skatinančioms investicijoms.

Šiuo pasiūlymu siekiama keturių konkrečių tikslų: 1) panaikinti likusias rizikos ribojimu pagrįstas kliūtis tarpvalstybinėms įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, visų pirma nustatant reikalavimą, kad būtų taikomos buveinės valstybės narės investavimo taisyklės ir informacijos atskleidimo nariams bei išmokų gavėjams taisyklės, taip pat išaiškinti tarpvalstybinės veiklos procedūras ir aiškiai apibrėžti buveinės ir priimančiosios valstybės narės veiksmų mastą; 2) užtikrinti gerą valdymą ir rizikos valdymą; 3) teikti aiškią ir aktualią informaciją nariams ir išmokų gavėjams ir 4) užtikrinti, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamas priemones veiksmingai prižiūrėti įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą.

1.2.        Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šio pasiūlymo tikslai dera su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) numatyti veiksmai, kuriais užtikrinamas vidaus rinkos, kurioje yra aukštas vartotojų apsaugos lygis ir paisoma laisvės teikti paslaugas, kūrimas ir veikimas.

Šis pasiūlymas atitinka Baltąją knygą dėl pensijų. Jis taip pat atitinka strategiją „Europa 2020“, kurioje raginama užtikrinti, kad fiskalinis konsolidavimas ir ilgalaikis finansinis tvarumas būtų neatsiejami nuo struktūrinių valstybių narių pensijų sistemų reformų[11]. Galiausiai šis pasiūlymas atitinka kitas finansinių paslaugų srities iniciatyvas, pavyzdžiui, direktyvą „Mokumas II“[12], AIFV direktyvą[13] ir FPRD direktyvą II[14]. Todėl jis patenka į Komisijos darbotvarkę stiprinant finansų sektorių siekiant paremti augimą[15].

Pasiūlymu siekiama apsaugoti ištarnauto laiko pensijų skyrimą, tad juo remiamos žmogaus teisės. Jis atitinka ES pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį, kuriuo pripažįstama ir gerbiama pagyvenusių žmonių teisė gyventi oriai ir nepriklausomai. Siūlomi veiksmai turėtų teigiamo poveikio vartotojų apsaugai pagal 38 straipsnį ir laisvei užsiimti verslu pagal 16 straipsnį, visų pirma būtų užtikrintas aukštesnis ištarnauto laiko pensijų skyrimo skaidrumo lygis, informacija grindžiamas asmeninis finansų ir pensijų planavimas, taip pat palengvinta įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, ir jas finansuojančių subjektų tarpvalstybinė veikla. Bendrasis tikslas pateisina tam tikrus laisvės užsiimti verslu (16 straipsnis) apribojimus, kadangi pasiūlymu siekiama užtikrinti rinkos vientisumą ir stabilumą.

2.           Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimo rezultatai

Šis pasiūlymas grindžiamas keliomis viešomis konsultacijomis dėl kiekybinių aspektų, valdymo ir informacijos atskleidimo reikalavimų. Atsižvelgiant į ypatingą įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos pobūdį, konsultacijose nuolat dalyvavo socialiniai partneriai (darbdaviai ir profesinės sąjungos). 2010 m. liepos mėn. Komisija konsultavosi dėl Žaliosios knygos dėl pensijų, kurioje ji pateikė keletą idėjų dėl šios peržiūros[16]. Per konsultaciją buvo gauta beveik 1700 atsakymų iš visos ES, iš kurių 350 atsakymų pateikė valstybių narių, nacionalinių parlamentų, verslo ir profesinių sąjungų organizacijų, pilietinės visuomenės ir sektoriaus atstovai[17].

Atsižvelgdamos į atsiliepimus dėl Žaliosios knygos dėl pensijų, Komisijos tarnybos 2011 m. balandžio mėn. paprašė EDPPI pateikti techninių rekomendacijų, kaip pakeisti direktyvą. EDPPI rekomendavo, kad, atsižvelgiant į proporcingumo principą, įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, turėtų būti taikoma direktyvoje „Mokumas II“ nustatyta valdymo sistema. Paskelbus rekomendacijų projektą[18] surengtos plataus masto konsultacijos.[19] 2012 m. vasario mėn. EDPPI pateikė galutines rekomendacijas, kurių pagrindu Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas 2012 m. kovo 1 d. surengė viešą posėdį, per kurį suteikė galimybę suinteresuotosioms šalims pasikeisti nuomonėmis. Paskiau Komisijos tarnybos atliko kiekybinių reikalavimų kiekybinį poveikio tyrimą, taip pat administracinės naštos, susijusios su valdymo ir informacijos atskleidimo aspektais, tyrimą. Abiejuose tyrimuose pasinaudota sektoriaus ir socialinių partnerių atstovų pateiktomis nuomonėmis.

Šis pasiūlymas teikiamas kartu su poveikio vertinimo ataskaita, kurioje nagrinėjamos įvairios politikos galimybės ir papildomos galimybės. Ši ataskaita Poveikio vertinimo valdybai pirmą kartą pateikta 2013 m. rugsėjo 4 d. Valdyba paprašė ataskaitą papildyti informacija apie skirtingų suinteresuotųjų šalių grupių nuomones, problemos apibrėžtį, subsidiarumo ir proporcingumo aspektus, galimybes ir tikėtiną poveikį. Ataskaita buvo atitinkamai patikslinta padarant šiuos pagrindinius pakeitimus: i) išsamiau aprašytos valstybių narių ir skirtingų kategorijų suinteresuotųjų šalių nuomonės; ii) detaliau paaiškintos siūloma priemone sprendžiamos problemos; iii) kalbant apie subsidiarumą, detaliau aprašyti ES priemonės motyvai; iv) aiškiau išdėstyta, kad nesiūloma labiau derinti priežiūros tikslu teikiamų ataskaitų; v) įtrauktas naujas skyrius dėl iniciatyvos poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir vi) detaliau aprašytos prielaidos, naudojamos apskaičiuojant skirtingų galimybių tikėtiną naudą ir sąnaudas. 2013 m. spalio 16 d. poveikio vertinimas buvo pateiktas dar kartą. Lapkričio 6 d. Valdyba pareiškė negalinti pateikti teigiamos nuomonės ir paprašė papildomų pakeitimų.

3.           Teisiniai pasiūlymo aspektai

3.1.        Teisinis pagrindas

Pasiūlymu Direktyva 2003/41/EB išdėstoma nauja redakcija. Nekeičiamos direktyvos nuostatos yra kodifikuojamos ir kartu ji iš dalies keičiama. Teisiniai Direktyvos 2003/41/EB pagrindai yra EB sutarties ex 47 straipsnio 2 dalis, ex 55 ir 95 straipsniai (dabar SESV 53, 62 straipsniai ir 114 straipsnio 1 dalis).

Pasiūlyme direktyvos teisiniai pagrindai išlaikomi. Ja siekiama sukurti vidaus rinką užtikrinant laisvę teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvę, reglamentuojant teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį.

Direktyva 2003/41/EB reglamentuojamos tokios sritys, kaip įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos sąlygos, įskaitant bendrą registravimo ar leidimų išdavimo metodą, taisyklės ir procedūros, kurių reikia laikytis, kai įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, pageidauja siūlyti savo paslaugas kitose valstybėse narėse, kiekybinės mokumo taisyklės, investavimo taisyklės, pagrįstos rizikos ribojimo principu (angl. „prudent person principle“), veiksmingo valdymo reikalavimai, įskaitant kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus, vidaus audito ir aktuarinių paslaugų naudojimas, rizikos valdymo reikalavimai, depozitoriumų naudojimas, nariams ir išmokų gavėjams atskleistina informacija, priežiūros įgaliojimai ir ataskaitų teikimo įpareigojimai.

Šiame pasiūlyme šie elementai dar labiau išplėtoti. Pavyzdžiui, kalbant apie įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, atskleistiną informaciją, pasiūlyme numatyta ES mastu naudojama pensijų išmokų ataskaita. Kalbant apie įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiksmingą valdymą, jame detaliau išdėstomos taisyklės dėl kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų, taip pat pagrindinių funkcijų, įskaitant rizikos valdymą. Pasiūlymu taip pat siekiama palengvinti tarpvalstybinę veiklą.

Abu Direktyvos 2003/41/EB tikslai yra išlaikomi. Nė vienas tikslas nėra antrinis, ar netiesioginis kito atžvilgiu. Pavyzdžiui, vartotojų apsaugą stiprina tai, kad apibrėžiamos pagrindinių vadovaujančiųjų darbuotojų užduotys bei atsakomybė ir taip didinamas įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, vadovybės profesionalumas, ir įvedamas perspektyvinis pačios įstaigos atliekamas rizikos vertinimas. Kita vertus, dėl pensijų išmokų ataskaitų nariai ir išmokų gavėjai yra geriau informuojami ir turi galimybę užtikrinti, kad įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, vadovybė būtų labiau atskaitinga. Labiau suvienodinus šiuos reikalavimus lengviau vykdyti tarpvalstybinę veiklą, nes sumažėja sandorių išlaidos ir skatinamos rinkos naujovės.

3.2.        Subsidiarumas ir proporcingumas

ES lygmens priemone šioje srityje sukuriama pridėtinė vertė, nes vienos valstybės narės negalėtų: i) pašalinti kliūčių įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, vykdyti tarpvalstybinę veiklą; ii) visos ES mastu užtikrinti aukštesnio minimalaus vartotojų apsaugos lygio; iii) užtikrinti masto ekonomijos, rizikos diversifikacijos ir naujovių, susijusių su tarpvalstybine veikla; iv) išvengti reguliacinio arbitražo tarp finansinių paslaugų sektorių; v) išvengti reguliacinio arbitražo tarp valstybių narių ir vi) atsižvelgti į tarpvalstybinių darbuotojų interesus.

Pagal siūlomą priemonę valstybės narės išlaiko visą atsakomybę už savo pensijų sistemų organizavimą. Pakeitimu nekeliama abejonių dėl šios prerogatyvos. Pakeitimas taip pat neapima nacionalinės socialinės ir darbo, mokesčių ar sutarčių teisės aktų klausimų.

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos sutarties (ESS) 5 straipsnio 4 dalyje. Pasirinktomis politikos galimybėmis siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp viešojo intereso, poreikio užtikrinti narių ir išmokų gavėjų apsaugą ir įstaigų, finansuojančių subjektų ir priežiūros institucijų išlaidų. Galimybės buvo atidžiai apsvarstytos, sumanytos kaip minimalūs standartai ir parengtos atsižvelgiant į skirtingus veiklos modelius. Todėl apskritai pasiūlymu bus skatinama profesinių pensijų skyrimo veikla.

3.3.        Nuorodos į kitas direktyvas

Šis pasiūlymas yra išdėstymas nauja redakcija, susijęs su direktyvomis 2003/41/EB, 2009/138/EB, 2010/78/ES[20], 2011/61/ES ir 2013/14/ES[21]. Šia direktyva bus panaikinta Direktyva 2003/41/EB.

3.4.        Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Kadangi Direktyva 2003/41/EB išdėstoma nauja redakcija, toliau išsamiai paaiškinamos tik naujos nuostatos arba iš dalies keičiamos nuostatos.

I antraštinė dalis. BENDROSIOS NUOSTATOS

6 straipsnyje dabar pateikiamos naujos ir (arba) aiškiau išdėstytos šių sąvokų apibrėžtys: „finansuojantis subjektas“, „buveinės valstybė narė“, „priimančioji valstybė narė“, „perduodančioji įstaiga“ ir „perimančioji įstaiga“, „reguliuojama rinka“, „daugiašalė prekybos sistema“, „organizuota prekybos sistema“, „patvarioji laikmena“ ir „pagrindinės funkcijos“.

9 straipsnyje kartu su 10 straipsniu veiklos sąlygos nebėra išvardijamos atskirai, bet valstybėms narėms suteikiama atsakomybė užtikrinti, kad kiekviena įstaiga būtų registruota ar jai būtų išduotas leidimas ir kad įstaigos turėtų tinkamai parengtas pensijų sistemos taisykles.

12 straipsnis iš dalies pakeistas trejopai. Pirma, jame nurodyta, kad įstaiga vykdo tarpvalstybinę veiklą, kai ji valdo pensijų sistemą, kuriai taikoma kitos valstybės narės socialinė ir darbo teisė, įskaitant atvejus, kai įstaiga ir finansuojantis subjektas yra toje pačioje valstybėje narėje[22]. Antra, 4 dalimi reikalaujama, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pateiktų motyvuotą sprendimą, jeigu ji draudžia vykdyti tarpvalstybinę veiklą. Be to, jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija neperduoda informacijos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, ji nurodo savo atsisakymo priežastis. Trečia, priimančioji valstybė narė daugiau negali nustatyti papildomų informacijos reikalavimų įstaigoms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą. Taip yra todėl, kad pasiūlyme numatyta standartinė pensijų išmokų ataskaita (žr. 40–54 straipsnius).

13 straipsnyje nustatytos tarpvalstybinio pensijų sistemų perdavimo taisyklės; perdavimą turi iš anksto leisti perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija. Jeigu nacionalinės socialinės ir darbo teisės aktuose dėl pensijų sistemų organizavimo nenustatyta kitaip, perdavimą ir jo sąlygas iš anksto patvirtina susiję nariai ir išmokų gavėjai arba, kai taikoma, jų atstovai. 13 straipsnyje taip pat nustatytos keitimosi informacija apie taikomas socialinės ir darbo teisės nuostatas, pagal kurias turi būti valdoma pensijų sistema, taisyklės. Jeigu po perdavimo perimančioji įstaiga vykdo tarpvalstybinę veiklą, taikomos 12 straipsnio 8 ir 9 dalys. Įstaiga pensijų sistemą valdo pagal priimančiosios valstybės narės socialinę ir darbo teisę[23], taigi su perdavimu susijusių narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygis nesikeičia.

II antraštinė dalis. KOKYBINIAI REIKALAVIMAI

20 straipsnis dėl investavimo taisyklių pakeistas trejopai. Pirma, priimančioji valstybė narė daugiau negali nustatyti papildomų investavimo taisyklių įstaigoms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą. Tai palengvina investicijų valdymo organizavimą, visų pirma nustatyto dydžio įmokų pensijų sistemų atveju. Dėl to nesusilpnėja narių ir išmokų gavėjų apsauga, nes ši nuostata derinama su sugriežtintomis valdymo ir priežiūros taisyklėmis. Antra, 20 straipsnio 6 dalies a punktas atnaujintas siekiant atsižvelgti į Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] terminiją. Trečia, dviprasmiškas terminas „rizikos kapitalo rinka“ (20 straipsnio 6 dalies c punktas) pakeistas terminu, kuris geriau parodo pirminę šios nuostatos prasmę, būtent, kad valstybės narės negali apriboti įstaigų teisės investuoti į ilgalaikes priemones, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose. Be to, investavimo taisyklėmis neturėtų būti ribojamos investicijos į nebiržinį turtą, kuriomis finansuojami mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios infrastruktūros projektai.

Nesiūloma labiau suderinti su įstaigos finansine mokumo būkle susijusių taisyklių.

III antraštinė dalis. VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS SĄLYGOS

Mažų įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, atveju valstybėms narėms išlaikoma galimybė netaikyti teisės akto reikalavimų įstaigoms, valdančioms sistemas, kurių bendras narių skaičius mažesnis kaip 100. Kitų įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, atveju specialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, susijusiomis su pagrindinėmis funkcijomis ir rizikos vertinimu, užtikrinama, kad valdymo reikalavimai būtų proporcingi.

1 SKYRIUS. Valdymo sistema

Išskyrus 31 ir 32 straipsnius (ex 10 ir 12 straipsnius), ši direktyvos antraštinė dalis yra nauja ir joje įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, nustatyti nauji detalūs valdymo reikalavimai.

21 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, administracinis, valdymo ar priežiūros organas yra visiškai atsakingas už atitiktį pagal šią direktyvą priimtiems įstatymams ir kitiems teisės aktams. Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, valdymo taisyklės nedaro poveikio socialinių partnerių vaidmeniui valdant įstaigas.

22 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos įgyvendintų veiksmingą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrintas patikimas ir apdairus jų veiklos valdymas. Ši sistema turi būti proporcinga įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, kad būtų užtikrinta, kad nebūtų nustatoma pernelyg didelių valdymo reikalavimų, pavyzdžiui, mažoms įstaigoms.

23 straipsnyje reikalaujama, kad įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, užtikrintų, kad visų asmenų, veiksmingai vadovaujančių įstaigai arba vykdančių pagrindines funkcijas, profesinė kvalifikacija, žinios ir patirtis būtų tinkamos, kad jie galėtų užtikrinti patikimą ir apdairų įstaigos valdymą arba tinkamai vykdyti savo pagrindines funkcijas (kompetencija) ir kad jie būtų nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi (tinkamumas).

24 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos taikytų patikimą atlyginimų politiką ir kad ši politika būtų viešai atskleista. Šiame straipsnyje taip pat siūloma Komisijai suteikti įgaliojimus priimti deleguotąjį aktą.

25 straipsnyje nustatyti bendrieji principai dėl pagrindinių funkcijų. Įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, gali leisti vienam asmeniui arba organizaciniam padaliniui vykdyti daugiau nei vieną pagrindinę funkciją, tačiau rizikos valdymo funkciją visada turi paskirti skirtingam asmeniui ar organizaciniam padaliniui nei tas, kuris vykdo vidaus audito funkciją.

26 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turi taikyti veiksmingą rizikos valdymo sistemą, kuri yra reikalinga siekiant nuolat nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti visas rizikas, įskaitant tas, kurios yra susijusios su išorės paslaugų teikėjams perduota ar paskiau pakartotinai perduota veikla, kurios joms kyla ar galėtų kilti bei tų rizikų tarpusavio priklausomybę ir apie jas pranešti. Rizikos valdymas turėtų būti proporcingas įstaigos dydžiui, vidaus organizacijai ir veiklos pobūdžiui, mastui bei sudėtingumui.

27 straipsnyje numatyta veiksminga vidaus audito funkcija, kurią vykdantys asmenys vertina vidaus kontrolės sistemos ir kitų valdymo sistemos elementų, įskaitant išorės paslaugų teikėjams perduotą ar paskiau pakartotinai perduotą veiklą, tinkamumas ir veiksmingumas. Vidaus audito funkciją turi vykdyti bent vienas nepriklausomas asmuo iš įstaigos ar iš išorės.

28 straipsnyje reikalaujama nustatyti veiksmingą aktuarinę funkciją, kad būtų derinamas ir prižiūrimas techninių atidėjinių apskaičiavimas, taip pat kad būtų vertinamas metodikų ir pagrindinių modelių tinkamumas, kai nariai ir išmokų gavėjai neprisiima visos rizikos.

29 straipsnyje nustatyta, kad įstaigoms reikia reguliariai ir nedelsiant po to, kai smarkiai pasikeičia įstaigos rizikos pobūdis, rengti pensijų rizikos vertinimą. Vertinime turi būti parodyta tam tikrų elementų atitiktis nacionaliniams reikalavimams. Vertinime turėtų būti nurodytos naujos arba besiformuojančios rizikos, susijusios su klimato kaita, išteklių naudojimu ir aplinka. Pensijų rizikos vertinimas turėtų būti proporcingas įstaigos dydžiui, vidaus organizacijai ir veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

30 straipsnyje siūloma įgalioti Komisiją priimti deleguotąjį aktą dėl pensijų rizikos vertinimo.

2 SKYRIUS. Užsakomosios paslaugos ir investicijų valdymas

33 straipsnyje nustatytos veiklos perdavimo trečiosioms šalims (užsakomųjų paslaugų), įskaitant pakartotinai perduotą veiklą, taisyklės.

3 SKYRIUS. Depozitoriumas

35–37 straipsniuose nustatyta, kad įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turi paskirti vieną depozitoriumą turtui saugoti ir priežiūros pareigoms vykdyti, jeigu nariai ir išmokų gavėjai prisiima visą investicijų riziką.

IV antraštinė dalis. GALIMIEMS NARIAMS, NARIAMS IR IŠMOKŲ GAVĖJAMS TEIKTINA INFORMACIJA

I SKYRIUS. Bendrosios nuostatos

Šiame skyriuje detaliai išdėstoma, kokia informacija turi būti teikiama nariams, galimiems nariams, o išėjus į pensiją – išmokų gavėjams, ir jis grindžiamas buvusiu 11 straipsniu.

38 straipsnyje nustatytas bendrasis informacijos atskleidimo principas.

39 straipsnyje nustatyta, kokios rūšies informaciją nariai (ir išmokų gavėjai) turi gauti, pavyzdžiui, informaciją apie šalių teises ir pareigas, riziką ir investavimo galimybes ir ar pastarosios yra nustatytos, ar ne. Konkrečios pensijų sistemos reikalavimai turi būti paskelbti atitinkamos įstaigos interneto svetainėje.

40 straipsnyje įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, įpareigojamos kas dvylika mėnesių asmeniui teikti kuo aiškesnę pensijų išmokų ataskaitą, kurios pagrindu taip pat būtų teikiama informacija Baltojoje knygoje dėl pensijų aprašytam galimam pensijų stebėsenos mechanizmui[24]. Jeigu valstybės narės asmenims jau teikia išsamią informaciją apie vieną ar daugiau pensijų sistemos pakopų, joms bus palikta galimybė lanksčiai rengti savo informavimo apie pensijas sistemas, jeigu jos laikysis šio pasiūlymo reikalavimų.

2 SKYRIUS. Pensijų išmokų ataskaita

40–44 straipsniuose išdėstytos bendrosios nuostatos dėl pensijų išmokų ataskaitos, kuri yra skirta aktyviems pensijų sistemos nariams. Pensijų išmokų ataskaitos idėja grindžiama EDPPI Europos Komisijai pateikta rekomendacija dėl Profesinių pensijų skyrimo direktyvos peržiūros, kelių valstybių narių geriausia praktika ir tarptautine EBPO veikla[25]. Pensijų išmokų ataskaita užtikrinamas palyginamumas su informacija, kurios reikalaujama pagal teisės aktus kituose finansų sektoriuose, pavyzdžiui, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu atviro tipo investicinių fondų (KIPVPS) atveju, kartu atsižvelgiant į profesinių pensijų sektoriaus specifiką. Be to, pensijų išmokų ataskaita valstybėms narėms paliekama pakankamai veikimo laisvės taikyti konkretesnius reikalavimus ir integruotas sistemas, kurie leistų užtikrinti skirtingų pensijų sistemos pakopų palyginamumą.

Standartizavus pensijų išmokų ataskaitą, turėtų būti suteikta galimybė automatiškai reguliariai rengti pensijų išmokų ataskaitas ir jų rengimą galbūt perduoti išorės paslaugų teikėjams, todėl išlaidos būtų nedidelės, visų pirma mažesnėms įstaigoms.

46–53 straipsniuose nustatyti pensijų išmokų ataskaitoje nurodytinos informacijos elementai, ir šie straipsniai skaitomi kartu su 45 straipsniu. Informacijos elementai yra šie:

· nario asmens duomenys;

· įstaigos identifikavimas;

· garantijos;

· likutis, įmokos ir išlaidos;

· pensijų projekcijos;

· investicinis profilis;

· ankstesnės veiklos rezultatai ir

· papildoma informacija.

54 straipsnyje siūloma įgalioti Komisiją priimti deleguotąjį aktą dėl pensijų išmokų ataskaitos.

3 SKYRIUS. Kita teiktina informacija ir dokumentai

Šis skyrius susijęs su informacija, kurią įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turėtų teikti nariams ir išmokų gavėjams skirtingais pensijų sistemos etapais, pavyzdžiui, prieš įstojimą, prieš pat išeinant į pensiją ar išmokėjimo etapu.

55 straipsnyje įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, nustatomos konkrečios taisyklės, pagal kurias teikiama informacija galimiems nariams prieš įstojant į įstaigos pensijų sistemą.

56 straipsnyje nustatyta, kokia informacija turi būti teikiama nariams prieš išeinant į pensiją. Ji turėtų būti teikiama kaip pensijų išmokų ataskaitą papildanti informacija bent dvejus metus prieš sukankant pensiniam amžiui, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra iš anksto nustatytas, ar ne.

57 straipsnyje išsamiai nurodoma, kokia informacija turi būti teikiama išmokų gavėjams išmokėjimo etapu. Šia informacija išmokų gavėjams turėtų būti pakeista pensijų išmokų ataskaita.

58 straipsnyje nustatyta, kokia informacija turėtų būti teikiama narių ir išmokų gavėjų prašymu.

V antraštinė dalis. RIZIKOS RIBOJIMU PAGRĮSTA PRIEŽIŪRA

1 SKYRIUS. Bendrosios rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taisyklės

59 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas – apsaugoti pensijų sistemos narius ir išmokų gavėjus.

60 straipsnyje apibrėžiamos sritys, kurios turi būti laikomos rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros objektu taikant šią direktyvą. Šiuo straipsniu panaikinamas teisinis netikrumas įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, kurį lemia valstybių narių rizikos ribojimu pagrįsto reguliavimo skirtumai.

61 straipsnyje nustatyti bendrieji rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros principai. Pavyzdžiui, jame nustatyta, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija yra išimtinai atsakinga už visų įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, kurioms išduotas leidimas ar kurios yra registruotos jos jurisdikcijoje, rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą. Straipsnyje taip pat nustatytas principas, pagal kurį įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, priežiūra turi būti perspektyvinė ir pagrįsta rizika, be to, vykdoma laiku ir proporcinga.

63 straipsniu įvedamas priežiūrinio tikrinimo procesas, kuriuo siekiama nustatyti įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą, kurių finansinės, organizacinės ar kitos ypatybės gali nulemti didesnę riziką.

64 straipsniu užtikrinama, kad į visus naujus šiuo pasiūlymu įvestus reikalavimus būtų atsižvelgta kompetentingoms institucijoms suteikiant įgaliojimus, susijusius su informacijos teikimu.

65 straipsnyje nustatyta, kad kompetentingos institucijos savo užduotis turi vykdyti skaidriai ir atskaitingai.

2 SKYRIUS. Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

66–71 straipsniuose nustatytos kompetentingų institucijų, institucijų ir organų, kurie padeda sustiprinti finansų sistemos stabilumą, keitimosi informacija nuostatos ir sąlygos.

VI antraštinė dalis. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73–81 straipsniuose nustatyti bendradarbiavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimai ir asmens duomenų tvarkymo sąlygos. Jie apima direktyvos vertinimą ir peržiūrą, Direktyvos 2009/138/EB „Mokumas II“ keitimą, šios direktyvos įgyvendinimo terminą, teisės aktų panaikinimą ir adresatus.

4.           Poveikis biudžetui

Konkretus poveikis biudžetui įvertintas finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje ir yra susijęs su EDPPI skirtomis užduotimis.

ê 2003/41/EB

2014/0091 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo Ssutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 5347 straipsnioį 2 dalį, 6255 straipsnį ir 11495 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

ò naujas

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

ê 2003/41/EB

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

ò naujas

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

ê 2003/41/EB

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

ò naujas

(1)       Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB[26] buvo keletą kartų iš esmės keičiama[27]. Kadangi reikalingi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

ê 2003/41/EB 1 konstatuojamoji dalis

Tikra finansinių paslaugų vidaus rinka nulemia ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą Bendrijoje.

ê 2003/41/EB 2 konstatuojamoji dalis  (pritaikytas)

ð naujas

(2)                   Jau yra padaryta svarbių pasiekimų kuriant šią vidaus rinkąoje, leidžiant finansų įstaigoms ð turėtų būti suteikta galimybė ï veikti kitose valstybėse narėse ir turėtų būti užtikrinantas aukštąas ð profesinių pensijų sistemų narių ir išmokų gavėjų ï finansinių paslaugų vartotojų apsaugos lygįis.;

ê 2003/41/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Komisijos pranešime „Bendrųjų nuostatų dėl finansų rinkų įgyvendinimas: veiksmų planas“ įvardytos veiksmų, kurių reikia finansinių paslaugų vidaus rinkai sukurti, serijos, o Europos Vadovų Taryba 2000 m. kovo 23 d. ir 24 d. vykusiame susitikime Lisabonoje paragino įgyvendinti šį planą iki 2005 metų.

ê 2003/41/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Finansinių paslaugų veiksmų plane kaip skubus prioritetas akcentuojamas poreikis parengti direktyvą dėl rizikos ribojimu pagrįstos įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, priežiūros, kadangi šios įstaigos yra pagrindinės finansų įstaigos, kurioms turi tekti lemiamas vaidmuo užtikrinant finansų rinkų integraciją, efektyvumą ir likvidumą, tačiau joms nėra sukurtas vientisas Bendrijos teisės aktų pagrindas, kuris leistų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais.

ò naujas

(3)       Direktyva 2003/41/EB buvo pirmasis teisėkūros žingsnis kuriant Europos mastu organizuoto profesinių pensijų skyrimo vidaus rinką. Tikra profesinių pensijų skyrimo vidaus rinka išlieka labai svarbi ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Europos Sąjungoje ir Europos visuomenės senėjimo problemos sprendimui. 2003 m. direktyva nebuvo iš esmės keičiama, kad ir įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, būtų numatyta šiuolaikinė rizika grindžiama valdymo sistema;

ê 2003/41/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(4)       ð reikia imtis priemonių, kuriomis būtų toliau plėtojamos galimybės privatiems asmenims papildomai taupyti pensijai, pavyzdžiui, kaupti profesines pensijas. Tai yra svarbu, kadangi socialinės apsaugos sistemoms vis didėja spaudimas, vadinasi, ateityje papildomos profesinės ištarnauto laiko pensijos piliečiams bus vis svarbesnės. ï Kadangi socialinės apsaugos sistemoms tenka vis didesnis spaudimas, ateityje bus vis labiau pasikliaujama profesinėmis ištarnauto laiko pensijomis. Todėl Rreikėtų išplėtoti profesinio ištarnauto laiko pensijas, neginčijant socialinės apsaugos pensijų sistemų kaip saugios, ilgalaikės ir veiksmingos socialinės apsaugos, kuri senatvėje turėtų užtikrinti gerą deramą gyvenimo lygį, svarbos. Pastaroji turėtų būti pagrindinis Europos socialinio modelio stiprinimo tikslas.;

ò naujas

(5)       šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu ir teisės į aukštą vartotojų apsaugos lygį, ir visų pirma užtikrinamas aukštesnis ištarnauto laiko pensijų skyrimo skaidrumo lygis, informacija grindžiamas asmeninis finansų ir pensijų planavimas, taip pat palengvinamas įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, ir verslo įmonių tarpvalstybinis verslas. Ši direktyva turi būti įgyvendinama paisant minėtų teisių ir principų;

(6)       nepaisant Direktyvos 2003/41/EB įsigaliojimo, tebėra svarbių rizikos ribojimu pagrįstų kliūčių, dėl kurių įstaigoms yra brangiau valdyti pensijų sistemas tarpvalstybiniu mastu. Be to, reikia padidinti esamą minimalų narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygį. Tai yra dar svarbiau, nes europiečių, dalyvaujančių sistemose, kuriose ilgaamžiškumo ir rinkos rizika iš įstaigos ar profesinių pensijų sistemą siūlančio subjekto (toliau – finansuojantis subjektas) perkeliama asmeniui, skaičius smarkiai išaugo. Taip pat reikia padidinti esamą minimalų nariams ir išmokų gavėjams teikiamos informacijos lygį. Dėl šių pokyčių reikia iš dalies pakeisti direktyvą;

ê 2003/41/EB 7 konstatuojamoji dalis

(7)       šŠioje direktyvoje nustatytomis riziką ribojančiomis taisyklėmis siekiama tiek užtikrinti aukštą būsimųjų pensininkų apsaugos laipsnį dėl taikomų griežtų priežiūros standartų, tiek ir atverti kelią veiksmingam profesinių pensijų sistemų valdymui.;

ê 2003/41/EB 8 konstatuojamoji dalis

(8)       įĮstaigoms, kurios yra visiškai atskirtos nuo visų remiančiųjų finansuojančių subjektų ir kurios veikia finansavimo pagrindu tik tam, kad skirtų ištarnauto laiko išmokas, turėtų būti suteikta laisvė teikti paslaugas ir investuoti tik tada, jeigu joms taikomi koordinuojami riziką ribojantys reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar šios įstaigos laikomos juridiniais subjektais.;

ê 2003/41/EB 9 konstatuojamoji dalis

(9)       vVadovaudamosi subsidiarumo principu, valstybės narės turėtų išlikti visiškai atsakingos už savo pensijų sistemų sąrangą organizavimą ir pačios priskirti vaidmenį kiekvienami iš trijų atskiros valstybės narės pensijų sistemos pakopų„ramsčių“. Priimdamos sprendimą dėl antrojosios pakopos ramsčio, jos visiškai atsakingos už įvairių profesinių ištarnauto laiko išmokas teikiančių įstaigų, pavyzdžiui, visą ūkio šaką apimančių pensijų fondų, bendrovės pensijų fondų ir gyvybės draudimo bendrovių, vaidmenį ir funkcijas. Šia direktyva nesiekiama kelti abejonių dėl šios prerogatyvos.;

ê 2003/41/EB 10 konstatuojamoji dalis

(10)     nNacionalinės taisyklės dėl savarankiškai dirbančių asmenų narystės įstaigose, atsakingose už profesinių pensijų skyrimą, skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, gali veikti susitarimų, sudarytų su profesinėmis organizacijomis arba grupėmis, kurių nariai veikia pagal kaip savarankiškai dirbantieji, arba tiesiogiai su savarankiškai dirbančiaisiais ir dirbančiais asmenimis, pagrindu. Kai kuriose valstybėse narėse savarankiškai dirbantis asmuo gali tapti įstaigos nariu, jeigu jis veikia kaip darbdavys arba įmonei teikia profesines paslaugas. Kai kuriose valstybėse narėse savarankiškai dirbantys asmenys negali tapti įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, nariais, jeigu jie neatitinka tam tikrų reikalavimų, įskaitant numatytuosius socialinėje ir darbo teisėje.;

ê 2003/41/EB 11 konstatuojamoji dalis  

(11)     įĮstaigoms, valdančioms socialinės apsaugos sistemas, kurios jau koordinuojamos Bendrijos Sąjungos lygiu, ši direktyva neturėtų būti taikoma. Nepaisant to, reikėtų atsižvelgti į įstaigų, kurios vienoje valstybėje narėje valdo tiek socialinės apsaugos, tiek ir profesinių pensijų sistemas, specifiškumą.;

ê 2003/41/EB 12 konstatuojamoji dalis

(12)     fFinansų įstaigoms, kurios jau gauna naudos iš BendrijosSąjungos teisės aktų, ši direktyva apskritai neturėtų būti taikoma. Tačiau, kadangi šios įstaigos tam tikrais atvejais gali siūlyti profesinių pensijų paslaugas, svarbu užtikrinti, kad ši direktyva neiškreipiatų konkurencijos. Šių iškraipymų galima išvengti gyvybės draudimo bendrovių profesinių pensijų veiklai taikant šios direktyvos reikalavimus, ribojančius riziką. Komisija turėtų atidžiai stebėti profesinių pensijų rinkos būklę ir įvertinti galimybę pasirinktinai taikyti šią direktyvą kitoms reguliuojamoms finansų įstaigoms.;

ê 2003/41/EB 13 konstatuojamoji dalis

(13)     sSiekiant užtikrinti finansų saugumą išėjus į pensiją, įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, mokamos išmokos dažniausia turėtų numatyti pensijos mokėjimą iki gyvos galvos. Taip pat turėtų būti galimybė skirti laikinas arba vienkartines išmokas.;

ê 2003/41/EB 14 konstatuojamoji dalis

(14)     sSvarbu užtikrinti, kad vyresniems ir neįgaliems žmonėms nekiltų skurdo pavojus ir jie galėtų džiaugtis geru deramu gyvenimo lygiu. Tinkama biometrinių rizikų draudiminė apsauga profesinių pensijų susitarimuose yra svarbus kovos su pagyvenusių žmonių skurdu ir nesaugumu aspektas. Kurdami pensijų sistemą, darbdaviai ir darbuotojai arba jų atitinkami atstovai turėtų išnagrinėti galimybę sukurti pensijų sistemą, į kurią būtų įtrauktos nuostatos dėl ilgaamžiškumo rizikos ir profesinio neįgalumo rizikų draudimo bei nuostatos dėl maitintojo netekusių asmenų.;

ê 2003/41/EB 15 konstatuojamoji dalis

(15)     sSuteikus valstybėms narėms galimybę nacionalinių įgyvendinimo teisės aktų netaikyti įstaigoms, valdančioms sistemas, kurių bendras narių skaičius mažesnis kaip 100, gali būti palengvintia priežiūrąa kai kuriose valstybėse narėse, nepakenkiant tinkamam šios srities vidaus rinkos funkcionavimui veikimui. Tačiau tai neturėtų pažeisti šių įstaigų teisės paskirti kitoje valstybėje narėje įsteigtus ir tinkamai įgaliotus investicijų valdytojus ir saugotojus prižiūrėtojus jų investicijų portfeliui valdyti ir jų turtui saugoti.;

ê 2003/41/EB 15 konstatuojamoji dalis

(16)     tTokioms įstaigoms kaip „Unterstützungsgassen“ Vokietijoje, kurių nariai neturi juridinės teisės gauti tam tikro dydžio išmokas ir kurių interesus saugo privalomasis įstatymais numatytas bankroto draudimas, ši direktyva neturėtų būti taikoma.;

ê 2003/41/EB 17 konstatuojamoji dalis

(17)     sSiekdamos apsaugoti narius ir išmokų gavėjus, įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turėtų apsiriboti tik šioje direktyvoje nurodytomis ir iš jos kylančiomis veiklos rūšimis.;

ê 2003/41/EB 18 konstatuojamoji dalis

(18)     Subankrutavus remiančiajam finansuojančiam subjektui, narys susiduria su rizika netekti ir darbo, ir įgytosų teisėsių gauti pensiją. Todėl būtina užtikrinti, kad subjektas ir įstaiga yra būtų aiškiai atskirti bei yra būtų nustatyti narius apsaugantys būtiniausi riziką ribojantys standartai.;

ê 2003/41/EB 19 konstatuojamoji dalis

(19)     įĮstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, valstybėse narėse veikia ir yra prižiūrimos iš esmės skirtingai. Kai kuriose valstybėse narėse leidžiama prižiūrėti ne tik pačią įstaigą, bet ir subjektus arba bendroves, kurioms leista valdyti šias įstaigas. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atsižvelgti į šį specifiškumą, jeigu veiksmingai laikomasi visų šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti sudaryta galimybė leisti draudimo subjektams ir kitiems finansų subjektams valdyti įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą.;

ê 2003/41/EB 20 konstatuojamoji dalis

(20)     įĮstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, yra finansinių paslaugų tieeikėjai, kuriems tenka didžiulė atsakomybė už profesinių ištarnauto laiko išmokų skyrimą, todėl jos turi atitikti tam tikrus būtiniausius riziką ribojančius standartus, taikomus jų veiklai ir darbo sąlygoms.;

ê 2003/41/EB 21 konstatuojamoji dalis

(21)     tTam tikrose valstybėse narėse yra daugybė įstaigų, todėl būtinas pragmatiškas sprendimas dėl išankstinio leidimų suteikimo įstaigoms. Tačiau, jeigu įstaiga nori valdyti sistemą kitoje valstybėje narėje, turėtų būti reikalaujamas išankstinis leidimas, suteiktas buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos.;

ê 2003/41/EB 36 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(22)     Nepažeidžiant nacionaliniųės socialiniųės ir darbo teisės aktų dėl pensijų sistemosų organizavimo, įskaitant nuostatas dėl privalosmąją narystęės ir kolektyvinių derybų susitarimų sutarčių rezultatų, įstaigoms turėtų būti sudaryta galimybė teikti paslaugas kitose valstybėse narėse ð gavus įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą ï.  Įstaigoms Joms turėtų būti leidžiama priimti rėmimą finansavimą iš ð bet kurioje ï kitose valstybėseje narėseje esančių subjektų ir valdyti pensijų sistemas, kurioms priklauso nariai iš daugiau kaip vienos valstybės narės. Tai potencialiai užtikrintų šių įstaigų masto ekonomiją, pagerintų šios Bendrijos Sąjungos ūkio šakos konkurencingumą ir palengvintų darbo jėgos mobilumą judumą.; Tam reikalingas abipusis riziką ribojančių standartų pripažinimas. Tinkamą šių riziką ribojančių standartų taikymą turėtų prižiūrėti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, jeigu nenurodyta kitaip.

ê 2003/41/EB 37 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(23)     įĮstaiga, pasinaudojusi teise vienoje valstybėje narėje valdyti profesinių pensijų sistemą, sukurtą kitoje valstybėje narėje, turėtų laikytis visų socialinės ir darbo tiesės nuostatų, galiojančių priimančiojoje valstybėje narėje tiek, kiek jos taikomos profesinėms pensijoms, pavyzdžiui, nuostatų dėl pensijų išmokų apibrėžimo ir mokėjimo bei teisės gauti pensiją perleidimo sąlygų. ð Turėtų būti aiškiau apibrėžta riziką ribojančių taisyklių taikymo sritis, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą įstaigoms vykdant tarpvalstybinę veiklą; ï

ò naujas

(24)     įstaigos turėtų galėti pensijų sistemas perduoti kitoms įstaigoms visoje Sąjungoje, kad būtų palengvintas profesinių pensijų skyrimo organizavimas Sąjungos mastu, gavusios tik pensijų sistemą perimančios įstaigos (toliau – perimančioji įstaiga) buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą.  Jeigu nacionalinės socialinės ir darbo teisės aktuose dėl pensijų sistemų nenustatyta kitaip, perdavimą ir jo sąlygas turėtų iš anksto patvirtinti susiję nariai ir išmokų gavėjai arba, kai taikoma, jų atstovai;

ê 2003/41/EB 26 konstatuojamoji dalis

(25)     rRiziką ribojantis techninių atidėjimųnių apskaičiavimas yra esminė sąlyga, užtikrinanti ištarnauto laiko išmokų mokėjimo įsipareigojimų vykdymą. Techniniai atidėjimainiai turėtų būti apskaičiuojami taikant pripažintus aktuarinius metodus ir tvirtinami kvalifikuotų asmenų. Didžiausios palūkanos normos turėtų būti parenkamos ribojant riziką pagal atitinkamas nacionalines taisykles. Mažiausios techninių atidėjimųnių sumos turėtų pakakti tiek tolesniam išmokų gavėjams jau mokamų išmokų mokėjimui, tiek ir ji turėtų atspindėti parodyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl narių sukauptų teisių gauti pensiją.;

ê 2003/41/EB 27 konstatuojamoji dalis

(26)     įĮstaigų draudžiamos rizikos labai skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje. Todėl buveinės valstybėms narėms reikėtų sudaryti galimybes techninių atidėjimųnių apskaičiavimui taikyti papildomas taisykles, kurios yra išsamesnės už nustatytąsias šioje direktyvoje.;

ê 2003/41/EB 28 konstatuojamoji dalis

(27)     pPakankamas ir tinkamas turtas techniniams atidėjimamsniams padengti apsaugo pensijų sistemos narių ir išmokų gavėjų interesus, jeigu remiantysis finansuojantis subjektas tampa nemokiu. Valstybėse narėse taikomų priežiūros principų abipusis pripažinimas, ypač tarpvalstybinės veiklos atvejais, reikalauja, kad techniniai atidėjimainiai visada būtų visiškai finansuojami.;

ê 2003/41/EB 29 konstatuojamoji dalis

(28)     jJeigu įstaiga nedirba tarpvalstybiniu mastu, valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė leisti nevisišką finansavimą, jeigu parengiamas tinkamas planas atstatyti atkurti visišką finansavimą ir jeigu tai nepažeidžia 1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyvos 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo[28] reikalavimų.;

ê 2003/41/EB 30 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(29)     dDaugeliu atveju ne pati įstaiga, o remiantysis finansuojantis subjektas draudžia Ö bet kokią Õ biometrinę riziką arba garantuoja tam tikras išmokas ar investicijų naudingumą investavimo rezultatą. Tačiau tam tikrais atvejais pati įstaiga teikia tokias garantijas arba draudimą, o rėmėjo finansuojančio subjekto įsipareigojimai dažniausia apribojami būtinų įmokų mokėjimu. Esant tokioms aplinkybėms, siūlomi produktai yra panašūs į gyvybės draudimo bendrovių produktus. ir sSuinteresuotos įstaigos turėtų turėti bent tokias pačias papildomas nuosavas lėšas kaip ir gyvybės draudimo bendrovės.;

ê 2003/41/EB 31 konstatuojamoji dalis

(30)     įĮstaigos yra ypač ilgalaikiai investuotojai. Šių įstaigų turimo turto išpirkimas paprastai negali būti atliekamas jokiu kitu tikslu, išskyrus siekiant skirti ištarnauto laiko išmokas. Be to, siekiant tinkamai apsaugoti narių ir išmokų gavėjų teises, institucijoms įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė turtą paskirstyti tokiu būdu, kuris tiksliai atitinka jų įsipareigojimų pobūdį ir trukmę. Dėl šių aspektų reikalinga veiksminga priežiūra ir tokios investicijų taisyklės, kurios suteiktų įstaigoms pakankamai lankstumo priimti sprendimus dėl saugiausios ir veiksmingiausios investicijųavimo politikos ir įpareigotų jas veikti ribojant riziką. Todėl rizikos ribojimo principo „apdairaus žmogaus“ taisyklės laikymasis reikalauja, kad investicijųavimo politika būtų pritaikyta prie konkrečios įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, narystės struktūros.;

ê 2003/41/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(31)     Todėl ši direktyva yra pirmasis žingsnis į profesinių pensijų skyrimo vidaus rinką, sukurtą europiniu mastu. Nustačius rizikos ribojimo principą „apdairaus žmogaus“ taisyklę kaip pagrindinį kapitalo investicijų principą ir sudarius galimybę įstaigoms veikti už savo šalies ribų, skatinamas santaupų nukreipimas į profesinių pensijų skyrimo sektorių, o tai prisideda prie ekonominės ir socialinės pažangos.;

ê 2003/41/EB 32 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(32)     pPriežiūros metodai ir jų taikymas skiriasi valstybėse narėse. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta tam tikra veiksmų laisvė pasirenkant tikslias investavimo taisykles, kurias jos norėtų taikyti jų teritorijoje esančioms įstaigoms. Tačiau šios taisyklės neturi Ö neturėtų Õ riboti laisvo kapitalo judėjimo, nebent tai pagrįsta dėl rizikos ribojimo.;

ê 2003/41/EB 33 konstatuojamoji dalis  (pritaikytas)

ð naujas

(33)                 bBūdamos ypač ilgalaikiais investuotojais su maža likvidumo rizika, įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, gali investuoti į nelikvidų turtą, pavyzdžiui, akcijas, bei į ð priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose ar organizuotose prekybos sistemose ï rizikos kapitalo rinkas neperžengdamos apdairumo ribų. Jos taip pat gali naudotis tarptautinės įvairovės teikiamais privalumais. Todėl neturėtų būti ribojamos investicijos į akcijas, rizikos kapitalo rinkas ir valiutas Ö valiutomis Õ, išskyrus tas, kuriomis išreikšti įsipareigojimai, ð ir į priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose ar organizuotose prekybos sistemose ï nebent jos tai nepagrįstosa rizikos ribojimu.;

ò naujas

(34)     kas sudaro priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio, suprantama plačiai. Šios priemonės yra neperleidžiami vertybiniai popieriai, todėl neturintys prieigos prie antrinių rinkų likvidumo. Jiems dažnai reikia ribotos trukmės įsipareigojimų, dėl kurių ribojama galimybė juos platinti. Turėtų būti suprantama, kad šios priemonės apima dalyvavimą valdant nebiržinių įmonių kapitalą, tų įmonių skolos priemones ir toms įmonėms suteiktas paskolas. Nebiržinės įmonės apima infrastruktūros projektus, augti siekiančias nebiržines bendroves, nekilnojamąjį turtą arba kitą turtą, kuris galėtų tikti ilgalaikėms investicijoms. Mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios infrastruktūros projektai dažnai yra nebiržinis turtas ir priklauso nuo ilgalaikių kreditų projekto finansavimui;

ê 2003/41/EB 34  konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Tačiau, jeigu įstaiga veikia keliose valstybėse, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali pareikalauti taikyti investavimo į akcijas ir panašų turtą, kuriuo neleidžiama prekiauti įprastoje rinkoje, į akcijas ir kitas to paties subjekto išleistas finansines priemones arba į turtą, išreikštą neatitinkančiomis valiutomis, ribas, jeigu šios taisyklės taikomos ir priimančiojoje valstybėje narėje esančioms įstaigoms.

ê 2003/41/EB 35 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Apribojimai, taikomi įstaigoms laisvai pasirenkant patvirtintus turto valdytojus ir saugotojus, riboja konkurenciją vidaus rinkoje ir todėl turėtų būti panaikinti.

ò naujas

(35)     įstaigoms turėtų būti leidžiama investuoti kitose valstybėse narėse pagal jų buveinės valstybės narės taisykles, kad būtų sumažintos tarpvalstybinės veiklos išlaidos. Todėl priimančiosioms valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama nustatyti papildomų investavimo reikalavimų kitose valstybėse narėse esančioms įstaigoms;

(36)     tam tikra rizika gali būti tinkamai sumažinta tik nustačius valdymo reikalavimus, o ne taikant kiekybinius reikalavimus, susijusius su techniniais atidėjiniais ir finansavimo reikalavimais. Todėl tinkamam rizikos valdymui ypač svarbi veiksminga valdymo sistema. Šios  sistemos turėtų būti proporcingos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

(37)     atlyginimų politika, kuria skatinama prisiimti pernelyg didelę riziką, gali susilpninti įstaigų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą. Kitų tipų Sąjungos finansų įstaigoms taikomi atlyginimų politikos principai ir informacijos atskleidimo reikalavimai turėtų būti taikomi ir įstaigoms, tačiau turint omenyje ypatingą įstaigų valdymo struktūrą, palyginti su kitų tipų finansų įstaigomis, ir poreikį atsižvelgti į įstaigų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(38)     pagrindinė funkcija – tai vidaus gebėjimas atlikti konkrečias valdymo užduotis. Įstaigos turėtų turėti pakankamai gebėjimų, kad turėtų rizikos valdymo funkciją, vidaus audito funkciją ir, kai taikoma, aktuarinę funkciją. Konkrečios pagrindinės funkcijos nustatymas netrukdo įstaigai laisvai nuspręsti, kaip praktiškai organizuoti tą pagrindinę funkciją, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje nurodyta kitaip. Dėl to neturėtų būti nustatoma per didelių reikalavimų įstaigoms, nes reikėtų atsižvelgti į įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(39)     visi asmenys, kurie vykdo pagrindines funkcijas, turėtų būti kompetentingi ir tinkami. Tačiau tik pagrindinę funkciją vykdantiems asmenims taikomi pranešimo kompetentingai institucijai reikalavimai;

(40)     be to, mažesnėse ir paprastesnėse įstaigose vienas asmuo arba organizacinis padalinys turėtų galėti vykdyti daugiau nei vieną pagrindinę funkciją, išskyrus vidaus audito funkciją. Tačiau pagrindinę funkciją turėtų vykdyti skirtingas asmuo arba padalinys nei tas, kuris vykdo panašią pagrindinę funkciją finansuojančiame subjekte; tačiau kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama taikyti išimtį, atsižvelgiant į įstaigų dydį, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą; 

(41)     labai svarbu, kad įstaigos pagerintų savo rizikos valdymą taip, kad būtų galima tinkamai suprasti ir su kompetentingomis institucijomis aptarti galimą pensijų sistemos tvarumo pažeidžiamumą. Taikydamos savo rizikos valdymo sistemą, įstaigos turėtų parengti su pensijomis susijusios savo veiklos rizikos vertinimą.  Šis rizikos vertinimas turėtų būti pateiktas ir kompetentingoms institucijoms. Tame vertinime įstaigos turėtų, be kita ko, pateikti pagrindinių elementų, nulemiančių jų finansavimo padėtį pagal nacionalinę teisę, savo rizikos valdymo sistemos veiksmingumo ir gebėjimo laikytis reikalavimų dėl techninių atidėjinių kokybinį aprašą. Šiame rizikos vertinime turėtų būti nurodyta nauja arba besiformuojanti rizika, pavyzdžiui, su klimato kaita, išteklių naudojimu ar aplinka susijusi rizika;

ê 2003/41/EB 22 konstatuojamoji dalis

(42)     kKiekviena valstybė narė turėtų reikalauti, kad kiekviena jos teritorijoje esanti įstaiga rengtų metinęes finansinęes atskaitomybę ataskaitas ir metinesius ataskaitas pranešimus, atsižvelgdama į kiekvieną įstaigos valdomą pensijų sistemą ir, kai taikoma, kiekvienos pensijų sistemos metinęes finansinęes atskaitomybę ataskaitas ir metinesius ataskaitas pranešimus. Metinės finansinės atskaitomybė ataskaitos ir metinėsiai ataskaitos pranešimai, atspindinčios parodantys tikrąją įstaigos turto, įsipareigojimų ir finansųinę būklę pagal kiekvieną įstaigos valdomą pensijų sistemą ir tinkamai patvirtintosi įgalioto asmens, yra pagrindinis sistemos narių ir išmokų gavėjų bei kompetentingų institucijų informacijos šaltinis. Josie visų pirma leidžia kompetentingoms institucijoms stebėti įstaigos finansinį patikimumą ir įvertinti, ar įstaiga gali vykdyti visus savo sutartinius įsipareigojimus.;

ê 2003/41/EB 24 konstatuojamoji dalis

(43)     įĮstaigos investicijųavimo politika yra lemiamas profesinių pensijų saugumo ir prieinamumo veiksnys. Todėl įstaigos turėtų parengti ir ne rečiau kaip kartą per trejus metus patikslinti investavimo principų ataskaitą. Su ja turėtų būti leidžiama susipažinti kompetentingoms institucijoms ir kiekvienos pensijų sistemos nariams bei išmokų gavėjams, gavus jų prašymą.;

ò naujas

(44)     įstaigoms turėtų būti leidžiama pavesti visą savo valdymą ar jo dalį jų vardu veikiantiems subjektams. Perduodamos pagrindinių funkcijų ar bet kokios kitos veiklos vykdymą išorės paslaugų teikėjui, įstaigos turėtų likti visiškai atsakingos už visų savo įsipareigojimų laikymąsi pagal šią direktyvą;

(45)     su įstaigų turtu susijusios saugojimo ir priežiūros pareigos turėtų būti sustiprintos aiškiau apibrėžus depozitoriumo vaidmenį ir pareigas. Depozitoriumą paskirti turėtų būti reikalaujama tik iš įstaigų, kurios valdo pensijų sistemas, kurių nariai ir išmokų gavėjai prisiima visą riziką;

ê 2003/41/EB 23  konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Tinkamas pensijų sistemos narių ir išmokų gavėjų informavimas yra ypač svarbus. Tai visų pirma taikytina prašymams suteikti informaciją apie įstaigos finansinį patikimumą, sutartines taisykles, išmokas ir faktinį sukauptų pensijų sumų finansavimą, investicijų politiką ir rizikų bei sąnaudų valdymą.

ò naujas

(46)     galimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams įstaigos turėtų pateikti aiškią ir tinkamą informaciją, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimus dėl savo pensijų ir kad skirtingais pensijų sistemos etapais, apimančiais laiką iki įstojimo, narystę (įskaitant priešpensinį etapą) ir laiką išėjus į pensiją, būtų užtikrintas aukštas skaidrumo lygis. Visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie sukauptas teises į pensiją, projektuojamus ištarnauto laiko išmokų dydžius, riziką ir garantijas, taip pat išlaidas.  Jeigu nariai prisiima investavimo riziką, taip pat labai svarbi papildoma informacija apie investicinį profilį, visas galimybes, kuriomis galima pasinaudoti, ir ankstesnės veiklos rezultatus;

(47)     prieš įstojant į pensijų sistemą, galimiems nariams turėtų būti pateikta visa būtina informacija, kad jie priimtų sprendimą turėdami informaciją, pavyzdžiui, apie galimybes netaikyti sąlygų, įmokas, išlaidas ir, kai taikoma, investavimo galimybes;

(48)     įstaigos nariams, kurie dar nėra išėję į pensiją, įstaigos turėtų parengti standartinę pensijų išmokų ataskaitą, kurioje būtų pateikiama pagrindinė asmeninė ir bendro pobūdžio informacija apie pensijų sistemą. Pensijų išmokų ataskaita turėtų būti teikiama standartiniu formatu, kad būtų lengviau suprasti, kaip teisės į pensiją keičiasi laikui bėgant ir naudojantis skirtingomis pensijų sistemomis, ir kad būtų skatinamas darbo jėgos judumas;

(49)     įstaigos turėtų pakankamai anksti prieš išeinant į pensiją informuoti narius apie jų išmokų mokėjimo galimybes. Jeigu ištarnauto laiko išmoka nemokama kaip anuitetas iki gyvos galvos, nariai, artėjantys prie pensinio amžiaus, turėtų gauti informaciją apie išmokų mokėjimo produktus, kuriuos galima pasirinkti, kad jiems būtų lengviau planuoti finansus pensijai; 

(50)     tuo etapu, kai ištarnauto laiko išmokos yra mokamos, išmokų gavėjai toliau turėtų gauti informaciją apie savo išmokas ir atitinkamas jų mokėjimo galimybes. Tai yra ypač svarbu, kai išmokėjimo etapu reikšmingą investavimo riziką prisiima išmokų gavėjai;

(51)     kompetentinga institucija vykdydama savo įgaliojimus turėtų siekti  pagrindinio tikslo – apsaugoti narius ir išmokų gavėjus;

(52)     rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taikymo sritis skirtingose valstybėse narėse yra skirtinga. Dėl to gali kilti problemų, kai įstaigai reikia laikytis savo buveinės valstybės narės rizikos ribojimu pagrįsto reguliavimo ir kartu laikytis savo priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimų. Aiškiau apibrėžus, kurios sritys turi būti laikomos rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros dalimi taikant šią direktyvą, sumažinamas teisinis netikrumas ir susijusios sandorių išlaidos;

(53)     įstaigų vidaus rinkai reikalingas abipusis riziką ribojančių standartų pripažinimas. Įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų prižiūrėti, kaip įstaiga laikosi tų standartų. Valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų suteikti būtinus įgaliojimus naudoti prevencines arba taisomąsias priemones, jeigu įstaiga pažeidžia bet kurį šios direktyvos reikalavimą;

ê 2003/41/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti įstatymais numatytas funkcijas, joms turėtų būti suteikiamos atitinkamos teisės į informaciją ir intervencijos įgaliojimai įstaigų ir jas valdančių asmenų atžvilgiu. Jeigu įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, tokias esminės svarbos funkcijas kaip investicijų valdymas, informacinės technologijos arba apskaita perduoda kitoms bendrovėms (išnuomoja), turėtų būti galimybė taip praplėsti teises į informaciją ir intervencijos įgaliojimus, kiek jie apimtų šias išnuomotas funkcijas ir būtų galima patikrinti, ar ši veikla atliekama pagal priežiūros taisykles.

ò naujas

(54)     siekiant užtikrinti veiksmingą išorės paslaugų teikėjams perduotos veiklos, įskaitant visą paskiau pakartotinai perduotą veiklą, priežiūrą, labai svarbu, kad kompetentingos institucijos galėtų susipažinti su visais svarbiais paslaugų teikėjų, kuriems perduota veikla, duomenimis, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra reguliuojamas, ar nereguliuojamas subjektas, ir turėtų teisę atlikti patikrinimus vietoje. Siekiant atsižvelgti į rinkos raidą ir užtikrinti, kad būtų nuolat laikomasi perdavimo išorės paslaugų teikėjams sąlygų, įstaigos kompetentingoms institucijoms turėtų iš anksto pranešti apie ketinimą išorės paslaugų teikėjams perduoti esminę arba svarbią veiklą;

(55)     reikėtų sudaryti galimybę kompetentingoms institucijoms, kitoms institucijoms ir organams, kuriems pavesta stiprinti pensijų sistemų finansinį stabilumą ir nutraukti pensijų sistemų veikimą, keistis informacija. Todėl reikia nustatyti sąlygas, kuriomis būtų galima keistis tokia informacija. Be to, kai informacija gali būti atskleista tik gavus aiškų kompetentingų institucijų sutikimą, tos institucijos atitinkamais atvejais turėtų galėti nustatyti, kad toks sutikimas duodamas tik laikantis griežtų sąlygų;

(56)     Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB[29] reglamentuojamas valstybėse narėse atliekamas asmens duomenų tvarkymas taikant šią direktyvą ir prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001[30] reglamentuojamas Europos priežiūros institucijų atliekamas asmens duomenų tvarkymas taikant šią direktyvą ir prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Visais atvejais asmens duomenų tvarkymas taikant šią direktyvą, pvz., kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis arba jų perdavimas, turėtų atitikti nacionalines taisykles, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/46/EB, o Europos priežiūros institucijų keitimasis informacija arba jos perdavimas turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(57)     siekdama užtikrinti sklandų Europos mastu organizuoto profesinių pensijų skyrimo vidaus rinkos veikimą, Komisija, pasikonsultavusi su EDPPI,  turėtų peržiūrėti šios direktyvos taikymą, parengti ataskaitą ir ją pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai po ketverių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Atliekant peržiūrą visų pirma turėtų būti vertinamas techninių atidėjinių apskaičiavimo, techninių atidėjinių finansavimo, reguliuojamų nuosavų lėšų, mokumo atsargų taisyklių, investavimo taisyklių taikymas ir bet kokie kiti su įstaigos finansine mokumo padėtimi susiję aspektai;

(58)     siekiant užtikrinti sąžiningą įstaigų konkurenciją, pereinamasis laikotarpis, kuriuo draudimo įmonėms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva  2009/138/EB[31], leidžiama vykdyti profesinių pensijų skyrimo veiklą pagal Direktyvos 2009/138/EB 4 straipsnyje nurodytas taisykles, turėtų būti pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Direktyva 2009/138/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(59)     siekiant patikslinti šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguojami įgaliojimai priimti aktus, kuriais aiškiau apibrėžiama atlyginimų politika, pensijų rizikos vertinimas ir pensijų išmokų ataskaita. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

ê 2003/41/EB 38 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Jeigu sistemoje turtas ir įsipareigojimai skiriami tik profesinėms pensijoms, šios direktyvos nuostatos atskirai taikomos tai sistemai.

ê 2003/41/EB 39 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Svarbu numatyti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą priežiūros srityje ir šių institucijų bei Komisijos bendradarbiavimą kitose srityse. Siekdamos atlikti savo pareigas ir prisidėti prie nuoseklaus bei savalaikio šios direktyvos įgyvendinimo, kompetentingos institucijos turėtų viena kitai teikti informaciją, būtiną šios direktyvos nuostatoms taikyti. Komisija pareiškė ketinanti įkurti priežiūros komitetą, kuris skatintų nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, koordinavimą ir keitimąsi nuomonėmis, ir skatinti nuoseklų šios direktyvos įgyvendinimą.

ê 2003/41/EB 40 konstatuojamoji dalis

(60)     kKadangi pačios valstybės narės negali tinkamai pasiektųi pasiūlytų veiksmų, kurių esmė yra sukurti teisinį SąjungosBendrijos pagrindą įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, tikslo bei, atsižvelgiant į veiksmų mastą ir poveikį, jį gali geriau pasiekti SąjungaBendrija, vadovaudamasi Europos Sąjungos sSutarties 5 straipsnyje įtvirtintu subsidiarumo principu SąjungaBendrija gali patvirtinti priemones. Vadovaujantis minėtame straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šio tikslo,;

ò naujas

(61)     pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų[32] valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(62)     pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti į nacionalinę teisę nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnes direktyvas;

(63)     ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais I priedo B dalyje,

ê 2003/41/EB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ

ò naujas

I antraštinė dalis

BENDROSIOS NUOSTATOS

ê 2003/41/EB

1 straipsnis

Dalykas

Ši direktyva nustato įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos pradėjimo ir vykdymo taisykles.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą. Jeigu pagal nacionalinę teisę įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, neturi juridinio asmens statuso, valstybės narės šią direktyvą taiko šioms įstaigoms arba, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, įgaliotiems subjektams, kurie atsakingi už jų valdymą ir kurie veikia jų vardu.

2. Ši direktyva netaikoma:

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

a) įstaigoms, valdančioms socialinės apsaugos sistemas, kurioms taikomias  Reglamentas  Ö Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai Õ (EEB) Nr. 1408/71[33] 883/2004[34] ir Reglamentas (EEB) Nr. 574/72[35] 987/2009[36] ;

ê 2011/61/ES 62 straipsnio 1 dalis

              b) įstaigoms, kurioms taikomos direktyvos 73/239/EEB[37], 85/611/EEB[38], 93/22/EEB[39], 2000/12/EB[40], 2002/83/EB[41], 2004/39/EB[42] 2009/65/EB[43] , 2009/138/EB , ir 2011/61/ES[44] ir 2013/36/ES[45] …;

ê 2003/41/EB

              c) įstaigoms, veikiančioms einamųjų įmokų pensinio draudimo pagrindu;

              d) įstaigoms, kuriose remiančiųjų finansuojančių  subjektų darbuotojai neturi juridinės teisės gauti išmokas, o remiantysis finansuojantis subjektas gali bet kada išpirkti turtą ir nebūtinai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl ištarnauto laiko išmokų mokėjimo;

              e) bendrovėms, naudojančioms sistemas, pagal kurias įsipareigojimai parodomi atspindimi tik balanse, kad savo darbuotojams išmokėtų ištarnauto laiko išmokas.

3 straipsnis

Taikymas įstaigoms, valdančioms socialinės apsaugos sistemas

Įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, kurios valdo ir privalomąsias su darbu susijusias pensijų sistemas, laikomas socialinės apsaugos sistemomis, kurioms taikomi Rreglamentai (EEB) Nr. 1408/71 883/2004 ir (EEB) Nr. 574/72 987/2009, ši direktyva taikoma jų neprivalomojo profesinių pensijų skyrimo verslui. Šiuo atveju įsipareigojimai ir atitinkamas turtas yra skirti tik profesinėms pensijoms ir jų negalima perkelti į privalomų pensijų sistemas, kurios laikomos socialinės apsaugos sistemomis, arba atvirkščiai.

4 straipsnis

Neprivalomas taikymas įstaigoms, kurioms taikoma Direktyva 2002/83/EB 2009/138/EB

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

Buveinės valstybės narės gali nuspręsti taikyti šios direktyvos 9–16 straipsnių ir 18–20 Ö 9–15 straipsnių, 20 straipsnio – 24 straipsnio 2 dalies, 25–29 straipsnių, 31–53 straipsnių ir 55–71 Õ straipsnių nuostatas Ö gyvybės Õ draudimo įmonių, kurioms taikoma Direktyva 2002/83/EB 2009/138/EB, profesinių pensijų skyrimo verslui. Šiuo atveju Ö visas Õ minėtojo verslo turtas ir įsipareigojimai yra skirti tik profesinėms pensijoms, valdomi ir organizuojami atskirai nuo kitos Ö gyvybės Õ draudimo įmonės veiklos ir jų negalima perkelti.

Tokiu atveju ir tik tiek, kiek tai susiję su profesinių pensijų skyrimo verslu, Ö gyvybės Õ draudimo įmonėms netaikomi Direktyvos 2002/83/EB2009/138/EB 20–26 straipsniai bei 31 ir 36 Ö 76–86 straipsniai, 132 straipsnis, 134 straipsnio 2 dalis, 173 straipsnis, 185 straipsnio 5 dalis, 185 straipsnio 7 ir 8 dalys ir 209 Õ straipsnisai.

Buveinės valstybė narė užtikrina, kad kompetentingos institucijos arba už Ö gyvybės Õ draudimo įmonių, kurioms taikoma Direktyva 2002/83/EB 2009/138/EB, priežiūrą atsakingos institucijos atlikdamos priežiūrą tikrintųa, ar atitinkamas profesinių pensijų skyrimo verslas yra griežtai atskirtas.

5 straipsnis

Nedidelės pensijų įstaigos ir įstatymais numatytos sistemos

Išskyrus 19 straipsnį Ö 34–37 straipsniusÕ, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti visos šios direktyvos arba jos dalies bet kuriai jų teritorijoje esančiai įstaigai, kuri valdo pensijų sistemas, kurių bendras narių skaičius mažesnis kaip 100. Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalį, šioms įstaigoms vis tiek suteikiama teisė šią direktyvą taikyti savanoriškai. 20 12 straipsnis gali būti taikomas tik tada, jeigu taikomos visos kitos šios direktyvos nuostatos.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 9–17 Ö 1–8 straipsnius, 12 straipsnį, 20 straipsnį ir 34–37 Õ straipsniusų įstaigoms, jeigu profesinės pensijos skiriamos pagal jų statutą, kaip numatyta teisės aktuose, ir jas garantuoja valdžios institucija. 20 12 straipsnis gali būti taikomas tik tada, jeigu taikomos visos kitos šios direktyvos nuostatos.

ê 2003/41/EB

6 straipsnis

Sąvokų apibrėžimaitys

Šioje direktyvoje:

              a) „įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą“ arba „įstaiga“ – įstaiga, nepriklausomai nuo jos juridinės formos, veikianti finansavimo pagrindu, įsteigta atskirai nuo bet kurio remiančiojo finansuojančio subjekto arba įmonės, ištarnauto laiko išmokoms skirti pagal profesinę veiklą, remiantis susitarimu arba sutartimi, sudaryta:

– individualiai arba kolektyviai darbdavio(-ių) ir darbuotojo(-ų) arba jų atitinkamų atstovų arba

– su savarankiškai dirbančiais asmenimis pagal buveinės ir priimančiosios valstybės narės teisės aktus,

              kuri užsiima tiesiogiai su tuo susijusia veikla;

              b) „pensijų sistema“ – sutartis, susitarimas, patikos dokumentas arba taisyklės, nustatančios skiriamas ištarnauto laiko išmokas ir taikomus reikalavimus;

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

              c) „remiantysis finansuojantis subjektas“ – bet kuri įmonė arba kita organizacija, nepriklausomai nuo to, ar jai priklauso arba ją sudaro vienas arba daugiau juridinių arba fizinių asmenų, veikiantis kaip darbdavys arba savarankiškai dirbantis asmuo, arba bet kuris jų derinys, mokantis įnašus įstaigai, atsakingai už profesinių pensijų skyrimą ð kuri pagal nacionalinės teisės aktus yra teisiškai įpareigota ar savanoriškai įsipareigoja siūlyti profesinių pensijų sistemą;ï

ê 2003/41/EB

              d) „ištarnauto laiko išmokos“ – išmokos, mokamos sulaukus arba tikintis sulaukti pensinio amžiaus, arba, jeigu jos papildo šias išmokas ir yra skiriamos kaip pagalbinės išmokos, mokamos mirties, negalios arba darbo nutraukimo atveju, naudojamos paramos mokėjimų arba paslaugų pavidalu ligos, skurdo arba mirties atveju. Siekiant padidinti finansinį saugumą išėjus į pensiją, šioms išmokoms dažniausiai suteikiamas mokėjimų iki gyvos galvos pavidalas. Tačiau tai gali būti ir laikinieji arba vienkartiniai mokėjimai;

              e) „narys“ – asmuo, kurio profesinė veikla suteikia arba suteiks jam arba jai teisę gauti ištarnauto laiko išmokas pagal pensijų sistemos nuostatas;

              f) „išmokų gavėjas“ – asmuo, gaunantis ištarnauto laiko išmokas;

              g) „kompetentingos institucijos“ – nacionalinės valdžios institucijos, paskirtos atlikti šioje direktyvoje numatytas pareigas;

              h) „biometrinės rizikos“ – rizikos, susijusios su mirtimi, negalia ir ilgaamžiškumu;

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

              i) „buveinės valstybė narė“ – valstybė narė, ð kurioje įstaigai išduotas leidimas arba ji yra registruota ir kurioje yra jos pagrindinė administracija.  Sąvoka „pagrindinės administracijos vieta“ nurodo vietą, kurioje priimami pagrindiniai įstaigos sprendimus priimančio organo strateginiai sprendimai;ï kurioje yra įstaigos registruota buveinė ir jos pagrindinė administracija arba, jeigu ji neturi buveinės, jos pagrindinė administracija;

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

              j) „priimančioji valstybė narė“ – valstybė narė, kurios socialinė ir darbo teisė, susijusi su profesinių pensijų sistemomis, taikoma remiančiojo finansuojančio subjekto ir narių ð arba išmokų gavėjų ï santykiams.;

ò naujas

k) perduodančioji įstaiga – įstaiga, visą pensijų sistemą ar jos dalį perduodanti įstaigai kitoje valstybėje narėje;

l) perimančioji įstaiga – įstaiga, perimanti visą pensijų sistemą ar jos dalį iš įstaigos kitoje valstybėje narėje;

m) reguliuojama rinka – Sąjungoje veikianti daugiašalė sistema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

n) daugiašalė prekybos sistema  – Sąjungoje veikianti daugiašalė sistema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte;

o) organizuota prekybos sistema  – Sąjungoje veikianti sistema ar struktūra, nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

p) patvarioji laikmena – priemonė, kuri leidžia nariui ar išmokų gavėjui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji tam tikrą laiką būtų prieinama ir kad saugomą informaciją būtų galima atgaminti nepakitusią;

q) pagrindinė funkcija – valdymo sistemoje tai reiškia vidaus gebėjimą atlikti praktines užduotis; valdymo sistema apima rizikos valdymo funkciją, vidaus audito funkciją ir, kai įstaiga prisiima finansinius įsipareigojimus arba suformuoja techninius atidėjinius, aktuarinę funkciją.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

7 straipsnis

Įstaigos veikla

Kiekviena Vvalstybės narės reikalauja, kad jos jų teritorijoje esančios įstaigos apsiribotų tik su ištarnauto laiko išmokomis susijusiomis operacijomis ir iš to kylančia veikla.

Jeigu, kaip numatyta 4 straipsnyje, Ö gyvybės Õ draudimo įmonė valdo profesinių pensijų skyrimo verslą tam tikrą turtą ir įsipareigojimus skirdama tik profesinėms pensijoms, toks turtas ir įsipareigojimai turi būti yra susiję tik su ištarnauto laiko išmokų skyrimo operacijomis ir iš to tiesiogiai kylančia veikla.

8 straipsnis

Juridinis remiančiųjų finansuojančių subjektų ir įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, atskyrimas

Vvalstybės narės užtikrina juridinį remiančiųjų finansuojančių subjektų ir įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, atskyrimą, kad įstaigos turtas būtų apsaugotas remiančiojo finansuojančio subjekto bankroto atveju, atsižvelgiant į jos narių ir išmokų gavėjų interesus.

9 straipsnis

Veiklos sąlygos ð Registravimas arba leidimo išdavimas ï

1. Kiekviena Vvalstybės narės kiekvienos jos jų teritorijoje esančios įstaigos atveju užtikrina, kad:

ê 2010/78/ES 4 straipsnio 1 dalies a punktas

              a) kompetentinga priežiūros institucija įregistruojatų įstaigą nacionaliniame registre arba išduodatų jai leidimą; 1220 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės veiklos atveju registre taip pat nurodomos valstybės narės, kuriose veikia įstaiga; ta informacija perduodama Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (toliau – EDPPI), įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Rreglamentu (ES) Nr. 1094/2010[46], kuri ją skelbia savo interneto svetainėje;.

ê 2003/41/EB  (pritaikytas)

              b) įstaigą veiksmingai valdo gerą reputaciją turintys asmenys, kurie patys turi pakankamos profesinės kvalifikacijos ir patirties arba samdo tinkamos profesinės kvalifikacijos ir patirties turinčius konsultantus;

ò naujas

10 straipsnis

Pensijų sistemos taisyklės

ê 2003/41/EB

c) Valstybės narės kiekvienos jų teritorijoje esančios įstaigos atveju užtikrina, kad buvo būtų įgyvendintos tinkamai parengtos taisyklės dėl bet kurios įstaigos valdomos pensijų sistemos funkcionavimo, o nariams buvo tinkamai pranešta apie šias taisykles;.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

d) visus techninius atidėjimus apskaičiuoja ir patvirtina aktuarijus arba kitas šios srities specialistas, įskaitant auditorių, pagal nacionalinius teisės aktus, remiantis buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pripažintais aktuariniais metodais;

ò naujas

11 straipsnis

Įsipareigojimas skirti pastovų finansavimą ir papildomos išmokos

ê 2003/41/EB

(e)1. Valstybės narės kiekvienos jų teritorijoje esančios įstaigos atveju užtikrina, kad, kai remiantysis finansuojantis subjektas garantuoja ištarnauto laiko išmokų mokėjimą, jis įsipareigojatų skirti pastovų finansavimą;.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

f) nariai yra pakankamai informuoti apie pensijų sistemos reikalavimus, visų pirma apie:

            i) pensijų sistemos šalių teises ir įsipareigojimus;

            ii) su pensijų sistema susijusias finansines, technines ir kitas rizikas;

            iii) šių rizikų pobūdį ir pasiskirstymą.

ê 2003/41/EB

2. Vadovaudamosi subsidiarumo principu ir tinkamai atsižvelgdamos į socialinės apsaugos sistemų siūlomų pensijų išmokų dydį, valstybės narės gali numatyti, kad nariams gali būti siūlomas ilgaamžiškumo ir negalios draudimas, maitintojo netekusių asmenų draudimas ir garantija dėl įnašų įmokų grąžinimo kaip papildomų išmokų, jeigu darbdaviai ir darbuotojai arba atitinkami jų atstovai taip susitaria.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

3. Valstybė narė gali taikyti kitus reikalavimus jos teritorijoje esančios įstaigos veiklos sąlygoms, siekdama užtikrinti tinkamą narių ir išmokų gavėjų interesų apsaugą.

ê 2010/78/ES 4 straipsnio 1 dalies a punktas (pritaikytas)

5. 20 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės veiklos atveju įstaigos veiklos sąlygos nustatomos pagal išankstinį buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą. Suteikdamos šį leidimą, valstybės narės nedelsdamos informuoja EDPPI.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

2012 straipsnis

Tarpvalstybinė veikla ð ir procedūros ï

1. Nepažeidžiantsdamos nacionaliniųės socialiniųės ir darbo teisės aktų dėl pensijų sistemų organizavimo, įskaitant nuostatas dėl privalomos narystės ir kolektyvinių derybų susitarimų sutarčių rezultatų, valstybės narės leidžia jų teritorijoje esantiems subjektams remti finansuoti įstaigas ð, kurios siūlo vykdyti arba vykdo tarpvalstybinę veiklą ï atsakingas už profesinių pensijų skyrimą, turinčias leidimą veikti kitoje valstybėje narėje. Jos Ö taip pat Õ leidžia jų teritorijoje įgaliotoms Ö įstaigoms, kurioms jų teritorijoje išduotas leidimas Õ atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, ð vykdyti tarpvalstybinę veiklą ï Ö ir Õ priimti rėmimą finansavimą iš subjektų, esančių ð bet kurios ï kitų valstybiųės nariųės teritorijosje.

2. Įstaiga, Ö siūlanti Õ norinti  ð vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir ï priimti rėmimą finansavimą iš remiančiojo finansuojančio subjekto, esančio kitos valstybės narės teritorijoje, turi gauti išankstinį buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą,  kaip nurodyta 9 straipsnio 5 dalyje. Apie savo ketinimą priimti rėmimą finansavimą iš kitos valstybės teritorijoje esančio remiančiojo finansuojančio subjekto įstaiga praneša buveinės valstybės narės, kurioje jai išduotas leidimas, kompetentingoms institucijoms.

3. Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje ð turinčios leidimą ar registruotos ï esančios įstaigos, kurios siūlosi būti remiamos Ö gauti finansavimą Õ kitos valstybės narės teritorijoje esančių subjektų, kartu su 2 straipsnio dalyje numatytųu pranešimu pateiktų šią informaciją:

(a) priimančiąją(-iąsias) valstybę(-es) narę(-es);

(b) remiančiojo finansuojančio subjekto pavadinimą ð ir administracijos vietą ï;

(c) pagrindines pensijų sistemos, kuri bus valdoma remiančiojo finansuojančio subjekto pavedimu, charakteristikas.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

4. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuojama pagal šio straipsnio 2 dalį ir jeigu ji neturi priežasčių abejoti ð ji nėra paskelbusi sprendimo ï , kad įstaigos administracinė struktūra arba finansinė padėtis būklė ar jąai valdančių vadovaujančių asmenų gera nepriekaištinga reputacija, profesinė kvalifikacija arba patirtis yra ð nėra ï suderinama su priimančiojoje valstybėje narėje Ö siūloma Õ veikla, ji per tris mėnesius nuo visos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo šią informaciją perduoda priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir atitinkamai apie tai praneša įstaigai.

ò naujas

Pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas yra motyvuotas.

Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, ji per tris mėnesius nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos atitinkamai įstaigai praneša apie savo atsisakymo priežastis. Tokio atsisakymo ar neveikimo atveju galima kreiptis į buveinės valstybės narės teismą.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

5. Prieš įstaigai kitoje valstybėje narėje Ö pradedant vykdyti tarpvalstybinę veiklą Õ valdyti pensijų sistemą remiančiojo subjekto pavedimu, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos per du ð vieną ï mėnesiusį nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo pranešta buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jei taikoma, apie socialinės ir darbo teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų srityje, pagal kuriuos priimančiojoje valstybėje narėje turėtųi būti valdoma subjekto finansuojama remiama pensijų sistema, ir visas taisykles, kurios turi būti taikomos pagal 18 straipsnio 7 dalį bei šio straipsnio 7 dalį. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos šią informaciją perduoda įstaigai.

6. Gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pranešimą arba, jeigu pasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nurodytam laikotarpiui negaunamas buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimas, įstaiga priimančiojoje valstybėje narėje gali pradėti Ö vykdyti tarpvalstybinę veiklą Õ valdyti subjekto remiamą pensijų sistemą pagal priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų srityje, ir visas taisykles, kurios turi būti taikomos pagal 18 straipsnio 7 dalį bei šio straipsnio 7 dalį.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

7. Įstaigai, kurią remia kitoje valstybėje narėje esantis subjektas, dėl jos atitinkamų narių visų pirma taikomi visi informacijos reikalavimai, kuriuos priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos nustato toje valstybėje narėje esančioms įstaigoms, kaip numatyta 11 straipsnyje.

ê 2003/41/EB

ð naujas

87. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie visus esminius svarbius priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimų, taikomų profesinių pensijų sistemų srityje, pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos pensijų sistemos charakteristikoms, kiek tai susiję su ð tarpvalstybine veikla ï pensijų sistemos, kurią remia priimančiojoje valstybėje narėje esantis subjektas, valdymu ir apie visų taisyklių, kurios turi būti taikomos pagal 18 straipsnio 7 dalį ir šio straipsnio 7 dalį, pasikeitimus.

98. Įstaigą nuolatos stebi prižiūri priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos dėl to, ar jos veikla atitinka priimančiosios valstybės narės darbo ir socialinės teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų sistemų srityje, kurie nurodyti šio straipsnio 5 dalyje, ir informacijos reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 7 dalyje. Jeigu atliekant tokią priežiūrą nustatomi pažeidimai, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos apie tai nedelsiant praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, koordinuodamos veiksmus su priimančiosios valstybės narės kompetentingomis institucijomis, imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad įstaiga nutraukiatų nustatytą socialinės ir darbo teisės pažeidimą.

ê 2003/41/EB

109. Jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, arba jeigu buveinės valstybėje narėje trūksta atitinkamų priemonių, įstaiga ir toliau pažeidžia taikytinas priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimų, taikomų profesinių pensijų sistemų srityje, nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, apie tai pranešusios buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, gali imtis atitinkamų priemonių, kurios užkirstų kelią arba kuriomis būtų baudžiama už vėlesnius pažeidimus, įskaitant, jei būtina, draudimą įstaigai priimančiojoje valstybėje narėje veikti remiančiojo finansuojančio subjekto pavedimu.

ò naujas

10. Valstybės narės užtikrina, kad tarpvalstybinę veiklą vykdančiai įstaigai nebūtų taikomi jokie reikalavimai dėl informacijos nariams ir išmokų gavėjams, kuriuos priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos yra nustačiusios narių, susijusių su ta tarpvalstybine veikla, atžvilgiu.

13 straipsnis

Tarpvalstybinis pensijų sistemų perdavimas

1. Valstybės narės leidžia įstaigoms, turinčioms leidimą ar registruotoms jų teritorijoje, perduoti visas savo pensijų sistemas ar jų dalį perimančiosioms įstaigoms, turinčioms leidimą ar registruotoms kitose valstybėse narėse.

2. Visos pensijų sistemos ar jos dalies perdavimą iš perduodančiosios įstaigos perimančiajai įstaigai, turinčiai leidimą ar registruotai skirtingoje valstybėje narėje, galima atlikti iš anksto gavus perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą. Leidimo atlikti perdavimą prašymą  pateikia perimančioji įstaiga.

3. Jeigu nacionalinės socialinės ir darbo teisės aktuose dėl pensijų sistemų organizavimo nenustatyta kitaip, perdavimą ir jo sąlygas iš anksto patvirtina susiję nariai ir išmokų gavėjai arba, kai taikoma, jų atstovai. Bet kuriuo atveju informacija apie perdavimo sąlygas susijusiems nariams ir išmokų gavėjams arba, kai taikoma, jų atstovams pateikiama susipažinti bent prieš keturis mėnesius prieš pateikiant 2 dalyje nurodytą prašymą.

4. 2 dalyje nurodytame prašyme pateikiama ši informacija:

a) perduodančiosios ir perimančiosios įstaigos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos perdavimo sąlygos, įskaitant pagrindines pensijų sistemos charakteristikas ir perduodamo turto bei, kai taikoma, atitinkamų įsipareigojimų, aprašą;

b) perduodančiosios įstaigos pavadinimas ir buveinė;

c) finansuojančio subjekto administracijos vieta ir pavadinimas;

d) priimančioji valstybė narė arba priimančiosios valstybės narės, jeigu jų yra daugiau nei viena.

5. Jeigu perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gauna 2 dalyje nurodytą prašymą ir ji nėra paskelbusi sprendimo, kad perimančiosios įstaigos administracinė struktūra arba finansinė būklė ar jai vadovaujančių asmenų nepriekaištinga reputacija, profesinė kvalifikacija arba patirtis nėra suderinama su perimančiosios įstaigos buveinės valstybėje narėje siūloma veikla, ji per tris mėnesius nuo visos 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo savo sprendimą leisti atlikti perdavimą perduoda perimančiajai įstaigai ir perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša perduodančiajai įstaigai apie tą sprendimą.

Pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas yra motyvuotas. Jeigu perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, ji per tris mėnesius nuo visos 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo atitinkamai įstaigai praneša apie savo atsisakymo priežastis. Dėl tokio atsisakymo ar neveikimo galima kreiptis į perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės teismą.

6. Per vieną mėnesį nuo 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų srityje, kurių laikantis pensijų sistema turi būti valdoma. Perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija šią informaciją perduoda perimančiajai įstaigai.

7. Gavusi 6 dalyje nurodytą perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą arba, jeigu pranešimas negaunamas pasibaigus 6 dalyje nustatytam laikotarpiui, perimančioji įstaiga gali pradėti valdyti pensijų sistemą pagal priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų srityje.

8. Jeigu perimančioji įstaiga vykdo tarpvalstybinę veiklą, taikomos 12 straipsnio 8 ir 9 dalys.

II antraštinė dalis

KIEKYBINIAI REIKALAVIMAI

ê 2003/41/EB

15 14 straipsnis

Techniniai atidėjimainiai

1. Buveinės valstybė narė užtikrina, kad profesinių pensijų sistemas valdančios įstaigos visada visai jų valdomų pensijų sistemai suformuojatų reikiamą įsipareigojimų sumą, atitinkančią finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl jų turimų pensijų sutarčių portfelio.

2. Buveinės valstybė narė užtikrina, kad profesinių pensijų sistemas valdančios įstaigos, jeigu jos draudžia nuo biometrinių rizikų ir (arba) garantuoja investavimo rezultatus ar tam tikrą išmokų dydį, suformuojatų pakankamus techninius atidėjimusnius visai šių sistemų apimčiai.

3. Techniniai atidėjimaniai apskaičiuojami kiekvienais metais. Tačiau buveinės valstybė narė gali leisti juos apskaičiuoti kartą per trejus metus, jeigu įstaiga pateikia nariams ir (arba) kompetentingoms institucijoms tarpinių metų perskaičiavimų patvirtinimą arba ataskaitą. Patvirtinimas arba ataskaita atspindi patikslintą techninių atidėjimųnių plėtojimą ir apdraustų rizikų pasikeitimus.

4. Techninių atidėjimųnių apskaičiavimą atlieka ir patvirtina aktuarijusas arba kitas šios srities specialistas, įskaitant auditorių, pagal nacionalinius teisės aktus, remdamasis buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pripažintais aktuariniais metodais ir vadovaudamasis šiais principais:

              a) būtina techninių atidėjimųnių suma apskaičiuojama pagal pakankamai riziką ribojantį aktuarinį vertinimą, atsižvelgiant į visus įsipareigojimus dėl išmokų ir įmokų pagal įstaigos pensijų susitarimus. Ji turi būti pakankama toliau mokėti pensijoms ir išmokų gavėjams jau mokamas išmokas ir turi atspindėti įsipareigojimus, atsirandančius dėl narių sukauptų teisių gauti pensiją. Ekonominės ir aktuarinės prielaidos, naudojamos įsipareigojimams įvertinti, turi būti taip pat parenkamos ribojant riziką, atsižvelgiant, jei taikoma, į atitinkamą atsargą dėl nepalankaus nuokrypio nukrypimo dydį;

              b) didžiausios taikomos palūkanų normos parenkamos ribojant riziką ir nustatomos pagal visas buveinės valstybės narės taikytinas taisykles. Šios riziką ribojančios palūkanų normos nustatomos atsižvelgiant į:

i) įstaigos turimo atitinkamo turto pelningumą ir būsimą investicijų grąžą ir (arba)

ii) aukštos kokybės arba vVyriausybės obligacijų rinkos pelningumą;

              c) techniniams atidėjimamsniams apskaičiuoti naudojamos biometrinės lentelės yra pagrįstos riziką ribojančiais principais, atsižvelgiant į pagrindines narių grupės ir pensijų sistemos charakteristikas, o ypač į numatomus atitinkamų rizikų pasikeitimus;

              d) techninių atidėjimųnių apskaičiavimo metodas ir pagrindas kiekvienais finansiniais metais dažniausia išlieka toks pats. Tačiau pakeitimai gali būti pagrįsti, jeigu pasikeičia pagrindinių prielaidų teisinės, demografinės arba ekonominės aplinkybės.

5. Buveinės valstybė narė techninių atidėjimųnių apskaičiavimui gali taikyti papildomus ir išsamesnius reikalavimus, kad būtų užtikrinta pakankama narių ir išmokų gavėjų interesų apsauga.

2010/78/ES 4 straipsnio 4 dalis

6. Siekiant toliau derinti techninių atidėjinių skaičiavimo taisykles, kurios gali būti pagrįstos, visų pirma dėl palūkanų normų ir kitų prielaidų, turinčių įtakos techninių atidėjinių dydžiui, Komisija, konsultuodamasi su EDPPI, kas dvejus metus arba valstybei narei prašant parengia ataskaitą apie tarpvalstybinės veiklos vystymosi būklę.

ê 2003/41/EB

Komisija siūlo bet kurias priemones, būtinas užkirsti kelią galimiems iškraipymams, atsirandantiems dėl skirtingų palūkanų normų dydžių, ir apsaugoti bet kurios sistemos išmokų gavėjų ir narių interesus.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

16 15 straipsnis

Techninių atidėjimųnių finansavimas

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena įstaiga visada turėtų pakankamo ir atitinkamo turto techniniams atidėjimamsniams padengti visai valdomų pensijų sistemų apimčiai.

2. Buveinės valstybė narė gali leisti institucijai ribotą laiką turėti turto, kurio nepakanka techniniams atidėjimamsniams padengti. Šiuo atveju kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaiga patvirtintų konkretų ir įgyvendinamą atstatymo atkūrimo planą, kad vėl būtų užtikrintas šio straipsnio 1 dalies reikalavimų tenkinimas. Planui taikomi šie reikalavimai:

              a) įstaiga parengia konkretų ir įgyvendinamą planą dėl turto, kurio reikia siekiant laiku visiškai padengti techninius atidėjimusnius, dydžio. Planas pateikiamas susipažinti nariams arba, kai taikoma, jų atstovams ir (arba) jį turi patvirtinti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos;

              b) rengiant planą, atsižvelgiama į konkrečią įstaigos padėtį, visų pirma į jos turto ir įsipareigojimų struktūrą, rizikos profilį, likvidumo planą, ištarnauto laiko išmokas turinčių teisę gauti asmenų amžių, pradines sistemas ir sistemas, pagal kurias pereinama nuo nefinansavimo prie visiško arba dalinio finansavimo;

              c) jeigu pensijų sistema nutraukiama šiosje straipsnio daliesyje pirmiau Ö pirmame sakinyje Õ minėtu laikotarpiu, įstaigos apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Įstaiga nustato tvarką, pagal kurią turtas ir atitinkami įsipareigojimai perleidžiami kitai finansų įstaigai arba panašiam organui. Ši tvarka atskleidžiama buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, o nariai arba, kai taikoma, jų atstovai supažindinami su bendruoju tvarkos apibūdinimu laikantis konfidencialumo principo.

3. 1220 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės veiklos atveju, techniniai atidėjimainiai visada visiškai finansuojami visai valdomų pensijų sistemų apimčiai. Jeigu šie reikalavimai netenkinami, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos įsikiša pagal 6214 straipsnio nuostatas. Kad būtų laikomasi šio reikalavimo, buveinės valstybė narė gali reikalauti turtą ir įsipareigojimus skirti tik profesinėms pensijoms.

17 16 straipsnis

Reguliuojamos nuosavos lėšos

1. Buveinės valstybė narė užtikrina, kad pensijų sistemas valdančios įstaigos, jeigu pati įstaiga, o ne remiantysis finansuojantis subjektas prisiima įsipareigojimą drausti biometrinę riziką arba garantuoja tam tikrą investavimo rezultatą ar tam tikrą išmokų dydį, visada turiėtų papildomo techninius atidėjimusnius viršijančio turto, kurį gali panaudoti kaip rezervą. Jo dydis atspindi visų valdomų sistemų rizikos tipą ir turto pagrindą bazę. Turtas yra be jokių iš anksto numatomų įsipareigojimų ir naudojamas kaip apsaugos kapitalas, numatytų ir faktinių išlaidų bei pelno neatitikimams padengti.

ê 2009/138/EB 303 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

2. Apskaičiuojant minimalų papildomo turto dydį taikomos 17a – 17d 17, 18 ir 19 straipsniuose nustatytos taisyklės.

2003/41/EB

3. Tačiau 1 straipsnio dalis netrukdo valstybėms narėms reikalauti, kad jų teritorijoje esančios įstaigos turėtų reguliuojamų nuosavų lėšų, arba nustatyti išsamesnes taisykles, jeigu jos pagrįstos rizikos ribojimu.

ê 2009/138/EB 303 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

17a 17 straipsnis

Turima mokumo atsarga

1. Kiekviena Vvalstybės narės reikalauja, kad kiekviena 1716 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucijaįstaiga, esanti jos jų teritorijoje, visada turėtų pakankamą mokumo atsargą visos jos vykdomos veiklos atžvilgiu, kuri atitiktų bent šios direktyvos reikalavimus.

2. Turimą mokumo atsargą sudaro institucijos turtas, nesuvaržytas jokiais numatomais įsipareigojimais, atėmus visą nematerialų turtą, įskaitant:

              a) apmokėtą akcinį kapitalą arba, jeigu institucija įstaiga yra savidraudos įmonė, nustatytą pradinį fondą pridėjus visas savidraudos įmonės narių sąskaitas, atitinkančias tokius kriterijus:

         i) steigimo sutartyje ir įstatuose turi būti numatyta, kad mokėjimai iš tų sąskaitų gali būti daromi savidraudos įmonės nariams tik tais atvejais, kai dėl to turima mokumo atsarga netaps mažesnė už reikalaujamą lygį, arba likvidavus įmonę, kai buvo apmokėtos kitos įmonės skolos;

         ii) steigimo sutartyje ir įstatuose turi būti numatyta, kad visų i punkte papunktyje nurodytų mokėjimų, išskyrus atskiros savidraudos įmonės narystės nutraukimo atvejus, kompetentingos institucijos turi būti informuojamos bent prieš mėnesį ir kad per tą laikotarpį jos gali uždrausti atlikti mokėjimus;

         iii) atitinkamos steigimo sutarties ir įstatų nuostatos gali būti pakeistos tik tada, kai kompetentingos institucijos patvirtina, kad jos neprieštarauja tokiam pakeitimui, nedarant poveikio i ir ii punktuose papunkčiuose nustatytų kriterijų taikymui;

              b) rezervus (įstatymo numatytus ir laisvuosius), neatitinkančius rizikos prisiėmimo įsipareigojimų;

              c) nepaskirstytąjį pelną arba nuostolį, atėmus mokėtinus dividendus,; ir

              d) jeigu numatyta nacionalinės teisės aktuose, į balansą įtrauktus pelno rezervus, kurie gali būti panaudoti galimiems nuostoliams padengti, jeigu jie nėra skirti nariams ir naudos išmokų gavėjams.

Turima draudimo mokumo atsarga sumažinama nuosavų akcijų, tiesiogiai priklausančių institucijai įstaigai, suma.

3. Valstybės narės gali numatyti, kad turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

              a) kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas ir skolintas (subordinuotas) kapitalas, sudarantis iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos, kurio ne daugiau kaip 25 % sudaro nustatyto termino subordinuotos paskolos arba nustatyto termino kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas, jeigu institucijos įstaigos bankroto arba likvidavimo atveju galioja įpareigojantys susitarimai, pagal kuriuos teisė į skolintą (subordinuotą) kapitalą arba privilegijuotąjį akcinį kapitalą įgyvendinama tik patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus ir negali būti išmokėtas tol, kol nebus padengtos visos kitos tuo metu negrąžintos skolos;

              b) vertybiniai popieriai be konkrečios išpirkimo datos ir kitos priemonės, įskaitant kitas nei a punkte nurodytas kaupiamąsias privilegijuotas akcijas, iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinosios mokumo atsargos, visiems tokiems vertybiniams popieriams ir a punkte nurodytam skolintam (subordinuotam) kapitalui, jei jie atitinka tokias sąlygas:

         i) jie neturi būti išpirkti pareiškėjo iniciatyva arba be išankstinio kompetentingos institucijos sutikimo;

         ii) emisijos sutartis turi įgalioti instituciją įstaigą atidėti paskolos palūkanų mokėjimą;

         iii) skolintojo reikalavimai institucijai įstaigai turi eiti išimtinai po visų nesubordinuotų kreditorių reikalavimų;

         iv) vertybinių popierių emisiją reglamentuojančiuose dokumentuose turi būti numatyta skolos ir nesumokėtų palūkanų nuostolių padengimo galimybė, sudaranti galimybę institucijai įstaigai tęsti veiklą,; ir

         v) sumuojant turi būti atsižvelgiama tik į visiškai apmokėtas sumas.

              Taikant a punktą skolintas (subordinuotas) kapitalas taip pat turi atitikti tokias sąlygas:

         i) atsižvelgiama tik į visiškai apmokėtas sumas;

         ii) pradinis nustatyto termino paskolų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip penkeri metai. Ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki paskolos grąžinimo datos institucija pateikia kompetentingoms institucijoms patvirtinti planą, nurodantį, kaip bus išlaikoma arba paskolos grąžinimo metu padidinta iki reikalaujamo lygio turima mokumo atsarga, nebent turimą mokumo atsargą sudaranti paskolos dalis būtų palaipsniui mažinama bent penkerius metus iki grąžinimo datos. Kompetentingos institucijos gali leisti grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei įstaigainstitucija pateikia paraišką ir jos turima mokumo atsarga netaps mažesnė už reikalaujamą lygį;

         iii) paskolos, kurių grąžinimo terminas nenustatytas, grąžinamos tik įspėjus prieš penkerius metus, nebent paskolos jau nebebūtų laikomos turimos mokumo atsargos dalimi arba nebent grąžinant per trumpesnį laikotarpį būtų konkrečiai reikalaujamas išankstinis kompetentingų institucijų sutikimas. Pastaruoju atveju įstaiga institucija praneša kompetentingoms institucijoms bent prieš šešis mėnesius iki siūlomos grąžinimo datos apie turimą mokumo atsargą ir būtiną mokumo atsargą prieš ir po to grąžinimo. Kompetentingos institucijos leidžia grąžinti tokias paskolas tik kai įstaigos institucijos turima mokumo atsarga netaps mažesnė už reikalaujamą lygį;

         iv) paskolos sutartyje negali būti jokios sąlygos, nustatančios, kad konkrečiais atvejais, išskyrus įstaigos institucijos likvidavimą, skola bus grąžinama prieš nustatytą grąžinimo datą,; ir

         v) paskolos sutartis gali būti pakeista tik kompetentingoms institucijoms patvirtinus, kad jos neprieštarauja pakeitimui.

4. Įstaigai Institucijai pateikus įrodymais pagrįstą prašymą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir tai kompetentingai institucijai pritarus, turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

              a) jeigu netaikomas Zilmerio metodas arba jeigu jis taikomas, bet naudojamas už įmokų dalį, susijusią su įsigijimo sąnaudomis, mažesnis tarifas, skirtumas tarp matematinio atidėjinio, apskaičiuoto ne Zilmerio metodu arba šį metodą taikant iš dalies, ir matematinio atidėjinio, apskaičiuoto Zilmerio metodu pagal tarifą, lygų įmokos daliai, susijusiai su įsigijimo sąnaudomis;

              b) visi nematomi grynieji rezervai, atsiradę dėl turto vertinimo, jeigu tokie nematomi grynieji rezervai nėra susiję su neįprasta draudimo įmonės veikla;

              c) pusė neapmokėto akcinio kapitalo ar pradinio fondo, jeigu apmokėta dalis sudaro 25 % to akcinio kapitalo arba fondo, arba iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos.

Tačiau a punkte nurodytas skaičius neviršija 3,5 % skirtumo tarp gyvybės draudimo veiklos kapitalo, profesinių pensijų skyrimo veiklos ir matematinių atidėjinių visiems draudimo liudijimams (polisams), kuriems galima pritaikyti Zilmerio metodą. Iš šio skirtumo atimamos visos įsigijimo sąnaudos, kurios buvo įtrauktos kaip turtas, neatskaičius nusidėvėjimo.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

5. Siekdama atsižvelgti į pokyčius, dėl kurių gali būti techniškai patikslinami turimai mokumo atsargai priskirtini elementai, Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, susijusias su 2–4 dalimis.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 21b straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

ê 2009/138/EB 303 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

17b 18 straipsnis

Būtinoji mokumo atsarga

1. Laikantis 17c straipsnio, Bbūtinoji mokumo atsarga nustatoma taip, kaip nustatyta 2–6 dalyse, atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus.

2. Būtinoji mokumo atsarga lygi šių dviejų rezultatų sumai:

              a) pirmasis rezultatas:

              4 % matematinių atidėjinių, susijusių su tiesiogine draudimo veikla ir prisiimtu perdraudimu, neatėmus perduoto perdraudimo, dalis dauginama iš ne mažesnio kaip 85 % paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp visų matematinių atidėjinių, atėmus perduotą perdraudimą, ir bendros matematinių atidėjinių sumos;

              b) antrasis rezultatas:

              draudimo liudijimams polisams, kurių rizikos kapitalas nėra neigiamas dydis, 0,3 % institucijos garantuoto rizikos kapitalo dalis dauginama iš ne mažesnio kaip 50 % paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp viso rizikos kapitalo, įtraukto į institucijos įsipareigojimus po perduoto perdraudimo ir retrocesijų, ir viso rizikos kapitalo, neatėmus perdraudimo, santykio.

              Laikinam draudimui mirties atvejui, kai maksimalus sutarties galiojimo terminas yra treji metai, ta dalis yra 0,1 %. Jeigu tokio draudimo terminas yra ilgesnis negu treji, bet trumpesnis negu penkeri metai, ta dalis yra 0,15 %.

3. 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Ddirektyvaos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 2 straipsnio 3 dalies a punkto iii papunktyje nurodyto papildomo draudimo atveju būtinoji mokumo atsarga lygi pagal 17d 19 straipsnį įstaigoms institucijoms nustatytai būtinajai mokumo atsargai.

4. Kapitalo išpirkimo operacijų, nurodytų Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktyje, atveju būtinoji mokumo atsarga lygi 4 % matematinio atidėjinio, apskaičiuoto pagal 2 dalies a punktą.

5. Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje nurodytų operacijų atveju būtinoji mokumo atsarga lygi 1 % jų turto.

6. Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodyto draudimo, susijusio su investiciniais fondais, ir Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkto iii, iv ir v papunkčiuose nurodytų operacijų atvejais būtinoji mokumo atsarga lygi tokių dydžių sumai:

              a) jeigu įstaiga institucija prisiima investavimo riziką, 4 % techninių atidėjinių, apskaičiuotų laikantis 2 dalies a punkto;

              b) jeigu įstaiga institucija neprisiima investavimo rizikos, tačiau dalis, skirta padengti valdymo išlaidas, yra nustatyta ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, 1 % techninių atidėjinių, apskaičiuotų laikantis 2 dalies a punkto;

              c) jeigu įstaiga institucija neprisiima investavimo rizikos, o dalis, skirta padengti valdymo išlaidas, nėra nustatyta ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, suma, lygi 25 % su tokia veikla susijusių grynųjų administracinių išlaidų per paskutiniuosius finansinius metus;

              d) jeigu įstaiga institucija prisiima riziką mirties atveju, 0,3 % rizikos kapitalo, apskaičiuoto laikantis 2 dalies b punkto.

2009/138/EB 303 straipsnio 2 dalis

17c straipsnis

Garantinis fondas

1. Valstybės narės gali numatyti, kad viena trečioji 17b straipsnyje nurodytos būtinos mokumo atsargos sudaro garantinį fondą. Tą fondą sudaro 17a straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti elementai ir, buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pritarus, 17a straipsnio 4 dalies b punkte išvardyti elementai.

2. Garantinis fondas yra nemažesnis kaip 3 milijonai EUR. Kalbant apie savidraudos arba apie savidraudos tipo įmones, bet kuri valstybė narė gali leisti minimalų garantinį fondą sumažinti 25 %.

2009/138/EB 303 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

17d 19 straipsnis

Būtinoji mokumo atsarga 17b18 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais

1. Būtinoji mokumo atsarga nustatoma remiantis metine įmokų ar įnašų suma, arba pagal vidutinę draudimo išmokų sumą, išmokėtą per paskutiniuosius trejus finansinius metus.

2. Būtinosios mokumo atsargos suma yra lygi didesniam iš dviejų rezultatų, nustatytų 3 ir 4 dalyse.

3. Įmokų bazė apskaičiuojama naudojantis didesne iš bendros pasirašytų įmokų sumos ar įnašų sumos, apskaičiuotų kaip nurodyta vėliau, ir bendros uždirbtų įmokų ar įnašų sumos.

Draudimo įmokos arba įnašai (įskaitant papildomus draudimo įmokų arba įnašų mokėjimus), kuriuos reikia mokėti dėl visos tiesioginės draudimo veiklos, atliekamos paskutiniaisiais finansiniais metais, yra sudedami.

Prie tos sumos pridedama paskutiniaisiais finansiniais metais prisiimto viso perdraudimo įmokų suma.

Iš tos sumos atimama įmokų arba įnašų, anuliuotų per paskutiniuosius finansinius metus, suma bei mokesčių ir mokėjimų, susijusių su įmokomis arba įnašais, priskaičiuotais prie pirmosios sumos, bendra suma.

Taip gautas dydis padalinamas į dvi dalis: pirmoji dalis sudaro ne daugiau kaip 50 mln. EUR, antroji – likusią sumą; nuo šių dalių atitinkamai apskaičiuojama 18 % pirmos dalies ir 16 % antros dalies bei gauti dydžiai sudedami.

Taip gauta suma dauginama iš paskutiniųjų trejų finansinių metų santykio tarp tų išmokų, kurias įstaiga institucija turės sumokėti, po pervedimų už perdraudimą, sumos ir bendros išmokų sumos. Tas santykis negali būti mažesnis kaip 50 %.

4. Išmokų bazė apskaičiuojama taip:

Išmokos, kurias reikia mokėti dėl tiesioginės draudimo veiklos (neatskaitant išmokų, kurias turi sumokėti perdraudikai arba antriniai perdraudikai) 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, yra sudedamos.

Prie tos sumos pridedama išmokėtų draudimo išmokų, susijusių su perdraudimais arba antriniais perdraudimais, prisiimtais tais pačiais laikotarpiais, suma ir numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių, sudarytų paskutiniųjų finansinių metų pabaigoje ir susijusių su tiesiogine draudimo veikla bei prisiimtu perdraudimu, suma.

Iš tos sumos atimama išmokų, sumokėtų 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, suma.

Iš likusios sumos atimama numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių, sudarytų antrųjų finansinių metų prieš paskutiniuosius finansinius metus, už kuriuos yra pateiktos ataskaitos, pradžioje ir susijusių su tiesiogine draudimo veikla bei prisiimtu perdraudimu, suma.

Trečdalis taip gautos sumos padalinamas į dvi dalis: pirmoji dalis apima ne daugiau kaip 35 mln. EUR, antroji – likusią sumą; nuo šių dalių atitinkamai apskaičiuojama 26 % pirmos dalies ir 23 % antros dalies bei gauti dydžiai sudedami.

Taip gauta suma dauginama iš paskutiniųjų trejų finansinių metų santykio tarp tų išmokų, kurias įstaiga institucija turės sumokėti, po pervedimų už perdraudimą, sumos ir bendros išmokų sumos. Tas santykis negali būti mažesnis kaip 50 %.

5. Kai būtinoji mokumo atsarga, apskaičiuota pagal 2–4 dalis, yra mažesnė nei praėjusių metų būtinoji mokumo atsarga, ji yra mažiausiai lygi praėjusių metų būtinajai mokumo atsargai, padaugintai iš numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių sumos paskutinių finansinių metų pabaigoje ir numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių sumos paskutinių finansinių metų pradžioje santykio. Atliekant tuos skaičiavimus, techniniai atidėjiniai skaičiuojami be perdraudimo, bet santykis negali būti didesnis už 1.

2003/41/EB

18 20 straipsnis

Investavimo taisyklės

1. Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje esančios įstaigos investuotų pagal rizikos ribojimo principą „apdairaus asmens“  taisyklę, visų pirma o ypač taikydamos toliau išvardytas taisykles:

              a) turtas investuojamas atsižvelgiant į narių ir išmokų gavėjų interesus. Galimo interesų konflikto atveju, įstaiga arba jos portfelį valdantis subjektas užtikrina, kad investuojama tik paisant narių ir išmokų gavėjų interesų;

              b) turtas investuojamas taip, kad būtų užtikrintas portfelio kaip visumos saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas.

              Turtas, skirtas techniniams atidėjimamsniams padengti, investuojamas atsižvelgiant į numatomų būsimųjų ištarnauto amžiaus išmokų pobūdį ir trukmę;

              c) turtas daugiausia investuojamas į reguliuojamas rinkas. Investicijos į turtą, kuriuo negalima prekiauti reguliuojamoje finansų rinkoje, niekada neturi viršyti riziką ribojančio dydžio;

              d) investicijos į išvestines finansines priemones galimos tada, jeigu jos padeda sumažinti investavimo rizikas arba padeda veiksmingai valdyti portfelį. Jos turi būti įvertinamos riziką ribojančiu pagrindu atsižvelgus į pagrindinį turtą ir įtraukiamos į įstaigos turto vertinimą. Įstaiga vengia padidintos rizikos tikimybės vienos sandorio šalies ir kitų išvestinių sandorių atžvilgiu;

              e) turtas yra investuojamas pakankamai įvairiai, kad būtų išvengta priklausomybės nuo vieno konkretaus turto, emitento arba įmonių grupės ir rizikos susikaupimo portfelyje.

              Investicijos į turtą, kurį išleido tas pats emitentas arba tai pačiai grupei priklausantys emitentai, nėra laikomas įstaigos padidintos rizikos koncentracija;

              f) investicijos į remiantįjį finansuojantį subjektą negali sudaryti nesudaro daugiau kaip 5 % viso portfelio ir, jeigu remiantysis finansuojantis subjektas priklauso grupei, investicijos į įmones, priklausančias tai pačiai grupei kaip ir remiantysis finansuojantis subjektas, negali sudaryti nesudaro daugiau kaip 10 % portfelio.

              Jeigu įstaigą remia finansuoja keli subjektai, į šiuos remiančiuosius finansuojančius subjektus investuojama ribojant riziką ir atsižvelgiant į tinkamos įvairovės poreikį.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti e ir f punktuose nurodytų reikalavimų investicijoms į vVyriausybės obligacijas.

ê 2013/14/ES 1 straipsnis

1a2. Atsižvelgdamos į prižiūrimų įmonių veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos stebėtų įmonių kredito vertinimo procesų tinkamumą, vertintų, kaip jos, vykdydamos savo investicijųavimo politiką, naudojasi nuorodomis į kredito reitingus, kuriuos suteikė kredito reitingų agentūros, kaip apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų[47] 3 straipsnio 1 dalies b punkte, ir prireikus skatintų mažinti tokių nuorodų daromą įtaką, siekdamos, kad būtų mažiau išimtinai ir mechaniškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.

2003/41/EB (pritaikytas)

23. Buveinės valstybė narė draudžia įstaigai skolintis arba būti garantu trečiųjų šalių vardu. Tačiau valstybės narės gali leisti įstaigoms šiek tiek skolintis tik likvidumui išlaikyti ir tik laikinai.

34. Valstybės narės nereikalauja, kad jų teritorijoje esančios įstaigos investuotų į konkrečias turto kategorijas.

45. Nepažeidžiant 12 32 straipsnio, valstybės narės nereikalauja išankstinio jų teritorijoje esančių įstaigų arba jų investicijų valdytojo valdytų sprendimų dėl investicijų patvirtinimo ir netaiko sistemingo pranešimo apie juos reikalavimų.

ê 2003/41/EB  (pritaikytas)

ð naujas

56. Pagal šio straipsnio 1–45 dalių nuostatas valstybės narės gali jų teritorijoje esančioms įstaigoms nustatyti išsamesnes taisykles, įskaitant kiekybines, jeigu jos pagrįstos rizikos ribojimu, kad būtų parodyta atspindėta visa šių įstaigų valdomų pensijų sistemų apimtis.

Valstybės narės visų pirma gali taikyti investicijų nuostatas, panašias į Direktyvos 2002/83/EB nuostatas.

Tačiau valstybės narės nedraudžia įstaigoms:

              a) investuoti iki 70 % turto, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniaimai, arba viso portfelio, jeigu sistemų nariai prisiima investicijų riziką akcijomis, apyvarčiais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie laikomi akcijomis, ir įmonių obligacijomis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose, ð arba per daugiašales prekybos sistemas ar organizuotas prekybos sistemas, ï ir nuspręsti dėl šių vertybinių popierių santykinės dalies investicijų portfelyje. Tačiau, jeigu tai pagrįsta rizikos ribojimu, valstybės narės gali taikyti mažesnę ribą įstaigoms, kurios siūlo pensijų produktus su ilgalaike palūkanų normos garantija, prisiima investicijų riziką ir pačios teikia garantijas;

              b) investuoti iki 30 % turto, kuriuo dengiami techniniai atidėjimainiai, į turtą, išreikštą valiutomis, kurios skiriasi nuo įsipareigojimų valiutų;

c) investuoti į rizikos kapitalo rinkas ð priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose ar organizuotose prekybos sistemose ï.

67. Šio straipsnio 56 dalis nevaržo valstybių narių teisės reikalauti, kad jų teritorijoje esančios ð leidimą turinčios ar registruotos ï įstaigos taikytų griežtesnes investavimo taisykles kiekvienu atskiru atveju, jeigu jos pagrįstos rizikos ribojimu, ypač atsižvelgiant į įstaigos prisiimtus įsipareigojimus.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

7. 20 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės veiklos atveju, kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad antroje pastraipoje išdėstytos taisyklės būtų taikomos buveinės valstybėje narėje esančiai įstaigai. Šiuo atveju šios taisyklės taikomos tik tai įstaigos turto daliai, kuri atitinka tam tikroje priimančiojoje valstybėje narėje vykdomą veiklą. Be to, jos taikomos tik tada, jeigu tokios pačios arba griežtesnės taisyklės taikomos ir įstaigoms, esančioms priimančiojoje valstybėje narėje.

Pirmoje pastraipoje nurodytos taisyklės yra:

            a) įstaiga negali investuoti daugiau kaip 30 % šio turto į akcijas, kitus vertybinius popierius, kurie laikomi akcijomis, ir skolos vertybinius popierius, kuriais neleidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, arba įstaiga investuoja ne mažiau kaip 70 % šio turto į akcijas, kitus vertybinius popierius, kurie laikomi akcijomis, ir skolos vertybinius popierius, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje;

            b) įstaiga investuoja ne daugiau kaip 5 % šio turto į akcijas ir kitus vertybinius popierius, laikomus akcijomis, obligacijas, skolos vertybinius popierius ir kitas pinigines bei kapitalo rinkos priemones, išleistas to paties subjekto, bei ne daugiau kaip 10 % šio turto į akcijas ir kitus vertybinius popierius, laikomus akcijomis, obligacijas, skolos vertybinius popierius ir kitas pinigines bei kapitalo rinkos priemones, kurias išleido vienai grupei priklausantys subjektai;

            c) įstaiga negali investuoti daugiau kaip 30 % šio turto į turtą, išreikštą kitomis valiutomis nei išreikšti įsipareigojimai.

Kad būtų laikomasi šių reikalavimų, buveinės valstybė narė gali reikalauti, kad turtas būti skirtas tik profesinėms pensijoms.

ò naujas

8. 12 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinę veiklą vykdančios įstaigos priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, be 1–6 dalyse nurodytų taisyklių, nenustato investavimo taisyklių tai turto daliai, kuria padengiami tarpvalstybinei veiklai skirti techniniai atidėjiniai.

III antraštinė dalis

VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS SĄLYGOS

1 SKYRIUS

Valdymo sistema

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

Administracinio, valdymo ar priežiūros organo atsakomybė

1. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos administracinis, valdymo ar priežiūros organas prisiimtų galutinę atsakomybę pagal nacionalinę teisę už atitinkamos įstaigos atitiktį pagal šią direktyvą priimtiems įstatymams ir kitiems teisės aktams.

2. Ši direktyva nedaro poveikio socialinių partnerių vaidmeniui, kurį jie atlieka valdant įstaigas.

22 straipsnis

Bendrieji valdymo reikalavimai

1. Valstybės narės reikalauja, kad visos įstaigos įdiegtų veiksmingą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrintas patikimas ir apdairus jų veiklos valdymas. Tą sistemą sudaro tinkama skaidri organizacinė struktūra, kurioje aiškiai paskirstytos ir tinkamai atskirtos pareigos, ir veiksminga informacijos perdavimo užtikrinimo sistema. Valdymo sistema reguliariai persvarstoma atliekant vidaus peržiūrą.

2. 1 dalyje nurodyta valdymo sistema yra proporcinga įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos administracinis, valdymo ar priežiūros organas priimtų rašytinę politiką rizikos valdymo, vidaus audito ir, kai taikoma, aktuaro ir užsakomųjų paslaugų srityse, ir šis organas užtikrina, kad ši politika būtų įgyvendinta.  Politika peržiūrima kas metus ir pritaikoma atsižvelgiant į bet kokius svarbius sistemos ar atitinkamos srities pokyčius.

4. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos įdiegtų veiksmingas vidaus kontrolės sistemas. Tą sistemą sudaro administracinės ir apskaitos procedūros, vidaus kontrolės tvarka ir tinkami atsiskaitymo principai visais įstaigos lygmenimis.

5. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos imtųsi pagrįstų veiksmų, įskaitant nenumatytų atvejų planų rengimą, kad užtikrintų savo veiklos tęstinumą ir reguliarumą. Tuo tikslu įstaiga naudoja tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras.

6. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigoms veiksmingai vadovautų bent du asmenys.

23 straipsnis

Kompetentingo ir tinkamo valdymo reikalavimai

1. Valstybės narės reikalauja įstaigų užtikrinti, kad visi įstaigai veiksmingai vadovaujantys ar kitas pagrindines funkcijas vykdantys asmenys vykdydami savo užduotis atitiktų šiuos reikalavimus:

(a) jų profesinė kvalifikacija, žinios ir patirtis yra tinkamos, kad jie galėtų užtikrinti patikimą ir apdairų įstaigos valdymą ir tinkamai vykdyti savo pagrindines funkcijas (kompetencijos reikalavimas),

(b) jie yra nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi (tinkamumo reikalavimas).

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos veiksmingos procedūros ir reguliari kontrolė, kurios leistų kompetentingoms institucijoms įvertinti, ar įstaigai veiksmingai vadovaujantys ar kitas pagrindines funkcijas vykdantys asmenys atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3. Jeigu valstybė narė iš savo piliečių reikalauja nepriekaištingos reputacijos įrodymų, įrodymų, patvirtinančių bankroto nebuvimą, arba abiejų šių įrodymų, ta valstybė narė pripažįsta, kad kitų valstybių narių piliečių pateiktas išrašas iš teismo registro arba, neturint išrašo iš kitos valstybės narės teismo registro, lygiavertis dokumentas, išduotas buveinės valstybės narės arba valstybės narės, kurios pilietis atitinkamas asmuo yra, kompetentingos teisminės ar administracinės institucijos, rodantis, jog jie atitinka tuos reikalavimus, yra pakankamas įrodymas.

4. Jeigu buveinės valstybė narė arba valstybė narė, kurios pilietis atitinkamas asmuo yra, neišduoda 3 dalyje nurodyto lygiaverčio dokumento, kitos valstybės narės piliečiui leidžiama vietoje jo pateikti priesaika patvirtintą pareiškimą. 

Tačiau valstybėse narėse, kuriose priesaika patvirtintas pareiškimas nėra numatytas, kitos atitinkamos valstybės narės piliečiui leidžiama pateikti oficialų pareiškimą, kurį jis padarė kompetentingai teisminei ar administracinei institucijai savo buveinės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios jis yra kilęs, arba notarui vienoje iš tų valstybių narių.

Tokia institucija arba notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį priesaika patvirtinto pareiškimo ar oficialaus pareiškimo autentiškumą.

5. 3 dalyje nurodyti įrodymai, patvirtinantys bankroto nebuvimą, gali būti pateikti pareiškimo, kurį kitos atitinkamos valstybės narės piliečiai padaro kompetentingam teisminiam, profesiniam ar verslo organui toje kitoje atitinkamoje valstybėje narėje, forma.

6. 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai ir pažymėjimai pateikiami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų išdavimo dienos.

7. Valstybės narės paskiria institucijas ir organus, turinčius kompetenciją išduoti 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus dokumentus, ir nedelsdamos apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Valstybės narės taip pat informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie  institucijas ar organus, kuriems turi būti pateikiami 3–5 dalyse nurodyti dokumentai, skirti pagrįsti prašymą leisti vykdyti 12 straipsnyje nurodytą veiklą tos valstybės narės teritorijoje.

24 straipsnis

Atlyginimų politika

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos asmenims, kurie veiksmingai vadovauja įstaigai, taikytų patikimą atlyginimų politiką jų dydžiui ir vidaus organizacijai, taip pat jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui tinkančiu būdu.

2. Įstaigos reguliariai viešai atskleidžia susijusią informaciją apie atlyginimų politiką, nebent įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva  95/46/EB[48], nustatyta kitaip.

3. Komisija įgaliojama pagal 77 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriame nurodoma:

(a) įstaigų atlyginimų politikos reikiami elementai remiantis šiais principais:

– atlyginimų politika nustatoma, įgyvendinama ir taikoma atsižvelgiant į įstaigos veiklą ir rizikos valdymo strategiją, jos rizikos pobūdį, tikslus, rizikos valdymo praktiką ir visos įstaigos ilgalaikius interesus bei veiklos rezultatus;

– atlyginimų politika apima proporcingas priemones, kuriomis siekiama išvengti interesų konflikto;

– atlyginimų politika remiamas patikimas ir veiksmingas rizikos valdymas ir neskatinama prisiimti rizikos, kuri viršytų įstaigos priimtinos rizikos ribas;

– atlyginimų politika taikoma įstaigai ir šalims, vykdančioms įstaigos pagrindines funkcijas ar bet kokią kitą veiklą, įskaitant perduotas ir paskiau pakartotinai perduotas pagrindines funkcijas ar bet kokią kitą veiklą;

– atlyginimų politikoje nustatytos specialios nuostatos, skirtos įstaigos administracinio, valdymo ir priežiūros organo, įstaigai veiksmingai vadovaujančių asmenų, pagrindines funkcijas vykdančių asmenų ir kitų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, užduotims ir veiklos rezultatams;

– įstaigos administracinis, valdymo ar priežiūros organas nustato bendruosius atlyginimų politikos principus tų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla daro poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, ir yra atsakingas už jos įgyvendinimo kontrolę;

– įstaigos administracinis, valdymo ar priežiūros organas yra atsakingas už atlyginimų politikos, kuria remiamas patikimas, apdairus ir veiksmingas įstaigų valdymas, įgyvendinimą;

– atlyginimai ir jų priežiūra valdomi aiškiai, skaidriai ir veiksmingai;

(b) informacijos apie atlyginimų politiką tinkamas viešo atskleidimo dažnumas, specialūs būdai ir turinys.

2 skirsnis

Funkcijos

25 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos turėtų rizikos valdymo funkciją, vidaus audito funkciją ir, kai taikoma, aktuarinę funkciją. Su kiekviena pagrindine funkcija susijusia hierarchine struktūra užtikrinamas pagrindinę funkciją vykdančio asmens gebėjimas pareigas eiti veiksmingai, objektyviai, sąžiningai ir nepriklausomai.

2. Įstaigos gali leisti vienam asmeniui ar organizaciniam padaliniui vykdyti daugiau nei vieną pagrindinę funkciją. Tačiau rizikos valdymo funkcija paskiriama skirtingam asmeniui ar organizaciniam padaliniui nei tas, kuris vykdo vidaus audito funkciją.

3. Nedarant poveikio socialinių partnerių vaidmeniui, kurį jie atlieka apskritai valdant įstaigas, pagrindinę funkciją vykdo skirtingas asmuo arba organizacinis padalinys nei tas, kuris vykdo panašią pagrindinę funkciją finansuojančiame subjekte.  Remdamasi įstaigos motyvuotu prašymu, kompetentinga institucija gali taikyti šio apribojimo išimtį, atsižvelgdama į įstaigos dydį, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. 

4. Pagrindinę funkciją vykdantis asmuo įstaigos administraciniam, valdymo ar priežiūros organui nedelsdamas praneša apie bet kokią didelę problemą, kilusią jo atsakomybės srityje.

5. Visos rizikos valdymo, vidaus audito ir, kai taikoma, aktuarinę funkciją vykdančių asmenų išvados ir rekomendacijos pateikiamos įstaigos administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, kuris nustato, kokių veiksmų reikia imtis.

6. Rizikos valdymo, vidaus audito ir, kai taikoma, aktuarinę funkciją vykdantys asmenys praneša įstaigos kompetentingai institucijai, jeigu įstaigos administracinis, valdymo ar priežiūros organas laiku nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų:

(a) kai pagrindinę funkciją vykdantis asmuo ar organizacinis padalinys nustatė, kad įstaiga veikiausiai neatitiks reikšmingo teisės aktais nustatyto reikalavimo ir apie tai pranešė įstaigos administraciniam, valdymo ar priežiūros organui;

(b) kai pagrindinę funkciją vykdantis asmuo ar organizacinis padalinys vykdydamas tą pagrindinę funkciją pastebėjo reikšmingą įstaigai ir jos veiklai taikomų teisės aktų ar taisyklių pažeidimą ir apie tai pranešė įstaigos administraciniam, valdymo ar priežiūros organui. 

7. Valstybės narės užtikrina asmenų, informuojančių kompetentingą instituciją pagal 6 dalį, teisinę apsaugą.

26 straipsnis

Rizikos valdymo sistema ir funkcija

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos taikytų veiksmingą rizikos valdymo sistemą, kurią sudaro strategijos, procesai ir atsiskaitymo tvarka, reikalingi siekiant individualiu ir bendru lygmeniu nuolat nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti joms kylančias ar galinčias kilti rizikas ir jų tarpusavio priklausomybę ir apie jas pranešti.

Ta rizikos valdymo sistema turi būti gerai integruota į įstaigos organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus.

2. Rizikos valdymo sistema apima riziką, kuri gali kilti įstaigoms ar įmonėms, kurioms yra perduotos užduotys ar veikla, atitinkamai pagal jų dydį, vidaus organizaciją ir jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bent jau šiose srityse:

(a) rizikos prisiėmimo ir rezervų sudarymo;

(b) turto ir įsipareigojimų valdymo;

(c) investicijų, visų pirma išvestinių finansinių priemonių ir panašių įsipareigojimų atvejais;

(d) likvidumo ir koncentracijos rizikos valdymo;

(e) operacinės rizikos valdymo;

(f) draudimo ir kitų rizikos mažinimo metodų.

3. Jeigu pagal pensijų sistemos reikalavimus riziką prisiima nariai ir išmokų gavėjai, rizikos valdymo sistema ta rizika taip pat turėtų būti vertinama narių ir išmokų gavėjų atžvilgiu.

4. Įstaigos numato rizikos valdymo funkciją, kurios vykdymas organizuotas taip, kad būtų lengviau įgyvendinti rizikos valdymo sistemą.

27 straipsnis

Vidaus audito funkcija

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos numatytų veiksmingą vidaus audito funkciją. Vykdant vidaus audito funkciją įvertinama vidaus kontrolės sistemos ir kitų valdymo sistemos elementų, nustatytų 21–24 straipsniuose, įskaitant išorės paslaugų teikėjui perduotą veiklą, tinkamumas ir veiksmingumas.

2. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos paskirtų bent vieną nepriklausomą asmenį iš įstaigos ar iš išorės, kuris būtų atsakingas už vidaus audito funkciją.  Išskyrus 14 straipsnio 4 dalyje nurodytą vykdymą ir patvirtinimą, tas asmuo neprisiima atsakomybės už kitas pagrindines funkcijas, išskyrus nustatytąsias šiame straipsnyje. 

3. Apie vidaus audito funkciją vykdančių asmenų išvadas ir rekomendacijas pranešama įstaigos administraciniam, valdymo ar priežiūros organui. Įstaigos administracinis, valdymo ar priežiūros organas nustato, kokių veiksmų reikia imtis dėl kiekvienos iš tų išvadų ir rekomendacijų ir užtikrina, kad tie veiksmai būtų įgyvendinti.

28 straipsnis

Aktuarinė funkcija

1. Valstybės narės reikalauja, kad, kai pensijų sistemos nariai ir išmokų gavėjai neprisiima visos rizikos, įstaigos numatytų veiksmingą aktuarinę funkciją siekdamos:

(a) koordinuoti ir prižiūrėti techninių atidėjinių apskaičiavimą;

(b) įvertinti techniniams atidėjiniams apskaičiuoti taikomų metodikų ir pagrindinių modelių ir šiais tikslais daromų prielaidų tinkamumą;

(c) įvertinti duomenų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, pakankamumą ir kokybę;

(d) palyginti geriausius įverčius ir patirtį;

(e) informuoti įstaigos administracinį, valdymo ar priežiūros organą apie techninių atidėjinių apskaičiavimo patikimumą ir tinkamumą;

(f) pareikšti nuomonę apie bendrą rizikos prisiėmimo politiką, kai įstaiga turi tokią politiką;

(g) pareikšti nuomonę apie draudimo susitarimų tinkamumą, kai įstaiga turi tokius susitarimus, ir

(h) prisidėti prie veiksmingo rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo.

2. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos paskirtų bent vieną nepriklausomą asmenį iš įstaigos ar iš išorės, kuris būtų atsakingas už aktuarinę funkciją.

3 skirsnis

Su valdymu susiję dokumentai

29 straipsnis

Pensijų rizikos vertinimas

1. Valstybės narės reikalauja, atsižvelgdamos į įstaigų dydį, vidaus organizaciją ir veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, kad įstaigos taikydamos rizikos valdymo sistemą pačios įvertintų riziką ir tą vertinimą įformintų dokumentuose parengdamos pensijų rizikos vertinimą.

Pensijų rizikos vertinimas atliekamas reguliariai ir nedelsiant po to, kai smarkiai pasikeičia įstaigos arba pensijų sistemos rizikos pobūdis.

2. 1 dalyje nurodytas pensijų rizikos vertinimas apima:

(a) rizikos valdymo sistemos veiksmingumo vertinimą;

(b) bendrų įstaigos finansavimo poreikių vertinimą;

(c) gebėjimo laikytis 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl techninių atidėjinių vertinimą;

(d) kokybinį atsargos dėl nepalankių nuokrypių vertinimą, atliekamą apskaičiuojant techninius atidėjinius pagal nacionalinę teisę;

(e) pensijų išmokų arba kapitalo kaupimo aprašą;

(f) kokybinį įstaigai prieinamos finansuojančio subjekto paramos vertinimą;

(g) kokybinį visų įstaigos pensijų sistemų operacinės rizikos vertinimą;

(h) kokybinį naujos ar besiformuojančios rizikos, susijusios su klimato kaita, išteklių naudojimu ir aplinka, vertinimą.

3. Taikydamos 2 dalį įstaigos taiko metodus, kuriais nustatoma ir įvertinama rizika, kuri joms kyla ar galėtų kilti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Šie metodai yra proporcingi jų veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Metodai aprašomi vertinime.

4. Pensijų rizikos vertinimas yra sudėtinė veiklos strategijos dalis ir į jį atsižvelgiama įstaigai priimant strateginius sprendimus.

30 straipsnis

Pensijų rizikos vertinimui skirtas deleguotasis aktas

Komisija įgaliojama pagal 77 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriame nurodoma:

a) elementai, kuriems taikoma 29 straipsnio 2 dalis;

b) 29 straipsnio 3 dalyje nurodyti metodai, atsižvelgiant į rizikos, kuri joms kyla ar galėtų kilti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, nustatymą ir vertinimą, ir

c) pensijų rizikos vertinimo dažnumas atsižvelgiant į 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Šiuo deleguotuoju aktu nenustatoma papildomų finansavimo reikalavimų, kurių nėra numatyta šioje direktyvoje.

ê 2003/41/EB

10 31 straipsnis

Metinės finansinės atskaitomybė ataskaitos ir metinėsiai ataskaitos pranešimai

Kiekviena Vvalstybės narės reikalauja, kad kiekviena jos jų teritorijoje esanti įstaiga parengtų metinęes finansinęes atskaitomybę ataskaitas ir metinesius ataskaitas pranešimus, atsižvelgdama į kiekvieną įstaigos valdomą pensijų sistemą ir, kai taikoma, kiekvienos pensijų sistemos metinęes finansinęes atskaitomybę ataskaitas ir metinesius ataskaitas pranešimus. Metinėės finansinės atskaitomybė ataskaitos ir metinėsiai ataskaitos pranešimai atsispindi parodo tikrąją ir teisingą įstaigos turto, įsipareigojimų ir finansųinę būklę. Metinėjese finansinėjese atskaitomybėje ataskaitose ir ataskaitose pranešimuose pateikiama informacija yra nuosekli, suprantama, teisingai pateikta ir tinkamai patvirtinta įgaliotų asmenų, kaip numatyta pagal nacionalinėjeę teisėjeę.

12 32 straipsnis

Investavimo politikos principų ataskaita

Kiekviena Vvalstybės narės užtikrina, kad kiekviena jos jų teritorijoje esanti įstaiga raštu parengiatų ir ne rečiau kaip kartą per trejus metus patikslinatų investavimo politikos principų ataskaitą. Ši Ta ataskaita turi būti nedelsiant patikslinta, jeigu atsiranda esminių svarbių investavimo politikos pakitimų pokyčių. Valstybės narės numato, kad šioje ataskaitoje išdėstomi bent jau tokie klausimai kaip investicijų rizikos įvertinimo metodai, įgyvendinti rizikos valdymo procesai ir strateginis turto paskirstymas, priklausomai nuo pensijų įsipareigojimų pobūdžio ir trukmės.

ò naujas

2 SKYRIUS

Užsakomosios paslaugos ir investicijų valdymas

33 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

ê 2003/41/EB 9  straipsnio 4 dalis

1. Valstybės narės gali leisti arba iš jos teritorijoje esančiųioms įstaigųoms arba jų reikalauti pavesti patikėti visų šių tų įstaigų arba jų dalies valdymą kitiems subjektams, veikiantiems šių tų įstaigų vardu.

ò naujas

2. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, perduodamos pagrindinių funkcijų ar bet kokios kitos veiklos vykdymą išorės paslaugų teikėjams, liktų atsakingos už savo įsipareigojimų laikymąsi pagal šią direktyvą.

3. Pagrindinės funkcijos ar bet kokia kita veikla negali būti perduodamos išorės paslaugų teikėjui, jeigu tai nulemtų bet kurį iš šių padarinių:

(a) pablogėtų atitinkamos įstaigos valdymo sistemos kokybė;

(b) nepagrįstai padidėtų operacinė rizika;

(c) susilpnėtų kompetentingų institucijų gebėjimas stebėti, ar įstaiga laikosi savo įsipareigojimų;

(d) nukentėtų pensijų sistemos nariams ir išmokų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumas ir kokybė.

4. Tinkamą išorės paslaugų teikėjams perduotos veiklos vykdymą įstaiga užtikrina vykdydama paslaugos teikėjo atranką ir nuolatinę šios veiklos stebėseną.

5. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, perduodamos pagrindines funkcijas ar bet kokią kitą veiklą, su paslaugos teikėju sudarytų bent rašytinį susitarimą.  Susitarimo vykdymas teisiškai užtikrinamas ir jame aiškiai apibrėžiamos įstaigos ir paslaugos teikėjo teisės ir pareigos.

6. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos kompetentingoms institucijoms laiku iš anksto praneštų apie pagrindinių funkcijų ar bet kokios kitos veiklos perdavimą išorės paslaugų teikėjams, taip pat apie bet kokius paskesnius svarbius su šiomis pagrindinėmis funkcijomis ar bet kokia kita veikla susijusius pokyčius.

7. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų reikiamus įgaliojimus prašyti įstaigų pateikti informaciją apie išorės paslaugų teikėjams perduotas pagrindines funkcijas ar bet kokią kitą veiklą.

2003/41/EB (pritaikytas)

1934 straipsnis

ÖInvesticijų Õ Vvaldymas ir saugojimas

ê 2011/61/ES 62 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

1. Valstybės narės neriboja įstaigų teisės paskirti investicijų valdytojus, įsteigtus kitoje valstybėje narėje ir tinkamai įgaliotus užsiimti šia veikla, investicijų portfeliui valdyti, kaip numatyta Ddirektyvosje 85/611/EEB 2004/39/EB, Ö ir direktyvose Õ 2009/65/EB 93/22/EEB, 2000/12/EB 2009/138/EB, 2002/83/EB ir 2011/61/ES ir 2013/35/ES, bei nurodytus šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje.

ò naujas

3 SKYRIUS

Depozitoriumas

35 straipsnis

Depozitoriumo paskyrimas

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekvienai profesinių pensijų sistemai, kurios nariai ir išmokų gavėjai prisiima visą investavimo riziką, įstaiga paskirtų vieną depozitoriumą turtui saugoti ir priežiūros pareigoms vykdyti pagal 36 ir 37 straipsnius.

2. Buveinės valstybė narė gali reikalauti, kad profesinių pensijų sistemoms, kurių nariai ir išmokų gavėjai neprisiima visos investavimo rizikos, įstaiga paskirtų depozitoriumą turtui saugoti arba turtui saugoti ir priežiūros pareigoms vykdyti pagal 36 ir 37 straipsnius.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

3. Valstybės narės neriboja įstaigų teisės paskirti saugotojus ð depozitoriumus ï, įsteigtus kitoje valstybėje narėje ir tinkamai įgaliotus užsiimti šia veikla, jų turtui saugoti, kaip numatyta Direktyvoje 93/22/EEB 2004/39/EB arba Direktyvoje 2000/12/EB 2013/36/ES, arba patvirtintųus kaip depozitaraioriumai taikant Direktyvą 85/611/EEB 2009/65/EB.

Šioje straipsnio dalyje minimos nuostatos nekliudo buveinės valstybei narei depozitarą arba globėją privaloma tvarka paskirti.

4. Kiekviena Vvalstybės narės imasi veiksmų, būtinų tam, kad Ö kompetentingos institucijos Õ pagal jossavo nacionalinę teisę ir vadovaujantisdamosi 1462 straipsniu galėtų būtų uždraustai laisvai disponuoti turtu, esančiu pas depozitarą depozitoriume arba pas saugotoją globėją, esantį josjų teritorijoje, jeigu gaunamas įstaigos buveinės valstybės narės prašymas.

ò naujas

5. Depozitoriumo paskyrimas patvirtinamas bent rašytine sutartimi. Sutartyje numatomas informacijos, reikalingos, kad depozitoriumas galėtų atlikti savo pareigas, susijusias su pensijų sistema, kurios depozitoriumu jis paskirtas, kaip nustatyta šioje direktyvoje ir kituose susijusiuose įstatymuose ir teisės aktuose, perdavimas.

6. Atlikdami 36 ir 37 straipsniuose nustatytas užduotis įstaiga ir depozitoriumas veikia sąžiningai, nešališkai, profesionaliai, nepriklausomai ir atsižvelgdami į pensijų sistemos narių ir išmokų gavėjų interesus.

7. Depozitoriumas nevykdo su įstaiga susijusios veiklos, dėl kurios gali kilti įstaigos, pensijų sistemos narių ir išmokų gavėjų bei jo paties interesų konfliktų, nebent depozitoriumas funkciškai ir hierarchiškai būtų atskyręs savo depozitoriumo užduočių atlikimą nuo kitų savo galimai prieštaringų užduočių, ir galimi interesų konfliktai yra tinkamai nustatomi, valdomi, stebimi ir atskleidžiami pensijų sistemos nariams ir išmokų gavėjams.

8. Jeigu depozitoriumas nepaskiriamas, įstaigos nustato bet kokių interesų konfliktų, kylančių atliekant užduotis, kurias kitu atveju atliktų depozitoriumas ir turto valdytojas, prevencijos ir sprendimo tvarką.

36 straipsnis

Turto saugojimas ir depozitoriumo atsakomybė

1. Kai pensijų sistemos turtas, kurį sudaro finansinės priemonės, kurios gali būti saugomos, perduodamas depozitoriumui saugoti, depozitoriumas saugo visas finansines priemones, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo apskaitos knygose atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, ir visas finansines priemones, kurios gali būti fiziškai perduotos depozitoriumui.

Tais tikslais depozitoriumas užtikrina, kad finansinės priemonės, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo apskaitos knygose atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, būtų depozitoriumo apskaitos knygose registruojamos įstaigos vardu atidarytose atskirose sąskaitose pagal Direktyvoje 2004/39/EB nustatytas taisykles, kad būtų galima visuomet aiškiai nustatyti, jog jos priklauso pensijų sistemos nariams ir išmokų gavėjams.

2. Kai pensijų sistemos turtą sudaro kitas turtas nei nurodytas 1 dalyje, depozitoriumas patikrina, ar turtas yra įstaigos arba narių ir išmokų gavėjų nuosavybė, ir veda jų turto apskaitą. Patikrinimas yra grindžiamas įstaigos pateikta informacija ar dokumentais ir, jei turima, išorės įrodymais. Depozitoriumas nuolat atnaujina šiuos duomenis.

3. Valstybės narės užtikrina, kad depozitoriumas būtų atsakingas prieš įstaigą ar pensijų sistemos narius ir išmokų gavėjus už bet kokius jų patirtus nuostolius dėl nepateisinamo savo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

4. Valstybės narės užtikrina, kad 3 dalyje nurodytai depozitoriumo atsakomybei nedarytų poveikio faktas, kad visą ar dalį saugomo turto jis patikėjo trečiajai šaliai.

5. Kai turtui saugoti nepaskiriamas depozitoriumas, įstaigos bent privalo:

(a) užtikrinti, kad finansinėmis priemonėmis būtų tinkamai rūpinamasi ir jos būtų apsaugotos;

(b) vesti apskaitą, kad įstaiga galėtų bet kuriuo metu nedelsdama identifikuoti visą turtą;

(c) imtis būtinų priemonių interesų konfliktams ar nesuderinamumui išvengti;

(d) kompetentingos institucijos prašymu pranešti apie turto laikymo būdą.

37 straipsnis

Priežiūros pareigos

1. Priežiūros pareigoms vykdyti paskirtas depozitoriumas vykdo 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas užduotis, be to:

(a) vykdo įstaigos nurodymus, nebent jie prieštarauja nacionalinei teisei ar įstaigos taisyklėms;

(b) užtikrina, kad sandorių, susijusių su įstaigos ar pensijų sistemos turtu, atveju įstaigai priklausantis atlygis būtų pervedamas įstaigai per įprastą laikotarpį;

(c) užtikrina, kad iš turto gautos pajamos būtų naudojamos pagal įstaigos taisykles.

2. Nepaisant 1 dalies, įstaigos buveinės valstybė narė gali nustatyti kitas depozitoriumo vykdytinas priežiūros pareigas.

3. Kai priežiūros pareigoms vykdyti depozitoriumas nepaskiriamas, įstaiga įgyvendina procedūras, kuriomis užtikrina, kad užduotys, kurių priežiūrą kitu atveju vykdytų depozitoriumas, įstaigoje būtų tinkamai vykdomos.

IV antraštinė dalis

GALIMIEMS NARIAMS, NARIAMS IR IŠMOKŲ GAVĖJAMS TEIKTINA INFORMACIJA

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

2003/41/EB (pritaikytas)

11 straipsnis

Nariams ir išmokų gavėjams suteikiama informacija

ò naujas

38 straipsnis

Principai

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

1. Priklausomai nuo nustatytos pensijų sistemos pobūdžio, kiekviena valstybės narės užtikrina, kad kiekviena jų jos teritorijoje esanti įstaiga Ö galimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams Õ suteikiatų bent jau šiame straipsnyje Ö 39–53 ir 55–58 straipsniuose Õ nurodytą informaciją.

ò naujas

2. Informacija atitinka šiuos reikalavimus:

(a) ji yra reguliariai atnaujinama;

(b) ji surašyta aiškiai, aiškia, tikslia ir suprantama kalba, vengiant naudoti žargoną ir vengiant techninių terminų, kai galima vartoti kasdienės kalbos žodžius;

(c) ji yra neklaidinanti ir užtikrinamas žodyno ir turinio nuoseklumas;

(d) ji pateikiama taip, kad dokumentą būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis.

Spalvos nenaudojamos, jeigu dėl jų, pensijų išmokų ataskaitą atspausdinus nespalvotu spausdintuvu ar nukopijavus nespalvotu fotokopijavimo aparatu, gali būti sunkiau suprasti informaciją. 

39 straipsnis

Pensijų sistemos reikalavimai

ê 2003/41/EB 9  straipsnio f punktas

1. Kiekviena Vvalstybės narės kiekvienos jų jos teritorijoje esančios įstaigos atveju užtikrina, kad: f) nariai būtų yra pakankamai informuoti apie pensijų sistemos reikalavimus, visų pirma apie:

i)a) pensijų sistemos šalių teises ir įsipareigojimus;

ii)b) su pensijų sistema susijusias finansines, technines ir kitas rizikas;

iii)c) šių rizikų pobūdį ir pasiskirstymą.

ò naujas

2. Sistemų, kurių nariai prisiima investavimo riziką ir kuriose numatyta daugiau nei viena skirtingų investicinių profilių galimybė, be pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytos informacijos, nariai informuojami apie reikalavimus, susijusius su investavimo galimybėmis, kuriomis galima pasinaudoti, su nustatyta investavimo galimybe ir, jei taikoma, su pensijų sistemos taisykle konkrečiam nariui paskirti investavimo galimybę.

2003/41/EB 11 straipsnio 2 dalis

3. Nariai ir išmokų gavėjai ir (arba), kai taikoma, jų atstovai gauna:

            a) pateikę prašymą, 10 straipsnyje minėtą metinę finansinę atskaitomybę ir metines ataskaitas bei, jeigu įstaiga yra atsakinga daugiau kaip už vieną sistemą, metinę finansinę atskaitomybę ir metines ataskaitas susijusias su konkrečia jų pensijų sistema;

            (b) per pagrįstą laiką visą reikalingą informaciją apie pensijų sistemos taisyklių pasikeitimus.

ò naujas

4. Įstaigos pensijų sistemos reikalavimus paskelbia savo pasirinktoje interneto svetainėje.

2 SKYRIUS

Pensijų išmokų ataskaita

40 straipsnis

Dažnumas ir pakeitimai

(1) Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos kiekvienam nariui parengtų dokumentą, kuriame pateikiama svarbiausia informacija (toliau – pensijų išmokų ataskaita).

(2) Valstybės narės užtikrina, kad pensijų išmokų ataskaitoje būtų pateikta atnaujinta informacija ir kiekvienam nariui ji būtų siunčiama nemokamai bent kas dvylika mėnesių.

(3) Bet koks reikšmingas pensijų išmokų ataskaitoje pateiktos informacijos pokytis, palyginti su ankstesniais metais, aiškiai paaiškinamas pridėtame rašte.

41 straipsnis

Suprantamumas ir kalba

1.           Pensijų išmokų ataskaitoje pateikta informacija yra suprantama nesiremiant kitais dokumentais.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad pensijų išmokų ataskaita būtų parengta valstybės narės, kurios socialinė ir darbo teisė, susijusi su profesinių pensijų sistemomis, taikoma finansuojančio subjekto arba įstaigos ir narių arba išmokų gavėjų santykiams, valstybine kalba.

42 straipsnis

Ilgis

Pensijų išmokų ataskaitoje naudojami įskaitomo dydžio rašmenys ir atspausdinta ji nėra ilgesnė nei du A4 formato puslapiai.

43 straipsnis

Laikmena

Valstybės narės gali leisti įstaigoms pensijų išmokų ataskaitą pateikti patvariąja laikmena arba interneto svetainėje. Narių ir išmokų gavėjų prašymu nemokamai pateikiama popierinė kopija, papildanti pateikimą bet kokiu elektroniniu būdu.

44 straipsnis

Atsakomybė

1. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos neužsitrauktų civilinės atsakomybės vien dėl pensijų išmokų ataskaitos arba dėl pensijų išmokų ataskaitos vertimo, nebent ji būtų klaidinanti, netiksli arba neatitiktų susijusios pensijų sistemos dalies. 

2. Pensijų išmokų ataskaitoje šiuo požiūriu pateikiamas aiškus įspėjimas.

45 straipsnis

Pavadinimas

1.           Pensijų išmokų ataskaitos pavadinime yra žodžiai „pensijų išmokų ataskaita“.

2.           Iš karto po pavadinimu pateikiamas teiginys, kuriuo trumpai paaiškinamas pensijų išmokų ataskaitos tikslas.

3.           Aiškiai nurodoma tiksli pensijų išmokų ataskaitoje pateikiamos informacijos data.

46 straipsnis

Asmens duomenys

Pensijų išmokų ataskaitoje pateikiami nario asmens duomenys, įskaitant, kai taikoma, įstatymais nustatytą pensinį amžių.

47 straipsnis

Įstaigos identifikavimas

Pensijų išmokų ataskaitoje įstaiga identifikuojama ir nurodoma ši informacija:

(1) įstaigos pavadinimas ir adresas;

(2) valstybės narės, kuriose įstaigai išduotas leidimas arba ji yra registruota, ir kompetentingos institucijos pavadinimas;

(3) finansuojančio subjekto pavadinimas.

48 straipsnis

Garantijos

1. Pensijų išmokų ataskaitoje pateikiama viena iš šių nuorodų dėl garantijų pagal pensijų sistemą: 

a) suteikiama visapusiška garantija, kai įstaiga arba finansuojantis subjektas garantuoja tam tikrą išmokų dydį;

b) garantija nesuteikiama, kai narys prisiima visą riziką;

c) dalinė garantija visais kitais atvejais.

2. Kai garantija suteikiama, trumpai paaiškinama:

a) garantijos pobūdis;

b) esamas nario sukauptų individualių teisių į išmoką finansavimo dydis;

c) sukauptų individualių teisių į išmoką apsaugos mechanizmai;

d) išmokų mažinimo mechanizmai, kai jie nustatyti nacionalinės teisės aktuose.

49 straipsnis

Likutis, įmokos ir išlaidos

1. Pensijų išmokų ataskaitoje pateikiamos šios likučio, įmokų ir išlaidų sumos, išreikštos su pensijų sistema susijusia valiuta:

a) išlaidų suma, atskaityta iš bendrosios įmokų sumos, kurią per pastaruosius dvylika mėnesių sumokėjo finansuojantis subjektas arba, kai taikoma, narys, arba, jeigu narys įstojo į pensijų  sistemą vėliau nei prieš dvylika mėnesių, išlaidų suma, atskaityta iš nuo įstojimo sumokėtų įmokų; 

b) įmokų suma, kurią narys sumokėjo per pastaruosius dvylika mėnesių, arba, jeigu narys įstojo į pensijų  sistemą vėliau nei prieš dvylika mėnesių, jo nuo įstojimo sumokėtų įmokų suma;

c) įmokų suma, kurią finansuojantis subjektas sumokėjo per pastaruosius dvylika mėnesių, arba, jeigu narys įstojo į pensijų  sistemą vėliau nei prieš dvylika mėnesių, nuo nario įstojimo finansuojančio subjekto sumokėtų įmokų suma;

d) likutis pensijų išmokų ataskaitos dieną, apskaičiuotas vienu iš dviejų toliau nurodytų būdų atsižvelgiant į pensijų sistemos pobūdį:

i) pensijų sistemų, kuriose tikslinis išmokų dydis nenumatytas, atveju – bendra nario sukaupto kapitalo suma, taip pat  išreikšta anuiteto dydžiu per mėnesį;

ii) pensijų sistemų, kuriose tikslinis išmokų dydis numatytas, atveju – sukauptos individualios teisės į išmoką per mėnesį;

e) kitos įmokos ir išlaidos, susijusios su nariu, pavyzdžiui, su sukaupto kapitalo perdavimu;

f) a punkte nurodytos išlaidos, suskirstytos į šias atskiras sumas, išreikštas su pensijų sistema susijusia valiuta:

i) įstaigos administravimo išlaidos;

ii) turto saugojimo išlaidos;

iii) išlaidos, susijusios su portfelio sandoriais;

iv) kitos išlaidos.

2. 1 dalies f punkto iv papunktyje nurodytos kitos išlaidos trumpai paaiškinamos, jeigu jos sudaro 20 % ar daugiau visų mokesčių.

50 straipsnis

Pensijų projekcijos

1. Jeigu pensijų sistemoje tikslinis išmokų dydis numatytas, pensijų išmokų ataskaitoje nurodomos šios trys sumos, susijusios su pensijų projekcijomis, išreikštos su pensijų sistema susijusia valiuta:

(a) tikslinis išmokų dydis per mėnesį sukakus pensiniam amžiui pagal geriausio įverčio prielaidas;

(b) tikslinis išmokų dydis per mėnesį prieš dvejus metus iki sukankant pensiniam amžiui pagal geriausio įverčio prielaidas;

(c) tikslinis išmokų dydis per mėnesį po dviejų metų sukakus pensiniam amžiui pagal geriausio įverčio prielaidas;

2. 1 dalyje nurodytose prielaidose atsižvelgiama į darbo užmokesčio dydį ateityje.

3. Jeigu pensijų sistemoje tikslinis išmokų dydis nenumatytas, pensijų išmokų ataskaitoje nurodomos šios sumos, susijusios su pensijų projekcijomis, išreikštos su pensijų sistema susijusia valiuta:

(a) tikėtina sukaupto kapitalo suma prieš dvejus metus iki sukankant pensiniam amžiui pagal geriausio įverčio prielaidas, susijusias su pensijų sistema;

(b) tikėtina sukaupto kapitalo suma iki sukankant pensiniam amžiui pagal geriausio įverčio prielaidas, susijusias su pensijų sistema;

(c) tikėtina sukaupto kapitalo suma po dvejų metų sukankus pensiniam amžiui pagal geriausio įverčio prielaidas, susijusias su pensijų sistema; 

(d) a–c punktuose nurodytos sumos išreiškiamos išmokos dydžiu per mėnesį.

4. 3 dalyje nurodytose prielaidose atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a) metinę nominaliosios investicijų grąžos normą;

b) metinę infliacijos normą;

c) darbo užmokesčio dydį ateityje.

5. Apskaičiuojant 1 ir 3 dalyse nurodytas projekcijas, daroma prielaida, kad įmokų dydis išliks pastovus.

51 straipsnis

Investicinis profilis

1. Pensijų sistemų, kurių nariai prisiima investavimo riziką ir gali rinktis skirtingas investavimo galimybes, atveju pensijų išmokų ataskaitoje nurodomi investiciniai profiliai ir pateikiamas investavimo galimybių, kuriomis galima pasinaudoti, sąrašas bei trumpas kiekvienos galimybės aprašas. Esama nario investavimo galimybė aiškiai pažymima.

Jeigu skirtingų investavimo galimybių, kurių investavimo tikslai yra skirtingi, yra daugiau nei penkios, teikdama kiekvienos galimybės trumpą aprašą, įstaiga apsiriboja penkiomis reprezentatyviomis galimybėmis, įskaitant labiausiai ir mažiausiai rizikingas galimybes. 

2. Pensijų sistemų, kurių nariai prisiima investavimo riziką, kai nariui investavimo galimybė nustatoma pagal konkrečią pensijų sistemoje nurodytą taisyklę, atveju pateikiama ši papildoma informacija:

a) taisyklės remiantis faktiniu amžiumi;

b) taisyklės remiantis nario tiksliniu pensiniu amžiumi;

c) kitos taisyklės.

3. Pensijų sistemų, kurių nariai prisiima investavimo riziką, atveju pensijų išmokų ataskaitoje pateikiama informacija apie rizikos ir grąžos pobūdį nurodant pensijų sistemos arba, kai taikoma, kiekvienos investavimo galimybės rizikos ir grąžos pobūdžio sintetinį grafinį rodiklį kartu pateikiant:   

a) rodiklio ir jo pagrindinių apribojimų paaiškinimą;

b) rizikos, kuri yra reikšminga ir kuri skaičiuojant sintetinį grafinį rodiklį tinkamai neįvertinama, paaiškinimą.

Sintetinio rodiklio skaičiavimas tinkamai įforminamas dokumentais ir narių prašymu įstaigos leidžia susipažinti su šiais dokumentais.

4. 3 dalies a punkte nurodytame paaiškinime pateikiama ši informacija:

a) trumpas paaiškinimas, kodėl pensijų sistema ar investavimo galimybė yra priskirta prie konkrečios kategorijos;

b) teiginys, kad istoriniai duomenys, pavyzdžiui, naudoti apskaičiuojant sintetinį grafinį rodiklį, patikimai neparodo pensijų sistemos arba investavimo galimybės būsimos rizikos pobūdžio;

c) teiginys, kad negarantuojama, jog parodyta rizikos ir grąžos kategorija nepasikeis, ir kad pensijų sistema ar investavimo galimybė ilgainiui gali būti priskirta prie kitos kategorijos;

d) teiginys, kad žemiausia kategorija nereiškia nerizikingos investicijos.

5. 3 dalyje nurodytas sintetinis grafinis rodiklis ir paaiškinimas parengiami pagal įstaigos priimtą rizikos nustatymo, vertinimo ir stebėjimo vidaus procesą, kaip nustatyta šioje direktyvoje, taip pat pagal investavimo principų ataskaitoje aprašytus investavimo tikslus ir politiką.

52 straipsnis

Ankstesnės veiklos rezultatai

1. Pensijų išmokų ataskaitoje pateikiama ši informacija apie ankstesnės veiklos rezultatus:

a) informacija apie visos pensijų sistemos arba, kai taikoma, nario investavimo galimybės ankstesnės veiklos rezultatus pateikiama diagramoje, kurioje parodomi bet kurių metų, kurių duomenys turimi, bet ne daugiau kaip paskutinių 10 metų veiklos rezultatai;

b) diagrama papildoma teiginiais, kurie pateikiami aiškiai ir kuriais: 

i) įspėjama, kad jos vertė numatant būsimus veiklos rezultatus yra ribota;

ii) trumpai paaiškinama, kurios išlaidos buvo įtrauktos arba neįtrauktos apskaičiuojant ankstesnės veiklos rezultatus;

iii) nurodoma, kokia valiuta apskaičiuoti ankstesnės veiklos rezultatai.

2. Jei per laikotarpį, parodytą 1 dalyje nurodytoje diagramoje, įvyksta reikšmingas pokytis, susijęs pensijų sistemos tikslu ir investavimo politika, parodomi pensijų sistemos ankstesnės veiklos rezultatai prieš tą reikšmingą pokytį. Laikotarpis prieš reikšmingą pokytį parodomas diagramoje ir pateikiamas aiškus įspėjimas, kad toks veiklos rezultatas pasiektas esant aplinkybėms, kurios nebeegzistuoja.

3. Jeigu narys pakeičia investavimo galimybę, parodomi tos investavimo galimybės ankstesnės veiklos rezultatai.

53 straipsnis

Papildoma informacija

Pensijų išmokų ataskaitoje pateikiama ši papildoma informacija:

(a) kur ir kaip gauti daugiau informacijos apie įstaigą arba pensijų sistemą, be kita ko, nurodant interneto svetaines ir susijusius bendro pobūdžio teisės aktus;

(b) kur ir kaip gauti daugiau informacijos apie susitarimus, susijusius su teisių gauti pensiją perkėlimu į kitą įstaigą, atsakingą už profesinių pensijų skyrimą, nutraukus darbo santykius;

(c) informacija apie prielaidas, naudotas anuitetu išreikštoms sumoms, visų pirma susijusias su anuiteto dydžiu, anuiteto teikėjo tipu ir trukme, jeigu narys prašo tos informacijos;

(d) kur ir kaip susipažinti su papildoma informacija apie individualią nario padėtį, įskaitant tikslinį ištarnauto laiko išmokų dydį, jei taikoma, ir išmokų dydį nutraukus darbą.

54 straipsnis

Deleguotasis aktas dėl pensijų išmokų ataskaitos

Komisija įgaliojama pagal 77 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriame nurodoma:

a)           pensijų išmokų ataskaitos turinys, nurodant: 

i)       40 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikšmingų pokyčių paaiškinimo būdą;

ii)      42 straipsnyje nurodytų rašmenų dydį;

iii)     44 straipsnyje nurodyto įspėjimo dėl atsakomybės formuluotę;

iv)     45 straipsnio 2 dalyje nurodyto teiginio formuluotę;

v)      46 straipsnyje nurodytus pateiktinus asmens duomenis;

vi)     48 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos informacijos paaiškinimo metodą;

vii)    49 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytų sumų apskaičiavimo  metodą;

viii)   50 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų sumų apskaičiavimo metodą, atsižvelgiant į 50 straipsnio 5 dalyje nustatytą sąlygą;

ix)     50 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas naudotinas prielaidas;

x)      parodytinų investavimo galimybių skaičių ir šių galimybių pasirinkimo metodą, kai galimybių yra daugiau nei penkios, parodytų galimybių aprašymo metodą, esamos nario investavimo galimybės pažymėjimo būdą, kaip nurodyta 51 straipsnio 1 dalyje;

xi)     51 straipsnio 2 dalyje nurodytos papildomos informacijos aprašymo metodą;

xii)    51 straipsnio 3 dalyje nurodyto sintetinių grafinių rodiklių ir paaiškinimų parengimo ir parodymo metodą, atsižvelgiant į 51 straipsnio 4 dalyje  nustatytas sąlygas;

xiii)   52 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos informacijos apie ankstesnės veiklos rezultatus parengimo metodą ir 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos diagramos ir teiginio parengimo metodą;

xiv)   52 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų skirtingų pensijų sistemų investavimo galimybių palyginimo metodą;

xv)    52 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikšmingo pokyčio parodymo metodą;

xvi)   53 straipsnyje nurodytos papildomos informacijos pateikimo metodą;

b)           pensijų išmokų ataskaitos formatas, išdėstymas, struktūra ir seka, įskaitant informaciją, nurodytą nuo 44 straipsnio 2 dalies iki 53 straipsnio, atsižvelgiant į 41 straipsnio 1 dalyje ir 42 straipsnyje nustatytas sąlygas.

3 SKYRIUS

Kita teiktina informacija ir dokumentai

55 straipsnis

Informacija, teiktina galimiems nariams

Įstaiga užtikrina, kad galimi nariai gautų informaciją apie visas pensijų sistemos ir bet kurios investavimo galimybės ypatybes, įskaitant informaciją apie tai, kaip investavimo metodu atsižvelgiama į aplinkos, klimato kaitos, socialinius ir organizacijos valdymo klausimus.

56 straipsnis

Informacija, teiktina nariams priešpensiniu etapu

Be pensijų išmokų ataskaitos, įstaigos kiekvienam nariui bent prieš dvejus metus iki sukankant pensiniam amžiui, numatytam pensijų sistemoje, arba nario prašymu pateikia šią informaciją:

(a) informaciją apie galimybes, kurias gali pasirinkti nariai, kad gautų savo pensijų pajamas, įskaitant informaciją apie šių galimybių pranašumus ir trūkumus, kuri pateikiama taip, kad jiems būtų lengviau pasirinkti geriausiai jų aplinkybėms tinkančią galimybę;

(b) kai lėšos pagal pensijų sistemą nėra išmokamos kaip anuitetas iki gyvos galvos, informaciją apie išmokų mokėjimo produktus, kuriuos galima pasirinkti, įskaitant informaciją apie jų pranašumus ir trūkumus ir pagrindinius dalykus, į kuriuos nariai turėtų atsižvelgti priimdami sprendimą pirkti išmokų mokėjimo produktą. 

57 straipsnis

Informacija, teiktina išmokų gavėjams išmokėjimo etapu

1. Įstaigos išmokų gavėjams teikia informaciją apie mokėtinas išmokas ir atitinkamas mokėjimo galimybes.

2. Kai išmokėjimo etapu reikšmingą investavimo rizikos dalį prisiima išmokų gavėjai, valstybės narės užtikrina, kad išmokų gavėjai gautų tinkamą informaciją.

58 straipsnis

Narių ir išmokų gavėjų prašymu teiktina papildoma informacija

1. Nario, išmokų gavėjo ar jų atstovų prašymu įstaiga teikia šią papildomą informaciją:

a) 31 straipsnyje nurodytas metines finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba, jeigu įstaiga yra atsakinga už daugiau kaip vieną pensijų sistemą, finansines ataskaitas ir pranešimus, susijusius su konkrečia jų pensijų sistema;

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

3.b) Nariams ir išmokų gavėjams ir (arba), kai taikoma, jų atstovams, gavus jų prašymą, pateikiama susipažinti investicijųavimo politikos principų ataskaitaą, nurodytaą 12 32 straipsnyje;.

ò naujas

c) informaciją apie prielaidas, naudotas 50 straipsnyje nurodytoms projekcijoms parengti;

d) informaciją apie 53 straipsnio c punkte nurodytą numanomą anuiteto dydį, anuiteto teikėjo tipą ir anuiteto trukmę.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

4 2. Kiekvienas Nnarysiui, pateikęsus prašymą, ð įstaiga ï Ö taip pat Õ gauna ð pateikia ï išsamią ir esminę informaciją apie:

              a) tikslinį ištarnauto laiko išmokų dydį, jei taikoma;

              b) išmokų darbo netekimo atveju dydį.;

            c) jeigu narys prisiima investicijų riziką, investavimo galimybes, jei taikoma, ir faktinį investicijų portfelį bei informaciją apie rizikos tikimybę ir su investicijomis susijusias sąnaudas;

              d) susitarimus, susijusius su teisės gauti pensiją perdavimu kitai įstaigai, atsakingai už profesinių pensijų skyrimą, nutraukus darbo santykius.

              Kasmet nariai gauna glaustą įstaigos būklės ir esamo jų sukauptų atskirai priklausančių sumų finansavimo dydžio aprašą.

5. Išeidamas į pensiją arba kada jam priklauso gauti kitas išmokas, kiekvienas išmokų gavėjas gauna atitinkamos informacijos apie jam priklausančias išmokas ir atitinkamas mokėjimo galimybes.

ò naujas

V antraštinė dalis

RIZIKOS RIBOJIMU PAGRĮSTA PRIEŽIŪRA

1 skyrius

Bendrosios rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taisyklės

59 straipsnis

Pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas

1. Pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas – apsaugoti narius ir išmokų gavėjus.

2. Nedarydamos poveikio 1 dalyje nustatytam pagrindiniam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, vykdydamos savo bendrąsias pareigas, deramai atsižvelgtų į galimą savo sprendimų poveikį atitinkamų Sąjungos finansų sistemų stabilumui, visų pirma susidarius kritinei padėčiai, atsižvelgdamos į atitinkamu laiku turimą informaciją.

60 straipsnis

Rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taikymo sritis

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, būtų taikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, įskaitant šių elementų priežiūrą:

a) veiklos sąlygos;

b) techniniai atidėjiniai;

c) techninių atidėjinių finansavimas;

b) reguliuojamos nuosavos lėšos;

e) turima mokumo atsarga;

f) būtinoji mokumo atsarga;

g) investavimo taisyklės;

h) investicijų valdymas;

i) veiklą reglamentuojančios sąlygos ir

j) kompetentingoms institucijoms teiktina informacija.

61 straipsnis

Bendrieji rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros principai

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos yra atsakingos už įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūra būtų grindžiama perspektyviniu ir rizika pagrįstu požiūriu.

3. Įstaigų priežiūra vykdoma tinkamai derinant veiklą ne įstaigose ir patikrinimus vietoje.

4. Priežiūros įgaliojimais naudojamasi laiku ir proporcingai.

5. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos deramai atsižvelgtų į galimą savo veiksmų poveikį Europos Sąjungos finansų sistemų stabilumui, visų pirma susidarius kritinei padėčiai.

ê 2003/41/EB  

14 62 straipsnis

Kompetentingų institucijų intervenciniai įgaliojimai ir pareigos

1. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kiekviena jų teritorijoje esanti įstaiga turėtų patikimą administracinę ir apskaitos tvarką bei reikiamus vidaus kontrolės mechanizmus.

2. Kompetentingos institucijos turi įgaliojimus imtis bet kurių priemonių, įskaitant, tam tikrais atvejais, administracinių arba finansinių priemonių bet kurios jų teritorijoje esančios įstaigos arba jai vadovaujančio asmens atžvilgiu, kurios yra tinkamos ir būtinos užkirsti kelią arba atitaisyti bet kuriuos pažeidimus, kenkiančius narių ir išmokų gavėjų interesams.

ê 2010/78/ES 4 straipsnio 3 dalis

ð naujas

3. Visuose sprendimuose uždrausti ð arba apriboti ï įstaigos veiklą išdėstomos išsamios priežastys ir apie juos pranešama šiai įstaigai.  Apie tai taip pat pranešama EDPPI.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

Jos Ö 4. Kompetentingos institucijos Õ gali apriboti arba uždrausti laisvai disponuoti įstaigos turtu, jeigu, visų pirma:

(a) įstaiga nesuformavo pakankamų techninių atidėjimųnių visos veiklos atžvilgiu arba neturi pakankamai turto techniniams atidėjimamsniams padengti;

(b) įstaiga neturi reguliuojamų nuosavų lėšų.

5. Siekdamos apsaugoti narių ir išmokų gavėjų interesus, kompetentingos institucijos gali perleisti visus įgaliojimus, kuriuos jų teritorijoje esančiąai įstaigąai valdantys vadovaujantys asmenys turi pagal buveinės valstybės narės teisę, arba jų dalį specialiam atstovui, kuris gali naudotis šiais įgaliojimais.

64. Kompetentingos institucijos gali uždrausti arba apriboti jų teritorijoje esančios įstaigos veiklą, jeigu, visų pirma:

(a) įstaiga nesugeba tinkamai apsaugoti Ö pensijų sistemos Õ narių ir išmokų gavėjų interesų;

(b) įstaiga nebeatitinka veiklos sąlygų;

(c) įstaiga grubiai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal jai taikomas taisykles;

(d) tarpvalstybinės veiklos atveju, įstaiga nesilaiko priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimų, taikomų profesinių pensijų srityje.

75. Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai, priimti dėl įstaigos remiantis pagal šią direktyvą patvirtintų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, gali būti apskundžiami teismams.

ò naujas

63 straipsnis

Priežiūrinio tikrinimo procesas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos patikrintų strategijas, procesus ir atsiskaitymo tvarką, kuriuos įstaigos parengė siekdamos laikytis pagal šią direktyvą priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų.

Atliekant tą tikrinimą atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis veikia įstaigos ir atitinkamais atvejais šalys, vykdančios perduotas pagrindines funkcijas ar bet kokią kitą veiklą. Tikrinimą sudaro šie elementai:

a) kokybinių reikalavimų, susijusių su valdymo sistema, vertinimas;

b) įstaigai kylančios rizikos vertinimas;

c) įstaigos gebėjimo įvertinti tą riziką vertinimas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos taikytų stebėsenos priemones, įskaitant testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kurios suteiktų joms galimybę nustatyti blogėjančią įstaigos finansinę padėtį ir stebėti, kaip ta padėtis taisoma.

3. Kompetentingos institucijos turi reikiamus įgaliojimus reikalauti įstaigų ištaisyti priežiūrinio tikrinimo proceso metu nustatytus trūkumus ar silpnąsias vietas.

4. Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į atitinkamos įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, nustato minimalų 1 dalyje nustatyto tikrinimo dažnumą ir taikymo sritį.

ê 2003/41/EB

13 64 straipsnis

Kompetentingoms institucijoms teikiamatina informacija

1. Kiekviena Vvalstybės narės užtikrina, kad kiekvienos jos jų teritorijoje esančios įstaigos atžvilgiu kompetentingos institucijos turiėtų įgaliojimų ir priemonių, kuriosie būtinosi:

a) reikalauti, kad įstaiga, jos direktorių tarybos nariai ir kiti vadovai arba direktoriai ar įstaigą kontroliuojantys asmenys pateiktų informaciją apie visus veiklos klausimus arba perduotų visus verslo dokumentus;

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

              b) prižiūrėti įstaigos ir kitų bendrovių arba įstaigų tarpusavio santykius, kai įstaigos šioms bendrovėms arba įstaigoms perduoda (išnuomoja užsakomosios paslaugos ð ir visi pakartotinio perdavimo atvejai ï) Ö pagrindines Õ funkcijas Ö ar bet kokią kitą veiklą Õ , jeigu tai turi įtakos įstaigos finansųinei būklei arba iš esmės susiję su veiksminga priežiūra;

              c) pastoviai reguliariai gauti ð šiuos dokumentus: pensijų rizikos vertinimus ï, investavimo politikos principų ataskaitą, ð dokumentus, susijusius su valdymo sistema ï, metinęes finansinęes ataskaitas atskaitomybę ir metinesius ataskaitas pranešimus, ð nariams ir išmokų gavėjams teikiamus informacinius dokumentus ï bei visus Ö kitus Õ priežiūrai būtinus dokumentus.;  Tai gali būti šie dokumentai:

ò naujas

d) nustatyti, kokie dokumentai yra būtini priežiūrai:

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

         i) vidinės tarpinės ataskaitos;

         ii) aktuariniai vertinimai ir išsamios prielaidos;

         iii) turto- ir atsakomybės tyrimai;

         iv) investavimo politikos principų laikymosi įrodymai;

         v) įrodymai, kad įnašai įmokos buvo mokamios kaip numatyta;

         vi) asmenų, atsakingų už 1031 straipsnyje nurodytų metinių finansinių ataskaitų auditą, ataskaitos;

              (d)e) atlikti įstaigos patalpų ir, kai taikoma, išnuomotų išorės paslaugų teikėjams perduotos ð ir visos paskiau pakartotinai perduotos veiklosï funkcijų patikrinimus vietoje, siekiant nustatyti, ar veikla užsiimama vykdoma pagal priežiūros taisykles.;

ò naujas

f) prašyti įstaigų bet kada pateikti informaciją apie išorės paslaugų teikėjams perduotą ir visą paskiau pakartotinai perduotą veiklą.

ê 2010/78/ES 4 straipsnio 2 dalies b punktas

2. EDPPI gali parengti 1 dalies c d punkto i–vi papunkčiuose išvardytų dokumentų formų ir formatų techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

ò naujas

65 straipsnis

Skaidrumas ir atskaitomybė

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos 60, 61, 62, 63 ir 64 straipsniuose nustatytas užduotis vykdytų skaidriai ir atskaitingai, tinkamai užtikrindamos konfidencialios informacijos apsaugą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atskleista ši informacija:

a) įstatymų ir kitų teisės aktų bei bendrųjų gairių, taikomų profesinių pensijų reguliavimo srityje, tekstai ir informacija apie tai, ar valstybė narė nusprendžia taikyti šią direktyvą pagal 4 ir 5 straipsnius;

b) informacija apie priežiūrinio tikrinimo procesą, kaip nustatyta 63 straipsnyje;

c) apibendrinta statistinė informacija apie pagrindinius riziką ribojančios sistemos taikymo aspektus;

d) pareiškimas, kad pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas – apsaugoti narius ir išmokų gavėjus, ir informacija apie pagrindines priežiūros funkcijas ir veiklą;

e) administracinių sankcijų, taikomų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimą, taisyklės.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos nustatytų ir taikytų skaidrias procedūras dėl jų kompetentingų institucijų valdymo ir vadovavimo organų narių priėmimo ir atleidimo.

2 skyrius

Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

66 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visi kompetentingose institucijose dirbantys arba dirbę asmenys, taip pat tų institucijų vardu veikiantys auditoriai ir ekspertai būtų įpareigoti saugoti profesinę paslaptį.

Nedarydami poveikio byloms, kurioms taikoma baudžiamoji teisė, tie asmenys neatskleidžia jokios konfidencialios informacijos, kurią gavo atlikdami savo pareigas, jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus atvejus, kai ji pateikiama tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskirų įstaigų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai pensijų sistema perduodama kitai įstaigai arba kitam subjektui, konfidenciali informacija, nesusijusi su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja sanuojant tą įmonę, gali būti atskleista civiliniame ar komerciniame teismo procese.

67 straipsnis

Konfidencialios informacijos naudojimas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, kurios gauna konfidencialią informaciją pagal šią direktyvą, ją naudotų tik atlikdamos savo pareigas ir siekdamos šių tikslų:

(a) patikrinti, ar įstaigos, prieš pradėdamos veiklą, atitinka profesinių pensijų skyrimo sąlygas; 

(b) palengvinti įstaigų veiklos stebėjimą, įskaitant techninių atidėjinių, mokumo, valdymo sistemos ir nariams bei išmokų gavėjams teikiamos informacijos stebėjimą;

(c) taikyti taisomąsias priemones, įskaitant sankcijas;

(d) nagrinėjant apeliacinius skundus dėl kompetentingų institucijų sprendimų, priimtų pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva;

(e) teismo procesuose dėl nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva.

68 straipsnis

Keitimasis informacija tarp institucijų

1. 66 straipsnis netrukdo:

(a) toje pačioje valstybėje narėje esančioms kompetentingoms institucijoms keistis informacija, kai jos vykdo savo priežiūros funkcijas;

(b) skirtingose valstybėse narėse esančioms kompetentingoms institucijoms keistis informacija, kai jos vykdo savo priežiūros funkcijas;

(c) priežiūros funkcijas vykdančioms kompetentingoms institucijoms keistis informacija su bet kuriuo iš toliau nurodytų toje pačioje valstybėje narėje esančių subjektų:

i) institucijomis, atsakingomis už finansų sektoriaus subjektų ir kitų finansų organizacijų priežiūrą, bei institucijomis, atsakingomis už finansų rinkų priežiūrą;

ii) institucijomis arba organais, kuriems pavesta atsakomybė palaikyti finansų sistemos stabilumą valstybėse narėse taikant makroprudencines taisykles;

iii) organais, dalyvaujančiais nutraukiant pensijų sistemos veikimą ir kitose panašiose procedūrose;

iv) organų ar institucijų, vykdančių reorganizavimo veiklą, siekiant apsaugoti finansų sistemos stabilumą;

v) asmenimis, atsakingais už teisės aktais nustatytą įstaigų, draudimo įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą;

(d) pateikti organams, administruojantiems pensijų sistemos veikimo nutraukimą, informaciją, reikalingą jų pareigoms atlikti.

2. Informacijai, kurią gauna 1 dalyje nurodytos institucijos, organai ir asmenys, taikomos 66 straipsnyje nustatytos įpareigojimo saugoti profesinę paslaptį taisyklės.

3. 66 straipsniu valstybėms narėms netrukdoma leisti kompetentingoms institucijoms keistis informacija su:

(a) institucijomis, atsakingomis už organų, dalyvaujančių nutraukiant pensijų sistemų veikimą ir kitose panašiose procedūrose, priežiūrą;

(b) institucijomis, atsakingomis už asmenų, kuriems pavesta atlikti teisės aktais nustatytą įstaigų, kredito įstaigų, investicinių įmonių, draudimo įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą;

(c) įstaigų nepriklausomais aktuarais, vykdančiais teisinę tų įstaigų priežiūrą, ir organais, atsakingais už tokių aktuarų priežiūrą.

69 straipsnis

Informacijos perdavimas centriniams bankams, pinigų institucijoms, Europos priežiūros institucijoms ir Europos sisteminės rizikos valdybai  

1. 66 straipsnis netrukdo kompetentingai institucijai perduoti informaciją šiems subjektams jų atitinkamoms užduotims vykdyti:

a) centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas vykdančioms pinigų institucijoms;

b) tam tikrais atvejais – kitoms valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimo sistemų priežiūrą;

c) Europos sisteminės rizikos valdybai, EDPPI, Europos bankininkystės institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

2. 68­–71 straipsniai netrukdo 1 dalies a–c punktuose nurodytoms institucijoms arba organams perduoti informaciją kompetentingoms institucijoms, kurios kompetentingoms institucijoms gali prireikti taikant 67 straipsnį.

3. Pagal 1 ir 2 dalis gautai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

70 straipsnis

Informacijos atskleidimas vyriausybės administracijoms, atsakingoms už finansų teisės aktus

1. 66 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsniu ir 71 straipsnio 1 dalimi  valstybėms narėms netrukdoma leisti atskleisti konfidencialią informaciją kitiems savo centrinės valdžios administracijos departamentams, atsakingiems už teisės aktų dėl įstaigų, kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicinių paslaugų ir draudimo įmonių vykdymo užtikrinimą, bei inspektoriams, veikiantiems tų departamentų vardu.

Informacija taip atskleidžiama tik kai tai yra būtina dėl rizikos ribojimu pagrįstos  kontrolės ir dėl įstaigų žlugimo prevencijos ir žlungančių įstaigų pertvarkymo. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, prieigą prie informacijos turintiems asmenims taikomi tokie profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams. Tačiau valstybės narės nustato, kad pagal 68 straipsnį gauta informacija ir informacija, gaunama per patikrinimą vietoje, gali būti atskleista tik gavus informaciją pateikusios kompetentingos institucijos arba valstybės narės, kurioje atliktas patikrinimas vietoje, kompetentingos institucijos aiškų sutikimą.

2. Valstybės narės gali leisti atskleisti konfidencialią informaciją, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta įstaigų priežiūra, savo valstybės narės parlamento tyrimo komitetams arba audito rūmams ir kitiems savo valstybės narės už tyrimus atsakingiems subjektams, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) subjektai turi kompetenciją pagal nacionalinę teisę tirti arba tikrinti institucijų, atsakingų už įstaigų priežiūrą arba įstatymus dėl tokios priežiūros, veiksmus;

b) informacija yra būtina tik a punkte nurodytai kompetencijai vykdyti;

c) prieigą prie informacijos turintiems asmenims taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal nacionalinę teisę, kurie yra bent lygiaverčiai šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams;

d) jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, ji atskleidžiama gavus aiškų ją pateikusių kompetentingų institucijų sutikimą ir tik tais tikslais, kuriais tos institucijos davė sutikimą.

71 straipsnis

Keitimosi informacija sąlygos

1. Valstybės narės reikalauja, kad keičiantis informacija pagal 68 straipsnį, perduodant informaciją pagal 69 straipsnį ir atskleidžiant informaciją pagal 70 straipsnį būtų tenkinamos bent šios sąlygos:

a) informacija keičiamasi, ji yra perduodama ar atskleidžiama priežiūros ar teisinės priežiūros vykdymo tikslais;

b) gautai informacijai taikomas 66 straipsnyje nustatytas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį;

c) jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, ji neatskleidžiama be aiškaus ją pateikusios kompetentingos institucijos sutikimo ir atitinkamais atvejais atskleidžiama tik tais tikslais, kuriais ta institucija davė sutikimą.

2. 67 straipsnis valstybėms narėms netrukdo leisti kompetentingoms institucijoms ir institucijoms ar organams, atsakingiems už bendrovių teisės, taikomos finansuojantiems subjektams, pažeidimų nustatymą ir tyrimą, keistis informacija, kad būtų sustiprintas finansų sistemos stabilumas ir vientisumas.

Valstybės narės, taikančios pirmą pastraipą, reikalauja, kad būtų tenkinamos bent šios sąlygos:

a) informacija turi būti skirta 70 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų pažeidimų nustatymo ir tyrimo veiklai vykdyti;

b) gautos informacijos atžvilgiu turi būti taikomas 66 straipsnyje nustatytas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį;

c) jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, ji neatskleidžiama be aiškaus ją pateikusios kompetentingos institucijos sutikimo ir atitinkamais atvejais atskleidžiama tik tais tikslais, kuriais ta institucija davė sutikimą.

3. Jeigu valstybėje narėje 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms institucijoms ar organams pavestas pažeidimų nustatymo ar tyrimo užduotis padeda atlikti asmenys, tuo tikslu paskirti atsižvelgiant į jų konkrečią kompetenciją ir nedirbantys viešajame sektoriuje, taikoma 70 straipsnio 2 dalyje numatyta keitimosi informacija galimybė.

72 straipsnis

Rizikos ribojimą reglamentuojančios nacionalinės nuostatos

ê 2010/78/ES 4 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

11. 1. Valstybės narės EDPPI praneša nacionalines rizikos ribojimą reglamentuojančias nuostatas, taikomas profesinių pensijų sistemų srityje, kurioms netaikoma 12 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į nacionaliniusės socialinės ir darbo teisės aktus.

2. Valstybės narės šią informaciją atnaujina reguliariai bent kas dvejus metus, o EDPPI šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje.

Siekiant užtikrinti vienodas šios dalies taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma tvarka, kurios turi laikytis kompetentingos institucijos EDPPI persiųsdamos ir atnaujindamos atitinkamą informaciją, ir tos informacijos formatai bei šablonai, kuriuos jos turi naudoti, projektus. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį tvirtinti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

21b straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/9/EB[49].

ò naujas

VI antraštinė dalis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

ê 2003/41/EB

2173 straipsnis

ê 2010/78/ES 4 straipsnio 6 dalies a punktas

Valstybių narių, EDPPI ir Komisijos bendradarbiavimas

ê 2003/41/EB

1. Valstybės narės tinkamu būdu užtikrina vienodą šios direktyvos taikymą pastoviai keisdamosi informacija ir patirtimi, siekdamos sukurti geriausią šios sferos veiklą ir glaudesnį bendradarbiavimą ir tai darydamos užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams ir sukurti sąlygas, reikalingas neapsunkintai narystei abipus sienų.

2. Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų lengviau prižiūrėti įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklą.

ê 2010/78/ES 4 straipsnio 6 dalies b punktas

2a3. Šios direktyvos tikslais Taikydamos šią direktyvą kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EDPPI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos suteikia EDPPI visą informaciją, būtiną jos užduotims pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 vykdyti, pagal to reglamento 35 straipsnį.

ê 2010/78/ES 4 straipsnio 6 dalies c punktas

34. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ir EDPPI apie visus pagrindinius sunkumus, kylančius taikant šią direktyvą.

Komisija, EDPPI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos tokius sunkumus išnagrinėja kiek įmanoma greičiau, kad būtų rastas tinkamas sprendimas.

ò naujas

74 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

Tvarkydamos asmens duomenis pagal šią direktyvą, įstaigos ir kompetentingos institucijos šioje direktyvoje numatytas užduotis atlieka pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB. Tvarkydama asmens duomenis pagal šią direktyvą, EDPPI laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.

75 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

ð naujas

4. Praėjus keturiemsveriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija ð peržiūri šią direktyvą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia jos įgyvendinimo ir veiksmingumo ï paskelbia ataskaitą, kurioje nagrinėjama:.

            a) 18 straipsnio taikymas ir nacionalinių priežiūros sistemų derinimo pažanga bei

            b) 19 straipsnio 2 dalies antros pastraipos taikymas, o ypač valstybėse narėse vyraujančios depozitarų naudojimo ir jiems tenkančio vaidmens aplinkybės, tam tikrais atvejais.

5. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali paprašyti buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų priimti sprendimą dėl įstaigos turto ir įsipareigojimų paskyrimo profesinėms pensijoms, kaip numatyta 16 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 7 dalyje.

ê 2009/138/EB 303 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

21a straipsnis

Garantinio fondo sumos peržiūra

1. Nuo 2012 m. spalio 31 d. 17c straipsnio 2 dalyje eurais nurodyta suma patikslinama kasmet, kad būtų atsižvelgta į Eurostato skelbiamo visų valstybių narių Suderinto vartotojų kainų indekso pokyčius.

Ta suma tikslinama automatiškai, bazinę sumą eurais padidinus procentiniu to indekso pokyčiu per laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki patikslinimo datos, bei suapvalinant iki 100000 EUR.

Jei procentinis pokytis nuo praėjusio tikslinimo yra mažesnis kaip 5 %, suma netikslinama.

2. Komisija kiekvienais metais informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie patikslinimą ir 1 dalyje nurodytą patikslintą sumą.

ê 2003/41/EB (pritaikytas)

22 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2005 m. rugsėjo 23 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3. Valstybės narės gali iki 2010 m. rugsėjo 23 d. atidėti 17 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymą jų teritorijoje esančioms įstaigoms, kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną neturi būtino dydžio reguliuojamų nuosavų lėšų, privalomų pagal 17 straipsnio 1 ir 2 dalį. Tačiau įstaigos, norinčios valdyti pensijų sistemas tarpvalstybiniu pagrindu, kaip apibrėžta 20 straipsnyje, to negali daryti, kol jos nesilaiko šios direktyvos taisyklių.

4. Valstybės narės gali iki 2010 m. rugsėjo 23 d. atidėti 18 straipsnio 1 dalies f punkto taikymą jų teritorijoje esančioms įstaigoms. Tačiau įstaigos, norinčios valdyti pensijų sistemas tarpvalstybiniu pagrindu, kaip apibrėžta 20 straipsnyje, to negali daryti, kol jos nesilaiko šios direktyvos taisyklių.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

ò naujas

76 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB dalinis pakeitimas

Direktyvoje 2009/138/EB įterpiamas šis 306a straipsnis:

„306a straipsnis

Jeigu įsigaliojus šiai direktyvai buveinės valstybės narės taikė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos ..../../ES[50]  4 straipsnyje nurodytas nuostatas, tos buveinės valstybės narės gali toliau taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos jos priėmė siekdamos pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2022 m. gruodžio 31 d., laikytis Direktyvos 2002/83/EB 1–19 straipsnių, 27–30 straipsnių, 32–35 straipsnių ir 37–67 straipsnių, kaip jie galioja 2015 m. gruodžio 31 d. 

Jeigu buveinės valstybė narė toliau taiko tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, draudimo įmonės toje buveinės valstybėje narėje savo mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuoja kaip šių elementų sumą:

a) sąlyginio mokumo kapitalo reikalavimo, susijusio su jų draudimo veikla, apskaičiuoto neatsižvelgiant į profesinių pensijų skyrimo veiklą pagal Direktyvos ..../../ES 4 straipsnį,

b) mokumo atsargos, susijusios su profesinių pensijų skyrimo veikla, apskaičiuotos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus siekiant laikytis Direktyvos 2002/83/EB 28 straipsnio.

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, ar pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis turėtų būti pratęstas.“

77 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali atšaukti 24 straipsnio 3 dalyje, 30 ir 54 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Pagal 24 straipsnio 3 dalį, 30 ir 54 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trim mėnesiais.

78 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 6 straipsnio c punkto, i–p punktų, 12 straipsnio 4 dalies antros ir trečios pastraipų, 12 straipsnio 10 dalies, 13 straipsnio, 20 straipsnio 6 ir 8 dalių, 21–30 straipsnių, 33 straipsnio, 35 straipsnio 1 ir 2 dalių, 35 straipsnio 4–7 dalių, 36–38 straipsnių, 39 straipsnio 1 ir 3 dalų, 40–53 straipsnių, 55–57 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 59–61 straipsnių, 63 straipsnio, 64 straipsnio 1 dalies b–d punktų ir f punkto, 65–71 straipsnių būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančios nuorodos į direktyvas, kurios panaikinamos šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.

 79 straipsnis Panaikinimas

Direktyva 2003/41/EB su pakeitimais, padarytais I priedo A dalyje nurodytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2017 m. sausio 1 d., nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais I priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą Direktyvą 2003/41/EB laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

80 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1–5 straipsniai, 6 straipsnio a, b punktai, d–h punktai ir j punktas, 7–11 straipsniai, 12 straipsnio 1–9 dalys, 14–19 straipsniai, 20 straipsnio 1–5 dalys ir 7 dalis, 31 ir 32 straipsniai, 34 straipsnis, 35 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 ir 3 dalys, 58 straipsnio 2 dalis, 62 straipsnis, 64 straipsnio 1 dalies a ir e punktai ir 64 straipsnio 2 dalis taikomi nuo 2017 m. sausio 1 d.

ê 2003/41/EB

2481 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (Profesinių pensijų skyrimo direktyva 2) (nauja redakcija)

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[51]

Finansinės paslaugos ir kapitalo rinkos

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu (Direktyvos 2003/41/EB pakeitimu)

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Padidinti finansų rinkų saugumą ir veiksmingumą; sustiprinti finansinių paslaugų vidaus rinką.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas Nr.

Atitinkama VGV / VGB veikla

Finansinės paslaugos ir kapitalo rinkos

Pagerinti įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, valdymą ir skaidrumą; palengvinti įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, tarpvalstybinę veiklą.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiama 2003 m. Profesinių pensijų skyrimo direktyva, siekiama: nustatyti išsamias taisykles, susijusias su įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, valdymu, šių įstaigų priežiūros įgaliojimais, įstaigų teiktina informacija priežiūros institucijoms, įstaigų teiktina informacija nariams ir išmokų gavėjams, įstaigų investicijomis, įstaigų depozitoriumais, įstaigų vykdomu tarpvalstybiniu pensijų sistemų perdavimu ir tarpvalstybine veikla.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Kaip aprašyta poveikio vertinimo ataskaitos 6 skirsnyje, rodikliai apima sumažintas išlaidas darbdaviams, didesnę įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos geografinę aprėptį, didesnį įstaigų tarpvalstybinės veiklos mastą, retesnius jų žlugimo atvejus.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

1) Dėl nenuoseklaus reguliavimo gali padidėti administracinės išlaidos ir padaugėti reguliacinio arbitražo atvejų.

2) Nesant ES lygmens priemonės, įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, tarpvalstybinė veikla veikiausiai liktų dabartinio žemo lygio.

3) Tvirta ES lygmens įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, reglamentavimo sistema gali paskatinti plėtoti įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklą tose valstybėse narėse, kuriose dabar ji praktiškai nevykdoma; taigi taip pagerėtų pensijų skyrimo veikla ir būtų užtikrintas santaupų šaltinis ilgalaikėms investicijoms.

4) Numatoma, kad patobulintos nuostatos dėl valdymo ir depozitoriumų padėtų sumažinti įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, žlugimo atvejų skaičių.

5) Patobulintos ir suderintos skaidrumo nuostatos būtų naudingos pensijų sistemų nariams ir išmokų gavėjams ir padidintų įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, konkurencingumą tarpvalstybiniu mastu.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

2003 m. Profesinių pensijų skyrimo direktyvoje, kuri galioja dešimt metų, yra didelių spragų, dėl kurių valstybės narės gali taikyti skirtingą įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, valdymo ir skaidrumo priežiūros praktiką. Šie skirtumai neskatina darbuotojų tarpvalstybinio judumo, neleidžia palyginti įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, ir trukdo įstaigoms vykdyti pensijų sistemų perdavimus ir teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

2003 m. Profesinių pensijų skyrimo direktyvos peržiūra buvo paskelbta 2012 m. vasario 16 d. baltojoje knygoje „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ ir kartu su kitomis iniciatyvomis bei veiksmais, išdėstytais toje baltojoje knygoje, sudaro išsamų dokumentų rinkinį, skirtą pagerinti pensijų skyrimą ES.  

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[52]

Iš 2014 m. biudžeto

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

¨ departamentų, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos delegacijose;

¨ vykdomųjų agentūrų;

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

¨ EIB ir Europos investicijų fondui;

ü įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

¨ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

¨ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Pastabos

EDPPI yra reguliavimo agentūra, kurios veiklą prižiūri Komisija.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Pagal dabar jau taikomą tvarką EDPPI reguliariai rengia savo veiklos ataskaitas (įskaitant aukščiausiajai vadovybei ir Valdančiajai tarybai teikiamas vidaus ataskaitas, kas šešis mėnesius Stebėtojų tarybai teikiamas veiklos ataskaitas ir rengiamas metines ataskaitas), o jos išteklių naudojimą tikrina Audito Rūmai ir Vidaus audito tarnyba. Siūlomų priemonių stebėsena bus vykdoma ir ataskaitos apie jas bus teikiamos pagal tuos pačius jau dabar taikomus reikalavimus.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Grėsmių nenustatyta.

2.2.2.     Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

EDPPI reglamente numatytos valdymo ir kontrolės sistemos jau įdiegtos. EDPPI glaudžiai bendradarbiauja su Komisijos vidaus audito tarnyba, kad užtikrintų, kad visose vidaus kontrolės srityse būtų laikomasi tinkamų standartų. Ši tvarka bus taikoma ir EDPPI funkcijoms pagal šį pasiūlymą. Metinės vidaus audito ataskaitos yra siunčiamos Komisijai, Parlamentui ir Tarybai.

2.2.3.     Kontrolės priemonių sąnaudų ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas

Papildomų sąnaudų nenumatoma. Tikėtinas klaidų rizikos lygis yra žemas.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veika, EDPPI be jokių apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.

EDPPI prisijungė prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir priėmė atitinkamas nuostatas, taikomas visiems EDPPI darbuotojams.

Šiuo metu EDPPI rengia tikslinę kovos su sukčiavimu strategiją ir su ja susijusį veiksmų planą. Strategija ir veiksmų planas bus taikomi nuo 2014 m. Sustiprinti EDPPI veiksmai kovos su sukčiavimu srityje atitiks taisykles ir rekomendacijas, nustatytas Finansiniame reglamente (kovos su sukčiavimu priemones, taikomas siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą), OLAF sukčiavimo prevencijos politikoje, Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos (COM(2011) 376) nuostatose, taip pat nustatytas 2012 m. liepos mėn. bendru požiūriu dėl ES decentralizuotų agentūrų ir susijusiu veiksmų planu.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris […]1a išlaidų kategorija. Pažangus ir integracinis augimas. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda………………………………………...……….] || DA / NDA ([53]) || ELPA šalių[54] || šalių kandidačių[55] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

|| 12.0303 (biudžeto 1a išlaidų kategorija) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija [EDPPI – subsidija pagal 1 ir 2 antraštines dalis (Personalo ir administracinės išlaidos)] || NDA || TAIP || NE || NE || NE

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

Naujų išteklių nereikės. Veiklos asignavimai, kurių reikia šiai iniciatyvai įgyvendinti, bus padengti perskirstant metinės biudžeto procedūros metu EDPPI skirtą įnašą pagal Komisijos komunikate „2014–2020 m. decentralizuotų agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimas“ (COM/2013/0519 final) nustatytus finansinio programavimo principus.

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris || […] [Išlaidų kategorija....................................................................................................]

MARKT GD || || || Metai 2015[56] || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO

Veiklos asignavimai

12.0303 || Įsipareigojimai || (1) || 0,185 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 2,035

Mokėjimai || (2) || 0,185 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 2,035

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų MARKT GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,185 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 2,035

Mokėjimai || =2+2a+3 || 0,185 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 2,035

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų daugiametės finansinės programos <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJAI || Įsipareigojimai || =4+6 || 0,185 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 2,035

Mokėjimai || =4+6 || 0,185 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 2,035

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (a) (6) || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+6 || 0,185 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 2,035

Mokėjimai || =4+6 || 0,185 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 0,370 || 2,035

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

<…….> GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

IŠ VISO <…….> GD || Asignavimai || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAI || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || || || || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || Metai N[57] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || || ||

Mokėjimai || || || || || || || ||

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Iš pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tiesiogiai kylančios EDPPI užduotys yra šios: patarti Komisijai dėl deleguotųjų aktų rengimo ir dėl direktyvos taikymo vertinimo Komisijai rengiant vertinimo ataskaitą. Be to, EDPPI turės stebėti direktyvos taikymą ir imtis veiksmų siekdama užtikrinti tinkamą įgyvendinimą pagal jos steigimo reglamento (Tarybos ir Parlamento reglamento Nr. 1094/2010) 17 straipsnį ir spręsti nacionalinių priežiūros institucijų nesutarimus dėl taikymo (EDPPI reglamento 19 straipsnis). Visų pirma EDPPI gali tekti spręsti buveinės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų nesutarimus dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, atliekamo tarpvalstybinio pensijų sistemų perdavimo. Ji taip pat gali rengti gaires ir rekomendacijas pagal EDPPI reglamento 16 straipsnį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu daug dėmesio skiriama valdymo ir atskaitomybės klausimams, planuojama, kad EDPPI turės sukurti ir administruoti nacionalinių priežiūros institucijų ekspertų grupę valdymo ir atskaitomybės klausimais.

Apskaičiuota, kad visoms šioms užduotims atlikti reikės iš viso septynių darbuotojų per metus vertinant visos darbo dienos ekvivalentu. Keturi iš bus jų reikalingi pirmiau nurodytiems patarimams Komisijai teikti, vienas – naujai darbo grupei valdymo ir skaidrumo klausimais koordinuoti ir administruoti ir du – įgyvendinimo stebėsenai vykdyti ir nacionalinių institucijų nesutarimams spręsti. Visos pareigybės turėtų būti įtrauktos į etatų planą, atsižvelgiant į tai, kad tokioms specializuotoms funkcijoms vykdyti sunku įdarbinti sutartininkus ir į tai, kad nacionalinėms institucijoms vis sunkiau deleguoti nacionalinius ekspertus.

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

ü  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

ü  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

Pastaba.

MARKT GD papildomų žmogiškųjų ir administracinių išteklių dėl pasiūlymo nereikės. Su Direktyvos 2003/41/EB taikymu susiję dabar naudojami ištekliai bus naudojami ir toliau.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

ü  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[58]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

Pastaba

2013 m. liepos 10 d. Komisijos komunikate COM(2013) 519 final „2014–2020 m. decentralizuotų agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimas“ nustatyti Komisijos išteklių planai, skirti decentralizuotoms agentūroms, įskaitant EDPPI, kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiui. Komunikate EDPPI priskiriama prie veiklą pradedančių agentūrų kategorijos iki 2014 m. Komunikato 5.1.2 skyriuje teigiama, kad tikėtina, jog EDPPI visas pareigybių skaičius padidės nuo 80 pareigybių 2013 m. iki 112 2020 m. Biudžeto valdymo institucijos susitarimu 2014 m. EDPPI numatytos 87 etatų plano pareigybės. Tikimasi, kad šis teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymas įsigalios 2015 m. ir kad darbuotojai į šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje numatytas septynias etatų plano pareigybes bus įdarbinami skirtingu laiku per visus 2015 m., o pareigybės bus įtrauktos į papildomus etatus, jau numatytus 2014–2017 m.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso

Valstybių narių kompetentingos institucijos || 0,277 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 3,049

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0,277 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 3,049

Šie įverčiai yra grindžiami vidutinėmis vieno AD pareigų grupės pareigūno išlaidomis, sudarančiomis 132 000 EUR per metus. Apskaičiuota, kad darbuotojai į aptariamas 7 pareigybes bus įdarbinami skirtingu laiku per visus 2015 m., todėl visos išlaidos sudaro pusę visų metų išlaidų septyniems visu etatu dirbantiems darbuotojams. Sumos pagrįstos EDPPI reglamente nustatytu esamu finansavimo mechanizmu (60 % – valstybės narės, 40 % – Komisija).

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

ü  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų finansinių metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[59]

(b) Metai N || (c) Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis ………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Siūlomas etatų planas

Pareigų grupė ir pakopa || Laikinosios pareigybės

AD16 ||

AD15 ||

AD14 ||

AD13 ||

AD12 ||

AD11 ||

AD10 || 1

AD9 || 1

AD8 || 1

AD7 || 2

AD6 || 1

AD5 || 1

||

Iš viso AD || 7

[1]               OL L 235, 2003 9 23, p. 10.

[2]               Sistemos, kuriose iš anksto nustatytos ne galutinės išmokos, bet įmokos. Atskiri nariai prisiima investavimo ir ilgaamžiškumo riziką ir dažnai priima sprendimus, kaip šią riziką sumažinti.

[3]               Žr. pvz., atsakymus į Komisijos žaliosios knygos dėl pensijų 5 klausimą (http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=700&langId=lt&consultId=3&visib=0&furtherConsult=yes); „Feasibility Study for Creating an EU Pension Fund for Researchers“, 2010 m. tyrimą atliko „Hewitt Associates“ Europos Komisijos Mokslinių tyrimų generalinio direktorato užsakymu; 2009 m. Europos ekonominių tyrimų centro atlikto tyrimo „Expert Survey on the future of DC pension plans in Europe“ p. 128.

[4]               Nuo 2010 m. Komisija bendradarbiauja su mokslo darbuotojų darbdavių atstovais, kad būtų įsteigta įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, kurioje dalyvautų daug darbdavių iš daugelio šalių. Visos Europos pensijų fondo mokslo darbuotojams tikslas – užtikrinti adekvačias ir tvarias profesines pensijas judiems ir nejudiems mokslo darbuotojams EEE.

[5]               Žr. pvz., 2013 m. kovo 4 d. Europos Parlamento klausimą Komisijai (E-002485-13) dėl plano Nyderlanduose įsteigti tarpvalstybinę įstaigą, atsakingą už profesinių pensijų skyrimą, kurios nariai ir išmokų gavėjai būtų Austrijoje.

[6]               Pavyzdžiai apima Liuksemburgo įstaigas SEPCAV („Société d’épargne-pension à capital variable“) ir ASSEP („Association d’épargne-pension“), Belgijos OFP („Organization for Financing Pensions“) arba Nydelandų PPI („Premium Pension Institutions“).

[7]               Pavyzdžiui, Nyderlandų centrinis bankas pranešė, kad nuo krizės pradžios iki 2013 m. balandžio mėn. sukauptas teises į pensiją buvo priverstos sumažinti 68 įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą; tai paveikė 300 000 asmenų (DNB, 2013 m., „Five years in the pensions sector: curtailment and indexation in perspective“). Jungtinėje Karalystėje žlungančias įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą, gali perimti Pensijų apsaugos fondas („Pension Protection Fund“), tačiau tokiu atveju teisės į pensiją sumažinamos 10 %.

[8]               COM(2012) 55 final, 2012 2 16.

[9]               COM(2013) 150 final, 2013 3 25.

[10]             2013 m. liepos 4 d. EDPPI parengta ataskaita „Report on QIS on IORPs“.

[11]             COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[12]             OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

[13]             Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

[14]             Finansinių priemonių rinkų direktyva.

[15]          COM(2010) 301 galutinis, 2010 6 2.

[16]             COM(2010) 365 galutinis, 2010 7 7.

[17]             Konsultacijų santrauka http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=333&langId=lt.

[18]             EIOPA-CP-11/001, 2011 7 8.

[19]             Per konsultacijas dėl EDPPI rekomendacijų pateiktus atsakymus galima rasti https://eiopa.europa.eu/consultations/consultation-papers/2011-closed-consultations.

[20]             OL L 331, 2010 12 15, p. 120.

[21]             OL L 145, 2013 5 31, p. 1.

[22]             Pavyzdžiui, įstaiga ir finansuojantis subjektas yra A valstybėje narėje, o pensijų sistemai taikoma B valstybės narės socialinė ir darbo teisė.

[23]             Prieš perdavimą buvusi buveinės valstybės narė po perdavimo tampa priimančiąja valstybe nare.

[24]             17 iniciatyvoje teigiama: „Komisija skatins pensijų stebėsenos („sekimo“) mechanizmo plėtotę, kad žmonės galėtų lengvai gauti informaciją apie skirtingose darbo vietose įgytas teises į pensiją. Peržiūrėdama Profesinių pensijų skyrimo direktyvą ir rengdama teisių perkeliamumo direktyvos pasiūlymą, ji apsvarstys, kaip būtų galima užtikrinti reikiamą su pensijų stebėsena susijusią informaciją, ir parems bandomąjį tarpvalstybinės stebėsenos projektą.“

[25]             2012 m. birželio mėn. EBPO parengtas dokumentas „Roadmap for the good design of defined contribution pension plans“.

[26]             2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

[27]             Žr. I priedo A dalį.

[28]             OL L 283, 1980 10 28, p. 23.

[29]             1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

[30]             2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

[31]             2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

[32]             OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

[33]             1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, 1971 7 5, p. 2). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1386/2001 (OL L 187, 2001 7 10, p. 1).

[34]             2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).

[35]             1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (OL L 74, 1972 3 27, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 410/2002 (OL L 62, 2002 3 5, p. 17).

[36]             2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).

[37]             1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, 1973 8 16, p. 3). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/13/EB (OL L 77, 2002 3 20, p. 17).

[38]             1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (OL L 375, 1985 12 31, p. 3). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/108/EB (OL L 41, 2002 2 13, p. 35).

[39]             1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje (OL L 141, 1993 6 11, p. 27). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/64/EB (OL L 290, 2000 11 17, p. 27).

[40]             2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 126, 2000 5 26, p. 1). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/28/EB (OL L 275, 2000 10 27, p. 37).

[41]             2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1).

[42]             2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

[43]             2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

[44]             2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

[45]             2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

[46]             OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

[47]             2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

[48]             1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

[49]             OL L 3, 2004 1 7, p. 34.

[50]             OL

[51]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[52]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[53]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[54]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[55]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[56]             Šie įverčiai yra grindžiami vidutinėmis vieno AD pareigų grupės pareigūno išlaidomis, sudarančiomis 132 000 EUR per metus. Apskaičiuota, kad darbuotojai į aptariamas septynias pareigybes bus įdarbinami skirtingu laiku per visus 2015 m., todėl visos išlaidos sudaro pusę visų metų išlaidų septyniems visu etatu dirbantiems darbuotojams. Sumos pagrįstos EDPPI reglamente nustatytu esamu finansavimo mechanizmu (60 % – valstybės narės, 40 % – Bendrija).

[57]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[58]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (2007–2013 m.) 19 ir 24 punktus.

[59]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.

I PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva su vėlesniais pakeitimais (nurodyta 79 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB (OL L 235, 2003 9 23, p. 10) || ||

|| Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB (OL L 335, 2009 12 17, p. 1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL L 331, 2010 12 15, p. 120). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES (OL L 174, 2011 7 1, p. 1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/14/ES (OL L 145, 2013 5 31, p. 1) || tik 303 straipsnis tik 4 straipsnis tik 62 straipsnis tik 1 straipsnis

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminai (nurodyti 79 straipsnyje)

Direktyva || Perkėlimo terminas || Taikymo pradžios data

2003/41/EB 2009/138/EB 2010/78/ES 2011/61/ES 2013/14/ES || 2005 09 23 2015 03 31 2011 12 31 2013 07 22 2014 12 21 || 2005 09 23 2016 01 01 2011 12 31 2013 07 22 2014 12 21

_____________

II PRIEDAS

Direktyva 2003/41/EB || Ši direktyva

1 straipsnis 2 straipsnis 3 straipsnis 4 straipsnis 5 straipsnis 6 straipsnio a ir b punktai 6 straipsnio c punktas 6 straipsnio d–h punktai 6 straipsnio i punktas 6 straipsnio j punktas 7 straipsnis 8 straipsnis 9 straipsnio 1 dalies a punktas 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktai 9 straipsnio 1 dalies d punktas 9 straipsnio 1 dalies e punktas 9 straipsnio 2 dalis 9 straipsnio 3 dalis 9 straipsnio 5 dalis 20 straipsnio 1–9 dalys 20 straipsnio 10 dalis 15 straipsnio 1–5 dalys 15 straipsnio 6 dalis 16 straipsnis 17 straipsnis 17a straipsnio 1–4 dalys 17a straipsnio 5 dalis 17b straipsnis 17c straipsnis 17d straipsnis 18 straipsnio 1 dalis 18 straipsnio 1a dalis 18 straipsnio 2–4 dalys 18 straipsnio 5 dalis 18 straipsnio 5 dalies antra ir trečia pastraipos 18 straipsnio 6 dalis 18 straipsnio 7 dalis 10 straipsnis 12 straipsnis 9 straipsnio 4 dalis 19 straipsnio 1 dalis 19 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 19 straipsnio 2 dalies antra pastraipa 19 straipsnio 3 dalis 11 straipsnio 1 dalis 9 straipsnio 1 dalies f punktas 11 straipsnio 2 dalies a punktas 11 straipsnio 2 dalies b punktas 11 straipsnio 3 dalis 11 straipsnio 4 dalies a ir b punktai 11 straipsnio 4 dalies c ir d punktai 14 straipsnio 1 dalis 14 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 14 straipsnio 4 dalies antra pastraipa 14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa 14 straipsnio 3 dalis 14 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa 14 straipsnio 5 dalis 13 straipsnio 1 dalies a punktas 13 straipsnio 1 dalies b–d punktai 13 straipsnio 2 dalis 20 straipsnio 11 dalies pirma pastraipa 20 straipsnio 11 dalies antra pastraipa 20 straipsnio 11 dalies trečia ir ketvirta pastraipos 21 straipsnio 1 ir 2 dalys 21 straipsnio 2a dalis 21 straipsnio 3 dalis 21a straipsnis 21b straipsnis 22 straipsnis 23 straipsnis 24 straipsnis || 1 straipsnis 2 straipsnis 3 straipsnis 4 straipsnis 5 straipsnis 6 straipsnio a ir b punktai 6 straipsnio c punktas 6 straipsnio d–h punktai 6 straipsnio i punktas 6 straipsnio j–p punktai 7 straipsnis 8 straipsnis 9 straipsnis 10 straipsnis 11 straipsnio 1 dalis 11 straipsnio 2 dalis 12 straipsnio 1–8 dalys 12 straipsnio 9 dalis 12 straipsnio 10 dalis 13 straipsnis 14 straipsnio 1–5 dalys 15 straipsnis 16 straipsnis 17 straipsnio 1–4 dalys 18 straipsnis 19 straipsnis 20 straipsnio 1 dalis 20 straipsnio 2 dalis 20 straipsnio 3–5 dalys 20 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa 20 straipsnio 6 dalies antra pastraipa 20 straipsnio 7 dalis 20 straipsnio 8 dalis 21 straipsnis 22 straipsnis 23 straipsnis 24 straipsnis 25 straipsnis 26 straipsnis 27 straipsnis 28 straipsnis 29 straipsnis 30 straipsnis 31 straipsnis 32 straipsnis 33 straipsnio 1 dalis 33 straipsnio 2–7 dalys 34 straipsnis 35 straipsnio 1 ir 2 dalys 35 straipsnio 3 dalis 35 straipsnio 4 dalis 35 straipsnio 5–8 dalys 36 straipsnis 37 straipsnis 38 straipsnio 1 dalis 38 straipsnio 2 dalis 39 straipsnio 1 dalis 39 straipsnio 2 dalis 39 straipsnio 3 dalis 39 straipsnio 4 dalis 40 straipsnis 41 straipsnis 42 straipsnis 43 straipsnis 44 straipsnis 45 straipsnis 46 straipsnis 47 straipsnis 48 straipsnis 49 straipsnis 50 straipsnis 51 straipsnis 52 straipsnis 53 straipsnis 54 straipsnis 55 straipsnis 56 straipsnis 57 straipsnis 58 straipsnio 1 dalis 58 straipsnio 2 dalies a ir b punktai 59 straipsnis 60 straipsnis 61 straipsnis 62 straipsnio 1 dalis 62 straipsnio 2 dalis 62 straipsnio 3 dalis 62 straipsnio 4 dalis 62 straipsnio 5 dalis 62 straipsnio 6 dalis 62 straipsnio 7 dalis 63 straipsnis 64 straipsnio 1 dalies a punktas 64 straipsnio 1 dalies b–f punktai 64 straipsnio 2 dalis 65 straipsnis 66 straipsnis 67 straipsnis 68 straipsnis 69 straipsnis 70 straipsnis 71 straipsnis 72 straipsnio 1 dalis 72 straipsnio 2 dalis 73 straipsnio 1 ir 2 dalys 73 straipsnio 3 dalis 73 straipsnio 4 dalis 74 straipsnis 75 straipsnis 76 straipsnis 77 straipsnis 78 straipsnis 79 straipsnis 80 straipsnis 81 straipsnis

_____________