AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šis pasiūlymas susijęs su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2012 m. vasario 2 d. Sprendimo Brosmann et al, C-249/10 P, ir 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd., C-247/10P, vykdymu.

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas).

2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1472/2006, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą[2].

2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2008, išplečiantis galutinių antidempingo priemonių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, taikymą tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Makao SAR (deklaruojamam kaip Makao kilmės arba ne)[3].

2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1294/2009, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikrai importuojamai Vietnamo ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas išplėstas tam tikrai importuojamai iš Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao siunčiamai avalynei su batviršiais iš odos, deklaruojamai kaip Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao kilmės arba ne[4].

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Netaikoma.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą.

Pagrindiniame reglamente nenumatytas bendras poveikio vertinimas, tačiau jame pateiktas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

2012 m. vasario 2 d. Sprendimu Brosmann et al, C-249/10 P, ir 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimu Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd., C-247/10P, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) panaikino 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1472/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą (toliau – Reglamentas). Reglamentas panaikintas, kiek jis susijęs su bendrovėmis Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co Ltd ir Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd (toliau – nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai).

Atitinkamuose sprendimuose Teismas konstatavo, kad Sąjungos institucijos turėjo išnagrinėti nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų pateiktus prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą (RER) ir priimti dėl jų sprendimus.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnyje nustatyta, kad institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teismo sprendimams vykdyti.

Šiai prievolei įvykdyti Komisija nusprendė išnagrinėti su pažeidimu susijusį klausimą ir išanalizuoti, ar 2004 m. balandžio 1 d. – 2005 m. kovo 31 d. laikotarpiu nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis.

Pridedamas Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos įgyvendinimo reglamento, kuriuo nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams nustatomas galutinis antidempingo muitas laikotarpiu, kuriuo taikytas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1472/2006 (2006 m. balandžio 7 d. – 2009 m. spalio 7 d.), pateikiamas po to, kai suinteresuotosioms šalims buvo skirta pakankamai laiko pastaboms dėl 2013 m. lapkričio 22 d. galutinio atskleidimo dokumento pateikti.

Tarybai siūloma priimti pridedamą reglamento pasiūlymą, kuris turėtų būti kuo greičiau paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Teisinis pagrindas

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių ir SESV 266 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes veiksmų pobūdis yra aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą.

Nuoroda apie Sąjungai, šalių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – Tarybos įgyvendinimo reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes pagrindiniame reglamente kitų galimybių nenumatyta.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

2014/0044 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS

kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, kurią pagamino bendrovės Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co Ltd ir Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV),

atsižvelgdama į SESV 266 straipsnį,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[5] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 14 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

(1)       2006 m. kovo 23 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 553/2006, nustatantį laikinąjį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui[6] (toliau – laikinasis reglamentas).

(2)       Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1472/2006[7] (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1472/2006 arba ginčijamas reglamentas) Taryba tam tikrai importuojamai Vietnamo ir KLR kilmės avalynei su batviršiais iš odos dvejiems metams nustatė 9,7–16,5 proc. galutinius antidempingo muitus.

(3)       Reglamentu (EB) Nr. 388/2008[8] Taryba tam tikrai importuojamai KLR kilmės avalynei su batviršiais iš odos nustatytų galutinių antidempingo priemonių taikymą išplėtė tam tikrai importuojamai iš Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao (toliau – Makao) siunčiamai avalynei su batviršiais iš odos, deklaruojamai kaip Makao kilmės arba ne.

(4)       Taryba po 2008 m. spalio 3 d. inicijuotos priemonių galiojimo termino peržiūros[9] Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1294/2009[10] antidempingo priemonių taikymą pratęsė dar 15 mėnesių, t. y. iki 2011 m. kovo 31 d., kada priemonės nustojo galioti (toliau – Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2009). 

(5)       Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co Ltd ir Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd Pirmosios instancijos teismui (dabar – Bendrasis Teismas) pateikė ieškinį dėl ginčijamo reglamento. 2010 m. kovo 4 d. Sprendimu Brosmann Footwear (HK) Ltd ir kt. prieš Tarybą, T-401/06, Rink. p. II-671, ir 2010 m. kovo 4 d. Sprendimu Zhejiang Aokang Shoes ir Wenzhou Taima Shoes prieš Tarybą, sujungtos bylos T-407/06 ir T-408/06, Rink. p. II-747 (toliau – Bendrojo Teismo sprendimai), Bendrasis Teismas ieškinius atmetė.

(6)       Nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai šiuos sprendimus užginčijo. 2012 m. vasario 2 d. Sprendimu Brosmann et al, C-249/10 P, ir 2012 m. vasario 15 d. Sprendimu Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd, C-247/10P (toliau – sprendimai), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) Bendrojo Teismo sprendimus panaikino. Konstatuota, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes konstatavo, kad Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus neturėjo nagrinėti neatrinktų prekiautojų prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą (RER) (Sprendimo byloje C-249/10 P 36 punktas ir Sprendimo byloje C-247/10 P 29 ir 32 punktai).

(7)       Teismas priėmė sprendimą šiuo klausimu. Konstatuota, kad: „(...) Komisija privalėjo išnagrinėti tinkamai pagrįstus apeliančių prašymus, pateiktus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus, suteikti RESVĮS per ginčijamame reglamente išdėstytą antidempingo procedūrą. Taip pat reikia konstatuoti, kad negali būti atmesta galimybė, jog toks tyrimas būtų leidęs nustatyti kitokio nei 16,5 % dydžio galutinį antidempingo muitą, koks joms yra taikomas pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 3 dalį. Iš tos pačios nuostatos matyti, kad 9,7 % galutinis antidempingo muitas nustatytas tik vienam Kinijos ūkio subjektui, kuris buvo atrinktas ir kuriam pripažintas RESVĮS. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkto, jei Komisija būtų konstatavusi, kad apeliantės taip pat veikė rinkos ekonomikos sąlygomis, tuomet, nesant galimybės apskaičiuoti individualų dempingo skirtumą, joms taip pat turėjo būti taikomas minėto dydžio muito tarifas“ (Sprendimo byloje C-249/10 P 42 punktas ir Sprendimo byloje C-247/10 P 36 punktas).

(8)       Todėl Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su nagrinėjamaisiais eksportuojančiais gamintojais.

(9)       Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 266 straipsnyje nustatyta, kad institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teismo sprendimams vykdyti. Jei panaikinamas atliekant administracinę procedūrą, pvz., antidempingo tyrimą, institucijų priimtas aktas, Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Teismo nustatytas pažeidimas.[11]

(10)     Pagal Teismo praktiką panaikinto akto pakeitimo procedūra turėtų būti atnaujinta nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas nustatytas pažeidimas.[12] Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, tuo panaikinimu nebūtinai daromas poveikis parengiamiesiems veiksmams, pvz., antidempingo procedūros inicijavimui. Kai panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės, reiškia, kad po panaikinimo antidempingo tyrimas yra vis dar vykdomas, nes Sąjungos teisės sistemoje[13] nebėra antidempingo tyrimą užbaigiančio akto, nebent pažeidimas padarytas inicijavimo etapu.

(11)     Šiuo atveju pažeidimas padarytas po inicijavimo etapo. Taigi, Komisija nusprendė atnaujinti šį antidempingo tyrimą, kuris dar buvo nebaigtas tuo momentu, kai buvo padarytas nustatytas pažeidimas, ir išnagrinėti, ar 2004 m. balandžio 1 d. – 2005 m. kovo 31 d. laikotarpiu nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis.

(12)     Todėl institucijos išnagrinėjo tuos prašymus taikyti RER, kurie buvo susiję su 2004 m. balandžio 1 d. – 2005 m. kovo 31 d. laikotarpiu, t. y. tiriamuoju laikotarpiu (toliau – TL). 

(13)     Nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai buvo pakviesti bendradarbiauti. Jiems suteikta galimybė per atitinkamuose raštuose nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(14)     Kadangi antidempingo tyrimas, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, buvo vykdomas 2005–2006 m., Komisija nebuvo tikra, ar turi teisingus galimų suinteresuotųjų šalių kontaktinius duomenis. Todėl Oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu[14] Komisija paragino visas galimas suinteresuotąsias šalis nurodyti, ar jos norėtų pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį susipažinti su atskleista informacija.

B.        GINČIJAMO REGLAMENTO PAKEITIMAS NAUJU AKTU SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

(15)     Bendrijos institucijos turi galimybę ištaisyti ginčijamo reglamento dalis, dėl kurių reglamentas buvo panaikintas, ir nekeisti tų vertinimo dalių, kurios nėra susijusios su sprendimu[15].

(16)     Šiuo reglamentu siekiama pataisyti tas ginčijamo reglamento dalis, kurios, kaip nustatyta, neatitinka pagrindinio reglamento ir dėl kurių reglamentas buvo panaikintas, kiek jis susijęs su eksportuojančiais gamintojais.

(17)     Visos kitos Bendrojo Teismo nepanaikintos ginčijamo reglamento išvados lieka galioti ir yra įtrauktos į šį reglamentą.

(18)     Todėl tolesnės konstatuojamosios dalys yra susijusios su nauju vertinimu, kuris būtinas sprendimams įvykdyti.

1.           Prašymų taikyti RER nagrinėjimas

(19)     Ginčijamas reglamentas buvo panaikintas tiek, kiek jis susijęs su nagrinėjamaisiais eksportuojančiais gamintojais, todėl, kad institucijos privalėjo išnagrinėti nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų pateiktus pagrįstus prašymus taikyti RER pagal 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus.

(20)     Todėl institucijos nagrinėjo prašymus taikyti RER. Įvertinus nustatyta, kad pateiktos informacijos nepakako įrodyti, kad nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis (išsamų paaiškinimą žr. 23 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse).

(21)     Reikia pabrėžti, kad pareiga įrodyti tenka gamintojui, prašančiam jam taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Todėl 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nustatyta, jog tokio gamintojo pateiktame prašyme turi būti pateikta pakankamai toje nuostatoje nustatytų įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl ES institucijos neprivalo įrodyti, kad gamintojas netenkina šiam statusui pripažinti nustatytų sąlygų. Priešingai, ES institucijos turi įvertinti, ar atitinkamo gamintojo pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad tenkinami pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nustatyti RER taikymo reikalavimai, o ES teisminės institucijos turi patikrinti, ar atliekant šį vertinimą nebuvo padaryta akivaizdi klaida (Sprendimo byloje C-249/10 P 32 punktas ir Sprendimo byloje C-247/10 P 24 punktas).

(22)     Nepaisydama to, kad pareiga įrodyti tenka atitinkamiems gamintojams, Komisija nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams suteikė galimybę papildomai informacijai pateikti. Nė vienas nagrinėjamasis eksportuotojas nepateikė prašomos papildomos informacijos, net po to, kai buvo apie tai priminta ir perspėta apie pasekmes, jei tokia informacija nebus pateikta.

(23)     Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas eksportuojantis Honkonge įsikūręs gamintojas (1 bendrovė) per pirminį TL buvo susijęs su kitu nagrinėjamuoju eksportuojančiu gamintoju (2 bendrovė). Todėl jų prašymai taikyti RER vertinti kartu. 2 bendrovė nepašalino Komisijos nurodytų trūkumų. Remdamasi turima informacija Komisija padarė išvadą, kad 1 ir 2 bendrovės neįrodė veikusios rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, dėl toliau nurodytų priežasčių.

(24)     Kalbant apie 1 kriterijų (verslo sprendimai), bendrovės oficialiame dokumente „Patvirtinimo sertifikatas“ nurodytas kiekybinis nagrinėjamojo produkto gamybos apribojimas ir įsipareigojimas parduoti tik eksportui. Keliuose įstatų skyriuose minimas įsipareigojimas vietos valdžios institucijoms pranešti visų pirma apie pardavimo kainos nustatymą ir operacijas užsienio valiuta. Prašymo taikyti RER formoje nurodyta, kad bendrovė turėjo ilgalaikių paskolų be garantijų, už kurias nebuvo mokamos palūkanos ir nebuvo nustatyti jų grąžinimo terminai. 2 kriterijus (apskaita) ir 3 kriterijus (turtas ir iškraipymai, likę iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos) nebuvo tenkinami, nes nepateiktos nepriklausomo audito ataskaitos ir kapitalo tikrinimo ataskaitos. 

(25)     Nustatyta, kad kitas taip pat Honkonge įsikūręs nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas (3 bendrovė) buvo susijęs su nagrinėjamojo produkto gamintojais KLR. Todėl 3 bendrovės paprašyta pateikti užpildytas RER formas dėl susijusių KLR gamintojų. Nepateikta jokios informacijos. Padaryta išvada, kad 3 bendrovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad jos susiję gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą. Todėl 3 bendrovei nebuvo galima taikyti RER.

(26)     Prie 4 bendrovės pateikto prašymo taikyti RER buvo pridėta daug dokumentų ir priedų tik kinų kalba, be vertimo į anglų kalbą. Be to, ji nepateikė informacijos, kuri leistų įvertinti, ar bendrovė tenkina 1 kriterijų (verslo sprendimai), 2 kriterijų (apskaita) ir 3 kriterijų (turtas ir iškraipymai, likę iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos), kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte.

(27)     Kalbant apie 1 kriterijų (verslo sprendimai), bendrovė nepateikė įstatų ir prašytų sutarčių kopijų. Kalbant apie 2 ir 3 kriterijų, nepateikti audito ataskaitų vertimai į anglų kalbą. Be to, bendrovė paprašyta nepaaiškino, kodėl per TL produkto nepardavė vidaus rinkoje. Nepateiktos kapitalo tikrinimo ataskaitos. Be to, paprašius nepateikti patvirtinamieji dokumentai, iš kurių būtų matyti su verslo sprendimais ir sąnaudomis susiję skirtingi veiksmai, kaip antai derybų su dideliais tiekėjais ir darbo sutarčių pavyzdžiai.

(28)     Iš 5 bendrovės pateikto prašymo taikyti RER nematyti, kad bendrovė būtų veikusi rinkos ekonomikos sąlygomis, nes ji nepateikė informacijos, kuri būtina norint įvertinti, ar bendrovė tenkina 1 kriterijų (verslo sprendimai), 2 kriterijų (apskaita) ir 3 kriterijų (turtas ir iškraipymai, likę iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos).

(29)     Tiksliau, kalbant apie 1 kriterijų, 5 bendrovė nepateikė prašymų taikyti RER, susijusių su penkiomis kitomis susijusiomis bendrovėmis, kurios priklauso grupei ir kurios, kaip paaiškėjo, pardavė nagrinėjamąjį produktą. Kalbant apie 2 kriterijų, 5 bendrovė nepateikė 2003 m. audito ataskaitų, o 2002 ir 2004 m. audito ataskaitose pateiktos pastabos verčia abejoti susijusių finansinių ataskaitų patikimumu. Pagaliau 5 bendrovė nepateikė kapitalo tikrinimo ataskaitos ir informacijos apie tai, kada ir kokiomis sąlygomis įsigyta gamybos įranga.

(30)     2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nustatyta, jog tokio gamintojo pateiktame prašyme taikyti RER turi būti pateikta pakankamai toje nuostatoje nustatytų įrodymų, kad tas gamintojas veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Prašymuose taikyti RER tokių įrodymų nepateikta.

(31)     Komisija, nors teisiškai ir nebuvo įpareigota, nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė raštus dėl pateiktos informacijos neišsamumo, tačiau atsakymų negavo.

(32)     Tuo remdamasi Komisija nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams pranešė ketinanti netaikyti RER ir suteikė jiems galimybę pateikti pastabų.

(33)     Per klausymą ir raštu pateiktose pastabose nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai neprieštaravo dėl Komisijos atlikto jų prašymų taikyti RER vertinimo.

(34)     Daroma išvada, kad nė vienas nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas netenkino visų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų sąlygų ir dėl to RER jiems nebuvo suteiktas.

(35)     Primenama, kad Teismas konstatavo, kad jei institucijos nustatytų, kad nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis, jiems reikėtų taikyti tą pačią normą, kuri buvo nustatyta atrinktai bendrovei, kuriai taikytas RER.

(36)     Tačiau atnaujinus tyrimą RER nebuvo suteiktas nė vienam nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui, todėl nė vienam nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui neturėtų būti taikoma atrinktai bendrovei, kuriai suteiktas RER, nustatyta individuali muito norma.

(37)     Todėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1472/2006 taikymo laikotarpiui nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti nustatytas KLR taikomas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas antidempingo muitas. Pradžioje to reglamento taikymo laikotarpis buvo 2006 m. spalio 7 d. – 2008 m. spalio 7 d. Inicijavus priemonių galiojimo termino peržiūrą laikotarpis 2009 m. gruodžio 30 d. pratęstas iki 2011 m. kovo 31 d. Sprendimuose nustatytas pažeidimas, kad institucijos nenustatė, ar nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų gaminamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti taikomas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams taikomas muitas ar atrinktai bendrovei, kuriai suteiktas RER, nustatytas muitas.

(38)     Remiantis Teismo nustatytu pažeidimu nėra teisinio pagrindo nagrinėjamuosius eksportuojančius gamintojus visiškai atleisti nuo visų antidempingo muitų jų gaminamiems produktams. Todėl nauju aktu, kuriuo būtų pašalintas Teismo nustatytas pažeidimas, turi būti iš naujo įvertinta tik taikytina antidempingo muito norma, o ne pačios priemonės.

(39)     Jei institucijos nuspręstų, kad nereikia iš naujo nustatyti tinkamo dydžio muitų, tai lemtų nesąžiningą praturtėjimą, nes nagrinėjamasis produktas iš nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų importuotas manant, kad atitinkamas muitas bus surinktas. Todėl sprendžiant dėl nagrinėjamojo produkto pardavimo kainos buvo atsižvelgta į muitą.

(40)     Kadangi padaryta išvada, kad nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti iš naujo nustatytas pradžioje Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 nustatyto dydžio visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams taikomas muitas, Tarybos reglamento (EB) Nr. 388/2008 ir Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1294/2009 keisti nereikia. Tie reglamentai toliau galioja nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams.

2.           Suinteresuotųjų šalių pastabos

(41)     Nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai pirmiausia teigė, kad Komisijos prašomos informacijos apie laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. buvo ypatingai sunku arba net neįmanoma pateikti.

(42)     Antra, jie tvirtino, kad Teismas ginčijamą reglamentą panaikino ne tik dėl to, kad institucijos apskritai nenagrinėjo jų prašymų taikyti RER, bet ir dėl to, kad institucijos sprendimo dėl RER taikymo neatrinktoms ir atrinktoms bendrovėms nepriėmė per tris mėnesius nuo tyrimo inicijavimo, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte. Jie teigė, kad šio pažeidimo jau nebegalima ištaisyti. Jie mano, kad bet kokiu atveju, dėl to, kad buvo nesilaikyta trijų mėnesių termino, visos kitos atrinktos bendrovės, kurios prašė joms taikyti RER, turėtų būti vertinamos kaip bendrovės, kurioms suteiktas RER, ir kad dėl to bendrovėms, kurioms taikomas RER, institucijos turėjo perskaičiuoti vidutinius dempingo skirtumus.

(43)     Trečia, jie tvirtina, kad antidempingo tyrimas baigtas 2011 m. kovo 31 d. nustojus galioti antidempingo priemonėms ir kad dėl to institucijos negalėjo atnaujinti tyrimo nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas. Jų nuomone institucijos turi pradėti naują tyrimą, per kurį būtų nagrinėjami ne tik prašymai taikyti RER, bet ir tai, ar vykdomas dempingas, daroma žala, taip pat nagrinėjami Sąjungos interesai.

(44)     Ketvirta, jie tvirtina, kad pagal siūlomą sprendimų vykdymo būdą antidempingo priemonės būtų nustatytos atgaline data. Tai prieštarautų teisinio tikrumo principui, teisei į veiksmingą apskundimą teismine tvarka ir pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 daliai.

(45)     Penkta, jie teigia, kad institucijos negali vertinti tik nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų pateiktus prašymus taikyti RER. Jų nuomone, institucijos turi vertinti visus neatrinktų bendrovių pateiktus prašymus taikyti RER. To nedarydamos institucijos pažeistų nediskriminavimo principą.

(46)     Pagaliau šalys nesutinka su argumentu, kad iš naujo nenustačius priemonių būtų užtikrintas nesąžiningas praturtėjimas. Teigta, kad panaikinti antidempingo muitai niekada nebuvo taikomi nagrinėjamiesiems eksportuotojams, todėl jų iš naujo nenustačius susiję veiklos vykdytojai negalėtų nesąžiningai praturtėti.

3.           Pastabų analizė

(47)     Atsakydamos į pirmą pastabą institucijos primena, kad pagal teismo praktiką pareiga įrodyti tenka gamintojui, prašančiam jam taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Todėl 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nustatyta, jog tokio gamintojo pateiktame prašyme turi būti pateikta pakankamai toje nuostatoje nustatytų įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl, kaip konstatuota Teismo sprendimuose (žr. 21 konstatuojamąją dalį) ES institucijos neprivalo įrodyti, kad gamintojas netenkina šiam statusui pripažinti nustatytų sąlygų. Priešingai, institucijos turi įvertinti, ar atitinkamo gamintojo pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad tenkinami pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nustatyti RER taikymo reikalavimai.

(48)     Taigi, institucijos prašymus taikyti RER galėjo paprasčiausiai atmesti remdamosi tuo, kad prašymuose nepateikta pakankamai įrodymų, jog gamintojas veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. To, kad institucijos nusprendė nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams sudaryti galimybę papildyti prašymus, negalima vadinti tariamu vėlavimu.

(49)     Dėl antros pastabos, kad sprendimą dėl RER taikymo reikėjo priimti per tris mėnesius nuo inicijavimo, primenama, kad pagal teismo praktiką, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje įtraukoje nėra nuorodos dėl pasekmių Komisijai nespėjus priimti sprendimo per trijų mėnesių laikotarpį. Todėl Bendrasis Teismas mano, kad vėliau priėmus sprendimą dėl RER taikymo nedaromas poveikis reglamento, kuriuo nustatomos galutinės priemonės, pagrįstumui, jei pareiškėjai nėra įrodę, kad jei Komisija nebūtų viršijusi trijų mėnesių laikotarpio, Taryba būtų galėjusi priimti kitokį reglamentą, kuris būtų palankesnis jų interesų atžvilgiu, nei ginčijamas reglamentas.[16] Be to, Teismas pripažino, kad institucijos gali keisti RER vertinimą, kol nepriimtos galutinės priemonės.[17]

(50)     Ši teismo praktika sprendimais nepanaikinta. Sprendimuose Teismas atsižvelgia į tai, kad Komisijos privalo vertinimą atlikti per tris mėnesius, kad galėtų įrodyti, kad prievolė atlikti tokį vertinimą nepriklauso nuo to, ar Komisija atlieka atranką. Teismas nepareiškė nuomonės dėl to, kokios būtų teisinės pasekmės, jei Komisija sprendimą dėl RER vertinimo priimtų vėliau per tyrimą. Teismas tik nusprendė, kad institucijos negalėjo visiškai ignoruoti prašymų taikyti RER ir turėjo juos įvertinti iki galutinių priemonių nustatymo.

(51)     Šiuo atveju nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai neįrodė, kad jei Komisija RER vertinimą būtų atlikusi per tris mėnesius nuo antidempingo tyrimo inicijavimo 2005 m., Taryba būtų galėjusi priimti kitokį reglamentą, kuris būtų palankesnis jų interesų atžvilgiu, nei ginčijamas reglamentas. Todėl antra pastaba atmetama.

(52)     Dėl trečios pastabos, tiksliau dėl to, kad aptariamos priemonės baigė galioti 2011 m. kovo 31 d., institucijos nemato, kodėl priemonės galiojimas galėtų būti susijęs su galimybe Tarybai priimti naują aktą, kuriuo būtų pakeičiamas panaikintas aktas.

(53)     Kaip paaiškinta 9–11 konstatuojamosiose dalyse, antidempingo tyrimai yra vis dar neužbaigti dėl to, kad tyrimus baigiantis aktas yra panaikintas. Institucijos privalo baigti šiuos tyrimus, nes pagrindiniame reglamente nustatyta, kad tyrimas turi būti baigtas institucijoms priimant aktą.  .

(54)     Dėl ketvirtos pastabos: pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, kuria perkeliamas PPO antidempingo susitarimo 10 straipsnio 1 dalies tekstas, nustatyta, kad laikinosios priemonės ir galutiniai antidempingo muitai taikomi tik tiems produktams, kurie išleidžiami į laisvą apyvartą po to, kai įsigalioja pagal 7 straipsnio 1 dalį priimtas sprendimas (kaip gal būti šiuo atveju). Šiuo atveju aptariami antidempingo muitai taikomi tik tiems produktams, kurie į laisvą apyvartą išleisti po laikinojo ir ginčijamo (galutinio) reglamentų, priimtų atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį, įsigaliojimo.

(55)     Be to, manoma, kad nustačius antidempingo priemones nepažeidžiami pagrindiniai Sąjungos teisės principai, kaip antai teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisės į veiksmingą apskundimą teismine tvarka apsauga dėl toliau nurodytų priežasčių.

(56)     Kalbant apie teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugą pirmiausia pastebėtina, kad pagal teismo praktiką prekiautojai negali prašyti teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, jei jie yra perspėti apie artėjančius Sąjungos prekybos politikos pokyčius.[18] Šiuo atveju Oficialiajame leidinyje paskelbus pranešimą apie inicijavimą ir laikinąjį reglamentą (kurie vis dar yra Sąjungos teisinės tvarkos dalis) prekiautojai buvo perspėti apie tai, kad nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų gaminamiems produktams gali būti nustatytas antidempingo muitas. Todėl nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai negalėjo remtis Sąjungos teisės bendraisiais teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais.

(57)     Antra, svarbu pabrėžti, kad galutinės priemonės nėra nustatomos atgaline tvarka. Pagal Teismo praktiką šiuo atžvilgiu naujos taisyklės taikymas padėtyje, kuri tapo galutine (taip pat vadinama esama arba galutinai patvirtinta teisine padėtimi)[19], atskiriamas nuo taikymo padėtyje, kuri susiklostė prieš įsigaliojant naujai taisyklei, bet kuri dar nėra galutinė (taip pat vadinama laikinąja padėtimi)[20].

(58)     Šiuo atveju padėtis, susijusi su nagrinėjamojo produkto importu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1472/2006 taikymo laikotarpiu, dar netapo galutine, nes panaikinus ginčijamą reglamentą šiam produktui taikomas antidempingo muitas dar nėra galutinai nustatytas. Tuo pačiu metu, paskelbus pranešimą apie inicijavimą ir laikinąjį reglamentą, prekiautojai buvo perspėti, kad toks muitas gali būti nustatytas. Pagal nusistovėjusią Sąjungos teismų praktiką veiklos vykdytojai negali turėti teisėtų lūkesčių, kol institucijos nepriima administracinę procedūrą baigiančio akto ir procedūra tampa galutine.[21]

(59)     Todėl antidempingo muitai nėra nustatomi atgaline data.

(60)     Be to, net jei muitai ir būtų nustatyti atgaline data quod non, Sąjungos materialinės teisės normos gali būti taikomos padėtyse, kurios buvo prieš įsigaliojant muitams, jei pagal muitų sąlygas, tikslus ar bendrą sistemą visiškai aišku, kad jie turėjo įsigalioti.[22] Visų pirma Sprendime Euroagri prieš Komisiją[23], T-180/01, konstatuota, kad: „nors apskritai pagal teisinio tikrumo principą Bendrijos priemonė negali įsigalioti jos nepaskelbus, išimtinėmis aplinkybėmis gali būti daroma priešingai, jei to reikia dėl siektino tikslo ir jei tinkamai atsižvelgiama į susijusių šalių teisėtus lūkesčius“[24].

(61)     Šiuo atveju siekiama laikytis institucijų prievolės pagal SESV 266 straipsnį. Kadangi Teismas nustatė pažeidimą, susijusį tik su taikytinos muito normos nustatymu, o ne su pačių priemonių nustatymu (t. y. išvadų dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų), nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad nebus nustatyta jokių galutinių antidempingo priemonių. Taigi, priemonių nustatymas, nors buvo įvykdytas atgaline data quod non, negali būti vertinamas kaip teisėtų lūkesčių pažeidimas.

(62)     Taip pat nepažeista ir teisė į veiksmingą apskundimą teismine tvarka. Nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai gali užginčyti šio reglamento teisėtumą Sąjungos teismuose.

(63)     Dėl penkto teiginio pažymėtina, kad nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų teisinė pozicija skiriasi nuo kitų neatrinktų bendrovių, kurios pateikė prašymus taikyti RER, tačiau kurios nepateikė ieškinio Teismui dėl ginčijamo reglamento. Dėl pastarojo – ginčijamas reglamentas tapo galutiniu reglamentu.

(64)     Pagaliau, jei institucijos nesiūlytų nustatyti priemonių, tai lemtų nesąžiningą praturtėjimą dėl 39 konstatuojamojoje dalyje aprašytų priežasčių. Pateikiant argumentą, kad panaikinti muitai nebuvo niekada taikomi, nes sprendimu ginčijamas reglamentas pašalinamas atgaline data iš Sąjungos teisinės tvarkos, neatsižvelgta į tai, kad prekiautojai pranešimu apie inicijavimą ir laikinuoju reglamentu buvo perspėti apie tai, kad gali būti nustatyti muitai, ir kad nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų gaminamų produktų kainodaros sprendimai buvo priimami tuo momentu, kai galutinis muitas galiojo. Pagal Teisingumo Teismo praktiką pripažįstama, kad galima neleisti grąžinti neteisėtai surinktų mokesčių, jei taip darant gavėjai neteisėtai praturtėtų.[25] Todėl šalių argumentas buvo atmestas.

4.           Suinteresuotųjų šalių pastabos po atskleidimo

(65)     Po informacijos atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pakartojo, kad Teismas panaikino visą reglamentą, kiek jis susijęs su nagrinėjamaisiais eksportuojančiais gamintojais. Jų teigimu pagal SESV 266 straipsnį institucijos, remdamosi ginčijamu reglamentu, turėjo grąžinti surinktus antidempingo muitus, kiek šie muitai susiję su nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų gaminamais produktais, ir kad institucijos galėjo priimti naują aktą (bet neprivalėjo to daryti), jei naujas aktas nepažeidžia Sąjungos teisės ir nesusijęs su tais pačiais pažeidimais, kaip nustatytieji Teismo sprendime.

(66)     Dėl antidempingo muitų grąžinimo: Komisijos tarnybos 2012 m. gegužės 31 d. pranešimu nacionalinėms muitinėms nurodė tenkinti tokius prašymus grąžinti muitus, tačiau tuo pačiu metu importuotojus informuoti, kad negalima atmesti to, kad Komisija gali pasiūlyti Tarybai susijusiam importui iš naujo nustatyti muitus. Tokia informacija aiškiai siekta išvengti teisėtų lūkesčių susiformavimo.

(67)     Dėl panaikintą aktą keičiančio naujo akto priėmimo primenama, kad pagal administracines procedūras, kaip antai antidempingo tyrimai, institucijos privalo vykdomą tyrimą baigti galutiniu aktu (žr. 9, 10 ir 53 konstatuojamąsias dalis). Todėl vykdomą tyrimą baigiančio galutinio akto priėmimas yra institucijų prievolė, o ne galimybė. Žinoma, naujas aktas turi būti priimtas laikantis Sąjungos tesės, juo turi būti pašalintas Teismo nustatytas pažeidimas. Dėl Sąjungos teisės pažeidimo suinteresuotosios šalys pirmiausia tvirtino, kad nėra teisinio pagrindo tyrimo atnaujinti nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas. Jos nurodo faktą, kad antidempingo priemonės tam tikrai iš nagrinėjamųjų eksportuotojų importuojamai avalynei su batviršiais iš odos (toliau – avalynė) baigė galioti 2011 m. kovo mėn. Jų nuomone nebetaikomo antidempingo muito taikymas iš naujo prieštarauja tiek Sąjungos, tiek PPO teisei.

(68)     Suinteresuotosios šalys neatsižvelgė į tai, kad panaikinus reglamentą antidempingo tyrimas, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, yra vis dar nebaigtas nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu (žr. 9–11, 52 ir 53 konstatuojamąsias dalis). Tai, kad Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1294/2009 nustatytos priemonės baigė galioti 2011 m., t. y. prieš Teismui priimant sprendimus, šiuo atžvilgiu yra neaktualu. Kita vertus, priemonės, kurių institucijos turi imtis, kad įvykdytų Teismo sprendimą, priklausys nuo Sąjungos teismuose sprendžiamų bylų trukmės.

(69)     Antra, suinteresuotosios šalys teigė, kad nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai Teismui pateikė ieškinį ne tik dėl to, kad buvo atmesti prašymai taikyti RER, bet ir dėl išvadų dėl dempingo. Be to, jų aiškinimu, sprendimuose nustatyta, kad ginčijamas reglamentas panaikintas ne dėl to, kad institucijos neišnagrinėjo prašymų taikyti RER iki ginčijamo reglamento priėmimo, o dėl to, kad Komisija to nepadarė per tris mėnesius. Jų nuomone tai reiškia, kad institucijos taip pat neįtikinamai vertino atrinktų bendrovių prašymus taikyti RER ir todėl padarė neįtikinamas išvadas dėl dempingo. Viena suinteresuotoji šalis netgi teigia, kad vykdydamos sprendimą institucijos turėjo vertinti ir kitų neatrinktų bendrovių pateiktus prašymus taikyti RER.

(70)     Toks sprendimo aiškinimas paneigtas 49–51 konstatuojamosiose dalyse. Nuoroda sprendimuose į trijų mėnesių terminą yra pažodinis argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, kad reikia įvertinti visus prašymus taikyti RER, net ir tada, kai vykdoma atranka. Sprendimuose Teismas nepanaikina ankstesnės teismo praktikos, susijusios su tuo, kad už trijų mėnesių termino nesilaikymą sankcijos netaikomos. Tai, kad Teismas taikė proceso ekonomijos principą ir nenagrinėjo šešių iš devynių ieškinių dėl Bendrojo Teismo sprendimų, reiškia, kad nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai gali tuos ieškinius vėl pateikti, jei jie nuspręstų pradėti naujas bylas. Komisija ir Taryba, vykdydamos sprendimus, gali remtis Bendrojo Teismo išvadomis, kuriomis tie argumentai atmetami, nes Teismas tų išvadų nepripažino negaliojančiomis. Pagaliau šiuo metu nėra būtinybės nagrinėti kitų neatrinktų bendrovių prašymų taikyti RER, nes ginčijamas reglamentas tapo galutiniu reglamentu tų kitų neatrinktų bendrovių atžvilgiu.

(71)     Trečia, suinteresuotosios šalys tvirtino, kad institucijos nukrypo nuo įprastos sprendimų vykdymo praktikos panaikinti galutines antidempingo priemones, įskaitant tai, ką institucijos padarė po Teismo sprendimo byloje Industrie des Poudres Spheriques (IPS)[26]. Visų pirma jos nurodo, kad Komisija Oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimus apie tyrimų pradėjimą iš naujo ir pasiūlė Tarybai ateityje priimti naujas priemones.

(72)     Tačiau dabartiniu atveju faktai skiriasi nuo ankstesnių panaikinimų. Kaip paaiškinta 38 ir 61 konstatuojamosiose dalyse, Teismo nustatytas pažeidimas susijęs ne su išvadomis dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų, taigi ir su pačiu muito nustatymo principu, o tik su tikslia muito norma. Ankstesni panaikinimai, kuriais rėmėsi suinteresuotosios šalys, buvo kaip tik susiję su išvadomis dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų. Todėl institucijų nuomone, tikslingiau priimti naujas priemones ateičiai.

(73)     Viena suinteresuotoji šalis taip pat remiasi panaikinimais, priimtais Sprendimu Huvis prieš Tarybą, T-221/05, ir Sprendimu Interpipe Nikopolsky prieš Tarybą, T-249/06. Šie panaikinimai buvo daliniai; pagal juos dalis muito liko galioti. Taip padaryta dėl to, kad Bendrasis Teismas galėjo nuspręsti dėl tinkamo muito dydžio, nes konstatuota, kad tam tikru būdu turėjo būti atliktas koregavimas. Šiuo atveju priešingai – Teismas nustatė negalintis nuspręsti vietoje Komisijos ir Tarybos, ar nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti taikomas RER. Šį sprendimą galima priimti tik remiantis jų RER formų vertinimu, o tai yra Komisijos ir Tarybos kompetencija. Tai, kad Teismas nepriėmė sprendimo dėl to, ar nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti taikomas RER, taip pat rodo, kad nesilaikant trijų mėnesių termino RER nesuteikiamas automatiškai, kaip teigė kai kurios suinteresuotosios šalys.

(74)     Ketvirta, suinteresuotosios šalys taip pat pakartojo, kad antidempingo muitų iš nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo importuojamai avalynei nustatymas būtų taikomas atgaline data, todėl būtų pažeistas pagrindinio reglamento 10 straipsnis ir PPO antidempingo susitarimo 10 straipsnis. Jos teigė, kad kaip įtariama, jei atgaline data būtų nustatytos priemonės, būtų taip pat pažeisti teisėti lūkesčiai. Šie teisėti lūkesčiai atitinkamai atsiradę dėl sprendimų, nes Komisija nukrypo nuo ankstesnės praktikos ir pranešimą apie tyrimo atnaujinimą Oficialiajame leidinyje paskelbė ne iš karto po panaikinimų, bet tik vėliau nei po metų nuo pirmojo sprendimo paskelbimo. Be to, jos tvirtino, kad dėl Sąjungos teisės bendrojo teisinio tikrumo apsaugos principo Sąjungos aktas negali įsigalioti nuo datos, kuri būtų ankstesnė už paties akto paskelbimą.

(75)     54–59 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kad šiuo reglamentu antidempingo muitai nėra nustatomi atgaline data.

(76)     Dėl sprendimų negalėjo atsirasti teisėtų lūkesčių, nes sprendimuose paaiškinta, kad Komisija ir Taryba turi nuspręsti, kokio dydžio muito normą reikia nustatyti (žr. 7 konstatuojamąją dalį).

(77)     Dėl pranešimo institucijos pirmiausia pažymi, kad nėra prievolės skelbti tokio pranešimo, nes institucijos atnaujina tyrimą nuo to momento, kai padarytas pažeidimas, o pranešimas apie inicijavimą yra Sąjungos teisinės sistemos dalis. Antra, tariami teisėti lūkesčiai būtų pagrįsti vadinamuoju svarstymų laikotarpiu. Tačiau pagal teismo praktiką teisėtų lūkesčių negali atsirasti dėl to, kad institucijos nesiima veiksmų[27]. Bet kuriuo atveju tariamas vėlyvas paskelbimas Oficialiajame leidinyje nėra pranešimo apie atnaujinamą tyrimą paskelbimas – tai pranešimas, kuriuo suinteresuotosios šalys raginamos pranešti apie save. Pranešimas paskelbtas dėl 14 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių ir dėl jo negali kilti teisėtų lūkesčių.

(78)     Dėl Sąjungos teisės bendrojo teisinio tikrumo apsaugos principo 60 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad Sąjungos priemonė gali įsigalioti nuo datos, kuri yra ankstesnė nei priemonės paskelbimo data, jei to reikia dėl siektino tikslo ir jei tinkamai atsižvelgiama į susijusių šalių teisėtus lūkesčius, kaip ir yra šiuo atveju.

(79)     Penkta, suinteresuotosios šalys taip pat pakartojo argumentą, kad nėra nesąžiningo importuotojų praturtėjimo, į kurį jau atsakyta 64 konstatuojamojoje dalyje.

(80)     Šešta, suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad siūlomu įgyvendinimu būtų pažeistas Sąjungos interesų principas, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 21 straipsnyje, nes nustačius muitus Sąjungos importuotojams tektų nepagrįsta našta, o visai Sąjungos pramonei nebūtų suteikta naudos. Pateikiant šį argumentą neatsižvelgiama į tai, kad šis reglamentas susijęs su nagrinėjamojo produkto importu ginčijamo reglamento taikymo laikotarpiu, o ne su būsimu importu. Dėl šio importo ginčijamo reglamento taikymo laikotarpiu: Sąjungos interesus institucijos nustatė ginčijamo reglamento 241–286 konstatuojamosiose dalyse. Sąjungos teismai nenustatė jokio su šiomis konstatuojamosiomis dalimis susijusio pažeidimo.

(81)     Septinta, suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad ginti savo teises galėjo ne visos suinteresuotosios šalys, o tik tos, kurios galėjo įrodyti, kad jos suinteresuotosiomis šalimis pripažintos pirminiame tyrime. Jų nuomone, siūlomi muitai turės poveikio ir toms bendrovėms, kurios nebuvo pripažintos suinteresuotosiomis šalimis pirminiame tyrime. Be to, jos teigė, kad institucijos iš karto po Teismo sprendimo nepaskelbė jokio pranešimo ir kad todėl šalys laiku negavo informacijos apie numatytą įgyvendinimą.

(82)     Kadangi institucijos tyrimą atnaujino nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas, normalu, kad institucijos pranešimą skyrė toms šalims, kurios yra to tyrimo suinteresuotosios šalys. Be to, kitoms suinteresuotosioms šalims nebuvo kliudoma pranešti apie save, ką kai kurios jų ir padarė, ir nuo to momento, kai apie save pranešė, buvo laikomos suinteresuotosiomis šalimis. Tai, kad pranešimas paskelbtas tik praėjus daugiau nei metams nuo pirmojo iš dviejų sprendimų priėmimo, neturi poveikio šio reglamento teisėtumui, nes visos suinteresuotosios šalys laiku paragintos pareikšti savo nuomonę.

(83)     Aštunta, nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad teisės į gynybą pažeistos dėl to, kad Komisija jų prašymus taikyti RER vertino tik 2012–2013 m., o ne 2005–2006 m. Jie teigė, kad jei toks vertinimas būtų buvęs atliktas 2005–2006 m., jie būtų galėję pateikti tam tikros informacijos, kurios jie jau nebegali pateikti, nes dokumentai jau sunaikinti ir (arba) darbuotojai pakeitė darbovietę.

(84)     Dėl to primenama, kad Komisija neįpareigota eksportuojančio gamintojo prašyti papildyti prašymą taikyti RER. Komisija ir Taryba vertinimą gali pagrįsti eksportuojančio gamintojo pateikta informacija (žr. 21, 22 ir 31 konstatuojamąsias dalis). Be to, nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai neužginčijo Komisijos atlikto jų prašymų taikyti RER vertinimo ir nenurodė, kuriais dokumentais ar kuriais darbuotojais jie nebegalėjo remtis. Todėl teiginys yra toks abstraktus, kad vertindamos prašymus taikyti RER institucijos negali atsižvelgti į šiuos sunkumus. Kadangi šis argumentas pagrįstas hipoteze, o ne tikslia nuoroda, kokių dokumentų jau nebėra ir kurie darbuotojai jau nebedirba ir kaip šie dokumentai ir darbuotojai svarbūs vertinant prašymą taikyti RER, argumentą teko atmesti.

(85)     Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad siūlomu įgyvendinimu būtų pažeistas 1994 m. GATT II straipsnio 1 dalies b punktas, nes institucijos pasiūlė atgaline data nustatyti antidempingo muitą iš nagrinėjamųjų eksportuotojų importuojamai avalynei, kuriai taikomos antidempingo priemonės jau nebegalioja. Be to, suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nagrinėjamajam importui nebegalioja teisėtai taikytinos antidempingo priemonės, todėl siūlomu įgyvendinimu būtų pažeistas PPO antidempingo susitarimo 10 straipsnis ir 5 straipsnio 1 bei 6 dalys. Pagal šiuos straipsnius institucijos galutinius antidempingo muitus gali iš naujo nustatyti po to, kai inicijuojamas naujas tyrimas ir priimamas naujas sprendimas atsižvelgiant į PPO antidempingo susitarimo 9 straipsnio 1 dalį.

(86)     Pateikiant šiuos argumentus manoma, kad institucijos negalėjo tyrimo atnaujinti nuo to momento, kai padarytas pažeidimas, ir kad muitai būtų nustatyti atgaline data. Dėl pirmiau aprašytų priežasčių šis požiūris yra neteisingas. Todėl argumentų dėl tariamo PPO taisyklių pažeidimo nereikia nuodugniau nagrinėti.

5.           Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnis

(87)     1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą[28], 221 straipsnyje nustatyta, kad pranešimas apie muito sumą pateikiamas ne vėliau nei per tris metus nuo tada, kai susidarė skola muitinei. Taikant šį straipsnį gali būti neįmanoma įgyvendinti sprendimų visais atvejais, kai nacionalinės muitinės ir (arba) teisėjai yra patvirtinę nacionalinių muitinių pranešimų, kurie buvo pagrįsti ginčijamu reglamentu ir nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų pagamintais aptariamais produktais, pažeidimą. Tokiais atvejais nacionalinės muitinės turi turėti galimybę apie muito sumą pranešti vėliau nei per tris metus nuo tada, kai susidarė skola muitinei.

(88)     Priešingai suinteresuotųjų šalių manymui, Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnis nėra automatiškai taikomas antidempingo muitų rinkimui. Nei pačiame Bendrijos muitinės kodekse, nei pagrindiniame reglamente nėra nuostatos, pagal kurią Bendrijos muitinės kodeksas būtų taikomas antidempingo muitų rinkimui. Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį reglamente, kuriuo  nustatomas muitas, nurodoma muito forma, norma ir kiti muitų rinkimo kriterijai. 

(89)     Todėl šiuo reglamentu nenumatomas Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio taikymas, tačiau nustatomos terminui taikytinos nepriklausomos taisyklės. Šios nepriklausomos taisyklės pagrindžiamos taip: dėl 59–59 ir 66 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių siūlomas muitų nustatymas iš naujo netaikomas atgaline data ir bet kuriuo atveju dėl 60 bei 61 ir 76–80 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių neprieštaraujama Sąjungos teisės bendriesiems teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

(90)     Be to, pirminis pranešimas apie muito sumą iš tiesų pateiktas per trijų metų terminą. Tačiau po to, kai buvo priimti sprendimai, įvertinus nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų prašymus taikyti RER teko iš naujo įvertinti, ar skola muitinei turėtų būti sumažinta. Kol nebuvo atliktas vertinimas, nebuvo teisinio pagrindo muitams mokėti, todėl Komisija nurodė nacionalinėms muitinėms tenkinti prašymus grąžinti muitus, tačiau tuo pačiu importuotojus informuoti, kad negalima atmesti to, kad Komisija gali pasiūlyti Tarybai susijusiam importui iš naujo nustatyti muitus (66 konstatuojamoji dalis).

(91)     Dėl to terminui taikytinos nepriklausomos taisyklės, kurios skiriasi nuo Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio, yra pagrįstos.

(92)     Vis dėlto norint užtikrinti teisinį tikrumą ir atsižvelgti į konkrečias šio atvejo aplinkybes, manoma, kad būtų tikslinga skolininkui apie muito sumą pranešti ne vėliau kaip per du metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

(93)     Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad institucijos negali nukrypti nuo Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio remdamosi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalimi. Jų nuomone pagrindiniu reglamentu suteikiami įgaliojimai tik nustatyti antidempingo muitus, o ne nustatyti antidempingo muitų surinkimo ir grąžinimo taisykles. Pastarosios taisyklės turėtų būti nustatomos tik pagal Bendrijos muitinės kodeksą. Suinteresuotosios šalys remiasi Teismo sprendimu Molenbergnatie, C-201/04. Suinteresuotosios šalys teigė, kad įgyvendinimo aktu, kaip antai Tarybos reglamentais, kuriais nustatomos antidempingo priemonės, negalima nukrypti nuo tokių teisės aktų kaip Bendrijos muitinės kodeksas. Galiausiai šalys tvirtino, kad nukrypus nuo Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio būtų pažeistas teisinis tikrumas, nes pagal nusistovėjusią teismo praktiką pasibaigus galioti apribojimų laikotarpiui teisiškai privalomų mokėti muitų nebegalima atgauti.

(94)     Kaip nustatyta 88 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnis nėra automatiškai taikomas antidempingo muitų rinkimui, jis taikomas tik jei tai numatyta reglamente, kuriuo nustatomi muitai, ir tik tokiu mastu, kuris numatytas minėtame reglamente. Dėl to argumentą teko atmesti kaip nepagrįstą. Bet kuriuo atveju, pagal pagrindinio reglamento, kuris yra Bendrijos muitinės kodekso lex specialis  teisės aktas, 14 straipsnį Tarybai suteikiamos plačios galios nukrypti nuo Bendrijos muitinės kodekso. Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį valstybės narės muitus renka tokia forma, pagal nustatytą tam tikrą normą ir kitus kriterijus, kurie yra išdėstyti šiuos muitus nustatančiame reglamente. Priešingai, nei mano suinteresuotosios šalys, pagrindinio reglamento 14 straipsnis aprėpia ir muitų surinkimą, ne tik jų nustatymą. Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba gali priimti specialias nuostatas; pateiktu pavyzdžiu dėl bendros kilmės sąvokos apibrėžties parodoma, kad tokiomis specialiomis nuostatomis galima nukrypti, inter alia, nuo Bendrijos muitinės kodekso. Byloje Molenbergnatie Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnis taikytas būtent dėl to, kad antidempingo muitus nustatančiu reglamentu nebuvo nuo to straipsnio nukrypta. Be to, akivaizdu, kad institucijos turi pagrįsti bet kurią nukrypti leidžiančią nuostatą, be to, turi būti atsižvelgiama į Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio tikslą, t. y. teisinį tikrumą, kaip yra šio reglamento atveju. Todėl argumentai atmetami.

(95)     Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad 92 konstatuojamojoje dalyje paminėtas dviejų metų terminas skolininkui pranešti apie muito sumą turėtų būti taikomas atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį, kuriame numatyta, kad trijų metų laikotarpis muitinėms surinkti muitą gali būti pratęstas veiksmo, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, atveju. Be to, suinteresuotoji šalis tvirtino, kad toks pat pratęsimas turėtų būti taikomas trijų metų terminui, per kurį importuotojai gali prašyti grąžinti muitą pagal Muitinės kodekso 236 straipsnį. Institucijos nemano turinčios pagrindo nagrinėti šiuos prašymus. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies antrą sakinį numatytas trijų metų termino pratęsimas nėra pakankamai platus veiksmingam sprendimų vykdymui. Nėra pagrindo pratęsti termino importuotojams, kurie iš nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų importavo nagrinėjamąjį produktą ir laiku neužginčijo savo skolos muitinei.

6.           Išvada

(96)     Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir jų analizę padaryta išvada, kad ginčijamo reglamento taikymo laikotarpiu nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti iš naujo nustatytas KLR taikomas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas antidempingo muitas.

(97)     Kaip paaiškinta 40 konstatuojamojoje dalyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 388/2008 ir Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1294/2009 keisti nereikia, jie lieka galioti nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams.

C.        ATSKLEIDIMAS

(98)     Nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams ir visoms apie save pranešusioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti galutinį antidempingo muitą. Jiems suteiktas laikotarpis pastaboms po atskleidimo pateikti ir daug suinteresuotųjų šalių šia galimybe pasinaudojo. Tam taip pat surengtas klausymas dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.           Importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ir bendrovių Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co Ltd ir Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd (papildomas TARIC kodas B999) pagamintai avalynei su batviršiais iš odos arba kompozicinės odos, kurios KN kodai išvardyti toliau, išskyrus sportinę avalynę, specialiosios technologijos avalynę, šlepetes ir kitą kambarinę avalynę bei avalynę su apsauginėmis nosimis, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1472/2006 taikymo laikotarpiu nustatomas galutinis antidempingo muitas: 6403 20 00, ex 6403 30 00[29], ex 6403 51 11, ex 6403 51 15, ex 6403 51 19, ex 6403 51 91, ex 6403 51 95, ex 6403 51 99, ex 6403 59 11, ex 6403 59 31, ex 6403 59 35, ex 6403 59 39, ex 6403 59 91, ex 6403 59 95, ex 6403 59 99, ex 6403 91 11, ex 6403 91 13, ex 6403 91 16, ex 6403 91 18, ex 6403 91 91, ex 6403 91 93, ex 6403 91 96, ex 6403 91 98, ex 6403 99 11, ex 6403 99 31, ex 6403 99 33, ex 6403 99 36, ex 6403 99 38, ex 6403 99 91, ex 6403 99 93, ex 6403 99 96, ex 6403 99 98 ir ex 6405 10 00[30]. TARIC kodai išvardyti šio reglamento priede.

2.           Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

– sportinė avalynė – avalynė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1719/2005[31] I priedo 64 skirsnio 1 subpozicijų pastaboje;

– specialiosios technologijos avalynė – avalynė, kurios poros CIF kaina yra ne mažesnė kaip 7,5 EUR, skirta avėti sportuojant, su vieno ar kelių sluoksnių lietu padu, išskyrus injekcinį, pagamintu iš sintetinių medžiagų, specialiai skirtų amortizuoti vertikalių arba šoninių judesių smūgius, ir turinčiu techninių įtaisų, tokių kaip dujų ar skysčio pripildytų hermetiškų ertmių, mechaninių komponentų, kurie amortizuoja arba neutralizuoja smūgį, arba tokių medžiagų, kaip mažo tankio polimerų, ir kurios KN kodai yra ex 6403 91 11, ex 6403 91 13, ex 6403 91 16, ex 6403 91 18, ex 6403 91 91, ex 6403 91 93, ex 6403 91 96, ex 6403 91 98, ex 6403 99 91, ex 6403 99 93, ex 6403 99 96, ex 6403 99 98;

– avalynė su apsauginėmis nosimis – avalynė su apsauginėmis nosimis ne mažiau kaip 100 džaulių atsparumo smūgiui (1), kurios KN kodai ex 6403 30 00[32], ex 6403 51 11, ex 6403 51 15, ex 6403 51 19, ex 6403 51 91, ex 6403 51 95, ex 6403 51 99, ex 6403 59 11, ex 6403 59 31, ex 6403 59 35, ex 6403 59 39, ex 6403 59 91, ex 6403 59 95, ex 6403 59 99, ex 6403 91 11, ex 6403 91 13, ex 6403 91 16, ex 6403 91 18, ex 6403 91 91, ex 6403 91 93, ex 6403 91 96, ex 6403 91 98, ex 6403 99 11, ex 6403 99 31, ex 6403 99 33, ex 6403 99 36, ex 6403 99 38, ex 6403 99 91, ex 6403 99 93, ex 6403 99 96, ex 6403 99 98 ir ex 6405 10 00;

– šlepetės ir kita kambarinė avalynė – avalynė, kurios KN kodas yra ex 6405 10 00.

3.           Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co Ltd ir Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą yra 16,5 proc.

4.           Taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos, išskyrus 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/1992, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą[33], 221 straipsnį. Pranešimas skolininkui apie muito sumą gali būti pateiktas vėliau nei per tris metus nuo tada, kai susidarė skola muitinei, tačiau ne vėliau kaip per du metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos laikinuoju antidempingo muitu pagal 2006 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 553/2006 užtikrintos sumos. Sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]           OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[2]               OL L 275, 2006 10 6, p. 1.

[3]               OL L 117, 2008 5 1, p. 1.

[4]               OL L 352, 2009 12 30, p. 1.

[5]               OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[6]               OL L 98, 2006 4 6, p. 3.

[7]               2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1472/2006, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą (OL L 275, 2006 10 6, p. 1).

[8]               2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2008, išplečiantis galutinių antidempingo priemonių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, taikymą tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Makao SAR (deklaruojamam kaip Makao kilmės arba ne) (OL L 117, 2008 5 1, p. 1).

[9]               OL C 251, 2008 10 3, p. 21.

[10]             2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1294/2009, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikrai importuojamai Vietnamo ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas išplėstas tam tikrai importuojamai iš Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao siunčiamai avalynei su batviršiais iš odos, deklaruojamai kaip Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao kilmės arba ne (OL L 352, 2009 12 30, p. 1).

[11]             1988 m. balandžio 26 d. Sprendimo Asteris AE ir kt. ir Graikijos Respublika prieš Komisiją, sujungtos bylos 97, 193, 99 ir 215/86, Rink. p. 2181, 27 ir 28 punktai.

[12]             1998 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-415/96, Rink. p. I-6993, 31 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C-458/98 P, Rink. p. I-8147, 80–85 punktai; 2008 m. liepos 9 d. Sprendimo Alitalia prieš Komisiją, T-301/01, Rink. p. II-1753, 99 ir 142 punktai; 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Région Nord-Pas de Calais prieš Komisiją, sujungtos bylos T-267/08 ir T-279/08, Rink. p. II-0000, 83 punktas.

[13]             1998 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-415/96, Rink. p. I-6993, 31 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C-458/98 P, Rink. p. I-8147, 80–85 punktai.

[14]             OL C 295, 2013 10 11, p. 6.

[15]             2000 m. spalio 3 d. Sprendimas Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C-458/98 P, Rink. p.  I-8147.

[16]             2009 m. kovo 18 d. Sprendimo Shanghai Exceli M&E Enterprise ir Shanghai Adeptech Precision prieš Tarybą, T-299/05, Rink p. II-565 (Shanghai Excel), 116–146 punktai.

[17]             Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware Co. Ltd prieš Tarybą, C-141/08 P, 94 ir tolesni punktai.

[18]             1982 m. liepos 15 d. Sprendimo Edeka prieš Vokietiją, 245/81, Rink. p. 2746, 27 punktas.

[19]             1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Licata prieš Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, 270/84, Rink. p. 2305, 31 punktas; 1999 m. birželio 29 d. Sprendimo Butterfly Music prieš CEDEM, C-60/98, Rink. p. 1-3939, 24 punktas; 1970 m. balandžio 14 d. Sprendimo Bundesknappschaft prieš Brock, 68/69, Rink. p. 171, 6 punktas; 1973 m. liepos 4 d. Sprendimo Westzucker GmbH prieš Einfuhrund Vorratsstelle für Zucker, 1/73, Rink. p. 723, 5 punktas; 1973 m. gruodžio 5 d. Sprendimo SOPAD prieš FORMA a.o., 143/73, Rink. p. 1433, 8 punktas; 1978 m. vasario 15 d. Sprendimo Bauche, 96/77, Rink. p. 383, 48 punktas; 1978 m. spalio 25 d. Sprendimo KoninklijkeScholten-Honig NV e.a. prieš Floofdproduktschaap voor Akkerbouwprodukten, 125/77, Rink. p 1991, 37 punktas; 1981 m. vasario 5 d. Sprendimo P. prieš Komisiją, 40/79, Rink. p. 361, 12 punktas; 2008 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, T-404/05, Rink. p. 11-272, 77 punktas; 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Freistaat Sachsen, 334/07 Ρ, Rink. p. 1-9465, 53 punktas.

[20]             2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Ferrière Nord prieš Komisiją, T-176/01, Rink. p. 11-3931, 139 punktas; 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Freistaat Sachsen, 334/07 Ρ, Rink. p. 1-9465, 53 punktas.

[21]             1997 m. sausio 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-169/95, Rink. p. I-135, 51 punktas; 2003 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimo P&O European Ferries (Vizcaya) SA, sujungtos bylos T-116/01 ir T-118/01, Rink. p. II-2957, 205 punktas.

[22]             1993 m. liepos 15 d. Sprendimo GruSa Fleisch prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C-34/92, Rink. p. 1-4147, 22 punktas. Tokią pačią arba panašią formuluotę galima rasti, pvz., Sprendimo Meridionale Industria Salumi α.δ., sujungtos bylos 212–217/80, Rink. p. 2735, 9 ir 10 punktuose; 1982 m. vasario 10 d. Sprendimo Bout, 21/81, Rink. p. 381, 13 punktas; 1998 m. vasario 19 d. Sprendimo Eyckeler & Malt prieš Komisiją, T-42/96, Rink. p. 11-401, 53, 55 ir 56 punktai.

[23]             Rink. II-369, 36 ir 37 punktai.

[24]             Taip pat žr. 1990 m. sausio 9 d. Sprendimo Società agricola fattoria alimentare (SAFA), C-337/88, Rink. p. I-1, 13 punktą.

[25]             1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo San Giorgio, 199/82, Rink. p. 3595, 13 punktas.

[26]             2000 m. spalio 3 d. Sprendimas Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C-458/98 P.

[27]             2004 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Demesa ir Territorio Histórico de Álava prieš Komisiją, sujungtos bylos C-183/02 P ir C-187/02 P, Rink. p. I-10609, 44 punktas; 2009 m. kovo 6 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, sujungtos bylos T-427/04 ir T-17/05, Rink. p. II-4315, 261 punktas.

[28]             OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

[29]             Pagal 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 301, 2006 10 31, p. 1), 2007 m. sausio 1 d. šis KN kodas pakeistas KN kodais ex 6403 51 05, ex 6403 59 05, ex 6403 91 05 ir ex 6403 99 05.

[30]             Kaip apibrėžta 2005 m. spalio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1719/2005, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 286, 2005 10 28, p. 1). Produkto apibrėžtoji sritis nustatoma sujungiant 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamą produkto apibūdinimą ir pagal atitinkamus KN kodus kartu pateikiamą produkto apibūdinimą.

[31]             OL L 286, 2005 10 28, p. 1.

[32]             Pagal 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 301, 2006 10 31, p. 1), 2007 m. sausio 1 d. šis KN kodas pakeistas KN kodais ex 6403 51 05, ex 6403 59 05, ex 6403 91 05 ir ex 6403 99 05.

[33]             OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo reglamento

kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, kurią pagamino bendrovės Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co Ltd ir Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd

Avalynės su batviršiais iš odos arba kompozicinės odos, kaip apibrėžta 1 straipsnyje, TARIC kodai

a) Nuo 2006 m. spalio 7 d.:

6403 30 00 39, 6403 30 00 89, 6403 51 11 90, 6403 51 15 90, 6403 51 19 90, 6403 51 91 90, 6403 51 95 90, 6403 51 99 90, 6403 59 11 90, 6403 59 31 90, 6403 59 35 90, 6403 59 39 90, 6403 59 91 90, 6403 59 95 90, 6403 59 99 90, 6403 91 11 99, 6403 91 13 99, 6403 91 16 99, 6403 91 18 99, 6403 91 91 99, 6403 91 93 99, 6403 91 96 99, 6403 91 98 99, 6403 99 11 90, 6403 99 31 90, 6403 99 33 90, 6403 99 36 90, 6403 99 38 90, 6403 99 91 99, 6403 99 93 29, 6403 99 93 99, 6403 99 96 29, 6403 99 96 99, 6403 99 98 29, 6403 99 98 99 ir 6405 10 00 80.

b) Nuo 2007 m. sausio 1 d.:

6403 51 05 19, 6403 51 05 99, 6403 51 11 90, 6403 51 15 90, 6403 51 19 90, 6403 51 91 90, 6403 51 95 90, 6403 51 99 90, 6403 59 05 19, 6403 59 05 99, 6403 59 11 90, 6403 59 31 90, 6403 59 35 90, 6403 59 39 90, 6403 59 91 90, 6403 59 95 90, 6403 59 99 90, 6403 91 05 19, 6403 91 05 99, 6403 91 11 99, 6403 91 13 99, 6403 91 16 99, 6403 91 18 99, 6403 91 91 99, 6403 91 93 99, 6403 91 96 99, 6403 91 98 99, 6403 99 05 19, 6403 99 05 99, 6403 99 11 90, 6403 99 31 90, 6403 99 33 90, 6403 99 36 90, 6403 99 38 90, 6403 99 91 99, 6403 99 93 29, 6403 99 93 99, 6403 99 96 29, 6403 99 96 99, 6403 99 98 29, 6403 99 98 99 ir 6405 10 00 80.

c) Nuo 2007 m. rugsėjo 7 d.:

6403 20 00 20, 6403 20 00 80, 6403 51 05 15, 6403 51 05 18, 6403 51 05 95, 6403 51 05 98, 6403 51 11 91, 6403 51 11 99, 6403 51 15 91, 6403 51 15 99, 6403 51 19 91, 6403 51 19 99, 6403 51 91 91, 6403 51 91 99, 6403 51 95 91, 6403 51 95 99, 6403 51 99 91, 6403 51 99 99, 6403 59 05 15, 6403 59 05 18, 6403 59 05 95, 6403 59 05 98, 6403 59 11 91, 6403 59 11 99, 6403 59 31 91, 6403 59 31 99, 6403 59 35 91, 6403 59 35 99, 6403 59 39 91, 6403 59 39 99, 6403 59 91 91, 6403 59 91 99, 6403 59 95 91, 6403 59 95 99, 6403 59 99 91, 6403 59 99 99, 6403 91 05 15, 6403 91 05 18, 6403 91 05 95, 6403 91 05 98, 6403 91 11 95, 6403 91 11 98, 6403 91 13 95, 6403 91 13 98, 6403 91 16 95, 6403 91 16 98, 6403 91 18 95, 6403 91 18 98, 6403 91 91 95, 6403 91 91 98, 6403 91 93 95, 6403 91 93 98, 6403 91 96 95, 6403 91 96 98, 6403 91 98 95, 6403 91 98 98, 6403 99 05 15, 6403 99 05 18, 6403 99 05 95, 6403 99 05 98, 6403 99 11 91, 6403 99 11 99, 6403 99 31 91, 6403 99 31 99, 6403 99 33 91, 6403 99 33 99, 6403 99 36 91, 6403 99 36 99, 6403 99 38 91, 6403 99 38 99, 6403 99 91 95, 6403 99 91 98, 6403 99 93 25, 6403 99 93 28, 6403 99 93 95, 6403 99 93 98, 6403 99 96 25, 6403 99 96 28, 6403 99 96 95, 6403 99 96 98, 6403 99 98 25, 6403 99 98 28, 6403 99 98 95, 6403 99 98 98, 6405 10 00 81 ir 6405 10 00 89.