AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.        Pasiūlymo taikymo sritis

Šiuo reglamento pasiūlymu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojams naudotis paramos darbo jėgos judumui ES paslaugomis ir taip palaikyti sąžiningą judumą ir padidinti galimybes įsidarbinti visoje Sąjungoje.

Šiuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 46 straipsniu grindžiamu pasiūlymu pakeičiamos šiuo metu Reglamento Nr. 492/2011[1] II skyriuje ir 38 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl keitimosi informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus (tarpininkavimą darbuotojams ir darbdaviams) tarp valstybių narių. Juo taip pat (iš naujo) įsteigiamas Europos užimtumo tarnybų tinklas EURES, kurio tikslas – teikti pagalbą ieškant darbo ir įdarbinant įvairiose valstybėse narėse. Jau veikia panašus tinklas, įsteigtas remiantis 2012 m. priimtu Komisijos sprendimu[2]. Todėl priėmus šį reglamentą Komisija panaikins minėtąjį sprendimą dėl esamo EURES tinklo veikimo.

Sutarties 45 straipsniu užtikrinama darbuotojų judėjimo laisvė Sąjungoje, o 46 straipsnyje nurodomos priemonės šiai laisvei pasiekti, pirmiausia užtikrinant glaudų valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimą. Be to, remdamasi Sutarties 149 straipsniu, Komisija neseniai pateikė pasiūlymą sukurti VUT tinklą[3], kuris užtikrintų glaudesnį bendradarbiavimą ir aktyvesnį tarpusavio mokymąsi. Šis tinklas įgyvendins įvairesnius tikslus ir iniciatyvas, kurios veiks paskatų principu; jo sukūrimas papildys šį pasiūlymą.

1.2.        Pasiūlymo pagrindimas

Judėjimo laisvė – viena iš keturių pagrindinių Europos Sąjungos laisvių ir esminis ES pilietybės elementas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 45 straipsniu įtvirtinta ES piliečių teisė persikelti į kitą valstybę narę darbo tikslais.

Judumas teikia socialinę ir ekonominę naudą. Padidėjus darbo jėgos judumui ES, darbuotojai turės daugiau galimybių įsidarbinti, o darbdaviai į laisvas darbo vietas galės darbuotojus priimti greičiau ir veiksmingiau. Tai padeda kurti Europos darbo rinką, kurioje užtikrinamas didelis užimtumas (SESV 9 straipsnis).

Atsižvelgiant į ES darbo rinkos dydį ir aktyvių gyventojų skaičių, darbo jėgos judumas ES yra palyginti mažas. Metinis judumo rodiklis buvusiose 27 ES valstybėse narėse yra 0,29 proc., taigi mažesnis už Australijos (1,5 proc. 8 valstijose) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (2,4 proc. 50 valstijų)[4]. Tik maždaug 7,5 mln. iš apytiksliai 241 mln. Europos darbuotojų (t. y. 3,1 proc.) yra ekonomiškai aktyvūs kitoje valstybėje narėje[5]. Šiuo metu tam tikrose valstybėse narėse yra aukštas nedarbo lygis, o kitose – daug laisvų darbo vietų.

Darbuotojų, kurie teigia turį „tvirtų ketinimų“ išvykti dirbti į kitą šalį (t. y. planuojančių migruoti per kitus 12 mėnesių), gerokai padaugėjo[6]. Užsiregistravusiųjų EURES skaičius rodo, kad žmonių, ieškančių darbo už savo valstybės sienų, gausėja. Nuo 2007 m. iki 2013 m. gruodžio mėn. EURES portale užsiregistravusių darbo ieškotojų padaugėjo nuo 175 000 iki 1 200 000, nors profesinis judumas atitinkamai nepadidėjo.

Šiandien vidutiniškai tik apie 700 000 asmenų kasmet išvyksta dirbti į kitą valstybę narę[7], o tyrimų ekstrapoliacijos rodo, kad maždaug 2,9 mln. ES piliečių norėtų išvykti per kitus 12 mėnesių[8]. Tai – didelis judumo potencialas ir išbandymas EURES tinklui.

Darbo jėgos judumo ES potencialas neišnaudojamas, o atskiri piliečiai savo ketinimų tapti mobiliaisiais darbuotojais neįgyvendina dėl daugelio priežasčių. Tyrimų[9] duomenimis, dažniausiai numatomi ar kylantys sunkumai susiję su nepakankamu kalbos mokėjimu ir tuo, kad nelengva susirasti darbą. ES gali padėti spręsti šią problemą geriau informuodama apie įsidarbinimo galimybes visoje Sąjungoje ir plėtodama atitinkamas paramos paslaugas įdarbinimui ES skatinti. Tai bus sustiprinto EURES tinklo užduotis.

Nors Komisijos iniciatyva, jos 2012 m. sprendimu buvo padaryti tam tikri EURES tinklo veikimo pakeitimai, Reglamento Nr. 492/2011 II skyrius, kuriuo remiantis Europoje reglamentuojamas tarpininkavimas darbuotojams ir darbdaviams ir valstybių narių keitimasis informacija apie darbo jėgos judumą ES, nebuvo keičiamas nuo 1992 m.

Jį reikia nuodugniai persvarstyti, kad būtų atsižvelgta į naujus judumo modelius, griežtesnius sąžiningam judumui taikomus reikalavimus, keitimosi laisvų darbo vietų duomenimis technologijų pokyčius, darbo ieškotojų ir darbdavių naudojimąsi įvairiais įdarbinimo kanalais ir didėjančią ne tik valstybinių užimtumo tarnybų, bet ir kitų įdarbinimo paslaugas teikiančių darbo rinkos tarpininkų reikšmę. Sąžiningas judumas – tai savanoriškas judumas laikantis darbo teisės aktų bei darbo standartų ir paisant darbuotojų teisių Sąjungoje.

2012 m. birželio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pripažįstama politinė būtinybė atsižvelgiant į aukštą nedarbo lygį skatinti darbo jėgos judumą ES: „EURES portalas turėtų būti plėtojamas, kad taptų tikra europine įdarbinimo ir darbuotojų paieškos priemone (...)“. 2012 m. gruodžio 13 ir 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos ir jaunimo užimtumo Komisija paraginta pasiūlyti naują EURES reglamentą.

2013 m. ES pilietybės ataskaitoje[10] Komisija įsipareigojo 2013 m. pristatyti EURES modernizavimo iniciatyvą, kad būtų sustiprintas nacionalinių užimtumo tarnybų vaidmuo bei poveikis ir pagerintas darbo jėgos judumo koordinavimas ES (2 veiksmas). EURES modernizavimas numatytas ir 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikate „Laisvas ES piliečių ir jų šeimos narių judėjimas. Penki veiksmai, kuriais siekiama pokyčių“[11], kaip viena iš priemonių, kuriomis vietos valdžios institucijoms būtų padedama praktiškai taikyti ES laisvo judėjimo taisykles (5 veiksmas).

Atsižvelgiant į minėtose 2012 m. birželio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pareikštą pageidavimą, EURES tinklas taip pat bus laipsniškai plečiamas, kad apimtų pameistrystę ir mokomąją praktiką. Jaunimo užimtumas įdarbinant ES remiamas pagal iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“. Pagal šią programą individualizuota pagalba ieškant darbo derinama su finansine parama: kompensuojamos kelionės į pokalbį dėl darbo, įsikūrimo gavus darbą ir kitos išlaidos. Komisija ketina toliau remti tokias programas. Reglamento pasiūlymas taip pat turėtų sustiprinti užimtumo tarnybų pajėgumą kurti partnerystės ryšius, kad ES būtų įdarbinta daugiau jaunimo. Siekiant užtikrinti suderinamumą su jau vykdomomis ES lygmens iniciatyvomis, pavyzdžiui, „Grand Coalition for Digital Jobs and the European Alliance for Apprenticeships“, EURES tinklui taip pat pavedama aktyviai skatinti šių iniciatyvų plėtrą.

1.3.        EURES tinklo trūkumai

Atsižvelgdama į užimtumo dokumentų rinkinį[12], Komisija 2012 m. priėmė sprendimą modernizuoti ir sustiprinti EURES tinklą[13]. Tuo sprendimu pakeičiamas 2003 m. Komisijos sprendimas[14] ir siekiama sukurti paskatų intensyvinti esamame EURES tinkle vykdomą tinkamo darbo ar darbuotojo paieškos, darbo radimo ir įdarbinimo veiklą – tuo tikslu tinklas, inter alia, atveriamas privačioms užimtumo tarnyboms (PUT), kiek tai įmanoma nekeičiant teisinio pagrindo (Reglamento Nr. 492/2011). Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/733/ES įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.

Įrodyta, kad EURES tinklas, kuriame dirba maždaug 900 patarėjų ir veikia bendra Europos tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams platforma EURES portalas, padėjo daugeliui darbo ieškotojų ir darbdavių išnaudoti judumo galimybes. Norintieji pasinaudoti šia priemone ir galintieji naudotis jos teikiamomis paslaugomis dažniausiai ją vertina teigiamai.

Tačiau akivaizdu, kad veikdama taip, kaip dabar, ši priemonė nesuteikia pakankamai galimybių skatinti kitų sąžiningo judumo modelių, kurie padėtų spręsti Europos darbo rinkos disbalanso problemas, ypač atsižvelgiant į ES darbo jėgos dydį ir šios problemos pobūdį esamomis ekonominėmis sąlygomis. Nustatyti šie EURES tinklo veikimo trūkumai:

– ne visos laisvos darbo vietos ir gyvenimo aprašymai yra ES lygmeniu prieinami visoms valstybėms narėms (darbo rinkų skaidrumas);

– ribotos EURES portalo galimybės ES lygmeniu susieti laisvas darbo vietas ir gyvenimo aprašymus dėl riboto iš nacionalinių laisvų darbo vietų sistemų gaunamų duomenų semantinio sąveikumo (automatinės tinkamo darbo ar darbuotojo paieškos potencialas);

– nevienodos galimybės naudotis EURES paslaugomis visoje ES, nes darbo ieškotojai ir darbdaviai sistemingai negauna visos reikiamos informacijos apie EURES, taip pat jiems nepasiūloma papildoma pagalba pradiniu įdarbinimo etapu (paslaugų prieinamumo užtikrinimas);

– ribotos suinteresuotumą darbo jėgos judumu ES pareiškusių darbo ieškotojų ir darbdavių galimybės gauti pagalbą ieškant tinkamo darbo ar darbuotojo, įdarbinant ir surandant darbą, įskaitant galimybes naudotis aktyviomis darbo rinkos priemonėmis ir gauti informacijos ar konsultacijų apie socialinę apsaugą (paramos paslaugos);

– neefektyvus valstybių narių keitimasis informacija apie darbo jėgos trūkumą ar perteklių, dėl kurio varžomas tikslingesnis praktinis bendradarbiavimas EURES tinkle (keitimasis informacija ir bendradarbiavimas).

1.4.        Pasiūlymo tikslai

Apskritai siekiama, kad EURES tinklas taptų veiksminga priemone bet kuriam darbo jėgos judumu ES suinteresuotam darbo ieškotojui ar darbdaviui. Siekiant pašalinti pirmiau nurodytus trūkumus, nustatyti konkretūs pasiūlymo tikslai:

– pasiekti, kad EURES portale būtų skelbiama beveik visa laisvų darbo vietų pasiūla, o darbo ieškotojai visoje Europoje turėtų tiesioginę prieigą prie tų pačių laisvų darbo vietų, taip pat portale būtų būtų sutelkta kuo daugiau turimų gyvenimo aprašymų, pagal kuriuos užsiregistravę darbdaviai galėtų įdarbinti darbuotojus;

– EURES portale įdiegti veiksmingą automatinį laisvų darbo vietų ir gyvenimo aprašymų susiejimą visose valstybėse narėse, užtikrinant, kad nacionaliniu ar sektoriaus lygmeniu įgytų įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų informacija būtų verčiama į visas ES kalbas ir suprantama;

– užtikrinti, kad kiekvienas darbo ieškotojas ar įdarbinimo paslaugomis kaip klientas norintis pasinaudoti darbdavys visoje Sąjungoje gautų pagrindinę informaciją apie EURES tinklą, ir kiekvienam suinteresuotam asmeniui nuosekliai užtikrinti prieigą prie EURES tinklo;

– kiekvienam tokiam suinteresuotam asmeniui teikti tinkamo darbo ar darbuotojo paieškos, darbo radimo ir įdarbinimo pagalbą EURES tinkle;

– palaikyti EURES tinklo veikimą keičiantis informacija apie nacionalinio lygmens darbo jėgos trūkumą ar perteklių ir koordinuojant valstybių narių veiksmus.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1.        Konsultacijos su valstybėmis narėmis

2012 m. sprendimas pradėtas rengti remiantis 2010 m. EURES tinklo įvertinimu[15]. Rengiant 2012 m. sprendimą su valstybėmis narėmis konsultuotasi dėl esamų EURES tinklo trūkumų ir galimos jo raidos krypties. 2012 m. rudenį dėl sprendimo projekto oficialiai konsultuotasi su Laisvo darbuotojų judėjimo patariamuoju komitetu. Pagrindinis sprendimo tikslas – užtikrinti, kad EURES tarnybos ne teiktų bendrą informaciją ir rekomendacijas, o daugiau užsiimtų tinkamo darbo ar darbuotojo paieška, darbo radimu ir įdarbinimu, – apskritai įvertintas teigiamai. Visos valstybės narės taip pat palaikė sumanymą nustatyti programų rengimo ciklą ir bendrus EURES veiklos rodiklius, kad būtų skaidriau vykdoma veikla, aktyviau keičiamasi informacija ir geriau koordinuojami veiksmai.

Nuo to laiko atskiros valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką ir apribojimus, ekspertų susitikimuose aiškiai išdėstė savo pozicijas dėl galimų įgyvendinimo priemonių taikymo srities. Po tokių susitikimų susitarta šiek tiek pakeisti požiūrį ir atverti tinklą ne tik VUT, bet ir kitiems paslaugų teikėjams, kad valstybės narės turėtų daugiau laiko ir galimybių savo nuožiūra plėtoti partnerystės ryšius nacionaliniu lygmeniu.

2.2.        Konsultacijos su veiklos vykdytojais

Remiantis minėtomis bendro pobūdžio konsultacijomis dėl EURES tinklo, 2013 m. išsiųsti klausimynai, kad būtų peržiūrėta nacionaliniu lygmeniu taikoma laisvų darbo vietų prieigos tvarka, galimybės darbo ieškotojams ir darbdaviams naudotis EURES tinklu, taip pat tinkamo darbo ar darbuotojo paieškos, darbo radimo ir įdarbinimo veiklos organizavimas EURES tinkle. Šių klausimynų atsakymai patvirtina Komisijos nustatytus trūkumus, nes iš jų matyti, kad valstybėse narėse labai skiriasi a) tai, kurias laisvas darbo vietas sudaromos sąlygos užimti Europos mastu (darbo rinkų skaidrumas), b) jų pradinė padėtis užtikrinant automatinę tinkamo darbo ar darbuotojo paiešką, c) praktiniai prieigos prie EURES tinklo būdai (paslaugų prieinamumo užtikrinimas) ir d) faktinis paramos paslaugų teikimas.

2.3.      Poveikio vertinimas

Laikydamasi geresnio reglamentavimo politikos, Komisija atliko politikos galimybių nustatytiems trūkumams šalinti poveikio vertinimą.

Nagrinėtos tokios politikos galimybės: 1) išlaikyti status quo, 2) iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 492/2011, pakeičiant Komisijos įgaliojimus įgyvendinti jo nuostatas, 3) priimti naują reglamentą, kuriame būtų išdėstytos visiškai naujos nuostatos, ir 4) priimti naują reglamentą ir suteikti Komisijai specialų įgaliojimą stiprinti valstybinių ir privačių užimtumo tarnybų bendradarbiavimą. Visos galimybės nagrinėtos atsižvelgiant į bendrą tikslą, kad EURES tinklas taptų veiksminga priemone bet kuriam darbo jėgos judumu ES suinteresuotam darbo ieškotojui asmeniui ar darbdaviui.

Poveikio vertinimas parodė, kad pasirinkus pirmą galimybę būtų vėluojama įgyvendinti 2012 m. sprendimu pradėtą reformą. Pasirinkus antrąją galimybę Komisija galėtų pateikti tinkamų priemonių ir toliau ieškoti dar veiksmingesnių, tačiau, atsižvelgiant į apribojimus kai kuriose valstybėse narėse, manoma, kad nepakeitus paties Reglamento Nr. 492/2011 pageidaujamų sprendimo rezultatų pasiekti nepavyktų. Taikant antrąją galimybę taip pat nebūtų visiškai pašalinti trūkumai, susiję su automatine tinkamo darbo ar darbuotojo paieška, paslaugų prieinamumo užtikrinimu, paramos paslaugomis ir keitimusi informacija bei bendradarbiavimu. Todėl pasirinkta galimybė pakeisti Reglamentą Nr. 492/2011 ir 2012 m. sprendimą viena priemone, pagal kurią būtų derinamos abiejų teisės aktų nuostatos ir kuri leistų pašalinti visus trūkumus. Nagrinėjant šią galimybę nemažai konkrečių alternatyvų atmesta kaip neproporcingų konkretiems tikslams. Nuspręsta, kad ketvirtoji galimybė, pagal kurią trečioji galimybė būtų papildyta Komisijos įgaliojimu savarankiškai užmegzti partnerystės ryšius su naujomis užimtumo tarnybomis siekiant viso EURES tinklo tikslų, viršija tai, kas šiuo etapu tikrai būtina.

Poveikio vertinimo valdyba nuomonę apie poveikio vertinimo projektą pateikė 2013 m. gruodžio 5 d. PVV nuomonė ir galutinis poveikio vertinimas bei jo santrauka skelbiami drauge su šiuo pasiūlymu.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas grindžiamas SESV 46 straipsniu, kuris taip pat yra Reglamento (ES) Nr. 492/2011 teisinis pagrindas ir kuriuo leidžiama priimti reglamentus arba direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

3.2.        Subsidiarumo ir proporcingumo principai

Siūlomo reglamento siekiai tvirtai susiję su tikslais, nustatytais ES Sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, kurioje teigiama, kad Europos Sąjunga sukuria vidaus rinką, grindžiamą didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, SESV 9 straipsnyje, kuriame nurodomas didelio užimtumo skatinimas ir tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimas, ir SESV 45 straipsnyje („teisė priimti faktiškai pateiktus pasiūlymus įsidarbinti (...) valstybių narių teritorijoje“).

Atskiros specialios priemonės šiame pasiūlyme glaudžiai tarpusavyje susijusios. Jos viena kitą sustiprina ir kartu turėtų užtikrinti, kad EURES tinklas taptų populiariausia priemone tarp visų darbo jėgos judumu ES suinteresuotų darbo ieškotojų ar darbdavių. Tiek, kiek dėl šių priemonių išplečiami esami skaidrumo užtikrinimo įpareigojimai, sudaromos sąlygos vykdyti automatinę tinkamo darbo ar darbuotojo paiešką, visoje Sąjungoje užtikrinamos lygios galimybės naudotis EURES tinklu, aiškiau apibrėžiamos praktinės paramos paslaugos ir išplečiami esami keitimosi informacija susitarimai, šios priemonės laikomos visapuse, bet subalansuota reakcija į įvairius dabartinės bendradarbiavimo sistemos trūkumus. Šios priemonės taip pat adekvačios atsižvelgiant į bedarbių padėtį darbo rinkose, darbo ieškotojų poreikius („tvirtus ketinimus“) ir (technologinius) pokyčius laisvų darbo vietų ir įdarbinimo rinkose.

Kiekviena atskira priemonė per se yra pagrįsta kaip priemonė, užtikrinanti Sutarties 46 straipsnyje nurodytą laisvą darbuotojų judėjimą. Kiekviena priemone siekiama pagerinti „glaudų nacionalinių įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimą“ (SESV 46 straipsnio a dalis) ir (arba) pertvarkyti „tinkamą mechanizmą“, kad laisvos darbo vietos būtų susietos su darbo prašymais (SESV 46 straipsnio d dalis).

Kadangi tarpvalstybinio laisvų darbo vietų, darbo prašymų bei gyvenimo aprašymų susiejimo ir su tuo susijusio darbo darbuotojams radimo prielaida – bendra įvairiose valstybėse narėse veikiančių organizacijų bendradarbiavimo sistema, pavienės valstybės narės pasiūlymo tikslų tinkamai pasiekti negali, taigi būtini ES lygmens veiksmai.

Pagal proporcingumo principą šiame reglamente nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. Siekiant užtikrinti skaidrumą, valstybės narės EURES portale pateiks tik tų laisvų darbo vietų informaciją ir gyvenimo aprašymus, kurie jau pateikti nacionaliniu lygmeniu. Automatinė tinkamo darbo ar darbuotojo paieška bus atliekama naudojant paprastas sąveikumo užtikrinimo priemones, o ne nustatant nacionaliniu lygmeniu taikytiną bendrą klasifikavimo sistemą. Paslaugų prieinamumo užtikrinimas, t. y. EURES paslaugų integravimas į užimtumo tarnybų priimamųjų veiklą, gali būti pasiektas teikiant standartinę informaciją (internetu ir (arba) popieriuje) ir yra aktualus tik tuomet, kai tiesioginis ryšys užmezgamas tikslinei grupei priklausančiam asmeniui pateikus aiškų prašymą (pvz., kai užimtumo tarnybų prašoma klientams teikiamų paslaugų). Paramos paslaugos nacionaliniu lygmeniu gali būti teikiamos naudojantis įvairiomis galimybėmis ir kanalais, o jų intensyvumą ir taikymo sritį galima keisti atsižvelgiant į konkrečią darbo ieškotojų ir darbdavių padėtį. Valstybės narės sistemingiau keisis nacionaline informacija apie darbo jėgos trūkumą ar perteklių ir susijusias politikos priemones, tačiau sprendimas dėl tokių politikos priemonių nepatenka į reglamento taikymo sritį.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas ypatingo poveikio ES biudžetui neturės. Su EURES tinklu susijusiai Europos Komisijos veiklai, kuriai reikės žmogiškųjų ir (arba) finansinių išteklių, taikomas Reglamentas, kuriuo nustatoma Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) (2014–2020 m.)[16], taigi tokios veiklos išlaidos bus padengtos iš šiai programai skirtų metinių biudžeto asignavimų.

2014–2020 m. pagal šią ES programą bus apmokėtos horizontaliųjų priemonių, tokių kaip EURES portalas, bendros mokymo programos, tokių tikslinių judumo sistemų kaip „Tavo pirmasis EURES darbas“, taip pat Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatoriaus rengimo išlaidos. Tuo pačiu laikotarpiu valstybėse narėse vykdoma su darbo jėgos judumu ES susijusi veikla yra tinkama finansuoti iš Europos socialinio fondo.

5.           IŠSAMI PASIŪLYMO APŽVALGA

5.1.        I skyrius. Bendrosios nuostatos

Šiame skyriuje apibrėžiamas pasiūlymo dalykas (1 straipsnis) ir pagrindinės sąvokos (2 straipsnis).

Pasiūlyme į bendrą sistemą sujungiamos Reglamento Nr. 492/2011 II skyriaus ir 38 straipsnio nuostatos ir Komisijos sprendimas Nr. 733/2012/EU dėl EURES tinklo.

Visame pasiūlyme darbuotojai ir darbdaviai nurodomi kaip tikslinės grupės. Darbuotojų sąvoka apibrėžiama atsižvelgiant į piliečiams pagal SESV 45 straipsnį suteiktas teises. Nuostatose tai – darbo ieškantys piliečiai, turintys teisę įsidarbinti pagal darbo sutartį ir taip dirbti kitos valstybės narės teritorijoje. Tačiau tai gali būti ir valstybėje narėje teisėtai gyvenantys ir teisę dirbti turintys trečiųjų šalių piliečiai, jei jiems leidžiama apsigyventi kitoje valstybėje narėje.

Pasiūlymas taip pat taikomas šių kategorijų piliečiams, norintiems pagal darbo sutartį imtis pameistrystės arba atlikti mokomąją praktiką. Reaguodamos į 2012 m. birželio 28–29 d. pareikštą Europos Vadovų Tarybos pageidavimą, kai kurios EURES tinklo narės neoficialiai jau ieško galimybių išplėsti EURES tinklo veikimo sritį, kad jis taip pat apimtų pameistrystę ir mokomąją praktiką. 2014 m. bus pradėtas bandomasis projektas, pagal kurį valstybės narės galės savanoriškai keistis pasiūlymais ir prašymais. Taip turėtų būti siekiama laipsniškai plėsti šios srities keitimąsi informacija, pasiūlymais ir prašymais, kad būtų apimamos ne vien darbo sutartyje nurodytos situacijos.

5.2.        II skyrius. EURES tinklo įsteigimas

Šiame skyriuje iš naujo įsteigiamas EURES tinklas (3 straipsnis). Skyriuje nustatoma jo sudėtis (4 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamos funkcijos bei įpareigojimai, kuriuos vykdys a) Komisija (Europos koordinavimo centras, 6 straipsnis), b) taikyti šį reglamentą valstybių narių paskirtos įstaigos (nacionaliniai koordinavimo centrai, 7 straipsnis) ir c) kaip paslaugų teikėjai EURES tinklo veikloje dalyvaujančios organizacijos (EURES partnerės, 9 straipsnis). Kadangi tai yra savitarpio pagalbos tinklas, visos šios organizacijos turi bendrų įsipareigojimų (4 straipsnio 2 dalis).

EURES tinklas padės siekti plačių politinių tikslų (5 straipsnis). Užtikrindama palankesnes darbo jėgos judumo ES sąlygas, ši priemonė yra vienas iš daugelio didelio užimtumo skatinimo sprendimų ir politikos priemonių.

8 straipsnyje nustatoma sistema, kuria remdamosi atskiros valstybės narės, taikydamos priede nustatytus būtiniausius bendrus kriterijus (8 straipsnio 4 dalyje), suteiks organizacijoms leidimą prisijungti prie EURES tinklo kaip EURES partnerėms. Ši pasiūlymo nuostata yra pagrindinė priemonė EURES tinklui plėsti priimant naujų narių.

Taip siekiama sukurti lankstų mechanizmą, kad valstybės narės galėtų į EURES tinklą (laipsniškai) įtraukti tiek organizacijų, kiek, jų manymu, naudinga siekiant EURES tinklo tikslų.

– Pirma, organizacija pareiškėja nėra apibrėžta, todėl leidimą prisijungti prie tinklo galima suteikti įvairioms šios srities organizacijoms, įskaitant privačias ar trečiojo sektoriaus užimtumo tarnybas, darbdavių organizacijas, profesines sąjungas, prekybos rūmus ir darbuotojams migrantams paramą teikiančias nevyriausybines organizacijas. Visos šios organizacijos galėtų įvairiais būdais prasmingai prisidėti prie darbo jėgos judumo ES skatinimo.

– Antra, kai kurioms iš tų organizacijų gali būti taikomi specialūs jų įgaliojimų, teisinio statuso ar administracinio pajėgumo apribojimai, todėl joms suteikta galimybė pasirinkti dalyvauti tik tam tikrose EURES tinklo veiklos dalyse (9 straipsnio 1 dalis).

– Trečia, šios organizacijos EURES partnerėmis gali tapti bendradarbiaudamos su kitomis organizacijomis (8 straipsnio 6 dalis). Todėl pagal šią sistemą galima labai lanksčiai kurti nacionalinio lygmens partnerystės ryšius ir taip laipsniškai užtikrinti plačią geografinę ir dalykinę aprėptį, taip pat judumo modelius ir poreikius atitinkančias nacionalinio lygmens paslaugas.

8 straipsnio 3 dalyje nustatoma užimtumo tarnybų teisė teikti paraišką. Šia teise galima naudotis tik toje šalyje, kurioje atitinkamos užimtumo tarnybos teisėtai vykdo veiklą (teritorinis principas). Nors didžiausią reikšmę EURES tinkle ir toliau turės valstybinės užimtumo tarnybos (10 straipsnis), atskiros valstybės narės galės pačios peržiūrėti kitų tipų užimtumo tarnybų paraiškas. Be priede išdėstytų kriterijų, valstybė narė prireikus gali nustatyti papildomų kriterijų (8 straipsnio 5 dalis).

11 straipsnyje pristatoma bendra valdymo įstaiga, kurios paskirtis – palengvinti Komisijos ir valstybių narių praktinį bendradarbiavimą įgyvendinant šį reglamentą.

5.3.        III skyrius. Skaidrumas

Šiame skyriuje nustatomos specialios skaidrumo užtikrinimo ir automatinės tinkamo darbo ar darbuotojo paieškos diegimo priemonės, kad būtų:

– pasiekta, kad EURES portale būtų skelbiama beveik visa laisvų darbo vietų pasiūla, o darbo ieškotojai visoje Europoje turėtų tiesioginę prieigą prie tų pačių laisvų darbo vietų, taip pat portale būtų sutelkta kuo daugiau turimų gyvenimo aprašymų, pagal kuriuos užsiregistravę darbdaviai galėtų įdarbinti darbuotojus (14, 15 ir 17 straipsniai);

– EURES portale įdiegtas veiksmingas automatinis laisvų darbo vietų ir gyvenimo aprašymų susiejimas visose valstybėse narėse, užtikrinant, kad nacionaliniu lygmeniu įgytų įgūdžių, gebėjimų, profesijų ir kvalifikacijos informacija būtų verčiama į visas ES kalbas ir suprantama (16 straipsnis).

Šio skyriaus nuostatose tiesiogiai palaikomas skaidrumo principo taikymas ne tik VUT, bet ir kitoms organizacijoms, daugiausia EURES tinklo veikloje savanoriškai dalyvaujančioms EURES partnerėms. Be to, VUT skatinamos pagal patogios prieigos prie EURES tinklo principą kurti partnerystės ryšius su bet kuriomis kitomis susijusiomis organizacijomis (15 straipsnio 2 dalis) ir palengvinti informacijos perdavimą nacionaliniu lygmeniu, sukuriant nacionalinius centrus (15 straipsnio 5 dalis).

Kuo išsamesnė laisvų darbo vietų pasiūla

Šiuo metu ne visos valstybės narės EURES portale pateikia informaciją apie visas nacionaliniu lygmeniu paskelbtas ir prieinamas laisvas darbo vietas. 14 straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama, kad valstybės narės EURES portale pateiktų informaciją apie visas nacionaliniu lygmeniu skelbiamas laisvas darbo vietas, ir taip išplečiama Reglamento Nr. 492/2011 13 straipsnio taikymo sritis.

Pirma, taip panaikinami šiuo metu taikomi bendri informacijos apie laisvas darbo vietas persiuntimo į EURES portalą administraciniai apribojimai, pvz., susiję su sutarties pobūdžiu ir trukme arba darbdavių turimais įdarbinimo planais (14 straipsnio 2 dalis).

Antra, taip į esamą laisvų darbo vietų santalką būtų įtraukiamos laisvos darbo vietos, apie kurias informacijos turi a) vietos arba regioninio lygmens VUT, kai tokia informacija centralizuotai nesikeičiama ir ji EURES portale kol kas nepateikiama, b) trečiosios šalys, pvz., privačios užimtumo tarnybos, kai tokia informacija pateikiama VUT pagal esamus nacionalinius susitarimus, ir c) EURES partnerės.

Atsižvelgiant į palyginti naujus interneto paieškos serverių technologijų pokyčius, nedidelį tokiomis priemonėmis besinaudojančių valstybių narių skaičių ir galimas duomenų apsaugos problemas, šiuo etapu nesiūloma valstybėms narėms nustatyti reikalavimo EURES portale pateikti visus interneto paieškos serveriais pagal nacionalinės teisės aktus surinktus duomenis.

Išsami darbo prašymų ir gyvenimo aprašymų santalka

Nepaisant Reglamento Nr. 492/2011 13 straipsnyje išdėstytos nuostatos, kol kas Europos lygmeniu gyvenimo aprašymais ar kita darbo ieškotojų profilio informacija elektroniniu būdu automatiškai nesikeičiama. 14 straipsnio 1 dalies b punkte valstybėms narėms nustatomas reikalavimas ateityje EURES portale pateikti nacionaliniu lygmeniu turimus darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus, jei asmuo sutinka, kad jie būtų persiųsti į EURES portalą.

Taigi į EURES portalą bus siunčiami duomenys, kuriuos darbo ieškotojai pateikė a) tiesiogiai VUT, b) VUT pagal bet kokius VUT ir kitų užimtumo tarnybų susitarimus dėl keitimosi duomenimis ir c) EURES partnerėms. Taip EURES portale užsiregistravę darbdaviai galės tiesiogiai peržiūrėti daugiau gyvenimo aprašymų.

Interneto prieigos darbo ieškotojams ir darbdaviams gerinimo mechanizmai

Kad darbo ieškotojams ir darbdaviams būtų lengviau tarpvalstybiniu lygmeniu keistis darbo prašymais, gyvenimo aprašymais ir informacija apie laisvas darbo vietas, nustatomi du įpareigojimai: a) 15 straipsnyje reikalaujama, kad VUT ir kitos EURES partnerės užtikrintų patogesnę prieigą prie EURES portalo iš savo tvarkomų darbo paieškos portalų, ir b) 17 straipsnyje nustatoma, kad darbo ieškotojų ir darbdavių duomenis registruojančios VUT ir kitos EURES partnerės privalo suteikti reikiamą pagalbą jiems panorus užsiregistruoti ir EURES portale.

Automatinė tinkamo darbo ar darbuotojo paieška

Europos Komisija rengia Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių. Pagrindinė jo funkcija – EURES portale užtikrinti automatinę įgūdžiais grindžiamą tinkamo darbo ar darbuotojo paiešką, o tai leis visoje Europoje užtikrinti visišką nacionalinių darbo paieškos portalų duomenų sąveikumą.

Techniniu požiūriu, automatinei tinkamo darbo ar darbuotojo paieškai būtinam sąveikumui pasiekti klasifikavimo sistemų suderinti nereikia. Siekiant Sąjungos teisėje sukurti veiksmingą mechanizmą, kuris leistų visoms valstybėms narėms nacionaliniuose darbo paieškos portaluose atlikti tarpvalstybinę automatinę tinkamo darbo ar darbuotojo paiešką, 16 straipsnyje nurodoma tik tai, kad valstybės narės turės parengti pirminį sąrašą ir taip visus klasifikatorius susieti su šiuo Europos klasifikatoriumi. 16 straipsnio 3 dalyje visoms valstybėms narėms nustatoma sąrašo pateikimo data, nuo kurios visi duomenys, kuriais keičiamasi, turėtų būti sąveikūs, jei bus taikomi techniniai standartai ir formatai (16 straipsnio 5 dalis).

Atsakomybė už duomenų kokybę

Už laisvos darbo vietos duomenų kokybę, teikiamos informacijos tikslumą ir jos atitikimą nacionaliniams teisės aktams ir standartams atsako tą informaciją EURES portale teikianti organizacija. Portalo naudotojai apie šią atsakomybę informuojami portale pateikiamu Komisijos pranešimu apie atsakomybės neprisiėmimą. 14 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad reikalingi tokie nacionaliniai teisės aktai ir standartai, 5 dalyje nustatomas šioje srityje taikytinas bendradarbiavimo ir keitimosi informacija principas, o 6 dalyje nurodoma, kad laisvos darbo vietos duomenų šaltinis turi būti atsekamas (iki tuos duomenis pateikusios organizacijos).

5.4.        IV skyrius. Paramos paslaugos

Šiame skyriuje nustatomos specialios paslaugų prieinamumo užtikrinimo ir paramos paslaugų teikimo priemonės, kad būtų:

– užtikrinta, kad kiekvienas darbo ieškotojas ar įdarbinimo paslaugomis kaip klientas norintis pasinaudoti darbdavys visoje Sąjungoje gautų pagrindinę informaciją apie EURES tinklą, ir kiekvienam suinteresuotam asmeniui būtų nuosekliai užtikrinama prieiga prie EURES tinklo (19 straipsnis ir 20 straipsnio 1 dalis);

– tokiems suinteresuotiems asmenims teikiama pagalba ieškant tinkamo darbo ar darbuotojo, surandant darbą ir įdarbinant EURES tinkle (20 straipsnio 2–4 dalys, 21–23 straipsniai).

Šio skyriaus nuostatose tiesiogiai palaikoma idėja, kad paramos paslaugas turėtų teikti ne tik VUT, bet ir kitos organizacijos, daugiausia EURES tinklo veikloje savanoriškai dalyvaujančios EURES partnerės. Be to, VUT skatinamos kurti partnerystės ryšius, kad darbo jėgos judumo ES srityje darbdaviams būtų siūlomas nuoseklus paslaugų rinkinys (21 straipsnio 4 dalis).

Principai

18 straipsnio 1 ir 2 dalyse atitinkamai įtvirtinami principai, kad valstybės narės privalo savo teritorijoje užtikrinti veiksmingą EURES tinklo prieigą ir plėtoti koordinuotą požiūrį į paramos paslaugas, paisydamos savo atsakomybės už leidimų tapti EURES partnerėmis suteikimo sistemą, sklandų nacionalinio koordinavimo centro veikimą ir VUT vaidmenį šioje srityje užtikrinant viešąjį interesą. 18 straipsnio 3 dalyje pateikiamas sąrašas galimybių, kaip teikti paslaugas kiekvienos valstybės narės teritorijoje.

18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinamas principas, kad paramos paslaugos darbuotojams turi būti teikiamos nemokamai, o mokestis už daugumą darbdaviams teikiamų paramos paslaugų gali būti imamas laikantis nacionalinės praktikos (18 straipsnio 6 dalis).

Paslaugų prieinamumo užtikrinimas

19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje atitinkamai nustatoma, kad a) kiekvienas ES užimtumo tarnyboje kaip klientas užsiregistravęs darbuotojas ir darbdavys turi gauti reikiamą pagrindinę informaciją, kuo EURES gali būti jam naudingas, ir b) kiekvienas suinteresuotas darbuotojas turi būti aktyviai informuotas apie EURES pasiūlymą teikti tolesnę paramą.

Paramos paslaugos

Laikantis dabartinės praktikos, EURES tinklo veikloje dalyvaujančios organizacijos raginamos darbo ieškotojams ir darbdaviams atitinkamai teikti informavimo paslaugas, patarimus ir konsultacijas:

– (...) padėti užsienyje dirbti norintiems darbo ieškotojams ir juos konsultuoti dėl tinkamų laisvų darbo vietų, teikti paramą ir pagalbą rengiant prašymus ir gyvenimo aprašymus, atitinkančius rekomenduojamą Europos gyvenimo aprašymo formatą. Darbo ieškotojams turi būti suteikta galimybė registruoti savo gyvenimo aprašymus EURES duomenų bazėje;

– (...) teikti informaciją ir įdarbinimo paslaugas darbdaviams, norintiems samdyti darbuotojus iš kitų šalių, įskaitant konsultacijas ir pagalbą nustatant galimų kandidatų profilį. Jos turi skatinti naudotis EURES gyvenimo aprašymų duomenų baze kaip priemone, leidžiančia darbdaviams susipažinti su sukaupta informacija apie dirbti užsienyje suinteresuotus asmenis.

2012 m. sprendimu valstybės narės paragintos daugiau dėmesio skirti tinkamo darbo ar darbuotojo paieškai, darbo radimui ir įdarbinimui.

Kad įgyvendinimas EURES tinkle būtų nuoseklesnis, ES teisės aktuose reikėtų nustatyti, kokios paramos paslaugos turi būti teikiamos darbo ieškotojams ir darbdaviams, norintiems gauti pagalbos darbo jėgos judumo ES srityje. 20–23 straipsniuose aptariamos įvairios paslaugos: nuo pagrindinės informacijos ir rekomendacijų iki labiau individualizuotos pagalbos, taip pat socialinės apsaugos srityje, ir pagalbos po įdarbinimo.

Specialios paramos paslaugos

Pasienio darbuotojams kyla ypatingų problemų, susijusių su socialine apsauga, mokesčiais ir draudimu, todėl jiems reikia specialios pagalbos.

Susijusios valstybės narės gali nuspręsti pasienio regionuose kurti bendradarbiavimo ir paslaugų sistemas, o tokiu būdu pasienio darbuotojams teikiamos paramos paslaugos turi apimti a) vieno langelio principu veikiančius informacijos apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus perdavimo sprendimus (15 straipsnio 6 dalis), b) tikslinę pagrindinę informaciją (19 straipsnio 2 dalis) ir c) su socialine apsauga susijusius dalykus: integruotąją interneto prieigą (23 straipsnio 2 dalis), taip pat pagalbą ir užklausų dėl socialinės apsaugos persiuntimą kompetentingoms institucijoms (23 straipsnio 3 dalis).

Viena iš galimų tokios paramos organizavimo formų – tarpvalstybinė partnerystė. Vadovaujamos valstybių narių VUT, į tokius regioninės tarpvalstybinės darbo rinkos poreikius atitinkančius įvairius partnerystės junginius gali burtis valstybinės užimtumo tarnybos, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, vietos valdžios institucijos ir kitos institucijos, pasienio regionuose sprendžiančios užimtumo ir profesinio mokymo problemas. Pasienio regionai, kuriuose verta kurti specialią paramos sistemą, yra darbo pasiekiamumo zonos, kuriose nemaža dalis gyventojų į darbą ir atgal nuolat keliauja iš vienos valstybės į kitą, arba tai yra labai tikėtina.

Nediskriminacinės galimybės naudotis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis

24 straipsnyje nustatomas principas, kad suteikiant galimybę naudotis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis negali būti diskriminacijos tarp piliečių, judančių savo šalies teritorijoje ir išvykstančių į kitas valstybes nares (vienodas požiūris į išvykstamąjį judumą). Ši nuostata kyla iš Reglamento Nr. 492/2011 5 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybėje narėje darbo ieškantiems darbuotojams suteikiama tokia pati pagalba, kokia toje valstybėje narėje suteikiama jos piliečiams (vienodas požiūris į atvykstamąjį judumą).

5.5.        V skyrius. Sąveika su judumo politikos priemonėmis

Šiame skyriuje nustatoma speciali priemonė, kad būtų:

– palaikomas EURES tinklo veikimas keičiantis informacija apie nacionalinio lygmens darbo jėgos trūkumą ar perteklių ir koordinuojant valstybių narių veiksmus (25–30 straipsniai).

Šio skyriaus nuostatose tiesiogiai palaikoma idėja, kad informaciją, duomenis ir rodiklius rinktų ir peržiūrėtų ne tik VUT, bet ir kitos organizacijos, EURES tinklo veikloje dalyvaujančios EURES partnerės.

Bendras keitimosi informacija ir ataskaitų teikimo tikslas

Bendras šio skyriaus tikslas – sustiprinti esamos keitimosi informacija EURES tinkle tvarkos aspektus, kurie padeda užtikrinti konkrečių kolektyvinių rezultatų kokybę arba koordinuoti valstybių narių politiką.

Su keitimusi informacija susijusi veikla

Į 25 straipsnį įtraukiama nuostata, dėl kurios susitarta derybose dėl ES užimtumo ir socialinių inovacijų programos. Tai turėtų padėti į EURES tinklo veiklą įtraukti judumo srautų ir modelių duomenų analizavimą. Kadangi ši nuostata EURES reglamente suformuluota tinkamiau, siūloma panaikinti atitinkamą Užimtumo ir socialinių inovacijų programos straipsnį (žr. 35 straipsnį).

26 straipsnyje valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas keistis su darbo jėgos judumu ES susijusia darbo rinkos tyrimų informacija. Tai padės valstybėms narėms susieti EURES tinkle vykdomus veiksmus su platesne judumo politikos priemonių apžvalga.

27 straipsnyje visos EURES tinklo veikloje dalyvaujančios organizacijos, t. y. koordinavimo centrai, VUT ir kitos EURES partnerės, raginamos atvirai ir aktyviai keistis turima informacija apie padėtį atskirose valstybėse narėse, kuri gali būti naudinga darbo jėgos judumu ES suinteresuotiems darbuotojams. Šiuo metu tokią informaciją renka ir į EURES portalą įkelia tik koordinavimo centrai. Labiau integruotas, iniciatyvos iš apačios principu grindžiamas tokios informacijos kaupimas bus naudingas darbuotojams. Rezultatai galėtų būti konsoliduojami naudojant suderintus modelius (27 straipsnio 3 dalis).

Į 28 straipsnį perkeliamas 2012 m. sprendime išdėstytas požiūris į programų rengimą. Nacionaliniams koordinavimo centrams keičiantis informacija apie planuojamą veiklą, išteklius ir stebėjimą, visas EURES tinklas turėtų tapti veiksmingesnis. Tai gali sustiprinti sąveiką ir specialių jungtinių įdarbinimo projektų rengimą.

Su ataskaitų teikimu susijusi veikla

29 straipsnyje nustatomi EURES tinklo rezultatų įvertinimo būdai.

30 straipsniu siekiama, kad būtų toliau taikoma Reglamento Nr. 492/2011 17 straipsnyje nustatyta tvarka kas dvejus metus teikti reglamento II skyriaus įgyvendinimo ataskaitą.

5.6.        VI skyrius. Baigiamosios nuostatos

31 straipsnyje paaiškinama, kad visos šiame reglamente numatytos priemonės turi būti įgyvendinamos laikantis ES teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos ir tokių teisės aktų nacionalinių įgyvendinimo priemonių. Kadangi viena iš dalyvių yra Europos koordinavimo centro funkcijas atliekanti Komisija, turi būti laikomasi ir Reglamento Nr. 45/2001.

32 straipsnyje numatomas šio reglamento įdiegimo ex post įvertinimas.

33 ir 34 straipsniai yra standartinės ES antrinių teisės aktų nuostatos, susijusios su SESV 290 ir 291 straipsnių taikymu.

35 straipsnyje nurodomos panaikintinos nuostatos.

36 straipsnyje pabrėžiama, kad pagal stojimo sutartis esama pereinamojo laikotarpio nuostatų. Ši nuostata taikoma Kroatijai.

2014/0002 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo, darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[17],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[18],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

1)         laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš pagrindinių Sąjungos piliečių laisvių ir vienas iš esminių Sąjungos vidaus rinkos ramsčių, įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 45 straipsniu. Jos įgyvendinimas yra toliau plėtojamas Sąjungos teisės aktais, kuriais siekiama užtikrinti visišką Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams suteiktų teisių įgyvendinimą;

2)         laisvas darbuotojų judėjimas yra labai svarbus kuriant geriau integruotą Sąjungos darbo rinką, kurioje darbuotojams būtų sudarytos galimybės judėti iš didelio nedarbo zonų į zonas, kuriose darbo jėgos trūksta. Be to, tai padeda į laisvas darbo vietas rasti tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų ir įveikti darbo rinkos kliūtis;

3)         2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (kodifikuota redakcija)[19] nuostatomis sukurti tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams ir keitimosi informacija mechanizmai, o 2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2012/733/ES išdėstytos nuostatos dėl EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklu) pavadinto tinklo veikimo pagal tą reglamentą. Šią reglamentavimo sistemą reikia persvarstyti, kad būtų atsižvelgta į naujus judumo modelius, griežtesnius sąžiningam judumui taikomus reikalavimus, keitimosi laisvų darbo vietų duomenimis technologijų pokyčius, darbo ieškotojų ir darbdavių naudojimąsi įvairiais įdarbinimo kanalais ir didėjančią ne tik valstybinių užimtumo tarnybų (VUT), bet ir kitų įdarbinimo paslaugas teikiančių darbo rinkos tarpininkų reikšmę;

4)         siekiant padėti laisvo judėjimo teisę turintiems darbuotojams veiksmingai naudotis ta teise, pagal šiuo metu galiojantį reglamentą teikiamą pagalbą laikantis Sutarties 45 straipsnio gali gauti bet kuris Sąjungos pilietis, turintis teisę įsidarbinti pagal darbo sutartį, ir jo šeimos nariai. Valstybės narės suteikia vienodą prieigą bet kuriam trečiosios šalies piliečiui, pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus šioje srityje traktuojamam taip pat, kaip jų piliečiai;

5)         didėjant darbo rinkų tarpusavio priklausomybei, pagal Sutarties 46 straipsnio a punktą būtinas glaudesnis užimtumo tarnybų bendradarbiavimas, kad visiems darbuotojams pagal savanoriško ir sąžiningo darbo jėgos judumo Sąjungoje principus būtų užtikrinta laisvo judėjimo galimybė, todėl turėtų būti sukurta darbo jėgos judumo Sąjungoje srities bendra valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo sistema. Tokioje sistemoje turėtų būti susietos visos Sąjungos laisvos darbo vietos ir galimybė į jas pretenduoti (tarpininkavimas darbuotojams ir darbdaviams), apibrėžtas susijusių paramos paslaugų teikimas darbuotojams ir darbdaviams ir numatytas bendras požiūris, kad būtų keičiamasi minėtajam bendradarbiavimui palengvinti būtina informacija;

6)         Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europos Vadovų Tarybai paprašius išnagrinėti galimybę į EURES tinklo taikymo sritį įtraukti pameistrystę ir mokomąją praktiką, nustatyta, kad šiuo metu galiojantis reglamentas gali būti taikomas pameistrystei ir mokomajai praktikai, jeigu susiję asmenys laikomi darbuotojais atsižvelgiant į piliečiams pagal Sutarties 45 straipsnį suteiktas teises. Turi būti įdiegtas tinkamas keitimasis bendra informacija apie su pameistryste ir mokomąja praktika susijusį judumą Sąjungoje ir turėtų būti plėtojama kandidatams į tokias darbo vietas skirta tinkama pagalba, grindžiama tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams pagal pasiūlymus mechanizmu, jei toks tarpininkavimas laikomas galimu laikantis atitinkamų standartų ir deramai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją;

7)         visoje Sąjungoje tarpininkavimas darbuotojams ir darbdaviams, paramos paslaugos ir keitimasis informacija apie darbo jėgos judumą Sąjungoje turi būti taikomas nuosekliau. Todėl reikalaujama, kad EURES tinklas taptų neatsiejama bendros valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo sistemos dalimi. Reikėtų apibrėžti tinklo veikloje dalyvaujančių įvairių organizacijų, tokių kaip Europos Komisija (Europos koordinavimo centras), įstaigos, valstybių narių paskirtos veikti nacionaliniu lygmeniu (nacionaliniai koordinavimo centrai), ir pagalbą darbo ieškotojams bei darbdaviams teikiančios organizacijos (EURES partnerės), funkcijas ir įpareigojimus;

8)         bendradarbiauti tarptautiniu bei tarpvalstybiniu lygmeniu ir teikti paramą visoms EURES veiklą valstybėse narėse vykdančioms organizacijoms būtų lengviau sukūrus Sąjungos lygmens darinį (Europos koordinavimo centrą), kuris turėtų teikti bendrą informaciją, rūpintis mokymo veikla, parūpinti priemonių ir rekomendacijų. Tas darinys taip pat turėtų būti atsakingas už bendros IT platformos – Europos profesinio judumo portalo (EURES portalo) – kūrimą. Jo veiklai valdyti reikėtų, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, parengti daugiametes darbo programas;

9)         valstybės narės turėtų įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus, kurie teiktų bendrą paramą ir pagalbą visoms jų teritorijoje EURES veiklą vykdančioms organizacijoms ir palaikytų jų bendradarbiavimą su atitinkamomis organizacijomis kitose valstybėse narėse ir su Europos koordinavimo centru. Tokiems koordinavimo centrams visų pirma turėtų būti pavesta nagrinėti su laisvomis darbo vietomis susijusius skundus bei problemas ir tikrinti su savanorišku ir sąžiningu darbo jėgos judumu Sąjungoje susijusius atitikties aspektus;

10)       EURES tinklo veikloje dalyvaujantys socialiniai partneriai visų pirma padeda analizuoti judumo kliūtis, taip pat skatinti sąžiningą ir savanorišką darbo jėgos judumą Sąjungoje, įskaitant pasienio regionus. Todėl Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovai turėtų būti įtraukti į bendrą EURES tinklo valdymo sistemą, o nacionalinėms darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms turi būti leista teikti paraišką tapti EURES partnerėmis;

11)       kalbant apie kitas, pirmiau nenurodytas, organizacijas, EURES tinklo sudėtis turėtų būti nustatyta lanksčiai, kad būtų galima prisitaikyti prie pokyčių užimtumo tarnybų rinkoje. Atsiradus įvairių užimtumo tarnybų ir pasikeitus su nacionalinėmis įdarbinimo tarnybomis susijusioms VUT funkcijoms, valstybėms narėms ir Europos Komisijai būtina bendromis pastangomis atverti EURES tinklą kaip pagrindinę įdarbinimo Sąjungoje paslaugų teikimo Sąjungos priemonę;

12)       didesnis EURES tinklo narių skaičius naudingas socialiniu, ekonominiu ir finansiniu atžvilgiu. Dėl to paslaugos teikiamos veiksmingiau, nes lengviau kurti partnerystės ryšius, didėja papildomumas ir gerėja kokybė. EURES tinklo rinkos dalis padidėja tiek, kiek naujos narės pateikia laisvų darbo vietų, darbo prašymų ir gyvenimo aprašymų. Dėl tarptautinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kuris yra viena esminių EURES tinklo veiklos ypatybių, galėtų atsirasti novatoriškų užimtumo tarnybų mokymosi ir bendradarbiavimo formų, įskaitant susijusias su laisvoms darbo vietoms ir paramos paslaugoms taikomais kokybės standartais. Dėl to EURES tinklas taptų dar svarbesnis kaip viena iš pagrindinių Sąjungos priemonių, kuria naudodamosi valstybės narės ir Europos Komisija galėtų palaikyti konkrečias priemones, kuriomis siekiama didelio užimtumo Sąjungoje;

13)       atsižvelgdamos į savo kompetenciją darbo rinkų organizavimo srityje, valstybės narės turėtų būti pačios atsakingos už leidimą savo teritorijoje organizacijoms dalyvauti EURES tinklo veikloje kaip EURES partnerėms. Kad būtų užtikrintas skaidrumas ir lygios galimybės prisijungti prie EURES tinklo, suteikiant leidimą turėtų būti taikomi būtiniausi bendri kriterijai ir ribotas leidimų suteikimo pagrindinių taisyklių rinkinys nevaržant lankstumo, būtino atsižvelgiant į skirtingus nacionalinius valstybinių užimtumo tarnybų ir kitų valstybių narių darbo rinkos dalyvių bendradarbiavimo modelius ir formas;

14)       vienas iš EURES tinklo tikslų – remti sąžiningą darbo jėgos judumą Sąjungoje, todėl į būtiniausius bendrus kriterijus, taikomus organizacijoms suteikiant leidimą prisijungti prie EURES tinklo, turėtų būti įtrauktas reikalavimas, kad tos organizacijos įsipareigotų visapusiškai laikytis taikomų darbo standartų ir teisinių reikalavimų;

15)       kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp ilgalaikiu VUT bendradarbiavimu grindžiamo dabartinio EURES tinklo veikimo ir tikslo atverti EURES tinklą naujoms organizacijoms, turėtų būti suformuluotos nuostatos, kuriomis būtų pripažinta ypatinga VUT padėtis EURES tinkle. Reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, po kurio VUT dalyvavimui taip pat būtų visapusiškai taikomi būtiniausi bendri kriterijai. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad VUT atitiktų pagal šį reglamentą nustatytus būtiniausius bendrus kriterijus ir įpareigojimus;

16)       kad darbuotojams ir darbdaviams būtų teikiama patikima naujausia informacija apie įvairius darbo jėgos judumo Sąjungoje aspektus, EURES tinklas turėtų bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, tarnybomis ir Sąjungos tinklais, gerinančiais judumo sąlygas ir piliečiams teikiančiais informaciją apie jų teises pagal Sąjungos teisės aktus, tokiais kaip portalas „Jūsų Europa“, Europos jaunimo portalas ir SOLVIT, už profesinės kvalifikacijos pripažinimą atsakingomis organizacijomis ir įstaigomis, kurių tikslas – skatinti, analizuoti, stebėti ir palaikyti vienodą požiūrį į darbuotojus, paskirtomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. ../2013 (ES) [dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis];

17)       užtikrinant laisvo judėjimo teisę būtina nustatyti priemones, reikalingas tarpininkaujant darbuotojams ir darbdaviams, t. y. keičiantis laisvų darbo vietų informacija, darbo prašymais ir gyvenimo aprašymais, kad pagal Sutarties 46 straipsnio d punktą darbo rinka būtų visiškai prieinama ir darbuotojams, ir darbdaviams, todėl reikėtų sukurti Sąjungos lygmens bendrą IT platformą, kurią tvarkytų Komisija. Šios teisės užtikrinimas reiškia, kad darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos faktiškai pasinaudoti visomis Sąjungoje esamomis įsidarbinimo galimybėmis;

18)       sukūrus bendrą IT platformą, kurioje laisvos darbo vietos susiejamos su galimybe į jas pretenduoti, o darbo ieškotojams ir darbdaviams sudaromos sąlygos pagal įvairius kriterijus ir įvairiais lygiais automatiškai susieti duomenis, turėtų būti lengviau Sąjungos darbo rinkose pasiekti pusiausvyrą, kuri užtikrintų didelį užimtumą ir padėtų išvengti didelės grėsmės gyvenimo ir užimtumo lygiui įvairiuose regionuose ir pramonės sektoriuose;

19)       teisinę atsakomybę už bendroje IT platformoje pateikiamos informacijos, ypač susijusios su laisvų darbo vietų duomenimis, turinio ir techninės kokybės užtikrinimą prisiima informaciją teikiančios organizacijos, laikydamosi valstybių narių teisės aktų ir (arba) nustatytų standartų. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti su keitimusi informacija Europos lygmeniu susijusius sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atvejus;

20)       bendra įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikavimo sistema yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių Sąjungoje darbo prašymus teikti internetu, todėl reikia plėtoti valstybių narių ir Europos Komisijos bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas tarpvalstybinio lygmens sąveikumas ir prasminga automatinė tinkamo darbo ar darbuotojo paieška, be kita ko, susiejant bendrą ir nacionalines klasifikavimo sistemas. Šioje srityje turėtų būti naudojami ir kiti nustatyti įgūdžių ir kvalifikacijos palyginimo ir skaidrumo užtikrinimo Europos formatai ir priemonės, pvz., Europos kvalifikacijų sandara ir bendra kvalifikacijos ir gebėjimų skaidrumo užtikrinimo sistema („Europass“);

21)       reikėtų nustatyti bendrą požiūrį į EURES tinklo veikloje dalyvaujančių organizacijų teikiamas paslaugas (paramos paslaugas) ir kuo geriau užtikrinti principą, pagal kurį darbuotojai ir darbdaviai, kuriems reikia su darbo jėgos judumu Sąjungoje susijusios pagalbos, būtų traktuojami vienodai, kad ir kur Sąjungoje būtų, todėl reikėtų nustatyti paramos paslaugų prieinamumo atskirų valstybių narių teritorijoje principus ir taisykles. Šis bendras požiūris taip pat taikomas darbu laikomai pameistrystei ir mokomajai praktikai;

22)       daugiau ir įvairesnių su darbo jėgos judumo Sąjungoje galimybėmis susijusios pagalbos variantų naudingi darbuotojams ir yra reikalingi siekiant padidinti EURES tinklo potencialą darbuotojams teikti paramą visą jų profesinį gyvenimą, užtikrinant jų galimybes keisti darbą ir siekti karjeros;

23)       paramos paslaugos padės sumažinti darbo ieškotojams kylančių kliūčių naudojantis pagal Sąjungos teisės aktus suteiktomis darbuotojų teisėmis, taip pat veiksmingiau išnaudoti visas darbo galimybes, ir taip užtikrins geresnes asmens įsidarbinimo perspektyvas;

24)       nuodugnus darbo jėgos paklausos: profesijų, sektorių ir darbuotojų poreikių, supratimas būtų naudingas užtikrinant darbuotojų laisvo judėjimo Sąjungoje teisę, todėl paramos paslaugos turėtų apimti aukštos kokybės pagalbą darbdaviams, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Užimtumo tarnyboms ir darbdaviams palaikant glaudžius darbinius ryšius padaugėtų skelbiamų laisvų darbo vietų ir didesniam skaičiui tinkamų kandidatų būtų randamas darbas, darbo ieškotojams, ypač priklausantiems pažeidžiamoms grupėms, būtų užtikrinami darbo radimo būdai, taip pat būtų pagilintos žinios apie darbo rinką;

25)       visų valstybių narių teikiamos paramos paslaugos turėtų būti apibrėžtos remiantis greitai pasieksimu bendru sutarimu dėl valstybių narių sėkmingai taikomos darbo ieškotojų ir darbdavių informavimo, orientavimo ir konsultavimo tvarkos;

26)       darbuotojams teikiamos paramos paslaugos susijusios su naudojimusi jiems kaip darbuotojams pagal Sąjungos teisės aktus suteikta pagrindine laisvo judėjimo teise, todėl turėtų būti nemokamos. Tačiau mokestis už darbdaviams teikiamas paramos paslaugas gali būti imamas laikantis nacionalinės praktikos;

27)       ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pasienio darbuotojų judumo palaikymui pasienio regionuose ir paslaugų teikimui tokiems darbuotojams, kurie gyvena vienoje valstybėje narėje, o dirba kitoje, taigi turi laikytis skirtingos nacionalinės praktikos ir teisinių sistemų, be to, jiems kyla ypatingų administracinių, teisinių ar mokestinių judumo kliūčių. Tokiam judumui palengvinti valstybės narės gali pasirinkti kurti specialias paramos sistemas – atsižvelgiant į EURES tinkle vykdomą veiklą, jos turėtų padėti tenkinti specialius poreikius, susijusius su informacija, rekomendacijomis, tarpvalstybiniu darbo jėgos paklausos ir pasiūlos susiejimu ir atitinkamais darbo radimo atvejais;

28)       darbo rinkų skaidrumas ir pakankamos tinkamo darbo ar darbuotojo paieškos galimybės – būtinos darbo jėgos judumo Sąjungoje sąlygos. Geresnė darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pusiausvyra gali būti pasiekta sukūrus veiksmingą bendrą valstybių narių ir Europos Komisijos keitimosi informacija apie nacionalinį ir sektorių darbo jėgos perteklių ir trūkumą Sąjungos lygmens sistemą, kuria remdamosi valstybės narės kurtų savo judumo politikos priemones ir grįstų praktinį bendradarbiavimą EURES tinkle;

29)       laisvas darbuotojų judėjimas ir didelis užimtumas glaudžiai susiję, taigi valstybės narės turi kurti judumo politikos priemones, kuriomis Sąjungoje būtų palaikomas geresnis darbo rinkų veikimas. Valstybių narių judumo politikos priemonės turėtų būti laikomos neatsiejama jų socialinės ir užimtumo politikos dalimi;

30)       su judumu susijusių veiksmų koordinavimui Sąjungoje palaikyti reikėtų nustatyti programų rengimo ciklą. Kad programų rengimas būtų veiksmingas, rengiant valstybių narių veiklos planus reikėtų atsižvelgti į judumo srautų ir modelių duomenis, esamo ir numatomo darbo jėgos trūkumo ar pertekliaus duomenų analizę ir įdarbinimo patirtį bei praktiką naudojantis EURES tinklu, be to, į jį turėtų būti įtraukta valstybės narės organizacijų turimų darbo jėgos judumo ES lengvinimo išteklių ir priemonių peržiūra;

31)       per programų rengimo ciklą valstybėms narėms keičiantis veiklos planų projektais turėtų būti sudarytos sąlygos valstybių narių vardu veikiantiems nacionaliniams koordinavimo centrams kartu su Europos koordinavimo centru nukreipti EURES tinklo išteklius tinkamiems veiksmams ir projektams ir taip valdyti EURES tinklo vystymą, kad ši priemonė būtų labiau orientuota į rezultatus ir atitiktų darbuotojų poreikius atsižvelgiant į darbo rinkų dinamiką;

32)       siekiant gauti tinkamą informaciją EURES tinklo rezultatams įvertinti, reikėtų nustatyti bendrus rodiklius. Tokie rodikliai turėtų padėti EURES tinklo veikloje dalyvaujančioms organizacijoms nustatyti savo rezultatus, taip pat įvertinti pažangą siekiant visam EURES tinklui nustatytų tikslų, įskaitant jo indėlį pagal Sutarties 145 straipsnį įgyvendinant suderintą užimtumo strategiją;

33)       šiame reglamente numatytos priemonės, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, turi būti vykdomos laikantis ES teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos[20] ir nacionalinių jų įgyvendinimo priemonių;

34)       šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje;

35)       kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrą valstybių narių bendradarbiavimo sistemą, kad būtų susietos laisvos darbo vietos ir galimybė į jas pretenduoti ir būtų lengviau pasiekti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą užimtumo rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

36)       siekiant užtikrinti, kad valstybėms narėms nustatytus įpareigojimus suteikti leidimą organizacijoms prisijungti prie EURES tinklo kaip EURES partnerėms, taip pat pateikti bendrus tokių organizacijų veiksmingumo rodiklius būtų galima iš dalies pakeisti atsižvelgiant į juos taikant įgytą patirtį arba paisant kintančių darbo rinkos poreikių, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

37)       siekiant užtikrinti vienodas tarpininkavimui darbuotojams ir darbdaviams ir automatinei tinkamo darbo ar darbuotojo paieškai taikomų techninių standartų ir formatų, taip pat valstybių narių keitimosi informacija modelių ir procedūrų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis Dalykas

1.           Šio reglamento tikslas – sudaryti geresnes sąlygas laisvam darbuotojų judėjimui Sąjungoje pagal SESV 45 straipsnį, sukuriant bendrą valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo sistemą.

2.           Siekiant pirmoje dalyje nurodyto tikslo, šiame reglamente nustatomi tikslai, principai ir taisyklės, taikytinos:

(a) valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimui keičiantis duomenimis apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus bei jais naudojantis darbuotojams surastą darbą;

(b) pavienių ar kelių valstybių narių veiksmams, kuriais gerinama pasiūlos ir paklausos pusiausvyra Sąjungos darbo rinkoje siekiant didelio užimtumo;

(c) Europos užimtumo tarnybų tinklo, kuriame dalyvauja valstybės narės ir Komisija, veikimui;

(d) susijusioms paramos judumui paslaugoms, kurios teikiamos darbuotojams ir darbdaviams.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) valstybinės užimtumo tarnybos – ministerijoms, viešosioms įstaigoms arba viešosios teisės reglamentuojamoms korporacijoms priklausančios valstybių narių organizacijos, atsakingos už aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimą ir įdarbinimo paslaugų teikimą užtikrinant viešąjį interesą;

(b) užimtumo tarnybos – valstybėje narėje teisėtai veikiantys juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie darbo ieškotojams teikia darbo radimo paslaugas, o darbdaviams – darbuotojų įdarbinimo paslaugas;

(c) laisva darbo vieta – bet koks pasiūlymas dirbti, įskaitant pasiūlymus dėl pameistrystės ir mokomosios praktikos, laikomų darbu;

(d) tarpininkavimas darbuotojams ir darbdaviams – keitimasis informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus bei gyvenimo aprašymus ir jų tvarkymas;

(e) bendra IT platforma – IT infrastruktūra ir su ja susijusios platformos, Europos lygmeniu sukurtos tarpininkauti darbuotojams ir darbdaviams;

(f) darbo radimas, kai padedant užimtumo tarnyboms darbuotojas įdarbinamas darbdavio įmonėje, arba darbdavio atliekamas darbuotojo įdarbinimas – paslaugų teikimas siekiant suderinti pasiūlą ir paklausą, kad būtų užimtos laisvos darbo vietos;

(g) pasienio darbuotojas – bet kuris darbuotojas, pagal darbo sutartį dirbantis vienoje, o gyvenantis kitoje valstybėje narėje, į kurią paprastai grįžta kasdien arba bent kartą per savaitę.

II SKYRIUS EURES TINKLO ĮSTEIGIMAS

3 straipsnis Įsteigimas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos užimtumo tarnybų tinklas (toliau – EURES tinklas).

4 straipsnis Sudėtis, funkcijos ir bendra kompetencija

1.           EURES tinklą sudaro šių kategorijų organizacijos:

(a) Europos Komisija, kurios užduotis – per Europos koordinavimo centrą padėti EURES tinklui vykdyti veiklą;

(b) EURES narės – valstybių narių paskirtos įstaigos, atsakingos už šio reglamento taikymą atitinkamose valstybėse narėse, t. y. nacionaliniai koordinavimo centrai;

(c) EURES partnerės – organizacijos, valstybių narių įgaliotos nacionaliniu, regioniniu ir (arba) vietos lygmeniu teikti paramą siekiant tarpininkauti darbuotojams ir darbdaviams ir (arba) teikti paramos paslaugas darbuotojams ir darbdaviams.

2.           Vykdydamos savo funkcijas bei uždavinius ir glaudžiai bendradarbiaudamos, visos EURES tinklui priklausančios organizacijos aktyviai skatina naudotis darbo jėgos judumo Sąjungoje teikiamomis galimybėmis ir ieško geresnių būdų ir priemonių darbuotojams bei darbdaviams pasinaudoti šiomis galimybėmis vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

5 straipsnis Tikslai

EURES tinklas padeda siekti šių tikslų:

(a) sudaryti geresnes sąlygas naudotis teisėmis, įtvirtintomis SESV 45 straipsnyje ir 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje[21] nuostatomis;

(b) įgyvendinti suderintą užimtumo strategiją pagal SESV 145 straipsnį;

(c) gerinti Sąjungos darbo rinkų veikimą ir integraciją;

(d) sąžiningomis sąlygomis didinti savanorišką geografinį ir profesinį darbuotojų judumą Sąjungoje;

(e) užtikrinti iš darbo rinkos išstumtų asmenų socialinę įtrauktį ir integraciją.

6 straipsnis Europos koordinavimo centro kompetencija

1.           Europos koordinavimo centras įsipareigoja visų pirma:

(a) atsižvelgdamas į EURES tinklo poreikius sukurti nuoseklią sistemą ir teikti horizontaliąją paramą, be kita ko:

i) bendradarbiaujant su kitomis šios srities Sąjungos informacinėmis ir konsultacinėmis tarnybomis ar tinklais, taip pat pasitelkiant kitas iniciatyvas užtikrinti, kad veiktų ir būtų tobulinamas Europos profesinio judumo portalas (toliau – EURES portalas) ir susijusios IT priemonės, įskaitant sistemas ir procedūras, skirtas keistis informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus, gyvenimo aprašymus ir patvirtinamuosius dokumentus, kaip antai įgūdžių pasus ir pan., ir kita informacija;

ii) vykdyti informavimo ir ryšių veiklą;

iii) sukurti EURES darbuotojams skirtą bendrą mokymo programą;

iv) sudaryti geresnes sąlygas užmegzti ryšius, keistis geriausia patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų EURES tinkle;

(b) atlikti geografinio ir profesinio darbuotojų judumo analizę;

(c) vadovaujantis šiuo reglamentu sukurti tinkamą bendradarbiavimo ir tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams Sąjungoje sistemą pameistrystės ir mokomosios praktikos srityje;

(d) bendradarbiaujant su EURES narėmis stebėti ir vertinti EURES veiklą ir pasiektus užimtumo rezultatus.       

2.           Centro daugiametės darbo programos sudaromos konsultuojantis su 11 straipsnyje nurodyta EURES koordinavimo grupe.

7 straipsnis Nacionalinių koordinavimo centrų kompetencija

1.           Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras:

(a) bendradarbiauja su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams srityje pagal III skyriuje nustatytą sistemą;

(b) organizuoja EURES darbą savo valstybėje narėje, be kita ko, teikia IV skyriuje nurodytas paramos paslaugas;

(c) koordinuoja atitinkamų valstybių narių veiksmus ir sąveiką su kitomis valstybėmis narėmis, kaip nurodyta V skyriuje.

2.           Nacionalinis koordinavimo centras, prireikus glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos koordinavimo centru ir kitais nacionaliniais koordinavimo centrais, taip pat užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu būtų įgyvendintos 6 straipsnyje nurodytos Europos koordinavimo centro teikiamos horizontaliosios paramos priemonės. Šios horizontaliosios paramos priemonės visų pirma yra:

(a) rinkti ir tikrinti viešai skelbtiną (taip pat EURES portale) informaciją apie valstybių narių teritorijoje veikiančias EURES partneres, jų veiklą ir darbuotojams bei darbdaviams teikiamų paramos paslaugų aprėptį;

(b) organizuoti su EURES veikla susijusią parengiamojo mokymo veiklą, atrinkti darbuotojus dalyvauti bendroje mokymo programoje ir tarpusavio mokymo renginiuose;

(c) rinkti ir analizuoti duomenis, susijusius su 28 ir 29 straipsniais.

3.           Nacionalinis koordinavimo centras, užtikrindamas darbuotojų ir darbdavių interesus, viešo paskelbimo (taip pat EURES portale) tikslu tvirtina, reguliariai atnaujina ir laiku išplatina nacionalinių tarnybų turimą informaciją ir rekomendacijas dėl:

(a) gyvenimo ir darbo sąlygų;

(b) administracinių procedūrų užimtumo srityje;

(c) darbuotojams taikytinų taisyklių;

(d) pameistrystės ir stažuočių;

(e) tam tikrais atvejais, ypač pasienio regionuose, dėl pasienio darbuotojų padėties.

Prireikus nacionalinis koordinavimo centras gali patvirtinti ir išplatinti informaciją bendradarbiaudamas su kitomis informacinėmis ir konsultacinėmis tarnybomis, tinklais ir kompetentingomis nacionalinėmis įstaigomis, įskaitant nurodytąsias Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/.../ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, 5 straipsnyje[22].

4.           Organizacijoms, EURES tinklo veikloje dalyvaujančioms savo šalies teritorijoje, nacionalinis koordinavimo centras teikia bendrą paramą bendradarbiaujant su atitinkamomis EURES bendradarbėmis kitose valstybėse narėse. Be kita ko, tai pagalba nagrinėjant skundus dėl EURES paskelbtų laisvų darbo vietų ir atlikto įdarbinimo, taip pat bendradarbiavimas su valdžios institucijomis, pvz., darbo inspekcijomis.

5.           Nacionalinis koordinavimo centras skatina bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai profesinio orientavimo tarnybomis, universitetais, prekybos rūmais ir pameistrystės bei mokomosios praktikos programas vykdančiomis organizacijomis.

6.           Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinis koordinavimo centras turėtų pakankamai darbuotojų ir kitų išteklių, reikalingų šiame reglamente nustatytoms funkcijoms vykdyti.

7.           Nacionaliniam koordinavimo centrui vadovauja nacionalinis koordinatorius, kuris yra 11 straipsnyje nurodytos koordinavimo grupės narys.

8 straipsnis Leidimų EURES partnerėms suteikimas

1.           Kiekviena valstybė narė sukuria sistemą, pagal kurią EURES partnerėms suteikiamas leidimas dalyvauti EURES tinklo veikloje, stebima jų veikla ir tai, ar taikydamos šį reglamentą jos laikosi nacionalinės ir Sąjungos teisės. Ši sistema turi būti skaidri, proporcinga ir grindžiama vienodo požiūrio į organizacijas pareiškėjas bei tinkamo teisinio proceso principais.

2.           Valstybės narės praneša Europos koordinavimo centrui apie įdiegtas nacionalines sistemas ir EURES partneres, kurios pagal šias sistemas suteiktas leidimas dalyvauti EURES tinklo veikloje.

3.           Bet kuri valstybėje narėje teisėtai veikianti užimtumo tarnyba, laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų ir pagal tos valstybės narės nustatytą sistemą, gali toje valstybėje narėje paprašyti prisijungti prie EURES tinklo kaip EURES partnerė.

4.           EURES partnerėms leidžiama dalyvauti EURES tinklo veikloje vadovaujantis priede nustatytais būtiniausiais bendrais kriterijais.

5.           Be būtiniausių bendrų kriterijų valstybės narės gali taikyti papildomus kriterijus ar reikalavimus, kurie toms valstybėms narės atrodo reikalingi, kad jų teritorijoje būtų tinkamai taikomos užimtumo tarnybų veiklos taisyklės ir veiksmingai valdoma darbo rinkos politika. Siekiant užtikrinti skaidrumą, šie kriterijai ir reikalavimai yra neatsiejama 1 dalyje nurodytos sistemos dalis.

6.           EURES partnerės gali pasitelkti kitas EURES partneres ar kitas organizacijas, kad kartu su jomis atitiktų priede nustatytus kriterijus. Tokiais atvejais prisijungti prie EURES tinklo leidžiama tik su papildoma sąlyga, kad ši partnerystė bus išlaikyta.

7.           Komisijai pagal 33 straipsnyje nustatytą procedūrą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priedo pakeitimo.

8.           Komisija įgyvendinimo aktais gali patvirtinti nacionalinės sistemos aprašo modelį ir procedūras, pagal kurias valstybės narės dalijasi informacija apie nacionalines sistemas. Įgyvendinimo aktus Komisija priima taikydama 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

9 straipsnis EURES partnerių kompetencija

1.           Organizacijos, norinčios prisijungti prie EURES tinklo, gali pasirinkti vieną iš šių dalyvavimo jo veikloje galimybių:

(a) pildyti laisvų darbo vietų duomenų bazę pagal 14 straipsnio 1 dalies a punktą;

(b) pildyti darbo prašymų ir gyvenimo aprašymų duomenų bazę pagal 14 straipsnio 1 dalies b punktą;

(c) teikti paramos paslaugas darbuotojams ir darbdaviams, kaip nurodyta IV skyriuje arba

(d) derinti a–c punktus.

2.           EURES partnerės paskiria vieną ar kelis informacinius punktus, pavyzdžiui, darbo paieškos ir įdarbinimo tarnybas, skambučių centrus, savitarnos centrus ir pan., kuriuose darbuotojams ir darbdaviams gali būti suteikta tarpininkavimo pagalba ir (arba) šiame reglamente numatytos paramos paslaugos. Informaciniai punktai taip pat gali būti siejami su darbuotojų mainų programomis, ryšių palaikymo pareigūnų tarnyba arba bendromis darbo paieškos agentūromis.

3.           Informaciniuose punktuose aiškiai nurodoma, kokios paramos paslaugos darbuotojams ir darbdaviams yra teikiamos.

4.           Valstybės narės gali prašyti EURES partnerių dalyvauti:

(a) užtikrinant 15 straipsnio 5 dalyje nurodyto nacionalinio informacijos centro veiklą – sumokant įmoką ar kitu būdu;

(b) keičiantis 26 ir 27 straipsniuose nurodyta informacija;

(c) sudarant 28 straipsnyje nurodytas programas;

(d) renkant duomenis pagal 29 straipsnį.

Dėl dalyvavimo formos valstybės narės savo sistemoje sprendžia pačios, vadovaudamosi proporcingumo principu ir atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip EURES partnerės administraciniai gebėjimai ir jos dalyvavimo EURES tinklo veikloje aktyvumas, kaip nurodyta 1 dalyje.

10 straipsnis Valstybinių užimtumo tarnybų vaidmuo

1.           Valstybės narės savo valstybinėms užimtumo tarnyboms gali pavesti bendras užduotis ar veiksmus, susijusius su darbo organizavimu pagal šį reglamentą, pavyzdžiui, sukurti ir tvarkyti nacionalinę EURES partnerių priėmimo sistemą arba parengti ir išplatinti 20 straipsnyje nurodytą pagrindinę informaciją.

2.           Valstybės narės savo valstybinėms užimtumo tarnyboms gali pavesti teikti 21–23 straipsniuose nurodytas paramos paslaugas, jeigu šios tarnybos priklauso EURES tinklui kaip pagal šio reglamento 8 straipsnį ir priedą įgaliotos EURES partnerės arba kaip EURES partnerės 3 dalyje nustatytos išimties tvarka.

3.           Ne ilgiau kaip penkerius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos valstybės narės gali netaikyti šio reglamento 8 straipsnio ir priedo įgyvendinimo patikrinimo peržiūros toms valstybinėms užimtumo tarnyboms, kurios šio reglamento įsigaliojimo dieną jau priklausė EURES tinklui pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2012/733/ES ir (arba), tam tikrais atvejais, pagal Komisijos sprendimą 2003/8/EB. Apie pritaikytas išimtis valstybės narės praneša Komisijai.

11 straipsnis Koordinavimo grupė

1.           Koordinavimo grupę sudaro Europos koordinavimo centro ir nacionalinių koordinavimo centrų atstovai.

2.           Koordinavimo grupė padeda įgyvendinti šį reglamentą vykdydama informacijos mainus ir rengdama rekomendacijas. Visų pirma ji padeda rengti 14 straipsnio 8 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nurodytus techninių standartų ir formatų projektus.

3.           Koordinavimo grupės darbą organizuoja ir jos posėdžiams pirmininkauja Europos koordinavimo centras.

Jis pakviečia į posėdžius Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovus.

12 straipsnis Bendra tapatybė ir ženklas

1.           Pavadinimas EURES naudojamas tik kalbant apie veiklą EURES tinkle, vykdomą pagal šį reglamentą. Jis integruotas į standartinį logotipą – Europos koordinavimo centro patvirtintą grafinį dizaino elementą.

2.           EURES paslaugų ženklas ir atitinkamas logotipas registruojami kaip Bendrijos prekių ženklas Vidaus rinkos derinimo tarnyboje, ir, siekiant užtikrinti bendrą vaizdinę tapatybę, visos 3 straipsnyje nurodytos EURES tinklo veikloje dalyvaujančios organizacijos juos naudoja vykdydamos bet kokią su EURES tinklu susijusią veiklą ir įgyvendindamos šį reglamentą.

3.           EURES tinklo veikloje dalyvaujančios organizacijos užtikrina, kad jų teikiama informacinė ir reklaminė medžiaga atitiktų EURES tinklo vykdomą bendrąją ryšių politiką ir Europos koordinavimo centro informaciją.

4.           Tik Europos koordinavimo centras gali leisti naudoti EURES logotipą tretiesiems asmenims – apie tai jis praneša atitinkamoms organizacijoms.

5.           Jei tretieji asmenys ar trečiosios šalys logotipą naudoja netinkamai, EURES tinklo veikloje dalyvaujančios organizacijos nedelsdamos apie tai praneša Europos koordinavimo centrui.

13 straipsnis Bendradarbiavimas

1.           Europos koordinavimo centras sudaro sudaro palankias sąlygas EURES tinklo bendradarbiavimui su kitomis Sąjungos informacinėmis ir konsultacinėmis tarnybomis ir tinklais.

2.           Nacionaliniai koordinavimo centrai su 1 dalyje nurodytomis tarnybomis ir tinklais bendradarbiauja Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis – taip siekiama užtikrinti sinergiją, išvengti dubliavimosi ir prireikus pasinaudoti EURES partnerių paslaugomis.

3.           Valstybės narės siekia, kad ryšiai su darbuotojais ir darbdaviais dėl bendros veiklos EURES tinkle ir minėtų tarnybų bei tinklų būtų palaikomi vieno langelio principu.

III SKYRIUS BENDRA IT PLATFORMA

14 straipsnis Bendros IT platformos veikimo organizavimas

1.           Kad vienoje vietoje būtų kaupiami ir darbo pasiūlymai, ir darbo prašymai, kiekviena valstybė narė EURES portalui pateikia:

(a) duomenis apie visas jos valstybinėms užimtumo tarnyboms žinomas ir jos EURES partnerių nurodytas laisvas darbo vietas;

(b) visus jos valstybinių užimtumo tarnybų gautus ir jos EURES partnerių pateiktus darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus, jeigu juos pateikę darbuotojai sutinka, kad informacija 3 dalyje nustatytomis sąlygomis būtų skelbiama ir EURES portale.

2.           Pateikdamos EURES portalui duomenis apie laisvas darbo vietas, valstybės narės:

(a) neskirsto informacijos pagal darbo sutarties pobūdį ar trukmę arba pagal darbdavių įdarbinimo planus;

(b) gali nenurodyti laisvų darbo vietų, kurias dėl darbo pobūdžio arba nacionalinių taisyklių gali užimti tik tam tikros šalies piliečiai.

3.           1 dalies b punkte nurodytas darbuotojų sutikimas turi būti aiškus, nedviprasmiškas, savanoriškas, konkretus ir pagrįstas informacija. Šį sutikimą darbuotojai bet kada gali atšaukti ir paprašyti, kad jų pateikti duomenys būtų ištrinti arba pakeisti. Darbuotojai gali pasirinkti vieną iš kelių galimybių apriboti prieigą prie jų duomenų ar tam tikrų jų požymių.

4.           Valstybės narės nustato mechanizmus ir standartus, kuriais būtų užtikrinta aukšta duomenų apie laisvas darbo vietas ir gyvenimo aprašymus kokybė tiek turinio, tiek techniniu požiūriu.

5.           Jos keičiasi informacija apie 4 dalyje nurodytus mechanizmus ir standartus, taip pat informacija apie duomenų saugumo ir duomenų apsaugos standartus. Jos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Europos koordinavimo centru, visų pirma nagrinėjant skundus dėl laisvų darbo vietų, kurios paskelbtos nesilaikant nacionalinėje teisėje nustatytų standartų.

6.           Kad būtų galima kontroliuoti duomenų kokybę, jos užtikrina informacijos šaltinių atsekamumą.

7.           Kad būtų galima susieti darbo pasiūlymus ir darbo prašymus, kiekviena valstybė narė laikydamasi bendros sistemos pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją.

8.           Komisija įgyvendinimo aktais priima reikiamus techninius standartus ir formatus, skirtus 7 dalyje nurodytai bendrai sistemai užtikrinti. Šiuos įgyvendinimo aktus Komisija priima pagal 34 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

15 straipsnis Nacionalinė prieiga prie bendros IT platformos

1.           Valstybinės užimtumo tarnybos užtikrina, kad nuoroda į EURES portalą būtų visuose jų tvarkomuose centriniuose, regioniniuose ar vietos lygmens darbo paieškos portaluose, kad ši nuoroda būtų aiškiai matoma ir suteiktų galimybę intuityviai atlikti paiešką.

2.           Valstybinės užimtumo tarnybos stengiasi sudaryti susitarimus su kitomis tos valstybės narės teritorijoje veikiančiomis užimtumo tarnybomis, kad 1 dalyje nurodytas principas būtų taikomas ir jų tvarkomoms internetinėms darbo paieškos priemonėms.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad visos EURES portale paskelbtos laisvos darbo vietos, darbo prašymai ir gyvenimo aprašymai tokiomis pat sąlygomis kaip nacionaliniai duomenys būtų skelbiami socialinės rūpybos darbuotojams skirtose vidaus svetainėse, kurias tvarko valstybinės užimtumo tarnybos.

4.           Atitinkamos EURES partnerės taip pat taiko 1 ir 3 dalyse nurodytus principus, atsižvelgdamos į tai, kokios 9 straipsnio 1 dalyje išdėstytos galimybės buvo pasirinktos.

5.           Valstybės narės įsteigia nacionalinį informacijos centrą, kad į EURES portalą būtų perduodama informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus, pateikta bet kurios organizacijos, norinčios ja pasidalyti ir EURES portale.

6.           Manydamos, kad tam tikruose pasienio regionuose reikalinga speciali bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sistema, atitinkamos valstybės narės stengiasi sukurti šiuose regionuose vieno langelio principu veikiančią informacinę sistemą pasienio darbuotojams ir darbdaviams.

16 straipsnis Automatinė tinkamo darbo ar darbuotojo paieška bendroje IT platformoje

1.           Komisija parengia Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių. Šis klasifikatorius yra priemonė, palengvinanti tarpvalstybinę internetinę darbo Europos Sąjungoje paiešką – ji leidžia EURES portale ieškoti tinkamo darbo, nustatyti trūkstamus įgūdžius, pripažinti kvalifikaciją ir teikti profesinio orientavimo konsultacijas.

2.           Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Europos Komisija, kad užtikrintų nacionalinių sistemų tarpusavio sąveiką ir jų sąveiką su 1 dalyje nurodytu klasifikatoriumi.

3.           Tam iki 2017 m. sausio 1 d. visos valstybės narės patvirtina pirminius sąrašus, kuriais nustatomos visų jų nacionalinių, regioninių ir sektorių klasifikatorių ir 1 dalyje nurodyto klasifikatoriaus kategorijų atitiktys, ir, pradėjus taikyti šį sąrašą naudojantis Europos koordinavimo centro pateikta taikomąja programa, reguliariai jį atnaujina, atsižvelgdamos į pokyčius įdarbinimo paslaugų srityje.

4.           Valstybėms narėms, kurios nusprendžia pakeisti nacionalinius klasifikatorius 1 dalyje nurodytu klasifikatoriumi, Komisija teikia techninę paramą.

5.           Komisija įgyvendinimo aktais priima techninius standartus ir formatus, reikalingus 1 dalyje nurodyto klasifikatoriaus veikimui. Šiuos įgyvendinimo aktus Komisija priima pagal 34 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

17 straipsnis Supaprastintos prieigos mechanizmai darbuotojams ir darbdaviams

1.           Valstybinės užimtumo tarnybos užtikrina, kad darbuotojai, kurie naudojasi jų paslaugomis – pateikdami savo darbo prašymus ir (arba) gyvenimo aprašymus, – turėtų galimybę paprašyti tų užimtumo tarnybų pagalbos jiems registruojantis EURES portale per 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą nacionalinį informacijos centrą.

2.           Valstybinės užimtumo tarnybos sukuria panašų mechanizmą, palengvinantį registraciją EURES portale darbdaviams, kurie jų paslaugomis naudojasi nacionaliniu lygmeniu skelbdami informaciją apie laisvas darbo vietas tiesiogiai tų tarnybų darbo paieškos portaluose ar kitose valstybių narių pripažįstamose platformose.

3.           Atitinkamos EURES partnerės taip pat taiko 1 ir 2 dalyse nurodytus principus, atsižvelgdamos į tai, kokios 9 straipsnio 1 dalyje išdėstytos galimybės buvo pasirinktos.

4.           Darbuotojai ir darbdaviai gali susipažinti su bendrąja informacija apie tai, kaip, kada ir kur galima atnaujinti, peržiūrėti ir ištrinti atitinkamus duomenis.

IV SKYRIUS PARAMOS PASLAUGOS

18 straipsnis Principai

1.           Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu darbuotojai ir darbdaviai galėtų gauti paramos paslaugas.

2.           Valstybės narės padeda parengti suderintą nacionalinę tokių paslaugų teikimo koncepciją.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad 20–23 straipsniuose nurodytos EURES partnerių paramos paslaugos būtų teikiamos:

(a) pačių atitinkamos valstybės narės valstybinių užimtumo tarnybų, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

(b) organizacijų, veikiančių atitinkamos valstybės narės valstybinių užimtumo tarnybų pavedimu pagal įgaliojimų perdavimo, užsakomųjų paslaugų ar kitą specialų susitarimą dėl tų organizacijų teikiamų paslaugų, kurį pasirašo šios valstybinės užimtumo tarnybos arba kitos įstaigos;

(c) vienos ar kelių EURES partnerių arba

(d) derinant a–c punktų galimybes.

4.           20–23 straipsniuose nurodytas paramos paslaugas kiekvienoje valstybėje narėje teikia bent 3 dalies a arba b punkte nurodytos organizacijos.

5.           20, 22 ir 23 straipsniuose nustatytos paramos paslaugos darbuotojams ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba registruojantis EURES portale teikiamos nemokami.

6.           21 ir 22 straipsniuose nurodytos paramos paslaugos darbdaviams ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta pagalba registruojantis EURES portale gali būti mokamos. Imami mokesčiai negali skirtis nuo mokesčių už EURES paslaugas ir už kitas panašias tos pačios organizacijos teikiamas paslaugas.

7.           Atitinkamos EURES partnerės savo informavimo priemonėmis aiškiai nurodo darbuotojams ir darbdaviams, kokias paramos paslaugas teikia, kur ir kaip jų galima prašyti ir kokiomis sąlygomis jos suteikiamos. Ši informacija skelbiama EURES portale.

19 straipsnis Prieiga prie pagrindinės informacijos

1.           Valstybės narės užtikrina, kad visiems darbuotojams ir darbdaviams, prašantiems užimtumo tarnybų paslaugų, būtų suteikta ar kitaip perduota pagrindinė informacija apie nacionaliniu lygmeniu teikiamą paramą judumui, kuri:

(a) apima bent faktus apie EURES portalo ir EURES tinklo buvimą, atitinkamų nacionalinio lygmens EURES partnerių kontaktinius duomenis, informaciją apie jų naudojamus įdarbinimo kanalus (e. paslaugas, individualizuotas paslaugas, informacinių punktų adresus) ir atitinkamas interneto nuorodas, taip pat

(b) yra lengvai prieinama ir pateikiama naudotojui patogiu būdu.

2.           Manydamos, kad tam tikruose pasienio regionuose reikalinga speciali bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sistema, atitinkamos valstybės narės parengia specialią pasienio darbuotojams skirtą informaciją.

3.           Europos koordinavimo centras remia šiame straipsnyje nurodytos pagrindinės informacijos rengimą ir padeda valstybėms narėms užtikrinti, kad ji būtų teikiama visomis reikiamomis kalbomis.

20 straipsnis Paramos paslaugos darbuotojams

1.           Atitinkamos EURES partnerės aktyviai siūlo visiems darbo ieškantiems darbuotojams pasinaudoti šiame straipsnyje apibrėžtomis paslaugomis. Prireikus šis pasiūlymas atnaujinamas darbo paieškos procesui jau vykstant.

2.           Jeigu darbuotojai nori gauti daugiau pagalbos, atitinkamos EURES partnerės suteikia informacijos apie individualias įsidarbinimo galimybes ir rekomendacijų, kaip jomis pasinaudoti; visų pirma pasiūlo jiems tokias paslaugas:

(a) suteikia informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas arba nurodo, kur jos rasti;

(b) suteikia informacijos apie aktyvias darbo rinkos priemones ir kaip jomis pasinaudoti;

(c) paprašytos padeda parengti darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus, kad jie atitiktų 14 straipsnio 8 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nurodytus Europos techninius standartus ir formatus;

(d) prireikus padeda įkelti tokius darbo prašymus į atitinkamus nacionalinius darbo paieškos portalus ir EURES portalą;

(e) tam tikrais atvejais, kai darbas ES buvo rastas pagal individualų veiksmų planą, atlieka tolesnes procedūras;

(f) tam tikrais atvejais padeda susisiekti su kita EURES partnere.

3.           Jeigu darbuotojai nori gauti daugiau pagalbos ir yra rimto pagrindo tikėtis, kad jiems bus rastas darbas ES, atitinkamos EURES partnerės teikia papildomą pagalbą ieškant darbo, kurią sudaro tokios paslaugos kaip tinkamų laisvų darbo vietų atranka, pagalba rengiant darbo prašymus bei gyvenimo aprašymus ir organizuojant jų vertimus ir (arba) kreipiantis išsamesnės informacijos apie konkrečias laisvas darbo vietas kitose valstybėse narėse.

4.           Jei darbuotojas kitoje valstybėje narėje įdarbinamas pasinaudojus šiame straipsnyje nurodytomis paslaugomis, atitinkamos EURES partnerės pateikia įdarbintam asmeniui paskirties valstybės narės organizacijų, galinčių suteikti pagalbą po įdarbinimo, kontaktinius duomenis.

21 straipsnis Paramos paslaugos darbdaviams

1.           Darbdaviams, norintiems įdarbinti darbuotojų iš kitų valstybių narių, atitinkamos EURES partnerės suteikia reikiamos informacijos ir rekomendacijų, visų pirma teikia tokias paslaugas:

(a) suteikia informacijos apie apie konkrečias taisykles, taikytinas šių darbuotojų įdarbinimui;

(b) skatina naudotis EURES tinklu ir gyvenimo aprašymų duomenų baze EURES portale, nes tai padeda užpildyti laisvas darbo vietas;

(c) teikia informaciją ir rekomendacijas, kokie veiksniai galėtų palengvinti darbuotojų įdarbinimą ir kaip padėti jiems integruotis;

(d) paprašytos suteikia informacijos ir rekomendacijų, kaip formuluoti reikalavimus kandidatams į konkrečią laisvą darbo vietą, kad jie būtų suprantami Europos darbo ieškotojams;

(e) paprašytos padeda suformuluoti laisvos darbo vietos aprašą laikantis 14 straipsnio 8 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nurodytų Europos techninių standartų ir formatų;

(f) prireikus padeda darbdaviui užsiregistruoti EURES portale;

(g) tam tikrais atvejais padeda susisiekti su kita EURES partnere.

2.           Jeigu darbdaviai nori gauti daugiau pagalbos ir yra rimto pagrindo tikėtis įdarbinimo ES, atitinkamos EURES partnerės teikia papildomą pagalbą, kurią sudaro tokios paslaugos kaip išankstinė tinkamų kandidatų atranka, pagalba organizuojant vertimus ir (arba) kreipiantis išsamesnės informacijos apie konkrečius darbo prašymus.

3.           Jei darbuotojas iš kitos valstybės narės įdarbinamas pasinaudojus šiame straipsnyje nurodytomis paslaugomis, atitinkamos EURES partnerės pateikia atitinkamam darbdaviui organizacijų, galinčių suteikti pagalbą integruojant naujai priimtus darbuotojus iš kitų valstybių narių, kontaktinius duomenis.

4.           Valstybinės užimtumo tarnybos stengiasi sudaryti susitarimus su kitomis tos valstybės narės teritorijoje veikiančiomis užimtumo tarnybomis, kurių tikslas:

(a) kartu skatinti tos valstybės narės teritorijoje veikiančius darbdavius registruotis EURES tinkle ir naudotis bendra tarpininkavimo Europos darbuotojams ir darbdaviams platforma,

(b) keistis informacija apie paramos paslaugas darbdaviams, norintiems įdarbinti darbuotojų iš kitų valstybių narių, ir geriausia šios srities patirtimi.

22 straipsnis Pagalba po įdarbinimo

1.           Atitinkamos EURES partnerės darbuotojų ir darbdavių prašymu pateikia bendrąją informaciją apie pagalbą po įdarbinimo ir nurodo, kur po įsidarbinimo gauti tokią pagalbą kaip su kultūrų ryšiais susiję mokymai, kalbų kursai ir integracijos parama.

2.           Nukrypstant nuo 18 straipsnio 5 dalies, EURES partnerės 1 dalyje nurodytą pagalbą darbuotojams gali siūlyti už mokestį.

23 straipsnis Palankesnės sąlygos gauti informacijos apie socialinę apsaugą ir naudotis su socialinės apsaugos paslaugomis

1.           Valstybės narės užtikrina, kad paramos paslaugos pagal šį reglamentą ir kompetentingų institucijų paslaugos socialinės apsaugos srityje būtų teikiamos koordinuotai.

2.           Siekiant 1 dalies tikslo, valstybės narės skiria paramą sukurti integruotai internetinei prieigos sistemai, kuri būtų pirmasis darbuotojų, pasienio darbuotojų ir darbdavių informacijos šaltinis.

3.           Darbuotojų, pasienio darbuotojų ir darbdavių prašymu atitinkamos EURES partnerės teikia bendrąją informaciją apie teises į socialinę apsaugą ir įsipareigoja perduoti konkrečius informacijos prašymus kompetentingoms institucijoms, o prireikus ir kitoms įstaigoms, padedančioms darbuotojams įgyvendinti laisvo judėjimo teises.

24 straipsnis Galimybė naudotis nacionalinėmis darbo rinkos priemonėmis

Valstybė narė neriboja galimybės naudotis nacionalinėmis darbo rinkos priemonėmis tik dėl to, kad darbuotojas pagalbos prašo norėdamas susirasti darbą kitos valstybės narės teritorijoje.

V SKYRIUS SĄVEIKA SU JUDUMO POLITIKOS PRIEMONĖMIS

25 straipsnis Keitimasis informacija apie judumo srautus ir modelius

Komisija ir valstybės narės, remdamosi Eurostato statistiniais duomenimis ir turimais nacionaliniais duomenimis, stebi darbo jėgos judėjimo Sąjungoje srautus ir modelius.

26 straipsnis Keitimasis informacija tarp valstybių narių

1.           Kiekviena valstybė narė visų pirma renka ir analizuoja informaciją apie:

(a) darbo jėgos trūkumą ir perteklių nacionalinėse bei sektorių darbo rinkose ir apie tai, kiek šias problemas galėtų išspręsti judūs darbuotojai;

(b) EURES veiklą nacionaliniu lygmeniu;

(c) EURES tinklo padėtį visoje nacionalinėje įdarbinimo paslaugų rinkoje.

2.           Nacionalinių koordinavimo centrų kompetencijai priklauso keistis informacija EURES tinkle ir dalyvauti atliekant bendrą analizę.

3.           Atsižvelgdamos į keičiantis informacija gautus duomenis ir bendrą analizę, valstybės narės rengia judumo politikos priemones, kurios yra neatsiejama jų užimtumo politikos dalis. Šios judumo politikos priemonės yra pagrindas, kuriuo remdamosi valstybės narės rengia 28 straipsnyje nurodytas programas.

4.           Europos koordinavimo centras nustato procedūras bei numato praktines priemones, leisiančias nacionaliniams koordinavimo centrams lengviau keistis informacija ir atlikti bendrą analizę.

27 straipsnis Keitimasis informacija, susijusia su paramos paslaugomis

1.           Visos 4 straipsnyje nurodytos EURES tinklo veikloje dalyvaujančios organizacijos dalijasi ir keičiasi informacija apie valstybių narių gyvenimo ir darbo sąlygas, administracines procedūras ir taisykles, taikomas darbuotojams iš kitų valstybių narių, ir taip padeda orientuotis darbuotojams ir darbdaviams.

2.           Taip pat jos dalijasi ir keičiasi informacija apie padėtį valstybėse narėse ir taip padeda orientuotis pasienio darbuotojams.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais nustato keitimuisi šia informacija reikalingus modelius ir procedūras. Įgyvendinimo aktus Komisija priima taikydama 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

28 straipsnis Programų rengimas

1.           Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras kasmet parengia tos valstybės narės teritorijoje veikiančių organizacijų, kurios dalyvauja EURES tinklo veikloje, darbo programą.

2.           Darbo programose nustatoma:

(a) pagrindinės pagal šį reglamentą vykdytinos veiklos rūšys;

(b) bendra jo įgyvendinimui skirtų žmogiškųjų ir finansinių išteklių apimtis;

(c) planuojamos veiklos stebėsenos ir vertinimo tvarka.

3.           Prieš tvirtinant, darbo programų projektus peržiūri nacionaliniai koordinavimo centrai kartu su Europos koordinavimo centru.

4.           Dėl darbo programų projektų konsultuojamasi su Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovais, priklausančiais EURES koordinavimo grupei.

5.           Komisija įgyvendinimo aktais nustato programų rengimui reikalingus šablonus ir procedūras. Įgyvendinimo aktus Komisija priima taikydama 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

29 straipsnis Duomenų rinkimas ir rodikliai

1.           Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, pagal kurias generuojami ir renkami duomenys apie nacionalinio lygmens veiklą pagal šių kategorijų bendrus rodiklius:

(a) EURES tinklo teikiama informacija ir rekomendacijos – remiantis EURES darbuotojų kontaktų su darbuotojais ir darbdaviais skaičiumi;

(b) EURES veiksmais pasiekti darbo radimo ir įdarbinimo atvejai – remiantis EURES darbuotojų tvarkytų laisvų darbo vietų, darbo prašymų, gyvenimo aprašymų skaičiumi ir pagal juos kitoje valstybėje narėje įdarbintų darbuotojų skaičiumi;

(c) naudotojų pasitenkinimo EURES tinklu rezultatai, be kita ko, nustatomi rengiant apklausas.

2.           Europos koordinavimo centro kompetencijai priklauso rinkti duomenis apie EURES portalą ir plėtoti bendradarbiavimą pagal šį reglamentą tarpininkaujant darbuotojams ir darbdaviams.

3.           Komisijai pagal 33 straipsnyje nurodytą procedūrą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų toliau tobulinami bendri rodikliai.

30 straipsnis Įgyvendinimo ataskaitos

Siekiant sudaryti geresnes sąlygas naudotis judėjimo laisve pagal SESV 46 straipsnį, Europos Komisija, remdamasi sukaupta informacija, apie kurią kalbama šiame skyriuje, kas dvejus metus Europos Parlamentui, Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui teikia darbo jėgos judumo Sąjungoje ir darbuotojams suteiktų paslaugų ataskaitą.

VI SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis Asmens duomenų apsauga

Šiame reglamente nustatytos priemonės įgyvendinamos laikantis Sąjungos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[23] ir nacionalinių jos įgyvendinimo priemonių, taip pat Reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[24].

32 straipsnis Ex post vertinimas

Po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Europos Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia jo veikimo ir poveikio ex post vertinimą.

Prie šios vertinimo ataskaitos gali būti pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų iš dalies keičiamas šis reglamentas.

33 straipsnis Įgaliojimų suteikimas

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           8 ir 29 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos arba bet kurios kitos teisės aktų leidėjo nustatytos dienos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 ir 29 straipsniuose nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.           Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal 8 ir 29 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik jei per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento ar Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

34 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai talkina šiuo reglamentu įsteigtas EURES komitetas. Tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

35 straipsnis Panaikinimas

1.           Panaikinamos šios toliau nurodytų teisės aktų nuostatos:

(a) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje II skyrius ir 38 straipsnis;

(b) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę Progress, 23 straipsnis.

2.           Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

36 straipsnis Taikymas

Reglamentas taikomas valstybėms narėms ir jų piliečiams, nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 492/2011 2 ir 3 straipsnių.

37 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

[1]               OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

[2]               2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimas 2003/8/EB, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvų darbo vietų užėmimo ir darbo prašymų (OL L 5, 2003 1 10, p. 16), panaikintas 2012 m lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/733/ES, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 (OL L 328, 2012 11 28, p. 21). Šis sprendimas įsigalios 2014 m. sausio 1 d.

[3]               COM(2013) 430

[4]               EBPO ekonominiai tyrimai, Europos Sąjunga, 2012 m. kovo mėn. arba http://www.oecd-ilibrary.org/economics/oecd-economic-surveys-european-union-2012_eco_surveys-eur-2012-en

[5]               Į šį skaičių neįtraukiami darbuotojai, gyvenantys vienoje valstybėje narėje, o dirbantys kitoje (pasienio darbuotojai).

[6]               2013 m. birželio mėn. ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio peržiūra naudojantis „Gallup“ pasaulinės apklausos duomenimis.

[7]               Visai darbo jėgai (241 mln.) taikant 0,29 proc. metinį rodiklį.

[8]               Visai darbo jėgai (241 mln.) taikant „Gallup“ pasaulinės apklausos duomenis apie norinčiuosius persikelti per kitus 12 mėn. – 1,2 proc. 2011 ir 2012 m.

[9]               Speciali Eurobarometro apklausa Nr. 337 „Geografinis ir darbo rinkos judumas“ (2009 m.).

[10]             COM(2013)269 final.

[11]             COM(2013) 837 final.

[12]             COM(2012) 173 final.

[13]             OL L 328, 2012 11 28, p. 21.

[14]             OL L 5, 2003 1 10, p. 16.

[15]             COM(2010) 731 galutinis.

[16]             2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę, OL L 347, 2013 12 20, p. 238.

[17]             OL C , , p. .

[18]             OL C , , p. .

[19]             OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

[20]             Visų pirma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

[21]             OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

[22]             COM(2013) 236 final.

[23]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[24]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

PRIEDAS

1. Paslaugų teikimas

1. Numatyti tinkami mechanizmai ir procedūros, pagal kuriuos tikrinama ir užtikrinama atitiktis taikytiniems darbo rinkos ir teisės standartams, įskaitant atitiktį duomenų apsaugos nuostatoms ir duomenų apie laisvas darbo vietas kokybės reikalavimams bei standartams.

2. Įrodytas gebėjimas teikti tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams paslaugas ir (arba) šiame reglamente nurodytas paramos paslaugas, jei reikia, atsižvelgiant į organizacijos pasirinktą veiklos formą.

3. Gebėjimas teikti paslaugas įvairiais kanalais; būtiniausias reikalavimas – kiekviena organizacija privalo užtikrinti prieigą savo interneto svetainėje.

4. Gebėjimas užtikrinti, kad darbuotojai ir darbdaviai būtų nukreipiami į kitas EURES partneres ir (arba) įstaigas, dirbančias laisvo darbuotojų judėjimo srityje.

5. Įsipareigojimas laikytis principo, kad EURES paslaugos darbuotojams teikiamos nemokamai.

2. Dalyvavimas EURES tinklo veikloje

1. Gebėjimas užtikrinti, kad duomenys būtų pateikiami laiku ir būtų patikimi.

2. Įsipareigojimas tarpininkaujant darbuotojams ir darbdaviams ir keičiantis informacija pagal šį reglamentą laikytis nustatytų techninių standartų ir formatų.

3. Gebėjimas ir įsipareigojimas teikti nacionaliniam koordinavimo centrui informaciją apie teikiamas paslaugas ir kitą pagal šį reglamentą vykdomą veiklą.

4. Reikiamų žmogiškųjų išteklių suteikimas (arba įsipareigojimas tą padaryti) atsižvelgiant į geografinius ar institucinius įgaliojimus, kurie organizacijai suteikti kaip EURES partnerei.

5. Įsipareigojimas užtikrinti aukštą darbuotojų kvalifikaciją ir registruoti darbuotojus dalyvauti bendroje mokymo programoje.